Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei V. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuotiems asmenims M. Š., E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo arba privalomojo nurodymo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

11. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog būtų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų (2015 m. sausio 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 46600/11). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai, o esant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nei vienas iš tėvų neturėtų jos pažeidinėti ir manipuliuoti vaiku, o priešingai – kooperuotis ir veikti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.

12. Nustatyta, jog 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-544-1071-2020, kuriuo, patvirtino pareiškėjų E. Š. ir M. Š. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria be kita ko, tėvai susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir A. Š. nustatymo tokiomis sąlygomis (sprendimo 8 punktas):

8.1.

kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 11.00 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienio 16.00 val. grąžinant vaikų motinai į jos gyvenamąją vietą.

8.2. M. Š. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitų elektroninio ryšio priemonių (Skype, Viber, Whatsapp ir kt.) programų pagalba. Vaikų motina E. Š. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikų mobilūs telefonai būtų įjungti ir pakrauti. M. Š. turi teisę šiomis ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais be jokių apribojimų, atsižvelgdamas į vaikų dienotvarkę.

8.3. Kiekvienais metais M. Š. turi teisę pasiimti vaikus per savo gimtadienį ir atitinkamai privalo grąžinti vaikus praleisti gimtadienį su motina. Darbo dienomis M. Š. vaikus pasiima iš jų lankomos mokyklos po užsiėmimų / gyvenamosios vietos ir grąžina motinai iki 20.00 val., o nedarbo dienomis vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina motinai į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.

8.4. M. Š. neporiniais metais švenčia su vaikais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, poriniais - Naujuosius Metus. M. Š. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš atitinkamą šventę 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmosios dienos / Šv. Velykų pirmosios dienos / Naujųjų Metų pirmos dienos 19.00 val.

8.5. Vaikų gimtadieniai švenčiami pirmąjį savaitgalį po kalendorinės gimimo dienos datos - šeštadienį švenčiama pas tą iš tėvų, su kuriuo yra šios sutarties 8.2. punkte tuo metu numatytas bendravimo su vaikais savaitgaliu laikas, o sekmadienį - su kitu iš tėvų.

8.6. M. Š. turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės jo vasaros atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus atostogų pirmą dieną 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus laikui iki 19.00 val. parvežti į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamų atostogų laikotarpį M. Š. informuoja E. Š. ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų pradžios.

8.7. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaikais ar kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises bei interesus. M. Š. gali bendrauti su vaikais kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, E. Š. neprieštaraujant.

8.8. Apie vaikų ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kita telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Susirgusius vaikus slaugo E. Š..

8.9. Vaikams susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaikų ir M. Š. susitikimui, bendravimo laikas neperkeliamas.

8.10. E. Š., atsižvelgdama į CK 3.156 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios lygybę, į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, įsipareigoja netrukdyti M. Š. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, nesiimant jokių veiksmų, kurie apsunkintų tokį bendravimą.

13. Antstolė suinteresuotą asmenį M. Š. apie priimtą vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą informavo 2020 m. liepos 3 d. išsiųsdama 2020 m. liepos 2 d. “patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ adresu (duomenys neskelbtini). (vykd. b. l. 8-9, 10). 2020 m. liepos 10 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-20-4-14, kuriame nustatyta, jog 2020 m. birželio 25 d. skolininkas pažeidė teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, A. Š., tvarką, vaiko į gyvenamąją vietą negrąžino (vykd. b. l. 12); 2020 m. liepos 14 d., surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-20-4-15, kuriame nurodyta, jog 2020 m. liepos 13 d. gautas E. Š. pranešimas, kuriame nurodoma, jog vaikai pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką savaitgalį, t. y. 2020 m. liepos 11-12 d., buvo su tėčiu, mažąjį vaiką tėvas grąžino, o vyresnįjį A. išsivežė į kaimą pas savo tėvus, antstolei telefonu susisiekus su M. Š., jis nurodė, jog vaiko negrąžina motinai, nes vaikas to nenori, dėl to tėvas planuoja kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (vykd. b. l. 14). 2020 m. liepos 17 d. priimtas dar vienas antstolės aktas Nr. B-20-4-16, kuriame konstatuota, jog 2020 m. liepos 16 d. buvo gautas E. Š. pranešimas, kuriuo antstolei pranešta, jog vaikas iki šiol nėra grąžintas, pateikė įrašą, kuriame užfiksuota kaip 2020 m. birželio 5 d. vaikui skambino tikėtinai girtas tėvas ir stengiasi paveikti vaiką (vykd. b. l. 18).

14. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Dėl sprendimo nevykdymo priežasčių.

15. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti tokių nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2599-640/2018).

16. Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendimo vykdymas, šiuo atveju, priklauso ne vien nuo skolininko valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog M. Š. nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir ši situacija yra užfiksuota antstolės 2020 m. liepos 10 d. akte Nr. B-20-4-14, 2020 m. liepos 14 d. akte Nr. B-20-4-15, 2020 m. liepos 17 d. akte Nr. B-20-4-16. M. Š. teigimu, vaikas po birželio 25 d. nebuvo grąžintas motinai, kadangi vaikas išreiškė norą ilgiau pasilikti pas tėtį, o po keleto dienų nusprendė, kad nori persikelti gyventi pas tėvą, tačiau teismo vertinimu, toks žodinis paaiškinimas antstoliui, besiteiraujančiam kodėl vaikas nėra laiku sugrąžintas į gyvenamąją vietą, nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia teismo sprendimo nevykdymą.

18. Suinteresuotas asmuo M. Š., apskritai, neginčija jog vaikas nuo 2020 m. birželio 25 d. nebuvo grąžintas motinai bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Tuo tarpu išieškotoja E. Š. paaiškino, jog M. Š. vaiko negrąžina, tik rašinėja žinutes, skambinėja, o jai paprašius grąžinti vaiką, atsako, kad vaikas nenori grįžti pas mamą, o prievarta vežamas nebus.

19. Šiame kontekste svarbu įvertinti ne tik vaiko išreikštą poziciją, suprasti staigų vaiko norų pasikeitimą, bet ne mažiau svarbu įvertinti kokias pastangas dėjo abu tėvai siekdami užtikrinti vaiko interesus ir teismo sprendimo tinkamą įgyvendinimą.

20. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip skolininkas bendrauja su vaiku vaizdo perdavimo programos pagalba, minėtame įraše tėvas aiškiai daro spaudimą vaikui kalbėdamas apie brangias dovanas ir teigdamas, kad jam kaip tėvui skaudu, jog vaikas neatvažiuoja, teigiama, kad dovanų ir bendravimo su tėvu nebebus, jei vaikas taip elgsis. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip visai šeimai esant namuose tėvas nervingai vaikšto po namus, aiškiai užfiksuota, jog rėkia ant vaiko, iš vykstančių pokalbių matyti, jog tėvams tarpusavyje konfliktuojant vyresnėlis sūnus A. užstoja motiną, mažasis vaikas taip pat vaikšto po namus, iš to seka, kad vaikai ne tik stebi tėvų tarpusavio konfliktus, bet ir dalyvauja juose ir į juos reaguoja.

21. Vėlesniame garso įraše, kuriame užfiksuotas vaiko – A. Š., telefoninis pokalbis su mama E. Š., girdėti, kad motina rūpestingai ir maloniai bando su vaiku palaikyti pokalbį, išsiaiškinti situaciją apie tai, kokią mokyklą prasidėjus naujiems mokslo metams vaikas lanko. Iš pokalbio turinio matyti, kad vaikas įžūliai ir užsispyręs pasakoja mamai, kad eis į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kai tėtis sutvarkys reikiamus dokumentus, toks vaiko užtikrintumas rodo, kad vaikas užtikrintas savo pozicija, nes jaučia tėvo palaikymą, kategoriškai atsako, kad eis į paties pasirinktą mokyklą.

22. Suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimai, procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės bei teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai, rodo, kad tėvų tarpusavio bendravimas komplikuotas, santykiai konfliktiški. Matyti, kad vaiko bendravimas, kategoriškumas ir norai priklauso nuo to su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena ir leidžia laiką. Kaip teisingai pastebėjo vaiko teisių atstovė, –A. Š. išgyvena lojalumo konfliktą, kas sunkina tėvų ir sūnaus bendravimą. Vaikas stengiasi prisitaikyti prie situacijos, todėl gali dažnai keisti savo nuomonę tokiu būdu, kaip mano esant palankiau tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu būna.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

24. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie vaiko sveikatos būklę, kad vaikas būtų nepaklusnus, patirtų pykčio, agresijos priepuolius, būtų jautrus ar irzlus. Taip pat būtina atsižvelgti į vaiko amžių – vaikas yra dvylikos metų, nebe mažametis, kuris ekspresyviai ir vadovaudamasis emocijomis reikštų savo nuomonę. Berniukas yra pakankamai suaugęs ir protingas, kuris geba suformuluoti nuomonę ir ją išreikšti, su juo galima sukurti konstruktyvų dialogą. Vaiko motina teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas buvo apklaustas skyrybų byloje ir išreiškė, jog nori gyventi su mama, taip pat nurodė, jog vaikams gyvenant su ja būdavo situacijų, kai vaikai nenorėjo vykti pas tėvą, tačiau vaikams ji paaiškindavo, kad vaikai turi bendrauti su tėčiu, be to paaiškino, jog yra teismo sprendimas, kurio reikia laikytis ir numatytu laiku privalu susitikti su tėčiu.

25. E. Š. paaiškinimai, pateikti vaizdo ir garso įrašai rodo, kad vaikas yra pakankamai suaugęs, protingas, mąstantis ir jau dvylikos metų, kad pagal savo amžių suvoktų susidariusią situaciją ir su kuriuo būtų galima susitarti dėl pareigų vykdymo ir bendravimo su vienu iš tėvų. Vaiko tėvas ir jo atstovė laikosi pozicijos, kad vaikas kategoriškai atsisakė grįžti pas mamą, nors tėvas ir skatino jį važiuoti. M. Š. atstovė posėdžio metu akcentavo, kad pati vaiko motina nedėjo jokių pastangų, kad susitiktų su vaiku, neatvyko į dabartinę vaiko gyvenamąją vietą, nesistengė pasikalbėti su vaiku ir išsiaiškinti vaiko pozicijos dėl susidariusios situacijos. Tuo tarpu jokių duomenų, įrodymų apie tai kaip pasireiškia vaiko nenoras vykti pas mamą nepateikė. Taip pat nėra duomenų, kad tėvas bandė organizuoti vaiko susitikimą su broliu ir mama neutralioje aplinkoje – kavinėje, žaidimų aikštelėje ar kt. kur vaikas jaustųsi laisviau ir nejaustų įpareigojimo grįžti pas mamą.

26. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Ši pareiga negali būti perkeliama vienam iš tėvų, šiuo atveju tik motinai. Nors M. Š. atstovė teismo posėdžių metu akcentavo, jog pati E. Š. turėtų atvažiuoti pasiimti vaiką, E. Š. teigimu, eiti pas M. Š. nėra saugu, dėl jo agresyvaus elgesio ji kreipėsi pagalbos į policiją, be to vaiko motinai nenori vykti į priešišką aplinką, nes vaikas su tėvu, kiek jai žinoma, yra pas M. Š. tėvus, su kuriais visi santykiai nutraukus santuoką su M. Š. buvo nutraukti. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo tinkamas užtikrinimas, dalyje dėl bendravimo tvarkos, yra abiejų šalių pareiga, kaip matyti, kol abu vaikai buvo pas E. Š. ir dabar pas ją gyvenant mažajam šalių vaikui, ji visada užtikrino tinkamą vaikų bendravimą su tėvu, tuo tarpu suinteresuotas asmuo M. Š. savo pareigos užtikrinti vaiko grąžinimo namo, kaip tai numatyta teismo sprendime, neįgyvendino.

27. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad M. Š. inicijavo teisminį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, minėtoje byloje Nr. e2-9514-328/2020 šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko A. Š., laikina gyvenamoji vieta nustatyta drauge su ieškovu – tėvu M. Š.. Šios aplinkybės patvirtina esamą situaciją, tačiau nekeičia fakto, jog teismo sprendimas, iki šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nebuvo vykdomas ir vaikas nebuvo grąžintas motinai, nors teismo sprendimas tai numato. Kartu laikinųjų apsaugos priemonių nutartis nekeičia teismo sprendimo teisėtumo ir jo vykdymo privalomumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje orientuotas į situacijos stabilizavimą ir vaiko apsaugą, kad nebūtų keičiama vaiko gyvenamoji vieta, tačiau nekonstatuoja fakto, jog vaiko apgyvendinimas pas tėvą buvo teisėtas ir pagrįstas.

28. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams. Teismo vertinimu tėvo elgesys tikėtina gali lemti sūnaus požiūrį į susitikimus su mama. Vaikas šiuo metu gyvena su skolininku, todėl jis turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir pirmiau paminėtą jo teisę bendrauti su šiuo metu skyrium gyvenančia mama bei broliu, kitaip būtų paneigta ne tik vaiko teisė, bet ir priimto teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Tačiau matyti, jog vaiko elgesys ir tėvo veiksmai rodo, jog vaiko nenoras grįžti pas mamą yra palaikomas ir vaikas nėra skatinamas grįžti pas mamą. Suinteresuotas asmuo M. Š. vaikui atsisakius grįžti pas mamą, ėmėsi aktyvių veiksmų – inicijavo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, be motinos žinios pakeitė vaiko mokyklą, tai rodo sistemišką ir kryptingą elgesį, kuris orientuotas į sąlygų vaikui gyventi pas tėvą, sukūrimą. Kritiškai vertintinas M. Š. elgesys, kai jis teigia, jog siekė vaiką įtikinti grįžti namo pas mamą, tačiau tuo pat metu palaikė vaiko norą likti pas jį, ir kaip matyti iš vaiko pokalbių su mama, pažadėjo vaikui pakeisti mokyklą ir atlikti kitus veiksmus, kad vaikas liktų gyventi pas jį. Pažymėtina, kad visi su vaiko ugdymu ir auklėjimu susiję klausimai turi būti sprendžiami bendru tėvų susitarimu, tuo tarpu M. Š. vienasmeniškai nusprendė pakeisti vaiko mokyklą, motyvuodamas tuo, jog vaikas to nori, tačiau šiuo klausimu su vaiko motina tartasi nebuvo. Toks elgesys rodo, kad M. Š. modeliuoja situaciją taip lyg vaikas pas mamą jau nebus grąžintas. Toks elgesys tik pagrindžia, kad tėvas nedėjo pakankamai pastangų, jog vaikas norėtų grįžti pas mamą.

29. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. Š. nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų kokiais būdais skatino vaiką grįžti pas mamą, ar su vaiku buvo bandoma susitarti bent laikinai, kol tėtis sutvarkys reikiamus dokumentus dėl mokyklos ir gyvenamosios vietos pakeitimo, grįžti pas mamą. Sprendimo nevykdymą suinteresuotas asmuo grindžia tik tuo, jog vaikas nenori gyventi pas mamą ir laiko tai pateisinama priežastimi nevykdyti teismo sprendimo, kadangi tėvas nenori vaiko versti daryti ko vaikas pats nenori. Paties vaiko pozicija prieštaringa: iš vaiko apklausos akto matyti, jog vaikas nurodė, kad nori gyventi su tėvu ir susitikinėti su mama bei jaunesniuoju broliu, tai rodo, kad vaikas nori ir supranta bendravimo su mama svarbą ir nori su ja palaikyti ryšį. Tuo tarpu suinteresuoto asmens M. Š. teigimu, vaikas atsisako net laikinai ir trumpam susitikti su mama ir į susitikimus nevyksta.

30. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę.

32. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes būtent tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą nebendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.170 straipsnyje įtvirtinama prioritetinė vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Dėl baudos skyrimo

33. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai).

34. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

35. Teismas, įvertinęs pareiškimo turinį, vykdomosios bylos duomenis, atsiliepimų ir proceso dalyvių argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie suinteresuoto asmens M. Š. nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais, kuriuose nurodytos ir aukščiau minėtos aplinkybės, užfiksavo pati antstolė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta byloje yra pateikti duomenys, kad antstolė užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktą t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais konstatavo sprendimo neįvykdymo faktus, kad skolininkas M. Š. (vaiko tėvas) vaiko į jo gyvenamąją vietą negrąžino, t. y. nesilaikė nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, minėti suinteresuoto asmens M. Š. argumentai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nes vaikas nenorėjo grįžti namo, negali būti pagrindas neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo vykdymo sąlygų.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties (sprendimo) nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

37. Teismo manymu, vienkartinės baudos paskyrimas šiuo atveju turėtų būti pakankamas užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, o būtent – drausminti skolininką ir skatinti jį nepažeisti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų.

38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko A. Š., laikina gyvenamoji vieta nustatyta drauge su tėvu M. Š., priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-9514-328/2020, teismas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkina iš dalies ir suinteresuotam asmeniui M. Š. skiria vienkartinę 250,00 Eur dydžio baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. už tai, jog suinteresuotas asmuo M. Š. negrąžino nustatytu laiku nepilnamečio sūnaus suinteresuotam asmeniui E. Š., kaip tai numatyta 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje (CPK 771 straipsnio 5 dalis), išieškotojos E. Š. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Bauda skiriama išieškotojos E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00635 grąžinti antstolei V. D..

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.