Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. V. už nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymą, suinteresuoti asmenys B. N., V. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-496-934/2016 dėl skolininkės V. V. įpareigojimo vykdyti 2016 m. vasario 25 d. teismo sprendimą apimtyje nurodytoje vykdomojo rašto „Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir privalo parvežti į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val. :<…vasario 16 – ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – poriniais metais…>. 2018 m. balandžio 11 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2018 m. vasario 23 d. gautas išieškotojo B. N. pareiškimas, kad skolininkė V. V. nevykdo teismo sprendimo, t.y. 2018 m. vasario 15 d. sąmoningai nedavė jam sūnaus ir dukros, nes ji su vaikais namuose nebuvo, o paskambinus jai telefonu išsigalvojo priežastis. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, pareiškėja prašė skirti V. V. baudą.Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad su baudos skyrimu nesutinka, nes vaikų tėvas neperspėjęs iš anksto, vaikų nepasiimdavo. 2018 m. vasario 15 d. B. N. turėjo teisę pasiimti vaikus, bet tiksliai nepranešė, ar atvažiuos. Apie vaikų paėmimą jis pranešė telefonu 2018m. vasario 15 d. 17 val. 51 min., jau privažiavęs prie V. V. namų. Vaikų motina su vaikais jau buvo suplanavusi savo laisvalaikį ir pamiršo apie vaikų su tėvu susitikimo laiką, kadangi nežinojo, ar vaikų tėvas juos paims. Tuo labiau, kad tarp tėvo ir sūnaus prieš savaitę, t. y. 2018 m. vasario 9 d. buvo įvykęs konfliktas, t.y. vyresnįjį sūnų O. N., tėvas varė iš savo namų. Vaikai patyrė stresą ir pas tėvą po penkių dienų, t. y. 2018 m.vasario 15 d. važiuoti nenorėjo ir apie tai telefonu informavo tėvą, bandė jam prisiskambinti, kad pasikalbėtų asmeniškai, bet jis nekėlė telefono ragelio.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (perėmusi procesines teises iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus) (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad V. V. paaiškino, kad ji 2018 m. vasario 15 d. buvo laidotuvėse, o vaikus nuvežė pas savo motiną į kaimą Trakų raj. Anksčiau vaikų tėvas prieš atvažiuojant, įspėdavo ją apie atvykimą, tačiau šį kartą nieko neparašė, o ji pamiršo, nes skubėjo į laidotuves. Bendraujant su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), motinai nedalyvaujant, jis nurodė, kad labai pyksta ant tėvo, nenori su juo matytis, bendrauti, kalbėti telefonu. Būnant su sese pas tėvą, šis nieko jam nepirko, pasak vaiko, tėvas niekada nekviesdavo jo pavalgyti, tada jis pats pasiimdavo maistą iš šaldytuvo. Paskutinį kartą būnant pas tėvą 2018 . vasario 9 d.- 2018 m. vasario 10 d., vaiko pasakojimu, tėvas išvarė jį iš namų, apvadino vagimi, už tai, kad jis iš pykčio paėmė tėvo telefoną. Šiuo metu jie su tėvu nebendrauja, vienas kitam neskambina. Vasario mėnesio vidurį jis su sese buvo kaime pas senelę ir tada iš savo telefono tėvui parašė sms žinutę, kad sesuo Polina pas jį nevažiuos, nes nori pabūti kaime. Mažametė (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad su tėvu susitinka, tačiau važiuoti pas jį nenori, jai be brolio būti liūdna, nuobodu, nes tėvas arba miega, arba žiūri televizorių. Su tėvu kartais važiuoja į miestą pavalgyti, pasivaikščioti. Tėvas jai pirkdavo žaislus, o broliui nieko nepirkdavo, nors brolis jo prašė. Jai nepatinka bendrauti su tėvo draugės sūnumi, nes šis nesupranta rusų kalbos. Tarnyba neturi pagrindo manyti, kad V. V. yra kalta dėl teismo sprendimo nevykdymo ir, kad ji privalo vykdyti teismo sprendimą nepaisant pasikeitusių faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo dėl bendravimo ir vykdymo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skyrė V. V. 20 Eur vienkartinę baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, ją išieškant išniekotojo B. N. naudai.Nustatė, kad nėra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi pagal įstatymą V. V. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti įpareigojimus. Iš pateikto į bylą B. N. telefoninio pokalbio vaizdo įrašo – DVD laikmenoje patvirtinta, kad suinteresuotas asmuo atvyko pasiimti vaikų 2018 m. vasario 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. 50 min., adresu S. Nėries g. 25-77, Vilniuje. Tiek pateiktas į bylą garso - vaizdo įrašas, tiek šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. V. V. su vaikais buvo išvykusi iš gyvenamosios vietos. Nors V. V. teigė, kad nustatyta bendravimo tvarka yra nepatogi, nes nėra numatyta, kad vaikų tėvas prieš ketindamas bendrauti su vaikais turi informuoti vaikų motiną, tačiau pati V. V. patvirtino, kad ji buvo pamiršusi apie šią tėvo su vaikais bendravimo datą, taip pat ji buvo išvykusi į laidotuves, tuo metu sirgo jų dukra (duomenys neskelbtini), o be to vaikai nenorėjo susitikti su tėvu, nes viešėjo pas močiutę kaime. Suinteresuoto asmens V. V. nenuoseklumą bei prieštaringumą patvirtina į bylą pateikti procesiniai dokumentai, paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu bei telefoninio pokalbio vaizdo įrašas. Atsiliepime į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo V. V. nurodė, jog ji su vaikais buvo suplanavusi savo laisvalaikį, telefoninio pokalbio tarp buvusių sutuoktinių metu suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, jog ji pamiršo apie bendravimo laiką, ji šiuo metu yra laidotuvėse, kiek vėliau nurodė, kad dukra (duomenys neskelbtini) serga, o galiausiai, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu. Tarnybos išvadoje V. V. teigė, kad ji 2018 m. vasario 15 d. buvo laidotuvėse. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. V. nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytos tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, sutiktina su suinteresuoto asmens V. V. argumentu, jog piktybiškumo jos elgesyje nėra, tačiau ši aplinkybė neatleidžia vaikų motinos nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą. Iš to paties vaizdo – garso įrašo nustatyta, kad vaikų motina siūlė B. N. atvežti vaikus po 18 val., jeigu jie sutiks bendravimui su tėvu, tačiau pats vaikų tėvas su tuo nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis su vaikais ketino vykti pas savo tėvą, o vaikų atvežimas dar po 2 val. (20 val.) jau būtų per vėlus metas važiuoti į svečius. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į tai, kad V. V. viena augina du nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas tenkino antstolės V. M. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą ir skyrė V. V. 20 Eur vienkartinę baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė V. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį.Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į antstolę teigdamas, kad apeliantė sąmoningai nedavė jam sūnaus ir dukros pagal įsiteisėjusį susitikimų grafiką, kuris patvirtintas civilinėje byloje Nr. eN2-496-934/2016. Vaikų tėvas turėjo teisę paimti vaikus 2018 m. vasario 15 d., bet susitikimas neįvyko. Apelientė teigia, kad ji nesudaro dirbtinių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui susitikinėti su vaikais ir laikosi susitikimo su vaikais grafiko. Vaikų tėvas buvo/būna kviečiamas pačių vaikų į neplaninius susitikimus, jam visada siūloma paderinti susitikimo dienas. Ieškovas nutylėjo, jog 2018 m. vasario 8 d. tarp jo ir sūnaus įvyko konfliktas ir vaikų tėvas dukros akivaizdoje varė sūnų namų. Po tokio žeminančio incidento atsakovė pamiršo apie susitikimą su ieškovu, manė, kad ieškovas į susitikimą neatvyks, todėl naudodamasi proga, kad dukra serga, o sūnui atostogos, išvežė vaikus pas senelius, o pati išvyko į laidotuves. Telefoninio pokalbio metu, ieškovui buvo išaiškinta susiklosčiusi situacija ir pažadėta atvežti vaikus vaikus vėliau (apie 20 val.). Vaikams bandant susisiekti su tėvu dėl susitikimo, ieškovas neatsiliepė. Ieškovui neatsiliepus, vaikai SMS žinute jį informavo, kad susitikti nenori. Po dviejų savaičių dukra, kaip ir priklauso susitikimo su tėvu, tačiau sūnus su juo nesusitinka, nes vis dar negali atleisti už įžeidinėjimus.Antstolė V. M. atsiliepime prašė netenkinti atskirojo skundo.Nurodė, kad šiuo atveju V. V. nesilaikė teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais. Vaiko interesų turinys - tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, bet tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, CPK 771 straipsnio tvarka buvo paskirta bauda vaiko motinai už sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolių V. M. ir I. G. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-496-934/2016, išduotas 2016 m. gruodžio 13 d., dėl teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/16/02475 medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. vasario 23 d. antstolių kontoroje buvo gauti B. N. pareiškimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, kuriuose nurodyta, kad V. V. nevykdo teismo sprendimo, t.y. 2018 m. vasario 15 d. sąmoningai neperdavė sūnaus ir dukros. Vaikų motina nebuvo namie, jai paskambinus, melavo ir išsigalvojo visokias priežastis dėl ko vaikai nėra namie. B. N. nuomone, tokie V. V. veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo motinos valdžia ir sąmoningas teismo nutarties nevykdymas. Antstolė V. M. įvertinusi pareiškimo argumentus kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių taikomo V. V.. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi skyrė V. V. 20 Eur vienkartinę baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, ją išieškant išieškotojo B. N. naudai. Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju V. V. veiksmuose nenustatė piktybiškumo požymių, tačiau nusprendė, kad ši aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės remdamasi tuo, jog jos veiksmai (nebuvimas namuose vaikų bendravimo su tėvu metu) nebuvo tyčiniai ir jie buvo įtakoti atitinkamų B. N. veiksmų.CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (galiojančioje straipsnio redakcijoje CPK 771 str. 6 d.) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti tokių nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp B. N. ir jo nepilnamečio sūnaus, vaikų apsilankymo pas tėvą metu, 2018 m. vasario 8 d. įvyko konfliktas. Šio konflikto pasekoje, sūnus O. N. buvo varomas iš namų, todėl vaikas atsisako bendrauti su tėvu. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai sūnus dėl įvykusio konflikto atsisako bendrauti su tėvu. 2018 m. vasario 15 d. susitikimas buvo numatytas praėjus tik savaitei po sūnaus ir tėvo konflikto, kuriame dalyvavo ir šalių nepilnametė dukra. Vaikas konflikto pasekoje yra susidūręs su psichologinėmis problemomis. Taigi, priverstinis bendravimas su tėvu praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po konflikto, gali neigiamai paveikti vaikų ir tėvo santykius, kas neatitiktų nei vieno iš jų geriausių interesų.Šiuo atveju sutiktina su antstolės argumentu, jog V. V. pažeidė teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką, tačiau kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokie suinteresuotojo asmens veiksmai nebuvo tyčiniai ar piktybiški. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pažeidimą ir nepagrįstai V. V. skyrė baudą. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsakydamas į 2018 m. kovo 6 d. antstolės užklausą nurodė, kad sprendimo vykdymas, šiuo atveju, priklauso ne vien nuo skolininkės V. V. valios, bet ir nuo vaiko noro. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog 2018 m. vasario 15 d. bendravimo tvarkoje sutartu laiku, buvo išreiktas vaikų nenoras bendrauti su tėvu dėl jo elgesio 2018 m. vasario 8 d. Tuo tarpu, bylos medžiaga patvirtina, jog V. V. buvo pasiruošusi spręsti kilusią problemą, siūlė alternatyvius bendravimo variantus (atvežti vaikus vėliau, jei vaikai norės), vaikai patys bandė susisiekti su tėvu. Taip pat, matyti, kad V. V. dėjo pastangas, siekdama suteikti vaikui psichologinę pagalbą ir pagerinti tėvo, bei sūnaus santykius. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias sprendimo šeimos byloje vykdymą ir sprendimo nevykdymo pasekmes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą skirti V. V. baudą, kuri atsižvelgiant į atskirajame skunde suformuluotą prašymą yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės V. M. prašymą dėl baudos V. V. skyrimo atmesti kaip nepagrįstą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.