- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1582-1131/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- I. G. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Gediminas Usavičius, Kęstutis Blažys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 53 MGL (2650 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuota transporto priemonės vertė – 3000 Eur,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl neatsargumo: 2021 m. spalio 15 d. apie 17.00 val. Vilniuje, Sodų g. 22, padaręs smulkią vagystę parduotuvėje „IKI“, bėgo nuo apsaugos darbuotojo ir bėgdamas dėl neatsargumo pastūmė nukentėjusiąją I. G. R., po to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės bei susižalojo. Dėl to I. G. R. buvo nustatyti sužalojimai: minkštųjų audinių patinimas dešiniajame rieše, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Savo elgesį vertina blogai, žada taisytis. Paaiškino, kad buvo neblaivus, buvo išgėręs daug degtinės ir bėgo, nes bandė pavogti butelį degtinės ir netyčia pastūmė moterį. Moteris nukrito ir tik po to jis sužinojo, kad ji susižalojo, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Nenorėjo moters sužeisti, neturėjo tyčios padaryti žalos sveikatai. Negali pasakyti, kaip moterį pastūmė, nes buvo stipriai apsvaigęs. Ieškinius pripažįsta. Dar nėra sumokėjęs baudos, neturi lėšų. Dėl alkoholio vartojimo iki lapkričio mėnesio savo noru gydysis reabilitacijos centre, į kurį kreipėsi pats, nes nuo praeitų metų yra priklausomas nuo alkoholio. Buvo jo dukters mirties metinės ir jis pradėjo gerti. Nori įsidarbinti Lietuvoje, yra nutraukęs socialinius ryšius Baltarusijoje, todėl tvarkosi tam reikalingus dokumentus ir kai įsidarbins, atlygins ieškinį. Iki įvykio dirbo vairuotoju. Norėjo nukentėjusiosios atsiprašyti telefonu, tačiau neturėjo jos telefono numerio.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. G. R. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Civilinį ieškinį palaiko. Krisdama pajautė, kad tempia su savimi lagaminą ir jį (lagaminą) paleido, jo metalinė ištraukiama rankena sulūžo. Beprasmiška taisyti lagaminą, jis buvo naujas, bet po visų apgadinimų nebepanašus į naują. Įvykio metu jį naudojo trečią kartą. Lagamino kainos neprisimena, sumą nurodė pagal tai, kiek kainuoja nauji panašūs lagaminai. Neturtinę žalą sudaro visos buvusios išlaidos, vaistai, jaučiasi labai nukentėjusi. Dabar stovint laikosi, jaučia skausmus ir nuolatinį tempimą, yra labai emociškai nualinta. Su ranka 6-8 savaites nieko negalėjo daryti, dabar gali daryti viską, bet vis vien jaučia tempimą, medikai sako, kad jis nepraeis. Pagrindinė ranka yra dešinė, dėl to ir kilo daug sunkumų. Padėti apsirengti atvažiuodavusi sesuo, maistą gaminti taip pat daug kas padėjo, kaimynai, sūnus. Vargina emocinė būklė, nes patyrė didelį stresą, kažkokias nemotyvuotas baimes ir nieko negali padaryti. Šeimos gydytoja pasakė, kad jai geriau būti namuose, neiti į reabilitaciją, nes tuo metu dar buvo pandemija ir bijojo, kad užsikrės, todėl ranką mankština namuose. Išėjus į gatvę dviračiai ir paspirtukai kelia didelę baimę, negali lipti laiptais be turėklų, lipdama į autobusą turi laikytis. Anksčiau tokių baimių nebuvo, buvo sveikas žmogus, o dabar spaudimas pakilo, nemiga vargina, nuolat eina pas medikus.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. R. paaiškino, kad 2021 m. spalio 15 d. apie 16.50 val. ji kartu su savo seserimi H. D. autobusu grįžo iš Palangos į Vilnių. Stovėjimo aikštelėje, priešais „IKI“ parduotuvę, jų laukė H. D. sūnus R. D. Ji kartu su sese ėjo iš autobusų stoties link stovėjimo aikštelės. Ėjo į viršų, šalia prie stovėjimo aikštelės esančia rampa. Eidama pastebėjo, kad link jos bėga trys asmenys, todėl ji šiek tiek pasitraukė, kad praleistų tuos asmenis. Tačiau po kelių sekundžių pajuto, kad ją pastūmė priekyje bėgęs asmuo, dėl to ji nukrito ir pajuto didelį fizinį skausmą. Apsaugos darbuotojai sulaikė tą asmenį. Jai buvo iškviesta GMP, kuri ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai buvo konstatuota alkūnkaulio stipinkaulio apatinių dalių lūžis (1 t., b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja H. J. D. paaiškino, kad 2021 m. spalio 15 d. apie 16.50 val. ji kartu su savo seserimi I. G. R. autobusu grįžo iš Palangos į Vilnių. Stovėjimo aikštelėje, priešais „IKI“ parduotuvę, jų laukė jos sūnus R. D. Kartu su sese ėjo iš autobusų stoties link stovėjimo aikštelės. Ėjo į viršų, šalia prie stovėjimo aikštelės esančia rampa. Ji ėjo pirmiau savo sesės. Einant rampa į viršų, pamatė bėgančius asmenis, kurie pro ją prabėgo ir išgirdo savo sesės šauksmą. Ji atsisuko ir pamatė, kad I. G. R. guli ant žemės. Apsaugos darbuotojai bėgę iš paskos priekinio asmens, jį sulaikė. Jos sesuo buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę, kurioje jai konstatuotas alkūnkaulio stipinkaulio apatinių dalių lūžis (1 t., b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. (D. L.) paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotoju parduotuvėje „IKI“, Vilniuje, Sodų g. 22. 2021 m. spalio 15 d. apie 17.00 val. parduotuvėje vyriškis pavogė butelį degtinės bei greitai pasišalino iš parduotuvės. Tai pamatę su kolega pradėjo jį vytis. Kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo Baltarusijos pilietis A. N.. Kuomet visi trys išbėgo į lauką, A. N. bėgdamas nuo jų, nubėgo link autobusų stoties, pro parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Kadangi jis bėgo pirmas, kolega buvo jam už nugaros, todėl bėgant matė, jog aikštėje, šaligatviu, link parduotuvės ėjo dvi moterys, kurių viena, ėjusi priekyje, pamatė juos, ir spėjo pasitraukti nuo kelio, taip pat nuo kelio pasitraukė ir antra, tačiau tada A. N. labai greitai bėgdamas užsikabino už kažko ir kliudė bei pargriovė antrą ėjusią moterį. Po to nulėkė porą žingsnių ir (A. N.) nugriuvo pats, todėl tuo pačiu momentu jis jį (A. N.) pačiupo už striukės ir taip pat nugriuvo ant jo ir su kolega jį (A. N.) sulaikė. A. N. su pavogtu buteliu bėgo iš parduotuvės, turėdamas tikslą pabėgti nuo jų, tačiau pabėgti nuo jų jam nepavyko, nes nugriuvo, sudaužė pavogtą butelį, susipjaustė į sudaužytą butelį ranką, taip pat dar pakeliui kliudė ir pagriovė moterį. Jis padėjo moteriai atsikelti ir moteris pradėjo sakyti, jog jai labai skauda dešinę ranką, todėl jai buvo iškviesta GMP. Vagį nuvedė į parduotuvėje esantį apsaugos postą. Būnant apsaugos poste, A. N. labai stipriai kraujavo ranka, kadangi griūdamas jis sudaužė butelį ir įsipjovė į stiklus, todėl jam taip pat iškvietė GMP (1 t., b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A.-B. paaiškino, kad 2021 m. spalio 15 d. apie 17.00 val. buvo prie parduotuvės „IKI“, Vilniuje, Sodų g. 22, sėdėjo savo mašinoje ir staiga pamatė, jog iš parduotuvės pusės bėga nepažįstamas jai vaikinas ir du apsaugos darbuotojai. Prie kelio, kur jie bėgo, ant šaligatvio, stovėjo moteris ir kažko laukė, tada, kiek ji matė, tas vaikinas, prabėgdamas pro moterį, ją kažkaip kliudė ir moteris akimirksniu nugriuvo. Nematė, kaip jis ją kliudė, tai įvyko labai staigiai ir po to pralėkęs dar porą žingsnių, pats nugriuvo. Jam iš paskos bėgantis apsaugos darbuotojas pačiupo jį ir užgriuvo ant jo. Tada ji priėjo prie moters ir padėjo jai atsikelti. Prie moters priėjo dar kita moteris, galimai nukentėjusiosios draugė. Nukentėjusioji pradėjo sakyti, jog jai labai skauda visą kūną, todėl ji paskambino ir iškvietė GMP. Matė, kad vyriškis, įtariamasis, taip pat susižalojo, jam kraujavo rankos, jo veidas buvo kruvinas. Viskas įvykio labai greitai, per kelias akimirkas. Nei to vaikino, nei nukentėjusios moters ji nepažįsta (1 t., b. l. 45).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad atvykus pareigūnams I. G. R. paaiškino, kad einant nuo autobusų stoties ją pastūmė jai nežinomas asmuo, ji parkrito ir jaučia fizinį skausmą, skundžiasi rankos skausmais, teigia, kad negali pajudinti rankos. I. G. R. buvo iškviesta GMP. I. G. R. buvo labai susijaudinusi, todėl parašė trumpą pareiškimą. Asmuo, kuris pastūmė I. G. R., buvo sulaikytas „IKI“ apsaugos darbuotojo. Asmeniui buvo iškviesta GMP, nes bėgant nuo apsaugos darbuotojų susižalojo kairės rankos vidurinį pirštą (1 t., b. l. 10-11).
Iš I. G. R. pareiškimo matyti, kad 2021 m. spalio 15 d. apie 17.00 val. Vilniuje, Sodų g. 22, einant iš autobusų stoties ji buvo partrenkta nepažįstamo asmens, patyrė rankos traumą ir fizinį skausmą (1 t., b. l. 12).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta ir jos prieigos nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 15-20).
Iš savanoriškų daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad apžiūrėta I. G. R. ambulatorinio apsilankymo kortelė, kurioje nurodyta diagnozė: alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos), D. stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių galų lūžis (1 t., b. l. 27-31).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad I. G. R. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniame rieše, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikiu, neatmetama įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 15 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 49-53).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas body kameros vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1015_170512_031, 17:03:14 val. matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vietoje matomi du apsaugos darbuotojai, du vyriškiai ir trys moterys. Policijos pareigūnui paklausus kas atsitiko, apsaugos darbuotojas atsakė: „bėgdamas nuo apsaugos, parbloškė moteriškę, dabar laukiam greitosios, nes ranką labai skauda..“, pareigūnui paklausus: „o kur tas? ..“, apsaugos darbuotojas nurodė, kad: „sėdi pas mus...“, ranka nurodo į parduotuvės pusę ir sako: „irgi įsipjautas visas, krisdamas butelį sudaužė, įsipjovė visas… irgi greitoji važiuoja...“, pareigūnui paklausus; „o jisai dėl ko bėgo?“, apsaugos darbuotojas nurodė, kad: „pavogė butelį, ir bėgo...parbloškė moterį, nukrito pats“, pareigūnui paklausus, ar parbloškė moteriškę, apsaugos darbuotojas tai patvirtino. Tuomet nukentėjusioji pareigūnui paaiškino, kad: „tai aš nežinau be medikų kas nutiko, bet labai skauda...“, „aš išlipau iš autobuso, iš Palangos mes grįžom, ir čia kėlėmės su lagaminais, nes jau sūnėnas atvažiavo pasitikti, ir taip atsitiko čia...“, „dešinę ranką labai skauda“. Apsaugos darbuotojas nurodo, kad: „ten Baltarusijos pilietis“, nesupranta jisai...bet jau nebe pirmą kartą pas mus čia...“ (1 t., b. l. 53-54).
Iš GMP kvietimo kortelių matyti, kad 30 metų vyras patyrė viršutinių galūnių traumas (žaizdos, lūžiai, išnirimai), susipjaustė rankas. 76 metų moteris sumušta, sąmoninga. Pranešėja pamatė, kaip nepažįstamas vyras pastūmė moterį, kuri nukrito ir patyrė rankos traumą. Vyrą, kuris pastūmė moterį, sulaikė „IKI“ apsaugos darbuotojas (1 t., b. l. 75-76).
Iš Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 15 d. apie 16.53 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Sodų g. 22, pranešėja pamatė, kaip nepažįstamas vyras pastūmė 76 metų moterį, kuri nukrito ir patyrė rankos traumą. Vyrą, kuris pastūmė moterį, sulaikė „IKI“ apsaugos darbuotojas. Atvykus į įvykio vietą, I. G. R. paaiškino, kad einant nuo autobusų stoties ją pastūmė jai nežinomas asmuo, ji parkrito ir dabar jaučia fizinį skausmą, skundžiasi rankos skausmais, negali pajudinti rankos. Buvo iškviesta GMP. Kartu su ja buvo H. J. D., kaip viskas nutiko matė kita moteris, vardu D. A.-B. (1 t., b. l. 79).
Iš Lietuvos policijos alkotesterio šaknelės matyti, kad 2021 m. spalio 15 d. 18.14 val. alkotesteriu Nr. ARRA-0133 A. N. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas (1 t., b. l. 142-143).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teismo posėdžio metu A. N. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad buvo neblaivus, buvo išgėręs daug degtinės ir bėgo, nes bandė pavogti butelį degtinės ir netyčia pastūmė moterį. Moteris nukrito ir tik po to jis sužinojo, kad ji susižalojo, kad jai buvo iškviesta GMP. Nenorėjo moters sužeisti, neturėjo tyčios padaryti žalos sveikatai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios I. G. R., liudytojų H. J. D., D. L., D. A.-B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, I. G. R. pareiškimo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, savanoriškų daiktų, dokumentų protokolo duomenys, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, GMP kvietimo kortelių duomenys, Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. K. tarnybinio pranešimo duomenys, alkotesterio šaknelės duomenys. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. N. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, t. y. 2021 m. spalio 15 d. apie 17.00 val. Vilniuje, Sodų g. 22, padaręs smulkią vagystę parduotuvėje „IKI“ ir bėgdamas nuo apsaugos darbuotojo dėl neatsargumo pastūmė nukentėjusiąją I. G. R., po to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės bei susižalojo. I. G. R. buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniajame rieše, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Būtent kaltinamojo A. N. veiksmai buvo nukentėjusiajai sukeltų padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – priežastis.
BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. A. N. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsargiai, dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Taigi A. N. veikė neatsargiai ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. N. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. N. padarė vieną neatsargią (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. N. anksčiau teistas už vairavimą neblaiviam (1 t., b. l. 156-157), administracine tvarka baustas tris kartus už važiavimą be bilieto ir prekių (degtinės) vagystes, informacijos apie dviejų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 150-152), nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. N. paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant šiek tiek mažesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį – 9 mėnesius, be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 30 Eur; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas, jei A. N. sutinka; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Teismo vertinimu, kaltinamajam netikslinga skirti baudos bausmę, nes jis šiuo metu nedirba ir pragyvenimo lėšų neturi, gyvena ir gydosi nuo priklausomybės alkoholiui reabilitacijos centre, kur ir yra išlaikomas, be to, paaiškino, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos nėra pradėjęs mokėti, nes kol nedirba, neturi lėšų. Taigi, kaltinamajam paskyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, šios bausmės vykdymas gali būti apsunkintas, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Prokurorės prašoma kaltinamajam skirti arešto bausmė nagrinėjamu atveju taip pat netikslinga – vien tai, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis nesudaro pagrindo skirti jam su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis padarė ne tyčinę, o neatsargią nusikalstamą veiką, nagrinėjamoje situacijoje duomenų, kad kaltinamasis nevykdys jam paskirtos bausmės ir bėgs iš Lietuvos Respublikos, nėra – kaltinamasis nurodė, kad jis yra nutraukęs ryšius su Baltarusija, turi planų įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, iki šiol gydosi reabilitacijos centre Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad sklandus nuosprendžio įvykdymas taip pat gali būti užtikrintas kardomosiomis priemonėmis kaip tai nustato BPK 119 straipsnis. Įvertinus tai, kad A. N. piktnaudžiauja alkoholiu, tai pripažįsta pats, kad ne tik ši, bet ir prieš tai padaryta jo nusikalstama veika buvo sąlygota jo priklausomybės alkoholiui, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. N. skiriant būtent laisvės apribojimo bausmę su tam tikrais įpareigojimais ir draudimais.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam A. N. skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 30 Eur; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas, jei A. N. sutinka; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariama nusikalstama veika, numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje, padaryta 2021 m. spalio 15 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. N. skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros su pirmiau minėtais įpareigojimais ir draudimais ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamajam skirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesių.
Kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas, kurios nebendrinamos ir vykdomos atskirai, tačiau dėl jų nurodoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusioji I. G. R. pareiškė civilinius ieškinius byloje.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusioji I. G. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos, 2000 Eur neturtinės žalos ir turėtų išlaidų (kurios byloje nėra pateiktos) atstovo paslaugoms apmokėti atlyginimo (2 t., b. l. 45-67).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad krisdama pajautė, kad tempia su savimi lagaminą ir jį (lagaminą) paleido, jo metalinė ištraukiama rankena sulūžo. Beprasmiška taisyti lagaminą, jis buvo naujas, bet po visų apgadinimų nebepanašus į naują. Įvykio metu jį naudojo trečią kartą. Lagamino kainos neprisimena, sumą nurodė pagal tai, kiek kainuoja nauji panašūs lagaminai.
Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys – kaltinamasis savo neatsargiais veiksmais pastūmė nukentėjusiąją, kuri parkrito ant žemės ir susižalojo, krisdama pajautė, kad tempia su savimi lagaminą ir jį (lagaminą) paleido, jo metalinė ištraukiama rankena sulūžo. Taigi, anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. N. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai. Nors kaltinamojo gynėjas ir prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių įrodymų dėl lagamino sugadinimo, tačiau nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai pargriuvus, laikantis ir tempiant lagaminą, jis buvo apgadintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad galimai apie patirtą žalą dėl lagamino apgadinimo nukentėjusioji nieko nenurodė, nes iškart po įvykio ji buvo labai susijaudinusi, ji jautė skausmus, todėl parašė tik trumpą pareiškimą ir buvo išvežta GMP (1 t., b. l. 10-11, 12, 79). Kita vertus, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad moteris stovėjo su lagaminais, o iš pareigūnų body kamerų įrašų matyti, kad ji po įvykio iškart paaiškino, kad ,,aš išlipau iš autobuso, iš Palangos mes grįžom, ir čia kėlėmės su lagaminais, nes jau sūnėnas atvažiavo pasitikti, ir taip atsitiko čia...“ (1 t., b. l. 116). Nukentėjusioji pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius naujo jos turėto panašaus lagamino kainas ir prašo priteisti visą lagamino vertę, nors nurodė, kad buvo sugadinta tik jo metalinė rankena, kaip kitaip dar lagaminas buvo apgadintas, dėl ko jo apskritai nebeįmanoma naudoti pagal paskirtį, ji nenurodė. Teismo vertinimu, vien tai, kad lagaminas nebėra panašus į naują, nėra pagrindo tvirtinti, kad jis nebetinkamas naudoti, be to, nėra pagrindo tvirtinti ir tai, kad beprasmiška taisyti jo rankeną, tokių duomenų iš remonto dirbtuvės ar pan. ji nepateikė. Atsižvelgiant į visa tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog apskritai visas lagaminas yra nebetinkamas naudoti, todėl teismas nukentėjusiosios ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies – dėl sugadintos metalinės rankenos, priteisiant jai iš kaltinamojo 30 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.249 str.). Toks turtinės žalos dydis, teismo vertinimu, yra realus ir logiškas, atitinka rinkos kainas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nukentėjusioji I. G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji jaučiasi labai nukentėjusi. Jaučia skausmus ir nuolatinį tempimą, yra labai emociškai nualinta. Su ranka 6-8 savaites nieko negalėjo daryti, dabar gali daryti viską, bet vis vien jaučia tempimą, medikai sako, kad jis nepraeis. Pagrindinė ranka yra dešinė, dėl to ir kilo daug sunkumų, padėti apsirengti atvažiuodavusi sesuo, maistą gaminti taip pat daug kas padėjo. Patyrė didelį stresą, kažkokias nemotyvuotas baimes ir nieko negali padaryti. Išėjus į gatvę dviračiai ir paspirtukai kelia didelę baimę, negali lipti laiptais be turėklų, lipdama į autobusą turi laikytis. Anksčiau tokių baimių nebuvo, buvo sveikas žmogus, o dabar spaudimas pakilo, nemiga vargina, nuolat eina pas medikus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. N. neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – minkštųjų audinių patinimą dešiniajame rieše, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžį, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžį. Įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, fizinį skausmą, tai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, su ranka 6-8 savaites nieko negalėjo daryti, rankos tempimą jaučia ir dabar, vargina pakilęs spaudimas, nemiga, nuolat eina pas medikus. Teismas nekvestionuoja nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, išgyvenimų, streso ir kitų nepatogumų, kuriuos ji turėjo iškęsti ir dar šiuo metu kenčia dėl A. N. padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-419-594/2020, 1A-200-485/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-68-316/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-67-174/2017), darytina išvada, jog prašoma priteisti 2000 Eur dydžio suma I. G. R. neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinkanti pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas neturtinės žalos dydį mažina iki 1500 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 1197,36 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60-66). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji I. G. R. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1197,36 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. N.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 1197,36 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš A. N..
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant A. N. išlaidos sudaro 123,33 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes A. N. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl kaltinamojo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas (1 t., b. l. 120, 122-123, 125). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – A. N. asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio – gražintinas kaltinamajam A. N.
Ikiteisminio tyrimo metu A. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 15 d. 17.15 val. iki 2021 m. spalio 16 d. 13.11 val. (1 t., b. l. 108, 110). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą laisvės apribojimo bausmę (BK 66 straipsnis).
Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD, saugomas byloje (prisegtas prie galinio 1 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 30 Eur; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas, jei A. N. sutinka; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. N. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 30 Eur; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas, jei A. N. sutinka; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 30 Eur; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas, jei A. N. sutinka; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą, ir 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. N. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką (nuo 2021 m. spalio 15 d. 17.15 val. iki 2021 m. spalio 16 d. 13.11 val., t. y. vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Į A. N. paskirtą galutinę bausmę – baudą įskaityti baudos bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, jei ši iš dalies ar pilnai bus atlikta pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 72 straipsniuose: uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.; konfiskuotino turto, krovininio automobilio ,,Renault Premium 430.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) išieškojimą valstybės naudai.
Nukentėjusiosios I. G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai I. G. R. iš A. N. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. N. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 1197,36 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus trisdešimt šešis centus) turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
A. N. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – A. N. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio – grąžinti A. N..
Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD, saugomas byloje (prisegtas prie galinio 1 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
4. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
5. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
7. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
8. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.