Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 57 punkto (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), reikalavimus, vairuodamas dviratį kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko greičio, kuris būtų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas būtų saugus, elgdamasis nerūpestingai, važiuodamas dviračiu visą savo dėmesį nukreipė visai į kitą pusę nei važiavimo kryptis, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios I. S. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai I. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino bei parodė, kad pristatęs vaiką į darželį, važiavo į darbą. Važiavo dviračiu, kuris yra be pavarų, paprastas vyriškas dviratis, kaip tik dar buvo eismo savaitė „Diena be automobilio“. Savo greičio nusakyti negali. Važiavo ramiu tempu iš (duomenys neskelbtini), pro kiemus, į (duomenys neskelbtini) gatvę, į darželį, toliau (duomenys neskelbtini) gatve judėjo link (duomenys neskelbtini), kurį kirto per perėją, šviesoforinėje sankryžoje. Per neįgaliųjų užvažiavimą užkilo į dviračių taką ir toliau važiavo tiesiai. Tai, kad ten dviračių takas nusprendė, nes buvo paženklinta raudona asfaltuota juosta, horizontalus ženklinimas dviratis ir rodyklė tiesiai. Negali pasakyti, kad tą dieną atkreipė dėmesį į ten buvusius kelio ženklus, bet ten yra dviratis, brūkšnys ir pėstieji. Užvažiavus ant pakilimo tako, abejose kelio pusėse yra ženklai. Užvažiavo plytelėmis. Jis vadovavosi ženklu - „dviratis, rodyklė į priekį“. Neatvažiavo tiesiai, jis užkilo ir negali pasakyti, kad tuo momentu ženklą įsidėmėjo. Važiavo įsitikinęs, kad ženklinimo, kelio ženklo rėžimas toje vietoje, kurioje važiavo, buvo „pėsčiasis, brūkšnys, dviratininkas“. Iš kitos pusės yra dviračio ženklas ir žmogaus ėjimas, bet yra rodyklė į priekį, kas rodo, kad šaligatvyje yra bendra zona, nes ten yra laiptai ir yra tikimybė susidurti, todėl yra pripiešta ir žmogeliukų, ir dviračių. Raudoname take prieš galą yra tokia nuoroda, kad toliau jau eina pėstieji. Važiuojant dviračių taku pėsčiųjų daugiau nebuvo sutikęs, dviračių takas buvo laisvas, todėl važiavo laisvai. Važiavo raudonosios zonos dešiniuoju kraštu, palei žolyną, nes prieš jį galėjo atvažiuoti kitas dviratininkas. Į dešinę ir į kairę pasižiūrėjo toje vietoje, kur yra praėjimas. Matomumas yra labai aiškus, ten yra visiška tiesioji, nėra jokių kliūčių. Ties posūkiu į polikliniką yra medžių, bet į gatvės pusę viskas matoma laisvai. Medžiai yra žaliojoje zonoje, kuri nekliudo matyti. Buvo graži, saulėta diena, kadangi važiavo į šiaurę, tai jam saulė švietė iš dešinės pusės ir netrukdė matyti. Išvažiavus į dviračių taką, pasižiūrėjo, kad laisva ir ramiai važiavo toliau, žvalgėsi į visas puses, t. y. pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę, kas vyksta aplinkui, kiek mašinų gatvėje važiuoja ir panašiai, tada atsisuko tiesiai ir netikėtai priešais save pamatė nukentėjusiąją, nespėjo surikti „atsargiai“ ir susidūrė. Matė, kai nukentėjusioji ėjo link jo, jis tiesiog nespėjo sureaguoti. Ji buvo veidu tiesiai į jį, dar atsimena, kad buvo su saulės akiniais. Jau buvo tas metro atstumas, kai nebespėjo nei pasukti, nei sušukti, nei sustabdyti. Jei jis atsisuko ir metro atstumu pamatė tiesiai prieš save žmogų, reiškia, kad šis žmogus išėjo priešais jį. Tuo momentu, kai atsisuko, atsisuko iš dešinės pusės tiesiai, nes žiūrėjo į automobilį ir tada pamatė nukentėjusiąją. Į nukentėjusiąją atsitrenkė kaire puse, t. y. su vairu, su kaire ranka ir kairiu pečiu ją kliudė. Ji buvo jo kairėje pusėje. Susidūrimas įvyko pravažiavus susikirtimą, ant raudonos zonos. Galima sakyti, kad susidūrimo vieta yra ten, kur dviračio priekinis ratas. Galėjo būti 50-60 m nuo užkilimo ir įvažiavimo į dviračių taką. Po susidūrimo jis nukrito į žolyną, o nukentėjusioji ant dviračių tako. Nukentėjusioji galėjo ateiti iš šono, nes ten yra platus kelias, šaligatvis ir netoli iš pagrindinio tako, kuris eina pagal (duomenys neskelbtini) yra nusukimai link poliklinikos. Dviračių takas yra arčiau gatvės, o ne poliklinikos. Nukentėjusioji turėjo ištisą, pilką šaligatvio zoną ir ji jau buvo įžengusi į raudoną dviračių tako zoną. Takas visiškai iki (duomenys neskelbtini) galo nesimato, bet jų susidūrimas vyko arčiau ir žmonių ten buvo vos keletas. Nuotraukoje matosi kanalizacijos dangtis, tai jis nukrito šalia jo. Nukentėjusiajai kraujas bėgo iš antakio ir iš lūpos. Tos didelės dėmės ant tako yra išvaikščiotos iš šlapio žolyno. Šaligatvis buvo sausas, bet žolė rasota. Ten buvusių žmonių neįsidėmėjo, tik žino, kad buvo praeivė moteris ir žmona su vyru. Jie pribėgo, laikė nukentėjusiąją, pakėlė galvą, po ja padėjo rankinę, surinko nukentėjusiosios telefoną, akinius ir laukė greitosios. Atvažiavo greitoji ir policija, pradėjo rinkti duomenis. Jis prisistatė ir tada paklausė, gal kas pažįsta nukentėjusiąją. Paskui atvyko nukentėjusiosios buvęs vyras, kuris pasakė jos duomenis. Iš pradžių klausė nukentėjusiosios vardo, kaip ji jaučiasi, bet ji nieko negalėjo pasakyti, tik klausė, ar jos dukra šalia. Kai policijos pareigūnai atvyko, nukentėjusioji dar gulėjo toje pačioje vietoje. Jam atrodo policija ir greitoji atvažiavo beveik tuo pačiu metu. Greitoji pasiėmė nukentėjusiąją, o pareigūnai pradėjo matuoti kelio plotį ir pan. Jokia liudytoja prie jo priėjusi nebuvo. Kadangi buvo su geltona dviratininko liemene, galbūt, galėjo pagalvoti, kad jis kiemsargis, nes visi švaros darbuotojai turi tokias liemenes. Kas apie įvykį pranešė, nežino, bet jam atrodo, kad tai buvo kažkokia moteris. Teigia, kad ten yra dviračių takas ir kažkokių važiavimo apribojimų jis nemato. Jie susidūrė raudonoje dviračių tako zonoje, nelaimė atsitiko, bet, kad tai įvyko dėl jo kaltės, jis nesutinka. Po įvykio pasidomėjo ženklinimu. Žino, kad dabar yra dvejopo tipo ženklai, t. y. pėsčiasis ir dviratininkas be brūkšnio, vienas žemiau kito, ir pėsčiasis ir dviratininkas šalia su perbrauktu brūkšniu. Tame take, kuris yra bendras, kur dalinasi pėstieji ir dviratininkai, ten yra ribojamas greitis, reikia važiuoti gretimu pėsčiųjų judėjimo greičiu, tiesiog važiuoji atsargiai ir žvalgaisi, kas yra prieš nosį, o kai pamatai prieš save pėsčiąjį privalai pasukti, sulėtinti, pasitraukti. Jei jis važiuotų šaligatviu, kuris yra bendras, tai pėstiesiems būtų pirmenybė. Toje vietoje, kurioje susidūrė su pėsčiąja ženklas yra „atskirta“.

Teisėjui parodžius byloje esančią nuotrauką (1 t., 139 b. l.), kaltinamasis T. G. paaiškino, kad jis šioje vietoje įvažiavo. Kitas ženklas dar yra šalia šito ženklo, parodyto nuotraukoje. Jis šioje nuotraukoje nėra pavaizduotas.

Teisėjui pagarsinus 2020 m. rugsėjo 22 d. įvykio apžiūros protokolą (1 t., 132-139 b. l.), kaltinamasis T. G. paaiškino, kad kai įvyko susidūrimas, pribėgo keletas žmonių iš mašinų aikštelės, nuo šaligatvio, jis irgi atsikėlė, apsisuko pažiūrėti, kas čia įvyko, tada aplinkiniai iškvietė greitąją ir policiją. Kai susidūrė, jis krito per dviračio vairą ir nukrito į žolyną. Dviratis nukrito ant dviračių tako. Nukentėjusioji aukštielninka krito ant dviračių tako. Po susidūrimo, kol atvažiavo policijos pareigūnai, jis dviračio nelietė, tik išjungė lemputę, kuri žybsėjo ir viskas. Manė, kad gal reikia dviratį patraukti, bet žmonės jam sakė jo neliesti. Nuotraukoje Nr. 3 ženklo nėra ir neturėjo būti. Toje vietoje vadovaujamasi iš anksčiau buvusiu ženklinimu.

Kaltinamasis T. G. toliau paaiškino, kad jis dviračiu vienokiais ar kitokiais keliais į darbą važinėjo nuo pavasario, t. y. visu šiltuoju metu. Šitas maršrutas nebuvo nuolatinis. Kai veža vaiką į darželį, važiuoja vienu keliu, kai neveža – kitu keliu, gatvėmis, kiemais, važiuodavo įvairiai. Yra važiavęs tuo keliu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ten yra dviračių takas, paskui jo nėra, paskui vėl prasideda. Prieš turgų, kur yra perėja, ateinant iš alėjos yra važiavęs. Per pėsčiųjų perėję jis pervažiavo. Degė žalias šviesoforo signalas. Dabar nepasakys, bet gal ten reikia dviratį persivesti. Juostų nepamena, bet jis kirto važiuojamąją dalį kartu su pėsčiųjų srautu per žalią šviesoforo signalą. Tas šviesoforas kažkokių ypatumų neturi, išskyrus tai, kad pypsi. Mano, kad tas garsas yra saugumo tikslais. Jis nenulipdamas nuo dviračio, pervažiavo gatvę, pakilo ir važiavo toliau. Jo darbas prasideda 08.00 val., per 5 minutes nebūtų spėjęs nuvažiuoti į darbą, bet jam nebuvo tikslo lygiai aštuntą būti darbe. Prieš susidūrimą su nukentėjusiąja važiavimo krypties jau nebespėjo pakeisti. Kai jis ją pamatė, nebespėjo sušukti ir tiesiog kūnu sviro į vieną pusę, t. y. stengėsi išvengti susidūrimo. Po įvykio, kai atvyko policija ir kai papasakojo situaciją kaip viskas įvyko, pareigūnai jam sakė: „jei jūs čia susidūrėte, nurimk, čia dviračių takas, nepergyvenk, viskas bus gerai, žmogus nežuvo“, praėjus kelioms savaitėms jam paskambino tyrėja ir sako: „viskas krypsta ne jūsų linkme, nes ten mes nufotografavome ženklą“. Tada pradėjo pats gilintis, kas ten per situacija, nes tą dieną jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja dviračiu taku, dešiniąja puse, nes prieš jį galėjo ir kiti dviratininkai važiuoti. Apsilankęs įvykio vietoje, pasidarė nuotraukas. Tas nuotraukas buvo atsinešęs į savo apklausą policijoje ir jas ten pateikė. Jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Šia teise naudojasi, automobilį vairuoja. Kelių eismo taisykles žino. Jei pamatoma judanti kliūtis, vairuotojas turi stebėti situaciją ir, jei kas, stengtis išvengti susidūrimo. Jis pasirenka savo kryptį ir tikisi, kad priešais jį atvykstanti transporto priemonė ar pėsčiasis laikysis savo pusės. Mano, kad važiuodamas buvo atidus, nes žvalgytis ir stebėti situaciją yra atidumas. Ten yra stovėjimo aikštelė, nuo kurios gali pakilti žmonės. Nežino, ar jei būtų žiūrėjęs tiesiai, o ne į dešinę, būtų įvykęs susidūrimas, nes tai yra sekundžių reikalas. Mano, būtų spėjęs pasukti į šoną, juk, kai priešais ateina žmogus, tyčia ant jo nevažiuosi. Vienu momentu, kai žiūrėjo tiesiai, žmogaus raudonojoje zonoje nebuvo, tada pasižiūrėjo į vieną šoną, į kitą, jis ją pamatė kaip faktą ir nežino, ar ji bėgo, ar ne. Yra gavęs specialisto išvadą, bet negali sakyti, kad kaip teisininkas jis visą tą dokumentą suvokia. Nesutinka su traktavimu, nes pilkoji kelio zona yra pėstiesiems, o raudonoji – dviračių tako zona. Nesutinka, kad ten yra bendras pėsčiųjų ir dviračių takas. Jis yra įsitikinęs, kad susidūrimas įvyko raudonojoje zonoje, nes ir kraujo dėmės, kur nukentėjusioji gulėjo, ir liudytojai, jie visi buvo raudonojoje zonoje. Kai važiuodamas žiūrėjo į dešinę, jis neišvažiavo iš dviračių tako. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nesutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Įvykio metu jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja dviračių taku, po to, praėjus gal porai savaičių, jam pirmą kartą paskambino tyrėja iš policijos ir pasakė: „mes nuvažiavome į vietą, apžiūrėjome ženklus ir tyrimas linksta jums nepalankia linkme ir reikės atvykti“. Kai jam tai pasakė, jis pradėjo galvoti, ką jie ten pamatė ir kas ten per ženklas, todėl pradėjo žiūrėti ir gilintis į tą situaciją. Grįždamas iš darbo, ženklus apžiūrėjo. Apžiūrėjo vienas, o ne su teisininku. Į bylą yra pateikęs važiavimo trajektorijas. Data, kuri ten nurodyta, yra ta data, kada jis atsispausdino iš kompiuterio. Kadangi, kaip ir pasakojo, jie darbe turėjo tokį kaip iššūkį, kas kiek į darbą praeina ar pravažiuoja, todėl važiuodamas į darbą jis automatiškai tą programėlę buvo įsijungęs, kad žymėtų maršrutą. Ta programėlė yra telefone. Kai jis galėjo prie programėlės prisijungti, išsitraukė savo tos dienos maršrutą, paskui tyrimo eigoje, praėjusią žiemą dar bandė ten prisijungti, bet kadangi jis tik kartais tą programėlę naudojo, kaip suprato, ji išsiskirstė į atskiras veiklas ir jis nebegalėjo prisijungti. Tyrimui programėlės skaitmeninėje laikmenoje neteikė. Laikmenos neturi, negali net prisijungti prie tų duomenų. Tikrai važiavo tuo maršrutu, nes ten nėra kito pravažiavimo. Pravažiavo pėsčiųjų perėją ir paskui neįgaliųjų užvažiavimu užkilo ir važiavo tiesiai. Tiesiai prieš įvykio vietą neišsuko, nes tada būtų turėjęs gatve važiuoti prieš eismą, kadangi ten yra keturių juostų kelias ir toje aikštelėje jis niekaip negalėjo atsidurti. Kelią kirto ties perėja. Toje vietoje važinėja ne pirmą kartą. Šimtu procentu negali sakyti, kad pažiūrėjo ar nepažiūrėjo į kelio ženklus, bet išvažiavo į sau žinomą kelią, kuriuo važiavo ne pirmą kartą ir horizontalus ženklinimas ir raudonas asfaltuotas kelias jam nesukėlė klausimų, kad ten yra bendras ar ne bendras. Tiksliai nepamena, ar pažiūrėjo, ar nepažiūrėjo į kelio ženklus, bet buvo įsitikinęs, kad važiuoja dviračių taku. Užvažiuoti neįgaliesiems skirtu takeliu yra lengviau negu nulipti nuo dviračio ir jį užsikelti laiptais, bet ten yra daug užsisukinėjimų, tai jis buvo labai sulėtinęs greitį. Tai nėra jo nuolatinis maršrutas, labiau važinėja nuo turgaus, bet tą dieną, kadangi vaiką atidavė į darželį, taip važiuoti jam tuo momentu buvo patogiau. Palei mašinų stovėjimo aikštelę nevažiavo. Tas važiavimo schemas pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prie šitos (duomenys neskelbtini) programėlės, kad būtų GPS sekimas, jis gali naudotis per telefoną, taip pat turėjo galimybę prisijungti prie kompiuterinės versijos per kompiuterį. Kai buvo kviečiamas į pakartotinę apklausą, pamanė, kad turi parodyti, kaip važiavo, tai tiesiog atsidaręs kompiuterį pasidarė print screen‘ą (ekrano nuotrauką). Maršruto nepiešė, jį suformavo programėlė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad ji turi įgimtas regėjimo ligas. Ji neturi spalvinio matymo, atspalvius (tamsiau, šviesiau) atskiria. Judantį objektą mato. Su dukra ir kaimynų mergaite iš namų (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos link, kuri taip pat yra (duomenys neskelbtini) arčiau (duomenys neskelbtini), reikia pereiti gatvę. Išėjo apie 7.30 val. Nuvedusi dukrą į mokyklą, turėjo eiti į 3 polikliniką, į reabilitaciją. Prie šviesoforo, esančio (duomenys neskelbtini), prisiminė, kad nepasiėmė rankšluosčio masažui ir suprato, kad nebespės grįžti pasiimti. Paskambino savo buvusiam vyrui T. S., paklausti, gal jis galėtų atvežti jai rankšluostį. Jis sutiko. Paskui, dukrą palikusi mokykloje, (duomenys neskelbtini) kiemais ėjo link (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini), prie šviesoforo perėjo gatvę, atsidūrė (duomenys neskelbtini) ir ėjo link 3 poliklinikos. Kirto (duomenys neskelbtini) g. Kirtusi kelią, ėjo pėsčiųjų šaligatviu. Kairėje pusėje buvo dviračių takas. Tai, kad kairėje pusėje buvo dviračių takas, žinojo, nes skiriasi danga, t. y. dviračių takas asfaltuotas, o pėsčiųjų takas išklotas trinkelėmis ir yra reljefinė juosta per vidurį. Tas takas jai buvo gerai žinomas, kadangi reabilitaciją toje poliklinikoje atlieka jau 5 metus, todėl buvo žinoma, kad ten yra pėsčiųjų ir dviračių takas. Ji ėjo pėstiesiems skirta dalimi. Reljefinė juosta yra silpnaregiams ir neregiams skirta šaligatvio dalis, kad būtų galima geriau susiorientuoti, jog tikrai eini savo dalimi. Negali pasakyti, kad visą laiką ėjo ta reljefine juosta, nes galima šiek tiek išeiti, bet ji visą laiką ėjo pėsčiųjų dalimi. Kai priartėjo prie 3 poliklinikos, artėjo prie kelio išsišakojimo, dešinėje buvo 3 poliklinika, ėjo takelis, kur galima išsukti į 3 polikliniką. Kairėje – taip pat pėsčiųjų dalis, galima sukti link mašinų stovėjimo aikštelės. Ji ėjo labai lėtai, kadangi žinojo, kad T. S. šiek tiek gali vėluoti. Tuo metu labai norėjo į tualetą, todėl pradėjo dvejoti, t. y. ar nubėgti į polikliniką, ar laukti, nežinojo, kiek dar iškentės, todėl lėtino žingsnį ir sprendė ką daryti – eiti į polikliniką ar ne. Tada pamanė, kad gal pakentės, kadangi žmogus atvažiuos, turės jos laukti, todėl nusprendė palaukti. Tolėliau, priekyje matė, kad dešiniau, šalia pėsčiųjų tako yra suoliukas, todėl pagalvojo, kad reikia nueiti atsisėsti ant to suoliuko, kad T. S. atvažiavęs ją matytų. Priėmė tą sprendimą ir tada įvyko susidūrimas. Negali pasakyti, iš kurios pusės buvo partrenkta, kadangi smūgis buvo staigus ir mano, kad greitis turėjo būti didelis, nes ji nieko nespėjo išgirsti. Vėliau, kai atsibudo reanimacijoje, ji iš viso nieko neatsiminė, bet kad ir kiek galvotų negali prisiminti, iš kurios pusės įvyko smūgis. Į kurią vietą gavo smūgį, taip pat negali pasakyti. Ji ėjo pėstiesiems skirta dalimi tikrai lėtai ir dar žingsnį lėtino. Iki susidūrimo atvažiuojančio dviratininko nematė. Ji akimis ieškojo mašinos, todėl, galbūt, galėjo būti šiek tiek nukreipusi žvilgsnį, nerimavo, kad gali pavėluoti į masažą. Galėjo būti šiek tiek pasisukusi į aikštelės pusę, t. y. į kairę pusę. Vaikščiodama ant lygios asfalto dangos užlipusi nebuvo, ėjo plytelėmis. Dėl savo regėjimo silpnumo ji dažnai vaikšto reljefine šaligatvio dalimi. Jai sunku atsiminti, bet kol ėjo tiesiai, ji ėjo reljefine šaligatvio dalimi. Atmintis visiškai jai nėra grįžusi ir paties įvykio niekaip negali prisiminti. Pasakyti, ar buvo įžengusi į tą vadinamąją „taškuotą“ zoną, negali, nes neprisimena. Buvo priėmusi sprendimą laukti T. S., kuris turėjo atvažiuoti į mašinų stovėjimo aikštelę, ir didelė tikimybė, kad jau buvo įžengusi ant to vadinamo „taškuoto“ reljefo. Mano, kad ėjo, kai gavo smūgį, bet tas ėjimas buvo labai lėtas. Kadangi žvalgėsi į aikštelę, judėjo šiek tiek kairiau. Kai eidama žvalgėsi, mano, kad jau buvo išėjusi nuo tos grublėtos kelio dangos, kadangi ten yra dalis ir negrublėtos, normalios kelio dangos. Ant normalaus šaligatvio buvo išėjusi einant link aikštelės. Negali pasakyti, ar prieš įvykį suko į aikštelės pusę, bet buvo pasiruošusi tai daryti, kadangi buvo laukime. Mašinas aikštelėje matė, bet ar buvo atvažiavęs jos buvęs vyras, neužfiksavo. Į žmones aikštelėje neatkreipė dėmesio, nes jai svarbu matyti savo kelią, kur ji eina. Kadangi jos buvusio vyro mašinos aikštelėje nebuvo, tai jai nebuvo reikalo į aikštelę eiti, todėl dvejojo. Dviratininko tikrai nematė. Jai labai keista, kaip ji to dviračio neišgirdo, nes kartais ji ko nors nemato, bet puikiai girdi, kadangi kai vienas pojūtis yra silpnesnis, kitas sustiprėja, bet dviračio nei girdėjo, nei matė. Ji žvelgė į aikštelės pusę, kadangi laukė automobilio, tai gal dėl to nepamatė. Neprisimena, kad prieš susidūrimą būtų mačiusi kokį šešėlį. Nežino, galbūt to neprisimena dėl smūgio. Neprisimena nei kaip krito, nei kaip susižalojo, trys valandos jai yra juoda dėmė. Prisimena tik kaip atsibudo reanimacijoje ir slaugės balsą, kadangi atsibudo visiškai akla, nieko nematė, negalėjo pajudėti. Klausė, kas jai atsitiko, buvo pasakyta, kad įvyko eismo įvykis ir ji įsivaizdavo, kad ją, einančią per gatvę, partrenkė automobilis. Jai buvo sužalota galvos kairė pusė, veidas, siuvo antakį, žaizda buvo nuo antakio iki lūpos. Ant lūpos dar ir dabar turi randą. Skaudėjo kairį žastą ir paskui dar paaiškino, kad yra išsiliejęs kraujas. Kairę pusę susitrenkė griūdama, taip pat kairėje pusėje buvo nuskilęs dantis. Sunku pasakyti, kaip krito, t. y. šonu, priekiu, bet tikrai ne ant nugaros, nes buvo sužalotas veidas. Tą dieną avėjo šviesius, medžiaginius batus, kuriuos ir dabar avi. Su tokia avaline ji gali pajusti, kokia kelio danga eina, todėl ją ir nešioja. Kadangi yra silpno regėjimo, jai labai svarbu, kad batai būtų plonapadžiai ir kad galėtų jausti dangą. Ji galimai nuėjo nuo grublėto paviršiaus, bet ten toliau yra trinkelės. Jautė, kad buvo ant trinkelių, o ne ant asfaltuotos dangos. Jos pojūčiai leidžia tai atskirti. Taip pat vilkėjo juodą sijoną, megztą klasikinę palaidinę trumpomis rankovėmis su prisiūta balta apykakle, margą (raudoną su baltais) striukę bei ryšėjo margą šalikėlį. Turėjo rankinę, po masažo ruošėsi vykti į darbą. Didelė tikimybė, kad rankinės rankena buvo permesta per kairį petį ant dešinio klubo. Iki įvykio jos drabužiai buvo tvarkingi, kadangi dirba gana didelėje įmonėje administracinį darbą, tą dieną dar turėjo susitikimą su kolege iš Kauno. Po susidūrimo ant rūbų liko sugadinimai, t. y. striukė suplyšo nuo kritimo, šalikėlis ir palaidinė buvo sukarpyti ligoninės priimamajame. Ji šito neprisimena, bet tai matė buvęs jos vyras, kuris kartu važiavo greitąja ir paskui buvo priimamajame. Tuos drabužius sukarpė, sudėjo į maišelį ir jam atidavė. Ji taip pat buvo su akiniais nuo saulės, nes juos visada nešioja, kadangi jie yra būtini dėl regėjimo. Nuo kritimo akiniai taip pat yra sugadinti, išlinkusi viena auselė. Dabar jie nebenešiojami. Tai, kad striukė sugadinta nuo kritimo, mano, nes sugadinimai yra kairėje pusėje. Jos ranka buvo sužalota, o striukės rankovė suplyšusi ir kruvina. Jos ūgis – 1,60 m. Žino, kad toje vietoje, kur yra susikirtimas, yra skersai einanti reljefinė trinkelių juosta. Ar ji ją buvo priėjusi, negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad toks įvykis jo gyvenime pirmas. Jis su žmona 7.30 val. jau buvo prie 3 poliklinikos. Atvažiavo anksčiau ir sustojo tiesiai priešais polikliniką, aikštelėje ties viduriu. Susidūrimo vieta galėjo būti per statmenos pusantros mašinos nuo jo mašinos. Tai būtų iki 5 metrų. Jis sėdėjo mašinoje, matė, kaip pėsčioji neskubėdama ėjo pėsčiųjų taku. Kai ji praėjo jo mašiną, jis truputį nuleido akis ir kai pakėlė, pamatė, kaip moteris vertėsi per dviratį. Matė patį kontaktą. Akis galėjo būti nuleidęs porą sekundžių. Kai pakėlė akis, matė, kaip moteris jau gulėjo ant žemės. Kaip moteris krito, nematė, taip pat nematė, su kuria puse ji atsitrenkė į žemę. Pėsčioji gulėjo ant nugaros. Visa tai matė, kai jis su žmona išlipo iš mašinos ir nuėjo suteikti pirmąją pagalbą. Sėdėdamas automobilyje, matė, kad moteris gulėjo kojomis į tą pusę, iš kurios atėjo. Ji atėjo iš (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės. Jam atrodo, kad jos kojos buvo į (duomenys neskelbtini) pusę, išilgai gatvės. Ji gulėjo maždaug ties centru, t. y. tiek ant pėsčiųjų tako, tiek ant dviračių tako. Negali pasakyti, kur buvo jos kojos, t. y. ant pėsčiųjų ar ant dviračių tako. Kur buvo galva, nebeprisimena. Nukentėjusioji savo kūno padėties nekeitė. Ji kaip nukrito, taip ir gulėjo. Matė sužalojimą galvos srityje, nubrozdinimus. Sužalotas buvo kairys antakis ir iš burnos, jei neklysta, bėgo kraujas. Kraujo buvo ir ant žemės. Moteris kosėjo, todėl ant jo žmonos kuprinės taip pat buvo užtiškę kraujo. Kraujas ant šaligatvio buvo ties nukentėjusiosios galvos sritimi, ten, kur ji gulėjo. Kraujo buvo nedaug, jis buvo tarp pėsčiųjų ir dviračių tako, kur gulėjo moteris. Ji gulėjo išilgai. Iš kur išvažiavo dviratininkas, nematė. Dviratininkas taip pat buvo nukritęs šalia nukentėjusiosios, o dviratis buvo paguldytas tarp žolės ir dviračių tako. Nukentėjusioji, dviratininkas ir dviratis buvo vienoje vietoje. Dviratis buvo už dviratininko, o dviratininkas buvo arčiau nukentėjusiosios. Fotografuoti nebandė. Policijai skambino ne jis, buvo dar pora žmonių, kurie jau po įvykio parėjo iš 3 poliklinikos. Buvo moteris, kuri ir paskambino greitajai. Greitosios ir policijos sulaukė. Jei neklysta, pirmiau atvažiavo greitoji, paskui du ekipažai policijos. Greitosios darbuotojai pirmiausia imobilizavo nukentėjusiosios kaklą, atliko pirmą patikrą, tada užkėlė ant neštuvų ir nusinešė į greitosios automobilį, jis padėjo nešti. Tuo metu vienas policijos ekipažas jau buvo atvažiavęs. Greitosios automobilis stovėjo už jo mašinos galo, jie į taką įvažiavę nebuvo. Ar medikai fotografavo įvykio vietą, neatkreipė dėmesio, bet jam atrodo, kad nefotografavo. Kai policijos pareigūnai fotografavo įvykio vietą, nukentėjusioji jau ten nebegulėjo. Jam atrodo, kad policija atvažiavo, kai nukentėjusioji jau buvo patraukta. Įvykio dieną policijos pareigūnams viską patvirtino raštiškai. Paskui su juo susisiekė tyrėja, tada atvažiavo antrą dieną. Jo klausinėjo maždaug ties kuria vieta, iš kur ėjo moteris. Prisimena parodymų patikrinimą vietoje.

Teisėjui pagarsinus 2020 m. lapkričio 3 d. liudytojo M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 121-124 b. l.), liudytojas M. V. paaiškino, kad jis sakė, jog moteris nukrito ant nugaros, bet ant kurio tako gulėjo dviratis, jis nebeprisimena. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingesni, nes dabar, po tiek laiko nelabai ką begali pasakyti.

Teisėjui pagarsinus 2020 m. lapkričio 3 d. liudytojo M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 125-121 b. l.) liudytojas M. V. paaiškino, kad nematė, jog dviratininkas atvažiuotų nuo tos pusės. Jis galvojo, kad dviratininkas užkilo tuo takeliu nuo automobilių aikštelės, kuriuo galima užkilti ant pėsčiųjų tako. Pagal susidūrimą jis nusprendė, kad galėjo būti taip, bet to nematė. Jo versija buvo tokia, kad dviratininkas prieš pat susidūrimą atvažiavo iš dešinės ir, kad jis nevažiavo dviračių taku, o važiavo šalia automobilių aikštelės, tada kilo į viršų ir trenkėsi į nukentėjusiąją. Jis galvojo, kad buvo taip. Nukentėjusioji stovėjo išilginiame pėsčiųjų take.

Teisėjui parodžius nuotraukas, esančias prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., 125-131 b. l.), liudytojas M. V. nurodė, kad jis dviratininko trajektorijos nematė, o pėsčioji tikrai ėjo pėsčiųjų taku. Kai paskutinį kartą prieš susidūrimą matė pėsčiąją, ji buvo apie porą metrų nuo jo mašinos. Jis tikrai gali patvirtinti, kad pėsčioji ėjo pėsčiųjų taku. Iki susidūrimo pėsčiąją einant matė apie 10 sekundžių. Per 10 sekundžių galėjo nueiti du metrus, nes ji ėjo neskubėdama. Dviratininko trajektorijos nematė, tai – jo subjektyvi versija. Mano, kad nukentėjusioji galėjo būti kliudyta dviračio rankena. Konkrečiai dviratininko atsitrenkimo į nukentėjusiąją jis nematė. Dviratininkas mėgino judinti nukentėjusiąją, bet jos padėties nekeitė. Pėsčiųjų takas yra truputį aukščiau negu aikštelė. Kadangi jo mašina „(duomenys neskelbtini)“ yra aukšta, jis pats taip pat aukštas, todėl sėdėdamas galėjo matyti, kur yra raudona linija ir kur yra trinkelės.

Iš liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 3 d. duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 8.00 val., jis automobiliu kartu su žmona atvažiavo iki sveikatos priežiūros centro, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Automobilį pasistatė priešais polikliniką, esančioje stovėjimo aikštelėje. Jis sėdėjo su žmona automobilyje ir kalbėjosi. Jo automobilis stovėjo priekiu į pėsčiųjų taką ir jis pro priekinį stiklą puikiai galėjo matyti pėsčiųjų taku einančius žmones. Ant pėsčiųjų tako yra dviračių takas. Nuo žiedinės sankryžos pusės link poliklinikos matė einančią moterį, ji buvo viena, ji praėjo priešais jo automobilį. Ji jam puikiai matėsi. Moteris ėjo pėsčiųjų taku. Jam kalbantis su žmona, jis pažvelgė pro priekinį automobilio langą ir pamatė, kaip priešais minėtą moterį iš kažkur atsirado vaikinas su dviračiu, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link poliklinikos pusės. Ir staiga dviratininkas trenkėsi į moterį. Jis net nepastebėjo, kaip jis atvažiavo. Moteris krito ant nugaros ant dviračio tako. Krisdama moteris stipriai susitrenkė į asfaltą galvą. Dviratininkas taip pat nukrito nuo dviračio, tik į kitą pusę, t. y. į pėsčiųjų taką. Atsikėlęs dviratininkas mėgino pakelti moterį. Jis su žmona išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters. Ji gulėjo ant žemės ir žiūrėjo į viršų į nieką nereaguodama. Sąmonės praradusi nebuvo. Moteriai iš antakio bėgo kraujas bei labai smarkiai bėgo kraujas iš lūpos, galimai ji ją smarkiai prisikando. Jo žmona pradėjo sakyti, kad nejudintume moters. Jai po galva padėjo moters rankinę bei apvalė jai kraują. Pro šalį važiavo automobiliu moteris, kuri išlipusi iš savo automobilio ir pamačiusi kas nutiko, iškvietė pagalbą bei pati išvažiavo. Jis palaukė, kol atvažiavo greitoji pagalba ir policijos pareigūnai, kuriems papasakojo, ką jis matė. Kartu su juo pareigūnų sulaukė ir dviratininkas. Moteris buvo išvežta į ligoninę. Iki atvykstant pagalbai, moteris sugebėjo pasakyti savo vardą bei paklausė, kur yra jos vaikas. Tačiau ji nelabai suprato, kas jai nutiko (1 t., 121-122 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. L. parodė, kad įvykį kažkiek prisimena. Jie atvyko į įvykio vietą, dabar nepamena, ar greitoji jau buvo atvažiavusi, ar nebuvo, gulėjo moteris, ją tada išsivežė. Jie užsirašė dviratininko duomenis. Nukentėjusiąją, gulinčią įvykio vietoje, matė. Įvykio schemą braižė ji. Nukentėjusiosios padėties, t. y. kaip ji gulėjo nenubraižė, nes tikriausiai nebuvo tokių dalykų išmokyta. Jos darbo stažas tada buvo vienas mėnuo. Kolegos darbo stažas – beveik 30 metų. Jis jai kažkiek padėjo. Schemą darė kartu, bet ji daugiau braižė. „Body“ kameras turėjo, nepamena, ar buvo įsijungę, bet turėjo būti įsijungę, nes paprastai jas įsijungia prieš išlipdami iš automobilio. Įvykio vietą fotografavo jos kolega. Nuotraukose nukentėjusiosios nesimato, nes, tikriausiai, ją jau buvo išsivežusi greitoji. Nukentėjusioji gulėjo ant šaligatvio. Jei gerai pamena, jos kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) pusę, o galva į (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar matė nukentėjusiosios sužalojimus. Jei įvykio vietoje buvo kokie nors pėdsakai, tai juos turėjo pažymėti eismo įvykio schemoje. Kad kraujas, kurį pažymėjo eismo įvykio schemoje, susijęs su įvykiu, nusprendė, nes matė jį įvykio vietoje. Nepamena, ar kraujo dėmės buvo šviežios. Išmatavimus darė, jie turėtų būti tikslūs. Schemoje turėjo pažymėti, kur yra dviračių takas ir kur pėsčiųjų takas. Nėra tikra, kad nukentėjusiosios kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) pusę, nes nelabai prisimena. Neprisimena, prie kurios moters kūno vietos buvo kraujo dėmės. Kiek saugomi „Body“ kamerų įrašai, nežino. Jie po kiekvieno budėjimo padeda jas krauti ir tuo pačiu išsikelia visi vaizdo įrašai.

Teisiamojo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas transporto skyriaus specialistas V. P. parodė, kad prieš ateinant jis galvojo, jog bus kalbama apie kitą vietą, bet gali kažkiek pasakyti iš atminties, kadangi rengė Kelio ženklų ir horizontaliojo žymėjimo schemą bei derino su policija.

Teisėjui parodžius Kelio ženklų įrengimo schemą (1 t., 148-150 b. l.), specialistas V. P. paaiškino, kad „K.Ž. dydžio grupė „0“ reiškia, kad kelio ženklai yra skirstomi į keturias grupes. Mano, kad šitą schemą rengė jis. Kita pridėta schema yra ta pati (1 t., 150 b. l.), tik čia yra ta vieta, kur palipama laiptais. Buvo darytas dviračių ir pėsčiųjų takas, o kur pėstieji eina, ten dviračių takas nutraukiamas ir yra bendro naudojimo takas. Tikslas buvo padaryti bendro naudojimo taką įėjimui į polikliniką. Toliau yra atskirti pėsčiųjų takas ir dviračių takas. Yra dvejopas ženklų žymėjimas, t. y. pirmas – pėsčiasis ir dviratininkas vienas aukščiau kito, o antras – pėsčiasis ir dviratininkas šalia vienas kito, perbrauktas brūkšniu. Kai yra ženklas pėsčiasis ir dviratininkas šalia vienas kito, perbrauktas brūkšniu, tada yra atskiri takai. Pirmas ženklas statomas tada, kai yra mažiau vietos, šiuo atveju, kad pėstieji gali kirsti tą dviračių taką, kad nebūtų nesusipratimų. Tokie ženklai statomi dėl pėsčiųjų saugumo, ten kur yra galimybė pėstiesiems įeiti, tai yra panašiai kaip greičio mažinimas dviratininkui, kuris turi praleisti pėsčiąjį. Antrasis ženklas, t. y. „apibrauktas dviratis“ dviratininkas jau gali važiuoti, kaip nori, ir pėsčiasis neturėtų eiti dviračių taku. Pagal horizontalų ženklinimą schemoje toliau būtų dviračių takas, važiuojant toliau į šiaurę yra bendras dviračių takas, ženklo režimas baigiasi ties ženklu „dviratis“, kai prasideda raudona asfaltuota linija - dviračių takas, tai yra ženklas, kad vėl prasideda dviračių takas, atskirtas linija. Iš kitos pusės yra atvirkščiai, t. y. iš šiaurės į pietus bus ženklas, kad ten yra bendras takas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, minėtus ženklus patvirtina ir horizontalus žymėjimas.

Teisėjui parodžius byloje esančią nuotrauką (kurioje matyti vertikalus ženklas - pėsčiasis ir dviratininkas vienas aukščiau kito, ir horizontalus ženklinimas ant asfalto dangos – dviratis su rodykle į priekį (link (duomenys neskelbtini)) bei pėsčiasis ir dviratininkas vienas aukščiau kito su rodykle į priešingą pusę ((duomenys neskelbtini)), 1 t., 139 b. l.), specialistas V. P. nurodė, kad nuotraukoje vertikalus ženklas greičiausiai yra apsuktas. Pagal schemą jis nelabai įsivaizduoja, kur vertikalus ženklas stovi.

Teisėjui parodžius byloje esančią nuotrauką (kurioje matosi vertikalūs ženklai ir horizontalus ženklinimas, tik iš kitos pusės nei prieš tai parodytoje nuotraukoje, 2 t., 154 b. l.), specialistas V. P. nurodė, kad ženklas, kuriame yra pėsčiasis ir dviratininkas su perbraukta linija, neatitinka schemos, jis turi būti 180 laipsnių kampu apsuktas. Šiuo atveju turėtų būti bendras ženklas - pėsčiasis ir dviratininkas šalia vienas kito, perbrauktas brūkšniu.

Specialistas V. P. toliau paaiškino, kad savivaldybė netikrina, ar ženklinimas atitinka schemas, o skelbia konkursą, parenka rangovą, kuris ir privalo tikrinti ženklų atitikimą schemoms. Jei ženklai būna suniokoti ar kitaip nusukti, tada juos turi atstatyti. Jie tai vykdo savo nuožiūra, už tai gauna finansavimą. Vertikalaus ženklinimo aukštis pagal taisyklių reikalavimus turi būti nuo 2,20 m iki 4 m. Negali pasakyti, ar galima pasukti ar apsukti patį stulpą. Kelio ženklo apvalioji dalis yra pritvirtinta su apkaba, bet ją rankomis pasukti galima. Tokių atvejų, t. y. kai apsukami ženklai, pasitaiko dažnai. Negali pasakyti, kada šitas ženklas paskutinį kartą buvo tikrintas, reikėtų klausti įmonės, kuri tikrina, ar jie tai yra užfiksavę. Galima gauti informaciją, kiek kartų ženklas buvo tikrintas nuo pastatymo iki šios dienos. Seniau tikrinimą atliko UAB (duomenys neskelbtini), o dabar konkursą yra laimėjusi UAB (duomenys neskelbtini). Savivaldybė gauna informaciją apie atliktą užduotį, t. y. savivaldybėje yra specialistas, kuris prižiūri įmonę, kuri stato ženklus. Jis gauna informaciją, kad ženklai rengiami ir jis paskui patikrina, ar tie ženklai tikrai įrengti ir tik tada yra už darbą apmokama. Kiek pamena, buvo atliekama tos vietos rekonstrukcija. Anksčiau to dviračių tako nebuvo, o buvo bendras šaligatvis didelėmis plytelėmis, todėl ten buvo sudėtinga tiek važiuoti, tiek eiti. Šioje vietoje viršenybę turi vertikalus ženklinimas. Schema yra nepasikeitusi. Schema, kurią pateikė į bylą, buvo suderinta su policija. Schemą rado savo darbiniame kompiuteryje. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. D. tos schemos galėjo nerasti, nes galėjo būti taip, kad jie supainiojo vietą, kadangi prieš tai panašus įvykis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. L. Ž. neseniai yra pradėjusi dirbti, tai ji tos schemos galėjo ir nematyti. Savivaldybė seniau nebuvo įpareigota kaupti tų duomenų ir tik sukūrus naują sistemą, jie bendrai pradėjome duomenis kaupti, todėl gali būti, kad jis tą schemą turėjo, o L. Ž. neturėjo. L. Ž. tą užduotį greičiausiai atliko, kai jo nebuvo, nes šiaip būtų jo paklaususi. Tie ženklai, kurie neatitinka jo pateiktos schemos, stovi iki šiol, bet žada pataisyti. Grįžę įmonei duos nurodymą, patikrinti, ar ženklas atitinka schemą. Kiek pamena, daugiau ruožų schemų nėra, tik ta viena vieta, bent jau jis nedarė. Jis tvarkė tik tą vietą prie poliklinikos, o kitur dirbo kitas skyrius. Gatvę tvarkė miesto tvarkymo skyrius ir jie turėjo turėti kažkokį projektą. Kai jis pamatė, kad ta vieta yra tokia nesaugi, padarė tą schemą, kad kiek įmanoma būtų galima apsaugoti. Dviračių tako negalėjo nukreipti pagal automobilių stovėjimo aikštelę, nes jam atrodo ten skiriasi aukščiai. Turėtų būti saugu, jei visi laikytųsi taisyklių.

Teisėjui parodžius byloje esančias nuotraukas (kuriose matosi, jog toliau yra padarytas perėjimas per dviračių taką, 1 t., 139 b. l., 2 t., 27 b. l.), specialistas V. P. nurodė, kad iš nuotraukų matyti, kad šioje vietoje pirmenybė yra dviratininkui, nors turėtų būti bendro naudojimo takas. Ženklus įrenginėja vadovaudamiesi Kelių įrengimo ir horizontaliojo ženklinimo tvarka. Padarę schemas jie derina su policija. Policija įvertina, ar bus saugu.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. P. nurodė, kad eismo organizavimas yra atliekamas ne šiaip kažkokio asmens požiūriu, o kažkuo vadovaujantis, t. y. standartais ir visa kita. Neaišku, kokio standarto reikalavimais šie ženklai buvo išstatyti. Nori pasakyti, kad kur tie ženklai stovi ar nestovi, kokio dydžio, kokiame aukštyje ir t.t. reglamentuoja standartas. Turėtų būti kalbama, kad šitas ženklas buvo pastatytas vadovaujantis tokiu punktu, tokiu punktu ir tokiu punktu ir jei teismą domintų, ar tai padaryta iki galo taip, kaip reikalauja standartas, reikėtų turėti tą standartą ir tada būtų galima suprasti, ar teisingai viskas yra padaryta. Šiai dienai negalėtų atsakyti, ar jei pėsčioji būtų partrenkta pėsčiųjų juostoje, keistųsi jo autotechninio tyrimo išvada, kadangi apie visus tuos dalykus, tikriausiai, kuriuos girdėjo, gali būti, kad jis kažką įsivaizduoja neteisingai. Norint spręsti, reikėtų, kad tie dalykai būtų dokumentuoti, t. y. schema, apžiūros protokolas, kuriame būtų išdėstyti ženklai, ženklinimas, būtų galima suprasti konkrečiai, kur prasideda, kokia yra galiojimo zona. Paprastai jie sprendžia tada, kai viskas yra konkretizuota, o šiuo momentu byloje esančios medžiagos tyrimas ir jos surinkimas vis dar yra kažkokiame tarpiniame etape, nėra konkretumo apie tai, kaip faktiškai įvykio metu buvo išdėstyti ženklai. Visi vadovaujasi įstatymais ir kelio ženklai tarsi įpareigoja piliečius vykdyti tuos reikalavimus, kuriais jie yra apibrėžti, o pats tų reglamentų vertinimas, t. y. jie yra teisingi ar ne, jie negali spręsti. Režimas yra svarbu atsakant į klausimus. Visų šitų ženklų statymo vietos ir visa kita, kas susiję su tais kelio ženklais, kaip supranta, savivaldybės priimamuose sprendimuose reglamentuoja, kaip minėjo specialistas, kelių ženklinimo tvarka ar kažkas tokio. Priimant tokius sprendimus dirbančiam specialistui reikia turėti informaciją, žinias, kaip ir kas turi būti padaryta, ko trūksta ir ar apskritai galima taip organizuoti. Jo žiniomis turėtų būti LST standartas, nebent šiandien yra kokie pasikeitimai. Apie juos yra girdėjęs tarybiniais laikais, tada jis buvo viešai prieinamas, šiai dienai jis yra tik Susisiekimo ministerijoje, jam atrodo, mokamas ir prenumeruojamas. Kiek yra girdėjęs iš savo kolegų Vilniuje, kai jiems reikia spręsti klausimus apie eismo organizavimo tvarkas, yra kreipiamasi į jų direktorių ir pavedamas ar sudaroma kažkokia komisija tiek su specialistais, tiek su teisininkais ir duodamas jų tos srities specialistui tos instrukcijos išaiškinimas. Standartas turi egzistuoti, galbūt, esate pastebėję, kad Lenkijoje, Latvijoje ženklai savo išvaizda šiek tiek skiriasi ir nėra taip, kad važiuojant Rokiškio ir Klaipėdos rajonuose jūs matytumėte skirtingai atrodančius ženklus, nes jų pagaminimas ir visa kita yra apibrėžtas ir aprašytas. Organizuojant eismą įvykio vietoje, tas, kas tą dalyką daro, mano, kad tokiais dalykais turi vadovautis. Savivaldybė, galbūt, turėtų turėti prieigą. Jam reikėtų informacijos, kokio kelio ženklo ir ženklinimo galiojimo zonoje judėjo dviratininkas. Lygiai tas pats yra kalbant apie pėsčiąją. Savo tyrime negalėjo nustatyti konkrečios vietos, kur buvo pėsčioji, kuomet įvyko sąlytis su dviračiu, t. y. ant tos vietos, kurią būtų galima laikyti dviračių taku ar ant tos vietos, kurią galima laikyti pėsčiųjų taku. Jei ši aplinkybė yra paaiškėjusi teisme, ji būtų svarbi priimant sprendimą. Informacijos, išskyrus subjektyvius liudytojo parodymus, pagal ką būtų galima nuspręsti, kur įvyko susidūrimas to tako pločio atžvilgiu, tikriausiai, neatsirado, parodymų jis negali įvertinti, nes teismo posėdyje, jis lyg ir matė, kad žmogus jau pasakoja kitaip nei buvo pasakojęs iki šiol. Objektyviausiu duomenimi galėtų būti tik dviračio ratų pėdsakas, jei toks susiformuoja susidūrimo su pėsčiąja metu, bet to policininkai įvykio vietoje neaptiko, nes jo, tikriausiai, nebuvo. Pagal kraują tai būtų tik zona. Kaip suprato, į žmogų nebuvo įvažiuota statmenai priekiniu ratu, bet slystant dešiniu ar kairiu šonu. Priklausomai nuo to, kaip atsitrenksi į pėsčiąjį, t. y. jei dešiniuoju šonu, tai tikėtiniausia, kad su dviračiu griūsi į kairę, jei atsitrenksi kairiu šonu – tikėtina, kad griūsi į dešinę. Pėsčiasis analogiškoje situacijoje, tikėtina, gali būti bloškiamas į kitą pusę. Žiūrint į teismo medicinos ekspertizės aktą, kurį jis turėjo, kai darė tyrimą, ten jokios informacijos, pagal kurią būtų galima spręsti, į kurią vietą galėjo būti smūgis pėsčiajai, nebuvo. Pėsčiųjų susidūrimo su dviratininku atvejais, ne visais atvejais gali įvykti pačio dviračio kontaktas su žmogumi, reikia turėti omenyje, kad ant dviračio sėdi žmogus ir pats dviratininkas, sėdintis ant dviračio, gali turėti sąlytį su pėsčiuoju. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu, tam tikros aplinkybės ir vaizdas, kaip tas įvykis įvyko, teismui yra susiformavęs ir jei tas vaizdas atsirastų teismo nutartyje trimis, keturiais sakiniais, t. y. situacijos apibūdinimas, nors jis tik variantiškas, būtų išnagrinėti eismo dalyvių vertinimai visoms teismo nutartį nurodytoms aplinkybėms. Tai dienai buvusius parodymus jis yra įrašęs į akto tiriamąją dalį ir nori pasakyti, kad atsižvelgdamas į tą visumą, kurią išdėstė eismo įvykio dalyviai ir liudytojas, pateikė išvadą, bet kaip šiandiena rodo, tie dalykai su laiku keičiasi ir reikia vertinti subjektyviąją asmenų parodymų pusę, kas nėra jo kompetencijos dalykas, o pagrįsti objektyviai, kad buvo būtent taip, jokios informacijos nėra. Iš visumos yra matyti, kaip supranta, kad pėsčioji eina šaligatviu nuo (duomenys neskelbtini) pusės, o dviratininkas parvažiuoja priešinga kryptimi. Įvyksta jų sąlytis, jie abu kažkaip išvirsta, dviratis lieka gulėti, yra kraujo dėmė ir, tikėtiniausia, kad visas šitas jų susidūrimas įvyksta ten, kur yra šie abu objektai. Kaip pločio atžvilgiu, vėlgi, pasakyti yra sunku, nes kaip minėjo, priklausomai nuo kontakto, čia jau būtų labiau kompleksinės teismo medicininės ekspertizės tyrimo objekte, bet kaip supranta, teismo medikai apskritai gyvai nėra matę pėsčiosios kūno, yra tik medicininiai dokumentai, kuriuose tos informacijos nėra. Jei tai būtų galvos sužalojimai dėl susidūrimo, tai daktaras taip ir būtų parašęs. Kiekvienas kūnas fiziškai turi savo masę ir masė koncentruojasi dėl poveikio į patį kūną, atsiranda jėgos ir sukimo momentai. Žinant teorines bendras tarpusavio sąveikos aplinkybes, t. y. kokios jos buvo: kampais, šonais, slystamai ir pan., fizikinius dėsnius, pagal kuriuos po kontakto ir kontakto metu gali įvykti judėjimai, juos nusakyti galima, o viso to susiejimas su įvykio vieta, jis jau būna galimas tik per pėdsakus, tų objektų judėjimo paliktus įvykio vietoje, tai būtų dviračio ratų žymės, žmogaus pado avalynės slystelėjimai ant paviršiaus. Pats pėdsakas, jei jis jau randamas, tai padėčiai pasikeitusiai pėsčiojo dviratininko galima derinti tarpusavyje ir sakyti, kad kliudyta čia, bet virstant dar įvyko kliudymas kažkokia kita vieta, kai žmogus buvo pasisukęs vienaip ar kitaip į tą objektą, kuris suteikė tą smūgį. Šiai dienai jis išgirdo, kad liudytojas, kuris sėdėjo mašinoje, matė įvykio vietoje gulinčią moterį, ją taip pat matė jo žmona, taip pat policijos pareigūnė, policijos pareigūnas, kurio šiandien nėra, medicinos darbuotojai, kurie išvežė moterį. Taip pat kitus objektus, kuriuos jie matė, t. y. kraujo dėmės, fiksuotos įvykio vietoje, dviratis. Jei būtų pateikta su išmatavimais kaip įvykio vietoje buvo kūnas, dviratis, kiekvieno iš tai mačiusių asmenų parodymai. Jei jie visi sutampa arba yra variantai, tada vienaip ar kitaip esant tai informacijai, išsiaiškinus kažkokiu būdu, koks buvo kliudymas, per kurį šoną, su kuriuo šonu, tikėtinai galima spręsti, ar tas dviračio ir partrenktos pėsčiosios išsidėstymas, kokį žmonės matė po įvykio, įvykio vietoje, atitinka tas aplinkybes, apie kurias jūs klausiate. Jų supratimu, galimas dalykas toks, kad visi žmonės, esantys kambaryje, perskaitysime ir tą patį tekstą suprasime skirtingai. Jiems tobulesnė informacija būna, jei žmogus įvykio vietoje parodo, paguldydamas manekeną, dviratį ir jam nereikia jokių laikų, matmenų ar dar kažko, o tą procedūrą fiksuoja tą procesinį veiksmą atliekantis pareigūnas. Su rulete išmatuoja, padaro schemą ir, jau žiūrint schemą, ji yra suvokimui paprastesnis dalykas. Objektas, kaip jūs sakėte, du matmenys, priekis, galas to daikto, žmogaus galva, kojos irgi du, trys ar keturi matmenys, t. y. kiek reikia tikslesnei padėčiai atvaizduoti. Sunku suklysti ir surasti kažkokį tai variantiškumą nei iš nusakymų pasakojimais ar dar kažkuo. Iš principo jie nustatinėja mechanizmą tiek, kiek jį galima nustatyti ir lygina su duotais parodymais, kuriuos reikia vertinti. Jei tarp tų parodymų atsiranda detalės ar momentai, pasakojimai, kurie konkrečiai neatitinka nustatyto mechanizmo, tada jie pasako kaip pavyzdį, kad vairuotojas nurodo, jog važiavo 60 km/h greičiu, neatitinka tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad greitis buvo 90 km/h. Šiandien byloje yra problema, kad apskritai nėra pačio mechanizmo kaip įvyko dviratininko susidūrimas su pėsčiąja. Pagal turimus duomenis jo nustatyti negalima. Atvykę policininkai buvo su „Body“ kameromis, tai jei yra tie vaizdo įrašai, turėtų matytis kaip viskas buvo įvykio vietoje. Vaizdų tyrimo ar kažkokia ekspertizė suskaičiuos plyteles, ištiesins kokius nors iškraipymus ir pan. Svarbu išsiaiškinti, ar buvo kokie pokyčiai įvykio vietoje laike po susidūrimo. Jei pokyčių nėra, tada pagal tai, kas yra „Body“ kamerose būtų objektyvi informacija. Tokia kūno padėtis, kai žmogus griūna veidu į priekį ėjimo kryptimi, rodytų, kad tikriausiai smūgis, kuris nukentėjusiajai teko, teko į apatinę kūno dalį, t. y. žemiau kūno centro. Dar gali būti, kad žmogus, bandydamas išlaikyti lygsvarą, galėjo nugriūti ne vien nuo to smūgio, bet svirduliavo ir būtent taip nugriuvo. Jei nukentėjusioji sako, kad jai buvo prakirstas antakis ir tai buvo griuvimas nuo smūgio, tai tas smūgis turėjo būti žemas, t. y. per kojas. Kas susiję su žmogaus sužalojimu, jo kūnu, jie vieni patys nesprendžia, yra daroma kompleksinė ekspertizė, nes yra išlikusių objektyvių medicininių duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Apie susidūrimo vietą kalba visu pločiu. Jis vadovaujasi faktiniais dalykais, kurie yra nustatyti įvykio vietoje apžiūros metu, o ar tą patį vakarą, kaip savivaldybės specialistas pasakojo, kažkas atėjo ir apsuko ženklą, jis to negali pasakyti. Visais atvejais, reikia mažinti greitį, jei reikia saugiai pravažiuoti pro pėsčiąjį. Norėjo pasakyti, kad dalis informacijos pėdsakų susidūrimo metu būna asmenų vilkėtuose drabužiuose. Apklausiant tiek dviratininką, tiek pėsčiąją, teismas vadovaujasi tais dalykais, kaip tie drabužiai atrodė po įvykio, t. y. ar buvo kokių nors pažeidimų, apgadinimų. Tyrimui turėjo tik gulintį dviratį ir kraujo dėmę, o tai - nepakankami duomenys. Nukentėjusiosios ūgio ir kraujo tarpusavio padėtis neleidžia jam nustatyti mechanizmo. Suartėjimo atstumus suskaičiuoti gali, o padėtis gali būti besikeičianti. Jei yra žinomi pėsčiojo ir dviratininko judėjimo greičiai, tai paprastai klausimas būna toks „kokiu atstumu buvo dviratininkas nuo susidūrimo vietos, kai pėsčioji buvo nepriėjusi susidūrimo vietos 2 m atstumu ir pan.“. Jie turi lenteles, kuriose pagal amžių ir lytį yra nurodyti pėsčiųjų judėjimo greičiai, t. y. lėtu žingsniu, normaliu žingsniu, greitu žingsniu ir kitais tempais. Labai lėtu nėra ir jei jūs manote, kad čia yra išskirtinis atvejis, tai tokius dalykus reikėtų aiškintis kažkokiu kitokiu keliu. Jie nesiginčytų, jei teismas nustatytų, kad greitis buvo 1 m/s, nes yra neįgalių žmonių. Yra tekę susidurti su tuo, kad buvo nenurodyta, jog žmogus buvo neįgalus. Jie skaičiavo, o po to paaiškėjo, kad moteris buvo neįgali ir ji per perėję ėjo ne pati, bet jai dar padėjo pereiti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. D. parodė, kad salėje esančių asmenų nepažįsta. Jo darbo stažas yra 30 metų. Į eismo įvykius yra važiavęs, bet minimaliai, kadangi jis yra iš Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus. Jo darbo patirtis su eismo įvykiais – minimali. Jie padaro tik pirminį, o paskui tą medžiagą perima tyrėjai. Nemano, kad jie padarė ką nors blogai, yra daug nuotraukų pridėta ir nemano, kad kas nors ten buvo nepadaryta. Praeitą kartą, kai negalėjo atvykti, kolegė vėliau šiek tiek jam priminė tą įvykį, nes šiaip tai būtų nežinojęs apie ką. Apie įvykį prisimena tai, kad jis įvyko prieš metus. Ryte, per patį piką susidūrė dviratininkas su pėsčiuoju. Neprisimena, ar iškvietimą pirmi gavo jie, ar kolegos, nes (duomenys neskelbtini) tuo pat metu įvyko analogiškas įvykis, kur buvo mirtinai partrenktas 14 m. berniukas. Kai buvo atvykę dėl dviratininko, kolegos, kurie būtų perėmę, turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko prie 3 poliklinikos. Neprisimena, ar kai atvyko medikai jau buvo, ar jie juos iškvietė. Atvažiavę užfiksavo įvykio vietą, kraujo dėmes, dviratį. Patikrino dviratininko blaivumą, atsimena, kad buvo blaivus. Paskui ėmė paaiškinimus, braižė schemą. Kraują schemoje nusprendė pažymėti, nes taip daro visą laiką. Kraujas buvo šviežias ir jiems nekilo abejonių, kad jis susijęs su įvykiu. Nukentėjusiąją matė nebent gulinčią greitosios automobilyje, bet tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar pasistatę automobilį, į įvykio vietą atėjo kartu su kolege. Jei įvykyje dalyvauja dviratininkas ir pėsčiasis, tai laikoma eismo įvykiu. Visą laiką pildo paprastą įvykio vietos apžiūros protokolą. Jo nuomone, visi duomenys, esantys plane, neturi atsispindėti įvykio apžiūros protokole. Protokole yra grafos ir ko yra reikalaujama, tas ir supildoma, nėra taip, kad pasižymėtų visi metražai. Išankstinės nuomonės, atvykęs į įvykio vietą neturėjo, kadangi nė vienas eismo įvykis iš anksto nėra aiškus iki galo. Vietoje, turbūt, bendravo su žmonėmis ir nustatė liudytojus, bet tiksliai dabar nepasakys. Kai nustato liudytojus, būtinai tai pažymi tarnybiniame pranešime. Jei tarnybiniame pranešime nėra nurodyti asmenys, tai vadinasi tiesioginių liudytojų ir nebuvo. Kai atvyksta į įvykio vietą, visada filmuoja „Body“ kameromis. Jie neturi prieigos peržiūrėti „Body“ kameromis filmuotų vaizdo įrašų. Kai baigia tarnybą, kameras parneša, yra specialios „Body“ kamerų dėtuvės, į jas įdeda, tada jos kraunasi ir automatiškai perduoda informaciją policijos departamentui Vilniuje. Kažkaip ne taip įjungti „Body“ kameros negalėjo, nes įjungiant pasigirsta garsas. Atvejų, kad kas nors būtų negerai įdedant kamerą į dėtuvę, nėra buvę. Įrašų gali nebebūti, nes jie saugomi ilgiausiai pusę metų ir jei iš karto jo nepaprašoma, tai ir nebus. Kažką galėjo užfiksuoti tarnybinio automobilio priekinė, šoninė (vidinė) arba galinė kameros. Eismo įvykio vietos planą sudarinėjo kartu, nes vienam neįmanoma. Planą pasirašo tas pareigūnas, kuris sudaro. Tarnybinių užrašų neveda. Yra tarnybinės knygutės, į kurias užsirašinėja arba pats, arba kolega. Iš tarnybinės knygelės į tarnybinį pranešimą surašo tai, kas yra būtina, t. y. jei yra liudytojai, tai jie yra įrašomi. Abejoja, kad su savo asmeniniu telefonu dar būtų ką nors fiksavęs. Galėtų pasižiūrėti, ar dar kokios informacijos yra tarnybinėje knygelėje. Praktikoje buvo, kad daro nuotraukas savo telefonais. Dabar, kai turi tarnybinius telefonus, tai ir nurodo, kad nuotraukos darytos telefonu. Nepamena kuo, šiuo konkrečiu atveju, fotografavo, galbūt, fotografavo net ne jis. Įvykį įforminti pasiliko jie, bet buvo atvažiavę ir eismo įvykių tyrėjai, kurie turėjo tarnybinį fotoaparatą, gal jie fotografavo, bet nebeprisimena. Jei jie atvažiuoja į įvykio vietą, jie tą informaciją užfiksuoja, bet jei yra gaunamas svarbesnis iškvietimas, jie išvažiuoja, o tuo metu buvo įvykis, kurio metu žuvo nepilnametis, todėl jie turėjo važiuoti ten. Duomenys, kas į įvykio vietą buvo atvažiavę ir kas ką darė, į sistemą nekeliami, tiesiog viską perima kitas ekipažas, o jei yra padarytos kokios nors nuotraukos, jie persiunčia ir viskas. Jei apžiūros protokole yra įkeltos tik trys nuotraukos, vadinasi kitos buvo nesvarbios. Fotografuoja tik įvykio vietą, o ne viską aplinkui. Jei nuotraukas daro telefonu, vėliau jas ištrina, kad be reikalo neužimtų vietos. Telefonu užfiksuotas nuotraukas perkelia į savo darbinį elektroninį paštą ir iš ten spausdina. Nežino, kaip yra su informacija elektroniniame pašte, gali būti, kad ji vėliau išsitrina. Jiems taip pat yra liepiama trinti, kadangi pradeda strigti sistema dėl didelio informacijos kiekio. ROIK yra iškvietimo registravimo numeris. Į ROIK įrašo tarnybinius pranešimus. ROIK nuotraukų nėra, nes jei forminamas eismo įvykis, tai jos keliamos ten. Viskas labai greitai keičiasi, vieną kartą nurodoma nuotraukas kelti vienur, paskui kažkas nusprendžia, kad reikia kelti kitur, tai keliame kitur, o paskui yra sunku susigaudyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė G. S. parodė, kad ji šito tyrimo neatliko nuo pat pradžių, kadangi pradžioje veiksmus atliko pareigūnai, kurie pirmi atvyko į įvykio vietą. Dienos, kada perėmė ikiteisminį tyrimą, nepasakys. Buvo priimta rezoliucija, kad yra iškelta byla ir ji turi perimti tyrimą.

Teisėjui perskaičius priimtą rezoliuciją (1 t., 7 b. l.), liudytoja G. S. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 24 d. gali būti ta diena, nuo kurios ji pradėjo tirti šią bylą. Dirba su IBPS sistema, o dirbant su šia sistema atgaline data negalima nieko įrašyti.

Liudytoja G. S. toliau paaiškino, kad kai gavo bylos medžiagą, pati asmeniškai į įvykio vietą nuvykusi nebuvo. Rinko informaciją, bendravo su nukentėjusiąja, kuri iš pradžių nieko negalėjo papasakoti, tai pat bendravo su T. G. ir su liudytoju M. V.. Vėliau, po visų apklausų, su liudytoju M. V. vyko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Tada į įvykio vietą atvyko pirmą kartą. Sužinojo, kur stovėjo liudytojo automobilis, kur, kaip liudytojas nurodė, ėjo nukentėjusioji ir kaip su dviračiu važiavo T. G.. Tada M. V. konkrečiai parodė visą eigą. Kai ji paskambino M. V. ir pasakė, kad jam reikės atvykti į apklausą, jis jau bendraujant telefonu su emocijomis pradėjo kalbėti kaip viską matė, kaip dviratininkas važiavo ir kaip partrenkė. Jo parodymai nesikeitė ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Parodymai buvo tokie konkretūs, jog atrodė, kad jis dabar sėdi ir mato kaip viskas vyksta. Kaip liudytojas nurodė, buvo automobilių aukštelėje, prie automobilių aikštelės yra pėsčiųjų takas, toliau eina žolės ruožas, paskui, lyg ir dviračių takas, o toliau pėsčiųjų takas su trinkelėmis akliesiems. Liudytojas nurodė, kad kai jis sėdėjo automobilyje, aikštelėje, dviratininkas važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ turgaus pusės, keliu, kuris yra arčiau automobilių aikštelės, tada sukosi ant pakilimo ir sukosi į dešinę, kad užvažiuotų ant dviračių tako, o nukentėjusioji stovėjo ant pėsčiųjų tako prie dviračių tako kampo. Kaip liudytojas aiškino, dviratininkas užšoko ant tos pakylos, sukosi ir tuo metu užsikabino vairu už nukentėjusiosios. M. V. sakė: „sėdėjau mašinoje prie vairo, kabėjau su žmona ir buvo toks gražus oras ir matau eina moteris tokia atsipalaidavusi ir sakau „kaip gerai, jai nereikia važiuoti į darbą“, todėl ir atkreipė dėmesį, kad ji eina atsipalaidavusi“. Prieš tai buvo kalbėta su dviratininku, kuris nurodė, kad moteris ėjo ir kalbėjo telefonu. Kai atliko parodymų patikrinimą vietoje, ji liudytojo paklausė, ar moteris eidama kalbėjo telefonu, jis atsakė, kad nekalbėjo, ėjo atsipalaidavusi, o telefoną buvo prisispaudusi prie krūtinės. „Body“ kameros prie ROIK nekeliamos. Kad „Body“ kamerų vaizdo įrašus gautų, turi kreiptis su prašymu, kad juos atsiųstų. Nėra kaip anksčiau, kai pareigūnas nufilmavęs galėdavo pridėti. Jei vaizdo įrašas yra, sistema atrenka pagal nurodytą įvykio laiką ir datą. Kodėl „Body“ kamerų vaizdo įrašų nėra, atsakyti negali. Užklausa buvo pateikta teisingai. Užklausos nuo 00.00 val. iki 24.00 val. nepateikė, nes tada būtų buvę labai daug „Body“ kamerų įrašų. Parodymų patikrinimo vietoje esmė buvo nustatyti, kokioje vietoje įvykio metu buvo asmenys. Į patikrinimą manekeno atsivežę nebuvo. Kur stovėjo nukentėjusioji, pažymėjo kūgiu. Kūgis rodė vietą, kur nukrito moteris. Kokios nukentėjusiosios kūno dalies vietą žymėjo kūgis, nepasakys. Jos darbo stažas - 25 metai. Atlikdami parodymų patikrinimus vietoje, manekenų nenaudoja. Neprisimena, ar M. V. klausė, kaip gulėjo nukentėjusioji. Liudytojas nurodė, kaip moteris krito ir kur ji krisdama pataikė, t. y. ant dviračių tako. Jis parodė, kad prie dėmių. Nukentėjusioji ėjo prie pakilimo, dviratininkas važiavo priešais. Negali netikėti liudytojo parodymais, už kuriuos jis pasirašo. Parodymų patikrinimo vietoje protokolą surašė įvykio vietoje, o fotolenteles sudarė grįžusi. Nuotraukas fotografavo telefonu ir grįžusi įkėlė. Nuotraukos yra tik IBPS byloje. Į ROIK kelti duomenų ji neturi teisės. Kaltinamasis ir jo gynėjas iki apklausos su bylos medžiaga nesusipažino, o ar susipažino vėliau, negali pasakyti, neprisimena. Nuotraukas jie pateikė apklausos metu. Elektroninės laikmenos jie nepateikė, ji ir neprašė. Jie atnešė nuotraukas ir pasakė, kad nori jas pateikti prie apklausos, todėl jos buvo pridėtos. Neprisimena, ar jų pateiktose nuotraukose buvo ženklas su piešimo programa. Buvo pateiktas paklausimas apie ženklus, t. y. kokie tie ženklai ir ką jie reiškia. Neprisimena, ar kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą dėl informacijos, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prieš ją bylos netyrė niekas, buvo tik surinkta medžiaga. L. M. yra vyriausioji tyrėja, kuri išdalina jiems bylas. Nuotrauka daryta rugsėjo 30 d., o fotografavo vyresnioji tyrėja L. D., kadangi žodiniu nurodymu jai buvo pavesta nustatyti, kokioje zonoje galiojo ženklas, nes jei matėte, vietos apžiūros protokolas surašytas ne eismo įvykio vietoje. Tyrėja jau gavo nuotrauką ir medžiagą, kur buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė. Įvykio metu jo buvusi sutuoktinė susidūrė su dviratininku. Atvykęs į įvykio vietą, matė atvykusius greitąją ir policiją, buvusi žmona gulėjo ant žemės. Nėra visiškai įsitikinęs, ar ji gulėjo ant nugaros, ar vos šonu, bet gulėjo veidu į viršų ant raudonos šaligatvio dalies. Greičiausiai ji ant raudonos dalies gulėjo ne visu kūnu, gerai neprisimena, nes tuo metu to labai nefiksavo. Jis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir link nukentėjusiosios ėjau taku, kuris veda į dviračių taką. Einant tokia linkme, į jį buvo nukentėjusiosios kojos. Galva buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę, o kojos - į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Jam atrodo, ji gulėjo lygiagrečiai, bet jei gulėjo ir šiek tiek įstrižai, tai nebuvo didelis kampas. Nukentėjusiosios galva ir pilvas tikrai buvo ant raudonos dalies, o dėl kojų nėra įsitikinęs. Apie įvykį su nukentėjusiąja kalbėjo. Iš karto po įvykio jis nukentėjusiosios klausė, ką ji jaučia, bet matėsi, kad ji neadekvati, toks jausmas, kad ji neprisiminė, kas buvo prieš minutę, nes kas kelias minutes klausė to paties dalyko: „kas man atsitiko, kur mes važiuojame ir kur yra A. (dukra)“. Per maždaug pusvalandį ji to klausė tikriausiai penkiolika kartų. Vėliau ji sakė, kad, kiek atsimena, lūkuriavo kažkur pėsčiųjų take. Kaip į ją atsitrenkė dviratininkas, neprisimena. Į įvykio vietą atvažiavo, nes ji paskambino ir paprašė atvežti rankšluostį. Ji sakė, kad lauks prie 3 poliklinikos, bet nėra įsitikinęs, ar sakė, kad prie automobilių stovėjimo aikštelės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad įvykį prisimena. Tą dieną, iš ryto ėjo į darbą, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) centre. Atvažiavo autobusu, išlipo stotelėje, toje pusėje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) poliklinika, ėjo į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Sustojime per gatvę (duomenys neskelbtini) nėjo. Užlipo laiptais ir ėjo tiesiai link savo darbovietės. Nuėjo gal dešimt žingsnių palei automobilių stovėjimo aikštelę, kol pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Dviračių taką jau buvo praėjusi. Dviratininko atvažiuojančio nematė. Gal su pėsčiąja ir prasilenkė, bet tikrai nepamena. Pačio įvykio nematė, tik išgirdo susidūrimo duslų garsą. Susidūrimo garsas buvo stiprus, todėl nutarė sugrįžti ir pasižiūrėti, kas nutiko. Stabdymo garso negirdėjo. Šūksnių taip pat negirdėjo. Atgal grįžo prie laiptų, kuriais užkilo išėjusi iš autobusų stotelės. Ten buvo pandusas, laipteliai. Pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Įvykio vieta buvo už panduso, nes, pamena, kad dviratis gulėjo ant žolės. Grįžtant (duomenys neskelbtini) buvo tiesiai, ji pasisuko į kairę pusę. Nukentėjusioji gulėjo už kokių 100-200 metrų nuo jos. Nuėjo į kairę pusę, link įvykio vietos. Nuėjusi pamatė be sąmonės gulinčią moterį ir šalia jos vyrą (kaltinamąjį), dviratis buvo ant žolyno. Tiksliai pasakyti, ar nukentėjusioji gulėjo ant dviračių tako, ar ant skiriamosios juostos, negali, neprisimena. Ji gulėjo ant nugaros. Nukentėjusiosios galva buvo nukreipta link (duomenys neskelbtini). Iki įvykio ėjo pėsčiųjų tako dalimi.

Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 2 nuotrauką Nr. 1 (3 t., 33 b. l.), liudytoja J. B. nurodė, kad lipo šiais laiptais ir ėjo tiesiai.

Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 2 nuotrauką Nr. 4 (3 t., 35 b. l.), liudytoja J. B. parodė, kad šitą dviračių taką matė ir ėjo pėsčiųjų taku. Toje vietoje dviračių tako danga eina ištisai.

Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 2 nuotrauką Nr. 5 (3 t., 35 b. l.), liudytoja J. B. paaiškino, kad nuotraukoje yra pėsčiųjų takas. Ant kokios dangos gulėjo nukentėjusioji, ji pasakyti negali. Nukentėjusioji gulėjo lygiagrečiai tako, kiek pamena, jos galva ir kojos buvo ant tos pačios dangos. Neprisimena, ar, kai atėjo, įvykio vietoje buvo žmonių, tik matė, kad kaltinamasis buvo prie nukentėjusiosios. Paskui pribėgo vyras ir moteris. Bandė aiškintis, kas nutiko, kaltinamasis pasakė, kad susidūrė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji tada buvo be sąmonės, nusprendė jos nejudinti. Kažkas turėjo vandens, bandė nukentėjusiąją žadinti, kalbinti. Kai ji pabudo, buvo praradusi orientaciją, nelabai suprato, kas nutiko, bet jie toliau ją kalbino ir išsiaiškino, kad ji ėjo į polikliniką, atlikti procedūrų dėl regėjimo. Ji sakė, kad jos labai silpnas regėjimas, kad labai save saugojo, bet nenusaugojo. Jie nukentėjusiosios nejudino. Kraujo dėmių buvo prie nukentėjusiosios galvos, ranka taip pat truputį buvo kruvina, pamena, kad telefonas, kuris gulėjo šalia nukentėjusiosios, taip pat buvo aptaškytas krauju. Kiek pamena, telefonas buvo nukentėjusiajai iš dešinės. Kraujas buvo pataškytas, jo daug nebuvo. Tiesioginių sužalojimų nematė. Tai, kad nukentėjusiosios veidas būtų buvęs kruvinas, tikrai nematė. Ji stovėjo šalia, bet su nukentėjusiąja tiesioginio kontakto neturėjo, nes labai bijo kraujo. Kiek pamena, dviračio niekas nejudino. Policija ir greitoji atvyko, maždaug po 10 minučių. Apie patį susidūrimą nukentėjusioji jiems nieko nesakė, nes kai ji atsibudo, nesuprato, kas įvyko. Jie jai pasakė, kad įvyko susidūrimas su dviratininku, pradėjo ją kalbinti, klausti, kur ji ėjo, ji tada pasakė: „ėjau į (duomenys neskelbtini) polikliniką, į procedūras dėl regėjimo, kadangi jis yra labai, labai prastas ir aš labai prastai matau“. Kiek pamena, kaltinamasis sakė, kad nukentėjusiosios nepastebėjo, viskas įvyko labai greitai. Jai atrodo, kad jis pats nesuprato, kaip tai galėjo nutikti. Nežino, kodėl tai į vyko, bet tai tikrai nebuvo tyčinis dviratininko veiksmas, nes jis labai pergyveno, nesitraukė nuo nukentėjusiosios. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino prieš pokalbį su nukentėjusiąja, beveik iš karto, kai pamatė. Operatorei pasakė, kad įvyko susidūrimas, reikia medikų.

Teisėjui pagarsinus liudytojos pranešimą, esantį įvykio suvestinėje (2 t., 177 b. l.), liudytoja J. B. paaiškino, kad, tikriausiai, dėl streso pranešime pasakė, kad moteris su dviračiu atsitrenkė į kiemsargį.

Teisėjui parodžius įvykio vietos apžiūros protokolo priedą – foto lentelę Nr. 1 (1 t., 134 b. l.), liudytoja J. B. paaiškino, kad nuotraukoje dviratis yra ant tako, bet sąlytis su žole yra. Neprisimena, ar kai matė, dviratis gulėjo kaip nuotraukoje, ar kitaip, bet jai įstrigo, kad dviratis buvo ant žolės. Be sutuoktinių poros, daugiau liudytojų nebuvo. Įvykio vietos pašaliniai asmenys nefotografavo, tai darė, nebent, policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, nukentėjusioji dar gulėjo, nes, kiek pamena, ją pakėlė medikai. Medikai ir pareigūnai vienoje vietoje tikrai buvo. Jei gerai pamena, medikų automobilis buvo stovėjimo aikštelėje. Jos prisiminimuose, nukentėjusioji gulėjo netoli panduso. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo šalia, nes ta kita moteris iš automobilio atbėgo per žolę. Ten kur nukentėjusioji gulėjo, pėsčiųjų tako nusileidimo į stovėjimo aikštelę nėra.

Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo priedą – eismo įvykio vietos schemą (3 t., 32 b. l.), liudytoja J. B. nurodė, kad toje vietoje daugiau tokių įvykių matyti neteko. Ji nėra tikra, kur kas įvyko.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. paaiškino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas. Proceso dalyvių parodymų nevertino, kadangi parodymai yra subjektyvūs, o jie remiasi objektyviais požymiais. Nukentėjusiajai nustatyta muštinė žaizda kairiajame antakyje, nubrozdinimas, pagal nuotrauką matyti, kad šiek tiek nubrozdinta skruosto dalis ir kraujosruva smakre, nubrozdinta plaštaka. Iš šito spręsti, kur buvo suduotas smūgis, kuria dviratininko ar dviračio dalimi iš priekio ar iš galo, jie negali. Kadangi sužalojimai buvo kairėje veido pusėje, nukentėjusioji su pagrindu kontaktavo kaire puse. Dar parašyta, kad tikėtina, jog galvai slenkant į priekį. Kad galvai slenkant į priekį, pirmiausia sprendė todėl, jog sužalota galva, nubrozdinimai yra kairėje veido pusėje. Jei būtų slenkama kojomis į priekį, tikėtina, jog veidas nebūtų nubrozdintas. Jei jie būtų tiesiogiai matę tuos sužalojimus, kol dar jie buvo neužgiję, galbūt, būtų buvę galima atsakyti į užduotus klausimus bei nustatyti ir kontaktuojančio daikto su kūno paviršiumi slinkimo kryptį. Dabar jie neturėjo nieko. Striukės nuotraukų jis nematė. Drabužių neapžiūrėjo. Tai, kad striukė sugadinta, dar nieko nereiškia, svarbu, kaip ji sugadinta ir ar pagal tuos sugadinimus gali nustatyti judėjimo kryptį. Pvz., su paviršiumi buvo kontaktuota ir kūnas slinko kairiuoju pečiu ir veido kairiąja puse. Dabar praktika yra tokia, kad kuo toliau, tuo mažiau apžiūrimi patys nukentėjusieji, todėl jie jų apžiūrėti čia pat negali. Nukentėjusieji pas juos nepasiunčiami atvykti arba patys nevyksta, todėl jie gauna tik medicininius dokumentus, o juose aprašoma gana kukliai. Nežino, ką pasiūlyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, galbūt, kad jų kolegos medikai tiksliau sužalojimus aprašytų, bet tikriausia jie turi labai daug darbo. Geriausias variantas yra tada, kai sužalojimą matai savo akimis.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. paaiškino, kad pirmiausia buvo atlikta kompleksinė eismo įvykio ir teismo medicinos ekspertizė, o po to vien tik eismo įvykio ekspertizė. Atliekant eismo įvykio ir teismo medicinos tyrimą, yra nagrinėjamos transporto priemonės sugadinimai ir nukentėjusiojo sužalojimai. Pagal tai yra nustatomas sužalojimo padarymo mechanizmas. Nurodytos aplinkybės, kas, kur ir kaip judėjo, nieko nelemia, todėl teismo medicinos ekspertas ir pasakė, kad parodymų vertinimas yra subjektyvus dalykas. Atliekant kompleksinius tyrimus, parodymai yra nevertinami, jie vertinami nebent tik tiek, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą, greičiau ir geriau suprasti patį eismo įvykį ir kas ten nutiko. Tyrimas buvo atliktas, remiantis visa bylos medžiaga, joje yra Klaipėdos savivaldybės administracijos atsakymas, kad visos aprašytos situacijos 1, 2, 3 yra traktuojamos kaip šaligatvis. Kad ten yra šaligatvis, sugalvojo ne ekspertas, nes ekspertas tiksliai tos vietos įvardinti negali, bet savivaldybės atsakyme buvo išnagrinėtos visos pateiktos situacijos ir ten buvo įvardinta, kad tai traktuojama kaip šaligatvis. Jis informaciją apie šaligatvį paėmė iš savivaldybės rašto. Pačioje pradžioje tas kelio ruožas buvo įvardintas, kad tai yra pėsčiųjų-dviračių takas. Žiūrint dviratininko važiavimo kryptimi, dešinė pusė yra asfaltuota dalis, kairė pusė – grindinys. Žiūrint nuotraukose, atrodo, kad dešinėje pusėje kelio ženklas „dviračių-pėsčiųjų takas“ yra horizontalus, o iš kitos pusės tas dviračių takas nufotografuotas ir, atrodo, kad ženklai sukeisti. Jam nebuvo pateikta, kodėl ten nustatytas tik vienas konkretus kelio ženklas, o kiti negalioja. Ekspertai nenustato ir neorganizuoja eismo, tai ne jų kompetencija ir nereikalauja eismo ženklinimo paskirties žinių, nereikalauja pasakyti, ar problema yra su ženklinimu, ar buvo blogai suženklinta ir kt. Ekspertas šito klausimo nesprendžia. Vieta jam yra žinoma, gali pasakyti, kad iš dviratininko pusės pateikė, bet galėtų pateikti iš pėsčiojo pusės atitinkamą situaciją ir kaip pėsčiųjų take atsiranda dviračių takas. 2 pav. yra užfiksuota moteris, kuri nueidinėja nuo šito tako. Žmogus eina pėsčiųjų taku, tuo pačiu grindiniu, bet tik pasukus galvą į kairę ir į dešinę, supranti, kad ten raudonas asfaltas ir ten raudonas asfaltas ir nebeįmanoma suprasti, kaip jam elgtis ir kaip žiūrėti. Pasakyti, kaip suorganizuotas eismas, nėra eksperto darbas. Šita vieta byloje buvo įvardinta kaip pėsčiųjų tako ir dviratininkų tako susikirtimas. Norėtų trumpai pristatyti ekspertizės aktą. Kaip ir sakė visas tyrimas buvo atliktas iš pateiktos medžiagos ir dažniausiai iš tos pateiktos medžiagos bando atsakyti į užduotus klausimus. Atlikus kompleksinį tyrimą, pėsčiosios judėjimo krypties nustatyta nebuvo, tai reiškia, kokie jos veiksmai buvo susidūrimo metu nustatyta nebuvo. Byloje buvo du objektyvūs pėdsakai, t. y. dviračio padėtis po eismo įvykio ir galimai kraujo dėmės. Kaip aktuose paminėta, kad tik iš šitų objektyvių duomenų nustatyti, kurioje vietoje buvo kliudyta pėsčioji, nėra galimybės. Tada buvo išnagrinėtos abiejų eismo dalyvių parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės ir iš tų aplinkybių ir yra pateiktos nuotraukos. Kaip paminėta akte, kad dalinai jo padėtis, kada kliudė pėsčiąją, ir galimai pėsčiosios padėtis, kada ją kliudė dviratininkas, tikrai negalima paaiškinti tų nurodytų padėčių. Apie pėsčiosios nurodytą vietą yra paminėta, kad jei žmogus į priekį persislinkęs per pusę metro, jis į šoną negali persislinkti 2,5 metro. To negalima paaiškinti arba yra nurodyta neteisingai ir kad ne toje vietoje ji stovėjo arba ji pakeitė judėjimo padėtį ir tada ji persislinko į kitą padėtį. Ekspertai, traktuoja, kad judėjimo padėtis yra būtent ta pirminė, po kuria ji nugriuvo. Dviratininko padėtis lyginant 1 pav. ir 2 pav. yra nurodyta, kad judant kūnui, šiuo atveju, dviratininkui ir, tarkime nugriuvus ar griūnant, abu kūnai juda tuo pačiu buvusiu greičiu, tai reiškia, kad dviratis griūdamas ir nugriuvęs pajudėjo į priekį. Kaip nurodyta dviratininko padėtis 1 pav., kad jis kliudo pėsčiąją tuomet, kai dviračio galinis ratas yra ties trinkelių ir asfalto susikirtimu. 2 pav. matyti, kad dviračio galinis ratas praktiškai yra toje pačioje padėtyje nugriuvęs, kas taip pat yra nepaaiškinama, todėl buvo pasisakyta, kad dviratis po nugriuvimo yra užfiksuotas tokioje padėtyje, tai reiškia, jog galinis ratas buvo arčiau negu savo parodymuose nurodė dviratininkas. Ekspertizės akto 3 lape parašyta, kad dviratininkas T. G. nurodė, kad artėdamas link pėsčiosios, ją pamatė dviračių-pėsčiųjų tako dešinėje pusėje, asfaltuotoje dalyje 0,98 metrų atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo susikirtimo taško. Žiūrint dviratininko važiavimo kryptimi ir 1,12 metro atstumu nuo pėsčiųjų tako asfaltuotos dalies kairiojo krašto. Jis nurodo, kad artėdamas mato pėsčiąją ir nurodo tiek ilgio, tiek pločio atžvilgiu. Dviratininkas taip pat nurodo, kad jis pėsčiąją kliudė, pėsčiajai esant anksčiau nurodytoje vietoje. Ką reiškia šitas pasakymas? Tai, kad jis pamato toje padėtyje ir kliudo toje padėtyje. Būtent iš tokių nurodytų aplinkybių, galima teigti, kad pėsčioji, remiantis dviratininko parodymais, nesudarė staigios kliūties. Reiškia, jog ji nepakeitė padėties. Remiantis ta aplinkybe, kad nėra duomenų iš parodymų patikrinimo protokolo, jog pėsčioji būtų staiga keitusi kryptį ir tokiu būdu sudariusi kliūtį. Realiai, ar pėsčioji stovėtų pėsčiųjų take, ar stovėtų dviračių take, dviratininkas negali važiuoti ir jos neapvažiuoti, jei pėsčioji nekeičia judėjimo krypties. Pagal tokius parodymus, galima sakyti, kad pėsčioji nekeitė padėties, buvo toje pačioje vietoje. Išvados antrame punkte nurodė, kad tikėtina, jog dviratininkas T. G. kliudė pėsčiąją I. S. pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotą dalį, tai jei pagal savivaldybę, ji visas situacijas tą vietą lygino kaip šaligatvį. O kaip aptarė, kad tai yra stačiakampis ar kvadratas, kuris yra išsidėstęs tarp raudono asfalto. Įvykio vietai kraujo dėmės neprieštarauja, o ta vieta buvo nustatyta remiantis dviračio padėtimi po eismo įvykio. Kaip ir sakė, tikėtina, kad pėsčioji galėjo būti kliudyta dar neįvažiavus į asfaltuotą dalį, o kur konkrečiau, atsakyti negali. Ekspertai vadovaujasi paskutiniais parodymais, o ypač parodymų patikrinimo vietoje protokolais, nes ten yra nurodytos padėtys, matmenys ir kt. Dviratininkas norėjo parodyti, kad pėsčioji buvo ant asfalto, bet kažkaip truputį suklydo. Jis apie savo tyrimą pasisakė, o teismas tegul vertina. Ekspertas atsakė tai, ką jis galėjo nustatyti, pabrėš, kad iš objektyvių duomenų atlikus kompleksinį tyrimą nukentėjusiosios judėjimo kryptis nenustatyta. Remiantis dviratininko parodymais, buvo pasakyta, kad staigios kliūties sudaryta nebuvo. Visose tose situacijose, nesvarbu, kas kur buvo pribraižyta, jei pėsčioji staiga nesudarė kliūties, kuri priverstų dviratininką keisti kryptį ar stabdyti, kad jos išvengtų, tai tada prie ko čia ta pėsčioji ir ką veikia tas dviratininkas. Jei pėsčioji ir stovėjo ant to raudono asfalto, niekas netrukdė dviratininkui jos apvažiuoti. Dviratininkas nurodė, kad artėdamas link pėsčiosios, ją pamatė dviračių-pėsčiųjų tako dešinėje pusėje, nurodė matmenimis tiek pločio atžvilgiu, tiek ilgio atžvilgiu. Jų tyrimo eiga arba tikslas yra nustatyti kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis. Nustatę kokiomis aplinkybėmis eismo įvykis įvyko, išmanydami kelių eismo taisykles, jie puikiai supranta, kurio veiksmai atitiko kelių eismo taisyklių reikalavimas, o kurio neatitiko. Eismo įvykis kyla dėl to, kad kažkuris eismo dalyvis kelyje sudaro kliūtį, o jam reikalavimas ir yra nesudaryti kelyje kliūties, o kitam eismo dalyviui, kuriam sudaroma kliūtis, reikalavimas yra nedelsiant imtis priemonių, kad tos kliūties būtų išvengta. Kliūtis kelyje gali būti staigi, tai reiškia, kad artėjant prie tos kliūties, pvz., automobilio stovinčio šalutiniame kelyje sankryžoje ir ruošiasi važiuoti, tiek pėsčiasis, kuris dar stovi ant šaligatvio, ir artėjant pėsčiasis išeina arba automobilis įvažiuoja į kelią ir sudaro kliūtį, tai čia ir yra ta situacija, kai atsiranda kliūtis ir dėl to vairuotojas turi imtis labai staigių veiksmų, manevruoti arba stabdyti. Būna kliūtis, kuri jau stovi 10 sekundžių, pvz., dienos metu eina neblaivus žmogus per kelią ir jis nugriūva, važiuoja automobilis ir jį pervažiuoja. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga bus automobilio vairuotojui, nes kliūtis buvo sudaryta ne staigi ir niekas nekliudė jos pamatyti. Tai šiuo atveju yra tapati situacija. Visus tuos principus pritaikė ir šiame tyrime. Kliūties sudarymas yra kelių taisyklių pažeidimas. Dviratininkas artėdamas prie pėsčiosios turėjo įvertinti greitį ir apvažiavimą, bet jei pėsčioji vis tiek keitė savo padėtį, tai galbūt tų veiksmų, kuriuos jis turėjo iš anksto padaryti, nebepakako. Iš pateiktos medžiagos ir atlikto tyrimo nėra duomenų apie pėsčiosios priežastinį ryšį. Kryptis turi būti pakeista skersinių matmenų atžvilgiu, o šiuo atveju tokių duomenų nebuvo, dviratininkas tokių aplinkybių nenurodė. Visa jo išvada remiasi tuo, kad staigių judesių pėsčioji nedarė, jei judėjo, tai judėjo ramiai pėsčiųjų eiga arba netgi stovėjo ir buvo partrenkta iki asfalto raudonos juostos. Kaip matyti, toje vietoje susikerta dviratininkų, pėsčiųjų takai ir atsiranda daug klausimų ir neaišku, kas kokiais ženklais ten turi vadovautis ir kokie yra galiojantys. Bet bendru pobūdžiu atsakant, jei yra tokie ženklai su nurodytomis pusėmis, reiškia, kad kiekvienas eismo dalyvis turi vadovautis nurodoma savo puse. Jei, pvz., eina šeima, jie nori eiti kartu, bet vienas šeimos narys netelpa į tą pėstiesiems skirtą dalį ir jis eina ant asfaltuotos dalies, bet jis eina išilgai, nekeičia savo pozicijos ir nesudaro kliūties. Kliūtį jis sudaro tada, jei dviratininkui nesaugu jį apvažiuoti. Jei teismas nustatytų, kad pėsčioji staiga pakeitė judėjimo kryptį, jo išvada nesikeistų, nes savivaldybės atstovai, kurie yra tos srities specialistai nurodė, kad ten yra šaligatvis, o jei ten būtų šaligatvis ir dviračių takas, tada, žinoma, įvykio priežastis būtų ta, kad pėsčioji pakeitė judėjimo kryptį. Savo išvadą tvirtina, ji po jo apklausos nesikeičia.

Iš 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. D. tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 07.57 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie poliklinikos sustojimo, ant šaligatvio moteris partrenkta dviratininko, guli, kraujuoja. 2020 m. rugsėjo 22 d. 08.06 val. nukentėjusioji pėsčioji I. S. greitosios medicinos pagalbos medikų išvežta į universitetinę ligoninę, kur buvo diagnozuota politrauma, gydoma reanimacijos skyriuje. VTMT specialisto išvadoje I. S. galvos smegenų sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Susisiekus su I. S. kontaktiniu telefono numeriu paaiškėjo, kad po patirtos traumos GMP buvo nuvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje gydėsi 8 paras, kurioms praėjus iki šiol tęsia reabilitacinį gydymą Palangoje. Taip pat I. S. paaiškino, kad po įvykio buvo praradusi atmintį ir nieko nepamena, norėtų, kad būtų atliekamas tyrimas aplinkybėms išsiaiškinti. Kadangi šiuo metu atlikti visus procesinius veiksmus su nukentėjusiąja nėra galimybės, pagal prokurorės J. S. žodinį reikalavimą pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (1 t., 1-10 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo G. D. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio su pėsčiąja matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 07.57 val. patruliuojant AP L1109 kartu su NVRS vyr. patrule E. L., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos sustojimo, ant šaligatvio moteris partrenkta dviratininko, guli, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu 08.06 val. nukentėjusią pėsčiąją GMP I. S. dėl patirtų sužalojimų išsivežė į ligoninę. Įvykio vietoje liko dviratininkas T. G., kuris buvo blaivus, atžyma padaryta alcotest 6820 Nr. ARHK-0622 panaudojimo registracijos žurnale Eil. Nr. 148. Įformintas eismo įvykis ROIK. 07-20-9534457. Įvykis filmuotas BODY kamera Nr. B0F1EC5F8736 ir B0F1EC60D81E. 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas pranešimas iš KUL apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 08.14 val. GMP buvo pristatyta I. S., kuri medikams paaiškino, jog 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 07.57 val., (duomenys neskelbtini) einant dviračių taku, partrenkė dviratininkas. Diagnozė: politrauma, paguldyta į reanimacijos skyrių. Pranešė gydytojas (duomenys neskelbtini) (1 t., 20-23 b. l.).

Iš 2020 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 21 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. nustatyti šie sužalojimai: trauminė subarachnoidinė hemoragija (kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu) galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio kaktinėje ir smilkinėje skiltyse, kairio antakio muštinė žaizda, kaktos ir dešinės plaštakos II-III-IV-V pirštų odos nubrozdinimai. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 76-77 b. l.).

Iš 2021 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško matyti, kad pateikti medicininiai dokumentai dėl I. S. gydymo (1 t., 83-87 b. l.).

Iš 2021 m. sausio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto papildos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nauji kūno sužalojimai I. S. nenustatyti. Akys nebuvo sužalotos. Regėjimo pablogėjimas susijęs su anksčiau buvusių akių ligų - tinklainės degeneracijos, naviko progresavimu, todėl negali turėti įtakos nustatant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 13.1.). Vadovaujantis galiojančių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., I. S. patirtas galvos smegenų sužalojimas priskiriamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kaip sutrikdęs sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (viršutinė sveikatos sutrikdymo termino riba taisyklėse neapibrėžta) (1 t., 91-92 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. M. V. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 7.50 val., jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir matė, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas. Dviratininkas nutrenkė pėsčiąją. Pėsčioji gal galimai buvo dalinai ant dviračių tako. Įvykis įvyko labai staigiai, smulkmenų nelabai spėjo įžvelgti. Dviratininko greitis nebuvo didelis (1 t. 118 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. liudytojo M. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti, kad jis nurodė vietą, kur ir kaip 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sužalota nukentėjusioji I. S. (1 t., 125-131 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūrėtas dviratis. Atvykus ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, matosi pėsčiųjų ir dviračių takas, ant dviračių tako matosi gulintis pilkos spalvos be pavadinimo dviratis, kurio kairysis ratas dalinai guli ant vejos, šalia priekinio rato matosi kraujo dėmės, dviratis apžiūrint neapgadintas (1 t., 132-136 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad pagal suderintą schemą, kelio ženklai pėsčiųjų ir dviračių take, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priešais automobilių stovėjimo aikštelę, buvo įrengti 2018 m. birželio mėnesį. Pridėta kelio ženklinimo schema (1 t., 148-150 b. l.).

Iš 2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės cento specialisto Išvados Nr. 11K-83(21) matyti, kad: 1. Eismo įvykio metu dviratininkas T. G., važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, partrenkė pėsčiąją I. S.. Tikėtina, kad partrenkimas įvyko ties vieta, kurioje po eismo įvykio aptiktas gulintis dviratis bei dėmės, panašios į kraują. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko ir pėsčiosios judėjimo prieš eismo įvykį trajektorijas, dviratininko važiavimo greitį, tikslią partrenkimo vietos padėtį pėsčiųjų ir dviračių tako pločio ir ilgio atžvilgiu, nustatyti, kuria dviračio dalimi įvykio metu buvo kliudyta pėsčioji.

2. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko T. G. ir pėsčiosios I. S. judėjimo trajektorijas.

3. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko T. G. ir pėsčiosios I. S. padėtis partrenkimo momentu, pėsčiųjų ir dviračio tako pločio ir ilgio atžvilgiu.

4. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti, kuria T. G. vairuoto dviračio dalimi įvykio metu buvo kliudyta pėsčioji I. S..

5. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko T. G. važiavimo greitį prieš pat eismo įvykį.

6. Techniniu požiūriu prieš įvykį pėsčioji I. S. pėsčiųjų taku privalėjo eiti dešine puse, neįžengdama į dviračių taką, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui. Techniniu požiūriu prieš įvykį dviratininkas T. G. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, privalėjo važiuoti dviračių tako dešine puse, privalėjo duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ir nekelti pavojaus, pro pat pėsčiąjį važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, stabdyti vairuojamą dviratį.

7. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko T. G. veiksmai, - važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku patrenkė juo ėjusią pėsčiąją I. S.. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima tvirtinti, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje pėsčiosios I. S. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

8. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį pėsčiajai I. S. pėsčiųjų ir dviračių taku einant pėsčiųjų tako dešine puse, o dviratininkui T. G. važiuojant dviračių tako dešine puse, priartėjimo prie pėsčiosios momentu važiuojant artimų pėsčiosios judėjimui greičiu, paliekant tokį tarpą tarp dviračio ir pėsčiosios, kad eismas būtų saugus, pėsčiosios partrenkimo būtų išvengta (1 t., 161-167 b. l.).

Iš 2021 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiosios I. S. daiktai, kurie buvo sugadinti įvykio metu. 1. Striukė - trumpa, nailoninė striukė raudonos spalvos su baltos spalvos ornamentai, striukė užsegama priekyje su užtrauktuku. I. S. parodė, kad striukės nugarinėje dalyje ant kairiojo peties yra įplėšta, įplėšimas atsirado nuo kritimo ant žemės. Įplėšimas dvejuose vietose, aplinkui įplėšimus yra tamsi dėmė. 2. Palaidinė - trikotažinė palaidinė, geltonos spalvos su baltu priedu viršuje. Palaidinė trumpa, trumpomis rankovėmis. Ties priekiu palaidinė yra prakirpta nuo apačios iki viršaus. Kaip nurodo I. S., ji buvo prakirpta ligoninėje. Palaidinė visiškai netinkama toliau dėvėti. 3. Skarelė- šalikėlis - marga, plona, galėta skarelė, kuri prakirpta per pusę. Kaip nurodo I. S., ją prakirpo ligoninėje, nes gydytojai negalėjo jos nuimti. Skarelė visiškai netinkama tolimesniam naudojimui. 4. Akiniai nuo saulės - INVLL firmos. Stiklai patamsinti, akinių rėmeliai juodos spalvos, auselės metalinės su plastikiniais juodos spalvos antgaliais. Apžiūrėjus akinius, matome, jog jų abi auselės sulankstytos, kairioji rėmelių pusė ties ausele yra nubraižyti. I. S. nurodo, kad iki eismo įvykio akiniai buvo visiškai nauji, pirkti prieš tris savaites, jie deformavosi ir apsibraižė nuo kritimo ant žemės (1 t., 168-174 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad T. G. pateikė tris foto nuotraukas iš įvykio vietos bei įvykio dieną dviračiu nuvažiuotus maršrutus (2 t., 23-31 b. l.).

Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. T. G. gynėjo prašymo matyti, kad jis pateikė kelio ženklų ir horizontalaus ženklinimo išsidėstymo dviračių ir pėsčiųjų takuose nuo (duomenys neskelbtini) iki išvažiavimo iš aikštelės, į kurią įvažiavo dviratininkas prieš patekdamas į dviračių taką, foto lenteles (2 t., 152-155 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000521183 matyti, kad pranešėja J. B. nurodė, jog prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos sustojimo, ant šaligatvio, moteris su dviračiu atsitrenkė į kiemsargį, guli, kraujuoja. Informuoti AVPK ir GMP (2 t., 177-182 b. l.).

Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gauto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos mieste horizontalusis žymėjimas atliekamas ir kelio ženklai įrenginėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintomis Kelių horizontaliojo ženklinimo bei 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintomis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja kelio ženklų ir horizontaliojo žymėjimo tvarką (toliau - Ženklinimas). Pėsčiųjų ir dviračių tako horizontaliojo ženklinimo ir kelio ženklų įrengimo schema buvo paruošta ir 2018 m. balandžio 11 d. suderinta su policija. Pagal šią schemą 2018 m. gegužės mėn. Savivaldybės administracija baigė teritorijos šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo ir privažiuojamųjų kelių pritaikymo neįgaliesiems paprastojo remonto darbus, t. y. buvo suremontuotas takas, įrengti kelio ženklai bei atliktas horizontalusis žymėjimas. Savivaldybės administracija neturi fiksuotų vaizdo ar foto įrašų apie horizontaliojo žymėjimo ir kelio ženklų įrengimą. Savivaldybės administracija laikosi nuomonės, kad aukščiau minėti veiksmai buvo atlikti griežtai pagal su policija suderintą schemą. Kada galėjo būti vienas kelio ženklas apsuktas 180 laipsnių kampu, savivaldybės administracija duomenų neturi. Kelio ženklus prižiūrinčios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) atstovas el. laišku informavo savivaldybės administraciją, kad kelio ženklas 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo atstatytas, kaip numatyta su policija suderintoje schemoje. Atstovas pateikė dvi foto nuotraukas (pridedamos) (2 t., 194-199 b. l.).

Iš 2021 m. spalio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamasis T. G. sutinka parodyti įvykio aplinkybes bei atlikti parodymų patikrinimą vietoje. T. G. parodo, kad vairuojamu dviračiu (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį kirto šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui (Schemoje pažymėta skaičiumi 1). Nenulipęs nuo dviračio tęsė judėjimą iki priekyje esančio neįgaliųjų užvažiavimo. Ant užvažiavimo užvažiavo nesustojęs (schemoje pažymėta skaičiumi 2). T. G. parodo vietą, kuria užvažiavęs pasuko į dviračių taką, į dešinę (schemoje pažymėta skaičiumi 3). Parodo, kad į dviračių taką įvažiavo jo vairuojamam dviračiui esant padėtyje, kai priekinis ratas ašimi į dviračių taką įvažiavęs 0,89 m atstumu, nuo dviračių tako kairiojo krašto (visų parodymų patikrinimo vietoje metu žiūrint jo judėjimo kryptimi) 1,91 m atstumu. Tuo metu dviračio galinis ratas ašimi yra 0,1 m atstumu neprivažiavęs dviračių tako pradžios, 2,09 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto (menamos išvestinės). T. G. parodė, kad jam esant šioje padėtyje, dviračių take jo judėjimo kryptimi pėsčiųjų nebuvo (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 4). T. G. pavažiavęs parodė, kokioje padėtyje tako atžvilgiu, jis juo važiavo. Tuo momentu dviračio priekinis ratas ašimi nuo dviračių tako pradžios nutolęs 26,01 m atstumu, 1,9 m atstumu nuo dviračių tako kairio krašto, o galinis ratas ašimi 1,86 m atstumu nuo dviračių tako kairio krašto. T. G. parodo, kad šioje vietoje stebėjo aplinką, bet dviračių take žmonių nematė (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 6). Paprašius parodyti vietą, kur buvo jo vairuojamas dviratis, kai pamatė kliūtį dviračių take, jis savo vairuojamą dviratį pastato dviračių tako ir skersai vedančio pėsčiųjų tako susikirtime, dviračio priekinio rato ašimi susikirtimo vietoje esančio pėsčiųjų tako tolimesniojo krašto neprivažiavęs 0,27 m atstumu, 1,84 m atstumu nuo susikirtimo vietoje esančio menamo dviračių tako kairio krašto. Galinė dviračio ašis yra 1,81 m atstumu nuo susikirtimo vietoje esančio menamo dviračių tako kairio krašto (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 6). Paprašius parodyti, kur buvo jo take moteris, kai ją pamatė pirmą kartą, dviračiui esant aukščiau aprašytoje padėtyje, T. G. parodė, kad pėsčioji buvo dviračių take, 0,98 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo krašto, 1,12 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 7). T. G. parodo, kad susidūrimas įvyko pėsčiajai esant aukščiau nurodytoje padėtyje (schemoje pažymėta skaičiumi 7), dviračiui esant priekiniu ratu 0,97 m atstumu pravažiavus dviračių ir pėsčiųjų takų susikirtimo tolimesnįjį kraštą, dviračiui priekinio rato ašimi esant 1,6 m, o galinio rato ašimi 1,69 m atstumu nuo kairiojo dviračių tako krašto (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 8.) Paprašius dviratį padėti į padėtį, kurioje jis buvo po įvykio, taip pat parodyti vietą, kurioje jis pats buvo iškart po įvykio, T. G. parodė, kad jo vairuojamas dviratis po įvykio griuvo ant dešiniojo šono, priekinio rato ašimi 1,46 m atstumu nuo dviračių ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo krašto, nuo kairiojo dviračių tako krašto priekine ašimi 1,71 m atstumu, o galinio rato ašimi 2,06 m atstumu (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 9). Taip pat T. G. parodė, kad po įvykio jis nukrito priekyje ir dešiniau dviračio, ant žalios vejos, galva 3,28 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo krašto, 3,56 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto. Kairysis jo kelis buvo ties dviračių tako ir dešiniau esančio žolyno sandūros vieta, 2,74 m atstumu nuo dviračių ir pėsčiųjų tako sankirtos tolimesniojo krašto, 2,66 m atstumu nuo kairiojo dviračių tako krašto (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 10). Paprašius parodyti (padėti manekeną) į padėtį, kurioje po įvykio buvo nukritusi moteris, T. G., padėdamas manekeną, parodo, kad po įvykio moteris buvo gulimoje ant nugaros padėtyje, galva link (duomenys neskelbtini), galva buvo 2,43 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako sankirtos tolimesniojo krašto, 0,8 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto. Moters dešinioji koja buvo apie 0,84 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako sankirtos tolimesniojo krašto, 0,76 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 11). T. G. patikslino, kad nuo po įvykio gulinčios moters galvos (duomenys neskelbtini) kryptimi, ant dviračių tako buvo moters mobilaus ryšio telefonas ir akiniai nuo saulės, bei greta jos buvo rankinukas, kurį įvykio vietoje buvę asmenys pakišo moteriai po galva (3 t., 12-28 b. l.).

Iš 2021 m. spalio 18 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vieta apžiūrima baigus kaltinamojo T. G. 2021 m. spalio 18 d. parodymų patikrinimą vietoje. Įvykio vieta apžiūrima žiūrint kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, ties šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, link (duomenys neskelbtini) ties šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies į kairę, yra 15,47 m pločio šaligatvis, už kurio prasideda automobilių stovėjimo aikštelė, nuo važiuojamosios dalies atskirta saugumo salele. Kairiau automobilių stovėjimo aikštelės yra 2,20 m pločio pėsčiųjų takas (šaligatvis), kairiau jo - šlaitas, kuris apželdintas žalia veja, o šlaito viršuje yra 2,59 m pločio dviračiu takas, kuris asfaltuotas ir išskirtas raudona spalva. Kairiau dviračiu tako yra 1,97 m pločio pilkomis trinkelėmis grįstas pėsčiųjų takas, kuriame 0,87 m atstumu nuo dviračių tako, yra geltomis trinkelėmis, su išilginiais grioveliais, grįsta 0,6 m pločio juosta, skirta regėjimo negalią turintiems žmonėms. Visų pėsčiųjų take esančių trinkelių matmenys (nepriklausomai nuo jų reljefo) yra 10x20 cm. Nuo šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos judant į kairę, link dviračių tako 15,47 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) yra laiptai į šlaitą. Ties laiptų tolimesniu (esančiu arčiau (duomenys neskelbtini)) galu yra nelaiptuotas pakilimas ant šlaito su turėklais. Žemiausioje dalyje pakilimo plotis 1,78 m, ilgiausioje dalyje – 1,52 m, aukščiausioje vietoje – 1,66 m. Ties nelaiptuoto pakilimo aukščiausiu galu yra į atgal (žiūrint link (duomenys neskelbtini)) nusitęsiantis pėsčiųjų ir dviračiu takas. Iškart nuo aukščiausios nelaiptuoto pakilimo vietos prasideda abejose tako pusėse kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Kelio ženkle pėsčiųjų ir dviračių simboliai yra greta, atskirti vertikaliu brūkšniu, kuris nurodo, kad dešinioji tako dalis skirta dviračiams, o kairioji - pėstiesiems. Taip pat dviračių takas išskirtas raudona spalva. Abejose tako pusėse, tako lygyje yra 7 cm pločio bordiūrai, kurie kraštuose apaugę žole ir į dviračių tako plotį neįskaičiuojami. Pėsčiųjų take, išilgai tako orientuotos geltonomis trinkelėmis grįstos juostos išsidėstymas aprašytas aukščiau, tačiau pažymėtina, kad šią juostą sudaro 6 vnt. išilgai orientuotų trinkelių. 56,41 m atstumu nuo aukščiau aprašytos dviračių tako pradžios vietos, yra skersai dviračių tako vedančio šaligatvio sankirtos su dviračiu taku vieta. Sankirtos vieta grįsta pilkomis trinkelėmis ir nusitęsia link kairėje esančio pastato bei dešinėje esančio pėsčiųjų tako. Sankirta, matuojant tako išilgine kryptimi, yra 5,30 m ilgio. Ties sankirtos artimesniu kraštu ir sankirtos tolimesniu kraštu yra skersai dviračių tako orientuota, per dviračių tako plotį išdėstyta 0,6 m pločio geltonų trinkelių juosta, kurios reljefas su išsikišančiais skritulio formos gumbais. Juosta sudaro 6 vnt. geltonų trinkelių, prieš ją ir už jos yra 0,7 m pločio, lygūs su paviršiumi bordiūrai. Prieš šią sankirtą nėra jokių kelio ženklų ar horizontalaus kelio ženklinimo. Už dviračių tako ir skersai vedančio pėsčiųjų tako sankirtos, dviračių ir pėsčiųjų tako konfigūracija bei matmenys išlieka tokie patys, kokie buvo iki aprašytos sankirtos (3 t., 29-36 b. l.).

Iš nukentėjusiosios I. S. pateiktų nuotraukų matyti jai įvykio metu padaryti veido sužalojimai (3 t., 41-44 b. l.).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), be ankstesniame rašte minėtos informacijos, matyti, kad savivaldybės administracija vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir savivaldybės administracijai nėra žinomi Eismo įvykių ekspertizės, Transporto trasologinė eksperto V. P. teisiniame posėdyje nurodyti „viešai neskelbiami Saugaus eismo organizavimo standartai, kuriais vadovaujamasi organizuojant saugų eismą“, siūlome dėl aukščiau minėtų dokumentų išaiškinimo kreiptis į ekspertą. Savivaldybės administracija 2018 m. paruošė eismo organizavimo schemą, kurią suderino su policija ir įrengė pėsčiųjų dviračių taką bei pagal suderintą schemą atliko horizontalųjį žymėjimą, ir įrengė kelio ženklus. Savivaldybės administracija ir policija (Kelio ženklų įrengimo ir horizontaliojo žymėjimo schema derinta su policija ir pritarta) eismo organizavimo tvarką prie (duomenys neskelbtini) pastato, pėsčiųjų ir dviračių take konstatuoja, kad pilnai atitinka saugaus eismo organizavimo reikalavimus. Paruošta principinė eismo organizavimo schema. Schemoje pažymėti pėsčiųjų takai (apribota geltonos - juodos spalvos linijomis), dviračių takai (apriboti raudonos spalvos punktyrinėmis linijomis) bei bendri pėsčiųjų ir dviračių takai (apriboti geltonos spalvos punktyrinėmis linijomis). Ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (galimai įvykio vietoje, kuri tiksliai šioje baudžiamojoje byloje dar nėra nustatyta), eismo taikomas režimas - pėsčiųjų take leidžiamas pėsčiųjų eismas, dviračių take - dviračių eismas, o bendrame take - pėsčiųjų ir dviračių bendras eismas. Kelių eismo Taisyklių 57 punkte nurodyta, kad važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąją leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Plytelių dangos 5,30 m atkarpa (pridedamoje schemoje pažymėta „Bendras pėsčiųjų ir dviračių takas), esanti tarp raudonos asfalto spalvos dviračių tako atkarpų, laikytina pėsčiųjų ir dviračių taku (šaligatviu). Pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 73 punktą - kiekviena bortelio nuožulna privalo turėti 560 - 610 mm pločio taktilinę dėmesį atkreipiančią struktūrą, kuri įrengiama per visą nuožulnų plotį, 300 - 320 mm atstumu nuo įžengimo į važiuojamąją gatvės (kelio) dalį“, pagal 74 punktą - Pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti atskirti regėjimo negalią turintiems asmenims gerai juntamos faktūros juosta, kuri gali įsiterpti ir į šaligatvį, ir į dviračių takelį (skirtingos faktūros juosta įrengiama panaudojant natūralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.)“. Atsižvelgiant į STR 2.03.01:2019 74 punktą, 5,30 cm plytelių dangos atkarpoje, esančioje tarp raudonos asfalto spalvos dviračio tako, yra įrengta 0,6 metro pločio spalvotų reljefinių trinkelių su iškilimais (įspėjimui) įspėjamoji danga, panaudojant skirtingą faktūrą. Įrengimas reikalingas tam, kad įspėti statmenai link neįgaliųjų panduso einantį susikirtimą su dviračio ir pėsčiųjų taku. Spalvotos reljefinės trinkelės su iškilimais (įspėjimui) yra dedamos susikirtimuose su važiuojama dalimi. Jos yra skirtos regėjimo negalią turintiems asmenims. Spalvotos reljefinės trinkelės su iškilimais (įspėjimui) specialios žymėjimo funkcijos neturi (3 t., 62-73 b. l.).

Iš 2021 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. elektroninio laiško matyti, kad jis pateikė foto fiksacijas prie rašto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matosi vertikalus ir horizontalus pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimas (3 t., 74-79 b. l.).

Iš 2021 m. lapkričio 22 d. nukentėjusiosios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti kad įvykio vietoje pradėjus parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusioji prieina prie (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies artimesniojo krašto (žiūrint nuo įvykio vietos) ir parodo vietą, kurioje ji, perėjusi (duomenys neskelbtini) įžengė į pėsčiųjų taką. Nukentėjusiosios įžengimo į pėsčiųjų taką vieta yra 19,09 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) esančioje pėsčiųjų perėjoje su dviračių pervaža, žiūrint pėsčiosios judėjimo kryptimi 1,33 m nuo pėsčiųjų perėjos (zebro) kairiojo krašto, vietoje, kurioje 0,88 m atstumu nuo pėsčiųjų tako kairiojo krašto yra išilgai tako orientuotos geltonos spalvos trinkelės. Nukentėjusioji paaiškina, kad žiūrint kryptimi nuo Baltijos pr. link (duomenys neskelbtini) pr., link įvykio vietos ėjo (duomenys neskelbtini) kaire kelio puse, po to šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, veikiant šviesoforui, kirto (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, pereidama (duomenys neskelbtini) dešinę pusę, tuomet priėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje nereguliuojama pėsčiųjų perėja kirto (duomenys neskelbtini) ir įžengė į pėsčiųjų taką vietoje, kurią parodė. Nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad įvykio metu vilkėjo raudoną striukę su baltais raštais, vilkėjo juodą sijoną, šviesius, smėlio spalvos batelius, kurie yra pilnapadžiai, plonu padu, tam kad jaustų šaligatvio iškilimus. Bateliai ne kažkokie specialūs, tačiau tokie, kad jaustų šaligatvio iškilimus. Taip pat nešėsi per dešinį petį perjuostu diržu pakabintą rankinę, kuri kabėjo kairėje kūno pusėje, taip, kaip kabo parodymų patikrinimo metu. Rankinė juoda, su baltais raštais. Buvo su akiniais nuo saulės, kurie panašūs i turimus parodymų patikrinimo vietoje metu. Sekantis veiksmas, kurį parodo nukentėjusioji, yra jos ėjimas pėsčiųjų taku. Pėsčiųjų taku nukentėjusioji eina išilgai pėsčiųjų tako, geltonomis trinkelėmis grįsta pėsčiųjų tako dalimi. Nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies nuėjusi 134,42 m atstumą nukentėjusioji sustoja ir parodo, kad tai yra vieta, kurioje yra paskutinis momentas, kurį ji prisimena iki įvykio. Nukentėjusioji sustojo 0,73 m atstumu įžengusi į pėsčiųjų tako ir dviračiu tako sankirtą (jos judėjimo kryptimi 0,73 m atstumu praėjusi jos judėjimo kryptimi esančio raudona spalva pažymėto dviračiu tako kraštą, nuo kurio sankirtoje danga grįsta trinkelėmis), pėsčiųjų take, 0,89 m atstumu nuo pėsčiųjų tako kairiojo krašto (žiūrint pėsčiosios judėjimo prieš įvykį kryptimi), kojomis ties pėsčiųjų take geltomis trinkelėmis grįstos juostos kairiuoju kraštu, dalinai ant geltonų trinkelių ir pilkų trinkelių. Patikslina, kad ši vieta yra paskutinis momentas, kuri prisimena. Nurodo, kad prieš įvykį norėjo į tualetą, todėl svarstė, kur eiti - į polikliniką ar į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Priėmė sprendimą eiti į aikštelę, kur turėjo atvažiuoti sutuoktinis (buvęs). Ar ėjo link kairėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės - nepamena ir parodyti negali. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad neregio lazdelės nenaudojo, nes ji nėra paskirta specialistų. Iki paskutinės parodytos vietos jokio dviračio nematė. Ar eidama taku su kažkuo prasilenkė, parodyti negali, nes nepamena. Parodė, kad priekyje, pėsčiųjų take, žiūrint nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako sankirtos link (duomenys neskelbtini) pr. buvo pavienių asmenų. Taip pat nukentėjusioji I. S. parodė, kad matė, jog kairėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna automobilių. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad prieš įvykį pėsčiųjų taku nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies judėjo panašiu tempu, kaip ir judėjo parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad judėdama pėsčiųjų taku, dešinėje rankoje, sulenkusi per alkūne ir plaštaką priglaudusi prie pilvo, nešėsi mobilaus ryšio telefoną, nes laukė skambučio. Telefonu nekalbėjo. Nukentėjusioji I. S. patikslino, kad daugiau jokių įvykio aplinkybių parodyti negali, nes nepamena (3 t., 82-94 b. l.).

Iš 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Savivaldybės administracija dar kartą palyginusi visas pateiktas galimas įvykio vietų nuorodas ir policijos pridedamą įvykio vietos foto nuotrauką, daro išvadą, jog galima įvykio vieta yra pateikiama pridedamoje schemoje „2A“ simboliu pažymėta vieta. Numatoma įvykio vieta būtų apie 130 m piečiau nuo (duomenys neskelbtini) ir apie 55 m šiauriau nuo tyrėjo D. J. nubraižytos schemos („3A“) bei savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos galimos įvykio vietos.

1. Kelių eismo taisyklėse numatyta kelio ženklų Nr. 411 „Dviračių takas“, Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“ bei Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pradžia, o galiojimo zona kaip draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, Nr. 327, Nr. 329, 331-335 (draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“) nėra numatyta. Kadangi nuo (duomenys neskelbtini) („1A“) iki galimos įvykio vietos („2A“) bei nuo galimos įvykio vietos („2A“) iki schemoje pažymėtos atkarpos „3A“ nėra įrengtų kelio ženklų bei nėra atlikta horizontaliojo žymėjimo, šis ruožas vertintinas kaip šaligatvis, kaip tai numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalis.

2. Kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ negalioja kelio ruože tarp (duomenys neskelbtini) („1A“) iki galimos įvykio vietos („2A“) ir galimoje įvykio vietoje („2A“), kaip aukščiau minėjome, ši atkarpa vertintina kaip šaligatvis ir taikytinas pėsčiųjų tako režimas.

3. Kaip buvo teigiama I-ame punkte, horizontaliojo žymėjimo tarp „1A“ ir „2A“ bei „2A“ taške nėra, tai traktuotinas šis ruožas kaip šaligatvis.

4. Savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (4.41E)-R2-2993 informavo apie ruožą, schemoje pažymėtą simboliu „3A“, aukščiau išvardinti ruožai, tame tarpe plytelių dangos 5,30 m atkarpa „Bendras pėsčiųjų takas“, vertintina kaip šaligatvis (3 t., 109-115 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad:

1. Šio eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) 78, dviratininkas judėjo keliu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) ir, tikėtina, pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotą dalį, kliudė pėsčiąją I. S.; susidūrimo metu pėsčioji griuvo ant kelio dangos, o dviratininkas su dviračiu - ant dešinio šono; po susidūrimo pėsčioji nukrito ties kelio vieta, kurioje matyti kraujo dėmės ir jos matmenimis užfiksuotos eismo įvykio vietos plane; po susidūrimo dviratis, pajudėjęs į priekį, nugriuvo į padėtį, kuri matyti tirti pateiktose nuotraukose.

2. Tikėtina, dviratininkas T. G. kliudė pėsčiąją I. S. pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotą dalį.

3. Klausimo, kaip sutinkamai su eismo saugumo reikalavimais turėjo elgtis pėsčioji I. S. ir dviratininkas T. G. susidariusioje eismo situacijoje, sprendimas nereikalauja specialiųjų eismo įvykių tyrimo srities žinių, todėl jis nesprendžiamas.

Buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko veiksmai, - artėdamas prie pėsčiosios, jos neapvažiavo, paliekant saugų šoninį tarpą, ir pėsčiąją kliudė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. S. veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu.

4. Į šį klausimą atsakyta išvadų 2-ame ir 3-iame punktuose.

5. Į šį klausimą atsakyta išvadų 2-ame ir 3-iame punktuose.

6. Į šį klausimą atsakyta išvadų 2-ame ir 3-iame punktuose.

7. Buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininkas T. G., artėdamas prie pėsčiosios I. S. ir važiuodamas greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, būtų turėjęs techninę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

8. Klausimo, kaip privalėjo elgtis eismo įvykio dalyviai susidariusioje eismo situacijoje, sprendimas nereikalauja specialių eismo įvykių tyrimo srities žinių, todėl jis nesprendžiamas.

9. Atsakyta išvados 8-ame punkte.

10. Eismo įvykių ekspertai nekompetentingi nustatyti eismo organizavimo tvarką, todėl klausimas nesprendžiamas (3 t., 143-147 b. l.).

Iš 2022 m. vasario 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2998 (21) išvados matyti, kad:

1. Nustatyti, kokia trajektorija judėjo pėsčioji I. S. prieš kontaktą ir kontakto metu su dviratininku, negalima. Tikėtina, dviratininkui kliudžius pėsčiąją, ji griuvo ant kieto-šiurkštaus paviršiaus (grindinio ar asfalto) galva į priekį. Tikėtina, prieš kontaktą, kontakto metu dviratininkas judėjo link (duomenys neskelbtini) o po kontakto griuvo ant dešinio šono.

2. I. S. nustatyti kūno sužalojimai (žaizda, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide), tikėtina, buvo padaryti kaire veido puse kontaktuojant su kietu, šiurkščiu paviršiumi, slenkant juo galva į priekį, tuo pačiu buvo padarytas kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei nubrozdinta dešinė plaštaka. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, kuria dviračio ar dviratininko kūno dalimi įvyko pėsčiosios ir dviratininko tiesioginis kontaktas (3 t., 148-150 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Iš šioje byloje surinktų įrodymų patikimai nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, t. y. susidūrė pėsčioji I. S. ir dviratį vairavęs T. G., kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. S. sveikata. Kadangi nė vienas iš eismo įvykio dalyvių nėra BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektas, o sveikatos sutrikdymo mastas nesiekia nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnio 1 dalies, padarinių, todėl eismo įvykio kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o šiuo atveju tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose eismo įvykių bylose priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019). Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009).

Vėlgi iš šioje byloje surinktų įrodymų patikimai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Todėl teismas pirmiausia laiko būtinu aptarti teisės aktus, reikšmingus šioje susidariusioje eismo situacijoje.

Nors įvykio metu galiojusių redakcijų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnyje “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos” ar atitinkamai KET 3 punkte nėra atskirai apibrėžta sąvoka „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, tačiau iš toliau aptariamų vėlgi įvykio metu galiojusių redakcijų SEAKĮ ir KET nuostatų akivaizdu, kad „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ yra savarankiška savo teisinį režimą turinti minėtuose teisės aktuose vartojama sąvoka, ji negali būti tapatinama su tokiomis sąvokomis kaip „dviračių takas“, „dviračių juosta“, „pėsčiųjų takas“ ar „šaligatvis“.

SEAKĮ 2 dalies 67 dalyje nurodyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

KET 2 priedo „Kelio ženklai“ 4 skyriuje „Nukreipiamieji kelio ženklai” yra pateikti du skirtingi kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pavyzdžiai, t. y. pirmas, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, ir antras, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu. Šio ženklo paaiškinimo skirtyje nurodyta, kad „Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)“.

KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos” 1 skyriaus “Horizontalusis ženklinimas” 1 punkte nurodyta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką, 1.23 punkte nurodyta, kad dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką, 1.31 punkte nurodyta, kad pėsčiųjų simbolis žymi pėsčiųjų taką ar pėsčiųjų eismui skirtą tako dalį, 1.33 punkte nurodyta, kad pėsčiųjų ir dviračio simboliai vienas po kitu žymi pėsčiųjų ir dviračių taką.

Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 137 punkte nurodyta, kad nukreipiamieji ženklai naudojami tam tikram eismo režimui nustatyti. Jie įrengiami prieš pat kelio ruožą, kuriame nustatomas tam tikras eismo režimas arba prieš pat važiuojamųjų dalių susikirtimą, o 147 punkte nurodyta, kad ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ naudojamas takui, kuriuo leidžiamas ir pėsčiųjų, ir dviračių eismas, pažymėti. Ženklas įrengiamas tako pradžioje dešinėje pusėje arba virš jo ir pakartojamas už kiekvieno tako susikirtimo su keliu. Jeigu, esant intensyviam dviračių ir (arba) pėsčiųjų eismui, yra tikslinga nurodyti, kuri tako pusė skirta dviratininkams, o kuri pėstiesiems, leidžiama ženklo simbolius išdėstyti vienas šalia kito (atitinkamoje ženklo pusėje), atskiriant juos vertikaliu baltu brūkšniu.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad šaligatvis, nepriklausomai nuo jo dangos (struktūros ar spalvos), gali būti laikomas Pėsčiųjų ir dviračių taku tik tokiu atveju, jei jame yra pastatytas anksčiau aptartas atitinkamas kelio ženklas ar yra atitinkamas horizontalus ženklinimas, toks ženklas ir ženklinimas įrengiamas tako pradžioje ir pakartojamas už kiekvieno tako susikirtimo su keliu. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad ženklo ar horizontalaus ženklinimo simbolių, rodančių Pėsčiųjų ir dviračių tako pabaigą teisės aktuose nėra numatyta, iš ko seka, kad apie tokio tako pabaigą sprendžia patys eismo dalyviai įvertinę prieš tai buvusios tako konstrukcijos ar dangos (spalvos) pasikeitimus.

Tuo tarpu žiūrint nukentėjusiosios judėjimo kryptimi, jai perėjus (duomenys neskelbtini) gatvę per pėsčiųjų perėją, jokio kelio ženklo Nr. 413 ar horizontalaus ženklinimo simbolių, rodančių, kad nukentėjusioji įžengė į Pėsčiųjų ir dviračių taką, nėra, nors toks, kaip ką tik aptarta, turėjo būti. Taigi nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad eina šaligatviu, o ne Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame išdėstytos pėstiesiems ir dviratininkams skirtos juostos, kuriomis atitinkamai privalu judėti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo taku, netgi ta jo dalimi, kuri grįsta trinkelėmis, ji nuėjo 134,42 metrų (2021 m. lapkričio 22 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas su priedais, 3 t., 87-94 b. l.), o į kaltinamojo vairuojamo dviračio judėjimo trajektoriją įžengė vėlgi tako dalimi, grįsta trinkelėmis (ši aplinkybė nustatyta įvertinus 2022 m. kovo 7 d. ekspertizės akto išvadą, jog tikėtina, dviratininkas T. G. kliudė pėsčiąją I. S. pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotą dalį, kuria teismas neturi pagrindo abejoti), t. y. vėlgi turėdama pakankamą pagrindą manyti, kad eina šaligatviu (pėstiesiems skirta tako dalimi).

Kita vertus, žiūrint kaltinamojo judėjimo kryptimi, jis įvažiavo į Pėsčiųjų ir dviračių taką, abiejose tako pusėse pažymėtą kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, bei šį ženklą atitinkantį horizontalų ženklinimą, kas atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktoje Pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, schemoje (1 t., 150 b. l., 2 t., 196 b. l.) nurodytą ženklinimą. Nors byloje yra fotonuotrauka, kurioje matyti, kad minėtoje vietoje dešinėje tako pusėje buvo kitas ženklas Nr. 413, tačiau ši nuotrauka policijos pareigūnų buvo daryta praėjus savaitei po eismo įvykio, kita vertus šis ženklas neatitinka nei kairėje tako pusėje pastatyto ženklo bei horizontalaus ženklinimo nei jau minėtos tako schemos, todėl juo vadovautis eismo dalyviai neturėjo pakankamo pagrindo. Taigi šioje situacijoje, kaltinamasis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad važiuoja Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame atskirtos pėsčiųjų (trinkelėmis) ir dviratininkų (raudonos spalvos asfaltu) judėjimo juostos, o pėstieji ir dviratininkai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle). Tokia dviračiams judėti skirta asfalto juosta kaltinamasis dviračiu judėjo 56,41 m (2021 m. spalio 18 d. apžiūros protokolas su priedais, 3 t., 29-36 b. l.), po to asfaltuota juosta be jokio ženklo ir horizontalaus ženklinimo simbolių pasikeitė į trinkelių 5,30 m ilgio juostą, kuriai pasibaigus vėlgi be jokio ženklo ir horizontalaus ženklinimo simbolių, vėl atsirado asfaltuota juosta (būtent šių juostų sandūroje kaltinamasis ir partrenkė nukentėjusiąją). Nors aptarta trinkelių 5,30 m ilgio juosta ir nėra pažymėta jokiu ženklu ar horizontalaus ženklinimo simboliu, tačiau teismas šiuo atveju negali sutikti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, jog ši juosta vienareikšmiškai laikytina šaligatviu. Pirmiausia, iki šios juostos pradžios (asfalto juostos pabaigos) neabejotinai galioja anksčiau patartas kelio ženklas Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, ir tam, kad būtų pakeista šiuo ženklu nustatyta eismo tvarka, teismo nuomone, turėjo būti pakeistas ženklas ar horizontalus ženklinimas, kaip tai yra padaryta irgi minėtoje Pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, schemoje (beje, šioje schemoje nėra apimta eismo įvykio vieta). To nepadarius, teismo nuomone, kaltinamasis vėlgi turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ir toliau, t. y. trinkelių 5,30 m ilgio juosta, važiuoja Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame atskirtos pėsčiųjų (trinkelėmis) ir dviratininkų (raudonos spalvos asfaltu) judėjimo juostos, o pėstieji ir dviratininkai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta. Beje, SEAKĮ 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė, o eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai ir, jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais.

Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos akivaizdžiai klaidinančio Pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, toje atkarpoje, kur įvyko šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, ženklinimo, susidarė tokia situacija, kad iki susidūrimo iš vienos pusės judėdama nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad juda šaligatviu (pėstiesiems skirta dalimi), kur pėsčiųjų judėjimas nėra ribojamas, o iš kitos pusės judėdamas dviračiu kaltinamasis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad važiuoja Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame atskirtos pėsčiųjų (trinkelėmis) ir dviratininkų (raudonos spalvos asfaltu) judėjimo juostos, kur pėstieji ir dviratininkai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta. Beje, iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų matyti, kad jie ką tik aptartu principu ir elgėsi.

Esant tokiai eismo įvykio kaltininko nustatymą apsunkinančiai situacijai, kai eismo įvykio dalyviai yra klaidinami nepakankamu ženklinimu, teismas laiko, kad esminė aplinkybė, kurią būtina išsiaiškinti sprendžiant klausimą, kurio iš eismo dalyvio padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, yra ta, ar prieš eismo įvykį susidariusioje eismo situacijoje dviračio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

KET 4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 57 punkte nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 127 punkte nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš išdėstyto akivaizdu, kad dviračio vairuotojui keliami ženkliai didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai nei pėsčiajam, būtent jis, galintis judėti ženkliai didesniu greičiu nei pėsčiasis, nepriklausomai nuo Pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimo, turi būti itin atidus ir atsargus, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti bei gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais.

Teismo nuomone, kaltinamojo T. G. versija, jog nukentėjusioji staiga išniro prieš jį į dviračių eismui skirtą pažymėtą tako dalį, o jis neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ekspertizės aktu, ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimais, iš dalies pačio kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) šaligatviu (pėstiesiems skirta dalimi) ėjo lėtai, kadangi jai nebuvo kur skubėti, nes su sutuoktiniu susitarė, kad jis jai atveš rankšluostį, priėjusi prie išsišakojimo – dešinėje į 3 polikliniką, kairėje į automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią turėjo atvažiuoti sutuoktinis, dar sulėtino greitį, kol sprendė, kur pasukti, o nusprendusi pasuko į kairę, po ko iškart buvo partrenkta dviratininko, kurio atvažiuojančio neišgirdo, o dėl prasto regėjimo ir nepamatė. Iš byloje pateiktų duomenų (fotonuotraukų, kaltinamojo T. G. ir nukentėjusiosios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir vaizdo įrašų) matyti, kad dviratininkui, įvažiavusiam į Pėsčiųjų ir dviračių taką kaltinamojo nurodytoje vietoje ir važiuojančiam link (duomenys neskelbtini) nėra jokių kliūčių pastebėti netgi nuo (duomenys neskelbtini) pradžios link jo einančius pėsčiuosius. Esant išdėstytam, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad lėtai judėjusi ir netgi prieš pat įžengdama į dviratininko judėjimo trajektoriją prilėtinusi žingsnį pėsčioji I. S. dviratininkui T. G. sudarė staigią kliūtį.

Tuo tarpu kaltinamasis T. G. parodė, kad išvažiavus į dviračių taką, pasižiūrėjo, kad laisva ir ramiai važiavo toliau, žvalgėsi į visas puses, t. y. pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę, kas vyksta aplinkui, kiek mašinų gatvėje važiuoja ir panašiai, tada atsisuko tiesiai ir netikėtai priešais save pamatė nukentėjusiąją, nespėjo surikti „atsargiai“ ir susidūrė. Iš tokių kaltinamojo parodymų, ypač aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teismui nekyla abejonių, kad tinkamu momentu T. G. nepamatė į jo judėjimo trajektoriją įėjusios nukentėjusiosios dėl savo neatsakingo elgesio, t. y. dėl to, kad važiuodamas dviračiu visą savo dėmesį buvo nukreipęs visai į kitą pusę nei važiavimo kryptis, ir būtent dėl šios priežasties nesugebėjo išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja.

Taigi teismas konstatuoja, kad T. G. susidariusioje situacijoje turėjo galimybę pamatyti einančią nukentėjusiąją ir važiuodamas greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, būtų turėjęs techninę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Tuo būdu, teismas visiškai sutinka su 2022 m. kovo 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, jog buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko veiksmai, - artėdamas prie pėsčiosios, jos neapvažiavo, paliekant saugų šoninį tarpą, ir pėsčiąją kliudė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, kuriai neprieštarauja ir 2021 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, jog tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko T. G. veiksmai, - važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku patrenkė juo ėjusią pėsčiąją I. S.. Teismo nuomone, būtent kaltinamojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nes jeigu jis būtų pasielgęs taip, kaip numatyta KET 57 punkte, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų sužalota I. S.. Nėra abejonių ir dėl to, kad tarp kaltinamojo veikos – sukelto eismo įvykio ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad T. G. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (partrenkė pėsčiąją, nes žvalgėsi į visas puses, t. y. pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę, kas vyksta aplinkui, kiek mašinų gatvėje važiuoja), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau, susidariusioje eismo situacijoje būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti.

Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog T. G. 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 57 punkto (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), reikalavimus, vairuodamas dviratį kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko greičio, kuris būtų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas būtų saugus, elgdamasis nerūpestingai, važiuodamas dviračiu visą savo dėmesį nukreipė visai į kitą pusę nei važiavimo kryptis, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios I. S. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai I. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo T. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. G. padarė neatsargų nusikaltimą susijusį su transporto eismo saugumu, kita vertus, teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną švelnesnių BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jo dydį.

Dėl civilinių ieškinių

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. pateikė civilinį ieškinį (kurį vėliau patikslino dėl turtinės žalos dydžio) dėl 938,43 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo T. G. (2 t., 90-116 b. l., 3 t., 178-179 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. dėl civilinio ieškinio parodė, kad patyrė 938,43 Eur turtinės žalos. Turtinę žalą sudaro netektos pajamos dėl nedarbingumo 398 Eur, sugadinti drabužiai, kuriuos vis dar turi, juos įvertino 240 Eur. Taip pat buvo pirkti vaistai bei mokėta už procedūras, yra pateikti kvitai. Procedūros buvo daromos grįžus iš reabilitacijos. Išleidžiant iš reabilitacijos, gydytojas rekomendavo procedūras, bet ligonių kasos nebekompensavo, bet kadangi jautėsi dar labai blogai, procedūras tęsė savo lėšomis. Buvo ne tik procedūros, bet ir gydytojų konsultacijos, gyveno karantino sąlygomis, tikrai ne visur buvo lengva patekti, pvz., pas neurologą teko eiti už savo pinigus, privačiai, kadangi reikėjo skubiau. Reikėjo daryti magnetinį rezonansą, taip pat ėjo pas gydytoją dėl randų ant veido šalinimo. Mano, kad visas patirtas išlaidas patvirtina pateikti dokumentai.

Nukentėjusioji I. S. taip pat nurodė, kad prašo 10 000 Eur neturtinės žalos, kadangi buvo patirtas didžiulis stresas, daug išgyvenimų, daug skausmo praeita ligoninė, reabilitacija. Grįžus į namus, iš naujo reikėjo adaptuotis aplinkoje, buvo labai sunku vėl išeiti į gatvę, pasirūpinti savimi, dukra, gaminti maistą, praustis duše, kurį laiką galėjau prausti tik atsisėdusi, nes negalėjo pastovėti. Buvo didelė rizika prarasti darbo vietą, nes prarado atmintį. Prarado ne tik to ryto atmintį, bet dingo ir dalis jos gyvenimo prisiminimų, dalis žinių, patirties. Grįžus, daug ką teko mokytis iš naujo. Darbe buvo skirtas asistentas, kadangi negalėjo viena išeiti į gamybines patalpas dėl galvos skausmų ir svaigimo. Taip pat po viso šito liko liekamieji reiškiniai. Po ilgo nedarbingumo buvo peržiūrėtas jos darbingumo lygis, kuris nebuvo žiūrėtas nuo 2007 m. 2007 m. neįgalumo tarnyba buvo nustačiusi 30 procentų darbingumo lygį ir niekada nebuvo poreikio nieko keisti, bet po šios traumos vėl buvo pasiųsta į darbingumo nustatymo tarnybą, kur buvo nustatyta, kad jos darbingumas sumažėjo 5 procentais. Iš vidutinės negalios ji pateko į sunkios negalios grupę, todėl tokiu atveju konkurencingumas darbo rinkoje mažėja. Dabar yra išlikęs sumažėjęs darbingumas, pasikeitusi gyvenimo kokybė. Liko liekamieji reiškiniai, kairė akis vis dar yra labai problematiška, kas tris mėnesius reikia lašinti vaistus ir nėra galutinio verdikto, kas bus toliau. Jaučia nuolatinius pasikartojančius skausmus. Tenka pabusti naktį nuo veriančio kairės akies skausmo, periodiškai grįžta nemiga, gyvenimas su lėtiniu galvos skausmu. Teko atsisakyti kai kurių savo veiklų. Šiaip gyvenime buvo labai aktyvi, sportuojanti, užsiimanti visuomenine veikla, bet po šitos traumos teko apriboti kai kurias savo veiklas. Jos darbingumo pažymoje atsirado keturi ar penki ligos kodai, kurie yra susiję su trauma, t. y. lėtinis potrauminis galvos skausmas, akies skausmas, glaukomos įtarimas, kurį laiką buvo dešinės akies nervo paralyžius. Darbingumas sumažėjo būtent dėl traumos.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji I. S. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė medicininių priemonių įsigijimo, medicininių tyrimų, kelionės išlaidų kvitus bei negautų pajamų dokumentus ir paskaičiavimus. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta turtine žala, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, t. y. jai priteistina 938,43 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iš dalies.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1 448,10 Eur (5000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur (40 000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1 158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 23 16,96 Eur (8 000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3 396,20 Eur (11 726,40 Lt) - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2 816,96 (9 726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1 158,48 Eur (4000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5 792,40 Eur (20000 Lt) - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S. nustatyti šie sužalojimai: trauminė subarachnoidinė hemoragija (kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu) galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio kaktinėje ir smilkinėje skiltyse, kairio antakio muštinė žaizda, kaktos ir dešinės plaštakos II-III-IV-V pirštų odos nubrozdinimai. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021 m. sausio 21 d. papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nauji kūno sužalojimai I. S. nenustatyti. Akys nebuvo sužalotos. Regėjimo pablogėjimas susijęs su anksčiau buvusių akių ligų - tinklainės degeneracijos, naviko progresavimu, todėl negali turėti įtakos nustatant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 13.1.). Vadovaujantis galiojančių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., I. S. patirtas galvos smegenų sužalojimas priskiriamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kaip sutrikdęs sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (viršutinė sveikatos sutrikdymo termino riba taisyklėse neapibrėžta).

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji I. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, ji pakankamai ilgą laiką buvo nedarbinga, jai buvo taikomas reabilitacinis gydymas, dėl patirtų traumų jai nustatytas didesnis nei iki tol darbingumo netekimas, jaučia negrįžtamas neigiamas pasekmes, t. y. atminties sutrikimus, greitą nuovargį, kairės akies skausmą. Įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad T. G. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – važiuodamas dviračiu nebuvo atidus ir dėmesingas, dairėsi į šalis, ko pasekoje partrenkė ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, šis eismo įvykis, kurį padarė T. G., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis dviračiu važiavo blaivus, turi šeimą, dirba.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4 500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5 000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiosios I. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 039,72 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios I. S., kurią sužalojo kaltinamasis T. G., gydymu, atlyginimo (1 t., 108-124 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios I. S. atstovas advokatas D. L. bei advokato padėjėjas L. J. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo T. G. nukentėjusiajai I. S. 1 500,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susidedančių iš teisinių konsultacijų, atstovavimo ikiteisminiame tyrime, susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmos instancijos teisme, bei pridėjo pinigų priėmimo kvitus (3 t., 189-193 b. l.). Teismo nuomone, šis nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo T. G.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (2 500,00 eurų) dydžio baudą.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo T. G. 4 039,72 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt devynis eurus ir 72 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. iš nuteistojo T. G. 938,43 Eur (devynis šintus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 43 euro centus) turtinės žalos ir 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Laikino T. G. nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. iš nuteistojo T. G. 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.