Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1958-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
2S-1958-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
G. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1958-260/2013,Proceso Nr. 2-28-3-01253-2010-9,Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.3; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2538-570/2013 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo procese išaiškinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, G. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2-3) išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 vykdymą, t.y. išaiškinti, ar skolininkas G. B. privalo išgriauti buvusio pastato betono grindis. Jei taip, tai kokį konkretų, o ne apytikrį plotą jis privalo išgriauti, nuo kokių konkrečių taškų ir kokiais matavimo prietaisais privalo matuoti apie 20 m ilgio ir apie 17 m pločio griautiną ilgį ir plotį. Kiek konkrečiai išgriovus bus laikoma, jog išgriauta „apie“ ir sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Prašyme nurodo, kad 2013 m. kovo 6 d. priėmė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-423-570/2011, kuriuo skolininkas G. B. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos darbų valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), padarinius. 2013 m. birželio 9 d. skolininkui įteiktas reikalavimas minėtą teismo sprendimą vykdyti nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 1 d. Antstolių kontoroje gautas skolininko prašymas kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi (b. l. 24-25) antstolės prašymą tenkino ir išaiškino antstolei S. Ž., kad skolininkas G. B., vykdydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą turi išardyti visas savavališkai 20 m ilgio ir17 m pločio , 340 kv. m užstatymo ploto pastatyto statinio – mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad minėto teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo konstatuota, kad pats atsakovas (skolininkas) apsunkino savavališko statinio plotų ir ilgių skaičiavimus, statinį užkraudamas mėšlu, todėl ieškovas paskaičiavo griautiną plotą apytiksliai, pagal esamas aplinkybes. Atsiliepime į prašymą išaiškinti sprendimo vykdymą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiu tokių statybų pašalinimo reglamentavimu, skolininkas turi išardyti visas savavališkai pastatyto statinio konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi. Išaiškinti kokiais prietaisais ir nuo kokių konkrečių taškų atlikti matavimus teismas atsisakė nurodydamas, kad tai nėra teismo kompetencija ir pasiūlė skolininkui šiuo klausimu kreiptis į statybos remonto darbus vykdančius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo skolininkas G. B. atskiruoju skundu (b. l. 29-30,) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio26 d. nutartį ir grąžinti prašymą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

Teismas neišaiškino, nuo kokių konkrečių taškų ir kokiais matavimo prietaisais skolininkas privalo matuoti griautiną statinį.Teismas išėjo už sprendimo ribų, kadangi pasisakė, jog konstrukcijas reikia griauti iki 50 cm po žemės paviršiumi. Jeigu suinteresuotas asmuo sprendžia, kad tai yra reikšmingos aplinkybės, apelianto nuomone, tai sudaro pagrindą prašyti atnaujinti procesą, nes yra naujos aplinkybės. Griaudamas savavalinę statybą apeliantas negali išgriauti buvusiai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausiusio statinio liekanų, nes priešingu atveju gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir kilti žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Jei suinteresuotas asmuo negalėjo pagrįsti ieškinio, teismas turėjo jį atmesti, o ne patenkinti remiantis prielaidomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinko ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (b. l. 37-38) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vien formalus paaiškinimas, jog savavališkos statybos padarinių pašalinimas pagal galiojančią tvarką gali pažeisti trečiųjų asmenų teises, negali būti pagrindu patenkinti atskirąjį skundą, nes toks sprendimas pažeistų CPK 2 straipsnyje numatytus tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant bylas ir kt. Padarinių šalinimo tvarka yra apibrėžta įstatymais ir poįstatyminiais aktais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso šioje byloje paskirtis – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pagal antstolės prašymą buvo išaiškintas teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

CPK 589 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007 ir kt.). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje Nr.2-423-570/2011 ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. B. dėl neteisėtai atliktų savavališkos statybos darbų padarinių pašalinimo, 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos darbų apie 20 m ilgio, apie 17 m pločio ir apie 340 kv. m užimamo ploto statomos mėšlidės, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statomą mėšlidę ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojo ieškovę nugriauti statomą mėšlidę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (b. l. 13-17). Išnagrinėjęs atsakovo G. B. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 18-23). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šio Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu išieškotojai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2013 02 12 buvo išduotas 2012 m. sausio 26 d. vykdomasis raštas, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo2012 01 17.

2013 03 01 išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė antstolei prašymą „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir faktinių griovimo išlaidų“, kuriuo prašė sprendimą vykdyti priverstinai, t.y. priimti vykdyti pateikiamą vykdomąjį raštą ir jį vykdyti siunčiant raginimus, kurių neįvykdžius būtų kreipiamasi į teismą dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, teismo prašant skirti iki 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

2013 03 06 antstolė S. Ž. išsiuntė skolininkui G. B. Reikalavimą, kuriame nurodė, kad ragina-reikalauja, kad skolininkas iki 2013 m. gegužės 1 dienos įvykdytų Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą, t.y. pašalintų savavališkos statybos padarinius. Šis reikalavimas skolininkui buvo įteiktas 2013 03 09.

2013 04 25 skolininkas G. B. pateikė antstolei prašymą, prašydamas, kad ši kreiptųsi į teismą ir prašytų išaiškinti, ar jis privalo išgriauti buvusio pastato betonines grindis, kokį konkretų plotą jis privalo išgriauti, kokiais prietaisais matuoti apie 20 m ilgio ir 17 m pločio griautiną ilgį ir plotį.

2013 06 04 antstolė S. Ž. pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo prašė vadovaujantis CPK 589 straipsnio nuostatomis išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 vykdymą, t.y. išaiškinti, ar skolininkas G. B. privalo išgriauti buvusio pastato betono grindis. Jei taip, tai kokį konkretų, o ne apytikrį plotą jis privalo išgriauti, nuo kokių konkrečių taškų ir kokiais matavimo prietaisais privalo matuoti apie 20 m ilgio ir apie 17 m pločio griautiną ilgį ir plotį. Kiek konkrečiai išgriovus bus laikoma, jog išgriauta „apie“ ir sprendimas yra įvykdytas tinkamai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė: „antstolei S. Ž. išaiškinti, kad skolininkas G. B., vykdydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą turi išardyti visas savavališkai 20 m ilgio ir17 m pločio , 340 kv. m užstatymo ploto pastatyto statinio – mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini)“.

Atskiruoju skundu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį apskundė suinteresuotas asmuo skolininkas G. B..

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas neturėjo pareigos pagal antstolės pareiškimą išaiškinti, kaip turėtų vykdyti sprendimą suinteresuotas asmuo skolininkas G. B..

Civilinio proceso kodekso 583 straipsnis nustatė, kad Civilinio proceso kodekso nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.

Savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomo ar pastatyto statinio (statinio dalies) nugriovimo pagal teismo sprendimą organizavimo procedūras, kurias, kaip išieškotoja, vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustatė Savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomo (pastatyto) statinio (statinio dalies) nugriovimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.120. Ši teisės aktas galiojo iki 2013 m. liepos 1 d., t.y. ir Marijampolės rajono teismo 2011 05 18 sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo metu ir Marijampolės rajono apylinkės teismui priimant apskųstąją 2013 06 26 nutartį dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Jis neteko galios nuo 2013 m. liepos 1 dienos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui 2013 m. birželio 5 d. priėmus įsakymą Nr. 91 „Dėl Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 1V-120 „Dėl Savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomo (pastatyto) statinio (statinio dalies) nugriovimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Pagal šiuo aprašu, galiojusiu nuo 2010 07 30 iki 2013 07 01, nustatytą tvarką, pasibaigus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam terminui, iki kurio statytojas buvo įpareigotas nugriauti statinį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pareigūnas patikrina šio įpareigojimo įvykdymą ir surašo nustatytos formos Teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomą (pastatytą) statinį (statinio dalį) įvykdymo patikrinimo aktą. Nustačius, kad statytojas neįvykdė teismo įpareigojimo, ir įsiteisėjus teismo sprendimui, suteikiančiam Inspekcijai teisę pačiai nugriauti statinį statytojo lėšomis, inspekcija raštu kreipiasi į teismą, priėmusį sprendimą statinį (statinio dalį) nugriauti, dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Inspekcija, organizuojanti statinio griovimą, parenka rangovą, sudaro su juo statinio griovimo darbų sutartį, inicijuoja antstolio paslaugų pirkimą, pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą, griovimo darbų sutarties kopiją.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 p. nustato, kad pateikiant antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, kartu pateikiamas ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdyti šios rūšies vykdomąjį dokumentą, turi parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus.

Paminėtos nuostatos teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų, įpareigojančių nugriauti savavališkai pastatytą statinį, vykdymą, pats Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 05 18 sprendimas, įpareigojęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinį, jei to per 6 mėnesius nepadarys skolininkas G. B., leidžia vertinti, kad priverstinai vykdytinas tik toks teismo sprendimas, kada statinio nugriovimą organizuoja išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Todėl antstolė, priėmusi iš išieškotojo vykdyti tokį vykdomąjį raštą, neprivalėjo skolininkui G. B. nustatyti naujo termino teismo sprendimui įvykdyti, o juo labiau kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kada to prašė sprendimo laiku teismo įpareigojimo neįvykdęs skolininkas. Jei skolininkui G. B. buvo neaišku, kaip jis privalėjo įvykdyti teismo sprendimą, jis turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo tvarkos išaiškinimo per tą laikotarpį, kada privalėjo sprendimą įvykdyti, t.y. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apie šią teisę jam buvo paaiškinęs ir 2012 01 17 nutartimi jo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

Kadangi pareiškėja antstolė S. Ž. prašė teismą išaiškinti, kaip turi įvykdyti teismo sprendimą skolininkas, kuris teismo įpareigojimų sprendime nurodytu terminu jau neįvykdė, o teismas sprendime yra nurodęs, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ir išieškoti iš skolininko reikiamas išlaidas, teismas tokį antstolės prašymą turėjo palikti nenagrinėtą, nes toks išaiškinimas nesukels jokių teisinių pasekmių neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus organizuojant išieškotojui. Išieškotojui, kaip matyti iš bylos medžiagos, neaiškumų kaip įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą nekilo.

Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip ir minėta, nuo 2013 m. liepos 1 d. galioja naujas Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašas, o jo kai kurių naujų nuostatų taikymui gali turėti reikšmės ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas, nenaikina apskųstosios Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 06 26 nutarties ir nepalieka antstolės pareiškimo nenagrinėtu, bet nusprendžia dėl šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pripažįsta, kad taip pasielgti tikslinga dar ir todėl, kad CPK 595 straipsnis numato ir Taikos sutarties vykdymo procese sudarymo tarp išieškotojo ir skolininko galimybę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais motyvais, todėl tų pačių motyvų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Kartu teismas pripažįsta tikslingu pažymėti, kad apeliantas dalyvavo nagrinėjant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį pirmosios instancijos teisme, todėl žino visas su pareikštu ieškiniu susijusias aplinkybes, tame tarpe ir ginčo objekto – valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios mėšlidės – buvimo vietą, jos plotį, ilgį ir bendrą užimamą plotą. Nurodyti tikslius nugriautino objekto išmatavimus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sutrukdė pats apeliantas, atsisakydamas nukrauti mėšlą ir bylos nagrinėjimo metu jo užkraudamas vis daugiau, tokiu būdu nuslėpdamas atliktų savavališkos statybos darbų mastą ir pobūdį (b. l. 16). Būtent todėl sprendimo vykdymo stadijoje apeliantas turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes, t .y. nugriauti statinį, kurio išmatavimai nurodyti apytiksliai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, jog apeliantas, prašydamas teismą nurodyti tikslius griautino objekto išmatavimus, akivaizdžiai siekė vilkinti vykdymo procesą. Atkreiptinas skolininko dėmesys, kad pagal Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašo nuostatas ar įvykdytas teismo sprendimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas vykdys griovimo darbus, konstatuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas išėjo už sprendimo ribų nurodydamas, jog konstrukcijas reikia griauti iki 50 cm po žemės paviršiumi. Pareiškėja prašyme prašė išaiškinti, kiek konkrečiai išgriovus bus laikoma, kad išgriauta „apie“ ir sprendimas yra įvykdytas. Teismas, remdamasis Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis skundžiamoje nutartyje išaiškino, kas yra statinio nugriovimas ir kada statinys laikomas nugriautu. Tai, kad pastarojo teisės akto IX skirsnio 15 punkte nurodyta, jog statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos, išskyrus likusias giliau kaip 0,5 metro po žemės paviršiumi, nelaikytina prašymo ribų peržengimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikdamas nugriauto pastato apibrėžimą galiojančių teisės aktų prasme, teismas tik užkirto kelią kitiems galimiems su šio sprendimo vykdymu susijusiems neaiškumams, tačiau nepakeitė sprendimo turinio ir esmės ir neišėjo už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

Kitais atskirojo skundo argumentais apeliantas iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, buvo paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjęs, todėl privalomas bylos šalims.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarką, kurios privalėjo laikytis vykdydamas teismo įpareigojimus skolininkas, pirmosios instancijos teismas išaiškino tinkamai. Todėl apskųstoji nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis