- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-264-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- A. A., M. A., G. A.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., notarė V
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovams A. A., M. A., A. A. ir G. A. dėl iškeldinimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo A. Š., notarė V. K., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. E. B. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams A. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A., kuriuo prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2122 pagrindu įgijo gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2022-08-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3777 pagrindu - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo turtu negali naudotis, nes jame, dar esant gyvai ieškovės mamai L. Š. (buvusi B.) ir su jos sutikimu, apsigyveno atsakovų A. A., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. A. šeima. Su jais kartu gyvena nepilnametė dukra G. A. ir pilnametis sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atsakovai naudoja ieškovei priklausantį turtą, nemoka mokesčių, neįsileidžia į vidų, dėl ko neįmanoma užfiksuoti vandens ir elektros skaitiklių parodymų, bei atsisako geruoju išsikeldinti. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. siuntė registruotą laišką su reikalavimu iki 2022 m. spalio 8 d. įleisti ją į gyvenamą namą, kad galėtų fiksuoti vandens ir elektros skaitiklių parodymus, taip pat iki 2022 m. lapkričio 1 d. išsikraustyti iš jai priklausančio turto ir perduoti raktus nuo visų pastatų durų. Ieškovė pareikalavo iki 2022 m. lapkričio 15 d. padengti visus įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus ir įspėjo, jog neišsikrausčius, atsakovai mokėtų turto nuomos mokestį, kurio dydis yra 20,00 Eur už kiekvieną dieną, pradedant nuo 2022 m. lapkričio 2 d. Atsakovų daiktinė teisė į turtą nėra įregistruota. Ieškovė į gyvenamą namą nebuvo įleista. Atsakovai ne tik yra užėmę turtą, bet ir jame deklaravę savo gyvenamą vietą. Ieškovė siekia apginti savo nuosavybės teisę į turtą, iškraustant atsakovus iš jo priverstinai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės M. A. močiutė savo anūkei, atsakovės seseriai (ieškovės mamai) L. P. (B.) apie 1977 m. testamentu paliko ginčo namą, kuriuo L. B. nesirūpino, nes gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. A. nusprendė statyti namą vietoj L. B. paveldėto močiutės namo, nes L. B. paveldėtas namas buvo nereikalingas. Namo statybas atsakovai pradėjo 1986 m., baigė 1991 m. bei tais pačiais metais persikraustė gyventi į naują namą, nors namas nebuvo pilnai įrengtas. Jie įsirengė vieną kambarį, virtuvę, sanitarines patalpas. Kadangi L. B. tuo metu neturėjo pajamų, prašė sesers M. A., kad leistų jai su dviem nepilnamečiais vaikais apsigyventi kartu su atsakovės šeima ginčo name. Atsakovė sutiko ir L. B. tais pačiais (1991 m.) metais atsikraustė gyventi su savo dviem nepilnamečiais vaikais – dukromis J. B. ir E. B. (ieškovė). Atsakovė savo lėšomis įrengė dar du namo kambarius. Atsikrausčius L. B., atsakovė ragino seserį įgyvendinti pažadą, t. y. perregistruoti ginčo namą su priklausiniais atsakovės vardu, tačiau L. B. pažado taip ir neištesėjo. 2005 m. L. B. su vaikais išsikraustė iš namo ir apsigyveno viename iš namo priklausinių – viralinėje. Ten ji gyveno su sugyventiniu A. Š. ir kartu su atsakovais naudojosi tvartu bei garažu. 2017 m. M. A. sužinojo, kad L. B. ginčo turtą yra įregistravusi savo vardu, tačiau jo perimti savo nuosavybėn jai nepavyko, nes nuo 2020 m. sunkiai sirgo ir turto nuosavybės klausimų negalėjo tvarkyti. 2021 m. lapkritį mirė L. Š. (buvusi B.). Ji testamentu ginčo turtą paliko dukrai ieškovei E. B., o vyrui A. Š. testamentu suteikė teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis ginčo statiniais. Po L. Š. mirties, jos sutuoktinis A. Š. liko gyventi viralinėje ir iki šiol ten gyvena. Nuomos ar panaudos sutartis tarp ginčo šalių niekada nebuvo sudaryta. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tarp šalių buvus nuomos ar kitus teisinius santykius. Atsakovai niekada nemokėjo nuomos mokesčio. Kadangi atsakovai ilgą laiką valdė ir naudojosi L. B. priklausančiais pastatais, o ši tokios jų teisės naudotis patalpomis kaip būstu neginčijo, yra pagrindas pripažinti susiformavus atsakovų teises į būstą. Dėl to iškeldinti atsakovų iš ieškovei priklausančių ginčo pastatų nėra teisinės galimybės. Ieškovė, paveldėdama turtą, žinojo, kad atsakovai gyvena jų pačių statytame name ir kad jie naudojasi ginčo pastatais ilgą laiką, todėl savo kaip savininko teises turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėti atsakovų interesai. Atsakovė M. A. save laiko faktine namo savininke, kuri dėl teisinio neišprusimo, nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, su šeima yra keldinama iš namo tik dėl to, kad ieškovė įgyvendintų savo nuosavybės teisę. Jie dabar neturi pinigų ir neturi kur išsikelti. Atsakovai nesutinka su ieškovės tvirtinimu, kad jie nemoka mokesčių. Jokių skolų, susijusių su namo išlaikymu ir teikiamais komunaliniais patarnavimais, nėra.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad po B. P. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovės mama, tuo metu L. B. (P.) paveldėjo senelės B. P. turtą pagal senelės surašytą testamentą 1976 m. Kadangi iš senelės paveldėjo ne tik namą, bet ir pinigų, nutarė paveldėtą seną namą nugriauti ir vietoj jo pasistatyti naują. Tam ji gavo statybos leidimus, broliai ir pusbrolis padėjo statyti ginčo namą, į kurį persikėlė gyventi 1991 m. Tais pačiais metais į naujai pastatytą namą priėmė gyventi ir savo seserį M. A., kuri buvo po skyrybų ir susilaukusi dukters su savo dabartiniu vyru A. A.. Ginčo byloje nėra, kad ginčo namo statybos leidimas išduotas ieškovės mamos, o ne M. A. vardu. Visi statybos užbaigimo dokumentai taip pat įforminti ieškovės mamos vardu, o žemės sklypą po pastatais išsipirko ieškovė. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų šią tiesą, o jų argumentai, kad jie statė gyvenamą namą svetimo asmens vardu, niekuo nepagrįsti. 1986 m. buvo pradėtos ne tik naujo gyvenamo namo statybos, bet ir pagalbinių ūkio pastatų – garažo, tvarto, viralinės, šiltnamio, kuriuos ieškovės mama užbaigė statyti dar 1990 m. Atsakovai neginčija, jog šiuos pagalbinio ūkio pastatus pastatė ne jie, o ieškovės mama su broliais. Kai gimė A. A., A. persikėlė gyventi į viralinę ir žadėjo greitu laiku išsikraustyti, bet taip niekur ir neišėjo. Po kelių metų, kai A. susilaukė ir ketvirto vaiko, M. A. paprašė ieškovės mamos apsikeisti gyvenamomis patalpomis, nes jų šeima nebetilpo gyventi dviejuose viralinės kambariuose. Ieškovė su sese jau buvo pilnametės ir gyveno atskirai nuo mamos, todėl ieškovės mama sutiko apsikeisti gyvenamomis patalpomis su A. šeima. Vėliau ieškovės mama susirado draugą A. Š., už kurio ištekėjo. Ieškovės mama su sutuoktiniu gyveno viralinėje iki mirties. A. šeima 1991 m. persikraustė gyventi pas ieškovės mamą ne šiaip sau, o dėl sunkios materialinės padėties, todėl visiškai nepagrįsti teiginiai ir net nelogiški, kad M. A. savo noru nugriovė ieškovės mamos seną namą ir vietoj seno pastatė naują. Jei A. būtų turėję pinigų, tai visiems norintiems statyti valdybos, o vėliau ir savivaldybės dalindavo žemės sklypus individualių namų statybai. A. galėjo statyti gyvenamą namą sau, savo žemės sklype, tačiau tam neturėjo lėšų, todėl prisiglaudė pas seserį (ieškovės mamą) ir tiek metų gyveno už tai nieko neatsilygindami. 2018 m. atsakovai įsigijo beveik 26 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pradėtas statyti namas pagal 2020 m. išduotą statybos leidimą. Tai įrodo, kad per tuos metus, neišleisdami būsto išlaikymui pinigų, atsakovai sutaupė naujo žemės sklypo pirkimui ir naujo namo statybai, kas įrodo, jog teismui tenkinus ieškinį, atsakovai turės galimybę persikelti į savo naujai statomą namą. Atsakovai neturi jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad ginčo pastatai priklauso jiems, todėl jie šių namų niekada nevaldė kaip savininkai, tik naudojosi svetimu turtu su atsakovės sesers sutikimu. Atsakovai naudojasi svetimu turtu be jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės motina L. Š. (buvusi B.) grįžusi į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buto nenuomojo, o apsigyveno pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina niekur nedirbo nei gyvendama (duomenys neskelbtini), nei grįžusi į (duomenys neskelbtini), t. y. visą ginčo turto statybų laikotarpį 1986-1991 m. Ieškovės motina ledų pardavėja dirbo gal tris dienas, daugiau jokio darbo iki pat 2005 m. ieškovės motina nedirbo ir pajamų negavo. Gautas atlyginimas dirbant ledų pardavėja, nebūtų leidęs ieškovės motinai pasistatyti namo ir jo priklausinių. Abejoja, kad ieškovės motina paveldėjo pinigų. Nei ieškovės motinos broliai, nei pusbrolis namo ieškovės motinai statyti nepadėjo, nes ieškovės motina jokio namo nestatė. 1991 m. bedarbė ieškovės motina atsakovės M. A. kvietimu su savo dviem nepilnamečiais vaikais apsigyveno kartu su atsakovės šeima ginčo name. Atsakovas, tuo metu atsakovės sugyventinis A. A., ginčo turte pirmus gyvenimo metus gyveno nuolatos, dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai išvykdavo į komandiruotes. Atsakovas A. A. grįžęs iš komandiruočių nuolatos gyveno ginčo name ir iki šiol šiame name gyvena. Visus dokumentus, susijusius su statybomis, pildė atsakovė M. A.. Ieškovės motina paveldėtu namu niekada nesirūpino, jokių remonto ar statybos darbų neatliko. Statyti namą nusprendė atsakovė M. A.. Ieškovės motina atsakovei nurodė, kad jai iš močiutės paveldėtas namas nereikalingas ir kad M. A. gali tame sklype vykdyti kito namo statybas. Ieškovės motina atsakovei pažadėjo, kad kai tik bus reikalinga, ji sutiks atlikti bet kokį sandorį, kad pastatytas namas ir jo priklausiniai būtų registruoti kaip M. A. asmeninė nuosavybė. Vykdant ginčo turto statybas 1986 - 1991 m., žemės sklypas, ant kurio stovėjo ieškovės motinos paveldėtas namas, priklausė valstybei. Ieškovės motinos paveldėtas namas buvo bevertis, panašus į rūsį. Ieškovės motina juo nesirūpino iki pat 1986 m., t. y. apie 10 metų, kol ginčo turto statybų darbų nepradėjo atsakovai, namas stovėjo netvarkomas, neremontuojamas. Atsakovai niekada viralinėje negyveno. Nuo atsikraustymo į gyvenamąjį namą dienos, nepertraukiamai gyveno name. Jokių susitarimų su ieškovės motina dėl gyvenamųjų patalpų keitimosi nebuvo. 1986 m. atsakovai pradėjo namo ir jo priklausinių statybas. 1996 m. liepos 26 d. atsakovai sudarė santuoką. Atsakovams statyti namą padėjo artimieji giminaičiai. Namo statymą matė kaimynai. Atsakovai į ginčo turtą atsikraustė gyventi 1991 m. vasario mėnesį. Tuo metu ieškovės motina dar gyveno pas tėvus. Atsakovės motina sunkiai sirgo, jai reikėjo nuolatinės priežiūros, todėl atsakovė ir pasikvietė tėvus gyventi pas save. Ieškovės motina niekur nedirbo, viena augino du nepilnamečius vaikus, jokių pajamų neturėjo ir atsakovė matydama, kad ieškovės motina be artimųjų pagalbos neišsivers, pakvietė ir ją su vaikais apsigyventi atsakovų pastatytame name. Atsakovų pagrindinės pajamos buvo - jų gaunamas darbo užmokestis, tėvų gaunamos senatvės pensijos. 1992 m. gegužės 30 d. buvo pateiktas prašymas Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl leidimo nupirkti 0,17 ha žemės sklypo, ant kurio stovėjo atsakovų pastatytas namas. Už žemės sklypo dalį reikalingą sumą sumokėjo atsakovė. Užbaigti atsakovės pradėto valstybinės žemės sklypo pirkimo sandorio nepavyko dėl ieškovės motinos kaltės, nes norint nupirkti 0,17 ha žemės sklypo, reikėjo taip pat pirkti ir šalia esantį 0,04 ha žemės sklypą. Tai padaryti atsakovė liepė ieškovės mamai, bet ieškovės motina likusio žemės sklypo nenupirko, nes nenorėjo prisidėti, dėl to buvo anuliuotas ir atsakovės atliktas mokėjimas ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta. Atsakovai 2018 m. rugsėjo 13 d. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype pagal gautą statybų leidimą yra atlikti tik pradiniai statybų darbai – išpilti pamatai. Dėl pablogėjusios atsakovų sveikatos ir ženklaus darbinių pajamų sumažėjimo, namo statybos sustabdytos. Kito turto, kuriame atsakovai galėtų gyventi, neturi. Atsakovai ginčo turtą valdė išimtinai kaip savo turtą. Ieškovės motina jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovams dėl turto nekėlė. Atsakovė M. A. ir ieškovės motina L. Š. (buvusi B.) yra seserys. Jos kartu užaugo, buvo artimos, 30 m. kartu gyveno. Atsakovai iki pat ieškovės motinos mirties vylėsi, kad ji įvykdys pažadą ir atsakovams perleis jų lėšomis ir darbu sukurtą turtą. Dėl šios priežasties atsakovai neinicijavo teisminio proceso ieškovės motinos atžvilgiu.
Šalies argumentai
6. Atsakovai A. A., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. A. ieškovei pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoti ieškovės E. B. vardu, jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra atsakovų A. A., M. A. ir ieškovės E. B. (kaip motinos L. Š. turto paveldėtojos) bendroji dalinė nuosavybė, pripažįstant, kad atsakovams A. A., M. A. priklauso lygiomis dalimis 9/10 dalys nurodyto nekilnojamojo turto (turto dalies rinkos vertė – 63000 Eur), o ieškovei E. B. 1/10 dalis nurodyto nekilnojamojo turto (turto dalies rinkos vertė – 7000 Eur); 2) panaikinti ieškovei E. B. išduoto 2022 m. balandžio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2122 dalį dėl 9/10 gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 viralinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 šiltnamio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) paveldėjimo; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ieškovei E. B. priteisti natūra gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. A., M. A. priteisti iš ieškovės E. B. 63000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovų turto dalį arba (alternatyvus reikalavimas) atsakovai prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal MB „Kadastras plius“ parengtą atidalijimo projektą, pagal kurį: ieškovei E. B. priklausytų pastatas - viralinė, pastatų atidalijimo plane pažymėta 411/p, 56 kv. m ploto; atsakovams M. A. ir A. A. priklausytų gyvenamasis namas, pastatų atidalijimo plane pažymėtas lAl/p, 133 kv. m ploto; garažas, pastatų atidalijimo plane pažymėtas 211 /p, 35 kv. m ploto; tvartas, pastatų atidalijimo plane pažymėtas 311/p. 37 kv. m ploto; šiltnamis, pastatų atidalijimo plane pažymėtas 511 /ž, 21 kv. m ploto.
Atsiliepimas
7. Priešieškinio pagrindu atsakovai nurodė aplinkybes išdėstytas atsiliepime į ieškinį ir triplike, bei papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos pradžia sietina ne su konkretaus turto įsigijimu ar pagerinimu, bet su momentu kai atsakovai ir ieškovės mama pradėjo veikti kartu, t. y. 1986 m., kai atsakovai, gavę ieškovės mamos sutikimą, pradėjo ieškovės paveldėtų statinių statybas, t. y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl ir ginčas spręstinas pagal šio kodekso nustatytą jungtinės veiklos santykiams teisinį reguliavimą. Susiklostę teisiniai santykiai turi jungtinės veiklos požymių. Jie pastatė ieškovės paveldėtus pastatus. Jie nepretenduoja į ieškovės motinai priklausantį turtą kaip paveldėtojai, tačiau, nesant kito teisinio pagrindo, pagal įstatymo analogiją, taikant CK 5.8 straipsnį ir įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas iš dalies panaikinti ieškovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovai nesitikėjo, kad kada nors reikės įrodinėti, jog būtent jie pastatė namą ir jo priklausinius. Dėl šių priežasčių neišsaugojo visų dokumentų, susijusių su statybinių medžiagų pirkimu ir kitų su statybomis susijusių dokumentų. Prie ginčo turto statybų prisidėjo ir artimieji giminaičiai, kuriems buvo atsilyginta. Statant namą atsakovai investavo savo asmenines lėšas, pateikė paskaičiavimus. Atsakovai prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių sukūrimo prisidėjo daugiau kaip 70 000 Eur asmeninėmis lėšomis, įvairiais statyboms reikalingais pirkiniais, taip pat kasdieniu savo darbu. Atsižvelgiant į nuosavybės teisių objekto sukūrimo sąnaudas bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus spręstina, kad atsakovams pripažintina nuosavybės teisė į 9/10 ginčo turto dalių, o ieškovei, kaip motinos teisių perėmėjai, atitinkamai turėtų būti pripažintina nuosavybės teisė į l/l0 ginčo turto dalį. Toks turto dalių nustatymas atitinka kasacinio teismo praktiką, kad asmens nuosavybės teisės dalis nustatoma, atsižvelgiant į jo dalyvavimą lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, bendro ūkio tvarkymą. Šalių prisidėjimas ir įnašai nebuvo lygūs, kuriant jungtinės veiklos objektą, todėl nėra pagrindo vadovautis lygių dalių prezumpcija. Atsakovai prašo namų valdą natūra priteisti ieškovei, o atsakovams iš ieškovės priteisti kompensaciją pinigais už jai tenkančią atsakovų turto dalį. Atsakovai nereiškia ketinimų ateityje gyventi kartu su ieškove. Jų manymu nėra galimybės gyvenamąjį namą ir priklausinius padalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Be to atsakovai ir nepageidauja tokio padalinimo būdo. Todėl siekia ginčo bendrąją dalinę nuosavybę padalinti vienam iš bendraturčių priskiriant visą ginčo turtą, o kitam priteisiant kompensaciją pinigais.
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, kuriuo prašo atsakovų priešieškinį atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių sutarčių tarp ieškovės mamos ir atsakovų, nėra sutikimo dėl statybų, kas įrodo, jog tokio sutikimo niekada ir nebuvo. Net ieškinio dalyke nėra identifikuota jungtinės veiklos sutartis, nors pagal ją prašoma pripažinti, kad ieškovei priklausantys paveldėti statiniai yra ieškovės ir atsakovų bendras turtas. Atsakovai manipuliuoja 1964 m. Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą ir patys nurodo, jog jungtinė veikla – tai sutarties šalių susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą, o pateiktoje teismų praktikoje taip pat aiškiai įvardijama, kad būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Tokiam sandoriui buvo privaloma rašytinė forma, nes akivaizdu, kad paveldėtų statinių statyba kainavo daugiau nei 100 rublių. Ieškovės mamos tylėjimas ir niekaip savo valios neišreiškimas dėl bendros jungtinės veiklos, jos tikslų, negali būti prilyginamas susitarimui (sandoriui). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas, sudarytas sandoris žodžiu, kuriam buvo reikalinga rašytinė forma, laikomas negaliojančiu. Todėl priešieškinio dalis, susijusi su pripažinimu jungtinės veiklos tarp ieškovės mamos ir atsakovų, turėtų būti palikta nenagrinėta, nes atsakovai negali įrodinėti savo teisių pažeidimo niekinio sandorio pagrindu. Atsakovų pateiktos sąskaitos, mokėjimo kvitai už jų pirktus daiktus, medžiagas, įrangą ir įrankius, išrašytos po 1990 m. ir yra išrašyti visos atsakovų giminės vardu. Nėra jokių patikimų duomenų, kad būtent ginčo adresu šie daiktai buvo pristatyti ir panaudoti. A. giminaičiai taip pat statėsi sau pastatus ir pirko statybines medžiagas. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamas namas pabaigtas statyti 1986 m., o priklausiniai – garažas, tvartas, viralinė, šiltnamis – 1990 m. Atsakovų pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai niekaip negalėjo būti panaudoti šių statinių statybai, todėl atsakovų argumentai, kad jie pastatė ieškovės paveldėtus pastatus atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovai neginčija nei paveldėtų pastatų kaip naujai sukurtų daiktų, nei daiktinių teisių į juos registracijos Nekilnojamojo turto registre pagrindų. Gyvenamas namas ir daiktinės teisės į jį buvo įregistruotos ieškovės mamos vardu remiantis 1986 m. liepos 23 d. išduoto statybos leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu ir šios teisinės registracijos pagrindo atsakovai neginčijo. Ginčo byloje nėra, kad ieškovės mama iš močiutės paveldėjo seną gyvenamą namą, jį nugriovė, savo vardu gavo statybą leidžiantį dokumentą ir užbaigtas statybas įsiregistravo savo vardu. Ginčas yra tik dėl to, kas statė gyvenamą namą ir jo priklausinius. Gyvenamas namas ir jo priklausiniai buvo pastatyti iki 1991 m., todėl M. A. niekaip negalėjo prisidėti prie paveldėtų statinių statybos, nes ji su mažamečiais vaikais atsikėlė į gyvenamą namą gyventi po 1990 m., t. y. kai buvo užbaigtos statybos. Teiginiai, kad paveldėti pastatai buvo statomi iki pat ieškovės mamos mirties yra tik sukurpta istorija, siekiant neteisėtai perimti iš ieškovės paveldėtą turtą.. Atsakovai ginčija ieškovės paveldėjimą tuo pagrindu, kurio jie neįrodė, t. y. nepateikė teismui jungtinės veiklos sutarties ir nepateikė išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, kad paveldėti statiniai yra bendroji dalinė nuosavybė. Jei vis dėlto atsakovai byloje įrodinėtų, kad turi paveldėjimo teisę, pirmiausia jie turėtų siekti tapti pretendentais, o tam reikėtų prašyti teismo, kad atnaujintų terminą palikimui priimti. Šiuo atveju atsakovai nepateikė jokių duomenų, kokios svarbios priežastys sutrukdė jiems pareikšti pareiškimą dėl ieškovės mamos turto paveldėjimo. Tokiu būdu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinį.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) pateikė išvadą dėl atsakovės nepilnametės G. A.. Nurodė, kad VTAS Klaipėdos skyriui Marytės ir A. A. šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, atvejo vadyba šeimai nėra taikoma. Apsilankymo metu atsakovų šeimoje nustatyta, kad A. ir M. A. kartu su pilnamečiu sūnumi A. A., dukra G. A., gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, 2 aukštų, apie 150 kv. m ploto, yra 5 kambariai. Būste įvestas centrinis vandentiekis, namas apšildomas kietuoju kuru (anglimis, malkomis), įrengtas tualetas, vonia. Apsilankymo metu namuose švaru, tvarkinga. Šeima dukrai G. skyrė atskirą kambarį, kuris tinkamai apstatytas. Tėvai tenkina vaiko poreikius, sąlygos tinkamos nepilnametei augti, lavintis, ilsėtis. Atsakovė M. A. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos šeima gyvena nuo 1990 metų. Ji su vyru pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį mūrinį namą. Namą statėsi sesers L. B. vardu. Sesuo buvo pažadėjusi, kad šeima galės name nugyventi visą gyvenimą. Paaiškėjo, kad sesuo prieš mirtį testamentu namą paliko dukrai E. B., kuri reikalauja, kad jos šeima išsikeltų. Anot M. A., ji visada laiku sumoka mokesčius, neturi jokių įsiskolinimų. E. B. niekada nėra prašiusi parodyti vandens ar elektros skaitiklių parodymų. Pasak atsakovės, šeima neketina iš šių namų išsikelti. Kito būsto, kuriame galėtų gyventi, neturi. (duomenys neskelbtini) yra įsigiję sklypą, tačiau gyvenamojo namo jame nėra. M. A. patikino, kad ji su vyru nepilnamete dukra pajėgūs pasirūpinti patys, vaikas be gyvenamosios vietos neliks. Nėra duomenų, kad atsakovai negali užtikrinti nepilnamečio vaiko teisės į būstą ar, kad šeimai reikalinga socialinė parama. VTAS nuomone, tikslingiausia būtų šį ginčą išspręsti taikiai, o jei būtų priimtas sprendimas atsakovų šeimą iškeldinti, prašo teismo nustatyti protingą terminą atsakovams susirasti kitą gyvenimui tinkamą būstą, nes būtų nesąžininga reikalauti atsakovų iš karto atlaisvinti ginčo būstą ir tai atitiktų geriausius nepilnametės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovams M. A. ir A. A. dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti ieškovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Pripažino negaliojančia ieškovei E. B. 2022 m. balandžio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2122, dalį, kuria ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4/5 pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1468304. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:
10.1. Nurodė, kad 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram tikslui pasiekti, pvz. asmeniniams poreikiams pastatyti gyvenamąjį namą. Tikslui pasiekti jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu, ir turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 1 ir 2 dalys).
10.2. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
10.3. Atsakovai tvirtindami, kad nekilnojamasis turtas buvo sukurtas (pastatytas) jungtinės jų ir ieškovės mamos veiklos pagrindu, susitarimui dėl jungtinės veiklos patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jų įnašus į jungtinę veiklą, t. y. kvitus apie statybų metu 1987-1990 m. pirktas statybines medžiagas ir jų tuo metu gautas pajamas (DOK-9558). Atsakovė M. A. (tuo metu dar J.) dirbo Kretingos rajono vartotojų kooperatyve, pardavėja, A. A., gim. (duomenys neskelbtini). – Kretingos autotransporto įmonėje, vairuotoju.
10.4. Vertino tai, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovų teiginiais dėl jų įnašo į ginčo nekilnojamąjį turtą sukūrimo, teigė, kad namą bei priklausinius pastatė mama, tačiau duomenų apie mamos turėtas, paveldėtas pinigines lėšas, apie asmenis, stačiusius šį turtą, negalėjo pateikti ir / ar nurodyti, paaiškindama, kad šių aplinkybių nežino (nei kur mama dirbo, nei iš ko pragyveno). Tai, kad ieškovės mama neturėjo finansinių galimybių vykdyti statybas, atsakovai pateikė į bylą įrodymus (dalis jų – duomenys iš Sodros apie ieškovės mamos turėtas draudžiamąsias pajamas gauti pagal teismo atsakovams išduotą liudijimą), ieškovės mama nedirbo ir jos gautos pajamos buvo minimalios. Duomenų apie ieškovės mamos paveldėtas pinigines lėšas nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai L., J. bei M., kurie yra / buvo artimi atsakovų ir ieškovės mamos giminaičiai.
10.5. Nurodė, kad atsakovai įsigytas statybines medžiagas galėjo panaudoti tik ginčo pastatų statybai, nes kito nekilnojamojo turto tuo metu neturėjo.
10.6. Akcentavo, kad atsakovų nurodytas aplinkybes apie nekilnojamojo turto statybas, jų organizavimą bei medžiagų pirkimą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai, tarp kurių yra ir tie, kurie ir statė šiuos objektus V. L., R. J.. Liudytojais apklausti artimi abiem turto šalims asmenys, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų nurodytomis aplinkybės, kurios yra nuoseklios, neprieštaringos, patvirtina atsakovų nurodytas faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, kadangi ieškinys įrodinėjamas netiesioginiais rašytiniais įrodymais, taip pat tai, kad atsakovė M. A. ir ieškovės mama L. Š. (buvusi B.) buvo seserys, t. y. į jų artimus, tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, konstatavo, kad byloje netaikytinas draudimas remtis ir liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
10.7. Sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog namas pastatytas, nugriovus L. B. iš močiutės paveldėtą seną namą ir jos vardu gavus leidimą statyti naują namą su ūkiniais pastatais. Atsakovės M. A. parašai už L. B. ant 1986 m. liepos 23 d. statybos leidimo ir 1992 m. gegužės 30 d. prašymo parduoti žemę, žemės įkainojimo akto, mokėjimo žemėtvarkos tarnybai patvirtina, kad šiuos klausimus sprendė ne ieškovės mama, o atsakovė M. A., su pastarosios sutikimu / leidimu (ją atstovaudama).
10.8. Teismas išvadą dėl L. B. sutikimo darė, vertindamas atsakovų ir jos gyvenimą kartu bei faktą, kad dalis statybos rezultato – pagalbiniai pastatai dar 2017 m. sausio 19 d. buvo įregistruoti ieškovės mamos. Konstatavo nesant pagrindo spręsti, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir / ar apgaulės nuosavybei įregistruoti priemonė, kaip kad mano ieškovės atstovas. Atkreipė dėmesį, kad informacija, nurodyta 2017 m. sausio 17 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjime Nr. V12-3, kuris yra vienas iš nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindų ir kuriame nurodyta, kad visi pastatai pastatyti 1986 m., nors iš tiesų namas pastatytas 1991 m., kiti pastatai – 1990 m. (jų statybos metai registre nurodyti teisingai) yra neteisinga. Todėl akivaizdu, kad dokumentų rengimas 1986 m. nebuvo itin tikslus ir šiuos dokumentus vertinant, būtina atsižvelgti į kitas juos patvirtinančias ir / ar papildančias aplinkybes.
10.9. Teismas sprendė, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigdami, kad nekilnojamasis turtas yra jų, pripažino ir ieškovės mamos indėlį į jį, be kurio įgyvendinti tikslą – turėti namus būtų nepavykę. Atsakovų reikalavimas pripažinti jiems dalinę nuosavybę į visą bendrai sukurtą turtą taip pat patvirtina, kad turtas sukurtas bendru jų ir ieškovės mamos indėliu. Nepriklausomai nuo indėlio pobūdžio ir dydžio, bendros veiklos dalyvio aktyvumo, bendras naudojimasis sukurtu rezultatu irgi patvirtina, jog atsakovai ir ieškovės mama, kurdami nekilnojamąjį turtą gyvenimui jame, veikė kartu.
10.10. Pažymėjo, kad naujai sukurtas turtas – namas ir ūkiniai pastatai, šalių (atsakovų ir ieškovės mamos) buvo naudojamas bendrai, t. y. atsakovai ir ieškovės mama pastatytame gyvenamajame name ilgą laiką gyveno kartu, vėliau ieškovės mama išsikėlė gyventi į viralinę, kur ir gyveno su sutuoktiniu iki mirties.
10.11. Vertino tai, kad atsakovai ginčo name gyvena nuo jo pastatymo (1991 m.), t. y. daugiau nei trisdešimt metų, yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, moka mokesčius, atsakovės vardu netgi buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, siunčiami mokesčių mokėjimo pranešimai. Šiuos duomenis teismas vertino kartu su kitais įrodymais kaip vieną iš susitarimo dėl jungtinės veiklos požymių jungtinės veiklos tikslui pasiekti – įsigyti ir įsirengti namą sau gyventi, būnant jo bendraturčiais.
10.12. Nurodė, kad paveldėjusi turtą, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. nupirko žemės sklypą prie ginčo pastatų, už dalį sklypo 0,17 ha dar 1992 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta vienkartinėmis atsakovės M. A. išmokomis (ji ir buvo pasirašiusi šiuos dokumentus), kurios įskaitytos sandorio metu ir ieškovė sumokėjo tik už likusią 0,04 ha dalį, kurią, anot atsakovės M. A., turėjo nupirkti ieškovės motina, bet jai to nepadarius, žemės sklypas taip ir nebuvo nupirktas 1992 m. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovai ir ieškovės mama ne tik gyveno kartu, bet ir nekilnojamojo turto klausimus sprendė (bandė spręsti) kartu.
10.13. Teismas darė išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina atsakovų ir ieškovės mamos susitarimą veikti kartu siekiant pastatyti namus, kuriuose galėtų gyventi ir kuriuose net kelis dešimtmečius gyveno kaip viena didelė šeima, ką teisme patvirtino ir ieškovė. Teismas pripažino, kad buvus susitarimui dėl jungtinės veiklos patvirtinta ne tik sutarties šalies (atsakovų) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai apie ieškovės mamos paveldėtą močiutės namą, šiame sklype leistą statyti naują namą bei atsakovų pirktas statybines medžiagas. Tai, kad kai kuriuose kvituose pirkėju nurodyta ne M. A. (tuo metu buvusi J.), o J., tai pastarojo paaiškinimai teisme išsklaidė abejones dėl jas iš tiesų pirkusio asmens.
10.14. Konstatavo, kad atsakovus ir ieškovės mamą siejo artimi santykiai, jų šeimos gyveno kartu, todėl rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau nurodyti įrodymai patvirtina tokį susitarimą buvus. Turtas, sukurtas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis).
10.15. Teismas aplinkybę, kad ieškovės motina L. Š. (buvusi B.) nuo statybų pabaigos iki savo mirties neatliko veiksmų, kad viešame registre užregistruoti ginčo pastatą (gyvenamąjį namą) (tai padarė tik ieškovė), įregistravo tik pagalbinius pastatus 2017 m. sausio 17 d. ir neatliko veiksmų, kad įteisinti namą bei atsakovų nuosavybės teises į bendrą turtą, negali eliminuoti nustatyto fakto, kad šių pastatų savininkai yra ir atsakovai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės M. A. paaiškinimais, kad teisiniais klausimais nepasirūpino, nes su sese buvo artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai, visi artimieji žinojo, kieno iš tikrųjų yra namas ir nesitikėjo, kad sesuo taip greitai mirs.
10.16. Nurodė, kad L. Š. testamento turinys ir sudarymo data (tuo metu jos daiktinės teisės į namą net nebuvo įregistruotos, tuo pasirūpino ieškovė), leidžia daryti išvadą, kad L. Š. savęs gyvenamojo namo savininke faktiškai nelaikė, dėl ko ir gyveno pagalbiniame pastate (viralinėje), kur iki šiol gyvena ir trečiasis asmuo – L. Š. sutuoktinis. Šios aplinkybės patvirtino, kad tarp atsakovų ir ieškovės mamos buvo susitarimas dėl nekilnojamojo turto pasidalinimo, kurį šalys prižiūrėjo ir išlaikė: atsakovai remontavo namą, ieškovės mama – viralinę, garažu ir tvartu naudojosi bendrai, mokėjo mokesčius. Faktinis turto pasidalinimas tarp bendraturčių ir priežiūra bei išlaikymas tik tos turto dalies, kuria naudojamasi, neatima nuosavybės teisių iš jos turėtojų, nepriklausomi nuo to, ar turtu naudojasi visi savininkai, ar tik jų dalis.
10.17. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovė pripažino, jog šiltnamį pasistatė ieškovės mama ir jie prie šio turto sukūrimo neprisidėjo, todėl šio objekto teismas nelaikė jungtinės veiklos rezultatu ir atsakovų reikalavimo dėl nuosavybės teisių į šį turtą, atmetė.
10.18. Teismas pripažino, kad atsakovų ir ieškovės mamos indėlis į naujo turto sukūrimą buvo skirtingas ir nelygiavertis, ieškovės mamos įnašas iš esmės buvo nematerialus – galimybė statyti naują namą jos paveldėtoje namų valdoje ir šios veiklos vykdymui gautas leidimas, taip pat minimalus prisidėjimas prie veiklos darbu. Atsakovų indėlis buvo piniginės lėšos ir darbas.
10.19. Akcentavo, kad ieškovės mamos veiksmai, įregistravus nuosavybės teises tik į pagalbinius pastatus bei surašius testamentą, rodo, kad buvo susitarimas dėl turto pasidalinimo, bet ne dėl jungtinės veiklos rezultato – nuosavybės teisių į jį, juolab, kad atsakovai nepripažįsta tik ieškovės nuosavybės teisių į tvartą ir garažą.
10.20. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl jungtinės veiklos dalyvių įnašų ir bendrosios nuosavybės dalių teismas vertina ne tik įnašų dydį, bet ir jų reikšmę, nes be ieškovės mamos nematerialaus indėlio, nebūtų ir jungtinės veiklos rezultato. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darė išvadą, jog ieškovės mamos indėlis sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo žymiai mažesnis nei atsakovų, todėl yra pagrindas atsakovų reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo tenkinti iš dalies ir pripažintini atsakovams nuosavybės teises ne į 9/10, o 4/5 dalį. Konstatavo, kad atsakovai yra ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo dėl iškeldinimo nėra teisinio pagrindo.
10.21. Nurodė, kad šiuo atveju senaties terminas skaičiuotinas dėl pagalbinių pastatų nuo 2017 m. sausio 17 d. dėl gyvenamojo namo – ne anksčiau kaip nuo ieškovės mamos L. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nes atsakovai jau tada turėjo suprasti, kad jai mirus, neištesėjus pažado, gali kilti ginčas, dėl nuosavybės teisių į neįregistruotą turtą, kurį kaip nekilnojamojo turto objektą ir L. Š. daiktines teises įregistravo tik ieškovė ir tik 2022 m. vasario 11 d.. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovų priešieškinio reikalavimams ieškinio senaties termino, kadangi priešieškinis pareikštas 2023 m. balandžio 4 d., nepraleidus senaties termino.
10.22. Akcentavo, kad pripažinus, jog ginčo gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, kurie kaip turtas buvo sukurti jungtinės veiklos pagrindu, vykdant naują statybą, ir yra ir atsakovų nuosavybė, darė išvadą, kad 2022 m. balandžio 8 d. ieškovei išduotas paveldėjimo liudijimas į visą gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus (garažą, viralinę ir tvartą), prieštarauja įstatymui ir iš dalies naikintinas ta apimtimi, kuria teismo sprendimu nustatomos atsakovų nuosavybės teisės į šį turtą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
10.23. Teismui nustačius, kad jungtinės veiklos rezultatas – sukurtas nekilnojamasis turtas šalims atitenka kitokiomis bendrosios nuosavybės dalimis nei prašė atsakovai, nesant atidalinimo pagal pripažintas nuosavybės teisės dalis projekto, nėra galimybės atidalinti turtą tarp bendraturčių (šalių), todėl šį atsakovų reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, o priešieškinio dalis patenkinta t. y. nuspręsta pripažinti atsakovams M. A. ir A. A. dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti ieškovės E. B. vardu; pripažinti negaliojančia ieškovei E. B. 2022 m. balandžio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2122, dalį, kuria ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4/5 pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1468304 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad atsakovai yra ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo nėra teisinio pagrindo. Jei priešieškinis buvo tenkintas tik į 4/5 Turto dalį, tai 1/5 dalis nuosavybės teisė ir toliau priklauso ieškovei, todėl teismas turėjo tenkinti ieškinio dalį ir atsakovus iškeldinti bent jau iš 1/5 turto dalies. Teismas netenkino ieškinio proporcingai netenkintai priešieškinio daliai, laiko, kad ši sprendimo dalis yra be argumentų.
11.2. Iš sprendimo neaišku, ar ieškovė gali naudotis likusia 1/5 Turto dalimi, nes ją atsakovai yra pilnai užėmę ir ją naudojasi. Teismas, pripažinęs ieškovės teisę į 1/5 turto dalį, neapgynė ieškovės pažeistos nuosavybės teisės į šią turto dalį, nes neįpareigojo atsakovų iš jos išsikraustyti ir tuo pažeidė civilinio proceso tikslus.
11.3. Sprendimo rezoliucinės dalies galima suprasti, kad jungtinės veiklos sutartis, paminėta priešieškinio reikalavimuose, egzistuoja ir ji yra byloje, todėl teismas nematė reikalo tenkinti priešieškinio reikalavimų, susijusių su pripažinimu tokios sutarties egzistavimu, bei, kad būtent šios sutarties pagrindu ieškovės paveldėtas turtas yra ieškovės ir atsakovų bendras turtas. Tačiau iš sprendimo motyvacinės dalies matyti atvirkščiai, kad teismas nustatė ir konstatavo, jog jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas, nenustatęs sprendimo rezoliucinėje dalyje juridinio fakto, kad tarp ieškovės mamos ir atsakovų sudarytas žodinis susitarimas laikytinas jungtinės veiklos sutartimi ir kad šio sandorio pagrindu buvo sukurtas turtas, pripažino atsakovams dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, garažo, tvarto ir viralinės.
Šalies argumentai
11.4. Teismas sprendime nenurodė, kokią konkrečią įstatymo normą pažeidė ieškovė, pateikdama notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš sprendimo neaišku, kaip tuo atveju, jei ieškovė tokios valios nebūtų išreiškusi ir paveldėjimo nebūtų priėmusi, juk turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovės mamos vardu, per se (pats savaime) nebūtų perregistruotas atsakovų vardu.
11.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos institutą ir netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį. Teismas ginčo materialinius teisinius santykius kvalifikavo kaip jungtinę veiklą ir padarė išvadą, kad turtas, sukurtas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis).
11.6. Nagrinėjamu atveju jokio bendro tikslo nebuvo, o atsakovų ir liudytojų parodymais tiesiog ieškovės mama leido M. A. statytis gyvenamą namą vietoje ieškovės mamos seno namo ir už tai ieškovės mama nieko neprašė bei nesitikėjo ką nors iš atsakovų gauti ateityje, todėl nei žiniomis, nei pinigais, nei darbais neprisidėjo prie gyvenamo namo ir priklausinių statybos.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Teismas padarė išvadą apie jungtinės veiklos susitarimo buvimą netinkamai (klaidingai) įvertintais pagrindiniais faktiniais ir teisiniais nagrinėto ginčo aspektais, kai patys atsakovai ir liudytojai kategoriškai neigė susitarimo tarp atsakovų ir ieškovės mamos buvimo dėl bendro daikto sukūrimo (ginčo pastatų statybos).
11.8. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepakankamai motyvuodamas savo sprendimą, jį konstruodamas palankiai tik atsakovams, nevertindamas ar atsakovai buvo sąžiningi ir nepiktnaudžiavo teise.
Atsiliepimas
12. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:
12.1. Nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams yra pripažinta nuosavybės teisė į 4/5 idealiąsias dalis į kiekvieną iš statinių ir tokiu būdu ieškovės nuosavybėje lieka 1/5 idealioji dalis kiekvieno statinio. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka, t. y. nustatomos realiosios dalys.
12.2. Pažymi, kad nei bendraturčiai (šios bylos šalys) bendru sutarimu, nei pirmosios instancijos teismas sprendimu nenustatė bendraturčių naudojimosi statiniais tvarkos, t. y. nėra nustatyta kuris bendraturtis kokia dalimi naudojasi, todėl negalima konstatuoti ieškovės naudojimo teisės jai nuosavybės teise priklausančiomis 1/5 dydžio statinių dalimis pažeidimo ir priimti sprendimą iškeldinti atsakovus iš 1/5 idealiosios dalies statinių.
12.3. Ieškovė apeliaciniame skunde savaip interpretuoja atsakovų priešieškinio reikalavimus, juos iškraipo. Priešieškiniu buvo reiškiami trys reikalavimai, vietoje apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų penkių. Atsakovai nekėlė atskiro priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad tarp jų ir ieškovės motinos buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Šios sutarties sudarymo faktas buvo įrodinėjimo byloje dalykas ir atsakovai įrodė, kad tokia sutarties buvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs atsakovų priešieškinio reikalavimus, tinkamai paskirstė pirmojoje instancijoje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12.4. Apeliantė atsakovų teisės valdyti statinius ir jais naudotis nekvestionuotų ir nesiektų atsakovų iš statinių iškeldinti, jeigu ieškovei nebūtų išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovės paveldėjimo teisinių santykių atsiradimas yra pagrindas paneigti atsakovų teisę naudotis statiniais, todėl ir turi būti patikrinta, ar šie santykiai atsirado teisėtai.
12.5. Nors pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, kuriai prieštarauja pripažinta negaliojančia ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo dalis, tačiau sprendimo 71 punkte nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu todėl, kad statiniai yra ne tik palikėjos, bet ir atsakovų nuosavybė. Byloje nėra nustatyta jokių įstatymuose nustatytų sąlygų, kurioms esant gali būti apribota atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į statinius, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai pripažino paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
12.6. Nustačius, kad tik dalis statinių nuosavybės teise priklausė palikėjai L. Š., jos testamentinė įpėdinė apeliantė gali paveldėti tik šią dalį. Reikšmingas yra ir palikėjos L. Š. sudaryto 2021 m. spalio 14 d. testamento turinys jame palikėja L. Š. nedetalizavo jai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudėties, apsiribodama tik turto adreso nurodymu, iš ko galima spręsti, kad pati palikėja L. Š. nemanė, jog visas nekilnojamasis turtas, esantis šiuo adresu, jai priklauso nuosavybės teise.
12.7. Nors apeliantė ir siekia, kad teismas atsakovę M. A. laikytų nesąžininga, tačiau į bylą taip ir nepateikia atsakovės M. A. nesąžiningumo įrodymų – jos siekį apgauti savo buvusį sutuoktinį J., nuslėpti dalintiną santuokoje įgytą turtą, bendrų santuokinių lėšų panaudojimą ne buvusios šeimos poreikių tenkinimui ar pan.
12.8. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus. Sprendimu pagrįstai yra pripažinta, kad tarp giminaičių – ieškovės motinos L. Š. ir jos sesers atsakovės M. A. bei atsakovo A. A. – buvo sudarytas žodinis jungtinės veiklos susitarimas, pagal kurį susitarimo šalių pastangomis ir lėšomis atlikti statinių statybos darbai, sutvarkyta namų valdos teritorija ir šiuo sukurtu turtu bendrosios jungtinės sutarties dalyviai bendro sutarimu ir sąlygomis naudojosi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
14. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo atmestas, atsakovų priešieškinis tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies buvo atmestas ir atsakovų priešieškinis, tačiau ši sprendimo dalis nėra skundžiama. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apskųstos teismo sprendimo dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2022 m. balandžio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2122, kurį išdavė Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K., vadovaudamasi testamentu, kurį sudarė L. Š., testamentą patvirtino Palangos miesto pirmajame notaro biuro notarė A. B. 2021 m. spalio 14 d., notarinio regsitro Nr. 4939. L. Š. testamentu jai nuosavybės teise priklausančius pastatus ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). paliko dukrai – ieškovei E. B. ir įpareigojo įpėdinę, priėmus palikimą, leisti gyventi pastatuose ir naudotis žemės sklypu, jos sutuoktiniui A. Š., iki jam esant gyvam.
17. Gyvenamasis namas kaip nekilnojamojo turto objektas įregistruotas 2022 m. vasario 11 d., įregistravimo pagrindas – 1986 m. liepos 23 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 13, 2017 m. sausio 17 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. V12-3, 2021 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; kiti pastatai – 2017 m. sausio 19 d, įregistravimo pagrindas 2017 m. sausio 17 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. V12-3, 2016 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
18. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., ieškovė E. B. įgijo 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3777 pagrindu, pateikdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriui 2022 m. birželio 13 d. prašymą (reg. Nr. 14FP-1390) leisti išsipirkti žemės sklypo dalį 0,04 ha bei nurodydama, kad už likusią žemės dalį (0,17 ha) buvo sumokėta vienkartinėmis išmokomis.
19. 1986 m. balandžio 15 d. Kolūkio narių įgaliotinių susirinkimo metu svarstytas L. B. prašymas dėl leidimo senoje valdoje statyti naują namą su ūkiniu pastatu. Nutarta šiam prašymui pritarti. Lietuvos TSR Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1986 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 47 patvirtino 1986 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimus ir leido L. B. statyti namą ir ūkinius pastatus. Kretingos rajono architektas – inspektorius I. V. 1986 m. liepos 23 d. L. B. išdavė leidimą Nr. 13 vykdyti individualinę statybą, pagal kurį leista statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Leidime nurodyta, kad statytojas privalo statybą pradėti ne vėliau kaip 1987 m. liepos 23 d., užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1989 m. liepos 23 d.
20. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2017 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. V12-3, adresuotoje Registrų centrui dėl pastatų priklausomybės, nurodyta, kad Darbėnų seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 19, asmeninė sąskaita 519, B. L., (duomenys neskelbtini). vardu įrašyti pastatai statyti 1986 m.: gyvenamasis namas (statytas 1986 m.), veranda (statyta 1986 m.), garažas (statytas 1986 m.), tvartas (statytas 1986 m.), viralinė (statyta 1986 m.), rūsys (statytas 1986 m.), šiltnamis (statytas 1986 m.).
21. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams A. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., A. A., gim. (duomenys neskelbtini). ir G. A., kuriuo prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
22. Atsakovai priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoti ieškovės E. B. vardu, jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra atsakovų A. A., M. A. ir ieškovės E. B. (kaip motinos L. Š. turto paveldėtojos) bendroji dalinė nuosavybė, pripažįstant, kad atsakovams A. A., M. A. priklauso lygiomis dalimis 9/10 dalys nurodyto nekilnojamojo turto (turto dalies rinkos vertė – 63000 Eur), o ieškovei E. B. 1/10 dalis nurodyto nekilnojamojo turto (turto dalies rinkos vertė – 7000 Eur); 2) panaikinti ieškovei E. B. išduoto 2022 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2122 dalį dėl 9/10 gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 viralinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 9/10 šiltnamio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). paveldėjimo; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ieškovei E. B. priteisti natūra gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. A., M. A. priteisti iš ieškovės E. B. 63 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovų turto dalį arba (alternatyvus reikalavimas) atsakovai prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal MB „Kadastras plius“ parengtą atidalijimo projektą, pagal kurį: ieškovei E. B. priklausytų pastatas - viralinė, pastatų atidalijimo plane pažymėta 411/p, 56 kv. m ploto; atsakovams M. A. ir A. A. priklausytų gyvenamasis namas, pastatų atidalijimo plane pažymėtas lAl/p, 133 kv. m ploto; garažas, pastatų atidalijimo plane pažymėtas 211 /p, 35 kv. m ploto; tvartas, pastatų atidalijimo plane pažymėtas 311/p. 37 kv. m ploto; šiltnamis, pastatų atidalijimo plane pažymėtas 511 /ž, 21 kv. m ploto.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai yra ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo dėl iškeldinimo nėra teisinio pagrindo. Nusprendė pripažinti atsakovams M. A. ir A. A. dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti ieškovės E. B. vardu bei pripažinti negaliojančia ieškovei E. B. 2022 m. balandžio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2122, dalį, kuria ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4/5 pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1468304.
24. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas, nenustatęs sprendimo rezoliucinėje dalyje juridinio fakto, kad tarp ieškovės mamos ir atsakovų sudarytas žodinis susitarimas laikytinas jungtinės veiklos sutartimi ir kad šio sandorio pagrindu buvo sukurtas turtas, pripažino atsakovams dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, garažo, tvarto ir viralinės. Taip pat akcentuoja, kad neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas pripažino negaliojančia ieškovei 2022 m. balandžio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį.
25. Paminėtina, kad šiuo atveju atsakovai M. A. ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), reikalavimą pripažinti jiems nuosavybės teises į ieškovės vardu įregistruotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą grindė, kad gyvenamasis namas ir priklausiniai pastatyti jų, ieškovės mamos L. Š. sutikimu, leidus nugriauti jos iš močiutės paveldėtą seną namą ir jos vardu gavus statybos leidimą, t. y. ginčo turtas buvo sukurtas atsakovų ir ieškovės motinos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bendrai veikti pradėjus 1986 metais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties buvimo, be kita ko, turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis).
26. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą (1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais ar kitu turtu arba savo darbu. Pažymėtina, kad 2000 m. CK šis sąrašas papildytas, įtvirtinant, kad, be jau išvardytųjų būdų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis).
27. 1964 m. CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų šios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti šio CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, turėjo būti sudaromi rašytine tvarka. Tai reiškia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršydavo nurodytą sumą, sutarčiai turėjo būti taikomas rašytinės formos reikalavimas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepripažino jungtinės veiklos egzistavimo, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas, nenustatęs sprendimo rezoliucinėje dalyje juridinio fakto (dėl žodinės jungtinės veiklos sutarties) pripažino atsakovams dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, garažo, tvarto ir viralinės.
29. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovus ir ieškovės mamą siejo artimi santykiai, jų šeimos gyveno kartu, todėl rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau įrodymai patvirtino tokį susitarimą buvus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rašytinės jungtinės veiklos sutarties šalys nesudarė, tačiau byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad vis dėl to ieškovės mama ir atsakovai veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta R. L. iš esmės patvirtino faktą, kad namo statybos išlaidas patyrė tik A. be kita ko nurodė, kad ieškovės mama neturėjo kur gyventi, todėl ją ir priėmė sesuo M.. Liudytoju apklaustas V. L. taip pat patvirtino faktą, kad jis atsakovams padėjo statyti namą (1986 – 1987 metų laikotarpiu) (duomenys neskelbtini).. Liudytoja Z. G. M. nurodė, kad namo statybą finansavo M. A., kuri buvo susitarusi su seserimi, kad visi dokumentai bus L. B. vardu, o finansavimas M. A.. Liudytoja J. J. nurodė, kad namo statybą finansavo M. A., o ieškovės mama negalėjo finansiškai prisidėti, nes ji niekur nedirbo. Liudytojas R. J. (atsakovės brolis) taip pat patvirtino faktą, kad gyvenamojo namo statymas buvo atsakovės (M. A.) prašymu, o ieškovės mama prie statybų neprisidėjo.
30. Atsakovai įrodinėdami, kad nekilnojamasis turtas buvo sukurtas (pastatytas) jungtinės jų ir ieškovės mamos veiklos pagrindu, be kita ko teikė ir kvitus apie statybų metu 1987-1990 m. pirktas statybines medžiagas ir jų tuo metu gautas pajamas, atsakovės vardu sudarytos paslaugų teikimo sutartys, byloje taip pat pateikti mokesčių mokėjimo kvitai, kurie iš esmės patvirtina faktą, kad atsakovai gyvena ginčo name bei prisideda prie jo gerbūvio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nesutikdama su atsakovų teiginiais dėl jų įnašo į ginčo nekilnojamąjį turtą sukūrimo, duomenų apie ieškovės mamos turėtas, paveldėtas pinigines lėšas, apie asmenis, stačiusius šį turtą, negalėjo pateikti ir (ar) nurodyti. Kaip minėta ankščiau pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad iš esmės ieškovės mama prie pajamų iš kurių galėjo prisidėti prie vykdomų statybų, neturėjo.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovai po gyvenamojo ir papildomų statinių statybos, faktiškai gyvenamuoju namu naudojosi daugiau kaip trisdešimt metų, mokėjo komunalinius mokesčius, visą tą laiką tarp šalių (ieškovės mamos ir atsakovų) nebuvo kilę jokių konfliktų. Nors remiantis kasacinio teismo išaiškinimais vien naudojimosi namu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties sudarymui pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015), tačiau toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pažymėta ir tai, jog naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali būti vertinamas kaip vienas iš susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) ar kitokių išteklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namą sau gyventi, būnant namo bendraturčiais. Šiuo atveju atsakovai jungtinės veiklos (asociacijos) teisinius santykius įrodinėjo ne tik naudojimosi gyvenamuoju namu, kitais pastatais, bet ir tokiomis aplinkybėmis, kad šalys šiam tikslui pasiekti kooperavo savo bendrus išteklius ir pastangas. Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovai investavo į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybas tiek savo lėšas, tiek ir darbą, o namas pastatytas, nugriovus L. B. iš močiutės paveldėtą seną namą ir jos vardu gavus leidimą statyti naują namą su ūkiniais pastatais. Tokie šalių veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina jų valią bendradarbiauti, t. y. kooperuoti savo materialius ir nematerialius išteklius bendram tikslui pasiekti – statytini naują gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, o toks susitarimas atitinka jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties požymius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovus ir ieškovės mamą siejo artimi giminystės ryšiai, šeimos gyveno kartu, nors rašytinė sutartis ir nebuvo sudaryta, tačiau byloje pateikti įrodymai, apklausti liudytojai patvirtina faktą, kad jungtinės veiklos sutarimas iš esmės egzistavo.
32. Apeliantė nurodo, kad iš pirmosios instancijos motyvų sprendžia, kad teismas konstatavo, jog jungtinė veiklos sutartis nebuvo sudaryta, todėl neaišku kokiu pagrindu, teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje pripažino atsakovams dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, garažo, tvarto ir viralinės. Kaip jau buvo aptarta ankščiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytinės jungtinės veiklos sutarties tarp ieškovės mamos ir atsakovų nebuvo sudaryta, tačiau remdamasis byloje esančių įrodymų visetu sprendė esant tokiam susitarimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo aptartų ir nurodytų motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas atsakovams dalinę nuosavybę į 4/5 nurodyto turto dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti ieškovės vardu, rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė pagrindo. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje sprendė, kad įrodymai patvirtina buvus jungtinės veiklos susitarimui, vertino, kad ieškovės mamos indėlis sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo žymiai mažesnis nei atsakovų, todėl konstatavo esant pagrindui atsakovų reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo tenkino iš dalies. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo rezoliucinę sprendimo dalį, nurodant, kad atsakovams pripažintina dalinė nuosavybė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Paminėtina, kad apeliantės padėtis nėra pabloginama, kadangi pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalis tik patikslinama.
33. Apeliantė taip pat nurodo, kad neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas pripažino negaliojančia ieškovei 2022 m. balandžio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinus, jog ginčo gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, kurie kaip turtas buvo sukurti jungtinės veiklos pagrindu, vykdant naują statybą yra ir atsakovų nuosavybė, darė išvadą, kad 2022 m. balandžio 8 d. ieškovei išduotas paveldėjimo liudijimas į visą gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus (garažą, viralinę ir tvartą), prieštarauja įstatymui ir iš dalies naikintinas ta apimtimi, kuria teismo sprendimu nustatomos atsakovų nuosavybės teisės į šį turtą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, kuris kaip turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdant naują statybą yra ir atsakovų nuosavybė, todėl buvo pagrindas tenkinti atsakovų reikalavimus dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi atsakovams pripažinta nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, atitinkamai ieškovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas tik toje dalyje, kurioje atsakovams pripažinta nuosavybės teisė į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
35. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovai praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, kad atsakovai priešieškinyje nurodė, kad ieškovė negalėjo paveldėti daugiau turto, nei jo priklausė jos motinai (CK 4.48 straipsnio 2 dalis), o atsakovai nepretenduoja į ieškovės motinai priklausantį turtą kaip paveldėtojai, o tai reiškia, kad atsakovai paveldėjimo teisės liudijimą ginčijo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovų priešieškinio reikalavimams ieškinio senaties termino, kadangi priešieškinis pareikštas 2023 m. balandžio 4 d., nepraleidus senaties termino.
36. Byloje esantis 2021 m. spalio 14 d. testamento turinys patvirtina, kad palikėja L. Š. nedetalizavo jai nuosavybės teise priklausančio turto, nurodė, kad priklausančius nuosavybės teise pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), palieka dukrai E. B.. Taigi, nustačius, kad atsakovai žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu tapo ieškovės paveldėto turto bendrasavininkai, o atsakovei nepagrįstai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į visą palikimo turtą, dėl ko yra teisėtas pagrindas pripažinti jį iš dalies negaliojančiu, pripažįstant atsakovams M. A. ir A. A. jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti ieškovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
37. Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai yra ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo dėl iškeldinimo nėra teisinio pagrindo. Apeliantė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad jei priešieškinis buvo tenkintas tik į 4/5 turto dalį, tai 1/5 dalis nuosavybės teise ir toliau priklauso ieškovei, todėl teismas turėjo tenkinti ieškinio dalį ir atsakovus iškeldinti bent jau iš 1/5 turto dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
38. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Taigi, ieškovė, reikšdama ieškinį iškeldinti asmenį iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, privalo įrodyti, kad patalpos, iš kurių siekia iškeldinti asmenį, priklauso ieškovei ir, kad iškeldintinas asmuo (atsakovai) neturi teisinio pagrindo naudotis šiomis patalpomis, o iškeldinamasis asmuo (atsakovai), nesutikdami su pareikštu reikalavimu, turi įrodyti, kad jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai kartu su ieškove yra nekilnojamojo turto bendrasavininkai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, šiuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidžia apeliantės teises, todėl reikalavimo dėl iškeldinimo tenkinti, nėra teisinio pagrindo.
40. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė (ieškovė), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.
41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
42. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į 32 punkte išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas tik patikslina pirmosios instancijos teismo rezoliucinę sprendimo dalį, nurodant, kad atsakovams pripažintina dalinė nuosavybė jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovė M. A. prašo priteisti iš ieškovės 744,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkintinas ir atsakovei priteistina iš ieškovės 744,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl atsakovams pripažintos dalinės nuosavybės dalies, nurodant:
„Pripažinti atsakovams M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalinę nuosavybę į 4/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4/5 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti ieškovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.“
Priteisti atsakovei M. A. iš ieškovės E. B. 744,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.