- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2-4059-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38358-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei A. Š., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1. konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės 2019-04-24 sudaryta Paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; 2. taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovui 25 000,00 Eur; 3. Priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas tai pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 25 000,00 Eur sumai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartimi prašymas dėl laikinųjų apssaugos priemonių taikymo buvo tenkintas pilnai.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (2020-02-07). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl 2019-04-24 Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Iš byloje esančių duomenų (2019-04-24 Paskolos sutartis) nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019-04-24 sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu 3 mėn. laikotarpiui (iki 2019-07-24) ieškovas paskolino atsakovei 25 000,00 Eur. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-62-943/2020). Ieškovas nurodė, kad atsakovė žadėjo skolą grąžinti anksčiau – 2019-07-15. Iš antstolio Daliaus Traigio 2019-07-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0241-19-12 (CPK 197 str. 2 d.) nustatyta, kad iš abonento (atsakovo), kurio numeris (duomenys neskelbtini), o telefono aparate išsaugotas pavadinimu „Teis A. Š.“ (toliau dar vadinama Adresatė), gautos SMS žinutės bei MMS žinutė žinutes laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-07-24. 2019 m. liepos 11 dieną 19 val. ieškovo atsakovei rašytos žinutės turinys: „Laba diena A. Paskolos terminas baigėsi 15d tai yra pirmadieni. Kur atvažiuoti pirmadieni pasiimti skolos?“. 2019-07-12 06 val. 52 min. iš Adresatės (atsakovės) gautos žinutės turinys: „Labas rytas.A.,paskos terminas baigiasi 24 d.“. Taip pat tuo pačiu laiku matyti atsiųsta MMS žinutė, kuria persiųsta nuotrauka, o joje užfikstuota 2019-04-24 A. P. ir A. Š. pasirašyta paskolos sutartis. 2019-07-24 dieną Pareiškėjo (ieškovo) ir Adresatės (atsakovo) žinučių turinys: Pareiškėjas (ieškovas), 09 val. 30 min. : „L. A. Terminas suėjo. Kelinta atvažiuoti pasiimti skolos?“, Adresatė (atsakovė), 12 val. 07 min.: „Laba diena, gaila dabar fiziškai perduoti skolos negaliu, vadovaujantis Paskolos sutarties 4,3,5 punktais paskolos suma bus pervesta.SU Dievu.“. Nurodytos antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-19-12 užfikstuotos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra sudarę rašytinės formos paskolos sutartį, taip pat patvirtina tai, kad atsakovė pripažino 25 000,00 Eur skolą ir žadėjo ją ieškovui grąžinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.93 str. 5 d. numato, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad paskolos suma viršija 3000,00 Eur sumą ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, pagrįstai sprendė, jog pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, o kadangi sudarant ginčijamą sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, pagrįstai laikė, jog šalių sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis), (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-17-614/2020).
Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).
Taigi jeigu paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei ieškovas suteikė 25 000,00 Eur paskolą grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2019-04-24 Paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir taikyti restituciją, ieškovui iš atsakovės priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 25 000,00 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 25 000,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-23) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 601,00 Eur žymino mokesčio. Ieškovas prašo priteiti iš atsakovės 150,00 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0241-19-12). CPK 88 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimas yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje, teismas konstatuoja, kad šios išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės taip pat priteitina 150,00 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Iekšovui iš atsakovės iš viso priteistina 751,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti pilnai.
Pripažinti negaliojančia 2019-04-24 Paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 25 000,00 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius Eur) sumą.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 25 000,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-06) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 751,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.