Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės, Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. P. P., M. P. P., J. K., A. K., D. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-06 spendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., K. M., D. P., I. P., V. B., R. B., N. S., I. S., V. J., A. B. ir P. M. negatorinį ieškinį atsakovams Ž. P. P., M. P. P., J. K., A. K., D. R. ir R. R. dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. R., M. R., L. J., A. J., S. M., D. M., I. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Ieškovai A. M., K. M., D. P., I. P., V. B., R. B., N. S., I. S., V. J., A. B. ir P. M. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovus Ž. P. P., M. P. P., J. K. ir A. K. atlaisvinti servitutą žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3, 4, 5, 6, nugriaunant servituto teritorijoje pastatytą tvorą per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovus D. R. ir R. R. atlaisvinti servitutą žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 6, 8, 7, 5, 1, nugriaunant servituto teritorijoje pastatytą tvorą su atramine sienele per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovų solidariai ½ ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jie ir tretieji asmenys L. J., A. J., D. M., S. M. yra žemės sklypų, kurių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkai. Šiuose žemės sklypuose stovi ieškovams ir nurodytiems tretiesiems asmenims priklausantys gyvenamieji būstai. Atsakovams M. P. P., Ž. P. P., J. K. ir A. K. priklauso žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini). Atsakovai R. R. ir D. R. yra žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), dalies savininkai, valdantys pastarąjį žemės sklypą kartu su ieškovais V. J., N. S., I. S. ir trečiaisiais asmenimis V. R. ir M. R.. Visi keturi žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) yra besiribojantys ir sudaro vieną gyvenamųjų būstų kvartalą.

3. Sklypams, kurių (duomenys neskelbtini) bei Nr. (tarnaujantys daiktai), yra nustatyti servitutai. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turinys – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui tiesti 499 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 2, 6, 8, 7, 5. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turinys – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui tiesti 159 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 3, 4, 5, 6.

4. Ieškovai nurodė, kad administraciniu aktu nustatyto servituto turinys ir apimtis yra aiškūs. Ginčo servitutai su atitinkamu jų turiniu yra įregistruoti ir galiojantys visa apimtimi, todėl atsakovai privalo laikytis esamų ribojimų ir nepažeisti ieškovų teisių.

5. Atsakovai M. P. P., Ž. P. P., J. K. ir A. K. jiems priklausančiame žemės sklype bei atsakovai R. R. ir D. R. jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje, kuri skirta naudotis būtent šiems atsakovams pagal patvirtintą ir įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatyto servituto teritorijoje įrengė ir naudoja tvorą, kuri pažeidžia kitų savininkų, naudojančių šį kelio servitutą patekimui iki jiems priklausančio nuosavybės teise valdomo turto, teises. Kito kelio patekti ieškovams iki jų turto nėra. Tvoros taip pat riboja ir inžinerinių tinklų eksploatacijos galimybes. Tokiu būdu pažeidžiamos savininkų teisės, nesusijusios su valdymo netekimu. Ieškovai ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu ragino atsakovus nugriauti pastatytas tvoras, apsunkinančias jų teises, tačiau iki šiol atsakovai jokių veiksmų nesiėmė.

6. Ieškovai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos konstatavo Žemės įstatymo 21 str. pažeidimą ir nurodė tvoras pašalinti. Iki nurodyto termino šių veiksmų neatlikus, Nacionalinė žemės tarnyba persiuntė informaciją Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo. Pastaroji institucija persiuntė bylą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai, kuri atsisakė nagrinėti skundą, vadovaujantis tuo, kad tvoros statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o tai yra pagrindas pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir atsisakyti nagrinėti skundą (dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo), kartu nurodant, kad asmenys gali savo pažeistas civilines teises ginti įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovams pastačius ir naudojant tvoras servituto teritorijoje yra maždaug 2 metrais susiaurintas kelio plotis, apsunkinama/apribojama galimybė ieškovams (savininkams), kurių yra pakankamai daug, patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Be to, ieškovų kaip savininkų, neginčijamas interesas yra apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą nelaimės atveju bei turėti tinkamas sąlygas prižiūrėti (remontuojant, rekonstruojant ir pan.) šį turtą. Teigė, kad itin siauras privažiavimas apsunkintų didžiagabaričių, sunkiasvorių transporto priemonių patekimą prie ieškovų nekilnojamojo turto. Nurodė, kad iš teritorijos planavimo dokumento – detaliojo plano, patvirtinto 2007-09-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. SO-1675, matyti, kad tvoros pastatytos už užstatyti leidžiamos teritorijos ribos.

7. Atsakovai A. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-12-11 įsakymu Nr. 30-2423 „Dėl sklypų Nr. 1-6 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius, apimančius ir servituto žemės sklype važiavimo keliui, pėsčiųjų takui, inžineriniams tinklams tiesti nustatymą. 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, padalijimo“ vietoje 7500 kv. m žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti 6 atskiri sklypai. Šiuose sklypuose įsakymu nustatytas žemės servitutas – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti, keliui ir pėsčiųjų takui tiesti ir eksploatuoti. Servitutas įsakymu nustatytas dar nesuformavus ir nenumačius, kur tiksliai bus klojami inžineriniai tinklai, kelias, pėsčiųjų takas, o tik nustatytas bendras plotas, kuriame servituto pagrindu gali būti klojami inžineriniai tinklai ir kelias. Naujoje suprojektuotoje gyvenvietėje buvo pakloti inžineriniai tinklai ir dalyje servitutui priskirto pradinio ploto nutiestas kelias. Visi ieškovai ir visi atsakovai, įsigydami nekilnojamąjį turtą gyvenvietėje, turėjo teisę susipažinti su sklypo bei suvestiniu inžinerinių tinklų planais, kurie tiksliai apibrėžė kaip būtent yra įgyvendintas servitutas.

9. Atsakovai nurodė, kad siekdami užtikrinti tiek savo, tiek kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų saugumą, savo sklypą nuo kelio, kuriuo kas dieną pravažiuoja nemenkas kiekis automobilių, atsitvėrė tvora. Pažymėjo, jog tvora yra pastatyta ne ant, o šalia kelio, tvora niekaip neriboja galimybės pravažiuoti keliu ir ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį objektą, o tai reiškia, kad ieškovai turi visas galimybes įgyvendinti savo servitutines teises. Ieškiniu ieškovai nori daugiau patogumo, platesnių automobilių statymo galimybių ir siekia be jokio pagrindo riboti atsakovų nuosavybės teises daugiau nei proporcinga.

10. Atsakovai M. P. P., Ž. P. P., R. R. ir D. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovai nurodė, kad 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-2364-(01) nenumato, kokio pločio kelias turėtų būti tiesiamas, todėl laikytina, kad kelias turėtų būti toks, kad užtikrintų viešpataujančių daiktų savininkams galimybę pasiekti jiems priklausantį daiktą. Teigė, kad šiuo metu esantis kelias pilnai užtikrina galimybę ieškovams pasiekti jiems priklausančią nuosavybę, o inžineriniai tinklai jau nutiesti, todėl faktinė situacija atitinka 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-2364-(01).

12. Ieškovai nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovai aktyviais ar pasyviais veiksmais trukdo ieškovams pasinaudoti savo teise į servitutą ir naudotis keliu, nutiestu per atsakovų žemę. Atkreipė dėmesį, kad nei 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-2364-(01), nei prie jo pridedamuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, kuriose žemės sklypų vietose gali būti klojami inžineriniai tinklai, o kuriose tiesiamas kelias. Tokiu atveju, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą laikytina, kad tiek kelias, tiek inžineriniai tinklai turi būti tiesiami optimaliu būdu, mažiausiai pažeidžiant tarnaujančio daikto savininkų teises. Servitutiniu keliu be problemų pravažiuoja tiek krovininis transportas, tiek didžiagabaritės transporto priemonės, kelio plotis atitinka gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

13. Atsakovai taip pat nurodė, kad tvora, esanti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatyta su tikslu sulaikyti žemės šlaito slinkimą, kad nebūtų pažeistos šiame žemės sklype esančios komunikacijos – biologinis buitinių nuotekų valymo įrenginys, kadangi šis žemės sklypas vietomis yra net 1 metru aukštesnis už betono trinkelių dangą. Atėjus lietingam sezonui tiek tekantis vanduo, tiek su juo ir žemės/smėlis teka/byra ir ardo šlaitą, bei užteršia gretimą sklypą, o taip pat ardo šlaitą, ko pasėkoje, daroma žala įrengimams. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys biologiniai buitinių nuotekų valymo įrengimai yra išraizgyti po sklypo plotą, todėl visais atvejais jokie kiti statiniai, įskaitant kelią, šioje teritorijoje negalėtų būti statomi ir eksploatuojami.

14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2016-06-17 atliko Žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-244, kuriame nurodė, kad „vietovėje buvo patikrintos medinės tvoros su pamatais, kurios galimai pastatytos servituto - kiti servitutai (tarnaujantis) aprašymas - teisė kloti inžinierinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui ir pėsčiųjų takui tiesti, vietoje“. 2016-11-09 atlikus pakartotinį žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašius Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 49ŽN-536, Nr. 49ZN-537, nustatyta, kad situacija, užfiksuota žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-244, buvo nepasikeitusi. Vilniaus miesto skyrius turimą informaciją persiuntė Vilniaus apskrities vyriausiajam komisariatui dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo. Pastaroji institucija persiuntė informaciją Valstybinei teritorijų, planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri atsisakė nagrinėti skundą, konstatavusi pažeidimą mažareikšmiu.

15. Nurodė, kad atsakovų M. P. P., Ž. P. P., J. K. ir A. K. tvora pastatyta servituto užimamoje teritorijoje ir tokiu būdu dalį servituto ploto užtveria, jį susiaurina ir taip pažeidžia servituto teisių turėtojų ir turto savininkų, dėl kurių (turto) tinkamo naudojimo servitutas nustatytas privažiavimui. Susiaurinus kelio plotį (pastačius tvoras servituto teritorijoje) yra apsunkinama galimybė ieškovams patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

16. Trečiasis asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovams kelio servituto teritorijoje pastačius tvoras ir taip susiaurinus kelio plotį tiek ieškovams, tiek trečiajam asmeniui yra apsunkinama galimybė patekti prie jiems priklausančio turto ir taip pažeidžiami turto savininkų interesai, be to, kyla grėsmė ir turto bei asmenų saugumui.

17. Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovų pareikštais reikalavimais sutiko. Nurodė, kad kvartale yra 19 nepilnamečių vaikų, dėl atsakovų tvorų matomumas yra blogas, kadangi pravažiuojamo kelio plotas yra paliktas be kelkraščio, kuris būtų skirtas pėsčiųjų saugumui, todėl kasdien kyla grėsmė nelaimingam atsitikimui. Taip pat yra apsunkinama galimybė patekti prie trečiajam asmeniui priklausančio turto ir taip pažeidžiami turto savininkų interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 6 d. spendimu ieškinį tenkino.

19. Teismas nustatė, kad ieškovams R. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 215/1021 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4A2/b, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovams I. P. ir D. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 273/1021 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5A2/b, trečiajam asmeniui I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 219/1021 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3A2/b, tretiesiems asmenims S. M. ir D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 314/1021 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A2/b, esantis (duomenys neskelbtini).

20. Ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 157/1150 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui N. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 31/230 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 31/230 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 271/1150 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) 41, Vilniuje, atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 271/1150 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims M. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 141/1150 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 318/1009 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A2/b, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui P. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 230/1009 dalys žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A2/b, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovams K. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 206/1009 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3A2/b, esantis (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims A. J. ir L. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 255/1009 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4A2/b.

22. Atsakovams Ž. P. P. ir M. P. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 553/1051 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A2b, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams J. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 498/1051 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat vienbutis gyvenamasis namas, esantis šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A2/b.

23. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 30-1675 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai. 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo“ vietoje 7500 kv. m ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti 6 atskiri žemės sklypai, tarp jų ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys aukščiau nurodyti keturi žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra besiribojantys, sudarantys vieną gyvenamųjų namų kvartalą.

24. Ieškovams V. J., N. S., I. S., taip pat atsakovams D. R., R. R. bei tretiesiems asmenims M. R. ir V. R. nuosavybės teise priklausančiam sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo“ nustatytas žemės servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui tiesti 499 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 2, 6, 8, 7, 5.

25. Atsakovams Ž. P. P. ir M. P. P., taip pat atsakovams J. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiam sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo“ nustatytas žemės servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui ir pėsčiųjų takui tiesti 159 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 3, 4, 5, 6.

26. Atsakovai Ž. P. P. ir M. P. P. bei J. K. ir A. K. jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0101/0113:2004, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, o atsakovai D. R. ir R. R. jiems nuosavybės teise priklausančio ir pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje servituto zonoje pastatė tvoras.

27. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-17 atliko žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinę kontrolę ir nustatė, jog atsakovų tvoros yra pastatytos servitutų vietoje, surašė 2016-06-17 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-244, o 2016-11-09 atlikus pakartotinį šių žemės sklypų patikrinimą, nustatė, kad situacija, užfiksuota 2016-06-17 akte Nr. 49ŽN-244 nepasikeitė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi ieškovo skundą, nurodė atsakovams tvoras, kurios įrengtos servitutų vietoje, perkelti į atsakovams nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo teritoriją, kuriai nėra nustatytas servitutas.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad servitutai pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nustatyti administraciniu aktu, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų turinys apibrėžtas įsakymo 3.4 p. ir įsakymo 3.5 punktuose. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 30-1675 patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kurio 1.4.10 p. numatytas 499 kv. m servitutas važiavimo keliui, pėsčiųjų takui ir inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.5.10 punkte numatytas 159 kv. m servitutas važiavimo keliui, pėsčiųjų takui ir inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog detaliojo planavimo dokumentuose numatytas 6 metrų pločio kelio servitutas, skirtas važiavimo keliui ir pėsčiųjų takui, kuriame taip pat telpa visi inžineriniai tinklai, reikalingi sklypų funkcionavimui. Nurodė, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo keliami reikalavimai nustatyti servitutą teismo sprendimu, pakeičiant nustatytąjį administraciniu aktu, sumažinant ar kitaip pakeičiant servituto turinį ir/ar plotą/plotį ((civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalis)).

30. Teismas konstatavo, kad atsakovų Ž. P. P. ir M. P. P. bei J. K. ir A. K. pastatytos tvoros neleidžia viešpataujančių daiktų savininkams naudoti nustatytą servitutą pagal servituto paskirties sudedamąsias dalis – keliui bei pėsčiųjų takui eksploatuoti, taip pat atsakovų D. R. ir R. R. tvora su betonine atramine sienele neleidžia viešpataujančių daiktų savininkams naudoti nustatytą servitutą pagal servituto paskirtį – keliui eksploatuoti.

31. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog atsakovai neturi teisės statyti tvoras pačioje servituto, kurio paskirtis yra keliui ir pėsčiųjų takui tiesti, zonoje ir konstatavo, jog atsakovai kaip tarnaujančiųjų daiktų savininkai savo veiksmais, pastatant tvoras, trukdo nustatytam servitutui, kurio turinys yra aiškus iš administracinio akto bei detaliojo plano – keliui ir pėsčiųjų takui tiesti ir eksploatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai.

32. Atsakovai A. K., J. K., R. R., D. R., M. P. P. ir Ž. P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-06 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti.

33.1. Ieškovai neįrodė jokio jų teisių pažeidimo fakto, t. y., kad atsakovų tvoros ir/ar atraminė sienelė kaip nors realiai trukdytų viešpataujančių daiktų savininkams įgyvendinti jiems servituto suteikiamas teises, o tuo labiau, kad kaip nors trukdytų naudotis, valdyti ar disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atitinkamai tenkindamas nepagrįstą ieškinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.98 str. nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl būtinų sąlygų negatorinio ieškinio tenkinimui;

33.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, klaidingai interpretavo detaliojo plano aiškinamąjį raštą ir to pasėkoje nepagrįstai konstatavo, kad visas servituto plotas (t. y. 6 m pločio) turi būti skirtas keliui įrengti. Minėtame aiškinamajam rašte įtvirtinta, kad servituto ploto paskirtis - ne tik keliui ir/ar pėsčiųjų takui, bet ir inžineriniams tinklams tiesti. Be to, ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų techninių projektų aiškinamuosiuose raštuose aiškiai nurodoma, kad privažiavimas prie šių pastatų projektuojamas per detaliuoju planu suplanuoto ir anksčiau suprojektuoto 3,5 m. pločio privažiavimą, esantį atsakovams priklausančiuose sklypuose nustatytuose servitutuose. Taigi, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ((civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 ir 185 str.)) pažeidimas šiuo atveju lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo byloje priėmimą;

33.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 4.118 str. 2 d. bei 4.119 str. 2 d. nuostatas bei traktavo, kad atsakovų sklypuose yra įregistruotas kelio servitutas, kuris skirtas ir gali būti naudojamas važiuoti specialioms plačių gabaritų mašinoms, kas taip pat lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo byloje priėmimą.

33.4. Atsakovams šiuo metu priklausantiems žemės sklypuose, kurių (duomenys neskelbtini), 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo“ buvo nustatytas tokio turinio servitutas: atsakovams D. ir R. R. - teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui tiesti 499 kv. m. ploto sklypo dalyje (įsakymo 3.4 p.); atsakovams M. P. P., Ž. P. P., J. K., A. K. - teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui ir pėsčiųjų takui tiesti 159 kv. m. ploto sklypo dalyje (įsakymo 3.5 p.).

33.5. Servitutas įsakymu nustatytas dar nesuformavus ir nenumačius, kur tiksliai bus klojami inžineriniai tinklai, kelias ar pėsčiųjų takas. Pačiame įsakyme (ir / ar jo prieduose) nėra tiksliai numatyta, kur būtent turėtų būti pakloti inžineriniai tinklai bei kelio danga, o tik nustatytas bendras plotas, kuriame Servituto pagrindu gali būti klojami inžineriniai tinklai ir tiesiamas kelias ar pėsčiųjų takas. Taigi, įsakymu buvo nustatytas išimtinai „kitas servitutas".

33.6. Atsakovai M. P. P., Ž. P. P., A. K. ir J. K., siekdami užtikrinti tiek savo, tiek kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų saugumą, savo sklypą nuo servitutinio pravažiavimo atsitvėrė tvora. Tą patį padarė ir atsakovai D. ir R. R.. Kadangi atsakovams D. ir R. R. priklausantis žemės sklypas yra apie 1 m aukštesnis už gretimus sklypus, be to, jame yra įrengti biologiniai valymo įrenginiai, kuriais naudojasi viso kvartalo gyventojai, siekiant apsaugoti servitutinį pravažiavimą nuo smėlio ir purvo nuošliaužų, o tuo pačiu sklype įrengtus biologinius nuotekų valymo įrenginius, buvo įrengtas šlaito sutvirtinimas - apsauginė/atraminė sienelė.

33.7. Pažymėjo, jog atsakovų tvoros ir atraminė sienelė yra pastatyta ne ant, o šalia 3,5 m. pločio servitutinio pravažiavimo. Todėl minėti statiniai niekaip neriboja ieškovų galimybės pravažiuoti servitutiniu pravažiavimu ir patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį objektą.

33.8. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė įpareigoti atsakovus nugriauti pastatytas tvoras ir atraminę sienelę, tačiau tinkamai nepagrindė, kodėl ir kokiu būdu vien tvorų ir atraminės sienelės pastatymas ir buvimas pažeidžia ieškovų, kaip gretimų žemės sklypų ir statinių savininkų, teises.

34. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, išsamiai ir visapusiškai bei priėmė teisingą sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Servituto turinys yra aiškus. Servituto plotas (užimama teritorija) taip pat aiškiai apibrėžtas ir identifikuotas koordinuotais posūkio taškais. Nors servituto nustatymo metu nebuvo detalizuota, kur bus klojami inžineriniai tinklai, kokia bus naudojama danga, tai nereiškia, kad servitutas buvo nustatytas neaiškus ir kad jį vėliau detalizavo statytojas. Inžinerinių tinklų vietos parinkimas, statybinių medžiagų parinkimas yra statybos sprendiniai ir statytojo prerogatyva, tačiau tokie sprendiniai negali ir jokiais būdais nekeičia bei neaiškina servituto turinio. Servituto turinys gali būti keičiamas tik viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų sutarimu arba teismo sprendimu.

34.2. Aiškinamajame rašte, paaiškinimuose apie privažiavimą prie sklypų, aiškiai kalbama apie bendrą 6 m pločio servitutą, kuriuo naudosis visų keturių sklypų savininkai ir dar sklypo Nr. 2 savininkai.

34.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatyti servitutai yra ne kelio, tačiau „.kiti servitutai“. Su pastarąja apeliantų pozicija ieškovai nesutinka. Byloje nėra ginčo kad nustatytojo servituto turinį sudaro teisė tiesti ir eksploatuoti kelią bei pėsčiųjų taką. Byloje nėra ginčo, kad visi 4 kvartalo sklypai, priklausantys ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo formuojami vienu metu ir bendrai. Kelio servituto reikalingumas, jo turinys, plotis/plotas taip pat turėjo būti ir buvo sprendžiamas bendrai, t. y. bendru šių keturių sklypų viduriu: servituto dalį nustatant kiekvienam sklypui ir suformuojant bendrą servitutinį koridorių bei bendrai visiems sklypams numatant vieną bendrą kelią ir vieną bendrą pėsčiųjų taką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad bendro servitutinio koridoriaus elementus sudaro atskirai ir pėsčiųjų takas, ir kelias. Dėl to teismas pagrįstai taikė CK 4.118 str. 2 d.

34.4. Dėl atsakovų pastatytų tvorų ir atraminės sienelės servituto teisių turėtojai visiškai negali naudotis servituto jiems suteikta teise į pėsčiųjų taką bei prarado galimybe naudotis dalimi kelio servituto.

34.5. Atsakovų veiksmai (pastatytos tvoros ir atraminė tvorele) apsunkina ieškovų galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovai teigė, esą ieškovai siekia tik patogumo, o ne realiai pažeidžiamų teisių gynybos. Tačiau, matyti, kad atsakovams ženkliai susiaurinus servitutą, skirtą keliui, yra apsunkintos galimybės eismui ir atitinkamai patekimui iki ieškovų ir trečiųjų asmenų gyvenamųjų būstų. Ieškovai ir tretieji asmenys davė teismui paaiškinimus, su kokiomis problemomis nuolat ir kasdien susiduria: nuolat tenka manevruoti minimaliais atstumais (ne kartą yra buvę incidentų, įskaitant nutikusių patiems atsakovams); mažas matomumas vairuotojui ir pėstiesiems; nėra vietos pasitraukti pėstiesiems prasilenkiant su automobiliu; gyventojams paslaugas teikiančiu įmonių/įstaigų/asmenų automobiliai paliekami kelyje ir visi kiti eismo dalyviai turi laukti, kol prekės/paslaugos bus suteiktos ir automobilis atlaisvins kelią; išvažiuojant atsakovams iš užtvertų teritorijų, jie visiškai nemato, kur važiuoja ir ar nėra atvažiuojančių automobilių, einančių pėsčiųjų; tol, kol atsakovai išvažiuoja iš užtvertos teritorijos, uždaro vartus, kiti eismo dalyviai priversti laukti; atsakovai nuolat naudojasi ieškovų ir trečiųjų asmenų teritorijose nustatytu servitutu ir kita jų žemės nuosavybės dalimi ir t. t. Galiausiai, vertinant tai, kad ginčo teritorija yra gyvenamųjų namų kvartalas, laikytina, kad net minimalus servitutas privalo užtikrinti ne tik patekimą iki nuosavybės, bet užtikrinti saugų patekimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

35. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

37. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl įpareigojimo atlaisvinti servitutą žemės sklype, nugriaunant servituto teritorijoje pastatytą tvorą ir tvorą su atramine sienele, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

38. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Dėl ieškovo P. M. pakeitimo teisių perėmėja G. Š.

39. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

40. Ieškovo P. M. atstovė advokatė J. M. pateikė informaciją, jog ieškovas P. M. 2019-11-29 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido savo nuosavybę G. Š.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, yra pagrindas ieškovą P. M. pakeisti kitu asmeniu – G. Š.

Dėl bylos esmės

41. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 30-1675 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) 35 detalusis planas ir jo sprendiniai: sklypo Nr. 4, kurio ribos ir plotas 1150 kv. m., dalies S4, pažymėtos skaičiais 11, 25, 28, 29, 30, 10, patvirtintas 499 kv. m. servitutas važiavimo keliui, pėsčiųjų takui ir inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti; sklypo Nr. 5, kurio ribos ir plotas 1050 kv. m., dalies S5, pažymėtos skaičiais 11, 32, 33, 25, patvirtintas 159 kv. m. servitutas važiavimo keliui, pėsčiųjų takui ir inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti. 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), padalijimo“ vietoje 7500 kv. m ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti 6 atskiri žemės sklypai, tarp jų ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys keturi žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra besiribojantys, sudarantys vieną gyvenamųjų namų kvartalą.

42. Ieškovams V. J., N. S., I. S., taip pat atsakovams D. R., R. R. bei tretiesiems asmenims M. R. ir V. R. nuosavybės teise priklausančiam sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 35, Vilniaus mieste, padalijimo“ nustatytas žemės servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui tiesti 499 kv. m. ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 2, 6, 8, 7, 5.

43. Atsakovams Ž.P. P. ir M. P. P., taip pat atsakovams J. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiam sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 35, Vilniaus mieste, padalijimo“ nustatytas žemės servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė kloti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti bei keliui ir pėsčiųjų takui tiesti 159 kv. m. ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 3, 4, 5, 6.

44. Atsakovai Ž. P. P. ir M. P. P. bei J. K. ir A. K. jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, o atsakovai D. R. ir R. R. jiems nuosavybės teise priklausančio ir pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje servituto zonoje pastatė tvoras. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-17 atlikta žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinė kontrolė ir to pasėkoje surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai bei pareikalauta tvoras, įrengtas servitutų vietoje perkelti į nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo teritoriją, kuriai nėra nustatytas servitutas.

45. Atsakovams nevykdant Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimų, ieškovai su negatoriniu ieškiniu kreipėsi į teismą.

46. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

47. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog ieškovai yra tik žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies savininkai, tačiau nėra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Dėl šios priežasties pasisakytina, ar ieškovai, nebūdami žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkais, tačiau būdami aptarto žemės sklypo servituto turėtojais, gali reikšti savarankišką reikalavimą atsakovams dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, kuri pastatyta ant servitutinės žemės dalies.

48. Ieškovai ieškinio pagrįstumą įrodinėjo aplinkybėmis, jog atsakovai nustatyto servituto teritorijoje įrengė ir naudoja tvoras, kurios pažeidžia kitų savininkų, naudojančių kelio servitutą patekimui iki jiems priklausančio nuosavybės teise valdomo turto, teises, taip pažeidžiant savininkų teisės, nesusijusias su valdymo netekimu.

49. CK 4.113 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 straipsnio 2 dalis). CK 4.111 straipsnio nuostatos iš esmės nurodo, kad teisės į svetimą daiktą (servituto) turinį sudaro galimybė įgyvendinti valdžią daiktui (tarnaujančiam žemės sklypui). Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos (servituto) turėtojui naudotis svetimu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019). Servitutas suteikia ribotos apimties teisę naudotis svetimu daiktu (CK 4.112 straipsnio 2 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog servituto turinį sudaro teisė ribotai ir griežtai laikantis nustatytos tvarkos naudoti svetimą daiktą (tarnaujantį žemės sklypą).

50. Ieškovai servituto teisę įgiję teisėtai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu), servitutas buvo išviešintas viešajame registre, todėl ieškovai turi pagrindą kreiptis į teismą, prašydami pašalinti kliūtis naudotis servitutu. Taip pat ieškovai pagrįstai reikalauja pašalinti bet kuriuos jų teisės pažeidimus CK 4.98 straipsnio pagrindu.

51. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, klaidingai interpretavo detaliojo plano aiškinamąjį raštą ir to pasėkoje neteisingai nustatė servituto turinį. Su tokia apeliantų pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 30-1675 buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniai, nustatant atitinkamuose sklypuose atitinkamo dydžio, atitinkamose koordinatėse ir turinio servitutus, tiek 2008-03-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2364-(01) buvo suformuoti atskiri žemės sklypai ir nustatytas konkrečiai apibrėžto turinio servitutus. Be to, detaliojo plano, kuris nėra pakeistas ar panaikintas, aiškinamojo rašto II dalyje nurodyta, jog sklypuose servitutai yra skirti pravažiavimui ir inžinerinių tinklų tiesimui; servituto plotis yra po 3 m. Detaliojo plano aiškinamojo rašto III dalyje nurodyta, kad „sklypuose 3, 4, 5, 6 yra servitutai pravažiavimui ir inžinerinių tinklų klojimui. Privažiuoti prie kiekvieno minėto sklypo reikia per kitą sklypą, todėl šiuose sklypuose paliekamas servitutas, kuriuo naudosis visi keturių sklypų ir sklypo Nr. 2 savininkai. Servituto plotis sklypuose yra po 3 m, kas sudaro bendrą servituto plotį 6 m.“. Nurodytų dokumentų turinio analizė suponuoja išvadą, kad dokumentuose kalbama būtent apie bendrą 6 m pločio servitutą (po 3 m. iš kiekvienos pusės), kuriuo turi naudotis visų penkių sklypų savininkai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus dokumentus ir padarė teisingą išvadą, kurios keisti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, iš administracinių aktų turinio matyti, kad servitutas tiek inžineriniams tinklams, tiek keliui yra vienodo ploto, t. y. abiem objektams po tiek pat ploto: tiek inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti yra skirta 499 kv. m., tiek pat ir keliui tiesti ir eksploatuoti (bei kitame sklype atitinkamai po 159 kv. m.).

52. Sutiktina su ieškovais, jog atsakovai itin siaurai aiškina kelio sąvoką, teigdami, kad kelias užima tik tą teritoriją, kuri yra padengta betono trinkelėmis, o likusi dalis (maždaug po 1 metrą į abi puses), nėra kelias. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsniu, kelią be važiuojamosios dalies sudaro ir kelkraščiai, todėl aplinkybė, jog statytojas tik dalį servituto ploto nusprendė padengti betono trinkelėmis, nereiškia, kad statytojas konkretizavo kelio vietą, tačiau reiškia, jog statytojas konkretizavo kelio važiuojamosios dalies plotį. Statytojo projektuojama betono trinkelių danga - 3,5 metro rodo tai, kad statytojas sprendė dėl pasirinktos dangos medžiagos ir ja klojamo pločio, tačiau nesprendė, kad jo pasirinktas plotis uždengti atitinkama danga kartu nustato kelio servituto ribas ir tokiu būdu pakeičia galiojantį ir įregistruotą servitutą.

53. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl įregistruoto servituto turinio. Pažymėtina, jog nustatytas servitutas skirtas keliui, inžineriniams tinklams įrengti ir kelią eksploatuoti transporto priemonių judėjimui, kas atitinka kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, sampratą, tikslą, paskirtį. Į servituto turinį įrašyta paskirtis dėl inžinerinių tinklų įrengimo niekaip nepanaikina pagrindinės nustatyto servituto paskirties – privažiavimo prie kiekvieno žemės sklypo.

54. Apeliantų argumentai, jog tvorų buvimas niekaip nepažeidžia ieškovų, kaip gretimų žemės sklypų ir statinių savininkų, teises, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo tvoros stovi servituto teritorijos ribose. Atsakovai, ginčydami ieškovų teisių pažeidimą, patys atsiliepimuose nurodo, kad eismas ginčo keliu yra pakankamai intensyvus, todėl atsakovams daugiau nei trečdaliu susiaurinus kelio plotį, judėjimas keliu, manevravimas, apsisukimas, parkavimas yra akivaizdžiai apsunkinamas. Šias aplinkybes įrodo ir šalių pateiktos nuotraukos, ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu fiksuotos aplinkybės. Eismo dalyviai, manevruodami minimaliais atstumais tarp kliūčių, nesant kelio kelkraščiams, akivaizdžiai kelia grėsmę savo bei kitų asmenų turtui, gyventojų saugumui. Be to, iš pačių atsakovų pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotos sunkiasvorės transporto priemonės, matyti, kad toks transportas užima iš esmės visą kelio plotį, nepaliekant jokio tarpo net žmogui praeiti.

55. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininkų sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Atsakovai turėjo įrodyti aplinkybę, jog ginčo tvoros buvo pastatytos laikantis gretimų žemės sklypo ribų, laikantis įstatymų reikalavimų, tačiau to nepadarė, todėl prisiėmė galimų neigiamų padarinių kilimo riziką. Be to, atsakovai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame nurodoma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atsakovai taip pat pažeidžia ir CK 4.111 straipsnio 1 dalyje, 4.112 straipsnio 1, 3 dalyse, 4.113 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas tarnaujančio daikto savininko pareigas.

56. Pažymėtina, jog atsakovams susiaurinus kelio plotį, pastačius tvoras servituto teritorijoje, yra ne tik apsunkinama ir apribojama galimybė ieškovams bei tretiesiems asmenims patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto, bet ir trukdoma apsaugoti ieškovų, trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą nelaimės atveju, kadangi itin siauras privažiavimas apsunkina didžiagabaričių transporto priemonių patekimą. Taigi, atsakovai, kaip tarnaujančiųjų daiktų savininkai, savo veiksmais, pastatant tvoras, trukdo nustatytam servitutui, kurio turinys yra aiškus iš administracinio akto bei detaliojo plano – keliui ir pėsčiųjų takui tiesti ir eksploatuoti.

57. Apibendrinant išdėstytą, atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo, todėl apeliacinio skundo tenkinti teisinio pagrindo nėra.

58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

60. Iš atsakovų apeliantų A. K., J. K., R. R., D. R., M. P. P. ir Ž. P. P. priteistinos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo ieškovams A. M., K. M., D. P., I. P., V. B., R. B., N. S., I. S., V. J., A. B. ir P. M..

61. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovą P. M. pakeisti kitu asmeniu – G. Š.

Apeliantų atsakovų A. K., J. K., R. R., D. R., M. P. P. ir Ž. P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų atsakovų A. K., J. K., R. R., D. R., M. P. P. ir Ž. P. P. ieškovams A. M., K. M., D. P., I. P., V. B., R. B., N. S., I. S., V. J., A. B. ir P. M. 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.