Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-54-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-25
Bylos Nr.: e2S-54-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10458-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-54-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10458-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“ ieškinį atsakovei A. B. dėl uždraudimo ir (ar) apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Nexia JK“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Accounting outsorcing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vėjo ratai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. B. dėl uždraudimo ir (ar) apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, ieškinyje ieškovė prašo uždrausti UAB „Accounting outsourcing“ (toliau – ir Bendrovė) direktorei A. B. ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius UAB „Accounting outsourcing“ tikslams, t. y.: 1) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu priimti sprendimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo (išskyrus leisti sudaryti nuomos sutartis be teisės subnuomoti); 2) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu atlikti administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus; 3) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu investuoti, sudaryti sandorius ir (ar) daryti mokėjimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su Bendrovei priklausančių administracinių patalpų (esančių (duomenys neskelbtini)) nuoma; 4) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu sudaryti bet kokius sandorius ir atlikti mokėjimus bet kuriam trečiajam asmeniui ir (arba) su 19 Bendrove susijusiems asmenims pagal sudarytas su jais sutartis, kurių suma / vertė per kalendorinius metus viršija 1 000 Eur, išskyrus mokėjimus už Bendrovei priklausančioms administracinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas elektros, ryšio bei kitas komunalines paslaugas; 5) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti priimti bet kokius sprendimus dėl Dukterinės bendrovės UAB „Aistana“ akcijų valdymo, naudojimo bei disponavimo; 6) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti sudaryti sandorius tarp Bendrovės ir Dukterinės bendrovės „Aistana“ ir uždrausti atlikti mokėjimus iš Bendrovės dukterinei bendrovei UAB „Aistana“; 7) iš atsakovės išreikalauti ieškinyje nurodytus duomenis ir dokumentus; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu priimti sprendimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo (išskyrus leisti sudaryti nuomos sutartis be teisės subnuomoti); 2) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu investuoti, sudaryti sandorius ir (ar) daryti mokėjimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su Bendrovei priklausančių administracinių patalpų (esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuoma. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų UAB „Accounting outsourcing“ veikia nuostolingai, atsakovė viršija savo kompetencijos ribas, tyčia veikia prieš UAB „Accounting outsourcing“ tikslą gauti pelną, todėl yra didelė rizika, kad ateityje Bendrovės nuostoliai tik didės. Ieškovė akcentuoja, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra siauresnės apimties nei ieškinio reikalavimai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad ieškovės prašymas yra kartotinis – tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitose bylose netenkino. Ieškovė, pakartotinai pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė. Atsakovė mano, kad pateiktu ieškiniu ieškovė iš tikro siekia atlikti Bendrovės veiklos tyrimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės prašymas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiais teiginiais, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įvertinęs, kad atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su informacijos apie Bendrovę neteikimu. Atsakovė akcentuoja, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė yra neaiški, pvz., gali kilti klausimų dėl to, kokie konkretūs Bendrovės sprendimai nėra susiję su patalpų nuoma.

4. Trečiasis asmuo UAB „Nexia JK“ taip pat prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų. Taip pat trečiasis asmuo pabrėžė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tapatus prašymui, ieškovės pateiktam Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, trečiasis asmuo akcentuoja, kad ieškinio dalykas ir jo pagrindas nesutampa, dėl to ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktas ieškinys atitinka proceso įstatymo nustatytus turinio ir formos reikalavimus. Iš ieškinio turinio ir jo priedų yra aiškus ieškovės reiškiamas reikalavimas ir teisinis ir faktinis šio reikalavimo pagrindas, todėl esamoje bylos stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjant šalių ginčo iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

5.2. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo nesąlygoja pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama perleisti, įkeisti arba kitaip apsunkinti administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

5.3. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, A. B. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Šios faktinės aplinkybės verčia kritiškai vertinti ieškovės teiginius, kad atsakovė neteikia ieškovei informacijos apie UAB „Accounting outsourcing“ veiklą.

5.4. Taip pat teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra suformuluotas taip, kad, jas pritaikius, gali kilti daug klausimų dėl atsakovei taikytinų apribojimų turinio. Taip pat pažymėjo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų visiškai apribota UAB „Accounting outsourcing“ veikla, nes šios bendrovės vadovė netektų įgaliojimų priimti kasdienius sprendimus dėl bendrovės veiklos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Ieškovė UAB „Vėjo ratai“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu priimti sprendimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo (išskyrus leisti sudaryti nuomos sutartis be teisės subnuomoti); 2. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu investuoti, sudaryti sandorius ir (ar) daryti mokėjimus, kurie nėra tiesiogiai susiję Bendrovei priklausančių administracinių patalpų (esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuoma. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir savo reikalavimus iš esmės grindžia prielaidomis. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, jog neprivaloma turėti ar pateikti įrodymų dėl neabejotinos grėsmės atsiradimo ateityje, užtenka nurodyti, kad tokios grėsmės atsiradimo tikimybė egzistuoja.

6.2. Nurodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, kadangi sudaro UAB „Accounting outsourcing“ nuostolingus sandorius su kita įmone – UAB „Aistana“, kurios vadovas yra jos sutuoktinis; leidžia UAB „Accounting outsourcing“ lėšas, kurios nėra reikalingos Bendrovės veiklai vykdyti, UAB „Accounting outsourcing“ 2021 m. Didžiosios buhalterinės knygos duomenimis, Bendrovė 2021 m. patyrė tinkamai neįtrauktų į apskaitą operacijų už 11 126,64 Eur dydžio sumą; atsakovė UAB „Accounting outsourcing“ lėšas naudoja galbūt savo ir savo sutuoktinio šeimos poreikiams tenkinti – naudoja Bendrovės automobilį ir tokiu būdu gauna pajamas natūra; UAB „Accounting outsourcing“ vadovė akcininkei apeliantei neatsako ir nepaaiškina su įmonės veiklos rezultatais susijusių aplinkybių. Pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių 2021 m. Bendrovė patyrė 143 297 Eur nuostolį, nors 2020 m. bendrovės pelną sudarė net 806 556 Eur; Atsakovė vengė dalyvauti 2022 m. balandžio 26 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir atsakyti į UAB „Vėjo ratai“ keliamus klausimus dėl įmonės veiklos rezultatų.

6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 leidžia kritiškai vertinti ieškovės teiginius, kad atsakovė neteikia informacijos ieškovei apie Bendrovės veiklą, yra ydinga, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas ir vertinamas tik vienas epizodas 2020 m. birželio 18 d. dėl informacijos suteikimo ir jo teisėtumas negali nulemti analogiškų tolimesnių atsakovės veiksmų vertinimo.

6.4. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-630-1120/2022 patvirtina, kad UAB „Accounting outsourcing“ valdyme yra susiklosčiusi vadinama deadlock (,,teisinės aklavietės“) situacija, kuri kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuri, viršydama savo kaip vadovės kompetenciją, vienvaldiškai priima sprendimus ir kaip Bendrovės vadovė, ir kaip Bendrovės akcininkė. Būtent šios svarbios teismų konstatuotos faktinės aplinkybės nebuvo analizuotos ir įvertintos priimant skundžiamą nutartį.

6.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės kelia daug klausimų dėl atsakovei taikytinų apribojimų turinio. Apeliantės įsitikinimu, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų apimties yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Laikinųjų apsaugos priemonių prašymo apimtį nulėmė atsakovės sąmoningi nesąžiningi veiksmai veikiant prieš Bendrovės ir apeliantės interesus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra kartotinis, išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

7.2. Nurodo, kad ieškinys reiškiamas naudojantis netinkamomis teisinės gynybos priemonėmis, neturint teisės pareikšti ieškinį, todėl nėra prima facie pagrįstas. Atsakovės įsitikinimu, ieškinio turinys, formuluotės, didelės apimties prašymas išreikalauti dokumentus už didelės apimties laikotarpį patvirtina, kad ieškovė turėjo arba naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – „ABĮ“) 18 str. 1 d. įtvirtintu akcininko teisės į informaciją institutu, arba reikšti reikalavimą dėl Bendrovės veiklos tyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – „CK“) 2.124 str., 2.131 str.). Tačiau ne reikšti akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį CK 2.81 str. 3 d. pagrindu.

7.3. Nurodo, kad ieškovė ne tik kad nepagrindė, jog atsakovė atliko bent kokius Bendrovei žalingus mokėjimus, sandorius, veiksmus, tačiau juo labiau nepagrindė ir to, kad tokie veiksmai (kurių net nebuvo atlikta) žalą kelia ieškovei arba, juo labiau, mažina Bendrovės akcijų vertę. Atitinkamai, ieškovė nelaikytina turinti teisę reikšti ieškinį.

Šalies argumentai

7.4. Nurodo, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama ir apsiribojama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų apimties yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Tokie teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra proporcinga, o jų taikymas sukeltų daugiau žalos, nei naudos.

7.5. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei jokia žala nekiltų (kadangi ji neįrodė ir nepagrindė, kad kokie nors atsakovės veiksmai kelia žalą). Tuo tarpu, laikinąsias apsaugos priemones pritaikius, Bendrovei kiltų negrįžtamos neigiamos finansinės pasekmės atsakovei faktiškai negalint (be akcininkų pritarimo) vykdyti jokių veiksmų, susijusių su pagrindiniu Bendrovės pajamų šaltiniu – Patalpų nuoma.

7.6. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų reali grėsmė Bendrovei faktiškai nebevykdyti veiklos, o tai lemtų nuostolius Bendrovei ir vestų link nemokumo situacijos. Atsakovė negalėtų priiminėti pagal savo kompetenciją sprendimų, susijusių su Bendrovės valdymu (ABĮ 37 str. 8 d). Tai reikštų ir finansinius nuostolius pačiai ieškovei, kaip akcininkei, kadangi, apribojus Bendrovės veiklą, mažėtų ir jos gaunamos pajamos, ir pelnas.

7.7. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teiginiai, kad Bendrovė veikė nuostolingai, klaidingi, nes Bendrovės veikla 2021 m. buvo pelninga.

7.8. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė tinkamai neįtraukė į apskaitą operacijų už 11 126,64 Eur, yra nepagrįsti, kadangi visos sąnaudos yra pagrįstos, objektyvios ir aiškios.

7.9. Nurodo, kad ieškovė apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio kaltinimais, jog atsakovė tariamai Bendrovės automobilį naudoja savo su darbo funkcijomis nesusijusioms reikmėms, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o ieškinyje pateiktos iškarpos tokių teiginių taip pat nepagrindžia.

7.10. Nurodo, kad, priešingai, nei bandoma pavaizduoti atskirajame skunde, atsakovė visuomet teikė ir teikia ieškovei informaciją apie Bendrovę, tai pagrindžia prie atsiliepimo į ieškinį pateikti priedai.

7.11. Nurodo, kad teiginiai, jog tinkamas Bendrovės valdymas (ar nesąžiningumas) nėra užtikrinamas būtent dėl tos priežasties, kad Bendrovės vadovė ne absoliučiai visais atvejais pati asmeniškai dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose (nors vietoje jos atitinkamuose susirinkimuose dalyvavo tinkamai įgalioti atstovai), niekaip negali patvirtinti ir nepatvirtina poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Nexia JK“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad atsakovė bendrauja su ieškove ir teikia jai informaciją pakartotinai po kelis kartus, todėl ieškovės teiginiai, kurie susiję su nebendradarbiavimu, yra nepagrįsti, ir nesuprantama, kaip susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jų taikymo apimtimi, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra perteklinis ir iš esmės tenkinus prašymą būtų tenkinti ir ieškinio reikalavimai, nes jie sutampa (to neneigia ir pati atsakovė).

8.2. Nurodo, kad Bendrovės per 2021 metų laikotarpį uždirbto pelno dydis yra panašus kaip ir ankstesniais metais, tai neabejotinai turi įtakos nusprendžiant dėl ieškovės keliamų abejonių (nuogąstavimų) nepagrįstumo.

8.3. Nurodo, kad ieškovė, siekdama suklaidinti teismą bei apsunkinti atsakovei galimybes paaiškinti, reaguoti bei atsikirsti dėl nepagrįstų kaltinimų tariamai neįtraukus į apskaitą finansinių operacijų 11 126,64 Eur sumos, pateikiamoje iškarpoje (Ieškinio 44 p.) sąmoningai nenurodo tokių operacijų datos. Atsakovė paaiškino dėl didžiausių sumų: 7 100 Eur yra Bendrovės sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, 2 392,50 Eur – Bendrovės žemės nuomos mokestis, sumokėtas savivaldybei.

8.4. Nurodo, kad UAB „Aistana“ buvo įsteigta 2017 m. spalio 17 d. steigimo aktu, siekiant nuo Bendrovės atskirti iki tol Bendrovės teiktas Patalpų priežiūros paslaugas ir tokiu būdu sumažinti su tuo susijusias Bendrovei tenkančias teisines rizikas, jei Bendrovės nuomininkai pareikštų kaltinimus ar pretenzijas dėl turtinės žalos, padarytos netinkamai teikiant atitinkamas priežiūros paslaugas, atlyginimo. Būtent dėl šios priežasties Patalpų priežiūros bei remonto darbus organizuoja ir atlieka UAB „Aistana“.

8.5. Nurodo, kad automobilis yra būtinas atsakovei vykdyti darbines funkcijas ir operatyviai spręsti einamąsias su patalpų nuoma susijusias problemas.

8.6. Nurodo, kad nėra suprantami teiginiai dėl bendravimo stokos, nes nėra aiškiai nurodoma, ko konkrečiai trūksta ieškovei.

8.7. Nurodo, kad Ieškovė neginčija aplinkybės, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku, t. y. iš esmės ieškovė siekia išnagrinėti bylą iki jos nagrinėjimo iš esmės, nepriėmus sprendimo, todėl tokie prašymai yra ydingi ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslui ir paskirčiai.

Šalies argumentai

8.8. Nurodo, kad ieškovė nesiekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė prašo tenkinti ieškinį, tai iš esmės yra neteisėta, nes toks prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties (užkirsti kelią būsimo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 1) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti atsakovei Bendrovės vardu priimti sprendimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo (išskyrus leisti sudaryti nuomos sutartis be teisės subnuomoti); 2) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti atsakovei Bendrovės vardu investuoti, sudaryti sandorius ir (ar) daryti mokėjimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su Bendrovei priklausančių administracinių patalpų (esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuoma. Ieškovė nesutikdama su priimta nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

10. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi negalima konstatuoti, jog pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad su šia nutarties dalimi sutinka ir jos neskundžia. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai nagrinėja tik atskirajame skunde išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus. Peržengti atskirojo skundo ribas dėl viešojo intereso nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Vadinasi, ieškovei atskirajame skunde nenurodžius teisinių ir (arba) faktinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti anksčiau paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados.

12. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

13. Apeliantė teigia, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes atsakovė elgiasi nesąžiningai, kadangi sudaro UAB „Accounting outsourcing“ nuostolingus sandorius su kita įmone – UAB „Aistana“, kurios vadovas yra jos sutuoktinis; leidžia UAB „Accounting outsourcing“ lėšas, kurios nėra reikalingos Bendrovės veiklai vykdyti, UAB „Accounting outsourcing“ 2021 m. Didžiosios buhalterinės knygos duomenimis, Bendrovė 2021 m. patyrė tinkamai neįtrauktų į apskaitą operacijų už 11 126,64 Eur dydžio sumą; atsakovė UAB „Accounting outsourcing“ lėšas naudoja galbūt savo ir savo sutuoktinio šeimos poreikiams tenkinti – naudoja Bendrovės automobilį ir tokiu būdu gauna pajamas natūra; UAB „Accounting outsourcing“ vadovė akcininkei apeliantei neatsako ir nepaaiškina su įmonės veiklos rezultatais susijusių aplinkybių. Pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių 2021 m. Bendrovė patyrė 143 297 Eur nuostolį, nors 2020 m. bendrovės pelną sudarė net 806 556 Eur; Atsakovė vengė dalyvauti 2022 m. balandžio 26 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir atsakyti į UAB „Vėjo ratai“ keliamus klausimus dėl įmonės veiklos rezultatų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl atsakovės nesąžiningumo.

15. Sprendžiant klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

16. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018.)

17. Apeliantė nurodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes švaisto Bendrovės turtą – Bendrovė veikia nuostolingai: 2021 metais patyrė 143 297 Eur nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įvertinus byloje esančius duomenimis ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus matyti, kad 2021 metais Bendrovės veikla buvo pelninga. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikta Bendrovės pelno mokesčio deklaracija (forma Nr. (duomenys neskelbtini) už ataskaitinį 2021 metų laikotarpį (Priedas Nr. 4 ) patvirtina, kad per 2021 metų laikotarpį Bendrovė uždirbo 36 778 Eur veiklos pelno.

18. Įvertinus procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus nustatyta, kad nors atitinkamu laikotarpiu Bendrovės veikla buvo pelninga, Bendrovei buvo reikalinga suformuoti atidėjinius, kurie skirti sukaupti reikiamas pinigines lėšas Bendrovei priklausančių patalpų būtinajam remontui užtikrinti. Todėl kviečiant Bendrovės akcininkus svarstyti dėl 2021 metų veiklos rezultatų ir finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo, Bendrovė atitinkamą informaciją nurodė akcininkams siūlomoje patvirtinti pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2021 metus. Ši aplinkybė, t. y. 176 008,40 Eur dydžio atidėjinių suformavimas, lėmė, kad Bendrovė parengė ir akcininkams pateikė tvirtinti tokius finansinės atskaitomybės už 2021 metų laikotarpį dokumentus (ataskaitas), kuriuose nėra numatytas dividendų akcininkams mokėjimas, o galutinėje pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje metų veiklos rezultatas atspindėtas įvertinus suformuotą reikiamų atidėjinių dydį. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, ieškovei dar 2022 m. gegužės 27 d. raštu (Priedas Nr. 5) atsakant į jos 2022 m. gegužės 24 d. prašymą, šios aplinkybės buvo išsamiai paaiškintos. Remiantis Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VAS-22 patvirtinto apskaitos standarto ,,Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“ 4.1. p. atidėjiniai, reikalingi patalpų remontui, nuostoliais nelaikytini. Nuostoliai savo esme suprantami kaip tam tikri praradimai, netekimas, tuo tarpu 176 008,40 Eur tokių kriterijų neatitinka. Atidėjiniai suprantami kaip įsipareigojimas, kurio galutinės įvykdymo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovė kaip Bendrovės vadovė tinkamai vykdė CK 2.87 str. vadovui keliamas rūpestingumo pareigas. Atitinkamai, šioms pareigoms vykdyti ir buvo formuojami atidėjiniai, siekiant užtikrinti Bendrovei priklausančių Patalpų būklę, todėl apeliantės argumentai, susiję su atsakovės nesąžiningumu dėl Bendrovės patirtų nuostolių, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina, jog Bendrovė sudaro nuostolingus sandorius su kita įmone – UAB „Aistana“. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvias prielaidas.

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Aistana“ yra Bendrovės dukterinė įmonė, kuri buvo įsteigta 2017 m. spalio 17 d. steigimo aktu, siekiant nuo Bendrovės atskirti iki tol Bendrovės teiktas patalpų priežiūros paslaugas ir tokiu būdu sumažinti su tuo susijusias Bendrovei tenkančias teisines rizikas, jei Bendrovės nuomininkai pareikštų kaltinimus ar pretenzijas dėl turtinės žalos, padarytos netinkamai teikiant atitinkamas priežiūros paslaugas, atlyginimo. Dėl šios priežasties patalpų priežiūros bei remonto darbus organizuoja ir atlieka UAB „Aistana“, kurios teikiamos paslaugos – vėdinimo, šildymo prietaisų ir sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, pastatų automatika, elektros ūkio priežiūra, išorinių ir vidinių pastatų konstrukcijų priežiūra, rūpinimasis avarine pagalba bei teikiami kitokio pobūdžio patalpų priežiūros sprendiniai. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė yra pateikusi PVM sąskaitų faktūrų pavyzdžius už 2018–2021 metų laikotarpį (Priedas Nr. 6), kurie patvirtina, kad UAB „Aistana“ Bendrovei teikė tokias paslaugas, kaip einamuosius remonto darbus, kuriems atlikti reikėjo pirkti medžiagas, jas transportuoti, užtikrinti patalpų priežiūros paslaugas. Atitinkamai, už šias paslaugas Bendrovei kilo pareiga atsiskaityti, tai ji ir padarė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo teigti, jog Bendrovė sudaro nuostolingus sandorius su dukterine įmone UAB „Aistana“, nėra.

22. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą taip pat grindžia aplinkybe, jog 2021 metais ji tinkamai neįtraukė į apskaitą operacijų už 11 126,64 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai finansinę apskaitą ir jos vedimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus atsakovė pažeidė. Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, jog 11 126,64 Eur sąnaudos susidarė uždarinėjant 2021 m. finansinius metus. Atsakovė pateikė paaiškinimus, jog didžiausios išlaidos iš šios sumos – 7 100 Eur – yra Bendrovės sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, 2 392,50 Eur – Bendrovės žemės nuomos mokestis, sumokėtas savivaldybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė švaisto bendrovės lėšas, kaip teigia apeliantė.

23. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą taip pat grindžia aplinkybe, jog ji naudojasi Bendrovės automobiliu savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi nepateikti jokie apeliantės teiginius patvirtinantys įrodymai.

24. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog automobilis yra būtinas Bendrovės vadovei vykdyti kasdienes su Bendrove susijusias funkcijas. Bendrovės pagrindinė veiklos rūšis yra susijusi su patalpų nuoma, todėl atsakovei vykdant kasdienę Bendrovės veiklą yra būtina bendrauti su nuomininkais nuomojant patalpas, užtikrinti tinkamą patalpų funkcionavimą, būklę, o tam reikalinga nuolatos vykti ir į patalpas, ir į susitikimus su Bendrovės klientais, tiekėjais, taip pat valstybinėmis institucijomis, taip pat vykdyti kitas tiesiogines Bendrovės vadovo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės teiginiai, kad Bendrovės automobilio naudojimas pagrindžia kokius nors atsakovės nesąžiningus veiksmus, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

25. Apeliantė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 leidžia kritiškai vertinti ieškovės teiginius, kad atsakovė neteikia informacijos ieškovei apie Bendrovės veiklą, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas ir vertinamas tik vienas epizodas 2020 m. birželio 18 d. dėl informacijos suteikimo ir jo teisėtumas negali nulemti analogiškų tolimesnių atsakovės veiksmų vertinimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Bendrovės akcijų išpirkimo byloje teismų pateiktų išaiškinimų.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantėms argumentams. Susipažinus su anksčiau minimais priimtais teismų sprendimais tarp ginčo šalių, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 vertino kaip pagrindą spręsti, kad atsakovė visuomet, laiku ir išsamiai teikia informaciją, dokumentaciją apie Bendrovę. Būtent ši aplinkybė konstatuota ir minimame nutarime. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis duomenys – 2021 m. balandžio 20 d. Bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo aktu, ieškovei perduoti visi Bendrovės dokumentai (susiję su 2020 finansiniais metais atliktomis finansinėmis operacijomis) (Priedas Nr. 8). 2021 m. gegužės 11 d. Bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo aktu ieškovei perduoti Bendrovės dokumentai (susiję su 2021 finansiniais metais atliktomis finansinėmis operacijomis) (Priedas Nr. 9). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1238-1187/2023 dėl Bendrovės priverstinio akcijų išpirkimo ir jų vertės nustatymo ieškovės prašymu teismas šioje byloje 2023 m. gegužės 31 d. rezoliucija (CPK 179 str. 3 d.) įpareigojo Bendrovę per teismą pateikti duomenis, teiktus ekspertei dėl akcijų vertės nustatymo, kad juos operatyviai galėtų gauti ir ieškovė. Bendrovė minėtus duomenis pateikė (Priedas Nr. 10), taigi ieškovei jie žinomi ir prieinami.

27. Remiantis bylos duomenimis vien 2023 metais ieškovei yra pateikta bent 10 motyvuotų atsakymų: 2023 m. sausio 13 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5), 2023 m. vasario 2 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6), 2023 m. vasario 9 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7), 2023 m. vasario 28 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 8), 2023 m. kovo 8 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9), 2023 m. kovo 15 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10), 2023 m. balandžio 6 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11), 2023 m. balandžio 17 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 12), 2023 m. balandžio 21 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13), 2023 m. balandžio 27 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14). Tokia ieškovei teiktų raštų, atsakymų gausa patvirtina, kad atsakovė į ieškovės paklausimus reagavo ir reaguoja operatyviai, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio nepateikiant prašomos informacijos apie Bendrovę laikytini nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečiai net nenurodo, kokių dokumentų ar informacijos atsakovė nepateikia, todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat turint omenyje tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovei visa informacija apie Bendrovę buvo teikiama (įskaitant, bet neapsiribojant visa Bendrovės finansinė atskaitomybė, Didžiosios knygos, duomenys apie Bendrovės pinigines lėšas, 2022 m. balandžio mėnesį pateiktos Bendrovės nuomos sutartys (2022 m. balandžio 25 d. susipažinimo su dokumentais protokolas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 leidžia kritiškai vertinti ieškovės teiginius, kad atsakovė neteikia informacijos ieškovei apie Bendrovės veiklą, laikytina pagrįsta.

29. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja reali rizika, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Accounting outsourcing“ vadovė A. B. elgsis nesąžiningai, veiks priešingai Bendrovės interesams, ir dėl to UAB „Accounting outsourcing“ patirs nuostolių.

30. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės kelia daug klausimų dėl atsakovei taikytinų apribojimų turinio. Apeliantės įsitikinimu, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų apimties yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Laikinųjų apsaugos priemonių prašymo apimtį nulėmė atsakovės sąmoningi nesąžiningi veiksmai veikiant prieš Bendrovės ir apeliantės interesus.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės kelia daug klausimų dėl atsakovei taikytinų apribojimų turinio.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu priimti sprendimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo (išskyrus leisti sudaryti nuomos sutartis be teisės subnuomoti); 2) be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu investuoti, sudaryti sandorius ir (ar) daryti mokėjimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su Bendrovei priklausančių administracinių patalpų (esančių (duomenys neskelbtini)) nuoma.

33. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą taip pat reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-553/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtu pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).

34. Šios teismų praktikos kontekste deramas dėmesys atkreiptinas į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė neįrodė, kad kokie nors atsakovės nesąžiningi veiksmai jai kelia žalą. Tuo tarpu, laikinąsias apsaugos priemones pritaikius, Bendrovei kiltų negrįžtamos neigiamos finansinės pasekmės atsakovei faktiškai negalint (be akcininkų pritarimo) vykdyti jokių veiksmų, susijusių su pagrindiniu Bendrovės pajamų šaltiniu – patalpų nuoma. Ieškovės prašymo formuluotė „kurie nėra tiesiogiai susiję su Bendrovei priklausančių patalpų nuoma“ neabejotinai paliktų vietos interpretacijai, kurie veiksmai, sandoriai, mokėjimai yra susiję su patalpų nuoma, o kurie nėra. Tokiu būdu neabejotinai kiltų tokios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realaus ir tinkamo vykdymo grėsmė, vienai iš šalių vertinant, kad tam tikri veiksmai yra susiję su patalpų nuoma, o kitai šaliai laikantis priešingos pozicijos ir reikalaujant atskiro akcininkų pritarimo. Neabejotina, kad tokių priemonių taikymas būtų labiau žalingas, negu naudingas ir visų pirma – būtent Bendrovei.

35. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju de facto būtų paralyžiuota Bendrovės veikla. Tuo tarpu ieškovė nepagrindė, kokia objektyvi nauda būtų pasiekta jas pritaikius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams, jog, taikius laikinąsias apsaugos priemones, ne tik kad nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp šalių interesų, o tai, pagal teismų praktiką, laikytina esminiu imperatyvu taikant laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, priešingai, keltų tiesioginę žalą Bendrovei jos vienintelių pajamų esminiu mažėjimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju įpareigojant kasdienius sprendimus priimti tik su išankstiniu akcininkų pritarimu, Bendrovės veikla būtų faktiškai įšaldyta neribotam laikui. Tokia laikinųjų apsaugos priemonių apimtis nebūtų suderinama ne tik su CPK 145 str. 2 d. įtvirtintu jų taikymo ekonomiškumo principu, tačiau taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 1 d.).

36. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9- 464/2022). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama perleisti, įkeisti arba kitaip apsunkinti administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

37. Apibendrinant išdėstytus teiginius darytina išvada, kad ieškovė nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei atskirajame skunde nenurodė ir nepagrindė jų taikymo būtinybės, CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų jų taikymo sąlygų, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Trečiasis asmuo UAB „Nexia JK“ pateikė prašymą atmetus atskirąjį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Vėjo ratai“.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos šioje bylos stadijoje nepaskirstomos, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o ne išnagrinėjus procesinį (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) klausimą. Įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo turi pateikti pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjančiam iš esmės, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Raimonda Andrulienė