- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-105-307/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35498-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Egidija Belevičienė, Dovilė Murauskienė, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovams pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovėms advokatei Dovilei Murauskienei, advokatei Kristinai Rutkauskienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Nukentėjusiojo atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) pagal BK 150 straipsnio 4 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažamečiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiojo valią bei pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip keturis kartus kišdamas varpą (duomenys neskelbtini) į analinę angą, liepdamas ir taip priversdamas masturbuoti jo lytinį organą, seksualiai prievartavo nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas padaręs BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė išvadą, kad byloje nėra abejonių nekeliančių (duomenys neskelbtini) kaltę pagrindžiančių įrodymų, o nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, laikytini nepatikimais. Kadangi įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų (duomenys neskelbtini) kaltę, nėra, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) turi būti išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, atliekant juos per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; elgesio apribojimą septyniems mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą bei uždraudžiant be šią priemonę kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Priteisti iš (duomenys neskelbtini), o jam neturint turto ir pajamų - iš jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės) 10 000 eurų (duomenys neskelbtini) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 310,09 Eur turtinei žalai atlyginti.
3.1. Apeliantė nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nurodo, kad teismo išvada, jog neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, yra nepagrįsta ir neteisinga, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) teisinančiais duomenimis. Teismo išvados padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų duomenų bei klaidingai pasisakant ar visai nepasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio.
3.2. Apeliantės nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors pats (duomenys neskelbtini) kaltu neprisipažino, jo neprisipažinimas vertintinas tik kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę išteisintojo parodymams, taip pat liudytojų - jo tėvų parodymams, paneigiantiems (duomenys neskelbtini) kaltę.
3.3. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) seksą suvokia kaip santykius tarp vyro ir moters. Tokią išvadą teismas padarė vien todėl, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) paklaustas apie žodžio „seksas“ reikšmę, pirmiausia nurodė, kad seksas: „turi būti du žmonės ir nuogi, ir tada moteris turi užlipti ant vyro“. Ši teismo išvada neobjektyvi, nes iš (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad seksas gali vykti ir tarp dviejų vyrų bei dviejų moterų. Teisme apklausta psichologė D. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) sesutės kvietimas „daryti seksą“, tai pasekmė galimai patirto seksualinio smurto, kuri paprastai pasireiškia su jaunesniais, nei jo amžiaus, vaikais.
3.4. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jam sakė, jog pats paklausė sūnaus, ar jam ką nors darė (duomenys neskelbtini). Liudytojas (duomenys neskelbtini) tai paneigė ir parodė, kad sūnus jam pasakė vardą „(duomenys neskelbtini)“, aiškinantis jo žinių apie seksą šaltinį.
3.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) papasakojo siekdamas nenuvilti tėvo, norėdamas jam įtikti bei jo bijodamas. Apeliantės manymu, jei (duomenys neskelbtini) bijojo ir norėjo įtikti tėvui, matydamas jį labai supykusį, turėjo paneigti versiją apie (duomenys neskelbtini), o ne laikytis tos pačios versijos. Tai, kad nukentėjusysis, dalyvaujant jo ir išteisintojo tėvams, nenorėjo išsamiai pasakoti prieš jį įvykdytos seksualinės prievartos aplinkybių, neturėtų būti vertinama kritiškai, nes pasakoti apie seksualinę prievartą nėra lengva. Be to, ekspertė D. P. parodė, kad vaikas buvo labai išsigandęs tėvų reakcijos, o kai pakvietė įtariamojo tėvus, kai reikėjo viską dar kartą pasakoti, jis labai išsigando, manė, jog labai nusikalto ir turi būti nubaustas už tai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamojo baimę būti nubaustam sustiprino ne tik tėvų reakcija į atsiskleidimą, bet ir tiesioginė akistata su įtariamojo tėvais, kuriems turėjo patvirtinti tai, ką papasakojo savo tėvams. Neturėdamas žinių apie jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų reikšmę ir bijodamas būti nubaustas, (duomenys neskelbtini) aktyviai ribojasi nuo klausimų, susijusių su bylos įvykiais, ir apklausoje nurodo tik esmines aplinkybes. Liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, jog jam kalbantis su sūnumi, šis pokalbio metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) kišo pimpaliuką į užpakaliuką, liepė laikyti jo lytinį organą. (duomenys neskelbtini) liepė laikyti jo pimpaliuką, bet jis nenorėjo to daryti, kad kišo savo lytinį organą į užpakalį, bet jis nenorėjo to daryti, kad liepdavo atsisėsti ant jo“. Liudytojas nurodė ir tai, kad sūnus išvardijo keturis epizodus - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) kambaryje ir jų ((duomenys neskelbtini)) namuose. Šį pokalbį girdėjo liudytoja (duomenys neskelbtini) ir apie tai parodė apklausiama teisme. Šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino. Apeliantės nuomone, tai, kad nukentėjusysis nedrįso viešai pasakoti ką jam darė (duomenys neskelbtini), neturėtų kelti abejonių jo parodymų patikimumu. Ekspertizės metu nustatyta, kad tiriamojo ((duomenys neskelbtini)) parodymai realistiški, jie atitinka jo amžių, vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį ir emocines reakcijas. Tiriamojo parodymų realistiškumą sustiprina ir amžiaus neatitinkantis seksualizuotas jo elgesys. Apeliantės manymu, nukentėjusiojo parodymų patikimumą ir realistiškumą patvirtina ir tai, kad ekspertizės metu (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) apklausoje duotus parodymus, ekspertei nurodė seksualinės prievartos veiksmus, kuriuos atliko (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) realistiškai ir vaizdingai apibūdino įtariamojo lytinį organą. Ekspertizės metu nustatyta, kad tiriamasis nepainioja vaizduotės turinio su realia patirtimi. Ekspertė D. P. parodė, jog atliekant tyrimą nekilo abejonių, kad prieš nukentėjusįjį kažkas kitas būtų vartojęs prievartą. Nebuvo duomenų, kad (duomenys neskelbtini) apkalbėtų (duomenys neskelbtini).
3.6. Apeliantės nuomone, teismas itin griežtai ir reikliai vertino mažamečio nukentėjusiojo, kuriam apklausos metu buvo sukakę (duomenys neskelbtini) metai, parodymų išsamumą. (duomenys neskelbtini) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip „lyg būtų juos mintinai išmokęs“. Aplinkybes, kad apklausos metu nukentėjusysis negalėjo nurodyti kuo jis ir (duomenys neskelbtini) vilkėjo bei kokia buvo abiejų asmenų poza lytinės prievartos metu, teismas įvertino kaip keliančiais abejonių jo parodymais. Teismas nevertino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytų aplinkybių, kad neturėdamas žinių apie jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų reikšmę ir bijodamas būti nubaustas, tiriamasis aktyviai ribojasi nuo klausimų, susijusių su bylos įvykiais, apklausoje nurodo tik esmines aplinkybes. Detalesnių aplinkybių jis nenurodys ne tik dėl stipraus nerimo, bet ir jam būdingų atminties veiklos ypatumų. Teisme apklausta ekspertė D. P. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) apklausos vaizdo įrašo matyti, jog kai reikia prisiminti ir apie tai kalbėti, jam kyla stiprus nerimas. Tiksliai visos įvykių sekos, kada vyko ir kiek kartų jis nepajėgus atsiminti. Jis atgamina tiek, kiek gali pagal savo dėmesį, atmintį, mąstymą ir pagal savo emocinę būklę. Teismas neįvertino ekspertizės išvados, kad nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti (duomenys neskelbtini) parodymais. Ekspertė D. P. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) parodymai atitinka jo žodyną, turimas žinias apie seksualumą, tos žinios paviršutiniškos ir primityvios.
3.7. Nors teismui abejonių dėl veikos padarymo sukėlė tai, jog atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) fizinius skirtumus, santykiaujant su nukentėjusiuoju analiniu būdu, tokie veiksmai įprastai turėtų palikti žymes nukentėjusiojo kūne, tačiau ekspertė D. P. paaiškino, jog nukentėjusiojo žinios apie seksualumą yra primityvios, todėl buvo vartojami tokie žodžiai kaip „patampyti“ ar „kišti“, kurie visai nesusijęs su kišimu, bet labiau su pridėjimu ir šiame etape jis (nukentėjusysis) galimai nepatyrė labai stipraus fizinio skausmo. Taigi nukentėjusiojo kūne galėjo ir nebūti sužalojimų, tačiau tai nerodo nusikalstamos veikos nebuvimo.
3.8. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu metu dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) namuose, bendraudavo su išteisintuoju, bet niekada nėra išreiškęs nusiskundimų netinkamu (duomenys neskelbtini) elgesiu, suabejojo (duomenys neskelbtini) pasakojimo tikrumu, nes nukentėjusysis apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra blogas, o prievartinių lytinių santykių metu jam skaudėdavo. Teismo vertinimu, jei (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų būtų patyręs išteisintojo seksualinę prievartą ir jos metu skausmą, jis, net ir nesuprasdamas su juo atliekamų kaltinamojo veiksmų esmės, apie tai neabejotinai būtų pasakęs tėvams iš karto po įvykio, ar bent būtų pradėjęs vengti bendrauti su kaltinamuoju. Apeliantės nuomone, šios teismo abejonės paneigiamos ekspertės D. P. parodymais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) požiūris į įvykį toks, kad jis, jei tėvai nebūtų jo pradėję klausinėti, jis tik vėliau, kai būtų suvokęs kuo lytiniai santykiai skiriasi nuo seksualinės prievartos, tik tada būtų supratęs, jog kažkas negero jam buvo padaryta. Vaikas tik išsigando tėvų reakcijos, kai tėvai viską pradėjo aiškintis, o pasakymas, kad (duomenys neskelbtini) negeras išplaukė tik iš tėvų reakcijos, o ne jo paties padaryta išvada. Apeliantės manymu, tai, kad nukentėjusysis noriai bendravo su (duomenys neskelbtini) ir nepasiskundė jo elgesiu bei tuo laikotarpiu nebuvo pastebėta reikšmingų (duomenys neskelbtini) nuotaikos ar elgesio pokyčių, nepaneigia nusikalstamos veikos fakto.
3.9. Prokurorė teigia, jog tai, kad prieš (duomenys neskelbtini) buvo padaryta nusikalstama veika patvirtina ir teismo psichologijos ekspertizės metu jam konstatuotos (duomenys neskelbtini) ir šis sutrikimas yra siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
3.10. Tai, kad (duomenys neskelbtini) neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o tyrimas poligrafu neparodė reakcijų, rodančių, kad jis sakė netiesą atsakydamas į jam užduotus klausimus, nepaneigia pirmiau išvardintų bylos duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Pagal teismų praktiką, sprendimas dėl asmens parodymų patikimumo negali būti paremtas tik asmens pozicijos nuoseklumu, o tyrimas poligrafu gali būti priemone surinkti bylos duomenis siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją - pagalbine priemone sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksniu, lemiančiu ar darančiu įtaką teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017). Apeliantė teigia, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. jo veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai.
4. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Patenkinti nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš (duomenys neskelbtini) 210,09 Eur turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteistas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, subsidiariai priteisti iš jo tėvų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Išieškoti iš (duomenys neskelbtini) visas nukentėjusiojo atstovo turėtas proceso išlaidas.
4.1. Apeliantas teigia, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai pasireiškė tuo, kad nuosprendį priėmęs teismas: netinkamai, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos vertino mažamečio (duomenys neskelbtini) parodymus ir juos patvirtinančius kitus byloje surinktus duomenis; neatliko visumos įrodymų vertinimo ir nesujungė byloje surinktų duomenų į vientisą įrodymų grandinę, selektyviai ir nemotyvuotai atrinkdamas duomenis, kurie esą paneigia (duomenys neskelbtini) parodymus; nepagrįstai ir iš esmės nemotyvuotai ir (ar) ydingai motyvuodamas pripažino (duomenys neskelbtini) parodymus patikimais; nesiėmė priemonių pašalinti byloje likusių abejonių, kurios skundžiamame teismo nuosprendyje įvertintos kaip lemiamos, neva paneigiančios (duomenys neskelbtini) kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų - suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų, parodymų patikimumas. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294-648/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-284-387/2020). Į vaiko parodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl (duomenys neskelbtini) parodymų nepatikimumo ir nenuoseklumo. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) atliktais veiksmais, buvo išsamūs ir nuoseklūs. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (duomenys neskelbtini) nuosekliai nurodė, kokius konkrečius veiksmus su juo atliko (duomenys neskelbtini) - liepė tampyti pimpaliuką ir kišo pimpaliuką į užpakalį; paaiškino, kiek kartų ir kuriose vietose jis tai darė; savo raidą atitinkančiais žodžiais paaiškino, dėl kokių priežasčių jis sutiko, kad (duomenys neskelbtini) taip darytų ir kodėl niekam apie tai nepasakojo; nors ir jautė įtampą bei stresą visos apklausos metu, tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamame teismo nuosprendyje, atsakė ir į psichologės kontrolinius klausimus - nuosekliai aiškino aplinkybes, kokioje pozoje įvykių metu buvo jis ir (duomenys neskelbtini); realiai nupasakojo, kuo skiriasi jo lytinis organas nuo (duomenys neskelbtini) lytinio organo. Anot apelianto, jei nukentėjusysis realiai nebūtų dalyvavęs tokiuose įvykiuose ir to patyręs, nebūtų galėjęs įtikinimai nurodyti jo ir (duomenys neskelbtini) lytinių organų skirtumų, pozos, kuri atitinka (duomenys neskelbtini) inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir to, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) netinkamai su juo elgėsi, jo lytinis organas buvo kietas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius (duomenys neskelbtini) parodymus kaip nepatikimus, rėmėsi tuo, kad šios apklausos metu (duomenys neskelbtini) emocinė būklė ir pasakojimo tempas, reakcija į klausimus, kito. Tačiau darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių objektyvių duomenų, kurie paaiškina tokį vaiko elgesį apklausos metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl savo mažametystės nesupranta savo juridinio statuso reikšmės ir neturėdamas žinių apie jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų reikšmę, bijodamas būti nubaustas, aktyviai ribojasi nuo klausimų, susijusių su bylos įvykiais ir apklausoje nurodo tik esmines aplinkybes. Detalesnių aplinkybių jis nenurodys ne tik dėl stipraus nerimo, bet ir jam būdingų atminties veiklos ypatumų. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) konstatuojamos (duomenys neskelbtini). Tačiau tokia mažamečio vaiko reakcija į procesinius veiksmus, kurių metu jam dar kartą teko išgyventi ir atkurti traumuojančius įvykius, kurių reikšmės dėl savo mažametystės jis negali iki galo suvokti ir įsisąmoninti, yra natūrali reakcija į stresą. Tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustos specialistės. Ekspertė D. P. patvirtino savo ekspertizės išvadas ir teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš vaizdo medžiagos (nukentėjusiojo apklausos) buvo matyti, kad jam kyla stiprus nerimas, kai reikia prisiminti ir apie tai kalbėti. Tiksliai visos įvykių sekos jis nepajėgus atgaminti. Ekspertė S. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rodo besikeičianti emocinė būklė tyrimo metu - nerimas, įtampa, jis tapo neramus, dar labiau nereaguojantis į drausminimą, ribų nustatymą, buvo matyti nenoras dalyvauti pokalbyje, atsakyti į klausimus, spontaniškas temos keitimas. Tuo metu jis jautėsi piktas, nusiminęs, nelaimingas. Tokios emocijos atsispindėjo ir kūno kalboje - nusisukimas, užsikniaubimas, atsiribojimas. Ekspertizę atlikusios specialistės paaiškino dėl kokių priežasčių ir kokiu būdu vaikas reaguoja į stresinę situaciją ir kaip ši vaiko reakcija lemia jo elgesį apklausos metu, kada jis dar kartą turi išgyventi traumuojančią patirtį duodamas apie tai parodymus. Vienintelė forma, kuria vaikas gali jausti suaugusiųjų įtaką, aprašyta (duomenys neskelbtini) pateiktoje (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvadoje. Šioje išvadoje nurodyta, kad vaikas itin jaudinasi dėl aplinkinių reakcijos į atskleidimą apie galimai patirtą prievartą, toks nerimas gali būti susijęs su vaiko subjektyviai suvoktu tėvų išgyvenamu nerimu į tai, kas nutiko. Besikeičiantį vaiko elgesį apklausos metu paaiškina ir tos aplinkybės, kad, kaip teigiama psichologinėje literatūroje, ilgai trunkanti apklausa mažamečiui yra didelis iššūkis, kadangi vaikų galimybė ilgam koncentruoti dėmesį, pasakoti apie jiems nemalonius įvykius, lyginant su tokiomis suaugusiojo galimybėmis, yra ribota, todėl rekomenduojama apklausas vykdyti kaip įmanoma trumpesnį laiko tarpą, darant apklausos pertraukas pagal poreikį (Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros gairės apibrėžiant ir taikant geriausių vaiko interesų viršenybės principą (UNHCR Guidelines on Determining the Best Interests of the Child)). Būtent taip pasielgė ir apklausą vykdžiusi psichologė, kuri nutraukė apklausą tuo metu, kai mažametis jau objektyviai nebegalėjo kalbėti. Tačiau šios aplinkybės nerodo vaiko parodymų nepatikimumo, jos atskleidžia normalią vaiko reakciją į stresinį įvykį. Jei teismui kilo pagrįstų abejonių dėl vaiko reakcijų į apklausos metu užduodamus klausimus, teismas turėjo pareigą būti aktyvus šalindamas abejones ir teisiamajame posėdyje apklausti apklausą vykdžiusią psichologę T. G. - N.
4.3. Apeliantas teigia, jog (duomenys neskelbtini) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, sutampa su jo ankstesniais paaiškinimais, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė. (duomenys neskelbtini) psichologės T. G. – N. pasirašytoje „Nepilnamečio galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje“ nurodyta, kad bendraujant su (duomenys neskelbtini) kyla pagrįstų įtarimų, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjo nuo seksualinės prievartos, konsultacijų eigoje jis pasako, kad „kaimynas (duomenys neskelbtini) man seksą darė“. Paprašytas paaiškina, kad „numovė man kelnes ir kišo savo pimpaliuką man į užpakalį, „užpakalis jautėsi blogai, nepatiko“, „jis dar man liepė patampyti man jo pimpaliuką, bet aš nenorėjau tampyti“, „pas mus (duomenys neskelbtini) buvo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pas jį (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) man sakė duosiu tau čipsų po to, bet niekada nedavė“. (duomenys neskelbtini) su psichologe bendravo vienas, jo pasakojimui apie patirtą seksualinę prievartą įtakos neturėjo jokie pašaliniai asmenys. Psichologei T. G. – N. nekilo abejonių, kad vaikas galėtų pasakoti apie įvykį, kurio realiai nebuvo. (duomenys neskelbtini) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) psichologei ir ekspertizės atlikimo metu. Jo parodymai dėl (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų - prašymo patampyti pimpaliuką, pimpaliuko kišimo į užpakalį, šių veiksmų skaičiaus ir vietos buvo visiškai nuoseklūs ir vienodi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje išvada apie nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą daroma tada, kai kaskart pateikiamos naujos versijos, taip iš esmės paneigiant prieš tai nurodytas įvykių versijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65/2012).
4.4. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neaptarė. Teismų praktikoje vertinant, ar nukentėjusiojo vaiko parodymai gali būti laikomi patikimais, didelę reikšmę turi įvairių specialistų (psichiatrų, psichologų, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų) paaiškinimai bei išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-126/2015). Šioje byloje buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai ir profesionaliai apklausti vaiką bei įvertinti jo duotus parodymus - (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), kur ten dirbanti psichologė turėjo galimybę bendrauti su vaiku ir jį stebėti neutralioje aplinkoje, leidžiančioje susidaryti objektyvią nuomonę apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Taip pat buvo atliktas ekspertinis teismo psichologijos, teismo psichiatrijos tyrimas bei buvo vykdyta vaiko apklausa dalyvaujant psichologei. Visų šių veiksmų rezultatas leidžia daryti išvadą, kad mažametis (duomenys neskelbtini) neišsigalvoja aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) su juo atliktų veiksmų, taip pat nei vienas su vaiku bendravęs specialistas nenurodė, kad yra bent menkiausių prielaidų manyti, jog (duomenys neskelbtini) paaiškinimams įtakos galėjo turėti aplinkiniai. Ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusiajam nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių esminių bylai reikšmingų aplinkybių, jų atsiminti ir atgaminti apklausų metu. Jam nenustatytas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi, nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jo parodymais, taip pat negauta duomenų apie kitų asmenų darytą poveikį jo parodymams. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė D. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) visas aplinkybes nurodė labai realistiškai, jis pasakojo taip, kaip iš esmės ir turėtų pasakoti tokio amžiaus vaikai. Nėra duomenų, kurie rodytų, kad (duomenys neskelbtini) galėtų apkalbėti (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini) galimai patyrė seksualinę prievartą, rodo jo seksualizuotas elgesys, kuris neretai tampa patirtos seksualinės prievartos indikatoriumi. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklausta ekspertė S. S., kuri papildomai paaiškino, kad jai nekilo abejonių, jog aplinkybės, apie kurias pasakoja (duomenys neskelbtini), galėtų būti išgalvotos. Iš (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad konsultacijų su (duomenys neskelbtini) metu psichologams kilo pagrįstų įtarimų, kad šis yra patyręs seksualinę prievartą. Ekspertės atmetė prielaidą, kad seksualizuotą elgesį galėjo išprovokuoti suaugusiems skirtų laidų ar filmų žiūrėjimas. Ekspertizės metu nekilo abejonių, kad kažkas kitas būtų prieš (duomenys neskelbtini) vartojęs prievartą. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nesuprato, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis toliau bendravo su (duomenys neskelbtini). Kai vaikai patiria seksualinį smurtą iš vyresnių vaikų, paprastai jie tokius veiksmus atkartoja su mažesniais vaikais, ką (duomenys neskelbtini) ir darė su (duomenys neskelbtini). Mažai tikėtina, kad jis paaugliui griebė už tarpkojo ir buvo prieš jį nusimovęs kelnes.
4.5. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtina ir netiesioginiai įrodymai - mažamečio tėvų parodymai. (duomenys neskelbtini) apie tai, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko (duomenys neskelbtini) bei vietas, kur šie veiksmai buvo atlikti, pirmiausia nurodė savo tėvams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai šie susirūpino mažamečiui nebūdingu seksualizuotu elgesiu. (duomenys neskelbtini) parodė, kad pradėjus pokalbį su sūnumi ir paklausus, iš kur šis žino apie seksą, (duomenys neskelbtini) iš pradžių vengė atsakymo, tačiau vėliau nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini). Paklausus, ką (duomenys neskelbtini) darė, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) liepė laikyti jo pimpaliuką ir kišo pimpaliuką į užpakalį, nors jis nenorėjo to daryti. Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) liepė jam atsisėsti ant jo. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad toks įvykis buvo (duomenys neskelbtini), taip pat įvardino dar tris epizodus - (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) namuose ir namuose pas (duomenys neskelbtini). Tas pačias aplinkybes (duomenys neskelbtini) pakartojo ir mamai (duomenys neskelbtini). Tokias pat aplinkybes (duomenys neskelbtini) pakartojo ir prie (duomenys neskelbtini), kurie tai išgirdę, grįžo namo pasikalbėti su (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuėjo pas (duomenys neskelbtini), kur buvo ir (duomenys neskelbtini). Šis iš karto ėmė teisintis, kad su (duomenys neskelbtini) nieko nedarė, nors pats iš karto pripažino, kad (duomenys neskelbtini) buvo atvejis, kai esą ne jis prie (duomenys neskelbtini) lindo, o pastarasis griebė jam už lytinių organų. Liudytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nuosekliai pasakojo apie (duomenys neskelbtini) veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymus, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai, kuriems įtakos turėjo tėvų raginimai, negali būti laikomi neginčijamais (duomenys neskelbtini) kaltės įrodymais. Apeliantas pažymi, kad vaiko pasakojimas tėvams negali būti laikomas apklausa BPK prasme ir tokiam pasakojimui, kaip ir klausimų formuluotėms, netaikomi apklausos ir parodymų vertinimo standartai. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymai tarpusavyje sutampa, jie sutampa ir su (duomenys neskelbtini) vėliau procese duotais parodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi nuosprendyje, nes vertindamas šių liudytojų parodymus, neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymus apie analogiškas aplinkybes ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tėvai, kurie yra suinteresuoti padėti savo sūnui padėti išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) charakterizuojančios medžiagos (mokyklos charakteristika, informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas) matyti, jog tėvai kritiškai nevertina sūnaus elgesio. Nors (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, tėvai visose situacijose (duomenys neskelbtini) gina ir pateisiną jo elgesį. Teismo posėdžio metu pagarsinus mokyklos charakteristiką tėvai aiškino, kad (duomenys neskelbtini) nepagrįstai charakterizuojamas neigiamai.
4.6. Apeliantas atkreipia dėmesį ir tai, kad sužinoję apie galimai prieš sūnų įvykdytą sunkų nusikaltimą, jo tėvai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patyrė didelį stresą, jie siekė kuo išsamiau išsiaiškinti visas aplinkybes, todėl bandė prakalbinti mažametį sūnų uždavinėdami jam klausimus, tarp jų, galimai ir atsakymą menančius. Tačiau teismų praktikoje yra toleruojami vaikams užduodami pokalbį skatinantys klausimai. Dažnai be pokalbį skatinančių klausimų apklausti tokio asmens visiškai neįmanoma, tačiau vien dėl to apklausos rezultatai negali būti pripažinti nepatikimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-2013).
4.7. Apelianto nuomone, teismo išvada dėl esminių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose - tarp jo pasakojimo motinai (duomenys neskelbtini) vakare grįžus iš sodybos namo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, grindžiama subjektyviu vertinimu. (duomenys neskelbtini) motinai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nusimovė kelnes, atsisėdo ir liepė nukentėjusiajam ant jo atsisėsti, o apklausos metu (duomenys neskelbtini) jis teigė, kad stovėjo nugara į (duomenys neskelbtini). Tokią teismo išvadą, anot apelianto, paneigia teismo ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog ekspertei bendraujant su (duomenys neskelbtini), pasakodamas apie prieš jį (duomenys neskelbtini) atliktus veiksmus, jis nurodė, kad „Kelnes, triusikus numovė, stovėti reikėjo, nusisukęs nuo jo buvau. Jis sėdėjo, tada stovėjo. Daugiausiai kartų taip darė pas save, pas mane tik vieną kartą“. Net ir darant prielaidą, kad vaikas nenuosekliai įvardijo savo pozą įvykių metu, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir nelemia nei (duomenys neskelbtini) inkriminuojamos veikos kvalifikacijos, nei yra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Vaiko parodymai dėl buvimo nusisukus nuo (duomenys neskelbtini) įvykių metu atitinka (duomenys neskelbtini) inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo schemą ir tai leidžia neabejoti mažamečio parodymais.
4.8. Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo tėvai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nenurodė aplinkybių, kurios rodytų (duomenys neskelbtini) siekį apkalbėti (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog nukentėjusysis ir (ar) jo tėvai apkalbėjo (duomenys neskelbtini).
4.9. Atmesdamas mažamečio parodymus kaip nepatikimus, pirmosios instancijos teismas vertino tik (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) fizinius skirtumus ir nurodė, jog santykiaujant su nukentėjusiuoju, kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, analiniu būdu tokie veiksmai paprastai turėtų palikti žymes nukentėjusiojo kūne, tačiau iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) apžiūros metu sužalojimų žymių nukentėjusiojo išangės srityje nėra. Apeliantas nurodo, jog neginčija, kad (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nebuvo rasta išangės sužalojimų, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad seksualinio prievartavimo veiksmai nebuvo atlikti. Apygardos teismas nevertino ekspertės D. P. parodymų, kad tokio amžiaus vaikai sako taip, kaip supranta - lytinis organas gali būti tik pridedamas prie užpakalio, bet vaikas paprastai sako „kišo“, todėl aplinkybė, kad nenustatyti (duomenys neskelbtini) fiziniai sužalojimai, nepaneigia prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014 ir kt.), todėl net ir tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) ne kišo, o lytiniu organu lietė nukentėjusiojo kūną ir vertė mažametį masturbuoti jo lytinį organą, jo veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
4.10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jei (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų būtų patyręs išteisintojo seksualinę prievartą ir jos metu skausmą, jis, net ir nesuprasdamas su juo atliekamų veiksmų esmės, apie tai būtų pasakęs tėvams iš karto po įvykio, ar bent būtų pradėjęs vengti bendrauti su kaltinamuoju. Apelianto nuomone, tokią teismo išvadą paneigia ekspertizės akto teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) jaučiasi kaltas dėl to, jog aktyviai nesipriešino galimiems (duomenys neskelbtini) prašymams tenkinti lytinę jo aistrą, bei tai, kad jis jautė baimę būti nubaustas, dėl to ilgą laiką tėvams nepapasakojo apie jo atžvilgiu atliekamus prievartinius veiksmus. Dėl to, jog nesuprato su juo atliekamų veiksmų esmės, ilgą laiką nevengė bendravimo su (duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visų apklausų metu nukentėjusysis nurodė, kad jam nepatiko su juo atliekami veiksmai, tačiau nurodė, jog jam „neskaudėjo“ arba „nelabai skaudėjo“.
4.11. Apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini) parodymai tėvams ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) papasakotos aplinkybės apie patirtą seksualinę prievartą yra teisingi, objektyvūs. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima jai tikėti ir jais remtis, pagrindžiant (duomenys neskelbtini) kaltę. Šių parodymų objektyvumą ir patikimumą patvirtina tai, jog šie parodymai iš esmės sutampa ir su kitais byloje esančiais įrodymais - teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis bei (duomenys neskelbtini) psichologės pateikta išvada.
4.12. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai nevertino (duomenys neskelbtini) parodymų. (duomenys neskelbtini) tvirtino neva pats (duomenys neskelbtini) nederamai elgėsi su juo ir ne kartą bandė jam sugriebti už lytinių organų. Ikiteisminio tyrimo metu paklaustas, kodėl apie tai nepapasakojo (duomenys neskelbtini) tėvams, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neva galėjo būti apkaltintas seksualiniu prievartavimu. Apelianto nuomone, toks paaiškinimas leidžia manyti, kad (duomenys neskelbtini) žinodamas apie savo atliktus veiksmus buvo pasiruošęs gynybinę versiją. (duomenys neskelbtini) parodymus, apie tai, jog nešant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam „griebė už klyno“, nusimovė kelnes, paneigia ekspertės D. P. paaiškinimai, jog įprastai tokio amžiaus vaikai patys neinicijuoja su daug vyresnio amžiaus paaugliu tokių veiksmų. Mažai tikėtina, kad jis paaugliui griebė už tarpkojo ir buvo prieš jį nusimovęs kelnes. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta jog (duomenys neskelbtini) „linkęs neigti savo netinkamą elgesį, jį projektuojant į kitus asmenis. Tokie (duomenys neskelbtini) elgesio modeliai sietini su siekiu atstatyti savivertę bei išvengti gėdos, kaltės jausmo“. Tai atitinka jo poziciją dėl pateikto kaltinimo, neigdamas savo kaltę (duomenys neskelbtini) kaltina (duomenys neskelbtini) seksualizuotu elgesiu prieš jį.
4.13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti ir (duomenys neskelbtini) parodymus, kuris, siekdamas padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė aplinkybes, kurių nenurodė net pats išteisintasis. (duomenys neskelbtini) teigė, jog (duomenys neskelbtini) buvo kartu ir nešė (duomenys neskelbtini) kuomet (duomenys neskelbtini) „griebė jam už klyno“, tačiau paties fakto nematė, tik girdėjo kaip jis ((duomenys neskelbtini)) barė (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo elgesio. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme nurodė, jog berniukas trukdė dirbti, keikėsi, vartojo įvairius rusiškus keiksmažodžius. Berniukas griebdavo (duomenys neskelbtini) už tarpkojo, keletą kartų bandė griebti už tarpkojo ir jam ((duomenys neskelbtini)), bet jam nepavyko. Tai vyko skirtingu (duomenys neskelbtini) nešimo momentu - dažnai sustodavo pasikalbėti su (duomenys neskelbtini) ir tuo metu jam (liudytojui) vaikas griebdavo.
4.14. Apelianto manymu, tyrimo poligrafu išvados taip pat neleidžia (duomenys neskelbtini) parodymų vertinti kaip patikimų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokį tyrimą paskirti, nes tyrimas poligrafu nelaikytinas teisėtu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Pagal Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja. Duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti įrodymais. Pagal teismų praktiką, tyrimas poligrafu gali būti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtaką teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes. Todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2017, 2K-31-511/2018). Apeliantas abejoja, ar pirmosios instancijos teismas galėjo inicijuoti tyrimą poligrafu nepilnamečiui.
4.15. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nurodo ir tai, jog pagal teismų praktiką, ypatingai svarbi tinkamo įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus paprastai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 282/2010). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir dėl to nepagrįstai pripažino, jog baudžiamojoje byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
4.16. Apeliantas taip pat nurodo, jog pagal teismų praktiką tokios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kurie tiesiogiai patyrė neturtinę žalą dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, priteisiama neturtinė žala nuo 2 320 Eur iki 10 140 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-116-942/2016, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016).
5. Teismo posėdžio metu prokurorė D. Miliūtė prašė tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliacinius skundus, nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei atstovės advokatės K. Rutkauskienė ir D. Murauskienė prašė tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliacinius skundus, išteisintasis (duomenys neskelbtini), jo atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei atstovai advokatai A. Cemnolonskas ir E. Belevičienė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės V. B. ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmetami.
7. Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimą nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, teismo išvados padarytos neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Apeliantai aptaria byloje surinktus duomenis, kurie, jų nuomone, patvirtina (duomenys neskelbtini) kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies nuostatose numatyta išskirtinė teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
9. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, numato, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Teismų praktikoje, pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-232/2014 ir kt.). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi ekspertę D. P., specialistus T. G.-N., A. S., L. K., I. Š., liudytojus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.
11. Išteisintasis (duomenys neskelbtini) viso proceso metu nuosekliai neigė seksualiai prievartavęs mažametį (duomenys neskelbtini). Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nenustatyta, išteisintojo (duomenys neskelbtini) kaltė buvo įrodinėjama mažamečio nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymais, taip pat ir duomenimis šioje byloje gautais iš kitų įrodymų šaltinių – nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) tėvų, kuriems nukentėjusysis papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą parodymų, teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akto bei kitų rašytinių bylos duomenų.
12. Iš nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, jog jų sūnų kalbant apie seksą pirmą kartą išgirdo seneliai būnant jų sodyboje. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) mama (duomenys neskelbtini) parodė, kad iš savo vyro tėvo sutuoktinės sužinojo, jog sūnus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pavakary žaisdamas su sese (duomenys neskelbtini) ją pakvietė sakydamas „einam darysim seksą“. Kitą rytą (duomenys neskelbtini) sėdėdama seneliui ant kelių pasakė „einam seneli darysim seksą“. Senelio sutuoktinė (duomenys neskelbtini) paklausė (duomenys neskelbtini) kas yra seksas ir ši atsakė, kad brolis jai vakar numovė šortukus ir parodė (taip sakydama (duomenys neskelbtini) parodė į savo lytinius organus) kur reikia kišti „mikį“ (taip vaikai šeimoje vadino vyrišką lytinį organą). Tuomet ji (duomenys neskelbtini) vakare vaikus parsivežė į namus, vyrui ((duomenys neskelbtini)) papasakojo apie tai, kas nutiko pas senelius ir paliko sūnų (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu, kad jie pasišnekėtų (t. 2, b. l. 3-7, 150-154, t. 3, b. l. 121-141). Mažamečio (duomenys neskelbtini) tėtis (duomenys neskelbtini) parodė, kad tai, kas atsitiko vaikams būnant pas senelius, sužinojo iš sutuoktinės (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog vaikams grįžus namo, jis likęs tik dviese su sūnumi (duomenys neskelbtini) jo paklausė kas yra seksas. Sūnus atsakė, kad seksas yra kai vyras ir moteris apsikabina, atsigula, bučiuojasi. Paklausus iš kur jis tai žino, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad iš klasioko, tačiau nenurodė iš kurio. Pasakius, kad visi klasiokai atostogauja, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai matė „YouTube“. Paklausus ką jis matė, (duomenys neskelbtini) nutilo ir nebenorėjo kalbėtis. Kai (duomenys neskelbtini) „prispaudė“ šis pasakė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Paklausus „ką (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atsakė: „(duomenys neskelbtini) jam liepė nusimauti kelnes ar kelnaites ir įkišo savo „pimpaliuką“ jam į užpakalį. Jis ((duomenys neskelbtini)) to nenorėjo daryti. Paklausė (duomenys neskelbtini), kur tai įvyko ir sūnus pasakė, kad tai buvo kai (duomenys neskelbtini) krovė (duomenys neskelbtini) savo namo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kambaryje, taip pat (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai buvo ir jų ((duomenys neskelbtini)) namuose, kai (duomenys neskelbtini) namuose buvo vienas, o jis ((duomenys neskelbtini)) su sutuoktine svečiavosi pas kaimynus (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 183-185, t. 2, b. l. 150-155). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas (duomenys neskelbtini) taip pat parodė, kad kai vaikai grįžo iš kaimo, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jie eis pasikalbėti. (duomenys neskelbtini) paklausus apie ką, jam iš karto pasakė, jog kalbės apie seksą. (duomenys neskelbtini) pasimetė, tuomet jo paklausė, kas yra seksas ir jis atsakė, kad seksas yra tuomet, kai moteris bučiuojasi su vyru. Paklausus iš kur jis apie tai sužinojo, (duomenys neskelbtini) atsakė, jog iš savo klasioko, vėliau, kad matė tai ,,YouTube“, tačiau paprašius papasakoti konkrečiau, šis tylėjo. Tuomet pasakius (duomenys neskelbtini), kad reikia sakyti tiesą, nes vis tiek viskas išaiškės, jis pasakė vardą ,, (duomenys neskelbtini)“. Paklausus „ką (duomenys neskelbtini)?“, (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) rodė jam lytinį organą, liepė jį tampyti, kišo prie užpakalio. Liudytojas nurodė, kad sūnui negrasino fiziniu smurtu, nesakė, kad paims diržą. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) papasakojo apie keturis atvejus ir daugiau vaiko nebeklausinėjo. Taip pat neklausinėjo vaiko iš kur jis žino apie tai, kad seksas tai, kuomet vyras ir moteris bučiuojasi (t. 3, b. l. 121-141). Iš liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teisme apie sūnaus (duomenys neskelbtini) jam papasakotų seksualinės prievartos veiksmų pobūdį ir intensyvumą, matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakė, jog (duomenys neskelbtini) jam liepė nusimauti kelnes ar kelnaites ir įkišo savo „pimpaliuką“ jam į užpakalį. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) liepė (duomenys neskelbtini) laikyti jo lytinį organą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) papasakojo, jog (duomenys neskelbtini) rodė jam savo lytinį organą, liepė jį „tampyti“, kišo prie (duomenys neskelbtini) užpakalio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo motina liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad tėvas su sūnumi (duomenys neskelbtini) kalbėjosi apie pusvalandį laiko, apie ką jie kalbėjo nesiklausė. Tik vėliau nugirdo (duomenys neskelbtini) žodžius „liepė nusimauti kelnes ir tada įkišo pimpeliuką man į užpakalį, o po to liepė palaikyti rankoj”. Vėliau ji pati kalbėjosi su sūnumi, paprašė jo nusiraminti, nes matė jo akyse nerimą ir paklausė, kas atsitiko su (duomenys neskelbtini), ką (duomenys neskelbtini) jam darė. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad (duomenys neskelbtini) jam liepė nusimauti kelnes, kad jis atsuktų (duomenys neskelbtini) užpakaliuką, kad jei tai padarys, tada (duomenys neskelbtini) jam duos traškučių, o vėliau įkišo (duomenys neskelbtini) į užpakalį „pimpeliuką”. Ji (duomenys neskelbtini) paklausė, ar jam skaudėjo. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nelabai. Tai įvyko pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kraunant (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) klausė, kada tai įvyko, jis atsakė, kad seniai. Suprato, kad galbūt tai įvyko pavasarį, tačiau negali pasakyti kurių metų. Tuomet jo vėl paklausė, kur dar jam (duomenys neskelbtini) tai darė. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) kambaryje, kai ji su vyru ((duomenys neskelbtini)) buvo pavėsinėje pas kaimynus, o (duomenys neskelbtini) atėjo pas (duomenys neskelbtini) į namus. Jai paklausus kiek kartų taip buvo, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad daug. Kai tą patį vakarą nuėjo į (duomenys neskelbtini) namus, (duomenys neskelbtini) buvo išsigandęs. (duomenys neskelbtini) jam liepė viską papasakoti. Tuomet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad žiemą, kai krovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atėjo ir jam pagriebė už lytinių organų ir juokėsi, be to pats nusimovė kelnes (t. 2, b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ir ji prašė sūnaus papasakoti įvykio aplinkybes. Tuomet sūnus (duomenys neskelbtini) jai papasakojo apie vieną įvykį, kai (duomenys neskelbtini) numovė kelnes ir liepė laikyti jam už lytinio organo, o už tai žadėjo duoti traškučių. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) kraunant (duomenys neskelbtini). Vėliau atėjus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jam liepė laikyti jo ((duomenys neskelbtini)) lytinį organą, ir kad už tai gaus traškučių. Pats (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo trys atvejai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir namuose ((duomenys neskelbtini)). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad vaikų kambarys yra šalia tėvų miegamojo, šiuose kambariuose ilgą laiką nebuvo durų, jos įstatytos tik prieš pusę metų. Liudytoja parodė ir tai, kad sūnus (duomenys neskelbtini) žiūri „YouTube“, „Google“, tačiau ji kontroliuoja kokias programas (duomenys neskelbtini) žiūri, jis niekuomet nežiūrėjo sekso vaizdų. Nors ji pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) apie seksą galėjo žinoti iš bendraamžių, tačiau ji pati nesiaiškino, iš kurių bendraamžių ir kada jis apie tai galėjo sužinoti. Liudytoja teigė, kad dukra (duomenys neskelbtini) apie seksą galėjo sužinoti tik iš brolio (duomenys neskelbtini). Dukros patirtis, susijusi su jos seksualizuotu elgesiu, yra susijusi su brolio veiksmais prieš ją. Iš (duomenys neskelbtini) draugų jai nėra tekę girdėti apie nederamą jo elgesį, apie tai, kad jis grabinėja už lytinių organų (t. 3, b. l. 121-141). Taigi šioje byloje kaip liudytojai apklausti nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) tėvai patys įvykių, apie kuriuos davė parodymus, nematė, juose nedalyvavo, jų parodymuose nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios neabejotinai pagrįstų kaltinimą (duomenys neskelbtini). Be to, iš pirmiau aptartų nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) pasakojimų savo tėvams apie jo atžvilgiu atliktus konkrečius (duomenys neskelbtini) veiksmus galima daryti išvadą, jog įvykio aplinkybes jis atpasakojo ne laisvo pasakojimo metu, atsakymus suponuodavo kryptingi tėvų klausimai. Jo pasakojimas buvo modeliuojamas tėvo, o vėliau ir motinos užduodamais klausimais. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) tėvo jam užduodami klausimi ir griežtas tonas leidžia spręsti, jog tėvo klausimais buvo kuriama atitinkama situacija ir laukiama tėvui tinkamo vaiko atsakymo. Nukentėjusiojo motina užduodama vaikui klausimus taip pat neleido jam laisvai pasakoti, o pati užduodama klausimus apie (duomenys neskelbtini) tik laukė vaiko pritarimo.
13. Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę turi tokią prievartą patyrusio nukentėjusiojo mažamečio parodymai. Šie parodymai vertinami ir analizuojami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose, gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Be to, mažamečio nuketėjusiojo parodymų patikimumas negali būti vertinamas taip griežtai kaip suaugusių asmenų parodymai. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013 ir kt.).
14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylų specifiką, siekdamas įsitikinti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, išsamiai tyrė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, juos lygino su nukentėjusiojo paaiškinimais duotais savo bei (duomenys neskelbtini) tėvams, psichologei, taip pat vertino juos kitų proceso dalyvių parodymų ir rašytinių bylos įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kad nuketėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymai vertinti kaip išsamūs ir nuoseklūs.
15. Iš byloje esančios nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) apklausos matyti, kad nukentėjusysis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, atsakydamas į psichologės klausimą, ar yra žmonių, kurie jį nuskriaudė, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) yra negeras, prie jo lindo. Jam į užpakalį kišo savo „pimpaliuką“, nors jis to nenorėjo. Tai atsitiko vieną kartą pas juos (duomenys neskelbtini) ir du kartus (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) siūlė jam „čipsų“, už tai turėjo „patampyti“. (duomenys neskelbtini) truputį „patampė“ ir tuomet (duomenys neskelbtini) pradėjo lįsti, kišo jam į užpakalį“. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad „namuose kišo „pimpaliuką“, o jam nieko nereikėjo daryti. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pas (duomenys neskelbtini) namuose kišo jam į užpakalį. (duomenys neskelbtini) sėdėdavo, kai kišo jam į užpakaliuką. Jis stovėdavo. (duomenys neskelbtini) liepė apie tai niekam nesakyti. (duomenys neskelbtini) lytinis organas buvo su plaukais, kietas. Be to, šioje apklausoje nukentėjusysis nurodė ir tai, kad jo sesutei (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) metai, tačiau ji mušasi, numauna jam kelnes. Su (duomenys neskelbtini) nėra daręs nieko panašaus kaip su (duomenys neskelbtini)“. Šios apklausos metu nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nežino kaip vadinasi tai, ką jam darė (duomenys neskelbtini) ir, kad šių įvykių metu (duomenys neskelbtini) buvo apsirengęs, su kelnėmis (1 t., b. l. 105-107, 112).
16. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, (duomenys neskelbtini) tyrimą atlikusiai ekspertei paaiškino: „Jis kišo savo „pimpalą“ man į užpakalį. Aš sakiau – nenoriu, jis sakė, kad duos „čipsų“. Tai darė pas save namuose, pas jį ((duomenys neskelbtini)) namuose bei (duomenys neskelbtini), kur krovė (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis ((duomenys neskelbtini)) jautėsi blogai, buvo piktas, nusiminęs ir nelaimingas“. Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „su sese vieną kartą taip padariau. Tai toks žaidimas kaip (duomenys neskelbtini) man darė“ (t. 1, b. l. 170-175). (duomenys neskelbtini) psichologei T. G.-N. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kraunant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jam liepė nusimauti kelnes ir „įkišo savo pimpeliuką į užpakalį“, o po to „liepė laikyt jo pimpeliuką“; „kaimynas (duomenys neskelbtini) man seksą darė“, „numovė man kelnes ir kišo savo pimpeliuką man į užpakalį“, „užpakalis jautėsi blogai, nepatiko“, „jis dar man liepė patampyt jo pimpeliuką, bet aš nenorėjau tampyt“. Tai vyko „pas mus namuose buvo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pas jį namuose“, „(duomenys neskelbtini) man sakė duosiu tau „čipsų“ po to, bet niekada nedavė“. Atsakydamas į klausimą apie savo sesei pasakytus žodžius: „(duomenys neskelbtini), ateik čia, seksą darysim“, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) su juo taip daro. Taip pat nukentėjusysis papasakojo, kad „(duomenys neskelbtini) darė seksą su manim“, „nusirengė ir darė viską kaip sakiau, kai seksą daro“, „ji pati viską padarė“, „aš jai sakiau, kad nenoriu, kad nedarytų“, taip jie darė „net suskaičiuot negaliu kiek kartų“ (t. 1, b. l. 137-138).
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš paminėtų nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, duotų atliekant jo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei ekspertinį tyrimą, matyti, kad nukentėjusysis savo iniciatyva apie (duomenys neskelbtini) veiksmus taip pat nepasakojo, jis tik atsakinėjo į psichologių bei psichiatrės užduodamus klausimus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atliekant tyrimą, (duomenys neskelbtini) ekspertizės tikslo nesupranta, bekalbant kyla jo nerimas – muistosi, sukiojasi, gulinėja ant stalo, nereaguoja į drausminimą, ribų nustatymą. Pristačius ekspertizės tikslą, (duomenys neskelbtini) tampa dar labiau bruzdus, nenori atsakinėti į klausimus, nukreipia temą (t. 1, b. l. 170-175). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu mažametis vengė pasakoti apie (duomenys neskelbtini) pareikštame kaltinime nurodomus įvykius, taip pat vengė atsakinėti į jam užduodamus klausimus. Tik į keletą kartų pakartotus klausimus nukentėjusysis atsakinėjo trumpai ir ne itin informatyviai. Neabejotina, kad tai buvo nulemta ir nukentėjusiojo amžiaus, ir kitų jo išsivystymo ypatumų, apie kuriuos nurodoma teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Vis tik nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymų pripažinti išsamiais ir nuosekliais, kaip teigiama nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Iš nukentėjusiojo pasakojimo (duomenys neskelbtini) psichologei matyti, kad mažametis nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) darė seksą su manim“, „nusirengė ir darė viską kaip sakiau, kai seksą daro“, „ji pati viską padarė“, „aš jai sakiau, kad nenoriu, kad nedarytų“. Į klausimus apie tokį elgesį neatsakė, tik nurodė, kad taip jie darė „net suskaičiuot negaliu kiek kartų“. Iš tokių nukentėjusiojo paaiškinimų sektų, kad seksualizuoto elgesio iniciatoriumi buvo ne jis, o jo (duomenys neskelbtini) metų sesuo (duomenys neskelbtini). Tačiau iš mažametės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų (duomenys neskelbtini) psichologei matyti, kad priešingai nei nurodo nukentėjusysis, jai „po triusikais putpelytę“ lietė brolis (duomenys neskelbtini). Atsakydama į klausimą, kaip lietė, mergaitė nurodė „su pimpeliuku“ (t. 1, b. l. 140-141). Taigi akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) metų mergaitė ((duomenys neskelbtini)) yra įgijusi tokio pobūdžio žinių. Tačiau (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas kaltinimas, jog jis tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažamečiu (duomenys neskelbtini), kišdamas varpą (duomenys neskelbtini) į analinę angą, liepdamas ir taip priversdamas masturbuoti jo lytinį organą. Tai leidžia spręsti, kas (duomenys neskelbtini) inkriminuoti veiksmai negalėjo įtakoti jos ((duomenys neskelbtini)) elgesio. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) pasakojimą apie esą sesers inicijuotą seksualizuotą elgesį paneigia ir nukentėjusiojo motinos (duomenys neskelbtini) bei tėvo (duomenys neskelbtini) parodymai, jog jos sūnui (duomenys neskelbtini) ir dukrai (duomenys neskelbtini) svečiuojantis pas senelius, būtent (duomenys neskelbtini) buvo seksualizuoto elgesio iniciatorius. Jau minėta, kad apklausta kaip liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pavakary žaisdamas su sese (duomenys neskelbtini) ją pakvietė sakydamas „einam darysim seksą“. Pati (duomenys neskelbtini) senelio sutuoktinei (duomenys neskelbtini) pasakė, kad brolis jai vakar numovė šortukus ir parodė (taip sakydama (duomenys neskelbtini) parodė į savo lytinius organus) kur reikia kišti „mikį“ (taip vaikai šeimoje vadino vyrišką lytinį organą). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gali būti turėjusi netinkamų, amžių ir suvokimą viršijančių intymių patirčių iš brolio (duomenys neskelbtini), nurodyta psichologės I. Š. atliktoje nepilnametės ((duomenys neskelbtini)) psichologinio įvertinimo išvadoje. Šioje išvadoje nurodyta, kad mergaitė žino lyties organų pavadinimus (mergaičių lyties organus vadina „putpele“, berniukų - „pimpeliuku“). Pasakoja, kad jai „po triusikais putpelytę“ liečia brolis (duomenys neskelbtini). Atsakydama kaip liečia, mergaitė įvardija, kad „su pimpeliuku“. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) reakcijos į lytiškumo temą gali sietis ir su galimai turėtomis intymiomis patirtimis. Vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) neturi žinių apie brolio (duomenys neskelbtini) galimai turėtas patirtis. Spontaniškas mergaitės pasakojimas apie galimai turėtus intymius prisilietimus iš brolio bei žaidimuose stebimas amžiaus neatitinkantis susirūpinimas lytinių organų sritimi leidžia kelti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) gali būti turėjus netinkamų, amžių ir suvokimą viršijančių intymių patirčių iš brolio (t. 1, b. l. 140-141). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip specialistė apklausta tyrimą atlikusi ir šią išvadą surašiusi psichologė I. Š. nurodė, kad tyrimo metu (duomenys neskelbtini) papasakojo apie intymias patirtis, t. y., kad ją lietė brolis ir, kad jai tai nepatiko. Tyrimo nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ne tik iš brolio, bet dar ir iš kitų šaltinių galėjo žinoti apie lytinį gyvenimą. Specialistė nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pasakymas savo seneliui „einam, darysim seksą“ gali būti susijęs su mergaitės intymiomis patirtimis (t. 3, b. l. 173-186). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) parodė, kad, jos manymu, dukra (duomenys neskelbtini) apie sąvoką „seksas“ galėjo sužinoti iš brolio (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytoja nurodė, kad dukters (duomenys neskelbtini) patirtis, susijusi su jos seksualizuotu elgesiu, yra susijusi su brolio (duomenys neskelbtini) prieš ją atliktais veiksmais. Šių veiksmų iniciatorius buvo (duomenys neskelbtini). Taigi visos šios nurodytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) vengia pripažinti, jog seksualizuotas elgesys su mažesne seserimi (duomenys neskelbtini) vykdavo jo iniciatyva ir atsakomybę dėl nederamo elgesio jis siekia perkelti sesei, o tai leidžia spręsti apie jo parodymų nepatikimumą.
18. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus atsakydamas į jam užduotus klausimus – apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis nurodė, kad su sese (duomenys neskelbtini) nėra daręs nieko panašaus į tai, ką su juo darė (duomenys neskelbtini), tačiau kalbėdamas su (duomenys neskelbtini) psichologe ir paklaustas apie jo sesei pasakytus žodžius: „(duomenys neskelbtini), ateik čia, seksą darysim“, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) su juo taip daro. Taip pat nukentėjusysis skirtingai įvardino seksualizuoto elgesio su savo seserimi (duomenys neskelbtini) atvejus, specialistei T. G.-N. nukentėjusysis nurodė, kad taip jie darė „net suskaičiuot negaliu kiek kartų“, o atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „su sese vieną kartą taip dariau, daugiau taip nedarysiu“. Tokie nukentėjusio (duomenys neskelbtini) paaiškinimai nelaikytini nežymiais prieštaravimais, ar netikslumais, kurie leistų besąlygiškai tikėti jo parodymais.
19. Nors (duomenys neskelbtini) pateiktoje išvadoje psichologė T. G.-N. nurodė, kad nuketėjusiojo pasakojimas leidžia kelti prielaidą, kad dėl galimai patirtos seksualinės prievartos iš vyresnio vaikino, šiuo metu santykyje su jaunesne seserimi atsikartoja jo paties galimai patirtos prievartos situacijos. Tačiau būtina įvertinti tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą, seksualinio prievartavimo veiksmai pasireiškė lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu, kišant varpą (duomenys neskelbtini) į analinę angą, liepiant ir taip priverčiant masturbuoti jo lytinį organą. Iš mažamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasakojimų akivaizdu, kad nukentėjusiojo inicijuoto seksualizuoto elgesio su mažamete jaunesne seserimi pobūdis yra absoliučiai skirtingas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žinių apie „sekso“ sąvoką bei seksualizuoto elgesio žinių įgijo ne seksualinės prievartos metu, bet iš kitų šaltinių, tačiau byloje specialius tyrimus atlikę ir išvadas pateikę specialistai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur (duomenys neskelbtini) įgijo žinių apie seksą, t. y. kaip jis pats apibūdina šią sąvoką – „turi būti du žmonės ir nuogi, ir tada moteris turi užlipti ant vyro“, o byloje esantys duomenys tik „leidžia kelti prielaidą“ dėl galimai patirtos prievartos. Be to, teismo vaikų ir paauglių psichologė D. P. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atkreipė dėmesį, kad amžiaus neatitinkantis seksualizuotas vaikų elgesys yra tik vienas iš galimai patirtos seksualinės prievartos požymių. Specialistė T. G.-N. paaiškino, jog konsultacijų metu mažamečio (duomenys neskelbtini) papasakotos aplinkybės leido kelti prielaidas, bet ne daryti kategorišką išvadą dėl galimai patirtos seksualinės prievartos iš vyresnio vaikino. Liudytoja (duomenys neskelbtini) negalėjo paaiškinti kodėl sūnaus (duomenys neskelbtini) seksualizuoto elgesio su jaunesne seserimi pobūdis yra visiškai skirtingas nei tas, kurį jis galimai patyrė iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas (duomenys neskelbtini) taip pat negalėjo paaiškinti šios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas (duomenys neskelbtini) į teisėjo klausimą dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) seksualinio pobūdžio veiksmų su seserimi (duomenys neskelbtini) ir visiškai skirtingo prieš sūnų (duomenys neskelbtini) galimai atliktų veiksmų pobūdžio iš esmės neatsakė, tik nurodė, kad nebuvo aiškinamasi, ar (duomenys neskelbtini) nerodė (duomenys neskelbtini) suaugusiems skirtos vaizdinės medžiagos. Nors nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) apibūdindamas žodį seksas, savo tėvui nurodė „seksas yra kai vyras ir moteris apsikabina, atsigula, bučiuojasi“, tačiau tėvui pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) veiksmus, jau nurodė tai kaip dviejų vyriškos lyties atstovų santykius ir ši aplinkybė nukentėjusiojo tėvui nesukėlė abejonių vaiko pasakojimo tikroviškumu. Nebuvo aiškinamasi dėl kitų vaiko nurodytų sužinojimo apie seksą versijų (sužinojo iš klasioko, „YouTube“), tėvui konstatavus, kad jos neįtikinamos. Kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme parodė, kad vaikams leidžia žiūrėti „YouTube“, tačiau ji gali kontroliuoti ką žiūri sūnus (duomenys neskelbtini), nes labai dažnai peržiūri istoriją ir nepastebėjo, jog sūnus žiūrėtų filmus, kurių vaikams žiūrėti nederėtų. Sūnus (duomenys neskelbtini) „YouTube“ programą žiūrėdavo įsijungęs televizorių, šeimoje buvo naudojamasis ir planšete, galbūt kažkada ir (duomenys neskelbtini) ja naudojosi. Nors peržiūrų istoriją galima ištrinti, tačiau, liudytojos nuomone, (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į jo amžių, peržiūrų istorijos ištrinti negalėjo, tuo metu jis net nemokėjo rašyti. Liudytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini) apie „sekso“ sąvoką galėjo sužinti iš bendraamžių, tačiau nesiaiškino, iš ko konkrečiai jis apie tai sužinojo. Vis tik mažametės (duomenys neskelbtini) sesers pasakojimas apie brolio su ja atliktų nederamų veiksmų pobūdį, leidžia pagrįstai teigti, kad nuketėjusysis seksualizuoto elgesio žinių galėjo įgyti iš kitų šaltinių, t. y. ne iš (duomenys neskelbtini). Psichologė T. G.-N. savo išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nupasakojo žodžio „seksas“ reikšmę, tačiau savo žinių šaltinio nenurodė, nenorėjo apie tai kalbėti. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė T. G.-N. parodė, jog konsultacijų metu (duomenys neskelbtini) žodį „seksas“ paaiškino labai vaizdžiai, žinojo skirtingas formas ir galimybes. Tokio pobūdžio žinias vaikai įgyja kažkokio patyrimo metu. Specialistė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) konkrečiai nenurodė sąveikų su (duomenys neskelbtini) ar savo seserimi, todėl ji iškėlė prielaidą, jog šios žinios galimai susijusios su galimai patirta prievarta. Teoriškai bet kokia netinkama vaiko seksualinė patirtis, neatitinkanti jo amžiaus, gali būti siejama su seksualizuotu vaiko elgesiu. Specialistė T. G.-N. galėjo pateikti tik apibendrintą teorinį paaiškinimą kodėl mažamečio (duomenys neskelbtini) pasakojimas apie žodį „seksas“ skirtingų apklausų metu skyrėsi, t. y., kad vėlesni jo pasakojimai buvo išsamesni. Specialistė nurodė, kad vaikai iš pradžių pasako tik dalį informacijos ir jei mato, kad suaugusieji juos išklauso, atskleidžia daugiau informacijos.
20. Taigi nors (duomenys neskelbtini) žodį „seksas“ paaiškino dviem skirtingais būdais ir pakankamai vaizdžiai, žinojo ir skirtingas jo formas, tačiau iš kur kilo šios jo žinios byloje nebuvo nustatyta. Jau minėta, kad byloje specialius tyrimus atlikę ir išvadas pateikę specialistai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur (duomenys neskelbtini) įgijo žinių apie seksą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad byloje nepaneigta versija, jog mažamečio nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) žinios apie žodžio „seksas“ sąvoką, jo seksualizuotas elgesys su savo mažesne seserimi, galėjo būti susijusios ne su galimai patirta seksualine prievarta, o kitokio pobūdžio netinkama mažamečio seksualine patirtimi (pvz. suaugusiems skirtu vaizdiniu turiniu).
Žemesnės instancijos teismas
21. Bylai svarbios aplinkybės užfiksuotos ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos psichologės D. B. parodymuose. Ši liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi penkiose konsultacijose. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, kad jis yra nukentėjęs seksualiai. Liudytoja parodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) piešinyje, kuriame jis turėjo pavaizduoti neegzistuojantį gyvūną, šis gyvūnas yra su pakelta uodega, tai seksualumo simbolis, o tai rodo, kad pasąmonėje seksualumas vaikui yra svarbus. Tačiau tai rodo tik tai, kad jam svarbu, bet ne jo patirtį. Apie seksualinę prievartą su (duomenys neskelbtini) nebuvo kalbama. Liudytoja taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) gerai orientuojasi vietoje, laike ir aplinkybėse (t. 2, b. l. 165-167).
22. Taip pat svarbi aplinkybė, kad apie nukentėjusiojo galimai patirtą seksualinę prievartą, kuri, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) pareikštame kaltinime, tęsėsi net pusantrų metų, nebuvo žinoma jokiems kitiems asmenims, nei tėvams, nei pedagogams, nei gydžiusiems gydytojams, nei kitiems artimiems asmenims. Be to, liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad pokyčius sūnaus (duomenys neskelbtini) elgesyje pastebėjo tik (duomenys neskelbtini) vasarą, kai prasidėjo šis procesas. Jis labiausiai susierzinęs būdavo tuomet, kai vyko apklausos. Liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tik pradėjus aiškintis įvykius (duomenys neskelbtini) pasidarė nerimastingas, uždaras. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) klasėje neišryškėjo reikšmingų nuotaikos, elgesio pokyčių (t. 1, b. l. 135). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ir šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika (t. 1, b. l. 170-175). Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė S. S. patvirtino šią ekspertizės akto išvadą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) diagnozavo (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas kilo kaip reakcija į (duomenys neskelbtini) veiksmus (t. 2, b. l. 172-175). Vis tik tokia ekspertės išvada grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo ir nėra pakankamo pagrindo. Mažamečio nukentėjusiojo nerimastingumas, susierzinimas, galėjo būti ir ne patirtos seksualinės prievartos padarinys, tai galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių, juo labiau, kad, kaip nurodė nukentėjusiojo motina, tai buvo susiję vykusiomis apklausomis.
23. Atlikus nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimą ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados, kad tiriamajam nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių (duomenys neskelbtini) negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir pilna apimtimi remtis (duomenys neskelbtini) parodymais; įvykių metu (duomenys neskelbtini) nesuprato ir šiuo metu nesupranta prieš jį galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. Jis taip pat nesupranta juridinio savo statuso reikšmės (jog yra auka vien dėl savo amžiaus). Neturėdamas žinių apie prieš jį galimai atliktų veiksmų reikšmę ir bijomas būti nubaustas, (duomenys neskelbtini) aktyviai ribojasi nuo klausimų, susijusių su bylos įvykiais, ir apklausoje nurodo tik esmines aplinkybes, detalesnių aplinkybių jis nenurodys ne tik dėl stipraus nerimo, bet ir jam būdingų atminties veiklos ypatumų; padidintas polinkis į įtaigumą (duomenys neskelbtini) nenustatytas, tačiau jis lengviau pasiduos aplinkinių įtakai tose situacijose, kurių reikšmės nesupranta; padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi (duomenys neskelbtini) nenustatytas; (duomenys neskelbtini) konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ir šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika (t. 1, b. l. 170-175). Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė D. P. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Ekspertė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) visas aplinkybes pateikė realistiškai, jo parodymai atitinka jo žodyną, turimas žinias apie seksualumą. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išsigando tėvų reakcijos, suprato, kad jis nusikalto ir turi būti nubaustas. Seksualizuotas vaiko elgesys atsiranda kaip pasekmė galimai patirto seksualinio smurto. Ekspertė negalėjo paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) su sese „seksą darė iš priekio“, kai pats seksualinę prievartą patyrė iš nugaros (t. 2, b. l. 172-175). Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė D. P. paaiškino, jog tiriamojo tėvo pyktis galėjo turėti įtakos vaiko atsiskleidimui. Tėvo pyktis išgąsdino (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad tai, ką darė yra blogai. Tačiau (duomenys neskelbtini) pasakojimas yra realistiškas. Įvertinus jo protinio išsivystymo lygį, jo būseną, pasakojimas išliko nuoseklus. Ekspertė neatmetė galimybės, kad vaikas galėjo įsiminti ir apibūdinti lytinį organą nebūtinai tiesioginės patirties metu, tai galėjo būti susiję su vaizdais. Ekspertė negalėjo atsakyti į klausimą, iš kur nukentėjusysis sužinojo apie tai, kad seksas gali būti tarp vyro ir moters. Ekspertė neatmetė galimybės, kad (duomenys neskelbtini) su draugais galėjo sekso vaizdų pažiūrėti „YouTube“, tačiau tokių vaizdų jis turėjo pamatyti pakankamai daug. Griežtas (duomenys neskelbtini) tėvo tonas galėjo turėti įtakos tam, kad nukentėjusysis pradėjo pasakoti, tačiau tai neturėjo įtakos pasakojimo turiniui (t. 3, b. l. 121-141). Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino minėto ekspertizės akto išvadų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, taip pat ekspertės D. P. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, tačiau nenurodė konkrečių motyvų dėl šio ekspertizės akto išvadų vertinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, neturi pagrindo jomis abejoti, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados yra svarbus įrodymų šaltinis seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose, tačiau ekspertizės aktas, kaip ir kiti įrodymas, turi būti vertinami ne atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, bet visų bylos įrodymų kontekste. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados susijusios su nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumo vertinimu, tačiau ekspertinio tyrimo išvados yra tik vienas iš netiesioginių įrodymų šioje byloje ir turi būti vertinamos bendrame bylos įrodymų kontekste. Tyrimą atlikusių eksperčių išvados leidžia kelti prielaidą apie prieš nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau įvertinus jas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, jų nepakanka (duomenys neskelbtini) kaltei pagrįsti.
24. (duomenys neskelbtini) psichologės T. G.-N. atlikto nepilnamečio ((duomenys neskelbtini)), galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) linkęs dominuoti, sunkiai susitaiko su pralaimėjimu, jį nujausdamas susierzina, ima gudrauti. Stebima žema impulsų kontrolė bei savireguliacijos sunkumai, dėl kurių jam sunku paisyti šalia esančių intereso (be leidimo eina į kitų vaikų kambarius, įeina į kito vaiko konsultacijas ir nesutinka išeiti). (duomenys neskelbtini) dažnai nesureaguoja į pastabas, linkęs vėl ir vėl pažeisti susitarimus. Įvertinimo išvadoje teigiama, kad berniuko žinios lytiškumo tema yra išsamesnės, nei būdinga jo amžiaus bei pažintinių gebėjimų vaikui. Jis skiria lytis pagal atsitiktinius ir esminius požymius, gali nurodyti abiejų lyčių lyties organų pavadinimus (berniukai turi „pimpeliukus“, mergaitės - „putes“), be to nesunkiai nupasakoja žodžio „seksas“ reikšmę - „turi būti du žmonės ir nuogi, ir tada moteris turi užlipti ant vyro“. Taip pat vaikas nurodo, kad seksas gali vykti ir tarp dviejų vyrų bei dviejų moterų. Klausiamas apie savo žinių šaltinį jo nenurodo. Vertinimą atlikusi psichologė teigia, kad konsultacijų metu kilo pagrįstų įtarimų, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Kalbantis apie galimai turimas patirtis vaikas iš pradžių išsigąsta, vėliau stipriai susigėsta, ima sakyti, kad „va šito tai jau tikrai nesakysiu“. Vertinimo metu pastebimi negatyvūs jausmai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu: „mes jau nebedraugaujam“, „trenkė man per ranką su kumščiu taip stipriai labai“, „jis blogas“. Vertinimo išvadoje teigiama, kad konsultacijų turinys leidžia kelti prielaidas, jog dėl galimai patirtos seksualinės prievartos iš vyresnio vaikino, šiuo metu santykyje su jaunesne seserimi atsikartoja (duomenys neskelbtini) galimai patirtos prievartos situacijos. Išvadoje nurodoma ir tai, kad (duomenys neskelbtini) itin sunku kalbėti apie galimai turimas intymias patirtis - palietus lytiškumo temą reiškiasi stiprios gynybiškumo, gėdos, nerimo reakcijos. Tai galimai reiškia, kad vaikas itin jaudinasi dėl aplinkinių reakcijos į atsiskleidimą apie galbūt patirtą prievartą (t. 1, b. l. 137-138). Specialistė T. G.-N. apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) žodį seksas paaiškino labai vaizdžiai, žinojo skirtingas formas ir galimybes. Vaikai tokio pobūdžio žinias įgyja kažkokio patyrimo metu. (duomenys neskelbtini) sąveikų su kaimynu (duomenys neskelbtini) ir sese (duomenys neskelbtini) nenurodė, todėl iškelta prielaida, kad šios jo žinios susijusios su patirta prievarta. Specialistė nurodė ir tai, kad jeigu (duomenys neskelbtini) noras įtikti tėvams būtų didelis, tai jis turbūt būtų atviresnis ir noriau bei daugiau apie tai kalbėjęs. Jo nerimas buvo susijęs su tuo, ką tėvai gali sakyti, nes jie pergyvena dėl jo. Kalbant lytiškumo tema tai (duomenys neskelbtini) kėlė stiprius nerimo, gėdos jausmus ir vengimo reakcijas. Seksualinės prievartos patirtis teoriškai gali būti bet kokia seksualinė netinkama patirtis (ir seksualinio pobūdžio vaizdų stebėjimas) neatitinkanti jo amžiaus (t. 3, b. l. 121-141).
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo pasakojimuose (apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bendraujant su psichologėmis bei psichiatre) atsiranda naujų, prieš tai nevartotų, sąvokų. Iš liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad vaikai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vyriškus ir moteriškus lytinius organus vadino „mikiu“ ir „putpele“. Apie (duomenys neskelbtini) veiksmus pirmą kartą pasakodamas savo tėvams (duomenys neskelbtini) vyrišką lytinį organą vadino „pimpaliuku“. (duomenys neskelbtini) psichologei nukentėjusysis jau vartojo „pimpeliuko“ ir „putės“ pavadinimus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (duomenys neskelbtini) vartojo pavadinimą „pimpalas“. Atliekant teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę nukentėjusysis vyriškus ir moteriškus organus vadina „pimpalu ir „pute“. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusysis šia tema (seksualinės prievartos) kalbėjo ne kartą ir ne tik su specialistais, taip įtakojant jo seksualinę patirtį. Ekspertė D. P. nurodė, kad nukentėjusiojo vartojami lytinių organų pavadinimai kito, tai susiję su visu procesu, nes kai tėvai apie tai sužino, ta tema būna aptarinėjama ir vaikas išmoksta naujų terminų, kuriuos gali naudoti apklausiamas ekspertų. Specialistas A. S. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog lytinių organų pavadinimų kaita nukentėjusiojo parodymuose leidžia teigti apie galimą įtaką. Tai priklauso nuo to, kas, kiek ir kaip kalbėjo su vaiku, kokius terminus naudojo, arba vaikas gali būti turėjęs papildomų patirčių. Pirmosios instancijos teismui išteisintojo gynėjos iniciatyva buvo pateikta teisės psichologo A. S. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) situacijos vertinimui ir jo pasakojimui apie galimą seksualinę prievartą galėjo turėti įtakos išoriniai veiksniai (ankstesnis kalbėjimasis apie tam tikras aplinkybes su savo tėvais bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tėvais, tėvų liepimas pakartoti aplinkybes, apie kurias jau buvo kalbėta, tėvų raginimas pasakyti, ką jam darė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir tėvo grasinimas, kad paims diržą, jeigu nepasakys, baimė būti nubaustam, o taip pat menami klausimai), kurie galėjo iškreipti vaiko parodymus. Tik po vaiko tėvo grasinimo panaudoti diržą vaiko pasakojime atsirado asmuo vardu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Hipotezė, kad tai galėjo būti ne (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nebuvo tikrinama. Be to, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodė, jog mažoji sesutė numovė jam kelnes ir inicijavo seksualizuotą elgesį, tačiau abejotina, kad jis negalėjo pasipriešinti sesers veiksmams, o tai leidžia manyti, kad galbūt (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) linkęs melo būdu atsakomybę ir kaltę už netinkamus veiksmus perkelti kitiems asmenims (t. 2, b .l. 187-192). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegijos pirmininkui perskaičius (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą, specialistas A. S. ją patvirtino ir paaiškino, kad psichologijoje, vaikų apklausų srityje egzistuoja toks fenomenas kaip polinkis įtikti, nes vaikai turi poreikį įtikti apklausą atliekančiam asmeniui, kaip ir poreikį įtikti savo tėvams. Pirmieji vaiko parodymai turi turėti didžiausią svarbą. Kai apklausą atliekantis asmuo, šiuo atveju tai buvo tėvas, vaikui nurodo, jog jam netinkamas pirmas jo atsakymas, tuomet vaikas yra linkęs savo atsakymą keisti. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) vardas buvo paminėtas iš trečio karto, todėl šis faktas turėtų sukelti abejonę vaiko parodymų patikimumu. Specialistas nurodė ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuotoje vaiko apklausoje apklausos atlikėja nuo pat apklausos pradžios šališkai užduota nukreipiančius klausimus, skatinančius vaiką atsakinėti apie (duomenys neskelbtini). Taip pat specialistas nurodė, jog jis negali vertinti ar tai, ką sakė vaikas, yra tiesa, tačiau jis linkęs pritarti tam, kad vaikas galimai patyrė kažkokią seksualinio smurto formą. Šiuo atveju tai galėjo būti vaizdų peržiūra, pasakojimai. Vizualinė medžiaga gali sukelti seksualizuotą vaiko elgesį. Atsakydamas į klausimus specialistas nurodė ir tai, kad priklausomai nuo to, kas, kiek ir kaip kalbėjo su vaiku ir kokius terminus vartojo, vaikas vėlesnių apklausų metu įvardindamas vyriškus ir moteriškus lytinius organus galėjo nurodyti skirtingus pavadinimus. Tai galimai buvo kažkieno įtakos požymiai. Taip pat specialistas paaiškino, kad teoriškai vaikas, kuris patyrė smurtą ir nėra pakankamos brandos, gali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmę ir prasmę, ir tą elgesį jis gali atkartoti su savo galimais smurtautojais. Specialistas nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikai, o taip pat ir dar jaunesnio amžiaus, gali aktyviai domėtis lytiškumo tema (pvz. kaip atsiranda vaikai), jų keliami klausimai gali sukelti domėjimąsi ir seksu (t. 3, b. l. 121-141). Taigi paminėtoje specialisto išvadoje buvo sprendžiami tiesiogiai su nagrinėjama byla susiję klausimai ir tą išvadą davė bylai teisingai išspręsti reikalingų specialiųjų žinių turintis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018 ir kt.). Tokie patys vertinimo kriterijai taikytini ir vertinant privataus specialisto pateiktą konsultacinę išvadą. Vertinant specialisto išvados, konsultacinės išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017 ir kt.). Taigi, specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui bei išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs ekspertas ar specialistas formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus. Specialistas A. S. nurodė, jog tyrimą atliko pagal užduotus klausimus. Atlikdamas tyrimą jis vertino nukentėjusiojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą ir kitus advokatės E. Belevičienės pateiktus baudžiamosios bylos dokumentus. Nors šiuo atveju konsultacinė išvada neturi lemiamos reikšmės įrodymų vertinimui, tačiau turi reikšmę nustatant tiesą byloje. Šiuo atveju svarbu tai, kad ekspertė D. P. apklausta apeliacinės instancijos teisme neprieštaravo specialisto A. S. teiginiui, kad vaiko seksualinė patirtis galėjo būti susijusi su vaizdinio pobūdžio informacija, be to, ekspertė neatmetė ir galimybės, kad vaikas galėjo įsiminti ir apibūdinti lytinį organą, nebūtinai tiesioginės patirties metu. Ekspertė sutiko ir su specialisto A. S. teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikams įdomus lytiškumas, tačiau nurodė, jog tokio amžiaus vaikas pats neieško ir nesidomi pornografinio turinio dalykais. Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta psichologė V. Š. taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko seksualinė patirtis gali būti įgyta internete (t. 2, b. l. 165-167).
26. Tiriamų bylos aplinkybių kontekste reikšmingi ir išteisintojo (duomenys neskelbtini), liudytojų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parodymai apie paties (duomenys neskelbtini) seksualizuotą elgesį. Kaip jau minėta išteisintasis (duomenys neskelbtini) viso proceso metu nuosekliai neigė seksualiai prievartavęs mažametį (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su kaimynų sūnumi (duomenys neskelbtini) jo santykiai buvo draugiški. (duomenys neskelbtini) į jo namų (duomenys neskelbtini) atėjęs (duomenys neskelbtini) priėjo prie jo ((duomenys neskelbtini)) ir juokdamasis sugriebė ranka už „klyno“, tuomet jam ((duomenys neskelbtini)) pagrasino, kad apie tai pasakys tėvams, tada jis apsiverkė. Po keleto dienų (duomenys neskelbtini) vėl buvo atėjęs, jam ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) benešant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nusismaukė kelnes ir liko stovėti vien su apatinėmis kelnaitėmis. Paklausus ką jis ruošiasi daryti, (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, o vėliau, benešant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vėl juokdamasis griebė jam už „klyno“. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad taip nedarytų. (duomenys neskelbtini) parodė ir tai, kad tą dieną, kai į (duomenys neskelbtini) buvo nešamos (duomenys neskelbtini) su juo kartu buvo ir jo draugas (duomenys neskelbtini), kuris nematė to momento kai (duomenys neskelbtini) buvo nusismaukęs kelnes ir griebė už „klyno“. Tačiau draugui pasakė ką darė (duomenys neskelbtini) ir jo paklausė ar ir jam taip nedarė. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ne. (duomenys neskelbtini) būnant kieme (duomenys neskelbtini) vėl atėjo ir pažaidęs su kamuoliu vėl šypsodamasis griebė už „klyno“. Paklausė kas jam darosi, kur jis tai išmoko, tačiau (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė. Jis (duomenys neskelbtini) apšaukė ir šis nuėjo į savo kiemą. Daugiau tokių atvejų nebebuvo. Taip pat (duomenys neskelbtini) parodė, kad su (duomenys neskelbtini) nėra kalbėjęsis sekso temomis, jam niekada nėra rodęs savo lytinių organų (t. 2, b. l. 62-63). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (duomenys neskelbtini) nurodė analogiškas bendravimo su (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Teigė jokių nederamų veiksmų prieš (duomenys neskelbtini) neatlikęs ir nežinantis kodėl (duomenys neskelbtini) jį apkaltino. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) santykiai buvo kaimyniški. Jis ((duomenys neskelbtini)) sutvarkydavo (duomenys neskelbtini) dviratį, duodavo pažaisti kamuoliu. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pats (duomenys neskelbtini) netinkamai elgėsi. Kartą jis ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) nešė (duomenys neskelbtini), kartu eidamas (duomenys neskelbtini) sustojo ant laiptų ir griebė jam už „klyno“. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad baigtų taip elgtis, nes pasakys tėvui, tačiau niekam apie tai nesakė dėl to, kad jo paties neapkaltintų. Kitą kartą (duomenys neskelbtini) kraunant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pradėjo mautis kelnes. Paklausus ką jis ruošiasi daryt, atsakė, kad nieko. Šie du įvykiai buvo (duomenys neskelbtini), žiemą, maždaug savaitės laikotarpiu. Kai (duomenys neskelbtini) nusimovė kelnes, jis ((duomenys neskelbtini)) liepė jas apsimauti, tačiau (duomenys neskelbtini) sakė, kad nesimaus, tuomet jį aprėkė, sakė, kad, jei dar kartą toks atvejis bus, tikrai pasakys tėvui, tuomet jis kelnes užsimovė. Kitas kartas, kai (duomenys neskelbtini) griebė už „klyno“ buvo gal (duomenys neskelbtini) vasarą, iki (duomenys neskelbtini). Tuomet (duomenys neskelbtini) aprėkė, pasakė, kad tikrai pasakys jo tėvui. Ketvirtas atvejis buvo kai kartus su draugu (duomenys neskelbtini) nešiojo (duomenys neskelbtini). Atėjęs (duomenys neskelbtini) vėl griebė už „klyno“, pasakius, kad apie tai pasakys jo tėvui, (duomenys neskelbtini) apsiverkė. Tą kartą kai buvo (duomenys neskelbtini), jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) už „klyno“ griebė prie (duomenys neskelbtini) durų, ta vieta (duomenys neskelbtini) nebuvo matoma. (duomenys neskelbtini) girdėjo konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ir jo ((duomenys neskelbtini)). Vėliau (duomenys neskelbtini) paklausė, ar jam (duomenys neskelbtini) negriebė už „klyno“, šis atsakė, kad ne. Kai aprėkė (duomenys neskelbtini), jis apsiverkė ir išėjo. (duomenys neskelbtini) parodė ir tai, kad jis pas (duomenys neskelbtini) nueidavo tik kai reikėdavo ko nors paprašyti jo tėvų arba jiems padėti. (duomenys neskelbtini) pas jį ((duomenys neskelbtini)) ateidavo dažnai, jam įjungdavo žiūrėti filmukus. Jis ((duomenys neskelbtini)) pas (duomenys neskelbtini) yra nuėjęs tik vieną kartą, kai jo tėvai paprašė nueiti ir pakviesti (duomenys neskelbtini). Nuėjęs palaukė kol (duomenys neskelbtini) apsirengs ir abu grįžo į (duomenys neskelbtini) namus (t. 2, b. l. 150-155). Išteisintojo (duomenys neskelbtini) parodymus apie (duomenys neskelbtini) nederamą elgesį patvirtino ir liudytojas (duomenys neskelbtini), o taip pat jo motina (duomenys neskelbtini). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad jam kartu su (duomenys neskelbtini), jo ((duomenys neskelbtini)) namuose į (duomenys neskelbtini) nešant (duomenys neskelbtini), prie jų visą laiką buvo kaimynystėje gyvenantis berniukas, kuris trukdė dirbti, be to labai keikėsi, vartojo rusiškus keiksmažodžius. Be to, šis berniukas keletą kartų (gal 3-6 kartus) bandė jam ((duomenys neskelbtini)) sugriebti už lytinių organų, bet jam nepavyko, nes jis ((duomenys neskelbtini)) suspėdavo pasitraukti. Jis ((duomenys neskelbtini)) nematė, kad berniukas taip darytų ir (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) apie tai pasakė pats. Apie tai, kad berniukas elgėsi labai keistai, papasakojo savo mamai (t. 2, b. l. 172-175). Liudytoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) motina, parodė, kad sūnus po apsilankymo pas (duomenys neskelbtini), pasakojo, jog ten buvęs vaikas labai keistai elgėsi, keikėsi ir vis bandė sugriebti už lytinių organų (t. 2, b. l. 172-175). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) taip pat parodė, kad nešant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kieme buvęs kaimynų berniukas keletą kartų bandė jam ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sugriebti už lytinių organų. Tiek jis, tiek (duomenys neskelbtini) atsitraukdavo. Vieną kartą girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) surėkė, o vėliau pasakė, kad berniukas buvo sugriebęs jam už lytinių organų (t. 3, b. l. 173-186). Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus vertinti kaip siekį padėti (duomenys neskelbtini) išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) apie tai, jog ir jo draugas (duomenys neskelbtini) matė nederamus (duomenys neskelbtini) veiksmus nurodė iš karto, kai nukentėjusiojo tėvai pradėjo aiškintis sūnaus nurodytas aplinkybes apie esą patirtą seksualinę prievartą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (duomenys neskelbtini) apklaustas nebuvo. Vien tai, kad išteisintasis ir liudytojas (duomenys neskelbtini) buvo draugai, neleidžia spręsti apie jo parodymų neobjektyvumą, ar siekį palaikyti (duomenys neskelbtini) poziciją. Be to, kaip parodė liudytojas, jie su (duomenys neskelbtini) nebebendrauja.
27. Iš teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos, išteisintojo mamos (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešė apie jų sūnaus (duomenys neskelbtini) papasakotus įvykius. Tuomet ji su vyru nuėjo į (duomenys neskelbtini) namus, kur (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jų sūnus (duomenys neskelbtini) prie jo lindo, konkrečių veiksmų nenurodė, kalba buvo apie „pimpalą“, vaikas tik patvirtino tas vietas, kurias mama ((duomenys neskelbtini)) išvardino (t. 2, b. l. 158-162). Liudytojas (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) prašymu nuėjo pas juos ir tuomet (duomenys neskelbtini) papasakojo apie įvykį pas senelius ir kad jis (duomenys neskelbtini) klausė, iš kur jis žino apie seksą, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad iš klasioko, tačiau (duomenys neskelbtini) manymu klasiokas negalėjo to padaryti, nes jo (duomenys neskelbtini) nematė pusantro mėnesio, tuomet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad matė „YouTube“, bet (duomenys neskelbtini) manė, kad ir ten negalėjo matyti, pasakė, kad paims diržą ir (duomenys neskelbtini) tada viską pasakys. Tuomet (duomenys neskelbtini) paklausė gal (duomenys neskelbtini) jam ką nors rodė ir (duomenys neskelbtini) pasakė taip. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pirmas įvardino ne (duomenys neskelbtini), o jis pats. Tada buvo pakviestas (duomenys neskelbtini) ir jam liepta pasakoti, tačiau (duomenys neskelbtini) vardino vietas, o (duomenys neskelbtini) tik kartojo. (duomenys neskelbtini) sakė tai, ką liepė sakyti mama, t. y., kad tai vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Grįžę namo kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) ir šis pasakė, kad tikrai nieko nedarė, be to, papasakojo apie (duomenys neskelbtini) elgesį (duomenys neskelbtini) nešant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sakė, kad nešė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nusimovė kelnes. Vėliau nešant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) griebė jam ((duomenys neskelbtini)) už „klyno“. Tuomet pasikvietė (duomenys neskelbtini), papasakojo apie tai ką sakė (duomenys neskelbtini). Be to jų sūnus ir pats viską pakartojo. Liudytojas parodė ir tai, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) mokėjo naudotis ir naudojosi planšete (t. 2, b. l. 158-162). Taigi liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosekliai nurodė jiems žinomas aplinkybes apie nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) savo tėvams papasakotus seksualinės prievartos atvejus, taip pat apie jų pačių sūnaus (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo pusės patirtą nederamą elgesį. Liudytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) žiūrėdavo „YouTube“, taip pat ir galimai su seksualinio pobūdžio turiniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymus vertinti kaip nepatikimus. Vien tai, kad šie liudytojai yra išteisintojo tėvai, neleidžia spręsti apie jų parodymų neobjektyvumą. Nors (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) elgesys nebuvo pavyzdingas, tėvai jį visada stengdavosi apginti, ieškodavo pateisinimo jo poelgiams, tačiau tokios aplinkybės negali būti neginčijama priežastimi išteisintojo tėvų parodymus vertinti kaip neobjektyvius ar mažiau patikimus. Prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas suteikė didesnę reikšmę (duomenys neskelbtini) bei jo tėvų parodymams. Taip pat nepagrįsti ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliacinio skundo teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu išteisintojo (duomenys neskelbtini) parodymų vertinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y., kad teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad teismo išvados padarytos neišanalizavus kiekvieno įrodymo atskirai ir neįvertinus jų visumos. Pirmosios instancijos teismas kartu su (duomenys neskelbtini) teisinančiais įrodymais išsamiai išanalizavo ir vertino nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) bei jo tėvų parodymus, palygino juos tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl (duomenys neskelbtini) pareikšto kaltinimo pagrįstumo pagrindė nei vieniems įrodymams nesuteikiant prioriteto, bet byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
28. Šioje byloje svarbūs duomenys užfiksuoti ir specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu iš (duomenys neskelbtini) buvo paimti mobilaus ryšio telefonas, nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini), USB skaitmeninė laikmena (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42-47). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone MT1 failų (vaizdo įrašų, nuotraukų) su galimai vaikų pornografiniais vaizdais nerasta (t. 1, b. l. 61-62). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikto kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ standžiajame diske nepavyko rasti failų (vaizdo įrašų, nuotraukų), kuriuose būtų pavaizduoti galimai nepilnamečiai asmenys su apnuogintais lytiniais organais bei lytiniai santykiai, kurių dalyviai yra galimai nepilnamečiai asmenys, o taip pat galimai vaikų pornografinių vaizdų, nuotraukų (t. 1, b. l. 66-68). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tirti pateiktoje USB skaitmeninėje laikmenoje (duomenys neskelbtini) nėra failų (vaizdo įrašų, nuotraukų), kuriuose būtų pavaizduoti galimai nepilnamečiai asmenys su apnuogintais lytiniais organais bei lytiniai santykiai, kurių dalyviai yra galimai nepilnamečiai asmenys, o taip pat galimai vaikų pornografinių vaizdų, nuotraukų (t. 1, b. l. 77-78). Tokie duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad išteisintasis (duomenys neskelbtini) turėtame mobiliajame telefone, kompiuteryje bei USB laikmenoje nelaikė vaizdo įrašų ar nuotraukų su nepilnamečių asmenų pornografinio turinio informacija, o tai leidžia teigti, kad išteisintasis nesidomėjo tokio pobūdžio informacija.
29. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas tyrimas poligrafu, siekiant nustatyti, ar jis teigdamas, kad prieš (duomenys neskelbtini) seksualinės prievartos veiksmų neatliko, sako tiesą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus (duomenys neskelbtini) psichofiziologinį tyrimą, išanalizavus ir įvertinus UZCT testo metu gautas diagramas, specifinių tiriamojo (duomenys neskelbtini) fiziologinių reakcijų, rodančių, kad jis sakė netiesą, atsakydamas į jam testo metu užduotus klausimus, neužfiksuota. Tyrimą atlikęs specialistas padarė teigiamą išvadą – UZCT testo metu tiriamasis (duomenys neskelbtini) į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą. (duomenys neskelbtini) buvo užduoti šie tikrinamieji klausimai: 1. Ar tu kada nors kišai savo varpą į (duomenys neskelbtini) išangę? – tiriamojo atsakymas „ne“; 2. Ar tu kada nors savo varpa lietei (duomenys neskelbtini)?“ – tiriamojo atsakymas – „ne“; 3. Ar tu kada nors liepei (duomenys neskelbtini) liesti tavo varpą“ – tiriamojo atsakymas „ne“ (t. 2, b. l. 179-184). Specialistas L. K. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino atliktą išvadą ir nurodė, kad prieš atlikdamas tyrimą atsižvelgė į metodikas ir rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad tiriamasis turi būti bent 12 metų chronologinio amžiaus, todėl tiriamasis atitiko rekomendacijas. Asmeniui, kuriam tyrimo metu buvo beveik 18 metų, buvo galima atlikti tokį tyrimą. Pagal nustatytą tvarką prieš atliekant tyrimą buvo atlikta tiriamojo apklausa, tiriamojo būklė buvo įvertinta remiantis jo žodžiais, taip pat buvo atliktas supažindinimo testas. Šio testo metu buvo visiškai aišku, kad tiriamasis yra tinkamas tirti. Taikytos metodikos tikslumas yra nuo 92-94 procentų. Specialistas paaiškino ir tai, kad tiriamajam buvo užduoti trys klausimai ir į visus tiriamasis atsakė ,,ne“, reakcijos, kuri rodytų, kad tiriamasis meluoja, nebuvo gauta. Asmuo, neturintis specialaus pasiruošimo, negali apgauti poligrafo (t. 3, b. l. 121-141). Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, skirtas asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tokios apklausos nenumato, be to, pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį išteisintasis (duomenys neskelbtini) nepriklauso asmenų, tiriamų poligrafu, ratui. Taigi duomenų, gautų atlikus psichofiziologinį tyrimą, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti savarankišku įrodymu. Teismų praktikoje pažymima, jog poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017), todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų šaltiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018). Taigi šiuo atveju psichofiziologinio tyrimo metu gauti rezultatai vertinami ne kaip (duomenys neskelbtini) nekaltumo įrodymas, tačiau tik kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl išteisintojo parodymų objektyvumo.
30. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra abejonių nekeliančių (duomenys neskelbtini) kaltę seksualiai prievartavus mažametį pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus ekspertę D. P., specialistus T. G.-N., A. S., L. K., I. Š., liudytojus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), abejonių pašalinti nepavyko. Jau minėta, kad ekspertė D. P. nurodė, kad amžiaus neatitinkantis seksualizuotas vaikų elgesys yra tik vienas iš galimai patirtos seksualinės prievartos požymių. Taip pat ekspertė neatmetė galimybės, kad nukentėjusysis galėjo įsiminti ir apibūdinti lytinį organą nebūtinai tiesioginės patirties metu, tai galėjo būti susiję su vaizdais. Be to, ekspertė negalėjo atsakyti į klausimą, iš kur nukentėjusysis sužinojo apie tai, kad seksas gali būti tarp vyro ir moters. Ekspertė neatmetė galimybės, kad (duomenys neskelbtini) su draugais galėjo sekso vaizdų pažiūrėti „YouTube“. Specialistė T. G.-N. nurodė apie tai, kad seksualinės prievartos patirtis teoriškai gali būti bet kokia seksualinė netinkama patirtis (ir seksualinio pobūdžio vaizdų stebėjimas) neatitinkanti vaiko amžiaus. Ji kėlė tik prielaidą, kad nukentėjusiojo seksualinio pobūdžio žinios susijusios su patirta prievarta. Taip pat kėlė tik prielaidą, kad dėl galimai patirtos seksualinės prievartos iš vyresnio vaikino, šiuo metu santykyje su jaunesne seserimi atsikartoja nukentėjusiojo galimai patirtos prievartos situacijos. Taigi specialius tyrimus atlikę ir išvadas pateikę specialistai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur (duomenys neskelbtini) įgijo žinių apie seksą. Šiuo atveju byloje nebuvo paneigta versija, jog mažamečio nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) žinios apie žodžio „seksas“ sąvoką ir jo prasmę , jo seksualizuotas elgesys, galėjo būti susijusios ne su galimai patirta seksualine prievarta, o kitokio pobūdžio netinkama mažamečio seksualine patirtimi. Kaip jau buvo minėta pirmiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, negalima padaryti kategoriškos išvados, kad mažametis (duomenys neskelbtini) buvo seksualiai prievartaujamas ir kad tai padarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra neginčytinai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų tenkinęs savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažamečiu (duomenys neskelbtini) kišdamas varpą (duomenys neskelbtini) į analinę angą, liepdamas ir taip priversdamas masturbuoti jo lytinį organą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisintas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti prokurorės bei nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais nėra pagrindo.
31. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašoma priteisti visas nukentėjusiojo atstovo turėtas proceso išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai (t. 2, b. l. 141-142, 193-196). Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti patirtas išlaidas už advokačių Kristinos Rutkauskienės ir Dovilės Murauskienės, kurios dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovės, patvirtinantys dokumentai – sąskaita už teisines paslaugas (t. 3, b. l. 190), banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (t. 3, b. l. 191), PVM sąskaitos faktūros (t. 3, b. l. 195, 198), banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (t. 3, b. l. 196, 197, 199). Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė bei nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad apeliaciniai skundai nebuvo tenkinti, prašomos išieškoti iš išteisintojo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą patirtos išlaidos už suteiktas advokačių teisines paslaugas nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus.