Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-01 · Civilinė byla Nr. e2A-775-886/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-01
Bylos Nr.
e2A-775-886/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05702-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
S. Č., I. Č.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Novaturas“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Udriaus projektai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-775-886/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05702-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Č. ir I. Č. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Č. ir S. Č. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Novaturas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Udriaus projektai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. Č. ir S. Č. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu (2024-08-29 CBP-7632) prašė priteisti iš atsakovės AB „Novaturas“ 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB „Novaturas“ (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į ieškinį (2024-09-19 DOK-26254) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovams 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 418,50 Eur (iš viso 837 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

4. Dėl neturtinės žalos. Teismas vertino, kad atsakovė negalėjo suteikti tik nedidelės pervežimo oru papildomos paslaugos dalies – verslo klasės vietų lėktuve, kurios kelionės pakete sudaro tik nedidelę dalį, t. y. 2,26 – 2,40 proc. kelionės paslaugų paketo kainos. Skrydis nebuvo atšauktas ar perkeltas. Ieškovams buvo siūloma skristi tuo pačiu skrydžiu, tame pačiame orlaivyje, tik vienam arba abiem persėsti į kitoje eilėje esančias pagerintas vietas (su papildoma erdve kojoms). Ieškovai nebuvo priversti svarstyti alternatyvių grįžimo į Lietuvą būdų. Jiems objektyviai būtų tekę nepatogumus patirti tik apie 3 val. trunkančio skrydžio metu – pasėdėti atskirai, vienam naudojantis verslo klasės patogumais ir privalumais, arba pasėdėti abiem kitoje eilėje be minėtų verslo klasės patogumų. Ieškovai asmeniniu pasirinkimu sutiko su kelionių agento pasiūlyta trečia alternatyva ir nusprendė skristi atgal į Vilnių kitu ankstesniu (rytiniu, vietoje planuoto vakarinio) skrydžiu, kitomis (pigesnėmis) avialinijomis bei kitu orlaiviu. Ieškovams buvo pasiūlytos racionalios ir protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kurių jie atsisakė. Paaiškėjus klaidai ir verslo vietų perpildymo faktui, ieškovų sėdėjimo vietos atgaliniame skrydyje buvo keičiamos dėl objektyvių priežasčių. Byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovai patyrė jų nurodomą neturtinę žalą, kad dėl verslo klasės vietų nebuvimo atgaliniame skrydyje patirti nepatogumai jiems objektyviai galėjo sukelti ir sukėlė tokius stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kaip prašoma atlyginti. Dėl skrydyje nesuteiktų vietų verslo klasėje atsakovė išmokėjo ieškovams 389,97 Eur išmoką. Ši suma yra beveik dvigubai didesnė nei atgalinio skrydžio verslo klasės bilietų kaina.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas taikė proporcingumo taisyklę ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

6. Ieškovai (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (2025-01-20 DOK-4752) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį – priteisti apeliantams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsakovei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, ieškovams priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1 Dėl teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovai patyrė nuostolį, nes 200 Eur neturtinės žalos kompensacija yra ženkliai mažesnė, nei atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma (837 Eur). Neturtinės žalos atlyginimo srityje taikomos bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtys, įtvirtintos ir tarptautinių ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. e2A-483-589/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-508-856/2022).

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-02-10 DOK-10181) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodomi šie argumentai:

7.1 Apeliaciniame skunde nurodytos teismų bylos negali būti pripažįstamos precedentu nagrinėjamai bylai, jų ir nagrinėjamos bylos faktinis ieškinio pagrindas nesutampa, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis apeliaciniame skunde minėtomis teismų nutartimis ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.

7.2 Kasacinis teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinė byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 konstatavo, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes.

7.3 Teismas pagrįstai konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

7.4 Atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo konstatuoti.

7.5 Iš esmės kaltė dėl proceso tenka ieškovams. Apeliantų reikalavimas priteisti jų naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra siekis finansinės naudos atsakovės sąskaita, o tai ne tik prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, bet ir proporcingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 791 Eur išlaidų, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė patyrė 1 040 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jog ginčas tarp šalių kilęs tik dėl neturtinės žalos dydžio; ieškinys patenkintas 11,11 proc., priteisiamas neturtinės žalos dydis atitinka atsakovės ieškovams iki bylos inicijavimo siūlytą kompensacijos dydį, su kuriuo ieškovai nesutiko; iš esmės kaltė dėl proceso tenka ieškovams; atsakovė nors sutiko išmokėti papildomą 200 Eur kompensaciją, tačiau jos nei iki bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neišmokėjo, taikė proporcingumo taisykles paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovams iš atsakovės priteisė 11,11 proc., t. y. 87,88 Eur, bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovų 88,89 proc., t. y. 924,46 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantų teigimu šioje byloje, teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas yra tas, kad ieškovai iš esmės patyrė nuostolį, kadangi 200 Eur neturtinės žalos kompensacija yra ženkliai mažesnė nei atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma (837 Eur). Neturtinės žalos atlyginimo srityje taikomos bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtys, įtvirtintos ir tarptautinių ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. e2A-483-589/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-508-856/2022). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje jis buvo sukurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 70 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų nurodomą teismų praktiką, neturi pagrindo ja vienareikšmiškai vadovautis, kadangi, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, nei vienoje iš apeliantų minimų bylų susiklosčiusios faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes nei pagal ginčo objektą, nei pagal aplinkybes, kurioms esant taikyta CPK 93 straipsnio 4 dalis.

14. CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas). Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 51 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinė byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Vis dėlto EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024, 36 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovų reikalaujamas neturtinės žalos dydis (1 800 Eur) prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei proporcingumo principui. Ieškovų emociškai per jautri ir neadekvati reakcija į iškilusią situaciją bei priimtas labiau emocinis, nei racionalus, sprendimas ir būtent pačių ieškovų sprendimo jiems sukeltos nepriimtinos neigiamos pasekmės (nepatogumai) negali vertinama kaip pagrindas, lemiantis neigiamas pasekmes vien atsakovei. Visuma nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos dydžio netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo atvejais, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovams neturtinė žala jau yra atlyginta. Priteisiamas neturtinės žalos dydis atitinka atsakovės ieškovams iki bylos inicijavimo siūlytą kompensacijos dydį, su kuriuo ieškovai nesutiko. Iš esmės kaltė dėl proceso tenka ieškovams. Esant tokioms aplinkybėms, taikytinos proporcingumo taisyklės.

18. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovė negalėjo suteikti tik sudėtinės pervežimo oru paslaugos dalies, t. y. skrydžio paslaugos segmentą sudarančios papildomos paslaugos dalies – verslo klasės vietų lėktuve, kurios kelionės pakete sudaro tik nedidelę dalį, t. y. 2,26 – 2,40 proc. kelionės paslaugų paketo kainos. Skrydis nebuvo atšauktas ar perkeltas. Ieškovams buvo siūloma skristi tuo pačiu skrydžiu, tame pačiame orlaivyje, tik vienam arba abiem persėsti į kitoje eilėje esančias pagerintas vietas (su papildoma erdve kojoms). Ieškovai nebuvo priversti svarstyti alternatyvių grįžimo į Lietuvą būdų. Jiems objektyviai būtų tekę nepatogumus patirti tik apie 3 val. trunkančio skrydžio metu – pasėdėti atskirai, vienam naudojantis verslo klasės patogumais ir privalumais, arba pasėdėti abiem kitoje eilėje be minėtų verslo klasės patogumų. Ieškovai asmeniniu pasirinkimu sutiko su kelionių agento pasiūlyta trečia alternatyva ir nusprendė skristi atgal į Vilnių kitu ankstesniu (rytiniu, vietoje planuoto vakarinio) skrydžiu, kitomis (pigesnėmis) avialinijomis bei kitu orlaiviu. Ieškovams buvo pasiūlytos racionalios ir protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kurių jie atsisakė. Paaiškėjus klaidai ir verslo vietų perpildymo faktui, ieškovų sėdėjimo vietos atgaliniame skrydyje buvo keičiamos dėl objektyvių priežasčių. Byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovai patyrė jų nurodomą neturtinę žalą, kad dėl verslo klasės vietų nebuvimo atgaliniame skrydyje patirti nepatogumai jiems objektyviai galėjo sukelti ir sukėlė tokius stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kaip prašoma atlyginti. Dėl skrydyje nesuteiktų vietų verslo klasėje atsakovė išmokėjo ieškovams 389,97 Eur išmoką. Ši suma yra beveik dvigubai didesnė nei atgalinio skrydžio verslo klasės bilietų kaina.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidaręs procesinis rezultatas yra pateisinamas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas nagrinėjamos bylos aplinkybes. Apeliantai neskundžia teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo. Vadinasi, sutinka su priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir teismo motyvais, pagrindžiančiais tokį sprendimo priėmimą, taip pat lėmusiais ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

20. Įvertinus teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

24. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

25. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, išlaidas grindžia 2025 m. sausio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2025 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu (DOK-10181).

26. Atsakovės 800 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei priteisiama 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei akcinei bendrovei „Novaturas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė