Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. K. (A. K.), atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio pagrindu A. K. (A. K.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant H. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. (A. K.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. K. (A. K.) išieškota automobilio „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkanti suma, t. y. 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, BK 72⁵ straipsniu, A. K. (A. K.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. K. (A. K.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

E. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Įvertinus byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

5. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

7. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,75 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ši koncentracija gana ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat beveik 7 kartus viršija ribą, nuo kurios asmuo jau traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstama veika niekam nebuvo padaryta žala, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. automobilis pavojingai manevravo kelyje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) plento, sekmadienį (2024 m. spalio 27 d.), pavakarę (16.10 val.), kur įprastai eismas yra intensyvus, kadangi aplinkui yra gyvenamųjų namų kvartalai bei Lietuvos magistralinis kelias. Dar daugiau, kitas eismo dalyvis, pastebėjęs įtartinai judantį automobilį, apie jį pranešė paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 21–23). Policijos pareigūnams, sustabdžius nuteistojo vairuojamą automobilį, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, nuteistasis atrodė visiškai neblaivus, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba (1 t., b. l. 12). A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad 2024 m. spalio 27 d. jis buvo darbe, o po darbo nuvažiavo pas giminaičius, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, išgėrė apie 4-5 skardines 0,5 l talpos alaus. Vėliau su buvusios žmonos pusbroliu A. P. nusprendė nuvažiuoti iki kapinių, kur yra palaidoti jų bendri giminaičiai ir artimieji. Jis nesijautė neblaivus, dėl to nusprendė vykti iki kapinių jo bendrovei priklausančiu automobiliu. Jiems jau atvažiavus prie kapinių juos sustabdė policijos pareigūnai. Taigi kaip matyti iš paties A. K. parodymų, jis vairavo transporto priemonę praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo. Nors nurodė, jog nesijautė neblaivus, tačiau kaip matyti iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, jam 16.23 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, antru pūtimu 16.44 val. – 2,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 30–32). Taigi, nuteistasis vairavo transporto priemonę, esant sunkiam girtumo laipsniui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad niekam nebuvo padaryta žala, tačiau A. K. savo veiksmais kėlė itin didelį pavojų kitų asmenų bei savo paties saugumui, nuosavybei, sveikatai ar net gyvybei, ir skaudžių pasekmių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis administracine tvarka baustas daugiau kaip 20 kartų, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą neapdraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) (1 t., b. l. 73–90). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo, administracinių nusižengimų faktai yra viena iš aplinkybių, kurią būtina vertinti taikant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant jų trukmę. Nagrinėjamu atveju A. K. administracine tvarka baustas daugiau kaip 20 kartų ir daugiausia už greičio viršijimo pažeidimus, kas rodo, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.

9. Apeliaciniu skundu A. K. savo prašymą sutrumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą grindžia teigiama asmenybės charakteristika, prašo atsižvelgti į jo darbo pobūdį bei į tai, jog jis rūpinasi artimaisiais, t. y. savo tėvais bei sutuoktine, kuri yra nėščia bei vaikais, kurie turi daug popamokinės veiklos, taip pat į tai, kad jis užsiima parama kitiems žmonėms, aukoja, be to, prisipažino dėl veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas.

10. Antra, apeliaciniame skunde A. K. pateikė teismų praktiką, kurioje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmenims buvo paskirta mažesniam nei dviejų metų terminui, nors asmenims buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad minėta praktika yra 2018 metų, kas reiškia, jog tuo metu galiojo kita įstatymo redakcija, kuri numatė, jog uždraudimas naudoti specialia teise gali būti paskirtas nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, apelianto pateikta teismų praktika nėra aktuali dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tinkamai įvertino A. K. asmenybės teigiamus bruožus, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, dėl to nustatė specialiosios teisės atėmimo terminą artimą vidurkiui, t. y. 2 metus 6 mėnesius, kuris yra proporcingas ir teisingas, todėl dar labiau trumpinti šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

11. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

12. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).

14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, A. K. prašo iš esmės netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, arba nenustačius pagrindo tokio prašymo tenkinimui prašoma išieškoti dalį jo vertės atitinkančią pinigų sumą, arba paskirti įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą, mokėjimą atidedant vienerių metų laikotarpiui. Toks prašymas iš esmės grindžiamas argumentais, kad automobilis yra būtinas darbo funkcijoms atlikti, rūpintis artimaisiais bei savo turimais finansiniais įsipareigojimais. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo.

15. Šios nutarties 8 punkte aprašytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja A. K. ir jo padarytą veiką. Pabrėžiama, kad A. K., būdamas neblaivus vairavo automobilį, pavojingai manevravo automobilį kelyje, dėl ko kitas eismo dalyvis paskambino ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Taip elgdamasis A. K. kėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei sau pačiam, kas rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad nuteistasis prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, motyvuodamas tuo, kad automobilis reikalingas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, pasirūpinti neįgaliais tėvais bei savo šeima, be to, automobiliu naudojasi ir kiti bendrovės darbuotojai (past. apeliacinio skundo 2 ir 8 puslapiai). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pats automobilis „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo konfiskuotas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog A. K. vairavo SIA „Citadele Leasing“ priklausantį automobilį „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai susiję su automobiliu būtinumu ir prašymu jo nekonfiskuoti yra nepagrįsti.

16. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus buvo priimtas sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus kartu su aptartų A. K. veiksmų pavojingumu, nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimu buvo pažeistas proporcingumo principas. Antra, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog automobilis yra 2016 metų gamybos ir buvo įsigytas už maždaug už 22 000 eurų ir pasak nuteistojo, jis nėra vertas net 16 840 eurų. Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo taikymo apimties atsižvelgė į nuteistojo socialinę, šeimyninę ir turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, jį kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes, į konfiskuotino turto automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) didelę vertę. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 16 840 eurų (1 t., b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai VšĮ „Emprekis“ pažymoje būna pateikta atitinkamos markės, modelio ir pagaminimo metų vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje. Šis vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio ir taikomas kaip pagrindas turto vertei nustatyti tais atvejais, kai nėra kitokio individualaus vertinimo – šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija. Nagrinėjamu atveju iš „Citadele Leasing” Lietuvos filialo 2025 m. liepos 23 d. duomenų matyti, kad „Citadele Leasing” nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, o nepadengta turto vertė pagal sutartį sudaro 7 393,28 Eur. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, minėta suma neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės, kadangi iš esmės nurodyta ne paties automobilio vertė rinkoje, bet likusi nepadengta turto vertė pagal sutartį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino bei atsižvelgė į nuteistojo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kurios iš esmės pakartotos ir A. K. apeliaciniame skunde. Antai, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nuteistasis turi kreditorinių įsipareigojimų, moka periodines įmokas 292 Eur per mėnesį ir teikia savo vaikui išlaikymą 355 Eur, todėl sprendė, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų per sunki finansinė našta A. K., tai suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina šiuo atveju ir tai būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taikė dalinį turto (automobilio) vertės išieškojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, jis turi finansinių įsipareigojimų, turi rūpintis savo šeima ir artimaisiais, įvertinus proporcingumo principą ir teismų praktiką dėl turto konfiskavimo taikymo, sprendžia, kad nuteistajam paskirtinas dalinis turto (automobilio) vertės išieškojimas, t. y. 8 000 Eur, šiuo atveju atitinka teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą bei pakanka šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikytas dalinis turto vertės išieškojimas, todėl dar mažesnis dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktiką už visuotinai pavojingas veikas. Sutinkama, kad dalinis automobilio vertės konfiskavimas apsunkins A. K. finansinę padėtį, sukels nepatogumų kasdieninėje veikloje, tačiau pabrėžiama, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet jos nesustabdė A. K. nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, nuteistasis tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju daliniu automobilio vertės išieškojimu siekiama tokių teisinių padarinių, kurie būtų proporcingi A. K. padarytai nusikalstamai veikai bei jos pavojingumui, nepaisant to, jog apeliantui nebuvo paskirta bausmė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos A. K. asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl automobilio konfiskavimo akivaizdaus neproporcingumo ir neteisingumo, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

18. Be kita ko, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nurodo, kad vietoje baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo, jam galėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė labiau siejasi su A. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme.

Dėl dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje

19. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu alkoholizmo prevencijos programoje. Nors apeliaciniame skunde šis nesutikimas iš esmės nėra argumentuotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai.

20. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad priklausomybė, tai sveikatos sutrikimas, t. y. iš esmės asmens malonumas ir pasitenkinimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas.

22. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo argumentavo tuo, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai, už kurią jis nuteistas, padarymui. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo. Nors nuteistasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymių, be kurio nustatymo nusikalstama veika apskritai nebūtų padaryta. Bylos duomenimis nuteistasis A. K. yra susiformavusi brandi asmenybė, dirbantis, turintis šeimą, kuria rūpinasi. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis administracine tvarka baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 promilių neblaivumas) pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį kabinėjosi prie baro darbuotojo (1 t., b. l. 73), tačiau toks pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus. Be to, bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad nuteistasis būtų priklausomas nuo alkoholio. Nėra duomenų ir apie tai, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo ir priimto skundžiamo nuosprendžio byloje A. K. atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenų, susijusių su jo apsvaigimu (neblaivumu). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta nepagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

24. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė E. J. vardu išduotą vairuotoją pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjo paėmimas (1 t., b. l. 60). Be to, nepaisant to, kad nurodytas kitas asmuo, kurio vairuotojo pažymėjimas turi būti grąžintinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, kada tokio teismo sprendimo vykdymo pradžia. Nors paminėtas netikslumas nėra esminis, tačiau jis turi būti ištaisytas, nurodant, kad A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. (A. K.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad, A. K. (A. K.) vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.