Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 93-362 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 3 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.).Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 93-362 nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 58 balai, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors nuteistasis V. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne vykdo teisingumą ir laikosi įstatymų, o kuria savo lygtinio paleidimo metodiką, kuri ne tik nėra teisiškai pagrįsta ir argumentuota, bet ir pažeidžianti lygtinio įstatymo europines ir nacionalines priemones ir teisės aktus, kadangi jo atitikimą lygtinio paleidimo sąlygoms patvirtino kompetentinga komisija. Skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vėl vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą, kadangi šias aplinkybes jau išnagrinėjo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas. Mano, kad turi būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne iki bausmės vykdymo pradžios. Nusikaltimo sunkumas neužkerta kelio nuteistajam būti paleistam lygtinai. Šiuo atveju teismas ne tik nesilaiko teismų praktikos, tačiau elgiasi priešingai. Teigia, kad ankstesni teistumai taip pat negali turėti reikšmės lygtinio paleidimo klausimo svarstymui.Nuteistasis teigia, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai taip pat negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes svarbesnė yra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju teismas pats konstatavo, kad jo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi, taip pat pažymi, kad ji mažėja tendencingai. Skunde taip pat teigiama, kad bausmės atlikimo metu jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, kas rodo jo teigiamą požiūrį į pareigūnų priežiūrą ir motyvaciją elgtis tinkamai. Pataisos namuose jis mokėsi, buvo visuomeniškai aktyvus ir už gerą elgesį, visuomeninę veiklą buvo skatinamas, todėl teismo išvada, kad jis išėjęs į laisvę gali vėl nusikalsti, yra nepagrįsta. Nuteistasis skunde nurodo, kad sukūrė šeimą, rimtai žiūri į šeimos vertybes, vaikų auginimą ir dės visas pastangas, kad jo vaikai nedarytų tokių kaip jo gyvenimo klaidų. Nori įsidarbinti, kad galėtų greičiau išmokėti priteistą civilinį ieškinį, išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius. Dirbdamas planuoja toliau neakivaizdžiai studijuoti, kad ateityje įgytų paklausią darbo rinkoje specialybę. Suvokia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik tolesnis bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis V. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir dar netgi nėra artimai žemai. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas devynis kartus, ir nors pirmieji septyni teistumai nuteistajam buvo už nusikalstamas veikas, padarytas iki pirmojo nuosprendžio, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas po nuosprendžių už ankstesnes nusikalstamas veikas priėmimo. Nuteistajam anksčiau buvo taikytos švelnesnės bausmės, tačiau jos reikiamo poveikio nepadarė, nuteistasis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas nebuvo išnykęs, taigi V. J. laikytinas recidyvistu. Vėl nusikalsdamas V. J. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, o dabartiniai nusikaltimai, už kuriuos jis yra nuteistas, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, kas rodo, jog nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja ir jis toliau daro nusikalstamas veikas, siekdamas neteisėto pasipelnymo.Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir reikšmingų kriminogeninių veiksnių – ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, finansiniai įsipareigojimai. Vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog V. J. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas dar neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo V. J. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.