- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-106-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09508-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-21461-1088/2021 pagal L. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį ji įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant jo priestatą 1i1p (žymėjimas plane nurodytas pagal 2021 m. vasario 8 d. UAB „Homo Novus“ parengtą kadastrinių matavimų bylą), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, jog ji daugiau nei 35 metus gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), t. y. 1985 m. gruodžio 5 d. orderiu Nr. 431 namų valdoje teisė gyventi buvo suteikta pareiškėjos sutuoktiniui (kaip pagrindiniam nuomininkui), pareiškėjai ir jų sūnui. Nuo tada jie naudojosi namu ir visais kitais namų valdoje buvusiais statiniais. Pareiškėjos sutuoktiniui mirus, namų valdos nuoma buvo perrašyta pareiškėjos vardu. 2003 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-13583 ir 2003 m. spalio 27 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1-13584 pagrindu pareiškėja iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise įgijo namą ir tuo pačiu adresu esančius kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, lauko tualetus (2 vnt.), šulinį), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1990 m. Pareiškėja taip pat mėgino administracine tvarka įsiregistruoti nuosavybės teises į statinius, kaip į namo priklausinius, sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Tačiau valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. SPR5-3074 ir 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. SPR4-2421 (14.5 E) atsisakė tai atlikti, o VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. CSPR-127 pareiškėjos skundą atmetė. Centrinis registratorius išaiškino, kad nesant tiesiogiai dokumentuose nurodyta, kad statiniai yra namo priklausiniai, VĮ Registrų centras negali administracine tvarka įregistruoti į juos pareiškėjos nuosavybės teisių, tačiau galėtų tai atlikti, jei pareiškėja pateiktų teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad nuosavybės teises į statinius, kaip namo priklausinius, ji įgijo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu.
3. Pareiškėjos nuomone, yra visos būtinosios sąlygos konstatuoti, kad nuosavybės teisę į statinius ji įgijo įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į statinius kitokiu būdu. Nekilnojamojo turto registre statiniai šiuo metu neregistruoti, o jokios teisės į statinius niekada nebuvo ir ligi šiolei nėra registruotos jokio asmens vardu. Statiniai nebuvo ir nėra Lietuvos Respublikos, Kauno miesto savivaldybės nuosavybė. Pareiškėjos valdymo sąžiningumas ir teisėtumas yra preziumuojamas ir nėra nieko, kas galėtų nuginčyti šią prezumpciją. Niekas niekada nereiškė jokių pretenzijų pareiškėjai dėl to, kad ji statinius valdė kaip savo daugiau nei 35 metus. Pareiškėja niekada nežinojo ir ligi šiolei nežino nė vieno asmens, kuris galėtų turėti daugiau teisių į statinius, nei pareiškėja. Pareiškėja tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, buvo ir yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į statinius. Pareiškėja namų valdoje apsigyveno teisėtu pagrindu, statinius užvaldė sąžiningai, laisvai, atvirai, be jokios prievartos ar apgaulės, taigi valdė teisėtai. Pareiškėja statinius visą valdymo laikotarpį (gerokai viršijantį įgyjamosios senaties terminą) valdė atvirai, nesislapstydama. Statinius nuo pat 1985 metų naudojo savo ūkio reikmėms ir ligi šiolei tai daro. Visą valdymo laiką pareiškėja statinius valdė kaip savo, t. y. užsiėmė juose savo kasdiene ūkio veikla, tvarte 4I1p anksčiau augino gyvulius, dabar pastatą naudoja kitoms buitinėms reikmėms. 1997 m. pareiškėja prie tvarto 4I1p pastatė priestatą 1i1p, kurį, naudojo kartu su tvartu 4I1p. Jei pareiškėja nebūtų naudojusi statinių, jei būtų maniusi, kad kažkas tariamai turi daugiau teisių į juos, tada logiškai būtų stačiusi ne priestatą, o atskirą statinį. Pareiškėja saugojo statinius, juos prižiūrėjo, pagal turimas galimybes remontavo. Pareiškėja elgėsi kaip tikras statinių savininkas. Dar 1987 m. gruodžio 4 d. inventoriniuose namų valdos duomenyse nurodyta, kad ūkinis pastatas 2I1p, garažas 3I1p ir tvartas 4I1p yra elektrifikuoti. Elektra į šiuos pastatus buvo ir tebėra tiekiama nuo namo elektros apskaitos priestato, kas papildomai patvirtina, kad statiniai priklauso tai pačiai namų valdai kaip ir namas, kad pareiškėja nepertraukiamai naudojo statinius savo ūkio reikmėms, kad ji mokėjo už eksploatuojant statinius sunaudotą elektrą. Iš istorinių inventorinių statinių duomenų aiškiai matyti, kad namas pastatytas prieš 121 metus, o statiniai prieš 41 metus, jokių įrašų apie savavališką statybą ar statinių neteisėtumą nėra ir nebuvo. Statiniai yra itin seniai naudojami ir niekas, įskaitant ir Nacionalinę žemės tarnybą, niekada nereiškė dėl statinių buvimo jokių pretenzijų. Beje, tokių pretenzijų nereiškė nei kitos tuometinės institucijos. Statiniai ir teisiniai santykiai dėl jų naudojimo jau yra laiko patikrinti, todėl nebūtų jokios prasmės dabar tai neigti. Draudimas aptariamomis aplinkybėmis pareiškėjai pasinaudoti įgyjamosios senaties institutu būtų visiškai beprasmis, be to, reikštų teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir teisinių santykių stabilumo principų pažeidimą. Toks draudimas, įvertinus minėtas ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes pažeistų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1-ojo protokolo 1-ąjį straipsnį, saugantį nuosavybės teisę (įskaitant teisėtus lūkesčius).
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statiniai būtų sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių duomenų ar šio turto nėra Kauno miesto savivaldybės balanse. Be to, pareiškėja nepateikė infrastruktūros plėtros sutarties ir įmokos už infrastruktūrą, todėl teismas turėtų įvertinti galimybes tokį turtą įregistruoti pareiškėjos vardu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra jokių įrašų apie nuosavybės teises į ginčo statinius, o Kauno miesto savivaldybės administracija duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos teiginių egzistavimą, neturi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad statiniai nebuvo įgyti pareiškėjos nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui.
7. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pareiškėja kartu su pareiškimu nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, ar ginčo statinių nėra Kauno miesto savivaldybės balanse, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto, turėtų ištirti visus įrodymus bei įsitikinti, ar ginčo statiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškimą patenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant jo priestatą 1i1p (žymėjimas plane nurodytas pagal 2021 m. vasario 8 d. UAB „Homo Novus“ parengtą kadastrinių matavimų bylą), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja nėra nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato, unikalus kurio Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu 1i1p, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1985 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų. Šie nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėja valdė minėtus daiktus, į juos būtų kas nors reiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme. Pareiškėja, pradėdama valdyti minėtus daiktus, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomus daiktus, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
11. Anot teismo, jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėja nepertraukiamai naudojosi daiktais, juos turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri ir saugoja. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareiškimą tenkino, nustatydamas pareiškėjos prašomą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-21461-1088/2021 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ar statiniai, kuriuos pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, būtų pastatyti teisėtai. Anot apeliantės, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o neatitinkant šių reikalavimų, darytina išvada, jog ginčo statiniai nėra privačios nuosavybės teisės objektai;
12.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė viešąją teisę, nes Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, vykdančiai valstybinę priežiūrą ar pastatai pastatyti teisėtai, nesuteikė galimybės pasisakyti dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja L. L. Kauno apygardos teismo prašo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie motyvai:
13.1. Savarankiškas pagrindas apeliaciniam skundui atmesti yra tas, kad jis grindžiamas aplinkybėmis, kurios pirmą kartą nurodytos tik apeliaciniame skunde, nors apeliantė turėjo visas galimybes jas nurodyti dar pirmosios instancijos teisme, be to, Nacionalinė žemės tarnyba elgiasi nesąžiningai pareiškėjos atžvilgiu, piktnaudžiauja teise ir siekia sau teisių bei naudos iš savo neteisėto elgesio;
Šalies argumentai
13.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad statiniai tariamai nebuvo sukurti teisės normų nustatyta tvarka ir kad dėl to nuosavybės teisė į juos negali būti įgyjama įgyjamosios senaties pagrindu;
13.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimu tariamai yra nuspręsta dėl į bylą neįtrauktos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija Kauno apygardos teismo prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes. Atsiliepime nurodomi šie motyvai:
14.1. Kauno miesto savivaldybė negali nustatyti ar yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį, taip pat neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, jog ginčo statiniai būtų pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka;
14.2. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybei nėra registruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat jie nėra apskaitomi savivaldybės buhalterinėje apskaitoje;
14.3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra jokių įrašų apie nuosavybės teises į ginčo statinius;
14.4. Kauno miesto savivaldybei nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliantė (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad: 1) byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko ginčo statiniai nėra privačios nuosavybės teisės objektai; 2) egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, vykdančiai valstybinę priežiūrą ar pastatai pastatyti teisėtai, nesuteikė galimybės pasisakyti dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą grindžia tuo, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo (statinių statybos teisėtumo).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo neturi jokios įtakos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisinei padėčiai. Šiuo sprendimu niekaip nėra modifikuota šios institucijos teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) jos materialiosios teisės ar pareigos. Vien tai, kad ši institucija atlieka statybų valstybinę priežiūrą, nesudaro būtinybės šią instituciją įtraukti į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą. Apeliantei manant, jog byloje reikalinga šios institucijos nuomonė, galėjo pati (ar per teismą) kreiptis į šią instituciją ir gauti rūpimu klausimu išvadą (informaciją). Taigi, šios institucijos nedalyvavimas byloje suinteresuotuoju asmeniu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl statinių buvimo (nebuvimo) privačios nuosavybės objektais
21. Apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nenustatinėjo, kad statiniai kuriuos pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, būtu pastatyti teisėtai, o atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, darytina išvada, jog ginčo statiniai nėra privačios nuosavybės teisės objektai.
22. Taigi apeliantė ginčija pareiškėjos statinių valdymo teisėtumą.
23. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
24. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
25. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino statinių statybos teisėtumo klausimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, kad teismas visiškai apie tai nepasisakė, nors apeliantė šią aplinkybę ginčijo jau savo atsiliepime, nurodydama, kad „byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo statiniai būtų sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių duomenų ar šio turto nėra Kauno miesto savivaldybės balanse“. Taigi, teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, todėl liko nenustatyta ir neatsakyta, ar egzistuoja visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pažymėtina, kad teismo sprendime teismas aprašė tik tas sąlygas, kurių suinteresuoti asmenys neginčijo, tačiau dėl ginčijamos sąlygos nepasisakė. Nesant teismo sprendime motyvų ginčo klausimu (dėl statinių atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams), apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės jų vertinti, kas leidžia daryti išvadą, kad nėra atskleista bylos esmė.
27. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad „Sutiktina su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad tuo atveju, kai asmuo statinį yra įgijęs jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, tačiau pareiškėja šioje byloje neįrodinėja, jog daiktus – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos prašoma nustatyti įgijus nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį buvo sukurti statybų būdu, pareiškėja pareiškimo negrindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad šie nekilnojamieji daiktai buvo jos sukurti juos pastatant“. Tačiau teismo sprendimu nustatytas faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į <...> tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įskaitant jo priestatą 1i1p (žymėjimas plane nurodytas pagal 2021 m. vasario 8 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Homo Novus“ parengtą kadastrinių matavimų bylą), <...>. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad priestatas 1i1p buvo pastatytas pareiškėjos 1997 m., tačiau teismo sprendime nėra jokių motyvų, kodėl nuosavybės teises į šį priestatą pareiškėja įgijo įgyjamąja senatimi, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nėra atskleista bylos esmė.
28. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis). CPK 533 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu iki eismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio nagrinėjimo tvarka.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė atsiliepime jau reiškė nesutikimą su pareiškėjos prašomu nustatyti faktu pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. ginčijo pareiškėjos valdymo teisėtumą. Todėl, nors apeliantė atsiliepime ir nurodė, kad prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, tai nėra pagrindas spręsti, jog nėra ginčo dėl valdymo teisėtumo (kai atsiliepimo motyvuose išsakytas prieštaravimas pareiškimui) ir byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėdamas ir nepasisakydamas apie reikšmingas bylai aplinkybes (statinių statybos teisėtumą), tinkamai nemotyvuodamas teismo sprendimo (nepasisakydamas apie statinių statybos teisėtumą, šių aplinkybių įtaką teismo sprendimui ir pan.), bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl ko byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.