Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-172-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: e2A-172-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01806-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: A. I.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-172-856/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01806-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13124-948/2022 pagal pareiškėjo A. I. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1994 metais iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi iki to laiko žemės ūkio bendrovei priklausantys pastatai, kaip ir didžioji dauguma kaimo vietovėse buvusių pastatų, nebuvo inventorizuoti, 2022 metais buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Nuo 1994 metų buvo tvirtai įsitikinęs, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra jo nuosavybė, tačiau kai 2022 metais nutarė pasirūpinti jam priklausančio turto reikalais, pateikus prašymą įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valstybės įmonės Registrų centras 2022-09-16 sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Išskyrus kadastrinių matavimų bylą ir ūkinės knygos ištrauką, kitų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į minėtą turtą, pareiškėjas neturi. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėtų pripažinti faktą, kad nuosavybės teisę į minėtą turtą pareiškėjas įgijo pagal įgyjamąją senatį, kadangi šį nekilnojamąjį daiktą jis sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė daugiau kaip dešimt metų – nuo 1994 metų. Nekilnojamieji daiktai, kuriems siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, yra išsamiai aprašyti kadastrinių matavimų byloje, sudarytoje 2022-05-14, kuri pateikta teismui. Kad turtą pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau negu 10 metų, įrodo jo turima kadastrinių matavimų byla, komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai, ištraukos iš (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos, seniūnijos pažyma.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas turi pateikti teismui duomenis, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius tokių aplinkybių, pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas nepateikė likvidacinės komisijos protokolo, patvirtinančio, kad ginčo turtas buvo perduotas pareiškėjui, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nupirko ginčo objektą.

5. Suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimu į pareiškimą, kuriuo prašė sprendimą priimti atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu patikslintą pareiškimą tenkino – nustatė faktą, kad A. I. pagal įgyjamąją senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis faktas nustatytas daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įteisinti.

7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad duomenų apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra. A. I. nuo 1991-03-17 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022-10-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), name, kuriam VĮ Registrų centre nėra suteiktas adresas. Pagal išsidėstymą namas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp namų, kuriems suteikti numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos patvirtina, kad pareiškėjas 1994 – 1996 m. gyveno (duomenys neskelbtini).

8. Teismas iš Perlas Finance mokėjimo nustatė, kad A. I. sumokėjo vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektrą, tiektą (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2022-09-16 Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuspręsta A. I. pateiktą prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto registre atmesti. Iš Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad informacijos apie surašytą savavališkos statybos aktą ar kitus teisės aktų pažeidimus adresu: (duomenys neskelbtini)., neturi. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 1994 metais iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šiame pareiškime nurodytą turtą nei vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leido pagrįstai manyti, jog pareiškėjas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1994 m., t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2022-11-04 specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų taip pat niekam nepateikus ir pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat nepareiškus, teismo vertinimu, tai yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Kasacinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (LAT 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

10.2. Tam, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas, galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

10.3. Pagal teisinį reguliavimą, pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali būti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali būti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Teismas, priimdamas sprendimą, netyrė aplinkybių, ar pareiškėjo pareiškime nurodyti pastatai yra pastatyti teisėtai, ar gali būti civilinėje apyvartoje ir tuo pačiu – ar galima nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nustatė reikalavimus gyvenamojo namo ir negyvenamųjų statinių statybai parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, sąmatas ir kt., tačiau byloje nėra duomenų, kad apie šiuos dokumentus būtų užklausti žemės ūkio bendrovė, archyvai, kad būtų išsiaiškintas šių dokumentų likimas.

10.4. Teismas visiškai netyrė, ar pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių duomenų, dokumentų apie tai, kokiais pagrindais bei tvarka pastatai buvo įsigyti, taip pat nenurodė, ar tokie dokumentai yra išlikę. Pareiškėjo pateiktuose VĮ Registro centro sprendimuose nurodoma, kad būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių įgijimą. Tačiau pareiškėjas, nurodydamas, kad pastatus įgijo iš žemės ūkio bendrovės, nenurodo pastatų įgijimo dokumentų likimo. Jei šie dokumentai išlikę pas pareiškėją arba pas buvusį pastatų savininką – žemės ūkio bendrovę (pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į žemės ūkio bendrovę dėl šių dokumentų), pareiškėjas neįrodo, kad yra CPK 445 straipsnyje nurodytos būtinos sąlygos juridinio fakto nustatymui – kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tuo metu galiojusioje CK redakcijoje (1965-01-01 – 2001-07-01) buvo įtvirtintas reikalavimas tokio pobūdžio sandorių privalomai formai (42-46 straipsniai).

10.5. Oficialiais duomenimis pastatai yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Nustatant nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą į pastatus, kurie yra valstybinėje žemėje, neabejotinai paliečiami valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interesai. Todėl byloje suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog pastatus įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, tačiau nėra duomenų, ar įsigyti buvo visi ar tik dalis pastatų, ar pagal sandorį buvo visiškai atsiskaityta, suinteresuotu asmeniu byloje turėjo būti įtraukta ŽŪB (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

10.6. Teismas, nebūdamas pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių, kad būtų išaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės, neįtraukė į bylą asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų priėmė sprendimą, o pagal esančius byloje įrodymus nebuvo galima bei nėra galima apeliacinėje instancijoje išnagrinėti bylą iš esmės. Nesant byloje surinkta pakankamai duomenų, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. I. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad pastatus įgijo pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu, o ne statybos proceso metu. Dėl šių aplinkybių civilinėje byloje neįrodinėjo statybos proceso teisėtumo. Pareiškėjas rašytiniais įrodymais pagrindė, kad po pirkimo - pardavimo sandorio pastatus valdė daugiau nei 10 metų atvirai ir sąžiningai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

11.2. Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas nuo teismų praktikos nenukrypo. Pagal kasacinio teismo praktiką, sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis įtrauktos kompetentingos valstybės institucijos, kurios privalo teikti įrodymus, jei yra nustatomi teisės pažeidimai. Savavališkos statybos statusas ginčo statiniams nėra nustatytas, toks statinio statusas suteikiamas išimtinai administracine tvarka. Teismas, neturėdamas įrodymų, kad ginčo pastatai pastatyti neteisėtai, neturėjo teisinio pagrindo atmesti pareiškimo.

11.3. Teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, o apelianto reikalaujamos nustatyti aplinkybės yra perteklinės arba buvo nustatytos. Pareiškėjas pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su sandoriu. Kai nėra visų dokumentų, kurie reikalingi sandoriui patvirtinti, ir nebėra pačio pardavėjo, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neįmanoma gauti ir yra išnaudotos visos galimybės juos rasti. Kodėl ginčo pastatui sandorio metu nebuvo suformuotas žemės sklypas, pareiškėjui nėra žinoma. Pareiškėjas žemės sklypo formavimo klausimo nekėlė, todėl šių faktinių aplinkybių nustatymas yra perteklinis šios bylos nagrinėjimo kontekste.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Pareiškėjas nepateikė jokių turto įsigijimo dokumentų, t. y. jei, kaip teigiama pareiškime, pareiškėjas 1994 metais iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini).

12.2. Sutiktina su apeliante, kad galimai ginčijamu sprendimu pareiškėjas siekia įteisinti nelegalios statybos faktą.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, pastatams (statiniams), esantiems tarp adreso objektų (pastatų, statinių), kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nėra avansu išpirktas, nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamajam namui ir jo priklausiniams suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

13.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn. Remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. liepos 1 d. valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo tarpu šioje byloje prašoma nustatyti statinių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti, ar buvo visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

15. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

16. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

17. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

19. Taigi, tai, kad per visą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., egzistavimo laikotarpį nebuvo konstatuota šių pastatų savavališka statyba, neleidžia daryti išvados, jog statyba yra teisėta, ir pareiškėjas, norėdamas nekilnojamuosius daiktus įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, be kita ko, turėjo įrodyti ir jų statybos teisėtumo faktą.

20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė aplinkybių, ar pareiškėjo pareiškime nurodyti pastatai yra sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pastatų statybos teisėtumo, nors apeliantė dėl šios aplinkybės buvo pasisakiusi savo atsiliepime į ieškinį, nurodydama, jog „<...>byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius tokių aplinkybių, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, manome, kad pareiškėjo pareiškimas neturėtų būti tenkinamas“.

21. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Toks išaiškinimas reiškia, kad teismai, nagrinėdami pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kurių objektas statiniai, turi pareigą nustatyti, ar statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas ir nevertindamas, ar statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ypatingosios teisenos bylose privalėdamas būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), neįpareigojo pareiškėjo teikti įrodymus, pagrindžiančius statinių teisėtumą, bei pats neišsireikalavo įrodymų, turinčių reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Nesant teismo sprendime motyvų dėl statinių atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės jų vertinti, kas suponuoja išvadą, kad nėra atskleista bylos esmė. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1517-852/2020; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-106-601/2022 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad grąžindamas bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų vertinti, ar statiniai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Šis kasacinio teismo išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamos bylos atveju.

24. Sutiktina su apeliante, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad pastatus 1994 metais įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, suinteresuotu asmeniu byloje turėjo būti įtraukta ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas asmuo, kaip buvęs pastatų savininkas, gali turėti reikšmingos informacijos ar įrodymų, susijusių su statinių teisėtumu.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procesą reguliuoja CPK 533 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, apeliantė atsiliepime į ieškinį pateikė argumentus dėl statinių teisėtumo nustatymo kaip turinčio esminę reikšmę pareiškimo nagrinėjimui. Be to, iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „pareiškėjas nepateikė likvidacinės komisijos protokolo, patvirtinančio, kad ginčo turtas buvo perduotas pareiškėjui, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nupirko ginčo objektą“. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, jog suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į ieškinį iš esmės ginčijo teisėtumo sąlygą, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškimą rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 533 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis pažeidimas galėjo nulemti tinkamą bylos esmės neatskleidimą.

26. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, ar pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, pažymi, kad teismas minėtas aplinkybes turi tirti tik nagrinėdamas bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 445 straipsnis). Šių bylų nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK XXVI skyriuje. Tuo tarpu nagrinėjama byla iškelta pagal pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK XXXIV skyriaus „Bylos dėl daiktinių teisių“ trečiame skirsnyje „Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį“ (CPK 530-533 straipsniai). Šio skirsnio nuostatos nereikalauja, jog pareiškėjas pateiktų įrodymus, kad jis kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi šiuo atveju sprendžiama ne dėl fakto nustatymo, kaip pavyzdžiui, prarasti nuosavybės teisės dokumentai, bet konstatuojamas vienas iš CK 4.47 straipsnyje numatytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. CPK 531 straipsnyje įvardijami reikalavimai pareiškimo turiniui, nurodant, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti: 1) išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 2) nurodytas daikto valdymo terminas; 3) nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas; 4) nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; 5) nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. CPK 532 straipsnis numato, jog pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Pranešime turi būti nurodyta: 1) bylą nagrinėjantis teismas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta; 3) daiktas, kuriam prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 4) pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese; 5) bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs minėtas civilinio proceso teisės normas.

27. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėdamas rašytinio proceso tvarka ir nesiaiškindamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl statinių atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant pareiškėjo pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes pagal tirtinų aplinkybių mastą (vertinti, ar statiniai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti statiniai), pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė