Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. N. 2019-12-08, apie 06.35 val., (duomenys neskelbtini) neatsargiais savo veiksmais kliudė nukentėjusiąją V. L., kuri nugriuvo ir patyrė sužalojimus: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nes kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis sutrikdė nukentėjusiosios V. L. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis Š. N. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2019m. gruodžio 8 d. jis su pussesere nuėjo į (duomenys neskelbtini)Kai užsidarė, nuėjo į (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau nutarė eiti namo. Iš (duomenys neskelbtini)išėjo vienas pats. Laukan išėjo rankas įsikišęs į striukės kišenes. Pripažįsta, kad išėjęs laukan netyčia kaire alkūne palietė nukentėjusiąją. Po to nukentėjusioji nukrito ir susižalojo koją. Nepripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus dėl jo veiksmų, nes palietimas buvo nestiprus. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi, stovėjo su aukštakulniais ant laiptų krašto, todėl galėjo ir pati kristi ir susižaloti. Po nukritimo nukentėjusioji atsisėdo ant laiptų ir šaukė, kad skauda koja. Įvykio vietoje susirinko daug žmonių. Įvykio vietoje buvo ir apsaugos darbuotojas, kuris jam liepė laukti atvažiuojančius policijos pareigūnus. Aplinkui susirinkę žmonės jį kaltino sužalojus nukentėjusiąją. Nepripažįsta, kad alkūne kliudė nukentėjusiosios nugarą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis alkūne kliudė nukentėjusiosios ranką. Neprisimena to fakto, kad nukentėjusiajai pradėjus šaukti, kad skauda būtų pastarąją išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Su jam pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Po minėto įvykio jis buvo atvykęs pas nukentėjusiąją į namus, norėdamas pasiteirauti dėl sveikatos būklės.

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad iki minėto įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2019m. gruodžio 7d. šventė draugės gimtadienį. Apie 4 val. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini)Ten nuvyko su dviem draugėmis ir vienos draugės vyru. Beleidžiant laiką, pastebėjo kaltinamąjį. Pastarasis buvo agresyvus, bandė ją ir kitus žmones nuvaryti nuo staliuko. Matė, kaip kaltinamasis kabinėjosi prie žmonių, kurie buvo prie baro. Apie 6:30 val. ji su drauge G. Ž. išėjo laukan parūkyti. Prie įėjimo draugė nulipo laipteliais į apačią, o ji liko ant laiptų. Ji stovėjo atsukusi nugarą į duris. Buvo maždaug 1m. atstumu nuo durų. Pilnai atidarytos durys jos negalėjo kliudyti. Prieš pat įvykį išgirdo durų trenksmą. Plačiai atidarytos durys trenkėsi į sieną. Po to pajuto smūgį į nugarą. Kaltinamasis ją kliudė jos nugarą žemiau menčių, aukščiau juosmens. Smūgis buvo stiprus, nes nuo jo krito priekiu nuo laiptų ant žemės. Krito ne tik nuo laiptų, bet ir nuo bordiūro ant važiuojamosios dalies. Krisdama nepatogiai nikstelėjo koją ir ji lūžo. Kritimo metu jos draugė stovėjo laiptų apačioje ir tikrai matė jos kritimą. Iš patiriamo skausmo ji pradėjo šaukti. Draugė padėjo grįžti ant laiptų. Kaltinamasis ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl patirto sužalojimo ji juto didelį skausmą kojoje. Skausmas liovėsi tik ligoninėje, kai buvo pridėtas šaltas kompresas. Tą pačią dieną jai buvo atlikta operacija, kurios metu jai buvo sutvirtintas kaulą metaline plokštele su 9 varžtais. Po dviejų dienų po operacijos ji buvo išleista namo. Vaikščiojo su langete. Praktiškai visą laiką gulėjo lovoje, negalėjo priminti kojos. Vasario 17 d. jai buvo atlikta kita operacija, kurios metu pašalintas vienas didysis varžtas. Po šios operacijos buvo leista vaikščioti be langetės, atsargiai minant koją. Nuo paskutinės vasario savaitės prasidėjo reabilitacija. Turėjo 8 užsiėmimus, tačiau kojos būklė dar nebuvo tokia kokia turėtų būti, todėl paskyrė dar 14 dienų reabilitacijos. Dėl patirtų sužalojimų ligoninės stacionare gydėsi 4 dienas. Sausio mėnesį numatyta kita operacija pašalinti metalo konstrukcijoms, todėl teks gulėti ligoninėje. Po operacijos visas keturias dienas buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Grįžus namo iš ligoninės, jai dažnai skaudėdavo koja, todėl vartojo gydytojo išrašytus vaistus „Ketanov“. Koja skauda dar iki šiol, tik ne kasdien. Užeidavo skausmai daugiau pasivaikščiojus darbe, nes sužalota koja gaudavo didesnį krūvį. Nedarbingumą turėjo nuo gruodžio 8 d. iki vasario 17 d.. Nedarbingumo pašalpa nebuvo mokama, nes įvykio metu buvo neblaivi. Po antros operacijos nedarbingumo pašalpa jai buvo mokama apie mėnesį laiko. Dirba prekybos grupės vadove įmonėje (duomenys neskelbtini)“. Jos darbo pobūdis yra toks, kad lankosi prekybos centruose, prižiūri, kad prekės būtų savo vietose, turi savo grupę žmonių ir prižiūri jų darbą. Po patirtos traumos negali atsitūpti, pakeisti kainos apatinėje lentynoje, tenka į ką nors atsiremti. Pareikštą civilinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro negautos pajamos - vidutiniai paskutinių trijų mėnesių atlyginimai. Vidutinis atlyginimas sudaro 1 053 eurus į rankas. Pareikštą turtinę žalą sudaro pirkti vaistai, kuras už važinėjimą į Reabilitacijos centrą, vaistai įgyti pagal receptus ir keletą kartų pirko vaistus nuo skausmo nereceptinius. Neturtinę 5 000 eurų žalą grindžia tuo, kad 3 mėnesius teko gulėti lovoje, patyrė stresą, skausmą, patyrė dvi operacijas, ant kojos matomoje vietoje atsirado didelis randas. Dėl patirto sužalojimo ir atliktų operacijų jai reikėjo pašalinių žmonių pagalbos. Savo namuose negalėjo gyventi, todėl gyveno kaime pas močiutę. Močiutė ją slaugė 3 mėnesius. Tris mėnesius praleido lovoje, neturėjo jokio socialinio gyvenimo. Dabar turi baimę lipimui laiptais. Šiai dienai sužeista koja normaliai nefunkcionuoja. Lipant laiptais, koja normaliai nesilanksto. Negali dirbti tokiais pat krūviais, kaip dirbdavo anksčiau. Nuo didesnio darbo krūvio ištinsta koja. Su kaltinamojo pozicija nesutinka. Nors ji buvo išgėrusi, tačiau dėl girtumo ji galėjo normaliai stovėti.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė. 2019m. gruodžio 5 ar 6 dieną ji su draugais savo namuose šventė savo gimtadienį. apie 4 val. iš namų kartu su nukentėjusiąja ir dar viena drauge nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)“. Kartu su draugėmis vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu tarpu ji su nukentėjusiąja išėjo laukan parūkyti. Sustojo ant laiptukų kairiau nuo laukinių durų. Nukentėjusioji atsistojo laiptuku aukščiau už ją. Tarp jų buvo atstumas maždaug per ištiestą ranką. Staiga plačiai atsidarė klubo durys ir nukentėjusioji krito ant jos. Ji nukrito ant kelių, o nukentėjusioji visu kūnu ant žemės. Matė, kad prieš jų kritimą į lauką išėjo kaltinamasis. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, prašė kviesti greitąją pagalbą. Tuo metu žmonių lauke buvo nedaug. Matė, kaip nukentėjusiajai ištino koja. Ji paskambino bei pranešė apie įvykį pagalbos telefonu 112. Ji kaltinamajam pasakė, kad pastarasis pastūmė nukentėjusiąją. Kaltinamasis priėjo prie jų ir pradėjo ją ir nukentėjusiąją plūsti necenzūriniais žodžiais. Aiškino, kad joms taip ir reikia ir kad pačios kaltos, nereikia toje vietoje stovėti. (duomenys neskelbtini)durys atsidaro į lauko pusę, tačiau jos negalėjo kliudyti nukentėjusiosios. Nukentėjusioji avėjo aukštakulnius, buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau stabiliai stovėjo ant kojų.

Ekspertas H. D. paaiškino, kad specialisto išvadas rašė iš pateiktų medicininių dokumentų. Pati nukentėjusioji nebuvo atvykusi apžiūrai. Rašė remiantis (duomenys neskelbtini)asmens gydymo istorija. Skyriuje padarius rentgeno nuotraukas, nukentėjusiajai buvo nustatytas kairės čiurnos išorinis kulkšnies lūžis ir atlikta operacija. Aplinkybėse buvo nurodyta, kad nukentėjusioji buvo nustumta nuo laiptų. Tokią traumą, kaip išorinės kulkšnies lūžis, yra būdinga netiesioginei traumai. Būna, kad tiesiogiai kažkoks smūgis į čiurną dažniausiai būna dėl netaisyklingos pėdos padėties, kai pėda krypsta. Šiuo atveju, kadangi yra išorinis lūžis, pėdos pakrypimas turėjo būti į vidinę pusę. Tokia trauma gali gautis tiek iš po kokios pašalinės jėgos poveikio, tiek griūnant ar krentant be pašalinės jėgos. Visa esmė yra netaisyklingame pėdos fiksavime, kada ji yra pasukama ir krypsta į vidų, tada svoris persikelia į vidinę pusę ir šiuo atveju gaunasi išorinis kulkšnies lūžis. Jo mechanizmas dažniausiai būna dėl nelaimingų atsitikimų, galima paslysti ir žiemą be jokios pašalinės jėgos. Nurodytomis aplinkybėmis toks lūžis galėjo nutikti.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini)administratoriumi. Būnant prie rūbinės, jį laukan pasikvietė nukentėjusiosios draugė. Lauke ant laiptų matė sėdinčią nukentėjusiąją, kurios koja buvo ištinusi. Nukentėjusioji paaiškino, kad vienas iš lauke esančių vyrų ją nustūmė nuo laiptų. Nurodytas vyras teisinosi, kad nestūmė merginos nuo laiptų. Kaltinamasis nebandė pasišalinti, visi kartu laukė policijos. Kaltinamasis buvo neblaivus, bet elgėsi adekvačiai.

Iš teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusioji ir liudytoja G. Ž. išeina iš (duomenys neskelbtini)“ ir atsistojo prie įėjimo iš kairės pusės ant laiptų. Nukentėjusioji stovi nugara į įėjimo duris. Liudytoja stovi veidu į įėjimo duris, laipteliu žemiau. Iš klubo pro duris, įsikišęs rankas į striukes kišenes, išeina kaltinamasis. Eidamas pasilenkęs į priekį, kaltinamasis kaire petimi stumia nukentėjusiąją į nugarą. Nukentėjusioji veidu krenta ant liudytojos G. Ž.. Nukentėjusioji krisdama įsikabina į kaltinamojo rūbus.

2020-01-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) durys atsidaro į lauko pusę, prie įėjimo yra laipteliai. (1 t., b .l. 11-20);

Specialisto išvadoje Nr. G 1782/2019(04) nurodyta, kad V. L. padarytas sužalojimas: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 33)

2020-02-25 parodymų patikrinimo vietotoje protokole nurodyta, kad nukentėjusioji V. L. įvykio vietoje parodė vietą, kurioje ji stovėjo ir kur nukrito. (1 t., b. l. 44-51)

2020-03-20 V. L. pareiškime – protokole nurodyta, kad 2019-12-08, apie 06.35 val. jai stovint (duomenys neskelbtini)išėjęs nepažįstamas vaikinas ją pastūmė ir ji nukrito nuo laiptų ir griūdama susižalojo kairę koją. VšĮ (duomenys neskelbtini)buvo nustatytas kairės kojos išorinės kulkšnies lūžis. Prašo dėl jos sužalojimo kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 137).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2019-12-08, apie 06.35 val., adresu (duomenys neskelbtini)nukentėjusioji ir liudytoja G. Ž. išėjo iš (duomenys neskelbtini)Atsistojo prie įėjimo iš kairės pusės ant laiptų. Nukentėjusioji atsistojo ant laiptelio atsukusi nugara į įėjimo duris. Liudytoja G. Ž. atsistojo laipteliu žemiau, veidu į nukentėjusiąją. Viena nuo kitos atsistojo maždaug per ištiestą ranką. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos G. Ž. parodymai, pateiktas vaizdo įrašas. Iš klubo pro duris išėjo kaltinamasis. Durys plačiai atsivėrė, tačiau nukentėjusiosios negalėjo kliudyti dėl didelio atstumo. Šias aplinkybes patvirtina įvykio apžiūros protokolo duomenys, fotolentelė, nukentėjusiosios ir liudytojos G. Ž. parodymai. Kaltinamasis, įsikišęs rankas į striukės kišenes, kaire alkūne pastūmė nukentėjusiąją į nugarą tarp lemens ir menčių. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, vaizdo įrašo duomenys, iš dalies kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis, eidamas į priekį, visu kūnu stipriai pastūmė nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai net pasirodė, kad į nugarą buvo suduotas smūgis. Būtent nuo to stipraus pastūmimo nukentėjusioji griuvo veidu ant priešais stovėjusiosios liudytojos G. Ž., po to ant žemės. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos G. Ž. parodymai, vaizdo įrašo duomenys. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiosios nestūmė, o tik palietė ir nuo tokio prisilietimo pastaroji negalėjo prarasti pusiausvyros ir kristi, nes jo parodymai prieštarauja minėtiems bylos duomenims. Krisdama, nukentėjusioji dar spėjo įsikabinti į ją pastūmusio kaltinamojo rūbus. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašo duomenys. Krisdama, nukentėjusioji susižalojo kairę koją. Nukentėjusiajai buvo padarytas kairės kojos išorinės kulkšnies lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo gautis griuviminės traumos metu vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus kairę čiurną. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada ir specialisto parodymai. Nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas atsirado neatsargių kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Subjektyvioji pusė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p).

Kaltinamasis Š. N. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas (1 t., b. l. 118-119), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 125), nedirbantis (1 t., b. l. 123). Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis, artimas sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiai (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu skirtini įpareigojimai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas ;laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-12-08 06.37 val. iki 2019-12-08 15.05 val. (1 t., b. l. 82-83, 84).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimas – paliktinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios. (1 t., b. l. 115-116).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji V. L. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 3000 Eur turtinę žalą sudaro išlaidos gydymui bei negautos pajamos dėl nevykdytos darbo veiklos nedarbingumo laikotarpiu, kuris truko nuo (duomenys neskelbtini)Dėl neturtinės žalos ieškovė nurodė, kad patyrė fizinius skausmu, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Pažymėtina, jog negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal darbo sutartis teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės 3000 Eur žalos atlyginimo. teisiamojo posėdžio metu ji patikslino savo ieškinį nurodydama, kad jį mažina iki 2323 eurus, nes 649,35 Eur ji gavo iš Sodros už (duomenys neskelbtini)nedarbingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo civiliniame ieškinyje ieškovė prašo kaip turtinę žalą priteisti išlaidas gydymui bei negautas pajamas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. ji neprašė jai priteisti negautų pajamų už vėlesnį laikotarpį. Iš teismui pateiktų duomenų, t. y. kvitų, matyti, kad jos išlaidos gydymui sudaro- 233,02 Eur; iš (duomenys neskelbtini)pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad vidutinis darbo užmokestis (imtas trijų mėnesių) yra 1053,16 Eur į rankas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji prašo jai priteisti negautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. už du mėnesius, todėl bendra turtinės žalos suma pagal teismui pateiktus duomenis sudaro – 2339,34 Eur ir įtakos nukentėjusiosios išmoka iš (duomenys neskelbtini)mėnesius neturi. Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, yra pagrįstas, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašomą sumą sumažinant, nes kaltinamasis nukentėjusiajai pervedė 400 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių domenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pasak nukentėjusiosios patyrė fizinius skausmu, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo sutrikdyta sveikata, patiriant fizinį skausmą, patirti ir fiziniai sužalojimai – kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis. Patirti skausmai lėmė fizinius išgyvenimus, lėmė neigiamus potyrius, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjimas dalyvauti darbo veikloje sumažino nukentėjusiosios savivertę. Taip pat neprognozuojama galutinė gydymo baigtis ir jos rezultatas, ar sveikata bus atkurta ė pradinę būseną, lemia papildomus išgyvenimus ir neigiamus potyrius. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, į tai, kad padaryta veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkina iš dalies.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1 819,01 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 1819,01 Eur. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi.

Nukentėjusiąją V. L. byloje atstovavo advokatas D. V.. Iš advokato pateikto kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini)matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 1000 Eur. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Š. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, skirti įpareigojimus:

- įsidarbinti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi Š. N. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-08 06.37 val. iki 2019-12-08 15.05 val. (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam Š. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 1 819,01 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniolikos eurų 01 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank) iš kaltinamojo Š. N..

Nukentėjusiosios V. L. pateiktą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš Š. N. nukentėjusiajai V. L. 1939,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios V. L. pateiktą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo Š. N. nukentėjusiajai V. L. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo Š. N. nukentėjusiajai V. L. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį) proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .