- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-1144-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01188-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- I. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui I. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. (toliau – ieškovė) prašė teismo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-942-630/2015 nepilnamečiam vaikui D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo I. D. (toliau – atsakovas) nepilnamečiam vaikui D. D. 350 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-942-630/2015 iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. D. buvo priteistas 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 3 metai, vaikas žymiai paaugo, pasikeitė jo poreikiai, taip pat iš esmės pasikeitė prekių kainos ir paslaugų įkainiai. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 219 Eur suma (darželio išlaidos – 46 Eur, maistas – 300 Eur, apranga ir avalynė – 225 Eur, išlaidos būstui ir mokesčiams – 80 Eur, išlaidos higienai – 50 Eur, išlaidos vitaminams, skiepams – 120 Eur, papildomo ugdymo priemonės ir išlaidos kultūriniams poreikiams – 88 Eur, išlaidos vaiko vasaros atostogų metu – 30 Eur, išlaidos vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, piešimo, rašymo priemonėms, kitiems mokykliniams reikmenims ir renginiams – 100 Eur, būrelių lankymas – 80 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur). Atsakovo mokamas 150 Eur išlaikymas vaikui yra nepakankamas, jis privalo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti ne mažesne nei 350 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovas nurodė, kad 692,2 Eur mėnesinis darbo užmokestis yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus, kurie nėra realūs ir protingi, jie nesusiję su būtinais vaiko poreikiais ir jų pagrįstumas nėra įrodytas. Vien aplinkybė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo 3 metai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vaiko poreikiai žymiai pasikeitė. Nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis per 3 metus būtų iš esmės pablogėjusi. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) įgijo įstatyminę pareigą išlaikyti kitą nepilnametį sūnų.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-942-630/2015 D. D. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D. po 180 Eur nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, nusprendė priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskyrė ieškovę, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė valstybei iš ieškovės 3,16 Eur teismo patirtų išlaidų, iš atsakovo I. D. – 11,36 Eur žyminio mokesčio ir teismo patirtų išlaidų, priteisė atsakovui iš ieškovės 115 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė esant pagrindą ieškovei reikalauti pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą išlaikymo dydį dėl šalių nepilnamečio vaiko amžiaus, kadangi išlaikymas buvo priteistas kiek daugiau nei prieš 3 metus, vaiko poreikiai padidėjo, jis pradėjo lankyti papildomus užsiėmimus, dėl to padidėjo vaiko švietimui ir ugdymui skiriama lėšų suma, be to, išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, todėl vaiko poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikas su atsakovu visiškai negyvena, nelaikė per didele 30 Eur dydžio sumos, į kurią įeina šildymo išlaidos, vanduo, elektra, šiukšlių išvežimas, internetas. Teismas laikė, kad 42 Eur suma per mėnesį darželiui yra protinga ir būtina. Teismas sutiko, kad nors vaikas šiuo metu nelanko mokyklos, tačiau 7 metų vaikui būtina pirkti sąsiuvinius, pratybas, kitus ikimokyklinius reikmenis, todėl laikė, jog tokiems poreikiams vaikui protinga ir būtina suma yra 20 Eur, vaikui pradėjus lankyti mokyklą šios pinigų sumos galės būti skiriamos mokyklinėms prekėms įsigyti, mokykliniams rūbams pirkti, dienpinigiams ir pan. Teismas suabejojo, ar iš tiesų vaikui per mėnesį vien maistui reikia skirti vidutiniškai po 300 Eur, kadangi vaikas bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) lanko priešmokyklinę grupę, kurioje valgo pusryčius, pietus ir kartais vakarienę. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnus auga ir intensyviai sportuoja, 140 Eur suma maistui (į šią sumą turėtų įeiti ir išlaidos vaisiams) yra protinga suma. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikti duomenys, jog vaikas lanko ar bent ketina lankyti meno mokyklą, jeigu planuoja ją lankyti, tai kokį konkretų būrelį, ar tam būreliui reikalingi sceniniai drabužiai ir batai. Atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad vaikas greitai auga, tokio amžiaus vaikas rūbus ir avalynę mažiau saugo, dėl ko jie greičiau dėvisi, į tai, kad mokykloje vaikas turės dėvėti uniformą, teismas laikė, kad minimaliems poreikiams vaiko aprangai užtikrinti, įskaitant ir uniformos pirkimą, vaikui būtina 50 Eur per mėnesį suma. Byloje nesant duomenų apie D. D. sveikatos sutrikimus, ieškovei nepateikus įrodymų apie vaiko skiepijamą mokamomis vakcinomis, teismas sprendė, kad 20 Eur suma per mėnesį sveikatos ir odontologo paslaugoms yra protinga ir būtina. Teismas konstatavo, jog higienos priemonėms įsigyti būtina suma yra 10 Eur per mėnesį, kadangi kas mėnesį nėra perkamas šampūnas, muilas, dantų pasta, šukos, skalbimo milteliai ir pan. Teismas laikė, kad 6 Eur suma per mėnesį kirpyklos paslaugoms yra protinga ir būtina. Teismas, pažymėjęs, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti, savo finansines galimybes, laikė, kad 62 Eur suma per mėnesį vaiko užimtumui yra protinga ir būtina. Teismas vertino, kad nors ieškovė pateikė detalų vaikui būtinų išlaidų, skirtų atostogoms, paskaičiavimą, tačiau šios išlaidos nėra objektyviai pagrįstos, be to, įvertinus vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius, yra pakankamai didelės. Teismas laikė, jog laisvalaikiui – poilsiui, pramogoms, žaislams ir dovanoms draugams tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 30 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko kambario įrengimas, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimas), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo, o tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų.
7. Teismas sprendė, jog vaikui būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 410 Eur. Nurodęs, kad ieškovė gali kreiptis dėl 50 Eur išmokos vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), teismas konstatavo, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 360 Eur.
8. Įvertinęs duomenis apie šalių nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gaunamas pajamas ir turtą, teismas pripažino, kad šalių materialinė padėtis nepasikeitė, ji iš esmės nepagerėjo, šalių gaunamos mėnesinės pajamos yra ganėtinai panašios, tačiau atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka ne tik išlaikymas, bet ir kasdienis rūpinimasis vaiku ir priežiūra, kurie nekompensuojami pinigais, ji turi kreditorinį įsipareigojimą, o atsakovas su sugyventine dalinasi komunalinių mokesčių našta, buities darbais ir kreditoriniu įsipareigojimu. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie jų gaunamas pajamas ir išlaidas, teisme duotus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir prie vaiko išlaikymo abi šalys turėtų prisidėti lygiomis dalims, todėl atsakovo vaikui mokamą išlaikymą padidino iki 180 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1.Priteistas išlaikymas neatitinka būtinų vaiko poreikių ir negali užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Ieškovė buvo pateikusi sąmatą, kurioje nurodyta sūnaus D. D. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga pinigų suma, tačiau teismas į ją neatsižvelgė. Ieškovės pateikti įrodymai dėl reikiamų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, teismas, nustatydamas poreikių apimtį ir išlaidų dydį, privalėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumą ir tinkamai nustatyti realią tenkintinų poreikių apimtį. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos būtiniems vaiko poreikiams tenkinti.
9.2.Priteistas išlaikymas neatitinka teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
9.3. Priteistas išlaikymas gali užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.
Atsiliepimas
9.4. Atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą. Nors atsakovas teigia, jog jis negali mokėti didesnio išlaikymo sūnui D. D., tačiau jis net nebando ieškoti būdų papildomoms pajamoms gauti (užsiimti individualia veikla ar pan., kaip daro ieškovė) ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį. Atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas asmuo, turi galimybę susirasti papildomą darbą ir gauti papildomas pajamas, jis teismui nepateikė duomenų, jog būtų bandęs susirasti papildomą darbą, o tik skundėsi, jog jam reikia išlaikyti dar vieną vaiką. Byloje nebuvo nustatytos realios atsakovo pajamos, kadangi iš atsakovo nebuvo reikalauta pateikti asmeninės banko sąskaitos išrašą.
9.5. Nepagrįstai spręsta, jog protinga ir būtina suma per mėnesį vaiko sąsiuviniams, pratyboms, kitiems ikimokykliniams reikmenims yra 20 Eur, maistui – 140 Eur, aprangai – 50 Eur, sveikatos ir odontologo paslaugoms – 20 Eur, būtinoms higienos priemonėms – 10 Eur, kirpyklai – 6 Eur, užimtumui – 62 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 30 Eur. Tokios sumos nelabai užtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Vien vaikiškų vitaminų kainos svyruoja nuo 10 Eur iki 20 Eur mėnesiui, žuvų taukų kaina svyruoja nuo 8 iki 10 Eur. Už 140 Eur sumą neįmanoma sūnaus aprūpinti pilnaverčiu maistu ir tai gali atsiliepti jo sveikatai. Teismo nustatyta suma laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams mėnesiui patenkina tik minimalius sūnaus poreikius. Nustačius tokią sumą būtų stipriai apribotas vaiko kultūrinis švietimas, socialinių įgūdžių tobulinimas, laisvalaikis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių turtinė padėtis leidžia suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. Be to, teismas neįvertino, jog atsakovas kito vaiko išlaikymui skiria 200 Eur per mėnesį. Taip pat teismas nevertino, jog D. D. greit pradės lankyti mokyklą, jam bus reikalingos mokymo priemonės, nauji rūbai, kompiuteris, rašomasis stalas. Neturint reikiamos lėšų sumos, nebus galimybės paruošti vaiką mokyklai. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybės, jog vaiko poreikiai žymiai padidėjo (vaikas lanko būrelius, padidėjo jo fizinis aktyvumas, branda, plečiasi interesų ratas), taip pat žymiai padidėjo prekių ir paslaugų kainos.
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1.Teismo nustatytas ir priteistas išlaikymas užtikrina vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikas neturi jokių specialių poreikių.
10.2.Ieškovės nurodytos sumos vaiko poreikiams tenkinti nepagrįstos įrodymais, yra pernelyg didelės ir neadekvačios. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad sceniniai rūbai ir avalynė, kurių kaina 300 Eur, reikalingi jau užrašant (prieš pusę metų) vaiką į meno mokyklą, tačiau net neįvardino, kokią meno mokyklos ugdymo programą vaikas lankys. Ieškovės atstovo paaiškinimai dėl sceninių rūbų ir avalynės reikalingumo (būtinumo) prieštarauja priėmimo į (duomenys neskelbtini) mokyklą tvarkai, patvirtintai (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-99, todėl yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nurodė pernelyg dideles būsto išlaikymo išlaidas (tokia suma nebuvo mokama net šildymo sezono metu), neadekvačiai dideles būsto išlaidas, tenkančias vaiko daliai. Vaikas lanko lopšelį-darželį, kur maitinamas pusryčiais, pietumis ir vakariene. Už kiekvieną lankytą ar nelankytą dieną lopšelyje-darželyje mokama po 2 Eur (vidutiniškai 40 Eur per mėnesį). Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tie patys 2 Eur bus pakankama suma dienpinigiams mokykloje.
10.3.Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą: abiejų šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Ieškovė pernelyg akcentavo ir sureikšmino tai, kad nuo 2019 metų pradžios užsiima individualia veikla, ir iš jos gautų pajamų dalį skirs vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės atstovas negalėjo nurodyti, kokias pajamas ieškovė gauna iš individualios veiklos, kokia apskritai individualia veikla ji užsiima.
10.4.Atsakovas yra sąžiningas, pareigingas ir drausmingas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatyti apribojimai dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja vidaus tarnybos autoritetą, kliudo tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pan. Atsakovas dirba pamaininį darbą teisės aktuose numatyta tvarka ir režimu, nepažeidinėja darbo drausmės, todėl jo elgesys yra vertintinas kaip tinkamas, siekiant uždirbti ir gauti pajamas, reikalingas būtiniems išlaikomų vaikų poreikiams tenkinti.
10.5.Atsakovo pajamos buvo patvirtintos darbdavio pažymomis, o ieškovė neprašė pateikti asmeninės atsakovo banko sąskaitos išrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam šalių vaikui padidintas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, nepilnamečio sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur iki jo pilnametystės.
14. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė I. S. kreipėsi į teismą dėl priteisto vaikui išlaikymo padidinimo iki 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą padidino iki 180 Eur. Su sprendimu nesutinka ieškovė.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
15. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas neatitinka būtinų vaiko poreikių ir negali užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, gali užtikrinti tik minimalius poreikius; priteistas išlaikymas neatitinka teismų praktikos; atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
17. Minėta, kad Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
18. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
19. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
20. Nagrinėjamu atveju vaiko motina 2018 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio (150 Eur) padidinimo iki 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės atsakovo, atsakovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau pripažino, kad padidėjo vaiko poreikiai, išaugo kainos, todėl vaiko poreikiams tenkinti reikalinga didesnė nei (duomenys neskelbtini) sprendimu priteista išlaikymo suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 410 Eur suma. Teismas sprendė, kad valstybei mokant vaikui 50 Eur išmoką, tėvai privalo garantuoti ir užtikrinti 360 Eur išlaikymo sumą, todėl priteistą 150 Eur išlaikymo sumą padidino iki 180 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Atsakovas sprendimo neskundė, kas leidžia pripažinti, jog jis sutinka, kad vaiko poreikiai pasikeitė.
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino išlaidas vaiko poreikiams, nustatydamas mažesnę nei minimalus darbo užmokestis išlaikymo sumą nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
22. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). CK 6.461 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, reguliuoja kitus, t. y. išlaikymo iki gyvos galvos, teisinius santykius, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
23. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikius realiai atitinka 410 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos (1 219 Eur). Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs vaiko poreikius, atsižvelgęs į vaiko amžių, į jo auklėjimą ir lavinimą, laisvalaikį, į visuotinai žinomas maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų prekių kainas. Apylinkės teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja, pastebi, kad per gana trumpą nuo išlaikymo priteisimo laiko tarpą neatsirado didelių papildomų vaiko priežiūros išlaidų, vaikas jokių specialiųjų poreikių neturi.
25. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (tokių kaip apeliantės minimas kompiuteris, rašomasis stalas ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
27. Apeliantės teigimu, atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą, jis nebando ieškoti būdų papildomoms išlaidoms uždirbti, byloje nenustatytos realios atsakovo pajamos, nes nepareikalauta pateikti asmeninės banko sąskaitos išrašą. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
28. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į nutarties 28 punkte paminėtus kriterijus, t. y. abiejų šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių (atsakovas be šalių sūnaus, turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką), turimas prievoles. Nors apeliantė teigia, kad nenustatytos atsakovo realios pajamos, nes nepateikti banko sąskaitų išrašai, tačiau pastebėtina, kad į bylą nebuvo pateikti ir pačios ieškovės banko sąskaitų išrašai, taip pat įrodymai apie pajamas, gaunamas iš individualios veiklos. Abiejų šalių pajamas teismas nustatė iš darbovietės pateiktų pažymų apie gaunamą darbo užmokestį, kuris yra gana panašus. Atsakovas dirba, gauna reguliarias pajamas. Sutiktina su atsakovu, kad jam, kaip statutiniam pareigūnui, taikomi apribojimai dirbti papildomą darbą (Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnis).
30. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
31. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas (200 Eur) apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
34. Apeliacinis teismas patyrė 5,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš apeliantės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.