Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21317-429/2020 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TELE2“ dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės UAB „TELE2“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl telefono aparato SAMSUNG GALAXY A50 128 GB (A505), IMEI (duomenys neskelbtini), įgijimo, įpareigoti atsakovę UAB „TELE2“ grąžinti ieškovui 202,02 Eur už netinkamos kokybės prekę, priteisti 200,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų buvo išspręstas Tarnybos nutarimu, kuris, ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą pareikšti teismui ieškinį, šiuo metu yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, laikė, kad ieškovo ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, jog jis terminą pareikšti teismui ieškinį praleido dėl objektyvių priežasčių.

10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

11. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

12. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu vienu iš ieškinio atsisakymo pagrindu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad Tarybos nutarimas yra įsigaliojęs bei priverstinai vykdytinas, ir laikė, kad pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.

13. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, nesutikdamas su Tarybos, išnagrinėjusios individualų vartotojo ir pardavėjo ginčą, 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. P. prašymo“, kuriuo jo reikalavimai atmesti, pateikė teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas yra aiškiai suformulavęs ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (reikalavimą ko prašo), o pats ginčas yra kilęs tarp pardavėjo ir vartotojo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1,2 dalys). Jau minėta, kad ieškovas ieškiniu prašo išnagrinėti ginčą iš esmės, nutraukiant jo ir atsakovės 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl telefono aparato įgijimo, įpareigojant atsakovę grąžinti jam 202,02 Eur už netinkamos kokybės prekę ir priteisiant 200,00 Eur neturtinę žalą, t. y. reiškia reikalavimą dėl teisinio santykio nutraukimo (CK 1.138 straipsnio 5 punktas) ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieškovas nesikreipė į teismą per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, ko pasėkoje Tarybos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. P. prašymo“ įsigaliojo ir yra priverstinai vykdytinas.

14. Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką reglamentuoja VTAĮ (VTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcija spręsti vartotojų skundus ne teisme. Išsprendusi ginčą Tarnyba gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalis). Tarnybos sprendime nurodoma sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta šio VTAĮ 28 straipsnio nustatyta tvarka (VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 9 punktas), o taip pat ginčo šalių teisė kreiptis į teismą dėl to paties dalyko (VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 10 punktas).

15. Iš į bylą pateikto Tarybos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo matyti, kad išsprendusi ginčą Tarnyba priėmė sprendimą atmesti ieškovo G. P. (vartotojo) reikalavimą (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat nurodė sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo tvarką, numatytą VTAĮ 28 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog ieškovo ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, vadovavosi būtent VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas (vartotojas), praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nebeturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir dėl to, toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.

16. Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pastebėtina, jog tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali būti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, kadangi tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad pati teisinė problema (šalių ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo.

17. VTAĮ 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, viena jų – teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą (VTAĮ 3 straipsnio 6 punktas). Pagal VTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad vartotojas (ieškovas), nepateikęs ieškinio per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, netenka teisės kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu ginčą nagrinėti iš esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju Taryba 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu ieškovo reikalavimą atmetė, t. y. toks sprendimas ne tik nėra apskundimo objektas (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis), bet ir pats savaime nereikalauja jokio priverstinio vykdymo.

18. Pagal šiuo metu aktualų teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką vartotojo teisė per se yra vertybė. Teismo ne kartą išaiškinta, jog vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi šalių lygiateisiškumo principo išimtys yra pagrindžiamos viešuoju interesu, kuris laikomas didesne vertybe.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo (vartotojo) teismui pareikšto ieškinio. Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiškos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iš jų priskirtą savarankišką kompetenciją šioje srityje. 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kurios nuostatų taikymas yra užtikrinamas ir nacionalinėje teisėje (VTAĮ 1 straipsnio 2 dalis), nurodyta, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Todėl AGS (alternatyvių ginčų sprendimas) procedūros neturėtų būti skirtos pakeisti teismines procedūras ir neturėtų atimti iš vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės siekti ginti savo teises teisme. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma šalims naudotis savo teise pasinaudoti teismų sistema. Atsižvelgiant į įstatyminį vartotojų teisių, vartotojų teisių apsaugos institucinės sistemos, jų kompetencijos ir kt. reglamentavimą, taip pat nurodytą teismų praktiką ir nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino praleidimas, nereiškia, kad šį terminą praleidęs vartotojas išvis praranda teisę kreiptis į teismą ir, kad dėl to ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

20. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovo ieškinio priėmimo klausimą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su termino praleidimo priežastimis. Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.