- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-280-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- T. V.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-1119/2022 pagal ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei O. A. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. A. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama:
1.1. nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. A.;
1.2. nustatyti atsakovo T. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. tvarką:
1.2.1. atsakovas T. V. darbo dienomis su nepilnamečiu sūnumi D. V. bendrauja tokia tvarka:
1.2.1.1. atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus D. V. neformaliojo ugdymo grafiką, atsakovas T. V. įsipareigoja sūnų vežioti į neformaliojo ugdymo užsiėmimus pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Sūnų atsakovas T. V. pasiima iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos 17.20 val. ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21.00 val.;
1.2.1.2. kai nevyksta neformaliojo ugdymo užsiėmimai ar sūnui pareiškus nenorą lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus, atsakovas T. V. įsipareigoja bendrauti su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais. Vaiką atsakovas T. V. pasiima 17.20 val. iš ugdymo įstaigos ar namų ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
1.2.2. apie konkrečius ateinančio mėnesio savaitgalius, kuriuos atsakovas T. V. bendraus su sūnumi, atsižvelgiant į ieškovės O. A. darbo grafiką, ieškovė O. A. įsipareigoja iki einamojo mėnesio 30 d. pateikti atsakovui T. V. savo darbo grafiką, kad būtų galima iš anksto susiderinti dėl sūnaus priežiūros savaitgaliais;
1.2.3. atsakovas T. V. savaitgaliais su sūnumi D. V. bendrauja tokia tvarka: atsakovas T. V. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina tą pačią dieną jį į jo gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Jei sutartu laiku atsakovas T. V. dėl nenumatytų objektyvių priežasčių negali paimti vaiko, tuomet iš anksto (ne vėliau kaip likus 1 dienai) apie tai informuoja ieškovę O. A., pranešimą jai išsiunčiant trumpąja žinute;
1.2.4. atsakovas T. V. su sūnumi bendrauja švenčių dienomis tokia tvarka: ieškovė O. A. įsipareigoja iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 30 d. pateikti atsakovui T. V. savo darbo grafiką šventiniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į vaiko interesus, šventiniu laikotarpiu atsakovas T. V. bendrauja su sūnumi tais laikotarpiais, kai ieškovė O. A. dirba.
1.3. priteisti iš atsakovo T. V. išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui D. V. 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą T. V. sūnaus išlaikymo išmokas už einamąjį mėnesį sumokėti iki to mėnesio 15 dienos;
1.4. priteisti iš atsakovo T. V. 4 655,00 Eur nepilnamečio vaiko D. V. išlaikymo įsiskolinimą;
1.5. šalių nepilnamečio vaiko D. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę O. A.;
1.6. priteisti ieškovei O. A. iš atsakovo T. V. visas ieškovės O. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys gyvena atskirai, o jų nepilnametis vaikas D. V. gyvena su ieškove. Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi tai labiausiai atitiktų nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovė siekia nustatyti maksimalų nepilnamečio vaiko ir jo tėvo bendravimą bei teikia bendravimo tvarką, dėl kurios šalys buvo susitarusios ikiteisminės mediacijos metu. Pasak ieškovės, D. V. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga bent 720,00 Eur suma. Šalių sūnus D. V. turi specialių poreikių – jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taikomas medikamentinis gydymas, kuris didžiąja dalimi yra kompensuojamas ligonių kasų. Tačiau ieškovė patiria dideles išlaidas higienos priemonėms (palutėms), kremams odos drėkinimui, patalynei (dėl dažno tiek antklodžių, tiek jų užvalkalų skalbimo). Jos darbo laikas nesutampa su sūnaus ikimokyklinio ugdymo laiku, todėl yra patiriamos papildomos išlaidos sūnaus priežiūrai (auklėms apie 160 Eur/mėn.).
3. Ieškovės žiniomis, atsakovo turtinė padėtis yra gera: jis nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto, automobilį, dirba gerai apmokamą darbą (duomenys neskelbtini) pareigose, turi aukštąjį išsilavinimą bei ilgametę ne mažesnę nei 20-ies metų profesinę patirtį šioje srityje. Be šalių sūnaus atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo kreditinius įsipareigojimus.
4. Ieškovė yra iš dalies darbinga – jai dėl nelaimingo atsitikimo (sužalojimo) darbe nuo(duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas(duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, o dėl ligos arba būklės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (senatvės pensijos amžiaus) nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Nepaisant savo riboto darbingumo, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)etato ir gauna vidutiniškai 2 015 Eur dydžio darbo užmokestį. Be to, ieškovė gauna 274,32 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją bei 392,21 Eur dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ieškovei taip pat yra mokamos išmokos vaikams.
5. Ieškovė be šalių sūnaus turi dar vieną išlaikytinį - sūnų D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nors ir yra sulaukęs pilnametystės, tačiau mokosi bendrojo lavinimo mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą ir jam yra reikalinga ieškovės parama. Be to, ieškovės sūnus D. A. turi specialių poreikių – dėl ligos arba būklės atsiradusios iki 24 metų ((duomenys neskelbtini)) jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis.
6. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – butą, keletą žemės sklypų, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, tačiau didžioji dalis šio turto yra apsunkinta hipoteka, šis turtas jokių pajamų ieškovei neduoda. Ieškovė turi kreditinių įsipareigojimų pagal būsto paskolą Nr. (duomenys neskelbtini)ir lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui (duomenys neskelbtini), kas mėnesį šių prievolių vykdymui moka apie 342 Eur dydžio įmokas (102 Eur busto paskolos dengimui, 240 – pagal lizingo sutartį).
7. Nurodė, kad atsakovas teikė nepakankamo dydžio išlaikymą sūnui (nuo 120 Eur iki 200 Eur per mėnesį), didžiausią šalių sūnaus išlaikymo naštą perkeldamas ieškovei. Už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas yra sumokėjęs 5 425 Eur išlaikymo, vietoje mokėtinos 10 080 Eur sūnaus išlaikymo sumos. Todėl už laikotarpį nuo 2018-01-01 dienos iki 2020-12-31 susidarė 4 655 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
8. Atsakovas T. V. su pareikštu patikslintu ieškiniu sutikdamas iš dalies, neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nors iš esmės neprieštaravo dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau nurodė, kad bendravimas pagal nurodytą bendravimo tvarką su vaiku nevyksta. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Paaiškino, kad jis teikia nepilnamečiam vaikui vidutiniškai po 150 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė neįrodinėja, kad šios sumos nepakanka sūnui išlaikyti ir jos nevertina nustatant vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, mano, kad jos yra nepagrįstai aukštos, ieškovė tokių išlaidų 5 metų vaikui nepatiria. Sūnui D. diagnozuoti susirgimai nelemia vaiko poreikių tokia apimtimi, kad išlaikymo suma siekia net 720 Eur per mėnesį. Atsakovo skaičiavimu sūnaus D. poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra ne didesnė kaip 280 Eur. Be to, reikia įvertinti, kad bendraudamas su sūnumi atsakovas taip pat patiria ir patirs išlaidas sūnaus reikmėms. Atsakovas yra apdraudęs sūnų D., moka draudimo įmokas 33,10 Eur per mėnesį.
9. Atsakovas dirba, gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini) iš darbinės veiklos vidutiniškai 800 Eur per mėnesį bei gaunama netekto darbingumo pensija 427,46 Eur. Nuosavybės teise atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra pardavęs automobilį, už kurį dalimis gauna kas mėnesį po 610 Eur (mokėjimai bus atliekami iki 2021m. rugpjūčio mėnesio). Atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 150 Eur per mėnesį, teikia paramą studentui sūnui L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur per mėnesį. Taip pat, teikia finansinę paramą išlaikymo reikalingai pensininkei mamai O. V., kas mėnesį pervesdamas po 100–200 Eur. Taigi atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo dydžio – 300 Eur išlaikymo sūnui D.. Atsakovas sutinka teikti 150 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui sūnui D..
10. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, gauna didesnes nei vidutines pajamas, iš kurių pajėgi prisiimti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išlaikyti sūnų D., teikti paramą pilnamečiui sūnui D.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad viena teikia paramą sūnui D., tačiau yra žinoma, kad gauna apie 140 Eur dydžio paramą kas mėnesį. Ieškovė gauna ir vaiko pinigus, kuriuos gali skirti vaiko poreikiams patenkinti.
11. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, kad teikiamo išlaikymo nepakako sūnaus poreikiams patenkinti, nepagrindė išlaikymo sumos, kurios nepakako mažamečiui D. V. išlaikyti. Tariamos skolos susidarymo laikotarpiu sūnui buvo nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių iki (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių ir tokio amžiaus vaiko poreikiai nėra dideli, todėl ieškovė ieškinio reikalavimu siekia naudos sau, o ne kompensuoti praradimus, patirtus auginant sūnų.
12. Atsakovas T. V. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
12.1. atsakovas T. V. bendrauja su sūnumi D. V. antradieniais ir ketvirtadieniais. Vaiką atsakovas pasiima iki 17.20 val. iš ugdymo įstaigos ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21 val.;
12.2. apie konkrečius ateinančio mėnesio savaitgalius, kuriuos atsakovas T. V. bendraus su sūnumi, atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką, ieškovė O. A. įsipareigoja iki einamojo mėnesio 30 d. pateikti atsakovui savo darbo grafiką, kad galima būtų iš anksto susiderinti dėl sūnaus priežiūros savaitgaliais;
12.3. atsakovas T. V. savaitgaliais su sūnumi bendrauja tokia tvarka: atsakovas sūnų D. V. pasiima ieškovės darbo dienos savaitgalį išvakarėse iki 20 valandos ir grąžina sūnų kitą dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21 val. Jei sutartu laiku atsakovas dėl nenumatytų objektyvių priežasčių negali paimti vaiko, tuomet iš anksto (ne vėliau kaip likus 1 dienai) apie tai informuoja ieškovę, pranešimą jai išsiunčia trumpąja žinute;
12.4. atsakovas T. V. su sūnumi D. V. bendrauja per Tėvo dieną. Atsakovas su sūnumi bendrauja atsakovo T. V. gimtadienio dieną – gruodžio 13 d., jei ši diena yra darbo diena, bendravimas su sūnumi nukeliamas į artimiausią šeštadienį. Atsakovas pagal šiame punkte nustatytą tvarką per Tėvo dieną ar atsakovo gimimo dieną (artimiausią savaitgalį) bendrauja su sūnumi, jei šios dienos nepatenka į ieškovės darbo grafiką;
12.5. atsakovas T. V. su sūnumi D. V. bendrauja švenčių dienomis tokia tvarka: ieškovė O. A. įsipareigoja iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 30 d. pateikti atsakovui savo darbo grafiką šventiniu laikotarpiu: per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, bei prieš vieną mėnesį iki mėnesio 30 d. pateikti atsakovui savo darbo grafiką šventiniu laikotarpiu – per Šv. Velykas. Derinant atsakovo bendravimo tvarką per šventes, atsakovui pirmenybė praleisti su vaikais poriniais metais gruodžio 24 d.–26 d. Neporiniais metais – gruodžio 31 d.–sausio 1 d., Šv. Velykas (abi dienas). Tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos bendrauti priklausančios dienos rytą 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą numatytos dienos nuo 20.30 val. iki 21 val.;
12.6. atsakovas T. V. turi teisę pasveikinti sūnų D. V. jo gimimo dieną, t. y., gegužės 29 d. Atsakovas su sūnumi per sūnaus gimtadienį bendrauja poriniais metais. Sūnų atsakovas pasiima iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos iki 17.20 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21 val.;
12.7. atsakovas T. V. su sūnumi D. V. praleidžia 2 (dvi) savaites per vasaros atostogas, iš kurių bent septynios dienos būtų nepertraukiamos, atsižvelgiant į vaiko poreikius, interesus, sveikatos būklę. Atsakovas T. V. apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja ieškovę O. A. prieš vieną mėnesį. Šalys gali susitarti ir dėl kitokios vasaros atostogų trukmės ir laiko. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi ieškovė O. A., neporiniais – atsakovas T. V.. O. A. turi pateikti T. V. vaiko dokumentus, asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms.
12.8. šalys privalo sudaryti sąlygas ir galimybes sūnui D. V. bendrauti su atskirai esančiu tėvu ar motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.
13. Paaiškino, kad nuo 2017 m. rugpjūčio ieškovė trukdo jam bendrauti su sūnumi. 2018 m. atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl trukdymo bendrauti su vaiku, tačiau ginčas iš esmės nebuvo išspręstas. Šalys dalyvavo mediacijos procese, siekė susitarimo taip pat ir dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, 2020-11-26 susitarimas buvo pasiektas, tačiau nėra vykdomas. Be to, mediacijoje nebuvo susitarta dėl bendravimo su sūnumi per šventes. Ieškovė nėra geranoriškai nusiteikusi, kad atsakovas bendrautų su sūnumi D., siekia nuolat kontroliuoti atsakovo veiksmus bendraujant su sūnumi, reikalauja, kad atsakovas praneštų ieškovei apie vaiko pasiėmimą, grąžinimą, apie tai, kur bus leidžiamas laikas su sūnumi, ieškovė neleidžia sūnui praleisti laiką su tėvu su nakvyne. Be to, ieškovė ne tik nesilaiko susitarimo, pasiekto mediacijoje dėl bendravimo su sūnumi, neteikia savo darbo grafiko, kad būtų galimybė planuoti bendravimo savaitgalius, bet dar ir siūlo atsakovui susisiekti tiesiogiai su sūnumi D. ir klausti vaiko noro susitikti su tėvu, kas sudaro prielaidas įvairioms manipuliacijoms, varžo bendravimo galimybes.
Šalies argumentai
14. Ieškovė O. A. su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ne ištisus metus šalių sūnus lankys ugdymo įstaigas: jų nelankys atostogų metu ar dėl kitų priežasčių (pvz., šventinės dienos, karantinas ar kt.). Todėl teismo sprendimu nustatytina, kad atsakovas antradieniais ir ketvirtadieniais su šalių sūnumi bendrauja tokia tvarka: paima sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki 17.20 val., iš kitos ugdymo įstaigos – pasibaigus ugdymo laikui, o sūnui nelankant ugdymo įstaigos iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.30–21.00 val. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašoma bendravimo tvarka savaitgaliais. Šalių sūnus dar nė karto be ieškovės nėra miegojęs atsakovo namuose, t. y., atsakovo aplinka jam nėra įprasta miegojimui. Atsakovas serga(duomenys neskelbtini) , o dėl šios ligos jį neretai ištinka (duomenys neskelbtini). Esant tokiai atsakovo būsenai, jis negali pasirūpinti vaiku. Todėl nustatytina kitokia atsakovo bendravimo su sūnumi savaitgaliais tvarka. Ieškovė sutiko su sąlyga dėl atsakovo bendravimo su vaiku per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, tačiau nesutiko, kad šalių sūnus švenčių dienomis miegotų pas atsakovą. Ieškovė nesutiko su siūlymu nustatyti vaiko ir atsakovo bendravimą per vaiko gimimo dieną. Ieškovė nesutiko dėl vaiko ir atsakovo bendravimo atostogų metu, nes nesutiko, jog šalių sūnus miegotų pas atsakovą ar su atsakovu kitoje sūnui neįprastoje vietoje. Mano, kad atsakovo bendravimo su sūnumi trukmė vasaros atostogų metu turėtų būti siejama su vaiko noru. Ieškovė sutiko su siūlymu nustatyti, jog šalys privalo sudaryti sąlygas ir galimybes sūnui D. bendrauti su atskirai esančiu tėvu ar motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Pažymėjo, kad ji visada skatino atsakovą bendrauti su sūnumi, nedarė tam kliūčių, tačiau atsakovas nuolat žemino ieškovę ir su sūnumi bendravo minimaliai, per pastaruosius vienerius metus iki bylos iškėlimo su sūnumi bendravo vos kelis kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
16. Nustatė nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą su jo motina O. A., jos gyvenamojoje vietoje.
17. Priteisė iš atsakovo T. V. nepilnamečiam vaikui D. V., 218,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-12-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos. Paskyrė ieškovę O. A. nepilnamečio vaiko D. V., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
18. Nustatė tokią nepilnamečio vaiko D. V., ir jo tėvo T. V., bendravimo tvarką:
18.1. T. V. su nepilnamečiu vaiku D. V. bendrauja, jei tai netrukdo nepilnamečio vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatą. Sergančiu nepilnamečiu vaiku rūpinasi ieškovė O. A..
18.2. T. V. nekliudomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į 18.1. punkte nustatytas išimtis.
18.3. T. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas šalių sūnų iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos iki 17.20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
18.4. T. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku savaitgaliais tokia tvarka:
18.5. įsiteisėjus teismo sprendimui, T. V. su vaiku bendrauja pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo mėnesio ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės šeštadienį nuo 20.30 val. iki 21.00 val.;
18.6. kitais mėnesiais T. V. su vaiku bendrauja antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės šeštadienį nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
18.7. T. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną (gruodžio 13 d.), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos iki 17.20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Jei atsakovo gimimo diena yra darbo diena, tai bendravimas su sūnumi nukeliamas į artimiausią šeštadienį, ir atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
18.8. T. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 14.00 val. iki 15.00 val., per Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val., ir vaiko gimtadienį, jeigu vaiko gimtadienis yra savaitgalį – pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val., o jei vaiko gimtadienis darbo dieną – pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos iki 17.20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
18.9. T. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporiniais metais: per Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 14.00 val. iki 15.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val., ir Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. nuo 20.30 val. iki 21.00 val., bei per Šv. Velykų antrąją dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
18.10. T. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais per vasaros atostogas 14 dienų, iš kurių 7 dienos yra nepertraukiamos, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų su atsakovu dieną iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su atsakovu dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi ieškovė O. A., neporiniais – atsakovas T. V.. Atsakovas T. V. apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja ieškovę O. A. prieš vieną mėnesį. O. A. turi pateikti T. V. vaiko dokumentus, asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms.
18.11. Jei atsakovas nustatytu laiku negali bendrauti su vaiku dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, tuomet iš anksto, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto bendravimo pradžios (išskyrus atostogų laikotarpį), informuoja apie tai ieškovę, išsiųsdamas jai pranešimą trumpąją SMS žinute.
18.12. Atsakovas jo bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo užtikrinti vaiko pasiruošimą formaliam ugdymui, o taip pat vaiko suplanuotą laisvalaikį (gimtadienius, šventes ir kt.).
18.13. Ieškovė 7 dienos prieš planuojamas atostogas su vaiku (išskyrus vasaros atostogas), jei ketinama išvykti iš gyvenamosios vietos, trumpąją SMS žinute informuoja atsakovą apie atostogų pradžią, pabaigą ir laikiną vaiko buvimo vietą. Pasibaigus atostogoms, kitą dieną ieškovė SMS žinute nurodo atsakovui jo ir vaiko bendravimo laiką kompensuojant vaiko atostogų metu praleistus susitikimus su atsakovu, o atsakovas kitą dieną po SMS žinutės gavimo informuoja ieškovę apie savo ketinimą pasinaudoti kompensuojamu bendravimu su vaiku laiku.
18.14. Atsakovas taip pat nedelsiant informuoja ieškovę trumpąją SMS žinute bei skambučiu, jei pablogėjo vaiko sveikatos būklė ar jis susirgo, ir nedelsiant parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į ieškovės nurodytą vietą.
18.15. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui ar gyvenamajai vietai, privaloma nedelsiant informuoti apie pasikeitimus kitą iš tėvų.
19. Priteisė iš atsakovo T. V. ieškovei O. A. 362,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo T. V. valstybei 59,00 Eur žyminį mokestį, o iš ieškovės O. A. valstybei 38,00 Eur žyminį mokestį. Likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
20. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021-06-11 nutartimi, iš dalies pakeista (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021-08-04 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažino visą bylos medžiagą nevieša ir nustatė neviešumo požymį. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
21. Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, konstatavo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl šią patikslinto ieškinio dalį tenkino visiškai.
22. Vertindamas reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kas mėnesį mokėtino 60,00 Eur mokesčio už darželį ir dėl išlaidų už kirpyklą (8,00 Eur), nors atsakovas prieštaravo dėl rinkliavų ugdymo įstaigoje, edukaciniams renginiams (8,00 Eur), kitų nenumatytų išlaidų (5,00 Eur), tačiau visuotinai žinoma aplinkybe pripažintina tai, kad nors šios išlaidos nėra fiksuojamos mokėjimo kvitais ar kitais apskaitos dokumentai, tačiau jos patiriamos, todėl yra pagrįstos. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, jog būsto, ryšio paslaugų ir interneto išlaidų dalis, tenkanti nepilnamečiam vaikui yra apie 50,00 Eur kas mėnesį. Teismas sprendė, kad yra pagrindas šiek tiek mažinti vaiko maistui skirtus poreikius nuo ieškovės nurodomų 120,00 Eur iki 90,00 Eur per mėnesį. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai teismui nepatvirtino, kad ji kas mėnesį vaiko rūbams ir avalynei išleidžia 60,00 Eur, todėl vaiko poreikius rūbams ir avalynei sumažino iki 40,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė visiškai įrodė, kad išleidžia vaiko vaistams, vitaminams ir sveikatos priežiūrai kas mėnesį apie 25,00 Eur. Pagal vaikui nustatytą gydymą vaisto (duomenys neskelbtini) vartojimas nėra būtinas, todėl teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius apie minėtam vaistui pirkti patiriamas būtinas išlaidas. Nors ieškovė teigė, jog vaikui bus reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas, tačiau šiuo metu išlaidų šiam gydymui ieškovė nepatiria. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kas mėnesį kurui išleidžia bent 200,00 Eur (4 asmenims), nepateikė. Tačiau vertino, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra ugdomas (duomenys neskelbtini) (ieškovės darbo vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini)), kai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto yra (duomenys neskelbtini) km atstumas keliais, taip pat įvertinęs tai, kad vaikas dalį laiko praleidžia pas ieškovės tetą (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir liudytoja apklausta A. M., teismas sprendė, kad ieškovė patiria išlaidas kurui, tačiau šių išlaidų nepilnamečio vaiko dalį sumažino iki 30,00 Eur per mėnesį. 20,00 Eur suma vaiko laisvalaikiui ir pramogoms teismas nelaikė per didele. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ji kas mėnesį vaiko higienos priemonėms ir skalbikliams išleidžia 80,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovui nesutinkant su vaiko higienos priemonėms ir skalbikliams išleidžiamos sumos dydžiu, teismas jį sumažino iki 50,00 Eur per mėnesį. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas mažino ilgalaikiams daiktams kas mėnesį skirtiną sumą iki 30,00 Eur. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, kurio mėnesinis mokestis yra 25,00 Eur ir šį mokestį ieškovė moka, be to, byloje yra įrodymai, kad vaikas lanko ir kitus neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Taigi, teismas pripažino, kad ieškovė visiškai įrodė, kad kas mėnesį nepilnamečio vaiko neformaliajam ugdymui reikalinga bent 20,00 Eur suma. Tarp šalių kilo ginčas dėl 160,00 Eur išlaidų auklei, iš įrodymų visumos, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės išlaidos auklei kas mėnesį neviršijo 40,00 Eur. Susumavus visas nurodytas sumas, gaunama 496,00 Eur suma, reikalinga nepilnamečiam vaikui D. V. išlaikyti, kuri laikytina protinga, ne per didele ir atitinkančia nepilnamečio vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, specialiuosius poreikius ir kitus poreikius. Todėl iš šios sumos atėmus savivaldybės skiriamas vaiko išmokas, kurias gauna ir ieškovė (ieškinio pateikimo metu – 60,00 Eur), gaunama 436,00 Eur suma, todėl teismas pripažino, kad kiekvienam iš tėvų, nenukrypstant nuo tėvų lygybės principo, tenkanti vaiko išlaikymo suma yra 218,00 Eur. Įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, teismas sprendė, kad D. V. iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis po 218,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant iki mėnesio 15 dienos, būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.
23. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 4655,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, teismas vertino, jog šalys iki bylos iškėlimo teisme buvo susitarę dėl vaiko poreikių ir vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, ieškovė nereikalavo atsakovo padidinti išlaikymo vaikui iki 300,00 Eur per mėnesį, šalys buvo susitarę, kad atsiradus papildomų vaiko išlaikymo išlaidų jų dalį padengs atsakovas, taigi atsakovo laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-26 teiktas išlaikymas visiškai tenkino nepilnamečio vaiko poreikius, todėl nėra pagrindo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės patikslintą ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
24. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nori bendrauti su vaiku, nors ir nereguliariai, tačiau bendraudavo su vaiku iki bylos iškėlimo teisme. Tačiau tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų (susirašinėjimo tarp šalių) matyti, kad nesant konkrečios nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, šalims yra sudėtinga geranoriškai susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos. Tarp tėvo ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryšys, vaikas susitikimo pas teismo psichologę metu džiaugėsi bendraudamas su tėvu, prisiminė kartu su juo praleistą laiką, išreiškė norą analogiškai praleisti laisvalaikį. Vaikas pažįsta tėvo aplinką, joje nesijaučia blogai, bendravimas su tėvu jam sukelia geras emocijas ir vaikas nori bendrauti su tėvu. Vaikas dėl mažo amžiaus ir dėl to, kad yra įtraukiamas į šalių tarpusavio konfliktus, negali suformuoti savarankiškos nuomonės, todėl ieškovės prašymą, nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką atsižvelgiant į vaiko nuomonę, teismas atmetė. Teismas vertino, kad vaikui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nėra tokio pobūdžio, kad vaikas negalėtų nakvoti kitoje aplinkoje, vaikas nakvoja ne tik savo namuose, tačiau ir pas ieškovės tetą, taip pat miega ir darželyje. Vaikas norėtų praleisti naktį pas atsakovą, tačiau jis bijo, kad dėl to verks mama (vaiko nuomonė). Taigi ieškovė neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių vaiko nakvojimas pas atsakovą neigiamai paveiktų vaiko sveikatą. Nors ieškovė teigė, jog dėl atsakovo sveikatos būklės jis negali tinkamai pasirūpinti savimi ir juo labiau nepilnamečiu vaiku, tačiau iš atsakovo teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atsakovui nebuvo nustatyta ypač sunki sveikatos būsena ( (duomenys neskelbtini)), medicininių dokumentų, kad dėl atsakovui diagnozuoto sveikatos sutrikimo jis negalėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Ieškovės nurodyti pavieniai įvykiai neleidžia konstatuoti, kad atsakovas pažeidžia vaiko teises ar teisėtus interesus ar piktnaudžiauja tėvo valdžia. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovės nepasitikėjimas atsakovu nėra objektyviai pagrįstas. Vaiko ir tėvo bendravimo tvarką teismas nustatė neatsižvelgdamas į ieškovės darbo grafiką, taip pat ieškovei nenustatė pareigos pateikti atsakovui savo darbo grafiką.
25. Taigi nenustačius, kad vaiko ir tėvo maksimalus bendravimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, įvertinus vaiko nuomonę, teismas nustatė tiek ieškovės, tiek ir atsakovo prašoma nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, ją šiek tiek modifikuojant atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusias bendravimo sąlygas, nustatant konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, įspėjimo dėl negalėjimo bendrauti su vaiku laiką, nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis bei atostogų metu, taip pat nustatant pereinamąjį laikotarpį, kad vaikas lengviau adaptuotųsi miegui atsakovo aplinkoje. Teismas paminėjo, kad nors šalys nurodė, kad antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovas pasiima sūnų 17.20 val. iš ugdymo įstaigos, tačiau nuo 2022-09-01 vaikas pradės lankyti mokyklą, todėl tikėtina, kad jam pamokos baigsis anksčiau nei 17.20 val., todėl tikslinga nustatyti, kad vaikas paimamas ne tik iš ugdymo įstaigos, tačiau ir iš namų, priklausomai nuo to, kur tuo metu jis yra.
26. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
27. Apeliaciniu skundu ieškovė O. A. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V. priteisimo ir dalį dėl D. V. bendravimo tvarkos su tėvu T. V. 4 (4.1, 4.2), 6, 7, 8 punktus ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atitinkamose dalyse tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas iš atsakovo sūnaus D. V. išlaikymui tik 218,00 Eur išlaikymą bei nustatydamas nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarką, netinkamai vertino byloje faktines aplinkybes dėl vaiko poreikių nustatymo, specialiųjų poreikių ir jų nulemtų išlaidų padidėjimo, vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų formuojama vieninga praktika, sukurtu precedentu, pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą nenurodydamas aiškių motyvų dėl padarytų išvadų ir įrodymų vertinimo, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą.
27.2. Teismas nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis maistui, kurios nuo 120 Eur buvo sumažintos iki 90 Eur, rūbams ir avalynei, kurios buvo sumažintos nuo 60 Eur iki 40 Eur, kurui, kurias sumažino nuo 50 Eur iki 30 Eur, higienai, kurias sumažino nuo 80 Eur iki 50 Eur, ilgalaikio naudojimo daiktams, kurios sumažintos nuo 40 Eur iki 30 Eur, ir vaiko priežiūrai, auklei, kurias sumažino nuo 160 Eur iki 40 Eur. Su šiose dalyse teismo padarytomis išvadomis apeliantė nesutinka. Be to, apeliantė nesutiktina su teismo nustatyta vaiko poreikių dalimi dėl išlaidų vaiko neformaliajam ugdymui.
Žemesnės instancijos teismas
27.3. Teismas nustatė, jog vaiko tėvų turtinė padėtis ir galimybės gauti pajamas yra geros, kas suponuoja faktą, jog yra visos galimybės užtikrinti ne tik būtinuosius, tačiau ir kitus, su vaiko laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu, saviraiška, laviniu susijusius poreikius. Taip pat buvo nustatyta, jog vaikas turi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, kas lemia vaiko specialiųjų poreikių atsiradimą. Šiame kontekste teismas vis tiek nustatė mažesnę nei 1 MMA (533,65 Eur) sumą, reikalingą šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, t. y. 496 Eur, kas iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
27.4. Apeliantės įsitikinimu, neturėtų būti sukuriama pareiga ieškovei įrodymu pagrįsti absoliučiai kiekvieną maistui išleidžiamą eurą. Teismas, įvertindamas ir aplinkybę, jog šalių sūnus greit pradės lankyti mokyklą, kur jam nebebus užtikrintas maitinimas ugdymo įstaigoje, nustatė, jog vaiko maistui reikalinga 90 Eur per mėnesį suma. Nesutiktina su tokia teismo išvada, kuri buvo padaryta klaidingai interpretuojant kitas byloje nustatytas aplinkybes ir vertinant įrodymus, neatsižvelgiant į jų visumą. Teismas nepagrindė, kodėl iš esmės buvo iki 90 Eur sumažinta ieškovės nurodyta 120 Eur suma, kuri neviršija net ir atsakovo sutuoktinės nurodytos vienam asmeniui per mėnesį skirtinos sumos.
27.5. Teismas nepagrįstai nusprendė mažinti ieškovės nurodyta 60 Eur per mėnesį sumą vaiko rūbams ir avalynei. Ieškovės prašoma priteisti suma sudaro po 360 Eur šaltajam ir šiltajam metų laikui. Tokia suma yra apskaičiuota atsižvelgiant į visuotinai žinomą ir neįrodinėtiną aplinkybę, jog vaikas auga ir rūbus jam keisti reikia, nes jie tampa nebetinkami ne tik dėl to, jog šie susidėvi, tačiau ir dėl to, jog tampa per maži.
27.6. Teismas nepagrįstai ieškovės nurodomas vaikui tenkančias kuro išlaidas nuo 50 Eur sumažino iki 30 Eur. Ieškovės patiriamos kuro išlaidos daugiausia yra susijusios būtent su šalių nepilnamečiu vaiku ir jo poreikių tenkinimu. Ieškovė turi vežti vaiką tiek į darželį, tiek ir pas tetą, todėl iš to seka logiška išvada, jog ir kuro sąnaudos pagal šias keliones atitinkamai susidaro.
27.7. Teismas išlaidas vaiko higienai įvertino 50 Eur per mėnesį suma, žymiai sumažindamas ieškovės nurodytą 80 Eur sumą. Apeliantė sutiktų, jog įprastai 50 Eur per mėnesį pakaktų vaiko higienai, tačiau šiuo atveju vaikas higienos priemonėms turi specialių poreikių, kurie yra atsiradę dėl sveikatos sutrikimo, todėl šalių sūnaus poreikiams šioje srityje skirtina suma turėtų būti didesnė.
27.8. Teismas vietoje ieškovės nurodytų 40 Eur skirtinų ilgalaikio naudojimo daiktams nepagrįstai nustatė, jog pakankamas dydis būtų 30 Eur. Teismas tokią klaidingą išvadą padarė neįvertindamas tokių daiktų pobūdžio ir kainų. Teismo motyvai dėl skirtinos šiai grupei daiktų sumos sumažinimui yra nepagrįsti.
27.9. Teismas akivaizdžiai be jokių motyvų atmetė kitus ieškovės teiginius ir įrodymus, jog vaiko neformaliojo ugdymo išlaidos jo poreikių nustatymo metu akivaizdžiai yra didesnės nei 20 Eur.
27.10. Nors teismas sutiko ir nustatė, kad vaikui dėl jo amžiaus yra reikalinga papildomo asmens pagalba prižiūrėti vaiką ieškovei ir jos šeimos nariams negalint juo pasirūpinti darbo metu, teismas šioms išlaidoms priskyrė tik 40 Eur per mėnesį, kas iš esmės prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei byloje surinktiems įrodymams.
27.11. Teismas nustatydamas iš atsakovo priteistiną 218 Eur sumą iš nustatytų vaiko poreikių sumos 496 Eur atėmė vaikui skiriamą išmokos („vaiko pinigų“) dydį, tokiu būdu nesilaikydamas vienodos teismų praktikos formavimo. Į vaikui mokėtino išlaikymo sumą valstybės skiriama išmoka galėtų būti įskaitoma tik tais atvejais, kai tėvai iš esmės nebūtų pajėgūs finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą, tačiau tokiais atvejais kaip šioje byloje, kai tėvų turtinė padėtis yra gera, įstatyminės pareigos išlaikyti savo tėvus perkėlimas ar kompensavimas valstybės lėšomis negali būti taikomas.
Šalies argumentai
27.12. Apeliantė nesutinka su sprendime nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos 4 (4.1, 4.2), 6, 7, 8 punktais iš esmės dalyse dėl vaiko paėmimo vieną, o grąžinimo kitą dieną. Teismas neatsižvelgė į 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktą išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į šalių sūnaus sveikatos ir atsakovo sveikatos būklę bendravimo tvarka be nakvynės, t. y. kai atsakovas pasiimą sūnų savaitgalį ryte ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, labiau atitinka vaiko interesus. Apeliantės teigimu, ryšys tarp atsakovo ir sūnaus nėra pakankamai stiprus, atsakovas nesuvokia visų sūnaus poreikių, kai kuriuos suvokia iškreiptai ar netgi neigia, kas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas šiai dienai negalėtų tinkamai ir visapusiškai pasirūpinti šalių sūnumi. Teismas labai vienpusiškai vertino 2021 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) apygardos teismo psichologės raštą, kuriame nurodyta jog vaiko ryšys su tėčiu yra netolygus ir psichologė išreiškė poziciją, jog „tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys abipusėmis gimdytojų pastangomis turėtų būti atkurtas tolygiai iš naujo, dedant nuoseklias abipuses pastangas ir tikintis palaipsniui ateinančio rezultato.“ Papildomą grėsmę vaiko stabilumo ir saugumo jausmui, kuris šiuo metu ypač svarbus dėl vaiko sveikatos būklės, kelia atsakovo neatsakingas požiūris bei sveikatos būklė.
27.13. Teismas, nustatinėdamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pažeidė savo CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą motyvuoti savo sprendimą.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. V. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Teismas nuosekliai analizavo ir vertino šalių argumentus bei pateiktus įrodymus dėl nepilnamečio vaiko D. V. poreikių, jų dydžio, priimdamas sprendimą neapsiribojo išlaidomis vaiko esminiams poreikiams tenkinti, bet ir vertino vaiko specialiuosius poreikius (diagnozuotų ligų nulemtas išlaidas), būtinybę bei tėvų galimybę užtikrinti ne tik šias, bet ir vaiko laisvalaikio, poilsio, papildomo ugdymo, bei kitas reikmes. Teismas besąlygiškai nesivadovavo išlaidų maistui, patvirtintų mokėjimo dokumentais, suma, analizavo ir kitus kriterijus, reikšmingus teisingam nepilnamečio vaiko maitinimo poreikiui nustatyti. Nuo 2021-02-01 taikomas vartotojų kainų indeksas yra 110,6, mokama indeksuota išlaikymo suma 241 Eur padengia praradimus dėl kainų kitimo, todėl ieškovės argumentai yra nepagrįsti.
28.2. Ieškovės argumentai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad kas mėnesį nėra perkami sezoniniai rūbai, batai ir pirmosios instancijos teismo išvadų, kad vaiko rūbai ir avalynė perkami paprastai prieš prasidedantį sezoną, o ne sezono metu perkami tik būtiniausi rūbai ar avalynė, jei tik jie susidėvėjo.
28.3. Aplinkybės, kad ieškovės šeima gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas ugdomas (duomenys neskelbtini) mieste, kad vaikas dalį laiko praleidžia pas tetą (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ieškovės reikalavimo dėl išlaidų kurui – 50 Eur per mėnesį, nes nepriklausomai nuo atstumų, ieškovė dirba tame pačiame (duomenys neskelbtini) mieste, kaip ir vaiko ugdymo įstaiga.
28.4. Skirtina suma sūnaus higienos poreikiams neturi būti didesnė nei nustatė teismas, nes ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė teismo sprendime teisingai nustatytų aplinkybių, kad priemones ieškovė perka ne kiekvieną mėnesį, jų paprastai pakanka 2–3 mėnesius. Ieškovės skaičiuojama išlaidų suma 80 Eur per mėnesį yra ne tik nereali, bet ir objektyviai nepagrįsta.
28.5. Apeliantė nepagrindė ilgalaikio naudojimo daiktams įsigyti patiriamų išlaidų dydžio, tokio pobūdžio daiktai (lova, rašomasis stalas, kėdė, rogutės, paspirtukas, dviratis, kompiuteris, telefonas, kt.) nėra perkami kasmet, o esminiai vaiko poreikiai, susiję su sveikatos sutrikimu ir to nulemtomis išlaidomis čiužiniui, patalynei buvo teisingai įvertinti.
28.6. Atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, nesant įrodymų apie vaiko polinkį konkrečiai vienai veiklai, reikalaujančiai pastovių ir vienodo dydžio išlaidų, teismo nustatyta išlaidų suma yra pakankama vaiko neformaliajam lavinimui.
28.7. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl teismo sumažintos sumos auklės pagalbai yra nepagrįsti, nes vien tai, kad dėl ieškovės darbo reikalinga papildomo asmens pagalba vaiko priežiūrai nenulemia didesnių, nei nustatė teismas išlaidų.
28.8. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija teismo teisę įskaityti valstybės skiriamą išmoką (vaiko pinigus) į priteistiną išlaikymą.
28.9. Atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nustatyta tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, įvertinus aktualias aplinkybes, todėl nepažeidžia nepilnamečio sūnaus interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
30. Kvestionuojamas teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
32. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo – dėl nustatyto išlaikymo dydžio, ir vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo – dėl punktų, kuriuose numatyta atsakovui galimybė pasiimti vaiką su nakvyne.
Dėl išlaikymo dydžio
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaidų nepilnamečio sūnaus poreikiams dydžiu: maistui – 90 Eur, rūbams, avalynei – 40 Eur, kurui – 30 Eur, higienai – 50 Eur, ilgalaikio naudojimo daiktams – 30 Eur, vaiko priežiūrai, auklei –40 Eur, teismo nustatyto dydžio išlaidomis vaiko neformaliajam ugdymui. Apeliantės nuomone, priteisiant vaikui išlaikymą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismas turėjo vadovautis minimalaus mėnesinio atlyginimo orientaciniu kriterijumi išlaikymo dydžiui nustatyti, kuris tenkina būtinuosius poreikius, tačiau neapima kitų, taip pat ir specialiųjų vaiko poreikių, todėl teismas nepagrįstai nustatė mažesnę nei 1 MMA sumą.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad nepilnamečiam vaikui D. V. išlaikyti reikalinga suma – 496 Eur per mėnesį, kuri laikytina protinga, ne per didele ir atitinkančia nepilnamečio vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, specialiuosius poreikius ir kitus poreikius. Iš šios sumos atėmęs 60 Eur savivaldybės skiriamas vaiko išmokas, kurias gauna ieškovė, pripažino, kad kiekvienam iš tėvų, nenukrypstant nuo tėvų lygybės principo, tenkanti vaiko išlaikymo suma yra 218 Eur.
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
36. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
38. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
39. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, nustatydamas ieškovės išlaidas vaiko maistui, skaičiavo pagal jos banko sąskaitos išrašą, surinktus kvitus, tačiau turėjo vertinti ir ieškovės šeimos sudėtį, todėl nepagrįstai buvo sumažinta ieškovės nurodyta 120 Eur per mėnesį suma vaiko maistui iki 90 Eur. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas analizavo ieškovės pateiktų sąskaitų išrašus, mokėjimo kvitus, todėl akivaizdu, kad įsitikino ieškovės faktinių išlaidų realumu ir nustatė pagrįstą išlaidų dydį ieškovės šeimoje vienam asmeniui. Priešingai, nei apeliuoja pati apeliantė, kitoks išlaidų maistui dydis šeimoje vienam asmeniui nenurodytas ir apeliaciniame skunde. Be to, apeliantė kitų reikšmingų kriterijų vaiko maitinimo dydžiui nustatyti nenurodė, apsiribojo netinkamu teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir argumentais dėl maisto kainų kitimo. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą visiems vaikams iki 18 metų, tarp jų ir D. V., valstybė kas mėnesį moka – ieškinio pateikimo dieną – po 60 Eur, nuo 2022 m. sausio mėn. 73,50 Eur, todėl teismo nuomone, tiek išlaikymo indeksavimas, tiek valstybės skiriamų vaiko pinigų sumos padidinimas nuo 30 iki 73,50 Eur taip pat užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir padidėjusias išlaidas dėl ekonominės situacijos šalyje. Akivaizdu, kad tokia apeliantės dėstoma pozicija nelemia didesnio nei teismo nustatyta išlaidų vaiko maitinimui dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ir kitus kriterijus, reikšmingus teisingam nepilnamečio vaiko maitinimo poreikiui nustatyti: tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) mokysis ugdymo įstaigoje ir tai galimai lems didesnes išlaidas maitinimui, tačiau vertino ir atsakovo šeimoje patiriamas išlaidas maistui, todėl nustatydamas tokio amžiaus vaiko maitinimui reikalingo išlaikymo dydį – 90 Eur per mėnesį sumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
41. Apeliantė tvirtina, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės nurodytą 60 Eur per mėnesį sumą sūnaus rūbams ir avalynei iki 40 Eur, nes apskaičiuota 360 Eur šaltajam ir šiltajam metų laikui, liko neįvertinta, kad vaikas auga, todėl didėja ir aprangos ir avalynės kaina. Tai, kad augant vaikui didėja aprangos ir avalynės kaina, nepaneigia teismo teisingai nustatytų išlaidų apimties, nes šioms reikmėms priteista suma per metus 480 Eur yra pakankama ir ateityje keičiantis augančio vaiko rūbų ir avalynės poreikiui patenkinti. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ji kas mėnesį vaiko rūbams ir avalynei išleidžia 60,00 Eur, o vaiko rūbai ir avalynė perkami paprastai prieš prasidedantį sezoną, o ne sezono metu perkami tik būtiniausi rūbai ar avalynė, jei jie susidėvėjo.
42. Apeliantė nesutinka ir su teismo nustatytomis vaikui tenkančiomis 30 Eur kuro išlaidomis. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl šeimos sudėties ir poreikio naudotis automobiliu, atstumų tarp gyvenviečių nuvežant ir parvežant vaiką. Aplinkybės, kad ieškovės šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kad vaikas dalį laiko praleidžia pas tetą (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ieškovės reikalaujamų 50 Eur išlaidų kurui per mėnesį, nes nepriklausomai nuo atstumų, pačios apeliantės darbo vieta, kaip sūnaus ugdymo įstaiga, yra(duomenys neskelbtini) mieste, be to, tokias išlaidas patiria ir atsakovas bendraudamas su sūnumi.
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad vaikui higienos reikmėms yra būtina 80 Eur suma. Teismo vertinimu ieškovės skaičiuojama 80 Eur išlaidų suma per mėnesį yra ne tik nereali, bet ir objektyviai nepagrįsta. Nors apeliantė tvirtina, kad teismas, nustatęs specialiuosius vaiko poreikius, neatsižvelgė į specialių priemonių kainas ir naudojimo intensyvumą, ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė teismo sprendime teisingai nustatytų aplinkybių, kad priemones ieškovė perka ne kiekvieną mėnesį, jų paprastai pakanka 2–3 mėnesius. Be to, dalį šių išlaidų savo lėšomis padengs atsakovas, kai sūnus pagal nustatytą bendravimo tvarką bus tėvo gyvenamojoje vietoje. Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ji kas mėnesį vaiko higienos priemonėms išleidžia 80,00 Eur.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su ieškovės reikalavimu priteisti vaikui ilgalaikio naudojimo daiktams reikalingą sumą, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl šių išlaidų nepagrįsto sumažinimo nuo 40 Eur iki 30 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ilgalaikio naudojimo daiktams įsigyti patiriamų išlaidų dydį, o tokio pobūdžio daiktai (lova, rašomasis stalas, kėdė, rogutės, paspirtukas, dviratis, kompiuteris, telefonas, kt.) nėra perkami kasmet, o esminiai vaiko poreikiai susiję su sveikatos sutrikimu ir to nulemtomis išlaidomis čiužiniui, patalynei buvo teisingai įvertinti. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovės nurodyta išlaidų suma per metus sudarytų 480,00 Eur, kas yra pakankamai didelė suma vaiko ilgalaikiams daiktams įsigyti.
45. Apeliantė ginčija ir išlaidų dydį sūnaus neformaliajam ugdymui, nurodydama, kad šalių sūnus yra ikimokyklinio amžiaus, dar nėra susiformavę vaiko norai. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatyta ir parinkta 20 Eur suma nepilnamečio sūnaus neformaliajam ugdymui yra pakankama vaiko papildomam lavinimui. Byloje nustatyta, kad šalys tarėsi, jog sūnus lankys karate, ieškovės teigimu sūnus turėjo lankyti suplanuotus užsiėmimus darželyje (gamtininkų, anglų k., dailės), kurie nevyko dėl pandemijos, planavo lankyti (duomenys neskelbtini), nuėjo į kelis užsiėmimus (duomenys neskelbtini) būrelyje, o pastaruoju metu lanko krepšinį ir šachmatų būrelį. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, nesant įrodymų apie vaiko polinkį konkrečiai vienai veiklai, reikalaujančiai pastovių ir vienodo dydžio išlaidų, teismo nustatyta išlaidų suma yra pakankama vaiko neformaliajam lavinimui.
46. Apeliantė ginčija teismo nustatytas 40 Eur išlaidas auklei. Byloje apklausta liudytoja A. M. nurodė, kad užmokesčio už vaiko priežiūrą iš ieškovės negauna, tik pagalbą perkant maistą, vaistus (priemokų dalyje), mokant mokesčius už komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės ir liudytojos A. M. parodymus, atsakovo argumentus, kad nepilnametį vaiką, ieškovei dirbant, prižiūri jos pilnametis sūnus ar jos sugyventinis, byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytas išlaidų dydis vaiko priežiūrai – 160 Eur per mėnesį nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sumažintos sumos auklės pagalbai yra nepagrįsti.
47. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šalims kooperuojantis dėl vaiko priežiūros ir ieškovei bendradarbiaujant su atsakovu, išlaidos vaiko priežiūrai nesusidarytų ar bent jau sumažėtų, nes atsakovas turi galimybę užtikrinti vaiko teisę būti prižiūrimam ne tik motinos ir auklės, bet ir tėvo. Teismų praktikoje nuosekliai išplėtota, kad vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 76 p.).
48. Apeliantė apeliuoja ir į tai, kad teismas nepagrįstai įskaitė valstybės skiriamą išmoką (vaiko pinigus) į priteistiną išlaikymą.
49. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
50. Pažymėtina, jog vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, iš esmės kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
51. Pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka nepilnamečiui vaikui ieškinio priėmimo metu buvo 60 Eur, o šiuo metu yra 73,50 Eur per mėnesį. Reikšminga tai, kad ieškovė apeliuojamų lėšų neįtraukė į išlaikymo dydį, dėl jų panaudojimo ir paskirstymo vaiko poreikių patenkinimui nepasisakė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas, neišvardindamas kokiems poreikiams gali būti naudojami vaiko pinigai, turėjo teisę šią sumą išskaičiuoti iš nustatytos nepilnamečio sūnui išlaikymui reikalingos sumos. Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės turtinė padėtis, įvertinus jos skolinius įsipareigojimus, yra geresnė nei atsakovo, nes jai nuosavybės teise priklauso didesnės vertės nekilnojamieji daiktai, neginčija ir teismo nustatytos aplinkybės, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tuo remiantis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai priteistino išlaikymo sumą sumažino pagal įstatymą vaikui mokama 60 Eur dydžio išmoka.
52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas nuosekliai analizavo ir vertino šalių argumentus bei pateiktus įrodymus dėl nepilnamečio šalių sūnaus poreikių, jų dydžio, priimdamas skundžiamą sprendimą neapsiribojo išlaidomis vaiko esminiams poreikiams tenkinti, bet ir vertino vaiko specialiuosius poreikius (diagnozuotų ligų nulemtas išlaidas), būtinybę bei tėvų galimybę užtikrinti ne tik šias, bet ir vaiko laisvalaikio, poilsio, papildomo ugdymo, bei kitas išlaidas ir reikmes.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
53. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos 4 (4.1, 4.2), 6, 7, 8 punktais, iš esmės tokį nesutikimą motyvuodama tuo, kad teismas neatsižvelgė į 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktą išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į šalių sūnaus ir atsakovo sveikatos būklę bendravimo tvarka turtėtų būti be nakvynės. Papildomą grėsmę vaiko stabilumo ir saugumo jausmui kelia atsakovo neatsakingas požiūris bei jo paties sveikatos būklė. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija nesutiktina.
54. Visų pirma, vertinant argumentą dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. išvados netinkamo vertinimo, pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į byloje išvadą teikiančios institucijos išvadą raštu, ją vertino kartu su šios institucijos atstovo pateikta išvada 2022-01-18 teismo posėdyje, kuriame atstovas nurodė, jog abiejų tėvų siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, išskyrus ieškovės siūlomą vaiko bendravimą sieti su vaiko noru. Paaiškino, kad nėra priežasčių neleisti vaikui nakvoti pas tėvą dėl vaiko sveikatos būklės, nes kuo dažniau vaikas bendraus su tėvu, tuo stipresnis formuosis jų tarpusavio ryšys. Be to, nereikia riboti vaiko ir tėvo bendravimo dėl atsakovo sveikatos būklės, nes nėra nustatyti dažni atsakovo sveikatos pablogėjimai, o atsakovas gyvena ne vienas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad byloje vertintas įrodymų visetas ir teismas nenustatė, kad vaiko ir tėvo maksimalus bendravimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
55. Antra, neteisi apeliantė teigdama, kad atsakovas nesuvokia sūnaus poreikių, negalėtų tinkamai juo pasirūpinti ir į šias aplinkybes teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovo gebėjimą pasirūpinti sveikatos problemų turinčiu sūnumi.
56. Apklausiamas šalių vaikas teismo psichologei yra nurodęs, kad jis žino tėvo namus, jam patinka būti pas tėtį, žaisti; džiaugiasi pamatęs tėtį ir kviečia jį žaisti kartu; pokalbio eigoje įvardija ir prisimena susitikimą tik su tėčiu ir geba identifikuoti, išreikšti teigiamus jausmus. Teismo psichologė 2021-11-26 išvadoje dėl vaiko nuomonės pažymėjo, kad bendraujant su atsakovu T. V. matyti, kad tėtis geba ir gali skirti nedalomo laiko sūnui. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės teiginiai dėl tėvo gebėjimų pasirūpinti sūnumi yra visiškai nepagrįsti.
57. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės siekia paneigti tėvo teisę bendrauti su sūnumi pasiliekant nakvoti atsakovo namuose, motyvuodama, kad tėvas nejautrus vaiko problemoms, neigia paaiškinimus apie vaiko emocinę, psichologinę būseną ir sutrikimus, medicinos specialistų nurodytas problemas, o tai, apeliantės įsitikinimu, kelia abejonių dėl atsakovo gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnumi.
58. Tačiau tokie subjektyvūs apeliantės teiginiai yra jos asmeninė nuomonė. Be to, galimai pačios ieškovės elgesys nulėmė tėvui teikiamos informacijos apie vaiką stoką, nes iki ginčo teisme atsakovui nebuvo sudarytos galimybės reguliariai bendrauti su vaiku. Atsakovas nori bendrauti su sūnumi, jam žinomi vaiko poreikiai, yra pasiruošęs sudaryti sąlygas vaikui savo namuose, teikti vaikui reikalingą pagalbą. Ieškovės pateikti ir apeliaciniame skunde aptariami medicinos dokumentai nepatvirtina, kad vaikas negali ilgesniam laikui likti su tėvu. Byloje ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad tėvas negali užtikrinti vaikui ramios, tausojančios aplinkos, režimo, stabilumo, palankaus psichologinio klimato. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad vaikui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nėra tokio pobūdžio, kad vaikas negalėtų nakvoti kitoje aplinkoje, vaikas nakvoja ne tik savo namuose, tačiau ir pas savo tetą, taip pat miega ir darželyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvas netinkamai vykdytų tėvo valdžią, nesirūpintų sūnumi. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad vaikas iki šiol nei karto nėra likęs nakvoti pas atsakovą, o buvimas ir žinojimas, kad reikės vykti pas atsakovą, nakvoti pas jį vaikui sukelia stresą, išgyvenimus, sąlygojančius vaiko (duomenys neskelbtini) nelaikymą, yra deklaratyvūs apeliantės teiginiai, negalintys paneigti sūnaus ir tėvo teisės bendrauti su nakvyne.
59. Trečia, neteisi apeliantė teigdama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su atsakovo neatsakingu požiūriu ir jo sveikatos būkle. Bylos nagrinėjimo teisme metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad neturi duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku darytų žalą vaiko sveikatai, raidai ar interesams. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodyti pavieniai įvykiai neleidžia konstatuoti, kad atsakovas pažeidžia vaiko teises ar teisėtus interesus ar piktnaudžiauja tėvo valdžia, teisingai vertino, kad dėl įvykių atsakovas atitinkamai įgijo papildomų vaiko priežiūros įgūdžių ir/ar suvokimo. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2021-10-11 (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad atsakovui diagnozuota liga ((duomenys neskelbtini)) netrukdo ir negali sutrukdyti rūpintis nepilnamečiu vaiku. Pagrįstai teismo vertinta, kad atsakovui nebuvo nustatyta ypač sunki sveikatos būsena ((duomenys neskelbtini)), nėra medicinos dokumentų, patvirtinančių, kad dėl diagnozuoto sveikatos sutrikimo atsakovas negalėtų pasirūpinti vaiku, atsakovas nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu šeimos santykių ir/ar vaiko globėju (rūpintoju) srityje. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas 2022-01-18 teismo posėdyje nurodė, kad vaiko ir tėvo bendravimo nereikia riboti dėl tėvo sveikatos, nes nėra nustatyta, kad sveiktos pablogėjimai būtų dažni, be to, atsakovas gyvena ne vienas. Liudytoja A. M., kuri padeda prižiūrėti šalių sūnų, 2021-10-19 teismo posėdyje nurodė, kad jai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ji vartoja medikamentus, taigi šios liudytojos sveikata ieškovei nekelia susirūpinimo jai prižiūrint sūnų.
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pozicija dėl draudimo sūnui nakvoti pas tėvą, prieštarauja nurodytai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatai, pagal kurią visų pirma tėvai, priimdami sprendimus ar imdamiesi bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku konkrečioje situacijoje, turėtų žinoti, kad svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių tėvo ir vaiko bendravimą reikėtų riboti, Šalys privalo suvokti, jog vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu privalo užtikrinti abi, vadovaujantis ne savo, o vaiko interesu bendrauti su abiem tėvais. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).
61. Nagrinėjamu atveju labai svarbu akcentuoti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, kiekviename sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Sprendime turi atsispindėti nustatyti faktai ir išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Taip pat sprendimo motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Teisėjų kolegija, įvertinusi priimto apylinkės teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nustatyti faktai ir išanalizuoti šalių pateikti įrodymai, sprendime pakankamai aiškiai išdėstyta, kodėl teismas vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Teismo sprendimo išvados pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi teigti, kad surašant teismo sprendimą buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai negalima.
63. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
65. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
66. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 726,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovui ieškovei priteistina 726,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.