Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-391-1030/2022 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl klaidų, turėjusių įtakos ieškovo teisėms baudžiamajame procese

27. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021).

29. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išnagrinėjęs nuteisto ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2020 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl neišsamaus nuteistojo gynėjo paduoto apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir netinkamo priimtos nutarties motyvavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 2, 3 dalys, 332 straipsnio 3, 5, 7, 8, 9 dalys). Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 5 dalis), o padaryti BPK pažeidimai yra esminiai. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis ieškovą dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo nuteistas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų įrodymų vertinimo klaidų, baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo, pašalinus minėtus teismų padarytus procesinius pažeidimus, ieškovas buvo išteisintas kaip asmuo, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ieškovas turi teisę į tą žalos atlyginimo dalį, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su teismo neteisėtais veiksmais. Kadangi ieškovas neginčija šios teismo sprendimo dalies, teisėjų kolegija šioje dalyje plačiau nepasisako.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras savo veiksmais būtų padarę klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas nepagrįstai neįvertino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu padarytų BPK pažeidimų, nulėmusių ir ieškovo teisių pažeidimą, ir neturtinės žalos susidarymą bei padidėjimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. padarytos nusikalstamos veikos atskleidimas ir patvirtinimas, jog ieškovas veikos neatliko, nebuvo nei greitas, nei išsamus, kaip reikalaujama BPK. Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį, kaltinimas perduodamas teismui, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Kaip rodo 2021 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, surinkta nebuvo, nebuvo patikrinti tie duomenys, kuriais buvo grindžiama kaltė. Taigi, ši teisės norma buvo pažeista. BPK 1 straipsnio 1 dalies normos pažeidimas nulėmė tiek ilgą ikiteisminio tyrimo ir viso baudžiamojo proceso trukmę, tiek bereikalingą ieškovo baudžiamąjį persekiojimą.

32. Pažymėtina, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis). Ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

33. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, jog priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, taip pat vertino, ar buvo pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai.

34. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę pareiškimą, turėjo pakankamą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. balandžio 27 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. gegužės 16 d. nutarime ir Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 26 d. nutartyje, kuriais A. L. advokato skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti, skirtingai nei teigia ieškovas, buvo vertinti ieškovo patirti sužalojimai, t. y. kad ieškovo versiją, jog jis gynėsi nuo užpuolimo, patvirtina ieškovo kūne padaryti sužalojimai. Kaltinamasis aktas prokuroro buvo surašytas ir teismui perduotas tik po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi A. L. advokato skundas buvo patenkintas, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir nutarta atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog minėti ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras savo veiksmais būtų padarę klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

35. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2020 konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą E. S. konstatavusi, kad nežymų sveikatos sutrikdymą A. L. jis padarė bandydamas išsilaisvinti nuo jo atliekamų pavojingų smaugimo veiksmų, taigi, veikė būtinosios ginties sąlygomis, o ne siekdamas šį sužaloti. Daugiausia toks vertinimas buvo pagrįstas pasitikėjimu E. S. ir K. K., neturėjusių jokių motyvų konfliktuoti su A. L., parodymais. Nutarime taip pat nurodyta, kad A. L. parodymai apie tai, jog E. S. sudavė jam smūgius į galvą, vertintini kritiškai. Minėtame nutarime taip pat nėra užsiminta ir apie E. S. veikimą kartu su K. K.. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu ir Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 26 d. nutartimi A. L. advokato skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi A. L. advokato skundas buvo patenkintas ir sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas, kaip pagrindinį argumentą nurodant tai, kad visų konflikto dalyvių veiksmai „neturi likti neatskleisti ir neįvertinti teisingumą vykdančio teismo“. Toliau tęsiant ikiteisminį tyrimą, jokių naujų duomenų apie patį įvykį negauta, tačiau įrodymų vertinimas iš esmės pasikeitė ir surašytame kaltinamajame akte E. S. apkaltintas tuo, kad reaguodamas į A. L. išsakomus įžeidinėjimus, sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, vėliau, grumtynių metu, jau veikdamas kartu su K. K., dar sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir krūtinę, taigi, atliko puolamuosius, o ne ginamuosius veiksmus. Minėtų smūgių sudavimo fakto konstatavimas teismo nuosprendyje lėmė E. S. pripažinimą kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, klausimas, ar E. S. iš tiesų atliko puolamuosius veiksmus suduodamas daug smūgių A. L. į galvą ir krūtinę, ar tik grūmėsi su A. L., nagrinėjamoje byloje yra esminis vertinant kaltinimo E. S. pagrįstumą. Prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo rezultatai, taip pat prokuratūros pozicijos kardinalus pasikeitimas vertinant E. S. veiksmus taip pat parodo, kad byloje esantys įrodymai šiuo klausimu nėra vienareikšmiai ir gali būti skirtingai interpretuojami.

36. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-557/2021 panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis - ieškovas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Minėtu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių nuteistojo E. S. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (nuosprendžio 24 punktas).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 44 punktas).

38. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

39. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia, jog ikiteisminis tyrimas baigtas ir, atlikus BPK 218 straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.

40. Pažymėtina, kad prokuroras vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir priima sprendimą dėl bylos siuntimo su kaltinamuoju aktu į teismą. Teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis kaip įrodymus. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją apie inkriminuojamus veiksmus surinko neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, ar kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia, informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama. Be to, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai vertinant E. S. veiksmus, nėra vienareikšmiai ir gali būti skirtingai interpretuojami. Ši aplinkybė patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys galėjo būti skirtingai interpretuojami tiek prokuroro, tiek teismo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad teismas kitaip, nei prokuroras, vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog prokuroro veiksmai, perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, buvo neteisėti. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį negalima.

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

41. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bendra baudžiamojo persekiojimo trukmė – nuo pradinio pareiškimo apie įtarimą ieškovui pateikimo iki 2021 m. balandžio 2 d. (kai Klaipėdos apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, ieškovą išteisino) truko daugiau kaip 3 metus ir 4 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šiai bylai esminės aplinkybės – to, kad viso baudžiamojo proceso (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme) iki pat 2021 metų pradžios, nors ir vyko ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo veiksmai, nebuvo atlikti elementarūs veiksmai siekiant įsitikinti, ar ieškovas iš tiesų galėjo sužaloti A. L.. Teismas ir turėjo įvertinti tai, kad kompetentingos institucijos: policijos įstaiga, prokuratūra ir teismas, užtruko daugiau nei trejus metus, kad atliktų veiksmus, kurie galėjo būti atlikti kur kas anksčiau. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo ženkliai per ilgas.

42. BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų (BPK 176 straipsnio 1 dalis). BPK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių, šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija; ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. BPK 176 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus, be kita ko, ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 išaiškino, kad vertinant proceso trukmės pagrįstumą turi būti įvertinamas valstybės institucijų ir asmens, kurio teisės į įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo klausimas sprendžiamas, prisidėjimas prie proceso trukmės.

44. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtintina, jog ikiteisminio tyrimo trukmė buvo pratęsiama dėl objektyvių priežasčių – būtinybės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtariamojo gynėjo užimtumo, ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo bei vėlesnio jo atnaujinimo teismo procesiniu sprendimu, ikiteisminių tyrimų sujungimo. Ikiteisminio tyrimo institucijos atliko išsamų tyrimą – atliko buto adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrą, liudytojais apklausti nukentėjusysis A. L. ir galbūt nusikalstamą veiką padaręs E. S., atlikta įtariamojo ir nukentėjusiojo akistata, liudytojais apklausti I. R., J. L., K. K., pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, atliktas specialių žinių reikalavęs tyrimas, kurio išvados ištirtos ir sugretintos su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, atlikta ieškovo kūno apžiūra, išanalizuoti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apelianto argumentą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko veiksmų siekdami įsitikinti, ar ieškovas iš tiesų galėjo sužaloti A. L.. Priešingai, minėti atlikti pareigūnų veiksmai objektyviai įtakojo ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus. Byloje nėra įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą.

45. Teismas išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju truko nepateisinamai ilgai, darė atsižvelgdamas ir į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sujungti du ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas vyko pagal ieškovo pareiškimą (kitas – pagal A. L. pareiškimą), be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų naudojęsis BPK 176 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise teikti skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams perduota 2019 m. vasario 28 d., nuosprendis priimtas 2019 m. gruodžio 22 d. 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. teisiamieji posėdžiai, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo atidėti dėl ieškovo gynėjo ligos, t. y. dėl su ieškovo interesais susijusių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme būtų trukęs nepateisinamai ilgai. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė argumentų, kodėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo terminai (trukmė) teismuose, ieškovui pačiam naudojantis įstatymo suteikta apeliacijos ir kasacijos teise, turėtų būti vertinami kaip nepateisinamai ilgi. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos tesimo išvadas, o tik nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje ir tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ilgas baudžiamasis procesas savaime nereiškia neteisėtų valstybės veiksmų ir neturtinė žala tokiu atveju yra nepreziumuojama. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras procesą vilkino ar elgėsi nerūpestingai. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai dėl baudžiamojo proceso trukmės teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas.

Dėl turtinės žalos

48. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti ir 92,75 Eur turtinę žalą. Šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio dalimi iš ieškovo ir K. K. solidariai priteista 17,61 Eur turtinė žala Valstybinei ligonių kasai, 298,95 turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos kompensacija bei 1 000 Eur atstovavimo išlaidų A. L.; kadangi K. K. dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio mirė, pareiga mokėti nurodytas sumas teko vienam ieškovui; ieškovas 2020 m. balandžio 29 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 17,61 Eur, o su A. L. sudarė susitarimą, pagal kurį sumokėjo A. L. priteistų sumų skirtumą – 125,54 Eur; ieškovas nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. neteko galimybės disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, iš viso 1 816,56 Eur (17,61 Eur + 298,95 Eur + 500 Eur + 1 000 Eur); jei nurodytos sumos iš ieškovo nebūtų buvusios priteistos, jis būtų turėjęs galimybę jas panaudoti kitais tikslais; minimalius nuostolius dėl negalėjimo naudotis lėšomis ieškovas skaičiuoja remdamasis CK 6.210 straipsnyje nurodytomis 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis.

49. Savo sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas grindė šiais argumentais: ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis, turėdamas galimybę naudotis piniginėmis lėšomis, gautų nurodyto dydžio pajamas; ieškovo nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas ne tik nėra aiškus ir pagrįstas, bet ir nelaikytinas realiu teismui nepateikus objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė, naudodamasi areštuotomis lėšomis, gautų 5 procentų dydžio grąžą; byloje nenustatyta, kad atsakovės veikla būtų susijusi su lėšų skolinimu už palūkanas, ar kad jas žadėjo investuoti ir už tai gauti prašomo dydžio grąžą ir (ar) kitų aplinkybių, patvirtinančių realių tikėtinų nuostolių atsiradimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

51. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad remiantis šios teises normos nuostatomis galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Taigi, dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam butu atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai – pajamos, kurias jis butų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtu veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

52. Visų pirmą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos – kompensacinės, t. y. skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 ir kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pasisakyti neturėjo pagrindo.

53. Visų antra, pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

54. Šiuo atveju atsakovė (valstybė) jokios vykdytinos piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo, ieškovo ir atsakovės nesiejo prievoliniai santykiai, be to, apeliantas neįrodė, kad 1 816,56 Eur lėšas planavo investuoti ir už tai gauti prašomo dydžio grąžą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėta teisės norma (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas nėra pagrįstas, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių. Taigi, ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti 92,75 Eur turtinę žalą atmestas pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Savo argumentus grindžia remdamasis EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimu, priimtu byloje Klauz prieš Kroatiją, Nr. 28963/10.

56. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime, priimtame byloje Klauz prieš Kroatiją, Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimas prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, jog jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. e3K-3-394-684/2016)..

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/202, yra nurodęs, kad tai, jog byloje yra konstatuotas neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, yra kertinis veiksnys sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, Nr. 28963/10), siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų byloje neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).

58. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundu argumentu, kad nors pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą, ieškovo patirtą neturtinę žalą pripažino, bet teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo efektas yra tas, kad ieškovo reikalavimas tenkintas, tačiau galutinai ieškovas patyrė ne naudą, o 672,75 Eur nuostolį (sumokėjo atstovui 1 250 Eur už atstovavimą, o pagal teismo sprendimą jam tenka 577,25 Eur (priteista 500 Eur žala ir 77,25 Eur bylinėjimosi išlaidos)).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei realaus teisingumo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų šiame procese tarp šalių neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, o paskirstyti ieškovui iš atsakovės priteisiant 1250 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. priteisti visą ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų sumą.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš valstybės tikslinamas, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistas 77,25 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 1 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – ieškovui E. S. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteistas 77,25 Eur (septyniasdešimt septynių eurų ir 25 centų) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.