Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovas, teistas:

1) 1997 m. spalio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams;

2) 2011 m. liepos 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

3) 2020 m. gruodžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, 2021 m. gruodžio 21 d. sumokėjo baudą. 2022 m. rugsėjo 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo prietaisais ir nustatant įpareigojimus bei draudimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis, 2025 m. kovo 8 d. apie 19.19 val., adresu Kernavės kel., Airėnų II k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav., vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį, po ko, bandydamas išvažiuoti iš griovio, įjungė atbulinę pavarą ir spausdamas akceleratorių važiavo atgal, taip sukeldamas eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kelio sankasa bei jo paties vairuojamas automobilis. Po šio eismo įvykio, sėdėdamas tame pačiame automobilyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas ar atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį ir 2025 m. kovo 8 d., 19:42 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, V. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, 2024 m. rugsėjo 24 d. būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, V. J. tyčia piktybiškai minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. kovo 8 d., apie 19.20 val., adresu Kernavės kel., Airėnų II k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav., vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. kaltę pripažino. Paaiškino, kad vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį, iš kurio pats išvažiuoti negalėjo. Priešais važiavęs automobilis iškvietė policiją, vėliau atvyko dar vienas ekipažas. Nurodė, kad prieš įvykį buvo vartojęs alkoholio, o po to, kai buvo iškviesta policija ir iš jo paimti automobilio raktai, dėl streso dar vartojo alkoholį, todėl nustatytas didesnis jo kiekis. Pripažino, kad žinojo, jog po eismo įvykio alkoholio vartoti negalima. Paaiškino, kad iš pradžių bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau vėliau neteko galimybės naudotis automobiliu. Kaltinamasis nurodė turintis vairuotojo pažymėjimą nuo 1996 metų, tačiau buvo netekęs teisės vairuoti ir žinojo apie šį draudimą. Paaiškino, kad iš pradžių melagingai nurodė, jog automobilį vairavo kita moteris, nes buvo išsigandęs ir bandė suversti kaltę. Nurodė, kad važiavo į Dūkštus, esančius apie 3 kilometrus nuo jo gyvenamosios vietos, ketindamas nupirkti gėlių žmonai ir dukrai, nes gyvenamojoje vietovėje tokios galimybės nebuvo. Dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir nurodė, kad ateityje taip nesielgs. Paaiškino, kad šiuo metu pats nevairuoja ir naudojasi vairuotojo paslaugomis, taip pat neturi priklausomybės nuo alkoholio. Nurodė, kad alkoholį vartoja retai, tačiau jį vartojo kovo 8 dieną. Paaiškino, kad valdo įmonę, kuri vykdo transporto priemonių pervežimo veiklą, joje dirba šeši darbuotojai, įmonė neturi įsiskolinimų valstybei, o jis yra vienintelis jos akcininkas. Nurodė, kad per pastaruosius metus pats nevairavo, įmonėje dirba vairuotojas. Taip pat paaiškino, kad padeda 21 metų dukrai, kuri mokosi ir dirba įmonėje. Nurodė, kad yra atlikęs probaciją be pažeidimų ir pažadėjo daugiau nenusižengti bei nevairuoti apsvaigęs. Kaltinamasis paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmė ar areštas turėtų neigiamų pasekmių jo gyvenimui, nes negalėtų dirbti ir tektų uždaryti įmonę, kuri be jo veiklos žlugtų. Nurodė, kad ankstesniu atveju, kai vairavo neblaivus, buvo konfiskuota automobilio vertė. Taip paaiškino, jog transporto priemonė buvo jo žinioje, nors ja naudotis leisdavo ir darbuotojams. Taip pat nurodė, kad gyvena kartu su žmona ir dukra, šeimoje buvo kilęs konfliktas, dėl kurio buvo taikytas smurto orderis, tačiau šiuo metu situacija yra normali. Paaiškino, kad nevartoja alkoholio pertekliniais kiekiais ir galėtų laikytis įpareigojimo jo nevartoti. Nurodė turintis sveikatos problemų, susijusių su širdimi. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad dėl nervinės įtampos bandė kaltę suversti kitam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2025 m. kovo 25 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, įtariamasis V. J. paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė ir turinys yra suprantami, tačiau savo kaltės visiškai nepripažįsta. Nurodė, kad automobilis „Audi Q7“ priklauso jo vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra jis pats. Įtariamasis paaiškino, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 17 val. kūreno pirtį, kai pas jį atvyko moteris, kurią pažinojo iš ankstesnio susitikimo Dūkštų parduotuvėje, kur ji buvo domėjusis galimybe įsigyti jo automobilį. Nurodė, kad ši moteris paprašė leisti išbandyti automobilį, todėl ji atsisėdo prie vairo, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Važiuojant Sudervės kryptimi ir vėliau apsisukus Dūkštų link, moteris, bandydama sukti į kairę, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Paaiškino, kad kelias buvo siauras, priešais važiavo kitas automobilis, todėl manė, kad dėl to nepavyko atlikti manevro. Nurodė, kad moteris bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau nepavykus pasakė einanti į tualetą ir pasišalino, pažadėjusi grįžti, tačiau negrįžo. Teigė, kad ji buvo blaivi. Paaiškino, kad pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir todėl nevairavo. Nurodė, kad prie jų sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipęs vyras paėmė automobilio raktelius. Paaiškino, kad bandė susisiekti su savo vairuotojais, kad šie padėtų ištraukti automobilį, tačiau raktai jam nebuvo grąžinti, tarp jo ir atvykusio vyro kilo konfliktas, kurio metu šis sudavė jam smūgį. Įtariamasis nurodė, kad vėliau atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą tik tam, kad perjungtų pavarą į stovėjimo padėtį ir transporto priemonė nenuriedėtų giliau į griovį, tačiau automobilio nevairavo. Paaiškino, kad būdamas susijaudinęs automobilyje dar vartojo alkoholį. Taip pat nurodė, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nes jis buvo atimtas dėl anksčiau padarytos analogiškos nusikalstamos veikos. Be to, paaiškino, kad automobilyje buvo laikoma apie 1000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos buvo pasiėmęs iš banko 2025 m. kovo 7 d., tačiau po įvykio jų nerado ir apie tai informavo policijos pareigūnus (2 b. t., b. l. 37–40).

2025 m. kovo 25 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis V. J. pateikė vieno lapo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2025 m. kovo 7 d. iš jo banko sąskaitos buvo išgryninta 1 000 eurų (2 b. t., b. l. 55–59).

2025 m. lapkričio 27 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, įtariamasis V. J. nurodė, kad pranešimas jam įteiktas, jo esmė ir turinys yra suprantami, tačiau savo kaltės visiškai nepripažįsta. Paaiškino, kad dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, parodymus yra davęs pirminės apklausos metu, jų nekeičia ir daugiau paaiškinimų neturi. Dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, įtariamasis nurodė kaltės nepripažįstantis ir paaiškino, kad nevengė vykdyti jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodė, kad yra gavęs ir susipažinęs su 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 2 d., ir jam buvo paskirtas draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su šios priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, tai patvirtino savo parašu (2 b. t., b. l. 49–52).

2025 m. kovo 8 d. L. F. paaiškinime nurodyta, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Audi Q7“. Paaiškino, kad automobilis buvo įvažiavęs į griovį ir bandė iš jo išvažiuoti. Nurodė, kad priėjęs paklausė vairuotojo, ar jam reikia pagalbos, ir suprato, jog šis yra neblaivus, todėl paėmė automobilio raktelius ir iškvietė pagalbą. Paaiškino, kad įvykio vieta buvo maždaug už 3 kilometrų iki Dūkštų. Taip pat nurodė, kad dėl skubėjimo tikslesnius parodymus galės pateikti vėliau (1 b. t., b. l. 57).

2025 m. kovo 8 d. liudytojas L. F. nurodė, kad apie 19 val. 18 min. važiavo iš Vilniaus rajono Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako ir kelyje pastebėjo nuo važiuojamosios dalies nuvažiavusį juodos spalvos automobilį „Audi Q7“. Paaiškino, kad priėjęs prie automobilio, kurio vairuotojo langas buvo pravertas, pamatė už vairo sėdintį vyresnio amžiaus vyrą ir iš karto pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Nurodė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio, svirduliavo šalia jo, o pats tuo metu bendravo su skubios pagalbos tarnyba. Liudytojas paaiškino, kad po kurio laiko vairuotojas vėl įsėdo į automobilį, jį užvedė ir pradėjo judėti atbuline eiga, todėl jis pribėgo prie automobilio, atidarė dureles ir ištraukė užvedimo raktelius. Nurodė, kad vairuotojas išlipęs rusiškai prašė grąžinti raktelius ir siūlė atlygį. Vėliau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jis jiems perdavė automobilio raktelius, davė paaiškinimą ir buvo išleistas vykti namo (1 b. t., b. l. 60–63).

2025 m. kovo 14 d. liudytojas L. F. papildomai nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 19 val. 18 min., važiuodamas keliu iš Vilniaus rajono Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako, pastebėjo griovyje esantį automobilį „Audi Q7“. Paaiškino, kad sustojęs ir priėjęs prie automobilio pamatė, jog variklis buvo užgesintas, o prie vairo sėdėjo vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Nurodė, kad vairuotojas kalbėjo rusiškai, nerišliai, jo judesiai buvo neblaivaus asmens, išlipęs iš automobilio jis vaikščiojo aplink jį ir bandė kažką aiškinti. Liudytojas paaiškino, kad informavo vairuotoją apie kviečiamą pagalbą ir laikėsi nuo jo atstumo laukdamas policijos. Nurodė, kad vairuotojas vėliau įsėdo į automobilį, jį užvedė ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, todėl jis atidarė vairuotojo dureles, įlipo į automobilį, užgesino variklį ir paėmė užvedimo raktelius, taip sustabdydamas automobilio judėjimą. Paaiškino, kad vairuotojas bandė jį persekioti ir siūlė pinigus, tačiau jis jų neėmė ir toliau laukė policijos. Atvykus pareigūnams, jis perdavė automobilio raktelius. Nurodė, kad įvykio metu automobilyje ir aplink jį kitų asmenų nebuvo (1 b. t., b. l. 64–66).

2025 m. balandžio 23 d. liudytojas L. F. papildomai nurodė, kad automobilio „Audi Q7“ vairuotojui bandant išvažiuoti iš griovio, automobilio ratai jau buvo pasiekę asfaltą. Paaiškino, kad tuo metu, kai automobilis judėjo, jis ištraukė užvedimo raktelius, pats stovėdamas lauke. Nurodė, kad vairuotojas priėjo prie jo ir siūlė pinigus, tačiau jis laikėsi nuo jo atstumo. Liudytojas paaiškino manantis, kad vairuotojas būtų išvažiavęs iš griovio, nes automobilis buvo galingas, ratai gerai sukosi, buvo matyti gilios buksavimo žymės. Taip pat nurodė tiksliai nebeprisimenantis, ar vėliau buvo atsisėdęs į automobilį, bei nematė, kad vairuotojas įvykio vietoje ar automobilyje vartotų alkoholį. Paaiškino, kad įvykio metu su juo kartu buvo jo draugas A. Daugiau parodymų neturėjo (1 b. t., b. l. 67–69).

2025 m. gegužės 14 d. liudytojas L. F. papildomai nurodė, kad automobilio „Audi Q7“ priekiniai langai nebuvo užtamsinti, tačiau pro juos buvo matomas tik žmogaus siluetas ir nebuvo galima įžiūrėti, ką jis daro automobilyje, taip pat negalėjo matyti, ar jis vartoja alkoholį. Paaiškino, kad įvykio metu buvo visiškai tamsu, kelias ir jo aplinka nebuvo apšviesti. Liudytojas nurodė, kad eidamas aplink automobilį apžiūrėjo jo vidų ir galinėje dalyje, ant kilimėlio, matė tuščią stipraus alkoholio butelį bei du ar tris, kaip atrodė, tuščius alaus butelius. Paaiškino, kad vairuotojas galėjo tai matyti, nes ėjo paskui jį (1 b. t., b. l. 70–71).

2025 m. balandžio 15 d. liudytojas A. P. nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 19 val. kartu su L. F. važiavo iš Vilniaus rajone esančio Dūkštų pažintinio tako. Paaiškino, kad privažiavę asfaltuotą kelią pamatė į griovį nuvažiavusį automobilį, tačiau jo markės neįsidėmėjo. Nurodė, kad L. išlipo iš automobilio, o jis pats liko viduje, tuo metu įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tarp jų moteris. Liudytojas paaiškino, kad matė prie automobilio buvusį vyriškį, kalbėjusį rusų kalba, kuris vėliau įsėdo į automobilį ir bandė išvažiuoti iš griovio, buvo beveik išvažiavęs, tačiau L. iš važiuojančio automobilio ištraukė raktelius. Nurodė, kad vyriškis elgėsi agresyviai, vaikščiojo aplink automobilį, rėkavo ir siūlė jam bei L. pinigus. Paaiškino, kad nepamena, ar šis vėliau dar buvo atsisėdęs į automobilį, taip pat nematė, ar jis vartojo alkoholį. Nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas vyriškio blaivumas ir nustatytas apie dviejų promilių girtumas, o L. pareigūnams perdavė automobilio raktelius (1 b. t., b. l. 76–78).

2025 m. birželio 27 d. liudytoja J. B. nurodė, kad jai išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos. Paaiškino, kad V. J. yra jos pažįstamas, tačiau nežino, kiek laiko jie pažįstami. Nurodė atsisakanti duoti parodymus prieš save ir prieš V. J.. Taip pat paaiškino, kad anksčiau buvo susisiekusi su tyrėja ir ketino duoti parodymus, tačiau vėliau apsisprendė jų neduoti. Daugiau parodymų neturėjo (1 b. t., b. l. 89–91).

2025 m. lapkričio 20 d. liudytoja J. B. nurodė, kad jai išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos. Paaiškino, kad V. J. yra jos pažįstamas daugiau kaip dešimt metų, gyvena maždaug 10 kilometrų atstumu, turi jo telefono numerį ir kartais su juo bendrauja. Liudytoja nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 19 val. važiavo savo automobiliu iš Vilniaus į namus Vilniaus rajone ir važiuodama pro Airėnų II kaimą pastebėjo tamsios spalvos automobilį, įvažiavusį į griovį, tačiau nestojo ir neįsidėmėjo nei automobilio markės, nei ar įvykio vietoje buvo žmonių. Paaiškino, kad tą dieną V. J. jai neskambino, su juo nebendravo ir nebuvo susitikusi, taip pat nurodė, kad jo automobilio pirkti neketino (1 b. t., b. l. 97–100).

2025 m. lapkričio 20 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu 11 val. 7 min. liudytoja J. B. pateikė apžiūrai savo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A54 (1 b. t., b. l. 101–104).

2025 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas liudytojos J. B. mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A54 su nurodytu IMEI numeriu. Telefonas buvo juodos spalvos, įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą, kurio viduje rasti asmens dokumentai ir nuolaidų kortelės. Apžiūrėjus skambučių sąrašą nustatyta, kad kontaktas (duomenys neskelbtini) nurodytu telefono numeriu liudytojai skambino beveik kasdien nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d., taip pat skambino ir 2025 m. lapkričio 20 d. 9 val. 26 min. Paaiškinta, kad skambučių sąraše duomenys pateikiami tik nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d., todėl 2025 m. kovo 8 d. įrašų nėra. Apžiūrėjus SMS žinutes nustatyta, kad susirašinėjimas su V. J. vyko nuo 2023 metų, taip pat rasta 2025 m. kovo 8 d. lenkų kalba rašytų žinučių, siųstų nuo 8 val. 22 min. iki 12 val. 51 min. Nuotraukų galerijoje reikšmingų aplinkybių nenustatyta, buvo rasta keturios 2025 m. kovo 8 d. nuotraukos, iš kurių dvi buvo kapinių ir dvi su gėlėmis. Apžiūrėjus susirašinėjimus programėlėje Viber nustatyta, kad susirašinėjimas su V. J. vyko iki 2025 m. kovo 3 d., tačiau trys tos dienos žinutės buvo ištrintos (1 b. t., b. l. 105–122).

2025 m. lapkričio 20 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl SMS žinučių, esančių apžiūros fotolentelėje, vertimo iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą. 2025 m. lapkričio 24 d. gautame vertime nurodyta, kad 2025 m. kovo 8 d. 8 val. 22 min. žinutėje rašoma “ pramogauk šiandien toliau, 8 val. 24 min. paimk kartu į techninę apžiūrą, 8 val. 32 min. pažiūrėsim kaip techninė apžiūra ir pateiktas neišverstas žodis bei paimk jį, 8 val. 37 min. kad pinigai būtų grąžinti ir kur vežti gėles, 12 val. 45 min. pramogauk pasimatysime aš sprendžiu nėra čia ko manęs apgaudinėti, o 12 val. 51 min. pramogauk toliau. Taip pat nurodyta, kad 2025 m. kovo 10 d. 20 val. 10 min. žinutėje yra neišverstas žodis, o 2025 m. balandžio 12 d. 20 val. 42 min. žinutėje rašoma koks vardas ir 20 val. 50 min. pateiktas neišverstas žodis. Tą pačią dieną liudytojai J. B. pakvitavimu buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A54, pretenzijų ji nereiškė (1 b. t., b. l. 125–126, 127–128).

2025 m. rugsėjo 9 d. liudytojas Michailas Reis nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d., dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule Agne Vaškelyte, apie 19 val. 30 min. gavo pranešimą apie kelyje Vievis Maišiagala Nemenčinė 12,45 kilometre nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Audi Q7“, kurio vairuotojas galimai buvo neblaivus. Paaiškino, kad apie 19 val. 35 min. nuvykus į įvykio vietą, automobilis buvo griovyje, o šalia jo stovėjo vyriškis, vėliau nustatyta, kad tai V. J., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Liudytojas nurodė, kad V. J. teigė automobilio nevairavęs ir aiškino, jog jį vairavo J. B., tačiau jos įvykio vietoje nebuvo ir jos buvimo vietos jis nurodyti negalėjo. Paaiškino, kad pranešėjas L. F. perdavė automobilio raktelius ir nurodė matęs, kaip V. J. vienas bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio. Liudytojas taip pat nurodė, kad V. J. alkotesteriu buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas pirmojo patikrinimo metu 19 val. 42 min. ir 3,13 promilės neblaivumas antrojo patikrinimo metu 20 val. 4 min. V. J. buvo sulaikytas 19 val. 42 min. ir perduotas kitam policijos ekipažui kartu su automobilio rakteliais. Paaiškino, kad automobilio vidaus neapžiūrėjo, nes įvykį perdavė kitam ekipažui (1 b. t., b. l. 47–50).

2025 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto Michailo Reis tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2025 m. kovo 8 d. jis kartu su vyriausiąja patrule Agne Vaškelyte, patruliuodami tarnybiniu automobiliu, apie 19 val. 30 min. gavo pranešimą apie kelyje Vievis Maišiagala Nemenčinė 12,45 kilometre nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Audi Q7“, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Paaiškinta, kad apie 19 val. 35 min. nuvykus į įvykio vietą, automobilis buvo griovyje, o šalia jo stovėjo vyriškis, vėliau nustatyta, kad tai V. J., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Nurodyta, kad jis teigė automobilio nevairavęs ir aiškino, jog jį vairavo J. B., tačiau kitų duomenų apie ją nepateikė. Pranešime taip pat nurodyta, kad V. J. alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu 19 val. 42 min. buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu 20 val. 4 min. nustatytas 3,13 promilės neblaivumas. Jis buvo sulaikytas 19 val. 42 min. ir perduotas kitam policijos ekipažui (1 b. t., b. l. 38).

2025 m. rugsėjo 29 d. liudytojas Denis Bryliov nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ajame skyriuje vyresniuoju tyrėju. Paaiškino, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 19 val. 25 min., dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule Aleksandra Andrejeva, gavo pranešimą apie Kernavės kelyje esančioje vietoje sulaikytą neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu „Audi Q7“ buvo įvažiavęs į griovį, ir buvo nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad apie 19 val. 52 min. atvykus į įvykio vietą jau buvo atvykęs kitas policijos ekipažas, o neblaivus V. J. buvo laikomas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje. Paaiškino, kad bendraujant V. J. teigė, jog automobilį vairavo moteris vardu J., kurios gyvenamosios vietos nežino ir kuri pasišalino pėsčiomis, taip pat kalbėjo apie pirtį ir pažįstamus bei tvirtino pats nevairavęs. Liudytojas nurodė, kad su kolege apžiūrėjo automobilio išorę ir apgadinimus, o automobilio vidų matė tik pro langus, nes jie buvo tamsinti. Paaiškino, kad detalesnę apžiūrą atliko Kelių transporto saugumo specialistai, kurie taip pat fotografavo įvykio vietą ir automobilio vidų bei padėjo surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą. Nurodė, kad pats nematė stiklinio butelio su skysčiu ir negali nurodyti, kokie daiktai buvo paimti apžiūros metu. Taip pat paaiškino, kad įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, o automobilis „Audi Q7“ buvo paimtas ir priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje (1 b. t., b. l. 53–56).

2025 m. kovo 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai. Pirmojo įrašo trukmė 1 minutė 55 sekundės. Jo metu pranešėjas informavo, kad Dūkštų seniūnijoje, prie pažintinio tako, girtas asmuo automobiliu „Audi Q7“ yra įvažiavęs į griovį ir bando išvažiuoti. Nurodė, kad automobilis yra prie pagrindinio kelio, tiksliai vietovės nepažįsta, tačiau tai Vilniaus rajonas. Paaiškino, kad automobilis juodos arba tamsios spalvos, nurodė valstybinius numerius ir kad vairuotojas yra vienas, kalba rusiškai, yra neblaivus ir iš griovio išvažiuoti negali. Taip pat nurodė savo vardą ir pavardę bei teiravosi, ar turi laukti atvykstančių tarnybų. Antrajame garso įraše, kurio trukmė 39 sekundės, tas pats pranešėjas papildomai informavo, kad minėtas asmuo bandė išvažiuoti iš griovio, todėl jis pribėgo ir paėmė automobilio raktelius. Nurodė, kad vairuotojas yra neblaivus ir jį vijosi dėl raktų, prašė kuo skubiau atvykti policijos pareigūnus. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja patvirtino, kad informacija perduota ir ekipažas vyksta į įvykio vietą (1 b. t., b. l. 34–37).

2025 m. kovo 17 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Juose matyti, kad tamsiu paros metu pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur griovyje stovi tamsios spalvos automobilis „Audi Q7“, šalia jo yra policijos tarnybiniai automobiliai ir vyras, vėliau nustatyta, kad tai V. J.. Užfiksuota, kad su juo bendraujama rusų kalba, jis elgiasi nerišliai, jam nurodoma atsisėsti, paaiškinama, kad jis sulaikomas įtariant vairavus neblaiviam, paprašoma ištuštinti kišenes ir jis pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Įrašuose girdimi pareigūnų tarpusavio pokalbiai, kuriuose nurodoma, kad yra liudytojas, matęs vairavimo faktą ir kaip V. J. bandė išvažiuoti iš griovio, taip pat kad jis buvo vienas ir akivaizdžiai neblaivus. Vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja automobilį, tikrina duomenis ir susisiekia su liudytojais. Taip pat užfiksuota, kad V. J. atliekamas blaivumo patikrinimas alkotesteriu, kurio metu nustatomas 3,13 promilės neblaivumas, o jis pats neigia vairavęs ir teigia, kad automobilį vairavo moteris vardu J.. Jis nurodo, kad tai jo įmonės automobilis, o moteris pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai klausia apie jos tapatybę ir buvimo vietą, tačiau jis negali pateikti konkrečių duomenų. Vėlesniame įraše užfiksuota, kad V. J. pakartotinai klausinėjamas apie minėtą moterį, nurodo jos amžių ir kad ji yra pažįstama, tačiau jos gyvenamosios vietos nežino. Pareigūnai paaiškina, kad automobilis bus išgabentas į saugojimo aikštelę, o jis pats bus pristatytas į areštinę. Viso pokalbio metu V. J. laikosi pozicijos, kad automobilio nevairavo (1 b. t., b. l. 39–44).

2025 m. kovo 8 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai. Paaiškinta, kad jis nurodė alkoholį vartojęs prieš tris valandas. Nurodyta, kad jo neblaivumas buvo tikrintas prietaisu Alcotest 7510, o iš pateiktų kvitų matyti, kad pirmojo patikrinimo metu 19 val. 42 min. nustatytas 2,03 promilės neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu 20 val. 4 min. nustatytas 3,13 promilės neblaivumas (1 b. t., b. l. 195–198).

2025 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi Q7“, stovėjęs Kernavės kelyje Airėnų II kaime Vilniaus rajone, dešinėje kelio pusėje, priekine dalimi įvažiavęs į griovį. Nustatyta, kad automobilis buvo juodos spalvos, atrakintas, priekinis bamperis apgadintas, ant jo matėsi žolės ir žemės sluoksniai, o visa išorė padengta dulkėmis. Kairės pusės priekinių durų langas buvo praviras. Apžiūros metu nuo vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas, taip pat paimtas foninis kvapo pėdsakas iš salono, abu mėginiai supakuoti ir užplombuoti. Nuo vairo ir pavarų perjungimo svirties paimtos nuoplovos su galimais biologinės kilmės pėdsakais. Nustatyta, kad automobilio užvedimo spynelėje raktų nebuvo. Automobilio salone rasti įvairūs daiktai, tarp jų žiebtuvėliai, pirštinės, plastikinis maišelis ir stiklinis butelis su geltonos spalvos skysčiu. Policijos pareigūnai perdavė automobilio raktų ryšulį. Automobilis buvo paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje. Taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta ir kitų reikšmingų pėdsakų nenustatyta (1 b. t., b. l. 142–155).

2025 m. kovo 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „Audi Q7“ buvo paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21 Vilniuje (1 b. t., b. l. 184).

2025 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas juodos spalvos automobilis „Audi Q7“, stovėjęs saugojimo aikštelėje Vilniuje. Nustatyta, kad automobilis buvo užrakintas, langai uždaryti, kėbulas nešvarus, vietomis matėsi žolės likučiai ir purvo sankaupos. Apžiūros metu nustatyti įvairūs kėbulo apgadinimai. Priekinis bamperis buvo pažeistas, matyti skilimai, nutrūkusios plastiko detalės ir įstrigę žolės likučiai, kapoto priekinėje dalyje buvo paviršiniai įbrėžimai. Automobilio šonuose nustatyti paviršiniai įbrėžimai, rūdžių židiniai ir subraižyti ratlankiai, o galinėje dalyje matyti nusidėvėjimo požymiai bei nutrūkęs galinio valytuvo kotas. Stogas buvo nepažeistas, tik padengtas purvo ir dulkių sluoksniu. Automobilio salone nustatyti akivaizdūs nusidėvėjimo požymiai. Vairuotojo sėdynės apmušalai buvo suskilinėję ir įplyšę, keleivio sėdynė taip pat susidėvėjusi. Centrinėje konsolėje ir daiktadėžėje rasta įvairių smulkių daiktų, tarp jų vizitinių kortelių, plastikinė kortelė ir popieriaus atliekos. Galinėje dalyje sėdynės buvo susidėvėjusios, grindų kilimėliai purvini, bagažinėje matytos purvo dėmės. Automobilyje taip pat rasta smulkių plastiko nuolaužų (1 b. t., b. l. 160–181).

2025 m. kovo 9 d. iš valstybės įmonės pateiktos informacijos nustatyta, kad automobilis „Audi Q7“ yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš juridinio asmens duomenų nustatyta, kad šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2017 m. balandžio 6 d. yra V. J.. 2025 m. kovo 12 d. duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio „Audi Q7“, pagaminto 2006 metais, vertė yra 6 688 eurai (1 b. t., b. l. 185–188, 191–192, 194).

2025 m. kovo 18 d. gautame Lietuvos probacijos tarnybos rašte nurodyta, kad Vilniaus regiono skyrius nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Rašte taip pat nurodyta, kad V. J. su šios priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis buvo supažindintas 2024 m. rugsėjo 24 d. jo gyvenamojoje vietoje Vilniaus rajone (2 b. t., b. l. 109–123).

Iš 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Nurodyta, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas 4 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatant pareigą nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje. Taip pat jam buvo paskirti įpareigojimai laikytis nustatyto buvimo namuose režimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Be to, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant terminą nuo 2024 m. birželio 27 d. Taip pat išieškota automobilio piniginę vertę atitinkanti suma 7100 eurų valstybės naudai. Nurodyta, kad baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 2 d. (2 b. t., b. l. 116–123).

Iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad V. J. paskirtas draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės vykdymo laikotarpis nustatytas nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2027 m. birželio 26 d. Nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. V. J. buvo pasirašytinai supažindintas su šios priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (2 b. t., b. l. 110–115).

2025 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį. Nurodyta, kad tą pačią dieną apie 19 val. 19 min. Kernavės kelyje Airėnų II kaime Vilniaus rajone V. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q7“ būdamas neblaivus. Policijos pareigūnams patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 b. t., b. l. 15–24).

2025 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Melitos Štrimaitienės tarnybinio pranešimo pagrindu šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Nurodyta, kad V. J., žinodamas, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, 2025 m. kovo 8 d. apie 19 val. 19 min. Kernavės kelyje Airėnų II kaime Vilniaus rajone vairavo automobilį „Audi Q7“, taip tyčia vengdamas vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (1 b. t., b. l. 25–30).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. pažeidė KET 14 punktą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2025 m. kovo 8 d. apie 19.19 val., adresu Kernavės kel., Airėnų II k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav., vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį, po ko, bandydamas išvažiuoti iš griovio, įjungė atbulinę pavarą ir spausdamas akceleratorių važiavo atgal, taip sukeldamas eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kelio sankasa bei jo paties vairuojamas automobilis. Po šio eismo įvykio, sėdėdamas tame pačiame automobilyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas ar atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį ir 2025 m. kovo 8 d., 19:42 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. J. pripažino, kad minėtą dieną vairavo nurodytą transporto priemonę, prieš eismo įvykį bei, dėl didelio susijaudinimo, po jo vartojo alkoholį. Teismas pažymi, kad kaltinamojo ikiteisminio tyrimo duoti paaiškinimai, jog automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, vertintini kritiškai, kadangi teisiamojo posėdžio metu V. J. kaltę pripažino bei nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamasis pats nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino dėl to, nes bijojo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo paaiškinimus, kad automobilį vairavo moteris vardu J., paneigia ne tik jo vėlesnis prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti byloje surinkti duomenys. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių ir aplinkybes stebėjusių liudytojų nenurodė matę kitą asmenį automobilyje ar šalia jo tuo metu, kai V. J. bandė išvažiuoti iš griovio. Priešingai, L. F. tiesiogiai nurodė, kad automobilyje ir aplink jį kitų asmenų nebuvo. Tokius duomenis patvirtino ir policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. J. B. taip pat parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. su V. J. nesusitiko, su juo nebendravo, jis jai neskambino ir jo automobilio pirkti neketino. Telefono apžiūros duomenys šiuos parodymus iš esmės patvirtina, nes nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ji būtų dalyvavusi įvykio vietoje ar vairavusi automobilį.

Kaltinamojo kaltę visiškai patvirtina ir objektyvūs byloje esantys įrodymai – neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio parodymai, kuriuose fiksuoti akivaizdūs apsvaigimo požymiai (alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nesugebėjimas paeiti tiesia linija, pataikyti pirštu į nosį) bei 2,03 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tarnybiniai pareigūnų pranešimai bei įvykio apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, liudytojų parodymai, patvirtinantys aplinkybes dėl kaltinamojo neblaivaus vairavimo. Teismas pažymi, kad kaltinamojo kaltė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodyta tiek jo paties prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu, tiek liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir vairavo motorinę transporto priemonę, kai jo organizme buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Byloje esanti įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, t. y. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis V. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. rugpjūčio 2 d., buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 27 d. Iš Lietuvos probacijos tarnybos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. V. J. buvo pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už jos nevykdymą. Nepaisydamas šių aplinkybių ir būdamas tinkamai informuotas apie jam taikomą draudimą, 2025 m. kovo 8 d. apie 19 val. 19 min. Kernavės kelyje Airėnų II kaime Vilniaus rajone V. J. vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors jam galiojo draudimas vairuoti transporto priemones. Be to, jis vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas ne mažesnis kaip 2,03 promilės neblaivumas, o po eismo įvykio dar bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinojęs apie jam paskirtą draudimą vairuoti transporto priemones ir šio fakto neginčijo. Tokios aplinkybės patvirtina, kad jis sąmoningai nepaisė galiojančio teismo sprendimo ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ar neatsargūs, nes jis ne tik vairavo transporto priemonę, bet ir būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį bei bandė tęsti važiavimą, taip demonstruodamas akivaizdų teisės aktų ir teismo sprendimo nepaisymą. Aplinkybė, kad V. J. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis, paneigia bet kokias abejones dėl jo žinojimo apie draudimą ir jo trukmę. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta praėjus mažiau nei vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir dar nepasibaigus net pusei nustatyto draudimo termino, kas rodo sąmoningą kaltinamojo apsisprendimą ignoruoti jam taikomą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl teismas daro išvadą, kad V. J. veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra tyčinį ir piktybinį vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad V. J., būdamas informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, 2025 m. kovo 8 d. piktybiškai ją ignoravo, vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ir tokiu būdu sąmoningai vengė vykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo V. J. veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, akcentuotina, jog ne kartą teistas už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą. V. J. pažymėtina, kad paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėta nusikalstama veika laikytina nesunkiu nusikaltimu. V. J.nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo. Vadinasi, kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kaip minėta ankščiau, V. J. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonę vairavo būtent jis, bei įvykio dieną bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, taip pat itin nuosekliai nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei išreiškė nuoširdų gailestį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vieningai aiškinama, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).??? Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis – yra taikytina. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savanoriškai ir nuosekliai pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, detaliai jas paaiškino, kritiškai įvertino savo elgesį ir išreiškė gailestį dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai pergyveno dėl savo poelgio, nurodydamas, jog ateityje daugiau nebenusikals. Tokie jo parodymai laikytini ne formaliu, o tikru prisipažinimu, atitinkančiu kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką. Kaltinamojo elgesys rodo jo pasikeitusį požiūrį į padarytą veiką ir leidžia spręsti, kad jis suvokia savo veiksmų neteisėtumą bei jų pasekmes, todėl ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ir taikytina.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, be kita ko, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

V. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonių neturint teisės to daryti bei apsvaigus nuo alkoholio, taigi itin šiurkščiai pažeidė KET. Šios aplinkybės patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepasidarė, o nagrinėjamuoju atveju ne tik nepaisė įstatyme įtvirtintų draudimų vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, bet ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, keturis kartus, iš kurių du kartus už vairavimą esant neblaiviam. V. J. administracine tvarka baustas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovu, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Skirdamas bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir po jo dar vartojo alkoholį, taip didindamas veikos pavojingumą ir rodydamas nepagarbą kelių eismo saugumo reikalavimams. Be to, ši veika padaryta neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad ankščiau skirtos švelnesnės bausmių rūšys nesulaikė jo nuo naujų teisės pažeidimų. Nors kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi, tačiau šios aplinkybės nepaneigia padarytos veikos pavojingumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatyta bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nes švelnesnės bausmės nebūtų pakankamos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas įvertina tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tiek jo elgesį po nusikaltimo ir daro išvadą, kad 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, proporcinga padarytai veikai ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Skirdamas bausmę už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis sąmoningai ir tyčia nepaisė jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nors buvo tinkamai su ja supažindintas. Veika padaryta neatsitiktinai, bet demonstruojant akivaizdų teismo sprendimo ignoravimą, todėl laikytina pakankamai pavojinga. Kartu įvertinamos ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti yra skirtinga skirti griežčiausią, BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą, bausmės rūšį bei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą jos terminą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, kuris yra proporcingas padarytai veikai ir pakankamas kaltinamojo elgesiui įvertinti bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, kaltinamajam paskirtos bausmės – 9 (devynių) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas bei 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai bei nuoširdžiai gailėjosi, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. J. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 8 d. 19.42 val. iki 2025 m. kovo 9 d. 15.56 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra pateikiamas aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti, svarstant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sąrašas, todėl, sprendžiant, ar konkrečiu atveju paskirtos bausmės vykdymas gali ir turi būti atidėtas, būtina vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-489/2025, 2K-111-976/2024 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-244-976/2021 ir kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę, davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Taip pat įvertinama, kad kaltinamasis turi šeimą, padeda pilnametei dukrai, dirba ir yra įmonės vadovas, todėl jo izoliavimas nuo visuomenės turėtų neigiamų pasekmių ne tik jam pačiam, bet ir nuo jo priklausantiems asmenims bei jo vykdomai veiklai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, o taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas sprendžia, kad tikslinga bausmės vykdymą atidėti laikotarpiui, kuris leistų įvertinti kaltinamojo elgesį ir sudarytų realias galimybes jam įrodyti, kad jis laikosi įstatymų ir nebedaro nusikalstamų veikų, todėl nustatomas 1 (vienerių) metų mėnesių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Tokia trukmė laikytina būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti ilgalaikę kaltinamojo elgesio kontrolę ir jo resocializaciją. Kartu kaltinamajam skiriami įpareigojimai, kurie yra tiesiogiai susiję su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir skirti užkirsti kelią jų pasikartojimui. Įpareigojimas būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku padeda kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir mažina riziką pakartotinai pažeisti įstatymus, pareiga dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje užtikrina jo socialinį stabilumą ir integraciją į visuomenę, o draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas yra būtinas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismo vertinimu, paskirti įpareigojimai yra adekvatūs, proporcingi ir pakankami siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į nustatytą neblaivumo laipsnį – 2,03 promiles, kuris penkis kartus viršija leistiną normą, bei į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, neturėdamas teisės vairuoti sėdo prie automobilio vairo, sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ne pirmą kartą padaro analogišką veiką, todėl nustatytinas teisės vairuoti atėmimo terminas yra 4 (ketveriems) metams. Atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2025 m. rugsėjo 9 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, jei toks turtas buvo nusikalstamos veikos priemonė ar gautas iš nusikalstamos veikos. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš juridinio asmens duomenų nustatyta, kad šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2017 m. balandžio 6 d. yra V. J.. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas yra kaltinamasis V. J., laikytina, kad būtent jis faktiškai valdo ir naudoja šią transporto priemonę. Tokiu atveju įmonė nėra savarankiškas, nuo kaltinamojo nepriklausomas savininkas, nes sprendimus dėl turto naudojimo priima pats kaltinamasis. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo naudojama paties kaltinamojo valia ir jo atsakomybe. Kadangi automobilis yra nustatytas, paimtas ir gali būti realiai konfiskuotas, nėra pagrindo taikyti jo vertės išieškojimą, todėl konfiskuotina pati transporto priemonė kaip nusikalstamos veikos priemonė. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017)

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. J. anksčiau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ir transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nurodė, jog daugiau nebenusikals, teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti bausmės tikslus ir sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaltinamajam taikytina BK 72? straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant tai atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas V. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 129,17 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamajam nemokant proceso kalbos, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. J. atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. J. (V. J.) pripažinti kaltus padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, V. J. (V. J.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu bei paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi bausmę mažinti vienu trečdaliu ir V. J. (V. J.) paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, V. J. (V. J.) paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) be intensyvios priežiūros – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, 2) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti V. J. (V. J.) recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 8 d. 19.42 val. iki 2025 m. kovo 9 d. 15.56 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 bei 4 dalimis, V. J. (V. J.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, V. J. (V. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. J. (V. J.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. J. (V. J.) į automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.