Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

2023 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmė atlikta 2023 m. liepos 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. K. 2024 m. kovo 17 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą A. B., o šiam parkritus ant grindų, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. B. į peties sritį, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip nukentėjusiajam A. B. padarydamas poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir veide, odos nubrozdinimą veide, nosies kaulų lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje Š. K. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad G. namuose buvo trise. Vartojo alkoholį. A. B. negražiai jį vadino, parodė vidurinį pirštą, keikė, kol jam trūko kantrybė. Prisiminė, kad praeityje buvo nesutarimas dėl moters, dėl jos ir įvyko tolesnis konfliktas. A. B. jam smūgių nesudavė, nors galėjo pulti, nes jau buvo jį užpuolęs praeitais metais, bet šį sykį A. B. jokių fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko. Pripažįsta, kad trenkė A. B. Kiek kartų trenkė, neatsimena. Neprisimena visų smulkmenų. Tai turėtų būti parašyta byloje. Prisimena, kad nukentėjusysis nukrito. Matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, kai atsistojo. Supranta, kad sulaužė žmogui nosį, ar padarė kokius kitus sužalojimus, neatsimena. Po konflikto A. B. iš karto išėjo iš buto ir pasekmių kaltinamasis nematė. Nukentėjusysis pats į gydytojus kreipėsi tik po trijų dienų. O jie visi trys buvo susijungę ir bendravo dar tą patį vakarą. A. B. atrodė normaliai. Jis nesakė, kad kreipsis į policiją. Gailisi, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, atsiprašo jo. Bet šis jį įžeidė. A. B. nereikėjo jo skaudinti. Jis supyko dėl užgauliojimų. Dėl neturtinės kompensacijos fakto sutinka, bet nesutinka su prašoma suma. Galėtų atlyginti 1500 Eur. Savo pajamų nenori nurodyti. Nukentėjusiajam jų žinoti nereikia. Apie Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį iš viso nežinojo. Gali jį atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Š. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis Š. K. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl A. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neginčijo. Pripažino, kad 2024 m. kovo 17 d. draugo bute vartojo alkoholį, buvo neblaivus, ant nukentėjusiojo supyko dėl šio užgauliojimų, po to prisiminė nesutarimus dėl moters, todėl jis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus – trenkė šiam kumščiu į veidą, po ko nukentėjusysis krito ant grindų. Ar sudavė jam gulinčiam daugiau, dėl girtumo nepamena (ikiteisminio tyrimo metu prisiminė dar vieną smūgį gulinčiam A. kumščiu į veido sritį), tačiau nukentėjusiajam atsistojus matė, kad šiam iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina kiti pirmiau aptarti bylos įrodymai: Bendrojo pagalbos centro sistemoje registruotas ligoninės, į kurią dėl nosies traumos atvyko A. B., darbuotojos pranešimas, nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo G. G. parodymai, specialisto išvada. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju A. B. patvirtino, kad 2024 m. kovo 17 d. G. namuose trise (jis, G., Š.) vartojo alkoholį. Tarp jo ir Š. įvyko kažkoks konfliktas, kurio priežasčių jis aiškiai neatsimena. Pasirėmęs alkūne ant stalo ir snūduriuodamas pajuto smūgius į veidą, nuo kurių mėgino dengtis. Galimai prarado sąmonę, nes daugiau neatsimena, bet mano, kad Š. mušė jį rankomis ir kojomis į veidą. Ant jo veido ir virtuvėje buvo labai daug kraujo. Po įvykio pasidarius sunku kvėpuoti, 2024 m. kovo 20 d. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatė nosies kaulų lūžį. Papildomai apklaustas savo parodymus papildė, kad prieš smurtinius veiksmus su Š. buvo kažkoks pokalbis, kurio metu šis klausinėjo, ar jis miegojo su jo (Š.) sugyventine, nors jos net nepažįsta, tik yra matęs. Iki nukritimo Š. jam buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių į veidą. Parkritęs rankomis užsidengė veidą, bet gulėdamas juto dar keletą smūgių į galvos sritį kumščiu, juto smūgius ir visame kūne, bet kuo Š. trankė, pasakyti negalėtų. Tik iš G. vėliau sužinojo, kad jam buvo trenkta ne tik kumščiu, bet ir koja. Įvykio liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog visi trys jo bute 2024 m. kovo 17 d. vartojo alkoholį. Š. ir A. buvo priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikę, konfliktavo, vienas kitam kandžiai replikavo. A. vis pašiepdavo Š. Galiausiai tarp jų kilo fizinis konfliktas, Š. pakilo nuo stalo ir piktai artinosi prie A., A. irgi atsistojo, pirmasis A. kumščiu į veidą trenkė Š. A. krito ant virtuvės grindų. Priėjęs prie gulinčio A. Š. spyrė šiam kažkur prie peties, po to dar vieną kartą trenkė kumščiu gulinčiam A. į kairįjį skruostą, po ko jis ėmė stabdyti Š., sugaudamas jo ranką, kad nebetrenktų A., ir ją užsukdamas. Paprašė Š. nusiraminti, ką šis ir padarė, tuomet šis nedelsdamas išėjo iš buto. A. dar ilgokai gulėjo, jam iš nosies bėgo kraujas, atsistojus jam svaigo galva, akyse liejosi vaizdas. Akis buvo patinusi, nosis atrodė lūžusi. A. jautėsi negerai ir išvyko namo, jis plovė virtuvę, nes visur buvo kraujas. Specialisto išvada Nr. G881/2024(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje ir veide, odos nubrozdinimas veide, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar jų paviršiais, galimai 2024 m. kovo 17 d. Dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis galėjo justi skausmą. Teismas konstatuoja, kad sužalojimų lokalizacija ir pobūdis atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad nukentėjusiajam buvo suduota į veidą ir į petį. Itin skiriasi visų trijų išgertuvių dalyvių parodymai apie A. B. suduotų smūgių skaičių: kaltinamasis teisme nurodė aiškiai prisimenantis tik vieną smūgį kumščiu į veidą, bet ikiteisminio tyrimo metu neneigė sudavęs kelis kartus (nuo dviejų iki trijų smūgių kumščiu į veidą), pats A. B. ikiteisminio tyrimo eigoje nurodė smūgių buvus daug: mažiausiai du kartus į veidą iki nukritimo, po to daugybinius smūgius į kūną gulint. Tačiau savo pirminiuose parodymuose tuoj po įvykio nukentėjusysis aiškino, kad po pirmų smūgių į veidą, nuo kurių nukrito, daugiau nieko neatsimena, kliaunasi tik buto šeimininko pasakojimu. Tuo metu vienintelis muštynėse nedalyvavęs asmuo – buto šeimininkas G. G. nurodo buvus tik tris Š. K. smūgius A. B. – vieną kumščiu į veidą iki nukentėjusiojo kritimo, vieną su koja netoli peties ir dar vieną kumščiu į veidą gulinčiam nukentėjusiajam, po ko daugiau mušti jo Š. K. nebeleidęs. Teismas neturi pagrindo netikėti būtent šio asmens parodymais apie smūgių skaičių ir lokalizaciją, nes buto šeimininkas G. G. pasikvietė abu konflikto dalyvius į svečius kaip savo pažįstamus, nėra suinteresuotas jiems kenkti, nedalyvavo jų konflikte, nepalaiko nė vieno iš jų, nurodydamas, kad abu jie iki smurtinių veiksmų buvo priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, pykosi ir įžeidinėjo vienas kitą, būtent G. G. parodymai atitinka nukentėjusiojo kūno apžiūros rezultatus. Apžiūros pas teismo medicinos specialistą metu A. B. buvo konstatuota poodinė kraujosruva kairiojo žasto viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje (t. y. prie peties), odos nubrozdinimas rausvu dugnu su išlikusiais bebaigiančiais atsidalinti šašo likučiais nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje, su aplinkine analogiška poodine kraujosruva, pereinančia į dešinės akies apatinį voką ir dešinį skruostą, kairės akies vokus ir kairįjį skruostą. Šios teismo medicinos specialisto konstatuotos aplinkybės atitinka liudytojo G. G. nurodomas aplinkybes, kad po smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo nosis buvo sužalota, patinusi akis, ir prieštarauja kaltinamojo teiginiams, kad jam tą patį vakarą bendraujant su nukentėjusiuoju vaizdo skambučiu, jokių sužalojimų veide matyti nebuvo. A. B. neneigė, kad po smūgio kumščiu į veidą parkritęs jis dengėsi veidą rankomis ir negali patikslinti nei smūgių skaičiaus, nei pobūdžio (rankomis ar kojomis), kliaunasi tik subjektyviais pojūčiais ir G. G. pasakojimu. Abu konflikto dalyviai buvo vartoję stiprų alkoholį, apsvaigę, įsiaudrinę, kas taip pat lemia jų parodymų subjektyvumą. Teismo medicinos specialisto išvada nepatvirtina požymių, kad A. B. būtų buvę suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias viso kūno vietas, trauminiai poveikiai konstatuoti tik veide ir kairėje rankoje (kairiajame žaste ir kairės alkūnės sąnario projekcijos vidiniame paviršiuje), nurodant, kad kitur kūne sužalojimų nėra. Atitinkamai ikiteisminis tyrimas pagrįstai rėmėsi muštynių stebėtojo, o ne dalyvių parodymais apie A. B. suduotų smūgių skaičių, kaip labiausiai patikimais ir labiausiai atitinkančiais teismo medicinos specialisto išvadas.

Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, medicinos specialisto išvados duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad A. B. poodinės kraujosruvos kairėje rankoje ir veide, odos nubrozdinimas veide bei nosies kaulų lūžis padarytas būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčiniais Š. K. veiksmais.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.

Kaltinamasis Š. K., smogdamas kumščiu į veidą nukentėjusiajam, turėjo suprasti, kad tokio pobūdžio smurtiniais veiksmais gali sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir realius kūno sužalojimus, savo veiksmų nenutraukė net nukentėjusiajam parkritus ant žemės ir dengiantis rankomis veidą, pakartotinai spirdamas jam koja ir suduodamas kumščiu vėl į veidą. Būtų sudavęs smūgių dar daugiau, jei jo sulaikyti nebūtų pripuolęs buto šeimininkas, kuris blokavo naują jo smūgį nukentėjusiajam ir užsukęs ranką nebeleido šio mušti toliau, nors nukentėjusysis jau gausiai kraujavo ir tai kaltinamajam turėjo būti matoma. Iš šių kaltinamojo veiksmų darytina išvada, kad suduodamas smūgius jis norėjo ne tik sukelti nukentėjusiajam skausmą, bet ir jį sužaloti, nenutraukdamas smurtinių veiksmų net po to, kai nukentėjusiojo veidas jau ir taip buvo matomai sužalotas. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Š. K. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Š. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes veikos padarymo metu tebebuvo neišnykęs teistumas už ankstesnį tyčinį (smurtinį) nusikaltimą. Nors objektyviai girtumas įvykio dieną nustatytas nebuvo, kadangi kaltinamasis pasišalino iš nusikaltimo vietos ir operatyviai sulaikytas nebuvo, tačiau fakto, jog buvo neblaivus, kaltinamasis neneigia, šią aplinkybę nurodo ir jo sugėrovai.

Skirdamas bausmę Š. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog Š. K. jau yra teistas už smurtinį nusikaltimą, nors paskirta bausmė atlikta, bet teistumas neišnykęs (b. l. 74-75). Per pastaruosius vienerius metus ne mažiau kaip keturis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 76-77). VSDFV duomenimis, nuo 2019 m. vykdo individualią veiklą. Turi fizinę negalią (kurčiasis).

Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad už šią nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Kaltinamajam skirtini teismo įpareigojimai ir draudimai, skatinantys socialiai priimtiną gyvenimo būdą – įpareigojimas nakties metu būti namuose, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas bausmės laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. B. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 87,35 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 55-57). 2024 m. kovo 28 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog 2024 m. kovo 20 d. A. B. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) ir otorinolaringologo, kai atliekama viena iš lentelėje išvardintų intervencijų, paslaugos. Pagrindinės diagnozės: radiologinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur; nosies kalų lūžis. Bendra medicininių paslaugų vertė 87,35 Eur. Civilinio ieškovo atstovė į posėdį neatvyko, 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovei nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (b. l. 129b). Kadangi A. B. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo Š. K. kaltais veiksmais, A. B. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš Š. K. priteistina 87,35 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė ir teisminio nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 51-52). Ikiteisminio tyrimo metu neturtinę žalą grindė tuo, kad jam buvo sulaužyta nosis, jautė stiprų skausmą dėl šio sužalojimo, skausmas tęsėsi ilgą laiką, ilgai gydėsi, dėl didelių skausmų negalėjo normaliai judėti, naktimis miegoti. Iki šiol miegodamas ant šono negali kvėpuoti per nosį ir turi vartoti nosies lašus. Kad nebejustų skausmų ir galėtų tinkamai kvėpuoti, jam rekomenduojama nosies operacija. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nes nežino, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ir pilnavertį gyvenimą ateityje. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą ir įtampą, nes daugiau kaip savaitę buvo sunku kvėpuoti. Tris mėnesius teko vartoti vaistus kvėpavimui palengvinti. Jo nosis dabar atrodo neestetiškai, yra kreiva.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi asmens pergyvenimų ir nerimo dėl savo turto ar sveikatos, tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo ir gauto nosies lūžio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis trečią dieną po traumos kreipėsi į RVUL dėl kvėpavimo sunkumų. Iš 2024 m. kovo 20 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo turinio matyti, kad asmuo skundžiasi, kad jam sunku įkvėpti per nosį, tačiau apskritai jaučiasi gerai. Gydytojo terapeuto konsultacijos atsisakė. Jam rekomenduota dvi savaites vengti karštų patiekalų ir patalpų. 5-7 dienas nepūsti nosies. 1-2 savaites riboti fizinį krūvį. 3-4 dienas dėti šalčio kompresus. Nuo skausmo išrašytas ibuprofenas, atslūgus tinimui ar esant nosies išorinės ašies deformacijai rekomenduojama po 3-4 dienų pasirodyti ANG ligų gydytojui (b. l. 28). Šie duomenys rodo, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta, bet nesunkiai, byloje nėra duomenų, kad jis gydėsi ilgesnį nei nurodytą rekomenduojamą dviejų savaičių laiką (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad gydėsi namuose pusantros savaitės), kad ilgesnį laiką buvo nedarbingas. Kita vertus, traumos liekamieji reiškiniai jo veide yra ryškūs, nosies forma akivaizdžiai nenatūraliai pakitusi, jos ašis deformuota, šių pasekmių šalinimui neabejotinai bus reikalingas specialistų įsikišimas. Tačiau nukentėjusiojo pasirinkimas atsisakyti terapeuto paslaugų leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirto smurto (trys trauminiai poveikiai) ir traumos (nosies kaulų lūžimas) pobūdį, nukentėjusiojo gydymosi pobūdį (ambulatorinis), emocinį diskomfortą dėl nosies deformacijos, nukentėjusiojo elgesį po konflikto (jis iš karto net nesikreipė į policijos įstaigą, atsisakė terapeuto paslaugų, kas sudaro pagrindą abejoti itin reikšminga neturtine žala), spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tame tarpe susijusiose su nosies kaulų lūžiais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007 – 800 Lt (kaktikaulio lūžis), 2K–263/2013 - 8000 Lt (2316,96 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-202-693/2015 -9000 Lt (2607 Eur) (skruostikaulio ir žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-531-699/2015 - 2500 Lt (724,05 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-21-942/2016 - 4000 Lt (1158 Eur) (skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-24-895/20171 – 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-289-693/2019 – 4000 Eur (apatinio žandikaulio lūžis), 2K-105-222/2019 – 2200 Eur (galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai, lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelti šeši kandžiai); Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla 1A-567-932/2023 – 3000 Eur (daugybiniai sužalojimai – akiduobės dugno lūžis, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės pusės skruostikaulio lūžis, nosikaulio lūžis), 1A-346-1036/2023 – 1000 Eur (nosikaulio lūžis), 1A-364-988/2022 – 2800 Eur (nosikaulio lūžis, randai veide), 1A-156-929/2022 – 2400 Eur (nosikaulio lūžiai ir daugybiniai veido nubrozdinimai), Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byloje Nr. 1A-46-606/2022 – 2000 Eur (dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas)), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamojo priteistina 1800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Š. K. 87,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Š. K. 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti Š. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.