Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-245-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-245-253/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: V. Š., I. Š.
Ieškovas: A. U.

Kategorijos

2.6.18.2Vartojimo ranga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-245-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00459-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. Š., I. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovėms V. Š. ir I. Š. dėl žalos atlyginimo ir atsakovių V. Š. ir I. Š. priešieškinį ieškovui A. U. dėl avanso grąžinimo bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. U. pareiškė ieškinį atsakovei V. Š. dėl 2 300,00 Eur skolos priteisimo už jos užsakymu pagamintus ir sumontuotus laiptus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog V. Š. jį susirado per tarpininką, užsakė pagaminti ir sumontuoti uosinius laiptus, sumokėjo 200,00 Eur avansą. Baigiant laiptų montavimo darbus, atsakovė ieškovo į namą neįleido, sutartos kainos nesumokėjo.

2. 2019 m. birželio 26 d. ieškovas patikslintą ieškinį pareiškė V. Š. ir I. Š., kaip solidariosioms skolininkėms, kadangi laiptus, kurie buvo užsakyti I. Š. interesais, abi atsakovės užsakinėjo kartu. Nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą ir gamina medienos dirbinius. 2018 m. lapkričio pradžioje V. Š. užsakė pagaminti uosinius laiptus ir juos sumontuoti. Buvo sutarta, kad ieškovas laiptus gamins apie vieną mėnesį, jam bus sumokėta 2 500,00 Eur, sutarčiai užtikrinti sumokėtas 200,00 Eur avansas. 2018 metų gruodžio mėnesį ieškovas atsakovių gyvenamajame name sumontavo iš uosio medienos pagamintus laiptus. Atliekant montavimo darbus, I. Š. nurodė, kad laiptai per brangūs. Ieškovas pasiūlė laiptus išsimontuoti ir išsivežti, tačiau atsakovės neleido, nurodė, kad su mokėjimu viskas bus gerai. Ieškovas darbų atlikimo metu 10 dienų gulėjo ligoninėje, po to nuvyko pas atsakoves pabaigti darbų, ten buvęs vyras, kurį I. Š. pristatė kaip sugyventinį, pradėjo grasinti dėl per didelės laiptų kainos. Paskutinę darbo dieną, baigiant vykdyti užsakymą, prieš pietus, atsakovės nurodė, jog vyksta pas gydytojus ir liepė išvykti. Grįžus po pietų, atsakovės laukė prie durų ir į vidų nebeįleido, nurodė, kad sutartos kainos nemokės. 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovas atsakovėms išsiuntė sąskaitą faktūrą. Ieškovui paskambinus telefonu ir pasiūlius tartis dėl mokėjimo, V. Š. nurodė, jog jis neįrodys, jog pagamino ir sumontavo laiptus, todėl ji nieko nemokės.

3. 2020 m. vasario 11 d. ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, prašydamas iš atsakovių priteisti 2 300,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovės 2019 m. gruodžio 22 d. ginčo laiptus išardė, o tai pakeitė tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, nes atsakovės sunaikino teisminio ginčo objektą (laiptus), ieškovui atsirado teisė siekti žalos, atsiradusios iš rangos santykių, atlyginimo. Atsakovės savo pozicijas grindžia 2019 m. liepos 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) konsultacija, kurioje teigiama, jog laiptai yra nesaugūs ir neatitinka reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir reikalavimo „Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu“, numatytų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011. Pažymėjo, jog šis Reglamentas nereglamentuoja jokių reikalavimų mediniams laiptams, reikalavimų mediniams laiptams nereglamentuoja ir joks nacionalinis teisės aktas. Atsakovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laiptų neatitiktį kokybei, dėjo pastangas, kad reali laiptų kokybė nebūtų nustatyta, kol ginčo laiptus sunaikino. Atsakovės jokių pretenzijų ieškovui dėl kokybės neteikė nei sutarties vykdymo metu, nei po to, kai sutartis buvo įvykdyta, t. y. pretenzijos po 2018 m. gruodžio mėnesį sumontuotų laiptų pasirodė po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Remdamasis rangos sutarties nuostatomis nurodė, jog rangovas (ieškovas) sukūrė laiptus iš savo medžiagų ir savo resursais, atsakovėms nuosavybės teisė į rangos sutarties dalyką būtų perėjusi tik tada, kai būtų buvusi sumokėta visa sutarties kaina. Rangos dalykas buvo sumontuotas atsakovių namuose, joms atsirado atsakomybė už daikto, esančio rangos sutarties dalyku, išsaugojimą ar jo žuvimą. Laiptai, kol už juos nebuvo sumokėta, buvo ieškovo nuosavybė. Kadangi atsakovės ne tik neišsaugojo joms patikėto daikto, bet ir jį sunaikino, esant nepasibaigusiam ginčui dėl rangos sutarties dalyko, ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią sukurto daikto praradimu ir negautomis už sukurtą daiktą pajamomis.

Šalies argumentai

4. Atsakovės V. Š. ir I. Š. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovę V. Š., taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sutarta kaina buvo 2 500,00 Eur ir kas šią sumą sudarė. I. Š. ne kartą prašė ištaisyti trūkumus, kad laiptai atitiktų kokybės ir saugumo reikalavimus, ieškovui vengiant tai daryti, kreipėsi į atestuotus specialistus, kurie nustatė, jo laiptai neatitinka keliamų reikalavimų. Sutarties dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo šalimi buvo I. Š., kuri ir tarėsi su ieškovu, šalys sutarė, kad laiptų pagaminimo ir montavimo kaina bus 1 000,00 Eur. Tačiau ieškovas laiptus pagamino netinkamos kokybės, todėl, ieškovui nepašalinus esminių trūkumų, atsakovė neturi pareigos mokėti už atliktus darbus. Nurodė, kad medinių laiptų konstruktyvo esminius trūkumus pagrindžia ir pridedama rašytinė teismo eksperto konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog laiptai yra nekokybiški ir negali būti naudojami pagal paskirtį, turi būti griaunami ir pakeisti. Kadangi pagaminti laiptai turi esminių trūkumų, tai sudaro pagrindą atsakovei pasinaudoti teise šalių sudarytą žodinę sutartį nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimo atveju abi šalys yra atleidžiamos nuo sutarties vykdymo ir taikoma restitucija – pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, pirkėjas privalo grąžinti jam perduotus daiktus.

5. 2020 m. sausio 2 d. patikslintu priešieškiniu atsakovės prašė įpareigoti ieškovą grąžinti I. Š. sumokėtą 200,00 Eur dydžio avansą ir atlyginti 200,00 Eur turėtų išlaidų už laiptų išmontavimą, taip pat priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su rašytinės teismo eksperto konsultacijos parengimu. Nurodė, jog, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (draudimas laiptus ardyti) nėra susijęs su grėsme galimo teismo sprendimo įvykdymui, 2019 m. lapkričio 21 d. ieškovui buvo siunčiamas pranešimas dėl laiptų išmontavimo, po 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio ieškovui buvo suteiktas papildomas terminas išmontuoti laiptus, tačiau ieškovas to nepadarė. 2019 m. gruodžio 22 d. išmontavimo darbus atliko V. S., jam už atliktą darbą atsakovė I. Š. sumokėjo 200,00 Eur pagal 2019 m. gruodžio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Minėtu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovių solidariai 2 050,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 3 122,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 54,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. Š. ir 118,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. Š..

7. Teismas nustatė, jog šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalis siejo statybos rangos santykiai, ieškovas įsipareigojo iš savo medžiagų pagaminti ir sumontuoti laiptus iš gyvenamojo namo pirmo į antrą aukštą (duomenys neskelbtini).

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ekspertizės akte pateiktas išvadas, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas šalių sutartą darbą atliko ir įgijo teisę už jį gauti atlygį.

9. Teismas pažymėjo, jog įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo paaiškinimus dėl sutartos sumos, paaiškinimai vienodi ir nuoseklūs, grindžiami rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.

10. Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog laiptai buvo pagaminti pritaikant juos konkrečiai V. Š. namui pagal matmenis, todėl pagal paskirtį kitam užsakovui nebus galima panaudoti. Nustatė, jog ieškovas dėl abiejų atsakovių veiksmų patyrė nuostolius, jie priteistini iš atsakovių, kaip solidariųjų skolininkių. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, jog darbai nebuvo visiškai užbaigti – dar reikėjo pašlifuoti, lakuoti ir atlikti kitus baigiamuosius darbus, todėl, įvertinus atliktų darbų apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), nuostolių suma mažintina 10 procentų nuo sutarties sumos, t. y. 250,00 Eur, priteistina suma, įvertinus 200,00 Eur avansinį mokėjimą, yra 2 050,00 Eur (2 500 Eur – 250 Eur – 200 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovės V. Š., I. Š. (toliau – apeliantės) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 2 300,00 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovių atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas neturėjo pagrindo parengto ekspertizės akto vertinti kaip patikimo įrodymo. G. L. savo darbą atliko netinkamai, neprofesionaliai ir neturėdama tinkamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę. Teismas, įvertinęs tai, kad G. L. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę, jos parengtą ekspertizės aktą turėjo vertinti kaip nepagristą ir juo nesivadovauti priimdamas sprendimą šioje byloje.

11.2. Apeliantės teigia, jog G. L. nebėra teismo ekspertė. Vertinant G. L. veiksmus, matyti, kad ji nusprendė nebebūti teismo eksperte tam, kad Teismo ekspertų veiklos taryba nebegalėtų nagrinėti skundo prieš ją ir priimti jai nepalankaus sprendimo.

11.3. Apeliantės argumentuoja, kad G. L. veiksmai patvirtina, kad: 1) G. L. pati netiesiogiai pripažįsta, kad ji neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę šioje byloje; 2) G. L. pati netiesiogiai pripažįsta, kad ekspertizės aktas yra visiškai nepagristas ir surašytas klaidingai. Tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi jis paremtas klaidingomis, nepagristomis ekspertizės akto išvadomis.

11.4. Apeliantės pažymi, jog mediniai laiptai yra išmontuoti, t. y. sudėti tiesiog kaip paprastos lentos, ir nebėra sumontuoti vietoje, todėl nebėra tiriamojo objekto.

11.5. Apeliantės mano, kad G. L. netinkamai, be jokio tyrimo, teisės aktų analizavimo, atidumo atliko ekspertizę, kuri negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas priimant sprendimą šioje byloje. Apeliančių nuomone, ekspertizės aktas bet kuriuo atveju yra niekinis, neišsamus, todėl yra savarankiškas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Be to, G. L. teikia išvadas išimtinai tik remdamasi kitų darytomis nuotraukomis. Tai reiškia, kad G. L. pati neatliko jokių matavimų, skaičiavimų ir kitų šiam atsakymui reikšmingų veiksmų.

11.6. Apeliantės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalys sutarė dėl 1 000,00 Eur atlygio už tinkamai pagamintų ir sumontuotų medinių laiptų darbus, tačiau teismas į vartotojo, silpnesniosios šalies poziciją, neatsižvelgė ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantės teigia, kad panašaus pobūdžio darbai, kuriuos atliko ieškovas, nėra verti 2 500,00 Eur, o rinkoje kaina svyruoją apie 1 000,00–1 200,00 Eur.

11.7. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad rinkos kaina už medinių laiptų pagaminimą ir sumontavimą svyruoja apie 2 500,00 Eur. Nepaisant to, teismas vis tiek vertino, kad 2 500,00 Eur kaina yra tinkama ir adekvati.

11.8. Teismo eksperto R. M. išvados lieka nenuginčytos, todėl būtent šis dokumentas lieka vieninteliu įrodymu, kuriame visapusiškai ir tinkamai yra įvertintas ieškovo atliktas darbas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas A. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Ieškovo manymu, apeliacinio skundo motyvai dėl ekspertizės ir eksperto laikytini nepagrįstais, kadangi grindžiami išskirtinai atsakovių atstovo, kuris nėra nei ekspertas, nei specialistas, nuomone. Atsakovės, preziumuojant tai, kad buvo ir yra atstovaujamos teisininko, nesinaudojo procesinėmis teisėmis ginčyti ekspertizės aktą, dėl to teismas padarė teisingą išvadą, kad ekspertizės aktas nėra nuginčytas, įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas, ekspertizės akte nurodyta nėra.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo paskirta ekspertė negalėjo būti eksperte šioje byloje, kadangi po bylos išnagrinėjimo ekspertė buvo išbraukta iš ekspertų sąrašo. Įvykiai po bylos išnagrinėjimo neturi nieko bendro su faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad 2019 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) konsultaciją teikęs asmuo taip pat buvo išbrauktas iš praktikuojančių ekspertų sąrašų.

12.3. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl rangos kainos grindžiami prielaidomis ir nepaneigia ieškovo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – sąskaitos už darbus, pareiškime ikiteisminiam tyrimui nurodytos rangos sutarties kainos. Ieškovas sutinka su teismo sprendimo išvadomis ir argumentais, kadangi tai atitinka bylos medžiagą ir nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu teismas ir padarė išvadas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo paaiškinimus dėl sutartos sumos, paaiškinimai vienodi ir nuoseklūs, grindžiami rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, rangos sutarties kainą atsakovės mėgina ginčyti tik apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo A. U. ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, o atsakovių V. Š. ir I. Š. priešieškinis dėl avanso grąžinimo ir žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad šioje byloje teismo ekspertizę atlikusi teismo ekspertė neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę; teismo ekspertizės aktas yra nepagrįstas, parengtas tendencingai, išvados prieštarauja viena kitai; byloje nėra pakankamai pagrįstų įrodymų, kad šalys susitarė dėl 2 500,00 Eur vartojimo rangos sutarties kainos.

17. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

18. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliančių teikiamu nauju įrodymu – 2020 m. gruodžio 22 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, ir įvertinusi jo vėlesnio pateikimo priežastis, taip pat tai, kad atsakovės nesutinka su teismo paskirto eksperto išvada, nusprendžia, jog jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktu dokumentu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliančių pateiktą naują įrodymą, kad jį, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

20. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito kopiją; esamų sumontuotų laiptų fotonuotraukas. Nurodo, kad šių įrodymų būtinybė atsirado teismui priėmus ginčijamą sprendimą, kuriame be pagrįstų argumentų buvo konstatuota, kad šalys sutarė dėl 2 500,00 Eur atlygio. Teigia, kad šie nauji įrodymai patvirtina, kad tokia kaina rinkoje neegzistuoja ir yra visiškai nepagrįsta. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog rangos sutarties kainą atsakovės mėgina ginčyti tik apeliacinės instancijos teismui teikdamos rašytinį įrodymą – sąskaitą už atliktus rangos darbus kitam asmeniui. Ieškovo manymu, toks įrodymas neturėtų būti priimtas, nes tai prieštarauja procesinės teisės nuostatoms, reglamentuojančioms įrodymų teikimą apeliaciniame procese. Nurodo, jog, nesutikdamos su rangos sutarties kaina, atsakovės galėjo ją ginčyti pirmosios instancijos teisme proceso nustatyta tvarka, tačiau to nedarė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti apeliančių naujai pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės turėjo visas galimybes nurodytus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl apeliacinio skundo

21. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčas kilo dėl (pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį) ieškovo, dirbančio pagal verslo liudijimą, pagamintų ir sumontuotų atsakovių gyvenamajame name vidaus laiptų, šalys nesutaria dėl ginčo laiptų kokybės, apmokėjimo, sutarties sudarymo aplinkybių. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai. Ši teismo išvada pagrįsta tinkamu sutarties požymių įvertinimu. Pirma, šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo rangos sutartims keliamą subjektiškumo požymį, t. y. užsakovas – fizinis asmuo, o rangovas – verslininkas. Antra, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.

23. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

25. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.

26. Byloje yra nustatytos tokios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės: VĮ Registrų centro duomenimis, namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei V. Š.. Nustatyta, kad atsakovė I. Š. su šeima gyvena V. Š. priklausančiame name. Nagrinėjamu atveju šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo iš savo medžiagų pagaminti ir sumontuoti laiptus iš gyvenamojo namo pirmo į antrą aukštą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog už pagamintus ir sumontuotus ginčo laiptus buvo sutartas 2 500,00 Eur atlyginimas. Atsakovės teigia, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl 1 000,00 Eur. Atsakovės nesutikimą sumokėti už laiptus, be kita ko, grindė netinkama darbų kokybe, teigė, jog pagaminti laiptai turi esminių trūkumų, tai sudarė pagrindą pasinaudoti teise šalių sudarytą žodinę sutartį nutraukti. Kaip įrodymą apie netinkamai atliktą darbą pateikė UAB (duomenys neskelbtini) parengtą vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), medinių laiptų iš pirmo į antrą aukštą rašytinę teismo eksperto konsultaciją Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadą pateikęs ekspertas nurodė, jog pagaminti ir sumontuoti mediniai uosiniai laiptai negali būti eksploatuojami ir turi būti griaunami ir pakeisti, nes pažeisti esminiai reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir „Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu“, nes dėl konstrukcijos griūties arba juos eksploatuojant kils nepriimtinų nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojus, pvz., paslydimai, kritimai, susidūrimai.

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ieškovui nesutinkant su konsultacijos išvada, 2020 m. kovo 9 d. nutartimi skyrė statybos darbų ekspertizę, nurodė, jog siekiant nustatyti, ar ieškovo pagaminti ir sumontuoti laiptai atitinka tokios rūšies gaminiams keliamus reikalavimus, reikalingos specialios žinios. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė paskirtą teismo ekspertizę pavesti atlikti A. S.. Nurodė, kad atsakovėms eksperto konsultaciją teikusio R. M. ekspertų sąraše nėra. Atsakovės prašė paskirtą teismo ekspertizę pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo atstovas konsultavosi su ekspertu A. S., siekdamas išvengti proceso dalyvių abejonių dėl pateiktų išvadų, A. S. neskyrė atlikti ekspertizę. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė paskirtą statybos darbų ekspertizę pavesti atlikti Klaipėdos zonoje veikiančiam ekspertui iš ekspertų sąrašo – G. L..

28. 2020 m. rugpjūčio 31 d. į bylą buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Atsakovės, nesutikdamos su teismo ekspertizės išvadomis, teigė, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, neturi ir negali vadovautis 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo ekspertizės aktu. Atsakovės kėlė klausimą dėl ekspertės kvalifikacijos ir ekspertizės akte išdėstytų teiginių pagrįstumo.

30. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įvertinęs byloje esančius duomenis, ekspertizės akte pateiktas išvadas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, konstatuodamas, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas šalių sutartą darbą atliko ir įgijo teisę už jį gauti atlygį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagaminti uosio medžio laiptai pakankamai atitinka tokiems laiptams keliamus saugumo reikalavimus, jie yra pagaminti ne iš medienos atliekų, laiptų estetinis vaizdas pakankamai atitinka tokiems laiptams keliamus reikalavimus, laiptų pakopų aukštis yra vienodas ir laiptų pakopos pakankamai tinkamai sumontuotos į laiptų sijas (9, 10, 11 ,12 punktai). Taip pat ekspertė padarė išvadą (labiausiai tikėtina), jog iš UAB (duomenys neskelbtini) konsultacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių fotonuotraukų, kuriose fiksuoti laiptai, galima daryti išvadą, jog laiptų konstrukcija buvo galimai pakankamai tinkamai sumontuota, todėl UAB (duomenys neskelbtini) konsultacijoje darytos išvados neatitinka fiksuotos faktinės medinių laiptų būklės ir išvados nėra pagrįstos (16 punktas).

31. Apeliantės apeliaciniame skunde, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, jog teismo paskirta ekspertė netinkamai, neprofesionaliai (be jokio tyrimo, teisės aktų analizavimo) ir neturėdama tinkamos kvalifikacijos atliko ekspertize, kuri negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas. Apeliantės mano, kad teismas neturėjo pagrindo ekspertizės akto vertinti kaip patikimo įrodymo, priešingai, teismas, įvertinęs, kad šioje byloje G. L. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę, jos parengtą ekspertizės aktą turėjo vertinti kaip nepagristą ir juo nesivadovauti priimdamas sprendimą. Apeliantės teigia, jog G. L. nebėra teismo ekspertė, todėl Teismo ekspertų veiklos taryba skundą, pateiktą „dėl teismo ekspertės G. L. atliktos ekspertizės“, paliko nagrinėtą. Argumentuoja, kad teismo eksperto R. M. išvados lieka nenuginčytos, todėl šis dokumentas lieka vieninteliu įrodymu, kuriame yra įvertintas ieškovo atliktas darbas.

32. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog apeliacinio skundo motyvai dėl ekspertizės ir eksperto laikytini nepagrįstais, kadangi išskirtinai grindžiami tik atsakovių atstovo nuomone. Atsakovės nesinaudojo procesinėmis teisėmis ginčyti ekspertizės aktą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo paskirta ekspertė negalėjo būti eksperte šioje byloje, kadangi po bylos išnagrinėjimo ekspertė buvo išbraukta iš ekspertų sąrašo. Įvykiai po bylos išnagrinėjimo neturi nieko bendro su faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) konsultaciją teikęs asmuo taip pat buvo išbrauktas iš praktikuojančių ekspertų sąrašų.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Taigi, teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją galią. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

34. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo metu atlikta teismo ekspertizė (ekspertė G. L.). Atsakovės ginčijo ekspertizės išvadą, teigdamos, kad ekspertė neturi kompetencijos atlikti ginčo laiptų ekspertizę, kadangi ekspertizės aktas surašytas asmens, neturinčio tam suteiktos kvalifikacijos; ekspertizės aktas yra neišsamus, tendencingai parengtas, išvados prieštarauja viena kitai, aktas pažeidžia Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą. Atsakovės šiems teiginiams pagrįsti pirmosios instancijos teismui kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl atliktos ekspertizės pateikė dokumentus: 1) 2020 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) atsakovių atstovo kreipimosi dėl informacijos suteikimo į VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrą kopiją; 2) 2020 m. rugsėjo 7 d. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašto (duomenys neskelbtini) kopiją; 3) 2020 m. rugsėjo 22 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos rašto (duomenys neskelbtini) dėl skundo priėmimo nagrinėti, kuriame nurodoma, kad skundas yra priimtas ir nustatyta tvarka bus nagrinėjamas pagal Tarybos kompetencijos ribas, kopiją.

35. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. L. turi šiuos neterminuoto galiojimo kvalifikacijos atestatus: 1) Nr. 21007 – suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti statiniai; 2) Nr. 23282 – suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai. Teritorijų planavimo rūšys: detalusis ir specialusis teritorijų planavimas; 3) Nr. 30324 – suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: visi statiniai (išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius). Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Byloje pateiktame 2020 m. rugsėjo 7 d. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašte (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. L. neišduotas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, projekto dalis – konstrukcijų.

36. Byloje esantys atsakovių rašytiniai paaiškinimai dėl G. L. atliktos ekspertizės, atsakovių atstovo teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 5 d. metu, išsakyti argumentai, taip pat apeliaciniame skunde nurodyti išsamūs argumentai dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo ekspertizės patvirtina, kad atsakovės nesutiko su teismo eksperto išvada, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino, nurodydamas, kad ekspertizės aktas nėra nuginčytas, įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas, ekspertizės akte nurodyta nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovėms išreiškus abejones dėl teismo ekspertės kompetencijos, t. y. kėlus klausimą, ar teismo paskirtai ekspertei suteikta teisė (kvalifikacija) atlikti ekspertizę dėl ginčo objekto, taip pat dėl ekspertizės akto išvadų, teismas esančias abejones turėjo pašalinti.

37. Akcentuotina, kad, nustatant teismo paskirto eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti kartu su visa bylos medžiaga. CPK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog ekspertizė yra skiriama nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, išsiaiškinti. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (CPK 212 straipsnio 1, 2 dalys, 214 straipsnio 3 dalis).

38. Atsižvelgus į minėtą ekspertizės akto vertinimo specifiką, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovių paaiškinimus dėl nesutikimo su ekspertizės išvadomis (dėl ekspertui reikiamos kvalifikacijos išvadai duoti), vertinti ir ekspertizės akto turinį, taip pat, esant abejonių dėl išvadų pagrįstumo, svarstyti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino teisines ir faktines bylos aplinkybes ir iki galo atskleidė bylos esmę.

39. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

40. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, o bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

43. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ankstesnėse nutarties dalyse, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas