- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-68-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51991-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- Š. N.
- Kaltinamasis
- Š. N.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. N. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Š. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, skirti įpareigojimai:
- įsidarbinti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi Š. N. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-12-08 06.37 val. iki 2019-12-08 15.05 val. (viena para) ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1 819,01 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „(duomenys neskelbtini)) iš kaltinamojo Š. N..
Nukentėjusiosios V. L. pateiktas civilinis ieškinys dėl 3000 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš Š. N. nukentėjusiajai V. L. 1939,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios V. L. pateiktas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Priteista iš kaltinamojo Š. N. nukentėjusiajai V. L. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš kaltinamojo Š. N. nukentėjusiajai V. L. priteista 1 000 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Š. N. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 8 d. apie 06.35 val., adresu: (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, eidamas iš klubo, neatsargiais savo veiksmais kliudė nukentėjusiąją V. L., kuri nugriuvo ir patyrė sužalojimus: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nes kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis sutrikdė nukentėjusiosios V. L. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo Š. N. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – Š. N. dėl jam inkriminuotos veikos išteisinti.
2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir nepagrįstai kriminalizavo kaltinamojo veiksmus. Pažymi, kad Š. N. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nuo pat įvykio momento bei nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog neatliko jokių veiksmų (ar neveikimo), kurių pasėkoje būtų galėjusios kilti kaltinime nurodytos pasekmės. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog Š. N. 2019 m. gruodžio 8 d. naktį praleidęs naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, apie 06.35 val. nusprendęs iš čia pasišalinti, išėjo iš klubo ir ant laiptų, esančių prie išėjimo durų lauke, galimai alkūne, ar petimi, palietė nukentėjusiosios, stovėjusios ant laiptų, nugarą, po ko, ši nenulaikiusi pusiausviros griuvo ir susižalojo koją. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo gana stipriai apsvaigę nuo klube suvartoto alkoholio kiekio ir mano, kad tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad Š. N. pasvirdamas link nukentėjusiosios ją palietė, o V. L. nesugebėjo nulaikyti pusiausvyros. Teigia, kad dėl to, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo apsvaigę nuo alkoholio, tuo jokių teisės normų, ar visuotinai priimtų moralės normų, nepažeidė. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo, esančio byloje, matyti, kad Š. N. tikrai neatliko jokio tyčinio ar neapgalvoto veiksmo nukentėjusiosios atžvilgiu ir nebuvo jokios situacijos, kurią jis būtų galėjęs įvertinti bei numatyti kažkokius padarinius. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis ją stūmė atremdamas rankas į jos nugarą.
2.2. Nurodo, kad viso teisminio proceso metu kritikavo kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad Š. N. neatsargiais savo veiksmais kliudė nukentėjusiąją, nenurodant jokių konkrečių neatsargių veiksmų, tačiau prokuroras nesiėmė iniciatyvos šios klaidos ištaisyti. Pažymi, jog tyčiniai ar neatsargūs veiksmai turėtų būti aiškiai apibrėžti, nurodant kokia teisės norma, taisyklė, pareiga, ar visuotinai priimta moralės norma, tais veiksmais buvo pažeista, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
2.3. Gynėjas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktą. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje galima būtų daryti prielaidą, kad jeigu Š. N. išeidamas iš naktinio klubo būtų pamatęs kažkokią kliūtį, kurią jam reikėtų įveikti tam, kad išeiti trumpiausiu keliu, tarkim atitvaras, duobė ar pan. ir tam, kad įveiktų tą kliūtį jis pasirinktų rizikingą veiksmą, pvz. peršokti, matydamas, kad šalia stovi žmogus, kurį jis netyčia galėtų kliudyti, tokie jo veiksmai, kilus atitinkamoms pasekmėms, tikrai galėtų būti vertintini, kaip nusikalstami. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje nieko panašaus nebuvo, todėl gynėjo teigimu, galima kalbėti tik apie civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo Š. N. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą nukentėjusioji V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Priteisti jos naudai proceso išlaidas patirtas apeliacine tvarka.
3.1. Atsiliepime nukentėjusioji V. L. nurodo, kad Š. N. veiksmų intensyvumą išties galėjo įtakoti alkoholio vartojimas, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos gerbti ir saugoti visuomenines vertybes bei nedaryti joms žalos. Teigia, kad Š. N. siekia menkinti savo kaltę, teigiant, kad tik prilietė nukentėjusiąją, o pastaroji ne dėl jo veikimo, bet pati dėl neblaivumo griuvo ir patyrė žalą. Pažymi, kad teismas šį aspektą ištyrė byloje tinkamai ir visapusiškai. Objektyvus to įrodymas, pasak nukentėjusiosios, vaizdo įrašas, kuriame matoma, jog kaltinamasis kaire alkūne stipriai stumia nukentėjusiąją į nugarą, dėl ko ji griuvo ant liudytojos G. Ž., o paskui ant grindinio. Be to, nuo tariamo prisilietimo ji griuvo itin intensyviai, spėjo dalinai įsikibti į Š. N. rūbus, bet poveikis buvo toks stiprus, kad galimybės išsilaikyti ant kojų neliko, dėl ko nugriuvus buvo patirta žala – padarytas kairės kojos išorinės kulkšnies lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
3.2. Nurodo, kad teismas Š. N. veiką vertino kaip nusikalstamą nerūpestingumą, t. y. nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu būdu Š. N. ir nebuvo inkriminuota, kad jis turėjo išankstinę tyčią ją sužaloti, tačiau savo elgesiu, išėjus į lauką ir stumiant stipriai kitą asmenį, turėjo ir galėjo numatyti, kad jis dėl to gali nugriūti bei patirti žalos, kas konkrečiu atveju ir atsitiko. Nukentėjusiosios teigimu, Š. N. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, jog savo elgesiu nesukeltų žalos, kam akivaizdu įtakos turėjo ir alkoholio vartojimo faktas, jo veikimas nebuvo atsitiktinis, iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis sąmoningai stipriai pastūmė nukentėjusiąją, todėl teigti, kad veika nepatenka į baudžiamojo įstatymo sferą, nėra pagrįsta.
3.3. Teigia, kad teismas aiškiai identifikavo ir apibrėžė Š. N. nusikalstamus veiksmus, kaip jie ir kokia forma pasireiškė, jie iš esmės atitiko kaltinamuoju aktu nustatytą veikos kvalifikaciją, todėl Š. N. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, turint omenyje, kad byloje buvo ištirti visi įrodymai ir aplinkybės. Pažymi, kad teismas išklausė visus nustatytus liudininkus, net apsaugos darbuotojus, kurių vienas net prisiminė, kad būtent nukentėjusioji skundėsi Š. N. veiksmais ją nustūmus. Nukentėjusiosios tegimu, jeigu ji būtų tik paliesta, jos judėjimo išcentrinė jėga nebūtų tokia, kokia matoma vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo matosi, kad itin greitai ir stipriai ji nukrenta būtent po kontakto iš Š. N. pusės. Todėl net jei Š. N. nenorėjo ir nesiekė sukelti jai žalingų padarinių, tačiau nesielgė pakankamai apdairiai ir tinkamai, kad išties tokių padarinių nekiltų.
3.4. Pažymi, kad teismas Š. N. skyrė pakankamai švelnią bausmę ir poveikio priemones, todėl teisingumo principo nepažeidė. Nors jos civilinis ieškinys nebuvo patenkintas pilna apimtimi, tačiau ji jau nebenorėdama ilgų procesų, apeliacijos teise nebesinaudojo, tačiau pagrindžiant, kad jai Š. N. sukėlė itin rimtus liekamuosius padarinius ir padarė reikšmingą žalą sveikatai, pateikia duomenis, kad ir šiuo metu jai numatytas tolesnis gydymas ir operacijos, būtent kiek tai susiję su Š. N. nusikalstamais veiksmais jos atžvilgiu. Pažymi ir tai, kad kilę padariniai, jų dydis yra reikšmingas ir veika nepatenka vien tik civilinių santykių reguliavimo sferą.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo Š. N. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo Š. N. gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl Š. N. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo kaltinamojo veiksmus, todėl prašo Š. N. išteisinti. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad tyčiniai ar neatsargūs veiksmai turėtų būti aiškiai apibrėžti, nurodant kokia teisės norma, taisyklė, pareiga, ar visuotinai priimta moralės norma, tais veiksmais buvo pažeista, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį
6. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Š. N. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji buvo gana stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos tam, kad Š. N. pasvirdamas link nukentėjusiosios ją palietė, o ši nesugebėjo nulaikyti pusiausvyros.
7.1. Tiek pareiškime, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad ji su drauge G. Ž. išėjo laukan parūkyti. Prie įėjimo į naktinį klubą draugė nulipo laipteliais į apačią, o ji liko ant laiptų. Ji stovėjo atsukusi nugarą į duris. Buvo maždaug 1 m. atstumu nuo durų. Pilnai atidarytos durys jos negalėjo kliudyti. Prieš pat įvykį išgirdo durų trenksmą. Plačiai atidarytos durys trenkėsi į sieną. Po to pajuto smūgį į nugarą. Š. N. ją kliudė jos nugarą žemiau menčių, aukščiau juosmens. Smūgis buvo stiprus, nes nuo jo krito priekiu nuo laiptų ant žemės. Krito ne tik nuo laiptų, bet ir nuo bordiūro ant važiuojamosios dalies. Krisdama nepatogiai nikstelėjo koją ir ji lūžo. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.
7.2. Nukentėjusiosios V. L. nurodytas aplinkybes, kad iš baro išėjęs Š. N. pastūmė nukentėjusiąją, kuri griuvo veidu ant liudytojos, po to ant žemės, patvirtino liudytoja G. Ž.. Šių aplinkybių neneigė ir pats nuteistasis Š. N., tik jis tvirtino, kad išėjęs laukan netyčia kaire alkūne jis nestipriai palietė nukentėjusiąją, po ko ji nukrito ir susižalojo koją.
7.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios V. L. ir liudytojos G. Ž. parodymais, nes jų nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matyti, kad iš baro išėjęs Š. N., kurio rankos buvo kišenėse, lipant žemyn, pakankamai stipriai pastūmė nukentėjusiąją V. L., kuri krisdama dar bandė įsikibti Š. N. į striukę. Būtent nuo to stipraus pastūmimo, o ne kaip teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, kad Š. N. tik galimai alkūne, ar petimi, palietė nukentėjusiosios, stovėjusios ant laiptų, nugarą, kuri galimai dėl neblaivumo neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ir susižalojo koją, nukentėjusioji V. L. griuvo veidu ant priešais stovėjusiosios liudytojos G. Ž., po to ant žemės ir patyrė sužalojimus: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurie nustatyti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
7.4. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Š. N. eidamas iš klubo ir stipriai pastumdamas nukentėjusiąją V. L., pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo numatyti, kad dėl tokio jo veiksmo nukentėjusioji gali kristi ir susižaloti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kas to nenutiks ir nekils nustatytos pasekmės. Taigi nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl Š. N. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
8. Nepagrįstai gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad tyčiniai ar neatsargūs veiksmai turėtų būti aiškiai apibrėžti, nurodant kokia teisės norma, taisyklė, pareiga, ar visuotinai priimta moralės norma, tais veiksmais buvo pažeista. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad norint veiką kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį visiškai nesvarbu, ar asmuo buvo sužalotas ar susargdintas pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, kadangi šios normos dispozicija nėra blanketinė ir norint atskleisti šios normos turinį nereikia (nėra būtina) vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis.
9. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo Š. N. gynėjo apeliacinį skundą ir remiantis jame nurodytais argumentais Š. N. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
10. Nukentėjusioji V. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atstovui advokatui D. Vaičiuliui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 350 eurų (2 t., b. l. 75, 76). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
10.1. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo Š. N. gynėjo. Nukentėjusioji V. L. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas yra pagrįstas. Vis dėlto pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
10.2. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, ją sudarė 2 tomai, nukentėjusiosios atstovas advokatas D. Vaičiulis dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmos instancijos teisme, skundą pateikė tik nuteistojo gynėjas, nors buvo pateiktas atsiliepimas į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, tačiau pastebėtina, kad nuteistojo apeliacinis skundas nėra didelės apimties, atsiliepimas į apeliacinį skundą sudaro du lapai, apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, be to, nukentėjusiosios atstovas nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, prašymas priteisti 350 eurų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, ir iš nuteistojo Š. N. nukentėjusiosios V. L. naudai priteistini 200 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo Š. N. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą.
Priteisti iš nuteistojo Š. N. nukentėjusiajai V. L. 200 (du šimtus) eurų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.