Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1399-1123/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
1-1399-1123/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
P. M.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1399-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20364-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.3; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Audronei Šukienei,kaltinamajam A. G.,jų gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nukentėjusiajam P. M.,vertėjai Anai Greščinkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – galutine laisvės atėmimo 1 metams ir 8 mėnesiams bausme;

8) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 28 parų arešto bausme, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (6 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo) visiškai pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 parų arešto bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams 26 dienoms (nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 6 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpyje nuo 09.34 val. iki 09.36 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš higienos skyriaus prekių lentynų paėmė skutimosi peiliukus „Gillet Fusion“, 1 vnt., kurių vertė 10,89 eurai, „Gillet fusion prog. marc“, 1 vnt., kurių vertė 20,39 eurai, „Gillet mach 3 turbo“, 1 vnt., kurių vertė 16,99 eurai, skutimosi peiliuko galvutes „Gillet fusion“, 1 vnt, kurių vertė 17,29 eurai, „Venus“, 9 vnt., kurių vertė 96,21 eurai, bei paėmęs prekes išėjo pro kasą nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 161,77 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Taip pat A. G. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2022 m. birželio 10 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) elgėsi įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. tarp jo ir nukentėjusiojo P. M. dėl menkos priežasties kilus žodiniam konfliktui, panaudodamas D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą, o būtent pramonės gamybos .50 kalibro pistoletą „UMAREX T4E HDP 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė į veidą nukentėjusiajam P. M., tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį ir šautinę žaizdą nosies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį, nes prieš žmogų viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, bei sutrikdė viešąją tvarką, nes pašaliniai asmenys girdėjo konfliktą ir šūvio garsą, bei konflikto vietoje bet kuriuo metu galėjo atsidurti kiti žmonės ir dėl to jaustis šokiruoti. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat A. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2022 m. birželio 10 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir nukentėjusiojo P. M. dėl menkos priežasties kilus žodiniam konfliktui, panaudodamas D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą, o būtent – pramonės gamybos .50 kalibro pistoletą „UMAREX T4E HDP 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė į veidą nukentėjusiajam P. M., tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį ir šautinę žaizdą nosies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. G. pasikėsino įvykdyti vagystę, o būtent: jis, 2022 m. birželio 6 d., apie 11.57 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasikėsino pavogti tris dronus (prekės Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vieno vertė 54,99 eurų, ir nesumokėjęs išėjo pro kasas, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo ir sulaikytas, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 164,97 eurus. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Kaltinamasis A. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis įvykdė vagystę (duomenys neskelbtini). Tai įvyko spontaniškai, atėjo ir pavogė skustukus „Gillet“, ant jų nebuvo apsaugos. Nelabai atsimena, kiek jų paėmė, bet sutinka su nurodytais kaltinime. Paimtus skustukus susidėjo į kuprinę, norėjo juos slapta išnešti. Jam atrodė, kad kameros nefilmuoja. Išėjo pro išėjimą, jam atrodo, kad apsauginiai varteliai garso neskleidė, bet nepamena tiksliai. Pavogtas prekes pardavė, nepamena nei kur, nei kiek už juos gavo pinigų. Dėl savo veiksmų gailisi, juos vertina blogai.

Dėl antro epizodo, kuomet prie (duomenys neskelbtini) vyko konfliktas su P. M., nurodo, kad tą asmenį pažįsta, P. M. yra jo kaimynas, kuris geria, rūko „žolę“. Tą dieną jis (A. G.) savo namų balkone rūkė elektroninę cigaretę, P. M. ėjo pro šalį su panele ir P. M. jo paprašė cigaretės, bet jis (A. G.) rūkė elektroninę. Nuo to viskas prasidėjo, P. M. ėmė jį pravardžiuoti, pradėjo rėkti, kad jis (A. G.) yra narkomanas ir kt., provokavo jį (A. G.), sakė, kad išeitų į lauką pašnekėti. Pas jį (A. G.) namuose buvo vaikai. Jis (A. G.) bandė P. M. raminti, jo (P. M.) nepravardžiavo. Jis nusprendė eiti su P. M. pasikalbėti, kad šis nusiramintų. Namuose turėjo ginklą, kurį buvo nusipirkęs dėl savo saugumo, ir jį pasiėmė. Jis žinojo, kad P. M. rūko žolę, geria, yra nešventas, nežinojo, ko iš P. M. tikėtis. Jis (A. G.) buvo blaivus ir neapsvaigęs. Ginklą įsidėjo į mažą vyrišką rankinę, tuomet išėjo į lauką ir nuėjo pro bromą iki P. M. laiptinės. P. M. buvo laukė ir pradėjo paskui jį (A. G.) eiti. Kai jis (A. G.) išėjo į lauką, P. M. merginos jau nebebuvo, buvo kažkoks P. M. kaimynas draugas, kuris sėdėjo. P. M. pasakė „ateik čia, aš tau gerklę perpjausiu“ ir pradėjo bėgti paskui jį (A. G.). Jis bijojo P. M., P. M. jam atrodė girtas, o gal parūkęs „žolės“, nežinojo, ką P. M. gali padaryti. P. M. išsitraukė peilį ir pradėjo ant jo (A. G.) šokti, todėl jis iššovė ginklu dėl savo saugumo. Jis netaikė P. M. į veidą, norėjo šauti į koją, tik išgąsdinti, į veidą pataikyti tikrai nenorėjo, taip pataikė gal dėl to, nes vėjuota diena buvo. Jis mano, kad tai buvo savigyna. Nežino, kodėl jis išėjo į lauką, o ne kvietė policiją, jis nemėgsta kviesti policijos. Jo kaltė, kad neiškvietė policijos. Daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo, ten niekas negalėjo girdėti, nes ginklas šaudo begarsiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose jis nurodė, kad jis (A. G.) iš pradžių provokacijai nepasidavė, nenorėjo prasidėti, bet, kai tas asmuo (P. M.) nenurimo ir į raginimus netriukšmauti nereagavo, nors jis (A. G.) sakė, kad namie yra mažas vaikas, supykęs dėl to asmens (P. M.) rodomos nepagarbos ir keliamo triukšmo, pasiėmė namie turėtą mažos galios pneumatinį pistoletą, 7,5 džaulių galios, kuriuo norėjo pagąsdinti, ir išėjo į kiemą.

Pagarsinus minėtus parodymus teismo posėdyje, kaltinamasis A. G. nurodė, kad P. M. gąsdinti jis nenorėjo, ginklą turėjo dėl savo saugumo. Savo parodymus skaitė. Supranta, kuo yra kaltinamas, prisipažįsta ir gailisi. Jis netinkamai pasielgė, kad gynėsi. Jis sutinka, kad išėjo su tuo pistoletu ir iššovė į P. M., bet tai darė dėl savo saugumo, gynėsi, tačiau netinkamomis priemonėmis.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) parodė, kad norėjo pavogti tris dronus, paėmęs juos praėjo pro kasas, tuomet jį pradėjo vytis apsauga ir jis dronus numetė. Nuo jų nenuiminėjo apsaugos, nebuvo nei lipduko, nei apsaugos. Ar dronus įsidėjo į maišelį, ar į kuprinę, neatsimena.

Kaltinamasis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, yra įrašytas (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 6 d., apie 11.40 val. jis išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir tuo metu jautė labai didelį norą susileisti sau fentanilio, o pinigų neturėjo. Apie 11.50 val. jis nuėjo į žaislų parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo konkretų tikslą pavogti 2 vnt. dronų. Pavaikščiojęs po parduotuvę, pamatė dronus ir paėmė 5 vnt. dronų, kurių vieneto kaina 54,99 eurų ir bandė nepastebėtas praeiti pro vartus, kurie turėjo pypsėti, bet jis juos pakėlė virš vartų ir praėjo nesupypsėjus. Praėjęs iš karto pamatė, kad jį seka nepažįstama moteris, apsaugos darbuotoja, todėl tuos dronus numetė ant grindinio ir pradėjo šalintis. Išbėgo į lauką ir nubėgo link Vakarinio aplinkkelio. Jį pasivijo paprastais civiliais rūbais vilkintis jam nepažįstamas vyriškis, ir iš paskos atėjo apsaugos darbuotojas, kurie jį nuvedė atgal į parduotuvę. Atvyko iškviesti policijos pareigūnai, kuriems jis dėl vagystės iš karto pripažino. Sutinka, kad, kaip pranešime apie įtarimą nurodyta, padarė UAB (duomenys neskelbtini) 274,95 eurų žalą (2 t., b. l. 82-85).

Kaltinamasis A. G., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su mama bei tetos šeima gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 10 d., apie 21.30 val. savo buto balkone rūkė elektroninę cigaretę. Pastebėjo, kad prie namo stovi du kaimynai. Jų duomenų ir kontaktų nežinojo, taip pat nežino, iš kurių jie butų. Jie atrodė girti. Vienas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lieknas, kitas žymiai vyresnis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stambaus sudėjimo. Pirmasis, pamatęs jį (A. G.), pradėjo jį įžeidinėti, vadino „čiortas, velnias, gaidys“. Kai jam pasakė, kad eitų namo, šis pradėjo garsiai rėkauti, toliau įžeidinėti, kviesti aiškintis santykius, kaip suprato, muštis. Iš pradžių provokacijai nepasidavė, nenorėjo prasidėti, bet, kai tas asmuo nenurimo ir į raginimus netriukšmauti nereagavo, nors jis (A. G.) sakė, kad namie yra mažas vaikas, supykęs dėl to asmens rodomos nepagarbos ir keliamo triukšmo, pasiėmė namie turėtą mažos galios pneumatinį pistoletą, 7,5 džaulių galios, kuriuo norėjo pagąsdinti, ir išėjo į kiemą. Susitiko namo arkoje, kur apsižodžiavo, tas asmuo jam (A. G.) grasino perpjauti gerklę. Pamatė, kad kažkuriuo momentu antras vyras, vyresnis, jaunesniam kažką padavė, atrodo peilį, tas asmuo pradėjo artintis, todėl jis (A. G.) išsitraukė savo ginklą ir iššovė du kartus, kur pataikė ir ar pataikė – nežino. Tas asmuo nuo jo atsitraukė, o jis (A. G.) nuėjo namo, nes suprato, kad atvažiuos policijos pareigūnai. Mano, kad dėl didelio triukšmo jų konfliktą girdėjo ir kiti kaimynai. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems atidarė duris, papasakojo, kas atsitiko, atidavė ginklą. Jį (A. G.) sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Įvykio metu buvo visiškai blaivus. Visiškai pripažįsta savo kaltę, nors mano, kad tai buvo gynyba ir nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos. Gailisi dėl savo veiksmų (2 t., b. l. 110-113).

Kaltinamasis A. G., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad visiškai prisipažįsta kuo yra įtariamas. 2022 m. gegužės 28 d. jis (A. G.) nuėjo į parduotuvę UAB (duomenys neskelbtini), kurios adreso neprisimena, ėjo iškart su tikslu kažką pagrobti, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir norėjo kažką pavogęs iš parduotuvės parduoti, kad galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų. Vogė ekspromtu bet kokias prekes, todėl ir buvo pavogti skustukai ir jų priedai. Prekes dėjosi į kuprinę arba į kišenes ir išėjo už jas nesusimokėjęs pro parduotuvės kasas. Tuos pavogtus skustukus jis pardavė, tiksliai neprisimena, kur ir kam, kiek už juos gavo pinigų, jis neprisimena. Dėl šio savo poelgio gailisi. Apie įvykį 2022 m. birželio 6 d., kai pasikėsino pagrobti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) penkis dronus, jis jau yra davęs parodymus, todėl lieka prie tų pačių parodymų. Dronus bandė pagrobti, kad galėtų parduoti. Kai paėmė dronus iš UAB (duomenys neskelbtini), t.y (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jis pasišalino iš parduotuvės ir, kai pamatė, kad jį vejasi apsauga, kas buvo visai šalia minėtos parduotuvės, tuos dronus numetė ir pradėjo bėgti. Dronus numetė, kiek prisimena, šalia parduotuvės, iš kurios juos ir bandė pagrobti. Nematė, kad tuos dronus būtų kas paėmę. Jį pagavo apsauga neturintį nei vieno drono, juos buvo išmetęs. Dėl šio savo poelgio gailisi.

Apie įvykį 2022 m. birželio 10 d., kuris įvyko (duomenys neskelbtini), kai sukonfliktavo su P. M., jau yra davęs parodymus, gali pasakyti tik tiek, kad P. M. pats prie jo prisikabino, užgauliojo necenzūriniais žodžiais, kai jis (A. G.) buvo savo buto balkone ir rūkė elektroninę cigaretę. P. M. jį vadino narkomanu ir pan. Su P. M. sukonfliktavo per balkoną, šis pakvietė jį (A. G.) išeiti į lauką, jis ir išėjo, kad nerėktų P. M. po langais. Pneumatinį ginklą pasiėmė tik dėl savo saugumo, nes P. M. jį provokavo. Jam (A. G.) išėjus į lauką, P. M. jau buvo lauke ir jo laukė, P. M. buvo visiškai neblaivus. Jiems nuėjus į namo bromą, P. M. ant jo (A. G.) „šoko“ su peiliu, todėl jis besigindamas iššovė į P. M.. Ar kažkas dar matė šį įvykį - nežino. Dėl šio savo poelgio gailisi. Tą dieną jis (A. G.) buvo blaivus, o P. M. buvo girtas. Nežino, ar tuo savo poelgiu galėjo sutrikdyti viešąją tvarką. Brome nebuvo jokių žmonių, todėl nemano, kad kažkas dėl šio įvykio buvo šokiruotas. Su P. M. sukonfliktavo pirmą kartą, niekad nėra su juo bendravęs. Apie jį nieko negali pasakyti, nes asmeniškai nepažįsta. P. M. pats jį išprovokavo ir prie jo prisikabino, todėl jis (A. G.), bijodamas neblaivaus asmens veiksmų, savisaugai pasiėmė iš namų savo turėtą pneumatinį ginklą. Iššovė todėl, kad P. M. puolė ant jo (A. G.) su peiliu. Kaip šūviu sužalojo P. M., jis nematė. Kraujo nematė. Po šūvio jis (A. G.) iš karto nuėjo namo. Peilis, kurį turėjo P. M., buvo paprastas virtuvinis peilis, jo požymių neprisimena. Jo (A. G.) turėtas pneumatinis ginklas šaunant beveik neskleidžia jokio garso, todėl neįmanoma, kad būtų girdėję kaimynai (2 t., b. l. 136-139).

Kaltinamasis A. G., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad visiškai prisipažįsta, kuo yra įtariamas. Lieka prie ankstesnių parodymų. Taip pat nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės bandė pavogti tris dronus. Kai jį pastebėjo apsaugos darbuotojai, du dronus numetė nuo laiptų, o vieną dar su savimi nešėsi, bet pamatęs, kad jį vejasi apsaugos darbuotojas, šį droną taip pat numetė lauke, o to jį apsaugos darbuotojai sulaikė. Dėl savo nusikalstamų veikų gailisi (2 t., b. l. 163-165).

Dėl 2022 m. gegužės 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto vagystės

2022 m. birželio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad nesulaikytas vyras 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpiu nuo 09:34:18 val. iki 09:36:09 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmė prekes ir nesusimokėjęs pasišalino iš prekybos centro. Prekes įsidėjo į asmeninį krepšį, į viršutinio rūbo dešinę ir kairę apatines/išorines kišenes, į kelnių viršutinę/išorinę kišenę ir už kelnių viršutinės dalies, prie juosmens priekinės dalies. Dalį prekių išsinešė su apsaugos davikliais, signalizuojantys stulpai veikė. Prekės: „Gillet Fusion“ 1 vnt., 10,89 Eur vertės; „Gillet fusion prog. marc“, 1 vnt., 20,39 Eur vertės, „Gillet mach 3 turbo“, 1 vnt., 16,99 Eur vertės, skutimosi peiliuko galvutės „Gillet fusion“, 1vnt., 17.29 Eur vertės, ir skustuvo galvutės „Venus“, 9 vnt., 1 vnt. vertė 10,69 Eur, bendros 96,21 Eur vertės. Visų šių prekių vertė yra 161,77 Eur. Prekės į prekybą negrąžintos (2 t., b. l. 1-2).

2022 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į parduotuvę, praėjus pro automatiškai atsidarinėjančius vartelius, patenkama į prekybos salę. Pasukus į dešinę matosi lentynos, ant kurių sudėtos parduodamos prekės. Paėjus tiesiai ir pasukus į kairę, matosi ant lubų pakabintas užrašas „higiena, kosmetika“. Žiūrint į higienos prekių skyrių, kairėje yra lentynos, ant kurių yra sudėti skutimosi peiliukai bei kitos prekės (2 t., b. l. 11-16).

2022 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti parduotuvės (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų administratoriaus pagal išsiųsta reikalavimą. Iš viso pateikta 4 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašų kairiajame viršutiniame kampe yra parašyta data ir laikas.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022-05-28 09_33_36 (UTC+03_00)“, kuris prasideda 2022-05-28 09:33:37 val., jame matosi, kaip vyras (trumpų tamsių plaukų, virš kaktos užsidėjęs tamsios spalvos akinius, dėvi šviesios spalvos striukę, kuri yra ornamentuota tamsios spalvos kvadratais, striukė yra su gobtuvu, kurio kraštai yra apsiūti rusvos spalvos kailiu, per dešinį petį yra užsidėjęs tamsios spalvos tašę, tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos batais) prieina prie parduotuvės prekių lentynos ir 09:34:13 val. iš dešinės kelnių kišenės išsitraukia šviesios spalvos maišelį. Išsitraukęs maišelį, asmuo prie prekių lentynos pavaikščioja pirmyn ir atgal. 09:34:36 val. asmuo iš už nugaros pasiimą tamsios spalvos tašę, kurią persimeta į priekį ir dešine ranka nuo lentynos paima prekes, kurias įsideda į tamsios spalvos tašę. Įsidėjęs prekes į tamsios spalvos tašę, asmuo ją užsideda atgal ant nugaros. Vėliau vyras prieina prie kitos lentynos pusės ir dešine ranka paima dar prekių, kurias įsideda į dešinės pusės striukės kišenę. Tada dešine ranka paimą dar prekių, kurias įsideda į dešinės pusės kelnių kišenę. Įsidėjęs prekes, vėl dešine ranka paimą prekių, kurias užsikiša už savo tamsios spalvos kelnių priekio. 09:35:46 val. vyras nueina nuo prekių lentynos ir tuo laiku baigiasi vaizdo įrašas. (Dėl vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės nustatyti priekių kiekio ir kokios tai buvo prekės).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022-05-28 09_35_53 (UTC+03_00)“, kuris prasideda 2022 m. gegužės 28 d., 09:35:54 val., kuriame matosi, kaip anksčiau minėtas asmuo praeina pro kasas ir nemoka už jokias prekes. Vaizdo įrašas baigiasi 09:36:01 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022-05-28 09_35_57 (UTC+03_00)“, kuris prasideda 2022-05-28, 09:35:57 val., matosi, kaip minėtas asmuo praeina pro kasas nesusimokėjęs už jokias prekes. Vaizdo įrašas baigiasi 09:36:02 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022-05-28 09_35_59 (UTC+03_00)“, kuris prasideda 2022-05-28, 09:36:00 val., kuriame matosi, kaip minėtas asmuo išeina iš parduotuvės pro automatiškai atsidarinėjančias duris. Vaizdo įrašas baigiasi 09:36:09 val. (2 t., b. l. 18-20).

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d., tikrindamas prekybos salėje esančias prekes, pastebėjo, kad iš higienos skyriaus trūksta skutimosi peiliukų „Gillet Fusion“, 1 vnt., „Gillet fusion prog. marc“, 1 vnt., „Gillet mach 3 turbo“, 1 vnt., skutimosi peiliuko galvutės „Gillet fusion“, 1vnt., ir skustuvo galvutės „Venus“, 9 vnt. Visų šių prekių vertė yra 161,77 eurų. Minėtas prekes patikrino, ar jos yra nupirktos, bet skaitytuvas rodė, kad jos vis dar yra prekyboje. Nuėjęs patikrinti vaizdo filmavimo kamerų, pastebėjo, kaip prie higienos skyriaus buvo atėjęs asmuo, kuris į savo tamsios spalvos krepšį ir striukės bei kelnių kišenes dėjosi aukščiau nurodytas prekes. Dar taip pat vieną prekę užsikišo už savo kelnių, prie juosmens priekinės dalies. Tyrėjui parodžius asmens nuotrauką, yra beveik įsitikinęs, kad vagystę padarė šis asmuo. Taip pat pateikia (duomenys neskelbtini) parduotuvės pareiškimą, pagal kurį buvo nubaustas tas pats asmuo, kuris padarė aukščiau nurodytų prekių vagystę (2 t., b. l. 23-25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veiks kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas svetimo turto pagrobimas vagystės būdu kvalifikuojamas pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2015-01-01) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra lygus BK nurodytam MGL. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kaltinamojo A. G. nusikalstama veika dėl šios vagystės buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Minėtu įstatymu BK 178 straipsnis papildytas 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad tas kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją – turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nors šios įstatymo nuostatos laikytinos švelninančiomis kaltinamojo padėtį, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinus tai, kad A. G. šiame epizode pagrobto svetimo turto vertė – 161,77 Eur viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, todėl A. G. nusikalstama veika neperkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 178 straipsnio 5 dalį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis įvykdė vagystę (duomenys neskelbtini), pavogė skustukus „Gillet“, nelabai atsimena, kiek jų paėmė, bet sutinka su nurodytais kaltinime. Paimtus skustukus susidėjo į kuprinę ir išėjo pro išėjimą, jam atrodo, kad apsauginiai varteliai garso neskleidė. Pavogtas prekes pardavė, nepamena nei kur, nei kiek už juos gavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis aukščiau nurodytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. G., 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpyje nuo 09.34 val. iki 09.36 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš higienos skyriaus prekių lentynų paėmė skutimosi peiliukus „Gillet Fusion“, 1 vnt., kurių vertė 10,89 eurai, „Gillet fusion prog. marc“, 1 vnt., kurių vertė 20,39 eurai, „Gillet mach 3 turbo“, 1 vnt., kurių vertė 16,99 eurai, skutimosi peiliuko galvutes „Gillet fusion“, 1 vnt, kurių vertė 17,29 eurai, „Venus“, 9 vnt., kurių vertė 96,21 eurai, bei paėmęs prekes išėjo pro kasą nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 161,77 eurų vertės turtą. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Šie kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad A. G. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis minėtą turtą pagrobė iš parduotuvės, kurios pavadinimas nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini), o pagrobtas turtas nurodytas, kaip priklausantis taip pat UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų (UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo) matyti, kad parduotuvės, iš kurios buvo pagrobtas turtas, pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu juridinis asmuo, kuriam priklauso parduotuvė ir pagrobtos prekės, yra UAB (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad šioje vietoje yra padarytas rašymo apsirikimas, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant teisingus parduotuvės ir prekių savininko pavadinimus. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia jo esmės ir kaltinamojo padėties nesunkina.

Dėl 2022 m. birželio 10 d. viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus P. M. sveikatos sutrikdymo

Nukentėjusysis P. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį A. G. pažįsta, šis yra jo kaimynas, gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Jie pažįstami jau seniai, iki įvykio tarp jų viskas buvo normaliai, jokių ginčų nėra buvę, tikslo apkalbėti kaltinamąjį neturi. Jis (P. M.) nukentėjo nuo kaltinamojo. Negali papasakoti, kas vyko tą dieną, nes buvo išgėręs ir neprisimena aplinkybių. Jis rašė pareiškimą ir buvo apklaustas policijoje.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis apie 2022 m. birželio 10 d., apie 21.30 val. buvo gatvėje Vilniuje, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir per balkoną pamatė rūkantį vyrą, kurio šiaip nepažįsta ir su juo nebendrauja, tik žino iš matymo. Matė, kad šis rūko, todėl paprašė jo pavaišinti cigarete. Tuo metu su juo (P. M.) buvo jo mergina N. Ž.. Vyras, iš kurio prašė cigaretes, iškart jį (P. M.) „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais, pradėjo be perstojo keiktis ir nesutiko to padaryti. Jis (P. M.) tuo metu siūlė tam vyrui nusileisti į lauką ir viską „išsiaiškinti“, tačiau N. Ž. parvedė jį (P. M.) namo ir konfliktas tuo metu nurimo. Grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, jis iškart iššoko pro balkoną į lauką ir grįžo atgal prie vyro, kuris nedavė cigaretės. Minėtas vyras, nieko nesakęs ir neįspėjęs, jam (P. M.) tik prisiartinus arčiau, iškart su prie savęs turėtu ginklu šovė į jį (P. M.) du kartus ir pataikė jam į veido sritį, dėl ko jis (P. M.) pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to jis (P. M.) pats grįžo namo ir draugė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Daugiau su vyru, kuris šovė, nieko nekalbėjo (1 t., b. l. 120-121).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis P. M. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neprisimena, ar kalbėjo su A. G., nes buvo stipriai išgėręs, jam buvo nustatytos beveik 2 promilės, kiek atsimena. Peilio ar kitų aštrių daiktų jis (P. M.) su savimi neturėjo. Niekas jo nekvietė eiti į bromą, jis pats ten nuėjo pirmas, o tada atėjo A. G.. Iškart, kai atėjo, A. G. į jį šovė, jis (P. M.) nespėjo sureaguoti, nieko A. G. rankose nematė. Jis (P. M.) nesuprato, kaip buvo sužalotas, nes nematė. Viskas buvo taip, kaip nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet geriau atsiminė aplinkybes. Kadangi įvykio metu buvo išgėręs ir daug laiko praėjo, dabar neatsimena aplinkybių.

Liudytojas G. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena su sūnumi P. M.. Paties įvykio jis nematė, tik išgirdo. Jis sėdėjo ant suoliuko apie 30-40 metrų atstumu nuo įvykio vietos, rūkė, girdėjo įvykį, bet nematė jo. Tarp A. ir sūnaus P. M. įvyko konfliktas, sūnus išbėgo į lauką, priėjo A., abu nuėjo į bromą, tada sūnus išbėgo už veido susiėmęs. Kaltinamasis yra jų kaimynas, tik gyvena kitoje laiptinėje, jo vardą sužinojo tik dabar. Jis (G. M.) įvykio dieną buvo su sugyventine namuose, grįžo sūnus su tuometine drauge N. Ž.. P. M. buvo kažkoks susinervinęs, tada P. M. išėjo į lauką. Sūnaus girtumo jis (G. M.) netikrino, jis buvo kambaryje tuo metu, kai P. M. parėjo ir išbėgo pro duris. Jis (G. M.) išbėgo iš paskos. Prie P. M. priėjo A. ir jie nuėjo pasikalbėti, jis (G. M.) galvojo, kad jie pasikalbės ir išsiaiškins, tada viskas prasidėjo. Daugiau jis (G. M.) nieko nematė, tik girdėjo šūvį. Šūvio garsas buvo ne kaip iš kovinio pistoleto, bet gal iš orinio pistoleto. Po įvykio niekas jam nieko nepasakojo, jis (G. M.) nežino, dėl ko jie susiginčijo, gal kažko nepasidalino. Buvo kivirčas, apsižodžiavimas, bet kai vaikui kraujas bėga, nesiaiškinsi, kas atsitiko. P. M. po įvykio atėjo prie jo ir atsiklaupė ant kelių, tada jis pamatė, kad P. M. kraujas bėga, o A. nubėgo namo. Jis klausė P. M. kelis kartus, kas buvo, bet šis jam nieko nepasakė. Gal daugiau pasakė mamai N. K., jis mamai daugiau pasipasakoja. Mama labiau klausinėjo N. Ž., ši sakė, kad jie apsižodžiavo, kad P. M. paprašė cigaretės. Jis nežino, kur A. buvo, kai P. M. parėjo su N. Ž., ar buvo namie, ar lauke. Jam asmeniškai N. Ž. nieko nepasakojo. Jam atrodo, kad P. M. buvo išgėręs, bet jis jo girtumo netikrino, jei išgėrė vieną ar du alaus, tai nelabai jausis. Namuose P. M. alkoholio nevartoja, nebent jų (tėvų) nebūna namie. P. M. buvo suteikta pirma pagalba, yra randelis, bet tai jaunas organizmas, pavaikščiojo porą savaičių su užklijuota nosimi ir viskas. Jis nežino, ar praeityje buvo konfliktų tarp P. M. ir A., jei būtų buvę, gal būtų pasakęs, jie kartu viename kieme užaugę. Jam teko matyti, kad jie sveikinosi, be artimesnių santykių nepalaikė. Po įvykio nežino, ar tarp jų kažkas buvo, nes jis (G. M.) dirba naktimis ir nelabai ką gali pasakyti apie jų santykius.

Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet žino, kad buvo vasaros laikas. Žino tiek, kad P. M. tą dieną buvo apsipykęs su tuo kaimynu, kuris sužalojo P. M., kiek žino, to kaimyno vardas A.. Jis (G. M.) pirminio jų pykčio nematė, todėl nežino, dėl ko buvo susipykę. Vienu momentu buvo išėjęs su P. M. prie laiptinės parūkyti ir iš namo išėjo A., kuris pasakė P. M., kad eitų pakalbėti su juo, P. M. sakė, kad kalbėtų ten pat, kur buvo, t. y. prie laiptinės, bet tas A. jį pakvietė į bromą, P. M. su juo nuėjo, o jis (G. M.) liko prie laiptinės. Kad tas kaimynas, A., nešėsi ginklą, jis (G. M.) nematė, P. M. jokio ginklo neturėjo, peilio taip pat. Jiems tik nuėjus į bromą, jis (G. M.) iš karto išgirdo šūvius, po ko pamatė P. M. parbėgantį sužalotu veidu, t. y. nosimi. P. M. nosis buvo kruvina. A. po šio įvykio pabėgo. Kai įvyko šis įvykis, jokių kaimynų aplink nebuvo, buvo tuščias kiemas, niekas to nematė. Po to, kai buvo sužalotas P. M., į lauką išėjo ir N., P. M. mama, kuri iškvietė policiją ir GMP. Daugiau nieko negali papasakoti apie šį įvykį, nes daugiau nieko nematė ir nežino (1 t., b. l. 138-140).

Liudytoja N. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra P. M. mama. Kaltinamasis (A. G.) jai matytas, jo vardo nežino, jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“, jie gyvena viename name (duomenys neskelbtini), tik atskiruose korpusuose. P. M. gyvena su jais (tėvais). N. Ž. tuo metu buvo P. M. panelė. Įvykio dieną ji (N. K.) grįždama iš darbo sutiko P. M. ir N. Ž., tai buvo apie 19.30 val., jie nuėjo į parduotuvę, o ji (N. K.) nuėjo namo, po to P. M. ir N. Ž. grįžo pas juos ir nuėjo į savo kambarį. Nieko apie jokius konfliktus jie nesakė, P. M. lygtais nebuvo susinervinęs. Po to ji (N. K.) girdėjo, kaip pro buto duris P. M. išėjo į lauką. Jos vyras, P. M. tėvas išėjo į lauką parūkyti, P. M. ir mažasis broliukas buvo lauke, o ji (N. K.) buvo namuose su N. Ž.. Pas ją atbėgo mažasis vaikas ir pasakė, kad P. M. iš veido bėga kraujas. Tada ji (N. K.) išbėgo į kiemą ir iškvietė greitąją ir policiją. Kai ji išėjo į lauką, P. M. jai nieko nesakė, jis buvo piktas, užsidengęs veidą, nes buvo labai daug kraujo, tada jie lauke laukė greitosios. P. M. tėvas pasakė, kad P. M. ir „(duomenys neskelbtini)“ apsižodžiavo per balkoną, vienas kitam pasakė „ateik, išsiaiškinsime“, tada P. M. nuėjo į bromą, P. M. tėvas išgirdo du šūvius ir P. M. atbėgo iš bromo užsidengęs veidą. Kai sutiko P. M. ir N. Ž. eidama iš darbo, ji (N. K.) prie laiptinės nieko nematė, kad jie kalbėtų. A. stovėjo balkone, (duomenys neskelbtini) aukšte, ar tarp jų vyko pokalbis, negali pasakyti, nes ėjo į namus. Gali būti, kad girdėjo apsižodžiavimą ir tą nurodė apklausoje, nes tai buvo labai seniai. Ji gali patvirtinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji negali pasakyti, kada tiksliai P. M. išėjo į lauką, taip pat negali pasakyti, kas išėjo pirmas, ar P. M., ar jo tėvas. Kai ji (N. K.) grįžo iš darbo, jos vyras buvo namie. Tikriausiai vyras pirmas išėjo į lauką parūkyti.

Liudytoja N. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra P. M. mama, prisimena, kad įvykio dieną buvo vasara, bet tikslios datos neprisimena, buvo vakaras, maždaug nuo 19 iki 21 valandos, ji ėjo į parduotuvę ir girdėjo P. M. bei kaimyno iš kito namo korpuso susižodžiavimą, kiek suprato, kažkuris pas kažkurį prašė cigaretės, girdėjo, kaip jie vienas kitą keikė necenzūriniais žodžiais, bet į tą konfliktą ji nesivėlė ir nuėjo toliau, o P. M. su drauge N. taip pat nuėjo namo, tuo metu iš kaimynų lauke nieko nebuvo, tai tiksliai prisimena. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), tas kaimynas buvo balkone, o P. M. prie laiptinės. Jai (N. K.) grįžus iš parduotuvės jie buvo namuose, P. M. išėjo su tėčiu parūkyti, kiek jai vyras pasakojo, jis matė, kaip tas kaimynas išėjo vėl į balkoną, jie abu su P. M. vėl pradėjo ginčytis, rėkauti, po ko tas kaimynas išėjo iš savo laiptinės į bromą, P. M. taip pat nuėjo į bromą ir vyras išgirdo šovimo garsą, bet paties veiksmo nematė, nes sėdėjo prie laiptinės, po ko pamatė, kad P. M. atėjo užsidengęs kruviną veidą prie jo. Po ko ji pati išėjo į lauką ir pamatė, kad prie laiptinės buvo atsitūpęs P. M. ir laikė rankomis už kruvino veido. Kai ji išėjo į lauką, jokių pašalinių žmonių nebuvo, tik jos vyras. Tada ji (N. K.) iškvietė policiją ir greitąją. Kiek žino, jų konfliktas vyko brome, kadangi jų namas T raidės formos, trijų korpusų. Ji (N. K.) to kaimyno nei vardo, nei pavardės nežino. Jokie kaimynai apie šį įvykį nieko nekalbėjo, mano, jog jie nieko nematė (1 t., b. l. 132-134).

Liudytoja N. Ž., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta, bet yra jį mačiusi (duomenys neskelbtini). Su P. M. tuo metu jie buvo draugai. Nuo tada praėjo daug laiko, ji yra po avarijos ir negali daug ko pasakyti. Įvykio dieną ji su P. M. ėjo į parduotuvę, grįžo, P. M. susižodžiavo su kaltinamuoju, nes P. M. norėjo cigaretės ir jis pasiūlė išeiti į lauką išsiaiškinti. Jie buvo lauke, prie laiptinės ir šalia buvo balkonas, kaltinamasis turbūt buvo balkone. Jai atrodo, kad P. M. paprašė cigaretės, tada kaltinamasis necenzūriniais žodžiais pasiuntė eiti toliau, tada P. M. pasakė, kad nusileistų ir pasišnekėtų „kaip vyrai“. Ne P. M. pasiūlė, o tas kitas žmogus, tada ji P. M. prašė nekonfliktuoti ir jie grįžo pas jį į namus. Tada ji nuėjo į tualetą, o grįžus P. M. jau nebebuvo. P. M. mažasis brolis pasakė, kad P. M. kraujuotas, tada ji su P. M. mama išėjo į lauką, ji (N. Ž.) pamatė balą kraujo ir jai pasidarė silpna, ji vos nenukrito, daugiau nieko nepamena. P. M. buvo piktas, jam labai skaudėjo, jis nenorėjo greitosios, bet jo mama jau buvo iškvietusi greitąją. Ji neatsimena tokių dalykų, kad P. M. pravardžiavo kaltinamąjį ar kad kaltinamasis jam pasakė, kad rūkė elektroninę cigaretę, ji dabar yra po avarijos ir nelabai atsimena, ir dar dėl t, nes daug laiko praėjo. Įvykio dieną P. M. buvo išgėręs ir ligoninėje buvo nustatytas girtumas. Jis pas ją atvažiavo jau išgėręs, pas ją jis nebuvo, jie važiavo pas jį į namus. Ji neprisimena, kaip P. M. išėjo iš buto, jai policijos pareigūnė pasakė, kad jis pro balkoną iššoko, ir ji pasakė, kad turbūt taip. Ji nematė, kaip jis išėjo, nes buvo tualete.

Liudytoja N. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji buvo P. M. artima draugė, bet dabar nebebendrauja. Datos tiksliai pasakyti negali, laiko taip pat, nes neprisimena, žino tiek, kad viskas vyko vasarą. Ji su P. M. ėjo arba į parduotuvę, arba iš parduotuvės, ėjo nuo P. M. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. P. M. buvo šiek tiek išgėręs, nebuvo labai neblaivus, bet kiek jis buvo išgėręs, ji pasakyti negali, minimaliai. P. M. vartojo alkoholį ne prie jos. Jiems beeinant P. M. užsimanė cigaretės ir pamatė balkone, jeigu neklysta, tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, stovintį asmenį, aukštą, lieso sudėjimo vyrą, kurio ji nepažįsta, bet yra mačiusi neadekvačios būsenos, visi žino, kad jis narkomanas, kelis kartus yra mačiusi, kaip jis prie namų elgiasi neadekvačiai, kažko privartojęs negalėjo užeiti į namą. P. M. paprašė to asmens cigaretės, tiksliai neprisimena ką tas asmuo atsakė P. M., bet jie tarpusavyje pradėjo pyktis, buvo daug necenzūrinių žodžių. Kiek prisimena, jie norėjo eiti pakalbėti „kaip vyras su vyru“, bet ji (N. Ž.) P. M. neleido to vyro laukti ir jie abu nuėjo pas P. M. į butą, bet P. M. iššoko per balkoną ir kas vyko toliau, ji nežino, nes buvo bute. Pati įvykio nematė. Šūvio taip pat negirdėjo. Žino, kad pas ją atbėgo P. M. mama ir pasakė, kad P. M. peršovė nosį. Tada ji (N. Ž.) išbėgo į lauką, pamatė balą kraujo šalia laiptinės, po to matė kraujo ir link bromo, P. M. laikė nosį užsidengęs su servetėlėmis, matė žaizdą, ten buvo pažeista kremzlė, kiek prisimena. Policiją iškvietė, tikriausiai, P. M. mama, su policija atvažiavo ir GMP. GMP apžiūrėjo P. M. ir ji (N. Ž.) kartu su juo vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 146-148).

Liudytoja I. G., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis P. M. jai pažįstamas iš matymo, jis yra jų kaimynas. Ji apie įvykį žino tik tiek, ką jai pasakė sūnus (A. G.). Įvykio dieną ji su sūnumi sėdėjo namuose, pro langą išgirdo, kaip kaimynas pradėjo visokiais žodžiais rėkauti. Tada jos sūnus išėjo į balkoną ir paprašė kaimyno nusiraminti, jie pradėjo bartis ir kaimynas jos sūnui pasakė, kad išeitų į lauką išsiaiškinti. Ji pati įvykio nematė, bet iš sūnaus žodžių žino, kad kaimynas išėjo su peiliu, o jos sūnus turėjo automatinį ginklą. Kai sūnus grįžo, jis pasakė, kad iššovė į kaimyną, sūnus teigė, kad jis gynėsi. Daugiau ji nieko nežino. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o kaimynas (duomenys neskelbtini) aukšte, jų balkonas yra priešais kaimynų langą. Jos sūnus su kaimynu barėsi ne gatvėje, o pro langą, jos sūnus buvo jų buto balkone, o kaimynas buvo (duomenys neskelbtini) aukšto balkone, tada kaimynas pasakė, kad išeitų į lauką išsiaiškinti. Jos sūnus sakė, kad eina į lauką aiškintis su kaimynu. Sūnus buvo nervingas. Ji nežino, kiek minučių praėjo, kol sūnus grįžo, bet nedaug. Jos sūnus buvo blaivus. Grįžęs jis pasakė, kad gynėsi, po kurio laiko atvyko policija ir paėmė jos sūnų. Kai atvažiavo policija, tada ji klausė sūnaus, kas vyko, o sūnus atsakė, kad jis gynėsi, kad kaimynas atėjo su peiliu, o sūnus gynėsi ir iššovė. Kaip ten viskas buvo, nesakė. Tai, kad kaimynas turėjo peilį, ji sužinojo iš sūnaus.

Liudytoja I. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra A. G. motina, ji su juo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai nurodyti datos, kada įvyko šis įvykis, bet yra apie jį girdėjusi. Žino, kad sūnus A. G. pneumatiniu ginklu šovė į kaimyno, kurio vardo nežino, veidą, jai tai pasakojo sūnus, bet jis sakė, kad gynėsi, kadangi prie jo pristojo kaimynas, prašė parūkyti ir visaip negražiai vadino, grasino su peiliu, jie susitarė išeiti pasiaiškinti į lauką, todėl sūnus, išeidamas į lauką, pasiėmė su savimi ginklą ir, kad jo nepadurtų su peiliu, iššovė iš to ginklo. Tas kaimynas, pagal sūnaus pasakojimą, buvo girtas. Tai įvyko, nes sūnus gynėsi. Tada po kurio laiko pas juos atėjo policija, pasiėmė tą ginklą ir išsivežė sūnų. Ji (I. G.) pati nematė kaip A. G., išeidamas iš buto, pasiėmė ginklą, jis nieko jai nesakė, kad jį nešasi į lauką. Sūnus to ginklo niekada nenaudodavo, jis buvo padėtas namuose. Ji (I. G.) pati to įvykio nematė, nes buvo namuose, viską žino iš sūnaus pasakojimų. Kiek žino, tas kaimynas, su kuriuo įvyko incidentas, yra konfliktiškas. Nežino, ar kas nors dar galėjo matyti šį įvykį, kaimynai nieko nesakė ir nepasakojo. Įvykio dieną sūnus buvo blaivus. Daugiau nieko apie įvykį nežino (1 t., b. l. 142-144).

2022 m. birželio 10-11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), broma. Nuo laiptinės, kur yra butai, pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra broma, už kurios kairėje pusėje yra dar viena broma, jungianti (duomenys neskelbtini) esančius namų korpusus. Broma nėra apšviesta, danga išklota plytelėmis. Broma yra matoma pro daugiabučio gyvenamojo namo langus. Iš abiejų bromos pusių yra praėjimas prie kitų namo laiptinių, iš vienos bromos pusės yra atvira vietovė. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta. Šratų įvykio vietos apžiūros metu taip pat nerasta. Vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 95-101).

2022 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai.

„2022_0610_214351_005“ vaizdo įraše fiksuojama, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyksta į įvykio vietą. Privažiavę prie daugiabučio namo, sutinka moterį, pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Moteris ir pareigūnai pasisveikina. Moteris pasakoja, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jos sūnaus ir kaimyno. Moteris pasakoja, kad jie apsižodžiavo, po ko kaimynas išlindo iš balkono, o sūnus buvo su mergaite prie laiptinės, kaimynas išbėgo prie laiptinės ir iš pneumatinio šovė jam į nosį. Parbėgo vyras, kuris lauke rūkė, ir pasakė, kad P. iš pneumatinio šovė į veidą. Pareigūnė klausia, kas dar buvo su jos sūnumi, moteris atsako, kad tėtis tuo metu rūkė. Moteris nežino, ar tėtis matė, kaip šovė. Tėtis gėręs vieną „Radlerio“. Moteris pasakoja, kad paskui vėl išlindo iš balkono ir prasidėjo „tu gaidys, tu toks, tu anoks“. Kiek žino, kaimynas ne kartą yra sėdėjęs ir yra narkomanas, amžius (duomenys neskelbtini). Moteris prieina prie namo su pareigūnais ir rodo, kurie buto langai priklauso kaimynui. Po ko prieina prie namo laiptinės, ten sėdi vyras, moteris klausia, ar jis matė kaip šovė, vyras atsako, kad ne, pasakoja, kad jie pradėjo šaukti ir įėjo į bromą, o tada pasigirdo šūviai, vienas, du, trys, buvo pačiame brome. Vyras pasakoja, kad prie jo nerodė, ką turi, pasakoja, kad išėjo kaimynas ir sakė, kad eina aiškintis, vyras sako, jog sakė, kad niekur jis neina, nuėjo į bromą ir, jam besistojant eiti pas juos, išgirdo tris šūvius, vyras sako, jog nematė, koks ginklas. Moteris, vyras ir policijos pareigūnai nueina į namą, užeina į butą, moteris sako, kad jai sakė, jog ginklas buvo kažkoks labai primityvus. Pareigūnai užeina į kambarį, kuriame yra žmonių, su jais pasisveikina, bet kaip atrodo žmonės, nesimato, pareigūnas apžiūrinėja nukentėjusiojo veidą. Vaikinas parodo, kad šovė. Pareigūnas klausia, koks buvo ginklas, vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_214851_006“ vaizdo įraše fiksuojama, kaip policijos pareigūnai kambaryje bendrauja su nukentėjusiuoju, vaikinas parodo, kad ginklas šratinis ir dujinis, parodo, kad šratai tikriausiai buvo plastmasiniai, šovė iš atstumo maždaug per pusę metro. Vaikinas parodo, kad dokumento neturi, nes pametęs, pareigūnas klausia, ar dar kas nors matė įvykį, vaikinas parodo, kad nebent kaimynai per langus, jeigu žiūrėjo, moteris parodo, kad bromo nematys per langus tikriausiai. Pareigūnas klausia, dėl ko visa tai įvyko, vaikinas atsako, jog priėjo prie kaimyno ir paklausė, ar turi cigaretę, kaimynas buvo balkone, per balkoną paklausė, ar turi cigaretę, o kaimynas pasakė (necituotini necenzūriniai žodžiai), vaikinas jam atgal atsakė, kaimynas pasakė, kad tuoj išeis, vaikinas sutiko, jis išėjo ir iššovė, be kalbų. Kaimynas ginklą nešėsi rankoje ir su tuo ginklu išėjo. Vaikinas parodo, kad žino, kur gyvena kaimynas, vardo nežino, bet žino pravardę (duomenys neskelbtini). Vaikinas žino, kuris jo buto langas, bet kelintas butas – nežino. Asmenys aiškinasi, kuris gali būti butas. Mergina parodo, jog kaimynas atrodė kaip apsivartojęs, o išvaizda plonas ir liesas. Pareigūnė klausia merginos, kur ji buvo įvykio metu, mergina atsako, kad buvo čia (bute). Vaikinas parodo, kad turės pretenzijų. Vaikinas nurodo savo kontaktus ir duomenis. Vaikinas parodo, kad tas kaimynas yra narkomanas, vaikšto visas „guminis“, amžius kažkur (duomenys neskelbtini) metų. Vaikinas parodo, kad jį pažįsta iš matymo. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_215350_007“ vaizdo įraše fiksuojamas buto kambaryje esantis nukentėjęs vaikinas be marškinėlių, įsidėjęs į nosį popierių. Atvykę GMP, apžiūrinėja vaikino veidą. GMP medikai, apžiūrėję vaikiną, liepia jam važiuoti su jais, kambaryje esanti mergina taip pat nori vykti kartu, po ko parodo, kad ji įvykio nematė, tačiau ėjo su P. į parduotuvę, kada kaimynas pradėjo necenzūriniais žodžiais labai negražiai kalbėti. Asmenys išeina iš buto. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_220813_008“ vaizdo įraše fiksuojamas įėjimas į daugiabutį namą, policijos pareigūnai stovi prie durų, atidaro duris moteris tamsiais plaukais, kuri parodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, pareigūnas klausia, ar (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena narkomanas, moteris parodo, kad tikriausiai gyvena viduriniame bute. Pareigūnai lipa laiptais. Ateina prie buto, duris atidaro vyras trumpai kirptais plaukais, su marškiniais, pakabuku ant kaklo, pareigūnai įeina į butą, vyras eina link spintelės ir kažką ima nuo spintelės viršaus, pareigūnas nurodo, kad nieko neimtų. Vyras parodo, kad jisai su peiliu šoko, paima nuo spintos dėžutę ir paduoda pareigūnams ginklą, parodo, kad šaudė su šiuo ginklu. Vyrui policijos pareigūnai uždeda antrankius, į kambarį įeina moteris, vyro motina, teiraujasi, kas vyksta. Vyras pasakoja, kad vaikinas girtas su peiliu į jį šoko, o pats vyras negirtas. Pareigūnas klausia, ar ginklą ant spintos laikė, vyras atsako, kad taip, ant spintos viršaus. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_221314_009“ vaizdo įraše fiksuojama, kaip surakintą vyrą pareigūnas veda iš kambario, pareigūnas klausia pas vyrą, ar jis narkotikus vartoja, vyras atsako, kad ne, parodo, kad nevartoja išvis. Vyras parodo, kad vaikinas girtas ant jo šoko. Pareigūnas atlieka asmens apžiūrą. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_221813_010“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, motina ieško vyro asmens dokumento, po ko vyras pasakoja „ant manęs su peiliu šoko girtas kaimynas, sako išeik čia velnias, tai ką man daryt“. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_222312_011“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, pareigūnas rašosi asmenų kontaktus. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_222811_012“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, pareigūnė klausia pas vyrą, kiek kartų šovė su ginklu, vyras atsako, kad gal tris kartus, nes su peiliu ant jo šoko. Pareigūnė klausia, kaip čia buvo, vyras atsako, kad nuėjo į balkoną parūkyti, vaikinas jam sakė „išeik čia, velnias“, pareigūnė klausia, ar neprašė vaikinas pas jį parūkyti, vyras atsako, kad ne, neprašė sako „išeik čia tipo, velnias tipo, pakalbėti, nu jis ištraukė balionėlį, peilį, aš turėjau, aš ant viso pikto paėmiau su savim savigynai“. Pareigūnė klausia pas vyrą, kur jis nešė, kai išėjo iš laiptinės, kur laikė ginklą, vyras atsakė, kad laikė paslėptą, ne rankoje. Pareigūnė klausia, kas buvo toliau, kai išėjo, o vyras pasakoja, kad jis buvo su balionėliu ir su peiliu, todėl vyras pradėjo gintis. Pareigūnas klausia ar tam, kad apsigint, ginklas reikalingas, vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_223310_013“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, vyras sako „o tai jeigu jis mane papjautų“. Policijos pareigūnas klausia, kam išvijo jį iš namų į lauką. Vyras aiškina, kad vaikinas jį kvietė pakalbėti, sako „nu jo, padariau klaidą“. Pareigūnas klausia „Su ginklu iš karto?“, vyras atsako „jo, nes mačiau, kad yra neblaivus, gali turėti peilį“, pareigūnas klausia ar jis iš karto įvertino, kad vaikinas neblaivus, peilį turi, vyras atsako „aš mačiau, kaip jam draugas perdavė balionėlį“. Pareigūnas klausia, ar šratai metaliniai, ar plastikiniai, vyras atsako, kad guminiai, pareigūnas klausia, kur yra šratai, vyras atsako, kad pistolete, daugiau nėra, gal dėžutėj nuo pistoleto trys kokie.

„2022_0610_223809_014“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, vyras parodo, kad daugiau šratų neturi.

„2022_0610_224308_015“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, vyrui iš kišenės iškrito šratai, vyras parodo, kad pamiršo, jog buvo dar ir kišenėje. Vyras rodo policijos pareigūnams kaip išimti šovinius iš ginklo.

„2022_0610_224807_016“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, vyras pasakoja pareigūnams apie ginklą, parodo, kad šovinių nepirko, o paprašė apie 10-15.

„2022_0610_225306_017“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, pareigūnas klausia vyro, ar kito ginklo neturi, vyras atsako, kad neturi. Parodo, kad neturi metalinių šratų. Pareigūnas klausia, kas jo rasti per šratai, vyras atsako, kad tai plastmasiniai, jo vaikas jais šaudo. Policijos pareigūnai apžiūrinėja butą. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0610_225805_018“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, pareigūnai apžiūrinėja butą.

„2022_0610_230304_019“ vaizdo įrašas fiksuojamas bute, pareigūnai apžiūrinėja butą. Vyras su antrankiais išvedamas iš buto, vyras pasakoja kuriame brome įvyko įvykis, vyras vedamas į policijos automobilį.

„2022_0610_230803_020“ vaizdo įrašas fiksuojamas šalia policijos tarnybinio automobilio, vyras pasodinamas į automobilį. Vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 115-117).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 1846/2022 (01) nurodyta, kad remiantis P. M. apžiūros, medicinos dokumentų ir gydytojo radiologo konsultacijos duomenimis, pateikta išvada: P. M. nustatytas nosies kaulų lūžis ir šautinė žaizda nosies srityje. Įvertinus pateikto įvykio aplinkybes, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, šūviu, galimai iš šaunamojo ginklo, kuris galėjo būti užtaisytas šoviniu su išsisklaidančiu užtaisu (šratais). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 157-158).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. A. 2022 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad 2022 m. birželio 10 d., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu E. U., gavo pranešimą, kad kieme kaimynas šovė su pneumatiniu šautuvu pranešėjos sūnui į veidą, kraujuoja. Kaimynas pabėgo namo. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko pranešėja N. K., kuri paaiškino, kad namo grįžo jos nukentėjęs sūnus. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą, namuose buvo pranešėjos sūnus P. M., kurio paklausus, kas įvyko, jis paaiškino, kad išėjo į lauką ir, pamatęs kaimyną, kuris buvo (duomenys neskelbtini) aukšto balkone, paprašė jo pavaišinti cigarete, ko pasėkoje kaimynas pradėjo konfliktuoti su P. M., todėl nusprendė išeiti į lauką ir išsiaiškinti situaciją. Kaip teigia nukentėjęs, atėjęs kaimynas prie antro bromo, rankoje laikydamas ginklą, šovė tris šūvius tiesiai į veidą ir pasišalino į savo namus. P. M. buvo sužalota nosis. Taip pat jis teigė, jog gali nurodyti asmens, jį sužalojusį, butą. Į įvykio vietą atvyko GMP, kurie su nukentėjusiuoju ir jo drauge N. Ž. išvažiavo į ligoninę. Nuėjus į nurodytą butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena P. M. sužalojęs asmuo, duris pareigūnams atidarė vyras, kuris prisistatė A. G., ir kuris teigė, kad turi pneumatinį ginklą, kuris yra padėtas ant jo kambaryje esančios spintos. Dalinės apžiūros metu pas asmenį buvo rastas dujų balionėlis ir 3 guminiai šratai, galimai ginklo šoviniai, iš kurio buvo šaudoma. Asmuo buvo sulaikytas 22.10 val. ir pristatytas į VPK OVS. Pridedama 3 guminiai šratai ir dujų balionėlis (1 t., b. l. 88).

2022 m. birželio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. A. savanoriškai pateikė paviršutinės apžiūros metu sulaikytojo A. G. kelnių kišenėje rastus tris šratus ir „Pfeffer“ dujų balionėlį (1 t., b. l. 161).

2022 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas dujų balionėlis, kuris yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, tai yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys (1 t., b. l. 164-170).

2022 m. birželio 10-11 d. patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo įėjimo kairėje pusėje yra kambarys, kuriame ant grindų guli kartoninė dėžė, ant kurios guli juodos spalvos daiktas, panašus į pistoletą. Ant pistoleto matomas pavadinimas „Umbrex T4E HDP 50“ bei jo numeris (duomenys neskelbtini). Pistolete įrengtoje matomoje dėtuvėje matomi 5 juodos spalvos šratai. Apžiūros metu daiktas, panašus į pistoletą, yra nuorinamas, t.y. iš dujų baliono išleidžiamas oras, bei, jį ištaisius, iš dėtuvės išimami 5 juodos spalvos guminiai šratai, kurie paimami ir supakuojami į voką Nr. 1. Taip pat iš ginklo yra išimamas dujų balionas, sidabro spalvos, ir supakuojamas į voką Nr. 2. Daiktas, panašus į pistoletą, paimamas ir supakuojamas į ant grindų gulėjusią kartoninę dėžę. Kambaryje ant grindų prie išskleistos lovos guli du juodos spalvos guminiai šratai, kurie yra paimami ir supakuojami į voką Nr. 3. Ant grindų prie įėjimo į balkoną guli vienas juodos spalvos guminis šratas, kuris yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 3. Prie lovos esančioje atviroje sekcijoje ant lentynos guli juodos spalvos guminis šratas, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 3. Šalia šio minėto paskutinio šrato, sekcijos atviroje lentynoje guli sidabro spalvos dujų balionas, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 4 (1 t., b. l. 103-112).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra šaudyti tinkamas D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos .50 kalibro pistoletas „UMAREX T4E HDP 50 Nr. (duomenys neskelbtini)“, skirtas šaudyti .50 kalibro sviediniais (1 t., b. l. 179-180).

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta kad tirti pateikti 12 vienetų šratų yra pramoninės gamybos .50 kalibro sviediniai, skirti daugeliui .50 kalibro pneumatinių ginklų. Tai nėra šaudmenys. Šie šratai yra tinkami šaudyti ir skirti šaudyti iš .50 kalibro pneumatinio pistoleto „UMAREX T4E HDP 50 Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 186-187).\

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020, 2K-101-489/2021).

Pažymėtina, jog kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnyje. Nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamojo A. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – tai yra viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus P. M. sveikatos sutrikdymo, įrodyta visiškai. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl menkos priežasties kilus žodiniam konfliktui, panaudodamas D kategorijos kaltinime nurodytą pneumatinį nešaunamąjį ginklą, iššovė nukentėjusiajam P. M. į veidą, tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį ir šautinę žaizdą nosies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį, nes prieš žmogų viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, bei sutrikdė viešąją tvarką, nes pašaliniai asmenys girdėjo konfliktą ir šūvio garsą, bei konflikto vietoje bet kuriuo metu galėjo atsidurti kiti žmonės ir dėl to jaustis šokiruoti.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę neigė motyvuodamas būtinąja gintimi.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. G. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, prisipažįsta ir gailisi. Dėl to, kad jis netinkamai pasielgė, tai yra gindamasis iššovė į P. M., kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku P. M. ėmė jį pravardžiuoti, pradėjo rėkti, kilus žodiniam konfliktui, kvietė vyriškai pasišnekėti, kaltinamasis, žinodamas, kad P. M. rūko žolę, geria, yra nešventas, nežinojo, ko iš P. M. tikėtis, todėl išeidamas su savimi pasiėmė namie turėtą mažos galios pneumatinį pistoletą. Pasak kaltinamojo, P. M. bromoje išsitraukė peilį ir šoko su peiliu ant jo, todėl jis gindamasis iššovė, tai buvo savigyna. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmų vertinti kaip savigynos, nėra jokio pagrindo. Visų pirma, minėtina tai, kad kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis supykęs dėl P. M. rodomos nepagarbos ir keliamo triukšmo, pasiėmė namie turėtą mažos galios pneumatinį pistoletą, 7,5 džiaulių galios, kuriuo norėjo pagąsdinti, ir išėjo į kiemą. Nors teisme pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis sakė, kad jis P. M. gąsdinti nenorėjo, o ginklą turėjo dėl savo saugumo, vis dėlto, kaltinamasis nurodė ir tai, kad jis netaikė P. M. į veidą, norėjo šauti į koją, tokiu būdu norėjo jį tik išgąsdinti, į veidą pataikyti tikrai nenorėjo, taip pataikė gal dėl to, nes vėjuota diena buvo. Taigi paties kaltinamojo paaiškinimai yra prieštaringi, nes jis teigia, kad gynėsi, tačiau nurodo ir tai, kad jis siekė P. M. pagąsdinti, išgąsdinti. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog peilis, kurį turėjo P. M., buvo paprastas virtuvinis peilis, jo požymių neprisimena. Pats nukentėjusysis tvirtino, jog jokio peilio ar kito aštraus daikto jis neturėjo, paaiškino, kad grįžęs su savo drauge N. Ž., kaltinamojo, kuris buvo balkone, paprašė cigaretės, tačiau jis sukėlė žodinį konfliktą, atsakė jam grubiai ir necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis neneigė, kad buvo išgėręs, galimai todėl įsivėlė į šį žodinį konfliktą, siūlė kaimynui išeiti į lauką vyriškai pakalbėti, tačiau N. jį nuramino ir parvedė į namus, tačiau nukentėjusysis iškart iššoko pro balkoną į lauką ir nuėjo į bromą, kur atėjo ir kaltinamasis, kuris iškart šovė į jį du kartus ir pataikė į veido sritį. Būtent tokią įvykių eigą patvirtino teisme apklausta liudytoja N. Ž., kuri nurodė, kad ji kartu su P. grįžo iš parduotuvės, P. balkone stovinčio kaltinamojo paprašius cigaretės, tarp kaltinamojo ir P. prasidėjo žodinis konfliktas, buvo daug necenzūrinių žodžių, jie norėjo eiti pakalbėti „kaip vyras su vyru“, tačiau N. stengėsi nuraminti P., nuvedė jį į namus, teisme liudytoja sakė, kad grįžusi ji nuėjo į tualetą, o išėjusi iš jo P. neberado kambaryje, apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja sakė, kad kai tik ji su P. parėjo į namus, P. iškart iššoko pro balkoną į lauką. Teisme apklaustas G. M. paaiškino, jog įvykio dieną buvo su sugyventine namuose, grįžo kažkoks susinervinęs sūnus su tuometine drauge N. Ž., ir iškart išbėgo į lauką, o jis išbėgo iš paskos ir matė, kaip prie P. priėjo A. ir jie nuėjo pasikalbėti. Nors detalėse šių asmenų paaiškinimai nevisiškai sutampa, tačiau, teismo vertinimu yra pakankami, tam, kad teismas konstatuotų, jog P. M. su savimi virtuvinio peilio neturėjo, tokią išvadą teismas daro, nes niekas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad P. M. išeidamas iš namų išsinešė aštrų daiktą, juolab virtuvinį peilį, grįžęs į namus jis nebuvo nuėjęs į virtuvę, lauke būdamas nukentėjusiojo tėvas, kuris matė, kaip jie nuėjo į bromą, patvirtino, jog nematė, kad P. turėtų rankoje virtuvinį peilį ar kitą aštrų daiktą. Minėtina tai, kad nukentėjusysis teisme negalėjo detaliai paaiškinti visų įvykio aplinkybių, nurodydamas, kad įvykio dieną buvo išgėręs, be to praėjo jau daug laiko ir jis neatsimena visų aplinkybių, tačiau atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, kurias jis nurodė ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tai yra policijos pareigūnų kūno vaizdo kameromis užfiksuota, kaip nukentėjusysis paaiškina, jog jis priėjo prie kaimyno, kuris buvo balkone ir paklausė, ar turi cigaretę, o kaimynas pasakė (necituotini necenzūriniai žodžiai), vaikinas jam atgal atsakė, kaimynas pasakė, kad tuoj išeis, vaikinas sutiko, jis išėjo ir iššovė, be kalbų. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis grasino peiliu yra paneigta liudytojų parodymais, paties nukentėjusiojo paaiškinimais ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame yra duomenys, kad apžiūrėjus gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bromą, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar daiktų, įskaitant peilius ar kitus aštrius daiktus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti rasta ir paimta nebuvo. Aplinkybių, kurias nurodė kaltinamasis dėl neva nukentėjusiojo turėto peilio, nepatvirtino nei vienas iš liudytojų, todėl teismas sprendžia, jog šios A. G. nurodytos aplinkybės yra gynybinė kaltinamojo pozicija ir galimai tėra mėginimas išvengti atsakomybės.

Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų asmenų parodymai tokio pobūdžio bylose yra esminiai, t. y. dažniausiai nukentėjusiųjų parodymai yra iš esmės vieninteliai duomenys, kuriuos galima priešpastatyti kaltininko pozicijai. Nukentėjusiųjų parodymai yra labai svarbus įrodymas, jiems taikomi bendrai visiems įrodymams keliami reikalavimai – be kita ko, jie turi būti teisingi, įtikinami ir patvirtinti kitais bylos duomenimis.

Kaip minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimasis, dėl kurios būtina būtinoji gintis turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis kaltinamajam grasino įrankiu, panašiu į peilį ar papurškė dujų balionėliu kaip nurodo kaltinamais, todėl iš tikrųjų nebuvo pagrindo ir gintis. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio, o tik nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Vertinant kaltinamojo veiksmus, pažymėtina, jog byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad kaltinamasis ginklo su savimi nesinešiodavo, jį išeidamas į lauką „vyriškai pasišnekėti“ su P. M. pasiėmė iš namų, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis iš anksto negalėjo numatyti, kad jam reikės gintis nuo P. pavojingų veiksmų. Nors kaltinamasis sakė, kad numanė, jog nukentėjusysis gali turėti peilį, kad nukentėjusysis yra neprognozuojamas, tačiau, kaip jau minėta, vien tik manymo ar įsivaizdavimo, nepakanka tam, kad asmuo galėtų atlikti neteisėtus smurtinius veiksmus to asmens atžvilgiu. Teismo įsitikinimu, ginklo panaudojimas buvo neteisėtas, nes nebuvo jokio pagrindo jį naudoti, jis buvo panaudotas ne gynybos tikslu, šis veiksmas buvo nulemtas pykčio, o ne būtinybės gintis, todėl kaltinamojo atžvilgiu BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos.

Tai, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvados Nr. G 1846/2022 duomenys apie tai, kad nukentėjusiajam P. M. nustatytas nosies kaulų lūžis ir šautinė žaizda nosies srityje. Įvertinus pateikto įvykio aplinkybes, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, šūviu, galimai iš šaunamojo ginklo, kuris galėjo būti užtaisytas šoviniu su išsisklaidančiu užtaisu (šratais), sužalojimas dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai patvirtino teisme apklausti liudytojais nukentėjusiojo tėvai ir N. Ž., šios aplinkybės neginčytinai užfiksuotos ir policijos pareigūnės G. A. tarnybiniame pranešime, 2022 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad taikėsi nukentėjusiajam į koją, tačiau vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo ūgį bei padarytus nukentėjusiajam sužalojimus, jų mastą, lokaciją, akivaizdu, kad kaltinamasis šovė iš pakankamai nedidelio atstumo ir taikėsi nukentėjusiajam į veidą, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), elgėsi įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. tarp jo ir nukentėjusiojo P. M. dėl menkos priežasties kilus žodiniam konfliktui, panaudodamas D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą, o būtent pramonės gamybos 50 kalibro pistoletą „UMAREX T4E HDP 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė į veidą nukentėjusiajam P. M., tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį ir šautinę žaizdą nosies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį, nes prieš žmogų viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, bei sutrikdė viešąją tvarką, nes pašaliniai asmenys girdėjo konfliktą ir šūvio garsą, bei konflikto vietoje bet kuriuo metu galėjo atsidurti kiti žmonės ir dėl to jaustis šokiruoti. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus ir šios nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nėra būtina nustatyti, kad veiksmus matė pašaliniai asmenys, veika laikoma padaryta viešoje vietoje ir pavojinga, nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais ir vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Taigi, kaip nurodoma teismų praktikoje, kaltinamojo dėl menkos priežasties kilus žodiniam konfliktui, viešoje vietoje atlikti smurtiniai veiksmai, šūvių nukentėjusiajam į veidą iš pneumatinio nešaunamojo ginklo atlikimas, kuriais nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams bei viešosios tvarkos pažeidimą, dėl ko buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, iškviesti policijos pareigūnai, pašaliniai asmenys girdėjo konfliktą ir šūvio garsą. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis, dėl menkos priežasties kilus žodiniam konfliktui, panaudodamas D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą, o būtent pramonės gamybos 50 kalibro pistoletą „UMAREX T4E HDP 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė į veidą nukentėjusiajam P. M., tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį ir šautinę žaizdą nosies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra veikė neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, todėl ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2022 m. birželio 6 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)

2022 m. birželio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad birželio 6 dieną parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), 11.57 val. buvo įvykdyta dronų vagystė. Vagystė buvo pastebėta apsaugos darbuotojos ir atsukus vaizdo kameras. Buvo pavogti 5 vnt. dronų (duomenys neskelbtini), 54,99 Eur vertės. Bendra vagystės suma – 274,95 Eur. Realizavimui prekės netinka, padaryta žala 274,95 eurų. Asmuo buvo sulaikytas už patalpų lauke (1 t., b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas I. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė jį paskyrė dirbti prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 6 d. dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), patruliavo po prekybos centrą, kuomet apie 12.00 val. per radijo ryšį išgirdo, kaip kolegė A. S. (apsaugos darbuotoja) paaiškino, kad jai reikalinga pagalba. Taip pat per radijo ryšį pranešė, kad bėga apsivogęs asmuo bei nurodė krypti. Paaiškino, kad apsivogęs asmuo bėga link antrojo suktuko. Suktuku darbe yra vadinamos sukančios durys, esančios antrame aukšte, ties parduotuve „Nike“. Tuo metu jam būnant ties parduotuve „Aprangos Galerija“, esančios antrame aukšte, bėgo link antrojo suktuko. Kolegė A. S. patikslino, kad asmuo išbėgo pro duris. Po ko, būnant netoliese, pastebėjo vyriškį, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris įvykio metu dėvėjo baltos spalvos marškinius, tuo metu rankose nieko nelaikė, ėmė vytis šį vyriškį, kadangi kolegė nurodė būtent jį kaip vagį. Jam kartu su vagimi išbėgus pro antrąjį suktuką, kolegė A. S. nustojo vytis. O jam (I. M.) išbėgus, praeivis, t. y. vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, padėjo vytis vagį. Vagis bėgo per automobilių stovėjimo aikštelę link Vakarinio aplinkkelio. Jis (I. M.) nesustodamas vijosi asmenį. Po ko, jau bėgant Vakariniu aplinkkeliu, ties viaduku į Pilaitės prospektą, vagis pasidavė, t. y. iškėlė rankas. Tuomet jis (I. M.) kartu su praeiviu uždėjo vagiui antrankius. Apžiūrėjus vagį šis vogtų daiktų neturėjo. Atvežė asmenį į prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos postą, kur laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, perdavė jiems sulaikytą vagį. Taip pat apsaugos darbuotoja A. S. paaiškino įvykio aplinkybes, kuomet prekybos centre (duomenys neskelbtini) pastebėjo vyrą su trimis dėžutėmis bepiločių orlaivių, todėl priėjusi pasiteiravo asmens, ar šis turi čekius, po ko pastarasis ėmė bėgti. Vieną orlaivį pavyko rasti ant laiptų, vagies bėgimo kelio maršrute. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 46-47).

2022 m. birželio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. M. pateikė tyrimui reikšmingą bepilotį orlaivį „Raptor“ (1 t., b. l. 48).

2022 m. birželio 6 d. kitų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bepilotis orlaivis „Raptor“. Apžiūrima juodos spalvos kartoninė pakuotė, ant kurios matomas užrašas „Raptor“. Šios dėžutės viduje matomas bepilotis orlaivis, sraigtasparnis, kuris išoriškai nėra pažeistas. Pati pakuotė turi skaidrų plastmasinį skydelį. Pakuotės turi dvejas atidarymo vietas. Ties abiejų jų kraštais matoma nukirpta izoliacija, atidarymo pakuotės dalis nuplėšta. Nugarinėje pakuotės dalyje matomas įplyšimas ties viduriu. Išoriškai daugiau pakuotės pažeidimų nepastebėta (1 t., b. l. 51-56).

2022 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta žaislų parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvė duri du įėjimus su įrengtais magnetiniais varteliais. Užėjus į parduotuvę per pirmą įėjimą, praėjus tiesiai ir pasisukus į kairę ties ketvirtu žaislų stendu, tai yra trečia lentyna nuo viršaus, matomas tarpas tarp prekių esančioje lentynoje. Įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 26-39).

2022 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „body“ kamerų vaizdo įrašai:

„2022_0606_133021_005“ vaizdo įrašas fiksuojamas šalia (duomenys neskelbtini) prekybos centro, apsaugos darbuotojas pasakoja policijos pareigūnams ką asmuo pavogė, parodo, kad žaislų parduotuvėje pavogė žaislus, sako, kad du žaislai dingo, o vieną atėmė. Pareigūnai su apsaugos darbuotoju eina į prekybos centrą. Apsaugos darbuotojas atveda pareigūnus į apsaugos postą, pasako, kad ant stalo yra „grobis“, matosi padėtas maišelis. Šalia stalo sėdi moteris, taip pat apsaugos darbuotoja. Į sulaikytųjų patalpą įėjęs policijos pareigūnas užsirašo asmens duomenis, ant grindų matosi sėdintis vyras su akiniais nuo saulės. Vyras pasakoja, kad jis nebuvo piktas, pats sustojo ir pasidavė. Pareigūnė paklausia vyro, kam jis nešasi dujas ir peilį, vyras atsako, kad savigynai. Vyras prašo nuimti antrankius. Pareigūnai perdeda asmeniui antrankius, nuima pasaugos darbuotojo ir uždeda savo. Vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0606_133521_006“ vaizdo įrašas fiksuojamas apsaugos posto patalpoje, apsaugos darbuotoja prieina ir pareigūnei rodo stendą, kuriame yra sukabintos nuotraukos, pasakoja, kad asmuo buvo apsivogęs (duomenys neskelbtini) parduotuvėje neseniai, po ko parodo, jog ieškomas ir „Iki“ parduotuvėje, taip pat buvo apsivogęs. Pareigūnė klausia, ar dėl praeitų kartų siuntė pareiškimus, apsaugos darbuotoja atsako, kad reikės paklausti (duomenys neskelbtini). Ateina parduotuvės atstovė, atsineša pareiškimą, parodo, kad šiandien tai 274,99, bet ir anksčiau turėjo, tačiau dar neatvažiavo policija. Moteris parodo, kad parašė du pareiškimus, taip pat pateikia įgaliojimą, kad atstovaus parduotuvę. Pareigūnai kalba, kad už gegužės 9 dienos vagystę bus protokolas, o šiandienos vagystė yra baudžiamoji atsakomybė. Vyras sako, kad malūnsparniai buvo po 54 eurus, vaizdo įrašas nutrūksta.

„2022_0606_134020_007“ vaizdas fiksuojamas sulaikymo patalpoje, kitas pareigūnas kalba su apsaugos darbuotojais ir parduotuvės atstove, tačiau nesigirdi žodžių. Pareigūnė sako vyru, kad jis gegužės 9 dieną pavogė dar droną, vyras sako, jog prisipažįsta. Vyras sako, kad šiandien paėmė tris, o ne penkis. Vyras aiškina, kad užėjo ir paėmė du malūnsparnius ir kažkokį kitą daiktą už 37 eurus, kad neviršytų sumos. Vyras parodo, kad buvo vienas. Vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 42-43).

2022 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2022.06.06(2)“, vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje matosi data 2022-06-06 ir laikas 11:57:23. Dešinėje pusėje apačioje rašoma „Kamera 1“, fiksuojamos parduotuvės žaislų prekių lentynos. 11:58 matosi, kaip iš dešinės pusės ateina vyras su tamsios spalvos kelnėmis, baltais raštuotais marškiniais ir akiniais nuo saulės, nueina tiesiai prie vidurinėje eilėje esančio ketvirto prekių stendo, pasikelia saulės akinius ir pritūpia prie minėtų prekių lentynų, atsistoja ir rankose nešasi dėžutes su bepiločiais orlaiviais, kiek tiksliai dėžučių paėmęs, nesimato, eina link išėjimo ir dairosi, viena dėžutė prie išėjimo nukrenta ant grindų, pasiima dėžutę nuo grindų, pakelia virš parduotuvės vartelių ir išeina (1 t., b. l. 82).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba PC (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja, šiame prekybos centre ir dirba visą laiką. Ji prisimena, jog iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini) buvo pavogti dronai, bet neprisimena datos. Prisimena, kad pakilo į 3 aukštą, kuriame yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), beeidama pastebėjo, kad įtartinas asmuo eina su trimis dėžutėmis dronų. Tas asmuo pasirodė įtartinas ir pažįstamas, nes buvo mačiusi jo nuotrauką, kadangi jo nuotrauką ir vardą bei pavardę jiems rodė vadovas, tas asmuo buvo paieškomas, jo ieškojo policija, todėl jį susistabdė, paklausė ar susimokėjo už prekes, asmuo atsakė, kad susimokėjo, ji (A. S.) paprašė parodyti pirkimo kvitą, tuo metu asmuo į ją metė 2 dėžutes dronų ir pradėjo bėgti, o trečią dar nešėsi su savimi. Ji (A. S.) per raciją pasikvietė į pagalbą kolegą I. M., kuris pasivijo vagį, uždėjo antrankius ir atsivedė į apsaugos postą. Trečią dėžutę su dronu asmuo numetė ant laiptų, link išėjimo į lauką. Dronus, t. y. tris dėžutes ji surinko, nunešė pas save į apsaugos postą, po ko nuėjo toliau dirbti, o kas toliau vyko su tais dronais, nežino. Nežino, ar jie buvo atiduoti parduotuvei. Kai dronus metė į ją, dvi dėžės buvo sugadintos. Iš vienos buvo iškritęs dronas, jį įdėjo atgal, o kita dėžė taip pat buvo sugadinta, bet dronas neiškrito. Trečia dėžutė nebuvo sugadinta. Kai suprato, kad iš parduotuvės buvo pavogti dronai, nuėjo į pačią UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir paklausė darbuotojų, ar jos žino, kad ką tik buvo įvykdyta vagystė, tada darbuotojos peržiūrėjo kameras ir pamatė, kad vagis, paėmęs dronus, juos pakėlė virš parduotuvės apsauginių vartelių, kad nepypsėtų, ir išėjo, todėl jos vagystės nebuvo pastebėjusios. Parduotuvės darbuotojos nesakė, kiek, pasak jų, buvo pavogta dronų, bet ji (A. S.) yra įsitikinusi, jog trys, kadangi puikiai tai prisimena (1 t., b. l. 67-70).

Liudytoja E. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad nurodytoje parduotuvėje buvo įvykdyta dronų vagystė. Ji prekybos salėje nebūdavo, pagrinde dirbdavo kabinete. Tą dieną, kai buvo įvykdyta vagystė, žino, kad ją pakvietė viena iš pardavėjų, kuri, tiksliai neprisimena, pasakė, kad kviečia apsaugos darbuotojas. Ji nuėjo pabendrauti su apsaugos darbuotoja, pasakė, kad iš parduotuvės buvo pavogti dronai. To nei viena pardavėja nematė. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad tuos dronus vagis bėgdamas išmėtė. Ji (E. A.) pati to įvykio nematė ir nematė, kur tie dronai buvo išmėtyti. Apie įvykį sužinojo tik tada, kai tas vagis jau buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo lauke. Ji (E. A.), kai jai pranešė, jog pavogti dronai, pažiūrėjo į parduotuvės stendą, kur buvo sudėti dronai, ir pamatė, jog visa eilė dronų buvo dingusi, nors ryte dar buvo visi. Toje eilėje, kuri buvo dingusi, būdavo sudėti penki dronai. Kad asmuo pavogė būtent penkis dronus, ji (E. A.) nematė, todėl parašė pareiškime, jog pavogė penkis, nes penki dronai buvo dingę iš parduotuvės, o kad būtent jis visus pavogė – nematė. Gali būti, kad ir kažkas kitas dar anksčiau buvo pavogę kažkiek dronų, bet tai nebuvo pastebėta, o pastebėjo tik šios vagystės atveju. Kiek tiksliai būtent šis asmuo pavogė – nežino. Kai žiūrėjo vaizdo įrašą iš parduotuvės, kada buvo padaryta vagystė, ten tiksliai nesimato, kiek dėžučių jis išsineša iš parduotuvės. Pareiškime parašė penkis, nes penkių dronų trūko parduotuvei ir manė, jog juos visus ir pavogė tas pats asmuo. Kiek jai yra žinoma, vieną droną rado apsaugos darbuotojas kažkur vagies bėgimo kelyje ir buvo atsinešęs tą droną į apsaugos postą, po ko tą droną atidavė parduotuvei, Ji (E. A.) tą vieną droną, kurį atidavė apsaugos darbuotojas, padėjo į lentyną, kurioje būna brokuotos prekės, nes to drono dėžė buvo visa sulaužyta ir pats dronas buvo aplūžęs, todėl buvo realizavimui netinkamas. Jo nenurašinėjo, nes nežinojo, ko laukti toliau, manė, kad asmuo susimokės. Nežino ar tas dronas ten dar yra padėtas. Tas vienintelis dronas, kuris buvo parduotuvei grąžintas ir padėtas į brokuotų prekių lentyną, inventorizacijos metu rodė ir jį, kad yra trūkume. Kur buvo kiti dronai – nežino, sakė apsauginis, kad tie dronai buvo išmėtyti, „ištaškyti“ per visą vagies bėgimo kelią, o po to, kai vagį sulaikė, apsauginis nuėjo pažiūrėti, kur tie dronai, jų jau neberado, nes bet kas galėjo paimti. Apsaugos poste buvo padėtas tik vienas dronas, yra įsitikinusi 100 procentų, nes puikiai tai matė ir iš apsaugos atsinešė tą pati vieną droną, nes kitų ten nebuvo. Prekė nebuvo grąžinta į prekybą, nes buvo sulaužyta dėžutė ir aplaužytas pats dronas, to drono nuotraukų nedarė ir neapžiūrinėjo. Ji tiksliai nežino kiek būtent šis asmuo pavogė dronų iš parduotuvės, galimai pavogė tris, o kitus du – kažkas kitas, bet tuo nėra tikra, nes, kaip ir sakė, nematė kiek asmuo išsinešė dronų iš parduotuvės. Pagal apsauginių parodymus, kai jie pasakojo, kad vieną rado asmens bėgimo maršrute (kurį grąžino), o kitą matė automobilių stovėjimo aikštelėje, dar vieną matė pagrindiniame praėjimo take, tai galima manyti, jog jis buvo pavogęs tąkart tris dronus (1 t., b. l. 62-64).

Nusikalstamos veiks kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), yra įrodyta. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) norėjo pavogti tris dronus, paėmęs juos praėjo pro kasas, tuomet jį pradėjo vytis apsauga ir jis dronus numetė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. G. taip pat pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės bandė pavogti tris dronus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojų I. M., A. S., E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) atstovės pareiškimas su priedais, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis aukščiau nurodytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. G., 2022 m. birželio 6 d., apie 11.57 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasikėsino pavogti tris dronus (prekės Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vieno vertė 54,99 eurų, ir nesumokėjęs išėjo pro kasas, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo ir sulaikytas, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 164,97 eurus. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Pažymėtina, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas yra paduotas dėl 5 vnt. dronų vagystės, iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, jog kaltinamasis iš tiesų bandė pagrobti tik 3 vnt. šių dronų, kaip ir nurodyta kaltinime. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad bandė pavogti būtent tris dronus, šią kaltinamojo versiją patvirtina liudytojos A. S. parodymai, kuri nurodė, jog matė, kaip kaltinamasis ėjo iš parduotuvės, nešdamasis tris dronus, iš kurių du metė į ją, o su trečiu pabėgo, tačiau jį sulaikė kitas apsaugos darbuotojas. Liudytoja nurodė, kad parduotuvės darbuotojos nenurodė, kiek tokių dronų buvo pavogta, bet ji (A. S.) yra įsitikinusi, kad dronai buvo trys. Liudytoja E. A. taip pat neginčijo šios įvykių versijos, nurodė, kad iš viso trūko 5 dronų, tačiau ji tiksliai nežino, kiek dronų pavogė būtent A. G., galimai jis pavogė tris, o kitus du – kažkas kitas, nes ji nematė, kiek asmuo jų išsinešė iš parduotuvės, pagal apsauginių parodymus jis pagrobė tris dronus. Tokiu būdu, sugretinus liudytojų parodymus ir juos susiejus į visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. pasikėsino pagrobti kaltinime nurodytą dronų kiekį – tris dronus, kurių vieno vertė yra 54,99 Eur, tokiu būdu iš viso kaltinamasis pasikėsino pagrobti nedidelės 164,97 Eur vertės turtą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, pasikėsinęs pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu būdu nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Pažymėtina, kad A. G. pareikštame kaltinime dėl šios veikos buvo nurodyta, kad pagrobtas turtas priklauso parduotuvei (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų (UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo) matyti, kad juridinis asmuo, kuriam priklauso parduotuvė (duomenys neskelbtini) ir prekės, kurias pasikėsino pagrobti A. G., yra UAB (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad šioje vietoje yra padarytas rašymo apsirikimas, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant teisingą prekių savininko pavadinimą. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia jo esmės ir kaltinamojo padėties nesunkina.

Dėl bausmių skyrimo

BK 178 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatyta viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, abi šios nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, tyčinės, baigtos. Taip pat padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, bei pasikėsinta padaryti dar vieną analogišką baudžiamąjį nusižengimą, šie baudžiamieji nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. G. – nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas šešis kartus, dar du kartus teistas jau po jų padarymo (2 t., b. l. 48-55), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 56-67), nedirbantis (2 t., b. l. 68), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, kas akivaizdžiai rodo, jog pastarosios jo padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė ir akivaizdžiai vis dar nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą paskyrus tik realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijų vidurkiams, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos griežčiausios sankcijoje numatytos arešto bausmės, jų terminą nustatant mažesnį už arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį, bet artimą jam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir A. G. už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtina subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su arešto bausmėmis, paskirtomis už BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, pridedamų bausmių dalis nustatant lygias 15 parų arešto, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. G. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (6 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo) visiškai pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 parų arešto bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams 26 dienoms. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas A. G. padarė iki Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirta 7 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirtos 7 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatant lygią 5 mėnesiams, ir paskiriant A. G. galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.).

Kaltinamasis A. G. buvo BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 6 d., 13.45 val. iki 2022 m. birželio 7 d., 15.30 val. (2 t., b. l. 90-91, 97-98) bei nuo 2022 m. birželio 10 d., 22.10 val. iki 2022 m. birželio 11 d., 15.03 val. (2 t., b. l. 117-118, 124-125). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam A. G. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (iš viso 3 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, A. G. atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 94,26 eurų žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo P. M. gydymo, atlyginimo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Su ieškiniu pateiktas žalos dydį pagrindžiantis 2022 m. rugpjūčio 8 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad P. M. buvo suteiktos gydymo paslaugos bendrai 94,26 Eur sumai (1 t., b. l. 194-196). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. G. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo A. G..

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 94,26 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 161,77 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2022 m. gegužės 28 d. įvykdytos vagystės metu pagrobtų prekių vertė (2 t., b. l. 1). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą A. G. 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpyje nuo 09.34 val. iki 09.36 val., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių prekių bendrą vertę – 161,77 eurų. Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobtos prekės parduotuvei nebuvo grąžintos, todėl UAB (duomenys neskelbtini) realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo A. G. UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta civiliniu ieškovu 274,95 Eur sumai (1 t., b. l. 77). Teismas pažymi, kad vien tik asmens (fizinio ar juridinio) pripažinimas civiliniu ieškovu (atitinkamu prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu) nesuteikia šiems asmenims teisės į jų patirtos žalos atlyginimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (jame nurodomos šalys (ieškovas, atsakovas), dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, žalos pobūdis ir dydis, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis). Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas tik UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 6 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 6 d. vagystės metu iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogti 5 vnt. dronų, 54,99 Eur vertės, bendros 274,95 Eur vertės, taip pat nurodyta, kad asmuo buvo sulaikytas už patalpų lauke, realizavimui prekės netinka, padaryta žala 274,95 Eur (1 t., b. l. 1). Tačiau šiuo pareiškimu UAB (duomenys neskelbtini) neprašė įmonės pripažinti civiliniu ieškovu. Taip pat byloje yra pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijos susirašinėjimas elektroniniu paštu su UAB (duomenys neskelbtini) dėl dronų, kuriuos buvo pasikėsinta pagrobti vagystės metu, kuriame nurodyta, kad minėtų dronų parduotuvės darbuotojai neaptiko parduotuvėje, personalas nepamena, kad jie būtų grąžinti parduotuvei, taip pat nurodyta, kad minėtų dronų trūkumas buvo užfiksuotas inventorizacijos metu, pateiktas inventorizacijos aktas, kuriame nurašyti 5 vnt. dronų kaip pavogti (1 t., b. l. 71-73), tačiau teismas pažymi, kad šie dokumentai negali būti laikomi civiliniu ieškiniu. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau minėtus reikalavimus atitinkančio civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Bylą perdavus nagrinėti teisme, UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 20 d. teismo pranešimu buvo tinkamai informuota apie teisiamąjį posėdį, tačiau į teismo posėdį įmonės atstovas neatvyko. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo klausimas nespręstinas ir UAB (duomenys neskelbtini) išaiškintina, kad įmonė dėl jai padarytos žalos turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent:

D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos 50 kalibro pistoletas „UMAREX T4E HDP 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .50 kalibro sviediniais, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą (2022 m. rugsėjo 29 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005736) (1 t., b. l. 181-182) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, kadangi būtent šiuo ginklu kaltinamasis A. G. sužalojo nukentėjusįjį P. M..

Pramonės gamybos dujų balionėlis, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą (2022 m. rugsėjo 29 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005737) (1 t., b. l. 171-172) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. G..

Vokas Nr. 1, kuris grąžintas po objektų tyrimo, 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. lapkričio 22 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK002935) (1 t., b. l. 188, 190) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

3 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi voke, prisegtame prie bylos 3 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2022 m. gegužės 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto vagystė) ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2022 m. birželio 6 d. pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)) ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, A. G. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, ir A. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su arešto bausmėmis, paskirtomis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, pridedamų bausmių dalis nustatant lygias 15 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirta 7 (septynių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausme ir A. G. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. G. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 6 d., 13.45 val. iki 2022 m. birželio 7 d., 15.30 val. bei nuo 2022 m. birželio 10 d., 22.10 val. iki 2022 m. birželio 11 d., 15.03 val. (3 dienos) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį atliktą bausmės dalį.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 94,26 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 161,77 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.

UAB (duomenys neskelbtini) išaiškinti kad įmonė dėl jai padarytos žalos turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą, o būtent – pramonės gamybos 50 kalibro pistoletą „UMAREX T4E HDP 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .50 kalibro sviediniais, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą (2022 m. rugsėjo 29 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005736) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.

Pramonės gamybos dujų balionėlį, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą (2022 m. rugsėjo 29 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005737) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. G..

Voką Nr. 1, kuris grąžintas po objektų tyrimo, 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. lapkričio 22 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK002935) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

3 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus voke, prisegtame prie bylos 3 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė