Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-101-569/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Priešgaisrinės sistemos“ dėl avanso, žalos, delspinigių, baudų, palūkanų priteisimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Priešgaisrinės sistemos“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais, skolos, palūkanų priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. A., E. T., R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti rangos sutarčių nutraukimą neteisėtu

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. įskaitymą neteisėtu

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymą neteisėtu

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2018 m. spalio 1 d. įskaitymą neteisėtu

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 41 542,28 Eur skolą už atliktus darbus

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 27 171,84 Eur nepanaudotą avansą

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 7 825,89 Eur nuostolius

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

36. Byloje nustatyta, kad ieškovė (užsakovė) UAB „Vaivorykštė“ ir atsakovė (rangovė) UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2017 m. sausio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį (Sutartis Nr. 1), pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbus pagal techninį projektą, darbo projektą, brėžinius, specifikacijas ir galiojančius teisės aktus bei perduoti užsakovei darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties Nr. 1 4.2.5 punktu, darbus rangovė turėjo pabaigti iki 2017 m. balandžio 14 d.

37. Ieškovė (užsakovė) UAB „Vaivorykštė“ ir atsakovė (rangovė) UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2017 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį (Sutartis Nr. 2), pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemos įrengimo darbus pagal techninį projektą, darbo projektą, brėžinius, specifikacijas ir galiojančius teisės aktus bei perduoti užsakovei darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties Nr. 2 4.2.5 punktu, rangovė darbus turėjo pabaigti iki 2017 m. rugsėjo 5 d.

38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. birželio 18 d. raštu įspėjo atsakovę, kad nutrauks Sutartį Nr. 2 nuo 2018 m. birželio 28 d., jei darbai nebus baigti; 2018 m. liepos 12 d. raštu pranešė, kad nuo 2018 m. liepos 23 d. nutrauks Sutartį Nr. 2, nes atsakovė neatlieka darbų sutartu laiku, nesilaiko sutarties sąlygų dėl darbų kokybės, naudoja netinkamas medžiagas, gaminius ir kitus darbo komponentus, prastai atlieka darbus; 2018 m. liepos 17 d. raštu įspėjo, kad Sutartį Nr. 2 nutrauks po 10 kalendorinių dienų (nuo 2018 m. liepos 27 d.).

39. Ieškovė 2018 m. liepos 24 d. raštu pranešė atsakovei, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutrauks Sutartį Nr. 1, nes atsakovė vėluoja atlikti darbus ilgiau kaip metus.

40. Nustatyta, kad ieškovė, remdamasi Sutarčių 15.1 punktu ir 17.3 punktu, už vėlavimą atlikti darbus ir už sutarčių nutraukimą priskaičiavo atsakovei 98 080 Eur dydžio netesybas (delspinigius ir baudas), kurias 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. pranešimais įskaitė į atsakovei mokėtinas sumas už atliktus darbus. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. liepos 10 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 8 997,15 Eur sumai už vėdinimo ir kondicionavimo įrengimų skleidžiamo triukšmo mažinimui reikalingų priemonių įrengimą, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. išrašė sąskaitą faktūrą 5 496 Eur sumai už demontuotas minėtų įrenginių automatikas ir šiose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitė į atsakovei mokėtiną sumą už atliktus rangos darbus.

41. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 5 036,80 Eur sumai už savavališkai demontuotą gaisro gesinimo įrangą, o 2019 m. sausio 15 d. išrašė sąskaitą faktūrą 2 789,09 Eur sumai dėl vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio trūkumų ir patalpoms padarytos žalos, iš viso 7 825,89 Eur sumai.

42. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. vienašalių įskaitymų teisėtumo, atmesto ieškovės reikalavimo dėl 7 825,89 Eur turtinės žalos, 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų priteisimo bei atsakovei priteistos 35 328,40 Eur sumos už atliktus darbus.

Dėl dvigubų netesybų priteisimo

45. Taigi prieš vertinant ieškovės vienašališkai atliktų įskaitymų teisėtumą, pirmiausia būtina įvertinti, ar ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei ir baudą, ir delspinigius, į kuriuos, kaip minėta, įskaitė atsakovei mokėtinas sumas už atliktus statybos rangos darbus, ar tokios netesybos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytinos baudinėmis.

46. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

47. Pažymėtina, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

48. Nustatyta, kad šalių rangos sutarčių 15.1 punkte numatyta, jog rangovas, dėl savo kaltės vėluodamas atlikti darbus daugiau kaip 5 darbo dienas, arba jei pažeidžia sutarties 7.2 punktą, turi sumokėti užsakovui baudą, lygią 200 Eur už kiekvieno pažeidimo kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais užsakovo nuostoliais, patirtais dėl sutarties pažeidimo. Rangos sutarčių 17.3 punkte nustatyta, kad užsakovui nutraukus sutartį pagal 16.1 punktą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama 16.1.4 punkto pagrindu, rangovas privalo sumokėti baudą, lygią 10 proc. nuo visos sutarties 14.1 punkte nurodytos darbų vertės už įsipareigojimų nevykdymą ir grąžinti avansą (ar jo dalį), jei už avansą (ar jo dalį) nėra atlikti darbai, t. y. nesumontuoti gaminiai užsakovo objekte.

49. Nustatyta, kad ieškovė, remdamasi rangos sutarčių 15.1 punktu ir 17.3 punktu, iš viso pagal abi Sutartis priskaičiavo atsakovei 98 080 Eur netesybų, t. y. pagal Sutartį Nr. 1 priskaičiuota 9 400 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus ir 10 500 Eur bauda už Sutarties Nr. 1 nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus, o pagal Sutartį Nr. 2 priskaičiuota 64 200 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus ir 13 980 Eur bauda už Sutarties Nr. 2 nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi netesybų taikymo (paskaičiavimo) pagrindą, nesutinka su apeliante, kad rangos sutartyse šalys nustatė dvejopas netesybas ir kad jos atsakovei buvo apskaičiuotos dviem skirtingais pagrindais, t. y. delspinigiai už darbų vėlavimą ir bauda už sutarčių nutraukimą. Sutiktina su atsakove, kad dėl dvejopų netesybų dviem skirtingais pagrindais nustatymo galima būtų sutikti tuo atveju, jei rangos sutartys būtų nutrauktos ne dėl vėlavimo atlikti darbus, o kitu pagrindu. Šiuo atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovė, reikalaudama iš atsakovės delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, tuo pačiu reikalauja ir baudų už sutarčių nutraukimą, kurios buvo nutrauktos dėl vėlavimo atlikti darbus. Taigi nors formaliai vertinant netesybas ieškovė apskaičiavo neva dviem skirtingai pagrindais – už vėlavimą atlikti darbus ir sutarčių nutraukimą – tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinus rangos sutarčių nutraukimo pagrindą, akivaizdu, kad abiem atvejais ieškovės reikalaujamų netesybų pagrindas iš esmės yra tas pats – atsakovės UAB „Priešgaisrinės sistemos“ vėlavimas atlikti darbus. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė taikė dvigubas (baudines) netesybas už tą patį atsakovės sutarčių pažeidimą.

51. Minėta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas. Šiuo atveju nustačius, kad būtent tokias (baudines) netesybas ieškovė taikė atsakovei, konstatuotina, kad ieškovė, priskaičiavusi baudą už sutarčių nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus, neturėjo teisės skaičiuoti dar ir delspinigių už vėlavimą atlikti darbus.

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

52. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė pasibaigia, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019).

53. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019).

54. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, kilo ginčas dėl ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. atliktų įskaitymų teisėtumo. Toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl kiekvieno įskaitymo teisėtumo atskirai.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. vienašalio įskaitymo

55. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vaivorykštė“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. informavo atsakovę, kad UAB „Priešgaisrinės sistemos“ skolinga ieškovei 64 200 Eur delspinigių pagal 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. liepos 23 d. sąskaitas, todėl atlieka priešpriešinį įskaitymą, įskaito atsakovės 64 200 Eur skolą ieškovei į ieškovės mokėtiną atsakovei 21 954,81 Eur sumą už atliktus darbus ir po įskaitymo atsakovė lieka skolinga ieškovei 42 245,19 Eur delspinigių pagal Sutartį Nr. 2.

56. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė priskaičiavo atsakovei dvigubas netesybas, t. y. tiek baudą, tiek delspinigius už tą patį pažeidimą, sprendė, kad UAB „Vaivorykštė“ neturėjo teisės taikyti baudinių netesybų ir atlikti įskaitymo, todėl pripažino ginčijamą 2018 m. rugpjūčio 2 d. vienašalį įskaitymą neteisėtu.

57. Teisėjų kolegija, prieš tai konstatavusi, kad ieškovė taikė atsakovei dvigubas (baudines) netesybas iš esmės už tą patį pažeidimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ginčo įskaitymo neteisėtumo.

58. Minėta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas. Šiuo atveju nustačius, kad būtent tokias (baudines) netesybas ieškovė taikė atsakovei, konstatuotina, kad ieškovė, nutraukusi Sutartį Nr. 2 ir paskaičiavusi baudą už Sutarties Nr. 2 nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus, neturėjo teisės skaičiuoti dar ir delspinigius už vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartį Nr. 2. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. atliktas įskaitymas, kuriuo atsakovei mokėtina 21 954,81 Eur suma už atliktus darbus buvo įskaityta į ieškovės paskaičiuotus 64 200 Eur delspinigius, pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. vienašalio įskaitymo

59. Nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų akta Nr. 6 pagal Sutartį Nr. 2, kuriame nurodyta, kad atlikta darbų už 37 115,30 Eur. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. informavo atsakovę, kad paminėtą atliktų darbų aktą Nr. 6 pasirašo su išlygomis, nes atsakovė skolinga ieškovei 8 997,15 Eur pagal 2018 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą už sumontuotų vėdinimo ir kondicionavimo įrengimų skleidžiamo triukšmo mažinimui reikalingų priemonių įrengimą ir 5 496 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą už savavališkai demontuotas įrenginių automatikas, todėl UAB „Vaivorykštė“ mokėtina suma atsakovei pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 sudaro 22 622,15 Eur (37 115,30 Eur – 8 997,15 Eur – 5 496 Eur). Kadangi atsakovė skolinga ieškovei 76 463,19 Eur delspinigių ir baudų, todėl įskaito atsakovei mokėtiną sumą ir atsakovė lieka skolinga ieškovei 53 841,04 Eur baudų ir delspinigių (76 463,19 Eur – 22 622,15 Eur).

60. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktą įskaitymą pripažino teisėtu tik dalyje dėl 24 480 Eur baudos įskaitymo, tuo tarpu įskaitymą dėl delspinigių (12 635,30 Eur), taip pat dėl 8 997,15 Eur sumos už sumontuotų vėdinimo ir kondicionavimo įrengimų skleidžiamo triukšmo mažinimui reikalingų priemonių įrengimą ir 5 496 Eur sumos už savavališkai demontuotas įrenginių automatikas pripažino neteisėtu.

61. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog patyrė tiek 8 997,15 Eur išlaidų už priemonių įrengimą, tiek 5 496 Eur žalos už atsakovės savavališkai demontuotas įrenginių automatikas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių.

62. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo atsakovę, jog dėl UAB „Priešgaisrinės sistemos“ savavališkai demontuotos ventiliacijos įrenginių automatikos, UAB „Vaivorykšė“ patyrė 5 496 Eur žalą ir tą pačią dieną išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą paminėtai sumai. Atsakovė, nesutikdama su tokiu reikalavimu, neigė savavališkai išmontavusi įrangą.

63. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2018 m. liepos 27 d. raštu informavo ieškovę, kad šiai nepriimant darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 6 nurodytų vėdinimo įrangos sumontavimo darbų, 2018 m. rugpjūčio 2 d. visą sumontuotą ir neužaktuotą įrangą objekte ketina demontuoti. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė 2018 m. liepos 24 d. buvo pateikusi pareiškimą Šiaulių apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. pastebėjo, jog iš rekuperacinės sistemos (trijų įrenginių), sumontuotos ant statybos objekto stogo, yra dingusi elektroninė valdymo dalis, o viename įrenginyje yra nukirpta dalis laidų, dingę 3 valdymo pulteliai. Ieškovė nurodė, kad dėl dingusių įrenginių įtaria atsakovę UAB „Priešgaisrinės sistemos“. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

64. Pažymėtina, kad, išskyrus pačios ieškovės išsakytus įtarimus, kad dėl demontuotų įrenginių, sukėlusių jai 5 496 Eur žalą, yra atsakinga atsakovė, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ventiliacijos įrenginių automatikas savavališkai, tuo padarydama ieškovei žalos, demontavo atsakovė. Tai, kad atsakovė 2018 m. liepos 27 d. raštu įspėjo atsakovę apie ketinimą 2018 m. rugpjūčio 2 d. demontuoti įrangą, priešingai nei teigia apeliantė, taip pat neįrodo atsakovės kaltės.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant byloje absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl demontuotos įrangos yra atsakinga atsakovė, vien ieškovės išsakyti įtarimai ir išrašyta sąskaita neįrodo, kad dėl UAB „Vaivorykštė“ padarytos žalos yra atsakinga atsakovė UAB „Priešgaisrinės sistemos“. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai 5 496 Eur sumą už neva padarytą žalą įskaitė į atsakovei mokėtiną 37 115,30 Eur sumą už atliktus darbus.

66. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Vaivorykštė“ 2018 m. liepos 10 d. raštu informavo atsakovę, kad sumontuoti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrengimai neatitinka techninio projekto reikalavimo dėl triukšmo sklidimo ir tą pačią dieną išrašė atsakovei 8 997,15 Eur sumos sąskaitą faktūrą, paaiškinusi, kad pagal gautą naujo rangovo pasiūlymą tiek kainuos įrengti papildomas priemones, siekiant sumažinti sumontuotų įrengimų skleidžiamus triukšmo rodiklius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. liepos 2 d. pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginių skleidžiamo triukšmo mažinimo priemonių įrengimo už 8 997,15 Eur, o 2018 m. rugsėjo 20 d. šiai sumai išrašė išankstinę sąskaitą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. spalio 17 d. pervedė UAB „Šiaulių lyra“ 10 000 Eur.

67. Nors byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės sumontuoti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrengimai neatitiko techninio projekto reikalavimo dėl triukšmo parametrų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Šiaulių lyra“ išrašyta išankstinė sąskaita nepatvirtina, jog komerciniame pasiūlyme nurodyti papildomi įrengimai iš tiesų buvo sumontuoti. Išankstinės sąskaitos išrašymas reiškia, kad UAB „Šiaulių lyra“ komerciniame pasiūlyme nurodytų darbų tuo metu dar nebuvo atlikusi, o įrodymų, kad vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginių skleidžiamo triukšmo mažinimo priemonių įrengimo darbai buvo atlikti, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (tokias aplinkybes galėtų įrodyti, pavyzdžiui, atliktų darbų aktas ir pan.).

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės 2018 m. spalio 17 d. atliktas 10 000 Eur bankinis pavedimas UAB „Šiaulių lyra“ taip pat nepatvirtina, kad ši suma skirta už komerciniame pasiūlyme ir išankstinėje sąskaitoje nurodytus darbus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Šiaulių lyra“ sumokėta suma nesutampa su išankstinėje sąskaitoje nurodyta suma. Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų dėl šių sumų nesutapimo, neįrodinėjo, kad darbai buvo atlikti už didesnę, nei komerciniame pasiūlyme ir išankstinėje sąskaitoje nurodytą sumą. Tuo atveju, jei UAB „Šiaulių lyra“ komerciniame pasiūlyme nurodyti darbai kainavo daugiau, tai turėtų atsispindėti ir atitinkamuose buhalteriniuose dokumentuose, pavyzdžiui, išrašant papildomą sąskaitą ir pan., tačiau tokių įrodymų, kaip minėta, byloje nėra.

69. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė realių išlaidų už papildomų priemonių, siekiant sumažinti atsakovės sumontuotų įrengimų skleidžiamus triukšmo rodiklius, įrengimą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai 8 997,15 Eur įskaitė į atsakovei mokėtiną 37 115,30 Eur sumą už atliktus darbus.

70. Minėta, kad ieškovė, atlikdama ginčijamą įskaitymą, atsakovės mokėtiną sumą už atliktus darbus įskaitė dar ir į atsakovei apskaičiuotus delspinigius ir baudas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė taikė atsakovei dvigubas (baudines) netesybas, pripažinusi, kad UAB „Vaivorykštė“, apskaičiavusi baudas už Sutarčių nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus, neturėjo teisės iš esmės už tą patį pažeidimą skaičiuoti dar ir delspinigių. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymu atsakovės mokėtiną sumą už atliktus darbus įskaitė į UAB „Priešgaisrinės sistemos“ priskaičiuotus delspinigius.

71. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymas dalyje dėl atsakovei paskaičiuotos 24 480 Eur baudos įskaitymo buvo pripažintas teisėtu. Nors skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymas yra neteisėtas tik iš dalies, tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad šį įskaitymą pripažino neteisėtu visą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymas yra neteisėtas tik dalyje dėl delspinigių, 5 496 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą už savavališkai demontuotas įrenginių automatikas ir 8 997,15 Eur sumos pagal 2018 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą už sumontuotų vėdinimo ir kondicionavimo įrengimų skleidžiamo triukšmo mažinimui reikalingų priemonių įrengimą.

Dėl 2018 m. spalio 1 d. vienašalio įskaitymo

72. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 1 d. informavo atsakovę, kad nutraukus abi Sutartis, atsakovė nepateikė ieškovei garantinio laikotarpio laidavimo raštų, todėl ieškovė įskaitė savo priešpriešinius reikalavimus atsakovei 8 905,73 Eur sumai, kuri buvo sulaikyta pagal Sutarčių 14.8 punktą iki bus pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštai, į atsakovės mokėtiną ieškovei 103 635,03 Eur delspinigių sumą, todėl atsakovė po įskaitymo lieka skolinga ieškovei 94 729,30 Eur.

73. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2018 m. spalio 1 d. įskaitymas buvo atliktas tuo metu, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, pripažino paminėtą įskaitymą neteisėtu CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas šalies prašymą įskaityti šalių byloje pareikštus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, ex officio turi išsiaiškinti, ar nėra tokiam įskaitymui galiojančių draudimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019). Įskaitymo draudimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, pateiktas CK 6.134 straipsnyje. Vienas jų – draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad 2018 m. spalio 1 d. įskaitymą ieškovė atliko tuo metu, kai tarp šalių jau vyko ginčas teisme. Nustatyta, kad įskaitymo atlikimo dieną ne tik buvo gautas ir priimtas ieškovės UAB „Vaivorykštė“ ieškinys, bet ir pateiktas atsakovės UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame buvo išdėstyti argumentai dėl ieškovės nepagrįstai taikytų baudinių netesybų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą atlikti įskaitymą sieja su formaliu atsakovės, nesutikusios su jai priskaičiuotomis netesybomis, priešieškinio pateikimu, kuriame ji, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti 2018 m. spalio 1 d. įskaitymą neteisėtu. Minėta, kad nesutikimą su taikytomis dvigubomis (baudinėmis) netesybomis atsakovė aiškiai išdėstė atsiliepime į ieškinį, todėl ieškovė, atlikusi 2018 m. spalio 1 d. įskaitymą, kuriuo atsakovei mokėtiną sumą įskaitė į BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ priskaičiuotus delspinigius, dėl kurių pagrįstumo vyko ginčas teisme, pažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą.

77. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2018 m. spalio 1 d. įskaitymą neteisėtu CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl reikalavimo atlyginti ieškovei padarytą 7 825,89 Eur turtinę žalą

78. Minėta, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovės reikalautos priteisti 7 825,89 Eur turtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė. Nustatyta, kad paminėtą 7 825,89 Eur turtinę žalą sudaro 5 036,80 Eur suma pagal 2018 m. gruodžio 14 d. sąskaitą už neva atsakovės savavališkai demontuotą gaisro gesinimo įrangą ir 2 789,09 Eur suma pagal 2019 m. sausio 15 d. sąskaitą už nustatytus vėdinimo ir oro kondicionavimo trūkumus ir patalpoms padarytą žalą.

79. Byloje nustatyta, kad komisija, susidedanti iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“ atstovės projektų vadovės J. Š., statybos techninio prižiūrėtojo D. P. ir UAB „Šiaulių lyra“ atstovo V. J., nedalyvaujant atsakovės atstovui, 2018 m. gruodžio 6 d. surašė aktą, kuriame konstatuota, kad dingo automatinė gaisro gesinimo įranga ir pareikalavo atsakovės ištaisyti trūkumus, o 2018 m. gruodžio 14 d. aktu pranešė atsakovei, kad už UAB „Priešgaisrinės sistemos“ savavališkai demontuotas užaktuotas ir apmokėtas automatines gaisro gesinimo sistemos įrangas ieškovė patyrė 5 036,80 Eur žalos ir šiai sumai tą pačią dieną išrašė sąskaitą faktūrą, kurią pareikalavo iš atsakovės apmokėti.

80. Pažymėtina, kad atsakovė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme neigė demontavusi ir pasisavinusi automatinę gaisro gesinimo įrangą, tuo padarydama ieškovei žalos.

81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra nustatomos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

82. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Vaivorykštė“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl žalos, dingus automatinei gaisro gesinimo įrangai, atsiradimo yra kalta atsakovė, t. y. išskyrus ieškovės išsakytus įtarimus, jog tą atliko atsakovė, ir pačios ieškovės išrašytą sąskaitą, nėra visiškai jokių duomenų, kad atsakovė neteisėtai savavališkai demontavo ieškovei sumontuotą, užaktuotą ir apmokėtą automatinę gaisro gesinimo sistemos įrangą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien tai, jog įrangą sumontavo atsakovė ir su ja vėliau buvo nutrauktos rangos sutartys, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė tą įrangą ir demontavo, t. y. jog ji atliko neteisėtus veiksmus.Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 036,80 Eur žalos atlyginimo.

83. Minėta, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2 789,09 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio keitimas (1 300 Eur) ir patalpoms padaryta žala (1 489,09 Eur).

84. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl paminėtos žalos atlyginimo, konstatavo, kad UAB „Vaivorykštė“ neįrodė, jog dėl trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos keitimo realiai patyrė 1 300 Eur nuostolių, o vertindamas patalpoms padarytą žalą (1 489,09 Eur), teismas nors ir konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti, jog patalpos buvo apgadintos dėl trūkusio atsakovės sumontuoto įrenginio, tačiau reikalavimą dėl 1 489,09 Eur žalos atlyginimo atmetė, nurodęs, kad nepateiktas atliktų darbų aktas, todėl nėra galimybės nuspręsti, kiek ieškovei kainavo patalpų remontas.

85. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti žalos faktą ir dydį. Tuo tarpu atsakovės teigimu, neįrodyta, kad ji yra kalta dėl trūkusio įrenginio, be to, galėjo trūkti ne pats įrenginys, o jame esantis šilumokaitis, kurio kaina 300-400 Eur.

86. Byloje nustatyta, kad komisija, susidedanti iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“ atstovės J. Š., statybos techninio prižiūrėtojo D. P. ir naujo rangovo UAB „Šiaulių lyra“ atstovo V. J., 2019 m. sausio 15 d. surašė aktą, kuriame konstatuota, kad trūko atsakovės sumontuotas vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginys, iš jo veržiasi karštas vanduo, dėl ko buvo apgadintos patalpų sienos, grindys, durys, pakeitė spalvą patalpose buvęs naujas klozetas. Prie akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos apgadintos patalpos ir atsakovės sumontuotas trūkęs įrenginys. Nustatyta, kad tą pačią dieną (2018 m. sausio 15 d.) ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą viso 2 789,09 Eur sumai, kurioje, kaip minėta, nurodyta, kad trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio keitimas sudaro 1 300 Eur, o žalos, padarytos patalpoms dėl trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo, atlyginimas – 1 489,09 Eur.

87. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.).

88. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus ir vadovaudamasi įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog žala ieškovės patalpoms buvo padaryta dėl atsakovės sumontuoto trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, išskyrus byloje esančią sąskaitą faktūrą, byloje nėra jokių duomenų, kad trūkęs atsakovės sumontuotas vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginys buvo pakeistas ir kad už jo keitimą ieškovė iš tiesų patyrė sąskaitoje faktūroje nurodytus 1 300 Eur nuostolius. Taigi nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų – įrodymų apie ieškovės realiai patirtus nuostolius dėl įrangos keitimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dalyje dėl 1 300 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.

89. Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus dalyje dėl 1 489,09 Eur sumos už patalpoms padarytą žalą dėl trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio atlyginimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad UAB „Vaivorykštė“ neįrodė, kiek kainavo patalpų remontas.

90. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 15 d. UAB „Šiaulių lyra“ sudarė sąmatą, kurioje pateiktas patalpoms padarytos žalos (sienų perdažymas, sulietų durų demontavimas ir naujų sumontavimas, patalpų išvalymas ir kt.) skaičiavimas 1 489 Eur sumai (1 801,80 Eur su PVM). Minėta, kad ieškovė 2019 m. sausio 15 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 2 789,09 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio keitimas sudaro 1 300 Eur (šioje dalyje reikalavimas atmestas), o žalos, padarytos patalpoms dėl trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo, atlyginimas – 1 489,09 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Šiaulių lyra“ 2019 m. vasario 6 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 1 489,09 Eur sumai už patalpų remonto darbus ir sunaudotas medžiagas pagal 2019 m. sausio 15 d. sąmatą, kurią ieškovė tą pačią dieną apmokėjo.

91. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, t. y. sudarytą sąmatą dėl žalos įvertinimo, išrašytą sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, bei vadovaudamasi įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patalpoms padarytos žalos dydį. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien atliktų darbų akto nepateikimas, atsižvelgiant į paminėtus kitus byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės UAB „Vaivorykštė“ reikalavimą dalyje dėl 1 489,09 Eur žalos atlyginimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 489,09 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų

92. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė skaičiavo atsakovei dvigubas (baudines) netesybas ir įvertinęs, kad baudos buvo įskaitytos, reikalavimą dėl 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų atmetė.

93. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje jau aptarė ir pasisakė, kad ieškovė taikė atsakovei dvigubas (baudines) netesybas (žr. nutarties 43-51 punktus), todėl papildomai šiuo klausimu nebesikartoja. Konstatavus, kad ieškovė, nutraukusi rangos sutartis už vėlavimą atlikti darbus, pagrįstai priskaičiavo atsakovei 24 480 Eur baudą, kuri, kaip minėta, buvo įskaityta 2018 m. rugpjūčio 6 d. (2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymas dalyje dėl 24 480 Eur baudos įskaitymo pripažintas teisėtu) ir konstatavus, kad už vėlavimą atlikti darbus ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti dar ir delspinigių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą dėl 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų atmetė.

Dėl atsakovei priteistos 35 328,40 Eur sumos už atliktus darbus

94. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 41 542,28 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo, įvertino tiek atsakovės pateiktą skolos skaičiavimo lentelę (pateikta atsiliepime į ieškinį), tiek ir atsakovės pateiktą sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimų detalizavimo lentelę ir, nusprendęs vadovautis ieškovės lentelėje pateiktais skaičiavimais, nustatė, kad ieškovė už atliktus darbus skolinga atsakovei 35 328,40 Eur sumą.

95. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su sprendimu priteisti atsakovei skolą už atliktus rangos darbus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.1, 6.4, 6.44, 6.131, 6.193 straipsnius, netinkamai įvertino šalių teisinius santykius, netinkamai aiškino rangos sutartis ir jų 14.10 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tuo tarpu atsakovės teigimu, jos atliktais skaičiavimais (pateikti lentelėje atsiliepime į ieškinį ir patikslinti atsiliepime į apeliacinį skundą), ieškovės mokėtina suma už atliktus darbus turėtų sudaryti 41 542,28 Eur ir apie jokį nepanaudotą avansą (27 171,84 Eur sumą, priteistą ieškovei skundžiamu sprendimu, kuri nebuvo ginčijama – teismo pastaba) negali būti nė kalbos.

96. Nors atsakovė atsiliepime į skundą laikėsi pozicijos, kad jos pirmosios instancijos teismui pateiktoje lentelėje skaičiavimai dėl ieškovės 41 542,28 Eur skolos už atliktus darbus yra teisingi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Priešgaisrinės sistemos“ sprendimo šioje dalyje neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo ribų ir laikydamasis CPK 313 straipsnyje nustatytos taisyklės, draudžiančios priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą, nevertina ir nepasisako dėl atsakovės lentelėje pateiktų skaičiavimų pagrįstumo.

97. Minėta, kad priteisdamas skolą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės UAB „Vaivorykštė“ lentelėje pateiktais duomenimis už kokius darbus pagal atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras ieškovė apmokėjo, už kokius ne, taip pat įvertinęs, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovei mokėtinų sumų išskaitė delspinigius, 8 997,15 Eur sumą pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą ir 5 596 Eur sumą pagal 2018 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą, išskyrus 24 480 Eur baudą (dėl šių sumų pagrįstumo jau pasisakyta, todėl teisėjų kolegija nebesikartoja), priteisė atsakovei 35 328,40 Eur skolą už atliktus ir ieškovės neapmokėtus darbus. Pažymėtina, kad ieškovė skunde nepaneigė, kad pirmosios instancijos teismo skaičiavimai pagal pačios ieškovės lentelėje pateiktus duomenis yra neteisingi. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės lentelėje pateiktais duomenimis apie atsakovei atliktus mokėjimus ir konstatavęs, kad ieškovės skola už atliktus darbus yra 35 328,40 Eur, būtų neteisingai atlikęs skaičiavimus, netinkamai vertinęs skunde nurodomas CK 6.1, 6.4, 6.44, 6.131, 6.193 straipsnių nuostatas, kasacinio teismo praktiką ir (ar) rangos sutarčių nuostatas, todėl tenkinti UAB „Vaivorykštė“ skundą ir naikinti sprendimą dalyje dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo atsakovei nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovei priteistų 6 procentų dydžio procesinių palūkanų

98. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

99. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir atsakovė – privatūs juridiniai asmenys, priteisė atsakovei UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

100. Apeliantė nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad atsakovės priešieškinys buvo priimtas 2019 m. birželio 3 d., todėl procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimą (2019 m. birželio 3 d.), o ne nuo ieškinio priėmimo (2018 m. rugpjūčio 8 d.).

101. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktas).

102. Nustatyta, kad atsakovė BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, pateikusi priešieškinį, prašė priteisti 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Nors priešieškinys buvo priimtas 2019 m. birželio 3 d., tačiau civilinė byla dėl šalių ginčo tiek dėl netesybų, kurios buvo įskaitytos, tiek dėl kitų sumų priteisimo, buvo iškelta 2018 m. rugpjūčio 8 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteistas 6 proc. metines procesines palūkanas skaičiavo nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., kuomet buvo iškelta civilinė byla, o ne nuo priešieškinio priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

103. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

104. Apeliantės (ieškovės) UAB „Vaivorykštė“ skundą tenkinus iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pakeitus, atitinkamai perskirstytinos ir pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

105. Nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 5 357,39 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus ieškinio (103 297,04 Eur) reikalavimų už 28 660,93 Eur (27 171,84 Eur pirmosios instancijos teismo priteistas avansas ir 1 489,09 Eur apeliacinės instancijos teismo priteista turtinė žala) sumą, t. y. 27,75 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 1 486,67 Eur.

106. Nustatyta, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 6 670 Eur. Pirmosios instancijos teismui tenkinus 85,04 proc. (35 328,40 Eur x 100 proc. / 41 542,28 Eur) priešieškinio sumos, atsakovei buvo priteista 5 672,17 Eur advokato pagalbos išlaidų iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“.

108. Vertindama 2019 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitoje nurodytos 810 Eur sumos už atsakovės kreditorinių reikalavimų analizę pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. patektuose rašytiniuose paaiškinimuose įrodinėjo, kad ginčijamų įskaitymų, kuriuos prašė pripažinti neteisėtais, metu egzistavo pirmesnės (aukštesnės) eilės kreditoriai, nei ieškovė (CK 6.930¹ straipsnis). Sutiktina su atsakove, kad tokiems argumentams pagrįsti buvo būtina atlikti BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ kreditorinių reikalavimų analizę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paminėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos nebuvo susijusios su šia byla. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais dėl aukštesnės eilės kreditorių egzistavimo, nereiškia, kad šios atsakovės patirtos išlaidos nėra pagrįstos.

109. Nustatyta, kad atsakovę atstovavusio advokato sąskaitose buvo pateiktas detalizuotas paslaugų suteikimas. Pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 12 d. išrašyta sąskaita faktūra 1 200 Eur sumai už šias paslaugas: atsiliepimas į patikslintą ieškinį, detalus susipažinimas su ieškovės atliktais įskaitymais, detalus susipažinimas su ieškovės rašytiniais paaiškinimais, patikslintu ieškiniu ir jo priedais ir pan., prie kiekvienos iš šių paslaugų nurodant mokėtiną sumą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad visi šie paminėti veiksmai buvo reikalingi ir būtini atsiliepimui į ieškovės patikslintą ieškinį paruošti. Tai, kad atsakovę atstovaujantis advokatas sąskaitoje nurodė pakankamai detalų suteiktų teisinių paslaugų aprašymą, prie kiekvienos iš jų nurodydamas atskiras mokėtinas sumas, priešingai nei teigia apeliantė, nereiškia, kad suteiktos advokato paslaugos buvo nepagrįstos ir (ar) perteklinės.

110. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje buvo rengiamas atsiliepimas į ieškinį, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, priešieškinis, teikti rašytiniai paaiškinimai. Be to, pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat teikė rašytinius paaiškinimus, papildomus rašytinius įrodymus. Akivaizdu, kad tiek procesinių dokumentų parengimas, tiek susipažinimas su jais bei pateiktais priedais užima advokato darbo ir laiko sąnaudas, už kurias turi būti atlyginama.

111. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį, priešieškinio), papildomų paaiškinimų parengimą, atstovavimus teismo posėdžiuose (2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2020 m. vasario 8 d., 2020 m. birželio 12 d.), atsižvelgiant į bylos apimtį, buhalterinių dokumentų (atliktų darbų aktų, sąskaitų faktūrų ir kt.) kiekį, neatitiktų CPK 98 straipsnio nuostatų ir Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

112. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigė apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė CPK 98 straipsnio ir Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir, įvertinęs, kad buvo patenkinta 85,04 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, pagrįstai priteisė 5 672,17 Eur (6 670 Eur x 85,04 proc. / 100 proc.) advokato pagalbos išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

113. Ieškovė UAB „Vaivorykštė“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitos faktūros ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą ieškovė patyrė 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidų.

114. Apeliantės skundą tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 1,86 proc. skundo reikalavimų (1 498,09 Eur x 100 proc. / 79 816,04 Eur), jai priteistina 27 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“.

115. Atsakovė BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitos faktūros ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų.

116. Atsakovės prašomos priteisti 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 7 punkte, 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi apeliantės skundas buvo tenkintas iš dalies (patenkinta 1,86 proc. skundo reikalavimų, atmesta – 98,14 proc. skundo reikalavimų), atsakovei iš ieškovės atitinkamai priteistina 98,14 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 981,40 Eur.

117. Ieškovei iš atsakovės priteistina 27 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma įskaitytina į atsakovei iš ieškovės priteistiną 981,40 Eur bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidų sumą ir atsakovei iš ieškovės priteisiamos 954,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinys dėl 7 825,89 Eur žalos atlyginimo ir priteista 1 408,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Priešgaisrinės sistemos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 489,09 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir devynis centus) žalos atlyginimą ir 1 486,09 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir devynis centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, mokant iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.“

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. įskaitymų pripažinimo neteisėtais, išdėstant taip:

,,Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. spalio 1 d. atliktus įskaitymus neteisėtais, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymą pripažinti neteisėtu dalyje dėl 12 635,30 Eur delspinigių, 8 997,15 Eur sumos pagal 2018 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20180710 ir 5 496 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20180802.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Priešgaisrinės sistemos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 954,40 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).