Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algerdo Urbšio, Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išna­grinėjo nuteistojo V. J. (V. J.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2-ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 28 d. Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas pažymėjo, kad nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Tuo tarpu kokia gali būti neatlikta bausmės dalis – BVK nenurodoma. Manoma, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės , sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Skunde pažymima, jog V. J. sukūrė šeimą, turi dukrytę, jo požiūris yra pasikeitęs.Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. J. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. yra teistas už eilę nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Anksčiau teistas 7 kartus. Socialinio tyrimo išvada liudija, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, 3 kartus buvo skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi ir baigė 10 klasę, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Tačiau pažymima, jog V. J. 2015 m. rugsėjo 3 d. dalyvavo bado akcijoje protestuodamas prieš BVK pakeitimus. Be to, nuteistasis turi skolų, neapmokėtų teismo išlaidų ir piniginių baudų, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų paramos. Nuteistasis nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dalyvavo veiklose, kurios skatina nusikalstamumą (6 kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus). Šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išlieka vidutinis (62 balai pagal OASys vertinimo metodiką). Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (62 balai pagal OASys vertinimo metodiką), o aukščiau aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė pakankamą pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl konstatuojama, kad V. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai yra jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos, o nuteistojo skunde nurodytos apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo, todėl tenkinti nuteistojo V. J. skundą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. (V. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.