Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Lino Mažono ir nuteistojo V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda;

- pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 190 MGL (9 500 Eur) bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda;

- pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 6 202,1 Eur dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 9 202,1 Eur bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat visiškai tenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš V. M. bei V. M. civilinės ieškovės naudai solidariai priteista 7 287,09 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 7 287,09 Eur nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Taip pat visiškai tenkintas ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) civilinis ieškinys ir iš V. M. bei V. M. civilinės ieškovės naudai solidariai priteista 3 355,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo Lino Mažono bei nuteistojo V. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, o V. M. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo Lino Mažono bei nuteistojo V. M. apeliaciniuose skunduose vienodai nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nesant motyvuotų išvadų dėl reikšmingų bylos duomenų vertinimo, kas ir lėmė nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, jog BK 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas V. M. bei V. M. įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami analogiškais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai.

Dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 207 straipsnio 1 dalį

10. Pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnyje, objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė pagal komentuojamą straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu. Tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan., ir to siekia. BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016).

12. Teisėjų kolegijai, įvertinusiai byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, nekyla jokių abejonių dėl to, kad aukščiau nurodyti aštuoni kasos išlaidų orderiai, kurie buvo pateikti Užimtumo tarnybai, siekiant gauti kompensacijas darbo užmokesčiui už prastovas, buvo suklastoti, nurodant juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo užmokesčio S. B. bei V. B. išmokėjimą už 2020 metų kovą, balandį, gegužę ir birželį, bei juose už S. B. bei V. B. pasirašant ne jiems patiems, o tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Šis faktas pirmosios instancijos teisme, kaip ir pateiktuose apeliaciniuose skunduose, nebuvo ginčijamas, jį patvirtina liudytojų S. B. ir V. B. parodymai, jog darbo užmokestis paskutinį kartą jiems buvo išmokėtas 2020 metų sausio mėnesį už 2019 metų gruodžio mėnesį, o ant kasos išlaidų orderių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už 2020 metų kovą, balandį, gegužę ir birželį, jie nepasirašinėjo, juose esantys parašai grafoje „gavėjo parašas“ nėra jų. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio S. B. ir V. B. už 2020 metų kovo-birželio mėnesius neišmokėjo patvirtina ir 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimai darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsti išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį S. B. ir V. B. naudai, tame tarpe ir neišmokėto darbo užmokesčio sumas už 2020 metų kovo-birželio mėnesius.

13. Taip pat į bylą Užimtumo tarnybos pateiki rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Užimtumo tarnybai teikė pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, po ko Užimtumo tarnyba UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo subsidijas darbo užmokesčiui už V. B. (už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius) – 1 404,77 Eur, už S. B. (už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius) – 1 951,07 Eur (bendra pervesta suma 3 355,84 Eur). Užimtumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad šiai viešojo administravimo įstaigai buvo pateikti kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderiai, kaip dokumentai patvirtinantys darbo užmokesčio išmokėjimą S. B. ir V. B. už 2020 metų kovo-birželio mėnesius. Teisiamojo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu apklausta Užimtumo tarnybos darbuotoja L. K. paaiškino, kad įgyvendinant remiamo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo kartu su kitais dokumentais turėjo būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams faktą, kadangi subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik darbdaviui sumokėjus darbuotojams darbo užmokestį. Nors liudytoja nurodė ir tai, kad trumpą laikotarpį subsidijos darbo užmokesčiui buvo išmokamos ir negavus atlyginimo išmokėjimo darbuotojui faktą patvirtinančio rašytinio įrodymo – kasos išlaidos orderio ar bankinio pavedimo kopijos, kad tokius įrodymus darbdavys turėjo teisę pateikti tik sekantį mėnesį po kompensacijos išmokėjimo, tačiau ji taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju dokumentus, kuriuose buvo atvaizduota informacija apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams V. B. ir S. B. už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dar iki Užimtumo tarnybai išmokant kompensacijas. Kaip matyti iš šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos pagarsinus pirmosios instancijos teisme L. K. patvirtino, jog jie yra teisingi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą pateikus prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova (2020 m. balandžio 14 d. prašymas), bendrovės buvo paprašyta pateikti darbo užmokesčio išmokėjimą S. B. ir V. B. patvirtinančius dokumentus už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius. Tik gavus kasos išlaidų orderių kopijas – 2020 m. gegužės 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. BIC 359, kuriame buvo nurodyta, kad V. B. buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2020 metų kovą – 424,49 Eur, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. BIC 357, kuriame buvo nurodyta, kad V. B. išmokėtas darbo užmokestis už 2020 metų balandžio mėnesį – 424,49 Eur, 2020 m. gegužės 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. BIC 358, kuriame buvo nurodyta, kad S. B. išmokėtas darbo užmokestis už 2020 metų kovo mėnesį – 279,22 Eur, bei 2020 metų gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį BIC 356, kuriame buvo nurodyta, kad S. B. išmokėtas darbo užmokestis už 2020 metų balandžio mėnesį – 437, 23 Eur, buvo priimtas sprendimas išmokėti šiai bendrovei kompensacijas. Šie kasos išlaidų orderiai Užimtumo tarnyboje gauti 2020 m. birželio 10 d., o Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsta išmokėti darbo užmokesčio prastovų kompensaciją UAB „(duomenys neskelbtini)” už S. B. ir V. B. išmokėtą atlyginimą už 2020 metų kovo bei balandžio mėnesius, buvo priimti atitinkamai tik 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiant sekančius prašymus dėl subsidijų darbo užmokesčiui už S. B. ir V. B. išmokėjimo, kartu su kitais dokumentais iš karto buvo pateikiami ir kasos išlaidų orderiai. Tokie Užimtumo tarnybos atstovės paaiškinimai patvirtina, jog būtent suklastotų kasos išlaidų orderių pateikimas turėjo lemiamą reikšmę Užimtumo tarnybos sprendimams išmokėti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokesčio subsidijas, kurių bendra suma sudaro 3 355,84 Eur, ir būtent šių suklastotų dokumentų pateikimu Užimtumo tarnybai šiuo atveju pasireiškė BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – apgaulė.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme kaltais dėl BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neprisipažino. V. M. patvirtino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo atsakingu už mokėjimo operacijų vykdymą iš bendrovės kasos. Nuteistasis neneigė ir to, kad būtent jis davė nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims – D. S. ir A. B. parengti dokumentus, reikalingus subsidijoms darbo užmokesčiui už prastovas gauti. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė ir tai, kad bendrovės darbuotojams S. B. ir V. B. darbo užmokestis paskutinį kartą buvo išmokėtas už 2019 metų gruodžio mėnesį 2020 metų sausio mėnesį. Taigi nuteistasis pripažino, kad kasos išlaidos orderiuose, kurie buvo pateikti Užimtumo tarnybai, nurodyti duomenys apie darbo užmokesčio išmokėjimą už 2020 metų kovo-birželio mėnesius S. B. ir V. B. neatitiko tikrovės. Tačiau V. M. akcentavo tai, jog kasos išlaidų orderių jis neklastojo, nei jų, nei kitų dokumentų Užimtumo tarnybai neteikė. Jis taip pat nurodė, kad Užimtumo tarnybai dokumentų neteikė ir V. M., tai padarė buhalterės. Tuo tarpu nuteistasis V. M. neneigė pasirašęs prašymus išmokėti subsidijas, taip pat nurodė galėjęs pasirašyti ir ant kasos išlaidų orderių, tačiau tvirtino, jog, pasirašant ant jų, darbuotojų S. B. ir V. B., taip pat ir buhalterės ar V. M. parašų dar nebuvo. Abu apeliantai taip pat tikino, kad jiems nėra žinoma kada ir kokiu būdu buvo suklastoti ant Užimtumo tarnybai pateiktų kasos išlaidų orderių S. B. ir V. B. parašai.

16. Apeliacinės instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir apeliaciniuose skunduose nuteistieji prašė skirti rašysenos ekspertizę, tam kad būtų nustatyta ar 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 359, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 357, 2020 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 366, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 358, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 356, 2020 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 364, grafose yra V. M. parašai. Tenkinus šį prašymą, Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paskirta rašysenos ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ekspertui (-ams) pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 359, esančioje grafoje „Įmonės vadovas“, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 357, esančioje grafoje „Įmonės vadovas“, 2020 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 366, esančioje grafoje „Įmonės vadovas“, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 358, esančioje grafoje „Įmonės vadovas“, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 356, esančioje grafoje „Įmonės vadovas“, 2020 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. BIC 364, esančioje grafoje „Įmonės vadovas“, kurie yra atskirame voke, esančiame 5 (penktame) baudžiamosios bylos tome (2024-01-31 raštas Nr. 25-1486, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos) yra V. M. parašai?; 2) ar 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. BIC 359, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. BIC 357, 2020 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. BIC 366, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. BIC 358, 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. BIC 356, 2020 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. BIC 364 yra originalūs dokumentai?

17. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte 2024 m. balandžio 23 d. Nr. 11-589 (24), 11-870 (24) konstatuota, jog: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių 2020-05-12 Nr. BIC 356, 2020-05-12 Nr. BIC 357, 2020-05-12 Nr. BIC 358, 2020-05-12 Nr. BIC 359, 2020-06-05 Nr. BIC 364, 2020-06-05 Nr. BIC 366, pirmuose ir antruose egzemplioriuose, eilutėse „Įmonės vadovas“ pasirašė V. M.; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių 2020-05-12 Nr. BIC 356, 2020-05-12 Nr. BIC 357, 2020-05-12 Nr. BIC 358, 2020-05-12 Nr. BIC 359, 2020-06-05 Nr. BIC 364, 2020-06-05 Nr. BIC 366 pirmi egzemplioriai yra originalai, t. y. parašai juose yra pasirašyti rašikliais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių 2020-05-12 Nr. BIC 356, 2020-05-12 Nr. BIC 357, 2020-05-12 Nr. BIC 358, 2020-05-12 Nr. BIC 359, 2020-06-05 Nr. BIC 364, 2020-06-05 Nr. BIC 366 antri egzemplioriai yra pirmų egzempliorių kopijos, padarytos pasirašius eilutėse „Vyriausias finansininkas“, t. y. antruose egzemplioriuose parašai eilutėse „Vyriausiasis finansininkas“ yra kopijos, išspausdintos spalviniu lazeriu arba spalviniu rašaliniu spausdinimo aparatu, o eilutėse „Įmonės vadovas“ ir „Gavėjo parašas“ esantys parašai yra pasirašyti rašikliais (originalai). Taigi paskirtos ir atliktos rašysenos ekspertizės rezultatai tik pavirtino, kad kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo užfiksuotos realiai neįvykusios darbo užmokesčio išmokėjimo V. B. ir S. B. operacijos, ir kurie buvo pateikti Užimtumo tarnybai, siekiant pavaizduoti ūkio subjektui, pretenduojančiam gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, keliamų reikalavimų atitikimą, nors realiai bendrovė jų neatitiko, pasirašė ne kas kitas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. M..

18. Nors nei atliekant ikiteisminį tyrimą, bei bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose už S. B. ir V. B. būtų pasirašę V. M. ar (ir) V. M., šis faktas jų kaltės dėl įvykdyto kreditinio sukčiavimo nepaneigia, o V. M. atsakomybės pagal BK 207 straipsnio 1 dalį nešalina, jo vaidmens nusikalstamos veikos padarymo mechanizme nemenkina ir tas faktas, jog jo parašų ant kasos išlaidų orderių apskritai nėra. Kaip jau buvo ne kartą minėta, būtent V. M. pavedė buhalterėms D. S. ir A. B. parengti dokumentus, reikiamus subsidijoms darbo užmokesčiui už prastovas gauti, tame tarpe ir dokumentus dėl tariamo darbo užmokesčio išmokėjimo S. B. ir V. B. už 2020 metų kovo-gegužės mėnesius, nors eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas ir būdamas atsakingu už mokėjimo operacijų vykdymą iš bendrovės kasos, turėjo žinoti ir žinojo, kad darbo užmokestis šiems asmenims už nurodytą laikotarpį nebuvo ir nebus išmokėtas, o vėliau ir perdavė šiuo dokumentus V. M., kuris privalėjo juos pasirašyti, kaip bendrovės vadovas, ir šiais savo veiksmais jis (V. M.) prisidėjo prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Nuteistasis V. M. neabejotinai žinojo kokiam tikslui tokie dokumentai bus naudojami, kadangi tai buvo visiškai aišku iš jų turinio, suprato, kad juos perdavus nuteistajam V. M. sudarys jam sąlygas kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti subsidijas apgaulės būdu, ir to siekė, todėl jo veiksmai kaip bendravykdytojo buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, jog ir nuteistasis V. M. šiuo atveju taip pat veikė tikslingai, turėdamas tikslą kaip bendrovės vadovas gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai piniginių lėšų, kas ir buvo padaryta.

19. Taigi nustačius visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą V. M. bei V. M. veiksmuose – subsidijų gavimą, panaudojant apgaulės elementą, kuris turėjo lemiamą reikšmę Užimtumo tarnybos sprendimams suteikti subsidijas, bei tai, kad kaltininkai suvokė, jog kompensacijos bus gaunamos pateikus duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir to siekė, išteisinti nuteistųjų V. M. ir V. M. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį

20. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2014). Taigi, esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

21. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. bei V. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti nepagrįstai, nesant jokių objektyvių duomenų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo.

22. Iš byloje pareikštų kaltinimų pagal 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų šių nusikalstamų veikų aplinkybių, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje pateiktų motyvų dėl V. M. bei V. M. pripažinimo kaltais pagal 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas (2 veikos) nuteistiesiems buvo inkriminuotas iš esmės remiantis tik jau aukščiau minėtų Užimtumo tarnybai pateiktų aštuonių kasos išlaidų orderių parengimo bei jų pasirašymo pagrindu, konstatuojant, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos, kurios taip ir nebuvo išmokėtos nei S. B., nei V. B., buvo pasisavintos ir pasidalintos V. M. bei V. M. tarpusavyje. Nors kasos išlaidų orderis yra apskaitos dokumentas, kuriuo registruojamos įmonės kasos išlaidos, grynųjų pinigų išėmimas iš įmonės kasos, tačiau šioje byloje nei tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad pagal šiuos kasos išlaidų orderius grynieji pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iš tiesų buvo išimti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir aiškinamasi kiek grynųjų pinigų buvo šios bendrovės kasoje iki parengiant ir pasirašant kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo užfiksuotas tariamas darbo užmokesčio išmokėjimas S. B. ir V. B. už 2020 metų kovo-birželio mėnesius, ir ar po jų parengimo bei pasirašymo piniginių lėšų kiekis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje sumažėjo ne tik proporcingai kasos išlaidų orderiuose nurodytoms pinigų sumoms, bet ir ar apskritai sumažėjo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu kokios nors pinigų sumos buvo pervestos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į nuteistiesiems ar su jais susijusiems asmenims priklausančias banko sąskaitas. Patys nuteistieji kategoriškai neigia išsiėmę kasos išlaidų orderiuose nurodytas grynųjų pinigų sumas iš bendrovės kasos ar jas persivedę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir tokiu būdu užvaldę, pavertę savo nuosavybe, ir tokius jų parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Liudytojomis apklaustos šioje bendrovėje buhalterėmis dirbusios D. S. ir A. B. nenurodė, jog kasos išlaidų orderiuose atvaizduotos pinigų sumos buvo realiai išimtos iš bendrovės kasos ar kad būtų atlikti kokie nors pavedimai panašioms pinigų sumoms iš įmonės banko sąskaitos. Tokių duomenų nenurodė ir kiti šioje byloje apklausti asmenys – V. B., S. B., H. K., L. K..

23. Atskirai aptartinas 2021 m. birželio 9 d. apžiūros protokolas, kuriuo taipogi buvo grindžiami V. M. bei V. M. pareikšti kaltinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo. Iš šio apžiūros protokolo matyti, kad specialistei A. B. apžiūrai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai 2020-05-12 Nr. BIC 356, 2020-05-12 Nr. BIC 357, 2020-05-12 Nr. BIC 358, 2020-05-12 Nr. BIC 359, 2020-06-05 Nr. BIC 364, 2020-06-05 Nr. BIC 366, 2020-07-07 Nr. BIC 372 ir 2020-07-09 Nr. BIC 374. Specialistė nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje, sudarytoje už 2020 m. gegužės 1 d.-31 d., 2020 m. birželio 1 d.-30 d., 2020 m. liepos 1 d.-31 d. laikotarpius buvo apskaityti visi šie kasos išlaidų orderiai ir iš viso pagal juos 2020 metų gegužės-liepos mėnesiais iš kasos nurašyta kaip išmokėta 3 288,87 Eur. Iš jų 1 590,91 Eur nurašyti kaip išmokėti S. B. bei 1 697,96 Eur V. B.. Apžiūros protokole taip pat nurodoma, jog 2020 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti V. B. parodymai, 2020 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti S. B. parodymai, 2020 m. lapkričio 4 d. LR VDI prie SADM Kauno darbo ginčų komisijos sprendimai Nr. DGKS, darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. DGKS, darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal parodytus S. B. ir V. B. vardu išrašytus kasos išlaidų orderius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nepagrįstai nurašė 3 288,87 Eur (iš jų 1 590,91 Eur nurašyti kaip išmokėti S. B., 1 697,96 EUR – V. B.). Apklausta pirmosios instancijos teisme specialistė patvirtino apžiūros protokole pateiktą savo išvadą.

24. Nors remiantis ankstesnėje pastraipoje aptartu apžiūros protokolu, kuriame nurodytas aplinkybes specialistė patvirtino ir apklausiama teisme, matyti, jog suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai 2020-05-12 Nr. BIC 356, 2020-05-12 Nr. BIC 357, 2020-05-12 Nr. BIC 358, 2020-05-12 Nr. BIC 359, 2020-06-05 Nr. BIC 364, 2020-06-05 Nr. BIC 366, 2020-07-07 Nr. BIC 372 ir 2020-07-09 Nr. BIC 374 buvo ne tik pateikti Užimtumo tarnybai, bet ir apskaityti bendrovės kasos knygoje, vis tik vien formalus jų įtraukimas į šį apskaitos dokumentą, kuriame yra fiksuojamos per kasą vykdomos operacijos, nenustačius piniginių lėšų kasos bendrovėje trūkumo, taip pat neleidžia konstatuoti įrodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo faktą. Pažymėtina, jog specialistė konstatuodama, jog 3 288,87 Eur suma buvo nurašyta nuo įmonės kasos, atsižvelgė tik į kasos išlaidų orderiuose nurodytus duomenis bei jų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą aplinkybę, tačiau ar tokia pinigų suma iš tiesų buvo sumažintos realiai egzistuojančios įmonės pajamos, tuo jai padarant turtinę žalą, nevertino.

25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta šio nuosprendžio 20-24 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. M. bei V. M. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (2 veikos) buvo nuteisti nepagrįstai, suabsoliutinus kasos išlaidų orderių parengimo ir jų pasirašymo aplinkybę, nesigilinant, kad šie apskaitos dokumentai nebūtinai atspindi realiai įvykusias pinigų išėmimo iš bendrovės kasos operacijas, o galimai buvo fiktyviai surašyti tik tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiktų reikalavimus gauti subsidijas darbo užmokesčiui už prastovas. Tai yra pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis apeliantai buvo pripažinti kaltais dėl šių nusikalstamų veikų yra padarytos neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių, ir tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio šioje dalyje priėmimą. Šiuo atveju galima tik daryti prielaidą, jog V. M. ir V. M. kaltinime nurodytų kasos išlaidų pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasisavino šios bendrovės pinigines lėšas ir jas pasidalino tarpusavyje, tačiau apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, bet patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs ir tarpusavyje susiję, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl V. M. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

26. Pasisakant dėl V. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, visų pirma pažymima, kad šios nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, o taip pat ir bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui metu galiojo 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, pagal kurią baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo traukiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šią įstatymo redakciją, nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padaręs asmuo buvo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

27. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsigaliojusi nauja BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, galiojo nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), kurioje buvo numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinę finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė besivadovaujantis 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, todėl sprendžiama, jog V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nuosprendžio priėmimo metu, kuri taip pat numatė atsakomybę už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei analogiškas bausmes už šios nusikalstamos veikos įvykdymą, dėl ko nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal vėliau įsigaliojusią baudžiamojo įstatymo redakciją nelaikytinas kaip nors pasunkinančiu jo teisinę padėtį.

28. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020 ir kt.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

29. Įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad kaltinimas V. M. apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pasitvirtino. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė liudytojų D. S., A. B., S. ir V. B., L. K. parodymais, 2021 m. birželio 9 d. apžiūros protokole pateikta specialistės A. B. išvada bei teisme jos duotais paaiškinimais ir kitais rašytiniais byloje esančiais duomenimis.

30. Šiuo atveju apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė būtent realiai neįvykusių finansinių operacijų fiksavimu, kuomet bendrovės kasos knygoje buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai 2020-05-12 Nr. BIC 356, 2020-05-12 Nr. BIC 357, 2020-05-12 Nr. BIC 358, 2020-05-12 Nr. BIC 359, 2020-06-05 Nr. BIC 364, 2020-06-05 Nr. BIC 366, 2020-07-07 Nr. BIC 372 ir 2020-07-09 Nr. BIC 374, kaip neva patvirtinantys darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams V. B. ir S. B. už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, nors iš tiesų šiems darbuotojams darbo užmokestis už nurodytą laikotarpį nebuvo išmokėtas. Iš viso pagal nurodytus kasos išlaidų orderius 2020 metų gegužės – liepos mėnesiais iš bendrovės kasos buvo nurašyta kaip išmokėta 3 288,87 Eur suma, iš kurių 1 590,91 Eur nurašyti kaip išmokėti S. B. bei 1 697,96 Eur – kaip išmokėti V. B.. Įrodymai, kuriais remiantis yra konstatuojama, jog darbo užmokesčio išmokėjimo V. B. ir S. B. operacijos realiai nevyko, o taip pat ir duomenys, liudijantys, jog šie kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, jau buvo aptarti šiame apygardos teismo nuosprendyje, pasisakant dėl kitų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl dar kartą jie nekartojami.

31. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. taip ir neišdėstė aiškių nesutikimo su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį motyvų, tačiau jame nurodoma, jog apeliantui būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis darbuotojų parinkimu neužsiėmė, finansinių ataskaitų neteikė, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo, tokie dokumentai buvo pas buhalterę D. S.. Tai leidžia daryti prielaidą, jog V. M. kelia klausimą dėl jo atitikimo BK 222 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos subjekto požymiui.

32. Vertinant šį skundo argumentą, visų pirma pažymima, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. M. nuo 2019 m. liepos 12 d. buvo ne tik juridinis, bet ir faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (nuo 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., – Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymas), apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai). Tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-269-648/2017). Įmonės vadovas gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017).

33. Nagrinėjamu atveju remiamasi būtent paminėta kasacinio teismo praktika, kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, jog apie darbo užmokesčio neišmokėjimą S. B. ir V. B. už 2020 metų kovo-birželio mėnesius, šių darbuotojų parašų suklastojimą ant kasos išlaidų orderių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios D. S. bei A. B. nežinojo, pareigos pačios išmokėti jiems atlyginimus ar kitaip įsitikinti, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos iš tiesų buvo perduotos juose nurodytiems gavėjams, neturėjo. Šiuo atveju pasirašęs ant kasos išlaidos orderių kaip bendrovės vadovas, nors žinojo, kad darbuotojams atlygis už darbą nebuvo išmokėtas, net jei pats tiesiogiai kasos išlaidų orderių buhalterėms nepateikė, o perdavė juos savo pavaduotojui V. M., kuriam pagal paties V. M. 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo pavesta pasibaigus einamajam mėnesiui visus kasos operacijų dokumentus (pajamų ir išlaidų orderius) per tris darbo dienas perduoti bendrovės buhalterijai, V. M. neabejotinai suvokė, kad šie suklastoti apskaitos dokumentai bus įtraukti į įmonės apskaitą, dėl ko atsiras nusikalstamos pasekmės – bus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir šiems padariniams leido sąmoningai atsirasti.

34. Taigi, įvertinusi suformuotą kasacinio teismo praktiką šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolega konstatuoja, kad V. M. yra tinkamu nurodytos nusikalstamos veikos subjektu ir privalo atsakyti už kaltinime nurodytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) reikalavimų pažeidimus. Baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – pirmosios instancijos teismo šiuo atveju buvo pritaikytas tinkamai, nustačius V. M. veiksmuose visus šios nusikalstamos veikos požymius, todėl išteisinti nuteistąjį dėl šios nusikalstamos veikos, juo labiau apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

35. Tačiau šiuo atveju yra teisinis pagrindas perkvalifikuoti V. M. veiksmus įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusias BK pataisas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

36. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

37. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, be kita ko, buvo pakeisti tam tikri BK straipsniai, tarp jų ir BK 222 straipsnis. Šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje, sutinkamai su jau paminėtomis BK 3 straipsnio nuostatomis, nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

38. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kas tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Lyginant šią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, su redakcija, pagal kurią apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas V. M., matyti, jog BK 222 straipsnio 1 dalyje ne tik atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo, bei nauji alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau kartu buvo numatyta ir dar viena alternatyvi švelnesnė už areštą bei laisvės atėmimą bausmė – laisvės apribojimas. Taigi naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Dėl to nuteistojo V. M. nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

39. Nors apeliaciniuose skunduose alternatyvūs prašymai dėl V. M. ir V. M. paskirtų bausmių sušvelninimo tuo atveju, jei apeliantai nebūtų išteisinti, nėra išdėstyti, tačiau abejuose apeliaciniuose skunduose prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

40. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

41. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tiek V. M., tiek V. M. už šios nusikalstamos veikos įvykdymą buvo paskirtos švelniausios savo rūšimi bausmės – 80 MGL dydžio baudos. Vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, BK 207 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už nesunkius nusikaltimus nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Taigi, apeliantams buvo paskirtos labai nežymiai už įstatymo nustatytą minimalų dydį didesnės ir gerokai nei vidurkis mažesnės baudos. Įvertinus tai, kad nuteistieji šį nesunkų nusikaltimą įvykdė veikdami tiesiogine tyčia, jis baigtas, jų asmenybes (tiek V. M., tiek V. M. praeityje teisti, bausti administracine tvarka), o taip pat atsižvelgus ir į tai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ne tik apeliantų atsakomybę sunkinančių, bet ir jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir dar labiau jas sušvelninti.

42. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą apylinkės teismas V. M. taip pat paskyrė 80 MGL dydžio baudą. Ši nusikalstama veika taip pat buvo baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, V. M. atsakomybę dėl jos padarymo lengvinančių aplinkybių, vėl gi, nenustatyta, praeityje nuteistasis buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (t. y. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį), todėl ir ši bausmė nevertinama per griežta ir paliekama nepakeista.

43. V. M. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, o veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti naujai išspręstas galutinės bausmės paskyrimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas visas V. M. skirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimą. Kadangi skiriant bausmę apeliacinės instancijos teisme turi būti paisoma BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtino draudimo nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo bloginti nuteistojo teisinę padėtį, toks pats bausmių bendrinimo būdas taikomas ir šiuo nuosprendžiu, išlaikant nepakeistus ir prie griežtesnės baudos bausmės pridėtinų švelnesnių baudų dydžius.

44. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisinus ir V. M., apeliacinės instancijos teismas taip pat iš naujo bendrina šiam nuteistajam pagal BK 207 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, su bausme, jam skirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, vėl gi, paisydamas jau minėto draudimo nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo bloginti nuteistojo teisinę padėtį.

45. Abiem apeliantam pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių paskirtos galutinės subendrintos baudos savanoriško mokėjimo terminą, tad, įvertinus BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, toks terminas nustatytinas ir šiuo nuosprendžiu.

Dėl civilinių ieškinių

46. Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė Užimtumo tarnyba bei bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

47. Užimtumo tarnybos pateiktame civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš nuteistųjų V. M. bei V. M. priteisti 3 355,84 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad Užimtumo tarnyba išmokėjo subsidijas darbo užmokesčiui UAB „(duomenys neskelbtini)“: už V. B. (už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius) – 1 404,77 Eur; už S. B. (už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius) – 1 951,07 Eur, iš viso 3 355,84 Eur. Subsidijos darbo užmokesčiui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtos nepagrįstai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ Užimtumo tarnybai pateikė suklastotus kasos išlaidų orderius apie darbo užmokesčio išmokėjimą V. B. ir S. B., todėl dėl V. M. ir V. M. nusikalstamų veikų ieškovei buvo padaryta 3 355,84 Eur dydžio turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinės ieškovės ieškinys yra pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytais liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, ir ieškinį tenkino visiškai bei iš V. M. ir V. M. civilinės ieškovės naudai solidariai priteisė 3 355,84 Eur turtinės žalos atlyginimo. Aukštesnės instancijos teismui konstatavus, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantai pagrįstai ir teisėtai buvo nuteisti dėl apgaulingo subsidijų iš Užimtumo tarnybos gavimo, kurių bendra suma sudarė būtent civilinės ieškovės prašytą priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteistą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, ir kuri Užimtumo tarnybai taip ir nebuvo grąžinta, taip pat apygardos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp neteisėtų tyčinių nuteistųjų veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

48. Tuo tarpu bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pareikštame civiliniame ieškinyje buvo prašoma civilinės ieškovės naudai priteisti iš nuteistųjų 7 287,09 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo visų priteistų žalos atlyginimo sumų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad įmonei padarytą žalą sudaro V. M. ir V. M. nusikalstamais veiksmais iš įmonės kasos išlaiduoti ir pasisavinti pinigai, viso 3 288,87 Eur. Be to, dėl nusikalstamų V. M. ir V. M. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Užimtumo tarnybos neteisėtai gautos subsidijos darbuotojų S. ir V. B. darbo užmokesčiui – viso 3 355,84 Eur. Tačiau gauta subsidija nebuvo panaudota darbo užmokesčiui minėtiems darbuotojams išmokėti. Ieškovo bankroto byloje S. B. ir V. B. kreditoriniai reikalavimai buvo patikslinti 2021 m. lapkričio 23 d teismo nutartimi ir po išmokų iš Garantinio fondo gavimo sudaro 5 295,99 Eur S. B. ir 5 933,84 Eur V. B., iš viso 11 229,83 Eur. Tokiu būdu V. M. ir V. M. gavę subsidiją ir jos nepanaudoję darbo užmokesčiui subsidijuojamiems darbuotojams išmokėti, padidino ieškovo skolą S. ir V. B. ir tokiu būdu padarė ieškovui 3 355,84 Eur dydžio turtinę žalą. Be to, Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimuose už darbuotojams S. ir V. B. laiku neišmokėtą darbo užmokestį yra priskaičiuoti delspinigiai, kurių dydis už 2020 metų kovo- birželio mėnesius sudaro 297,34 Eur S. B. ir 345,04 Eur V. B.. Tokiu būdu V. M. ir V. M. savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais padidino ieškovo skolą S. ir V. B. priskaičiuotų delspinigių už pasisavintas darbo užmokesčiui skirtas lėšas suma ir tokiu būdu padarė ieškovui 642,38 Eur turtinę žalą. Iš viso ieškovo patirtos žalos suma yra 7 287,09 Eur (3 288,87+3 355,84+642,38).

49. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys iš esmės yra grindžiamas nuteistiesiems pareikštais kaltinimais dėl šios bendrovės turto pasisavinimo, dėl ko šiuo atveju yra priimamas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo

50. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. birželio 10 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-06286 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. M., sudaro 455,42 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

51. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

52. Spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš V. M. atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas. Taip pat teisėjų kolega įvertina gynėjo paskyrimo šiam nuteistajam teisinį pagrindą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas V. M. buvo paskirtas ne paties nuteistojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. M. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo V. M. ir jo gynėjo Lino Mažono bei nuteistojo V. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. M. nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalis dėl V. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu (perkvalifikavus V. M. nusikalstamą veiką) paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu V. M. paskirta pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, ir paskirti nuteistajam subendrintą bausmę – 110 (vieno šimto dešimties) MGL, t. y. 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda ir paskirti nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių ir penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti dvylikos mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Išaiškinti nuteistajam, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalis dėl V. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, V. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį paskirtą 80 MGL dydžio baudą subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 6 202,1 Eur dydžio bauda ir paskirti galutinę bausmę – 8 202,1 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dviejų eurų ir dešimties centų) dydžio baudą.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti dvylikos mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Išaiškinti nuteistajam, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti iš V. M. valstybės naudai 455,42 Eur pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 10 d. pažymą Nr. APD-2024-06286.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.