- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1414-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09508-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - nuosavybės teisės įgijimo – nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja 2003 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1-13583, ir 2003 m. spalio 27 d. priėmimo–perdavimo akto („Sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn“), notarinio reg. Nr. 1-13584, sudarytų tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir pareiškėjos, pagrindu įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) priklausinius. Tuo atveju, jei teismas dėl kokių nors priežasčių netenkintų 1-ame punkte išdėstyto pareiškėjos reikalavimo, pareiškėja pareiškė alternatyvų reikalavimą: nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą(duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad gyvenamąjį namą 1A1ž ir visus ginčo pagalbinius statinius valdo ir naudoja jau daugiau nei 35 metus, t. y. dar 1985 m. gruodžio 5 d. orderiu Nr. 431 aptariamoje namų valdoje teisė gyventi buvo suteikta pareiškėjos sutuoktiniui kaip pagrindiniam nuomininkui, pareiškėjai ir jų sūnui. Pareiškėjos sutuoktiniui mirus, namų valdos nuoma buvo perrašyta pareiškėjos vardu, o 2003 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-13583 ir 2003 m. spalio 27 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1-13584 pagrindu pareiškėja iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise įgijo namą ir tuo pačiu adresu esančius kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, lauko tualetus (2 vnt.), šulinį) (statybos pabaigos metai 1990 m.). Pareiškėja ligi šiol be pertrūkio naudojasi ir statiniais. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje statiniams nebuvo numatytas kitoks teisinis likimas nei namui, juos ištiko pagrindinio daikto – namo – likimas, t. y. nuosavybės teisės į statinius taip pat perėjo pareiškėjai. Jeigu būtų atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji nuosavybės teises į statinius, kaip namo priklausinius, įgijo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu, išeitų, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Taip pat yra visos būtinosios sąlygos, sudarančios pagrindą nustatyti faktą, jog pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į statinius.
1 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. L. pareiškimą.
4. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose ginčai, susiję su atitinkamų (antraeilių) daiktų pripažinimu pagrindinių daiktų priklausiniais pagal civilinio kodekso 4.13, 4.14, 4.19 straipsnius sprendžiami būtent ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose, jose suinteresuotiems asmenims reiškiant ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisės į tam tikrą daiktą pripažinimo. Teismas, įvertinęs bylų dėl juridinę reikšmę turinčių ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktų nustatymą nagrinėjimo reglamentavimą, pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjai teismas išaiškino, kad ji turi ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėja pareiškimo reikalavimus turėtų reikšti ginčo teisenos tvarka. Tačiau šio teismo išaiškinimo neįmanoma įvykdyti, kadangi nėra kilusio ginčo. T. y., nei vienas iš byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujančių asmenų ir joks asmuo neginčijo ir neginčija pareiškėjos teisių į statinius ir neatlieka veiksmų, kuriais jos teisės būtų pažeidžiamos. Tarp pareiškėjos ir VĮ Registrų centras taip pat nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į statinius. Pareiškėja neturi, kam pareikšti reikalavimų, t. y. neturi, ką patraukti atsakovu byloje.
5.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškimo reikalavimas nėra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad pareiškėja nuosavybės teises į statinius, kaip į namo priklausinius, įgijo sutarties ir priėmimo– perdavimo akto pagrindu, nėra ir niekada nebuvo. Būtent dėl to pareiškėjai nepavyko nuosavybės teisių į juos įsiregistruoti administracine tvarka. Pareiškėja negali kita tvarka, t. y. ne teismo tvarka gauti minėtų dokumentų. Teisės normos šiuo atžvilgiu numato pareiškėjai vienintelę galimybę kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos reikalavimas atitinka CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto numatytus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
5.3. Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino to, kad pareiškimo reikalavimas dėl fakto, kad pareiškėja nuosavybės teises į statinius įgijo įgyjamosios senaties būdu, yra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas nėra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka ir juo labiau, kad jis šia teisenos tvarka nėra nagrinėtinas pagal abu reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl alternatyvių reikalavimų: dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinius kaip pagrindinio daikto priklausinius, nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba dėl nuosavybės teisės įgijimo į statinius pagal įgyjamąją senatį nustatymo (CPK 530 straipsnis).
8. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato galimybę nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).
9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teises į statinius įgijo 2003 m. sudarytos pirkimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Tačiau tame pačiame pareiškime pareiškėja pažymi, kad dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad pareiškėja nuosavybės teises į statinius, kaip į namo priklausinius, įgijo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu, nėra ir niekada nebuvo. Vadinasi, pati pareiškėja tvirtina, kad nėra sąlygų nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančio dokumento nėra ir niekada nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį reikalavimą (CPK 445 straipsnis).
11. Pareiškėja taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą - nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog nuosavybės teises į ginčo statinius, esančius(duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Pirmosios instancijos teismas aptarė sąlygas, kurioms esant galima pripažinti nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamosios senaties būdu, tačiau sprendė, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, išaiškino pareiškėjai, kad ji turi ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepakankamai motyvuota, formali, todėl nepagrįsta.
12. Aplinkybė, kad pareiškimas pateiktas ypatingosios teisenos tvarka, tačiau, teismo nuomone, turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, nesudaro kliūties pareiškimą priimti ir nagrinėti, nes teismas turi išnagrinėti CPK XXV skyriuje nurodytas bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 442 straipsnio 7 dalis). Pareiškėja aiškiai nurodė, kad ji siekia įgyti nuosavybės teisę į ginčo ūkinius pastatus, kurie yra valstybės žemėje, todėl suinteresuotu asmeniu įtraukė Nacionalinę žemės tarnybą, taip pat įtraukė ankstesnį pastatų savininką AB „Lietuvos geležinkeliai“, galimą turto savininką VĮ „Turto banką“. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys turės galimybę pasisakyti, ar ginčija pareiškėjos teisę, ar sutinka su jos pareiškimu.
13. Pareiškėja nurodė, kad ginčo statinių ji pati nestatė, šie statiniai buvo tuo metu, kai pareiškėja pirko gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 26200711 išanalizavus pareiškėjos situaciją, buvo konstatuota, kad senų statinių valdytojai, neturintys nė vieno dokumento, būtino registruojant senus statinius, kadastro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Iš esmės pareiškėja, kuri ginčo statinių nei pirko, nei statė, neturi kito būdo įgyti į juos nuosavybės teisę, išskyrus įgyjamąją senatį.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra detaliai išaiškintos sąlygos, kada daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015). Tačiau šių visų sąlygų egzistavimas turi būti tikrinamas nagrinėjant pareiškimą iš esmės, o priėmimo stadijoje pakanka patikrinti, ar pareiškimas atitinka CPK 531 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
15. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatytas bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka ypatybes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.