Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Wood“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bioenergy“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“, dėl finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Wood“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restrus“ 2015 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti 5 852 126,97 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje. Nurodė, kad pareiškėja kitai susijusiai įmonei BUAB „Baltic Bioenergy“ (pareiškėjos ir BUAB „Baltic Bioenergy“ vadovas buvo tas pats asmuo – M. N.) galimai neteisėtai, pažeisdama kitų kreditorių teises ir interesus išmokėjo 5 482 431,11 Eur sumą, be to, pareiškėja už BUAB „Baltic Bioenergy“ tretiesiems asmenims sumokėjo 369 695,86 Eur sumą (1 t., b. l. 1-2).BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo L. L. K. nurodė, kad BUAB „Baltic Wood“ nėra skolinga pareiškėjai, todėl nesutinka su pareikštu kreditoriniu reikalavimu, prašo jo netvirtinti (1 t., b. l. 73). Pateikė duomenis, patvirtinančius šią aplinkybę (1 t., b. l. 60-69)2016 m. vasario 4 d. teisme gautas pareiškėjos BUAB „Baltic Wood“ prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-484-210/2016 dėl pareiškėjos BUAB „Baltic Wood“ bankroto pripažinimo tyčiniu (1 t., b. l. 76-78). Kartu su prašymu pateikti ne tik duomenys, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau ir papildomi rašytiniai įrodymai: penki kasos pajamų orderiai banko sąskaitos išrašai (1 t., b. l. 79-202; 2 t., b. l. 1-259).2016 m. vasario 17 d. teisme gautas ir priimtas BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens L. L. K. atsiliepimas, kuriuo atsakovė nesutinka su pareikštu kreditoriniu reikalavimu, nes pareiškėjos pateikti banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašai ir kasos duomenys nepatvirtina fakto, kad atsakovė jai yra skolinga 5 852 126,97 Eur už gautas prekes (granules), iš buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko ilgalaikiai verslo santykiai. Pažymi, kad sprendžiant kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, kreditorius turi ne tik pateikti apmokėjimą patvirtinančius duomenis, bet ir įrodyti tokių mokėjimų teisėtumo ir pagrįstumo pagrindus (2 t., b. l. 8).Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kol bus išnagrinėta ir įsiteisės priimtas sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-484-210/2016 (3 t., b. l. 13-15), tačiau Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas išnykus pagrindams, dėl kurių byla buvo sustabdyta (3 t., b. l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto administratorius atlieka pirminį kreditorinių reikalavimų patikrinimą, po kurio administratorius reikalavimus teikia teismui tvirtinti arba juos ginčija. Priklausomai nuo bankroto byloje bankrutuojančios įmonės administratoriui pareikštų kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo, teismas atlieka arba formalų procesinį veiksmą patvirtindamas kreditoriaus reikalavimą (reikalavimai, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu), arba išsamią pareikšto reikalavimo pagrįstumo analizę (reikalavimai, pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo dienos arba bankroto byloje). Pastarųjų reikalavimų tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Baltic Bioenergy“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1891-186/2015 paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį iškelti bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Baltic Bioenergy“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 1 004 447,28 Eur sumai, o bankroto administratorės ginčijami kreditoriniai reikalavimai, įskaitant ir pareiškėjos BUAB „Baltic Wood“ prašymas dėl 5 852 126,97 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, išskirti nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, siektina proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju pareiškėjas, naudodamasis savo teisėmis jo pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Baltic Wood“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Restrus“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 2 d. Iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų bei patikslintų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja prašo patvirtinti 5 852 126,97 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje, kurį sudaro pareiškėjos buvusio vadovo M. N. galimai neteisėti veiksmai sudarant nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, o būtent: susijusiai įmonei BUAB „Baltic Bionenergy“ (kurios vadovas taip pat M. N.) už paslaugas ir prekes per paskutinius 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo 5 482 431,11 Eur sumą. Teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2012). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs išimčių iš minėtų bendrųjų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių bylose dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, nors tokio pobūdžio bylos susijusius su viešojo intereso apsauga, tačiau pareiškėja nėra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos, todėl turi pareigą ne tik nurodyti reikalavimą, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius turimą reikalavimo teisę, nagrinėjimu atveju 5 852 126,97 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.Bankroto administratorės pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. birželio 19 d. iš kasos buvo paimta iš viso 5 246 Lt (1 519,35 Eur) suma siekiant atsiskaityti su UAB „Baltic Bioenergy“ už suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 93-96). Išrašai iš pareiškėjos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. iš viso pareiškėja banko pavedimu sumokėjo 2 457 164,43 Eur sumą UAB „Baltic Bioenergy“ (2 t., b. l. 1-259), o išrašai iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. iš viso pareiškėja banko pavedimu sumokėjo 10 440 394,79 Lt (3 023 747,33 Eur) sumą UAB „Baltic Bioenergy“ (1 t., b. l. 97-202). Bankroto administratorės teigimu, pareiškėja sumokėjo 369 695,86 Eur sumą tretiesiems asmenims už BUAB „Baltic Bioenergy“, t. y. 324 330,35 Eur iš pareiškėjos banko sąskaitos ir 45 365,51 Eur iš kitos banko sąskaitos.Atsakovės pateikti buhalterinės apskaitos duomenys, t. y. UAB „Baltic Bioenergy“ sudarytą klientų apyvartą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., UAB „Baltic Bioenergy“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, UAB PVM sąskaitas faktūros (1 t., b. l. 30-69), patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Baltic Wood“ buvo skolinga BUAB „Baltic bioenergy“ 1 083 150,51 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo įpareigotas teismui pateikti visus duomenis, paaiškinimus, motyvuotus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius pateiktą prašymą patvirtinti 5 852 126,97 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėja iš viso sumokėjo 5 482 431,11 Eur UAB „Baltic Bioenergy“. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu pareiškėja pervedė pinigus BUAB „Baltic Bioenergy“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškino ir taikymo praktiką yra pažymėjęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-484-210/2016 (3 t., b. l. 13-15), teismas pripažįsta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su civilinės bylos Nr. B2-484-210/2016 nagrinėjimo dalyku, kadangi aplinkybės, susijusius su teismo nutarties 12 punkte minėtais banko pavedimais bei grynųjų pinigų paėmimu iš pareiškėjos kasos bei 369 695,86 Eur sumos išmokėjimu BUAB „Baltic Bioenergy“ kreditoriams, buvo analizuotos civilinėje byloje Nr. B2-484-210/2016. Teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. B2-484-210/2016 nustatyti faktai, susiję su BUAB „Baltic Wood“ ir BUAB „Baltic Bioenergy“ tarpusavio atsiskaitymais, turi prejudicinę galią šioje byloje sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-484-210/2016, kuria atmetė BUAB „Baltic Wood“ bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Šioje byloje teismas, išanalizavęs bankroto administratorės pateiktas mokėjimų detalizacijas (kuriomis kreditorinio reikalavimo pagrįstumas grindžiamas ir šioje byloje), padarė išvadą, kad tarp UAB „Baltic Wood“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ nuo 2007 m. buvo susiklostę verslo sutartiniai santykiai, UAB „Baltic Bioenergy“ gamino granules ir tiekė jas UAB „Baltic Wood“, kuri užsiėmė šių granulių prekybos. Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic Wood“ (t. y. 2015 m. sausio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla) išmokėjo bankroto administratorės nurodytas sumas (t. y. 5 482 431,11 Eur) UAB „Baltic Bioenergy“ pagal 2007 m. sausio 4 d. paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį už granules, nedidelę dalį sumos pagal 2006 m. sausio 2 d. Paslaugų sutartį (konsultacijos verslo valdymo) (civilinė byla Nr. B2-484-210/2016, 1 t., b. l. 10-51; 2 t., b. l. 15-102). Teismas pripažino, kad BUAB „Baltic Bioenergy“ nėra skolinga BUAB „Baltic Wood“, priešingai – BUAB „Baltic Wood“ yra skolinga BUAB „Baltic Bioenergy“, todėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Baltic Bioenergy“ 1 083 150,51 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Baltic Wood“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-484-210/2016, 3 t., b. l. 159-161). Minėta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis įsiteisėjo, kai atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1894-241/2016, kuria paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį. Įvertinęs išdėstytas faktines bylos aplinkybes, bankroto administratoriaus pateiktus paaiškinimus, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikus teismui įrodymų savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti bei paneigti bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas atmestinas (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos pateiktas reikalavimas yra pagrįstas, todėl 5 852 126,97 Eur dydžio BUAB „Baltic Wood“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje netvirtintinas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, 11 straipsniu, 21 straipsniu, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos BUAB „Baltic Wood“ prašymo dėl 5 852 126,97 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.