- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-589-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00095-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Eigirdas Činka (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB „EB teisė ir konsultacijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Druskininkų butų ūkis"
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2FB-1699-233/2020, kuria buvo patvirtintas L. P. kreditorinis reikalavimas G. B. bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartimi G. B. iškelta bankroto byla, jos bankroto administratoriumi paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, nustatytas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti bankrutuojančio asmens kreditorius ir jų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino G. B. kreditorius ir jų reikalavimus, tame tarpe L. P. kreditorinį reikalavimą 1486,07 Eur sumai.
4. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatoms, pateiktas nustatytu terminu, kreditorių reikalavimai neginčijami, pagrįsti, todėl juos tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu L. P. prašo panaikinti 2020 birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarties dalį dėl jo kaip kreditoriaus L. P. 1486,07 Eur reikalavimo patvirtinimo.
6. Nurodo, kad kreditoriniai reikalavimai ir skolininkės skola jo atžvilgiu atsirado 2020 m. balandžio 27 d. Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį, tai yra jau po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kas prieštarauja FABĮ 23 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms.
7. Teigia, kad įtraukiant jį į kreditorių sąrašą, kai to neleidžia FABĮ, pažeidžiami jo interesai išsireikalauti pilno kreditorinio įsipareigojimo įvykdymo, kurio jis galėtų reikalauti civilinio kodekso nustatyta tvarka, nes skolininkė tokiu būdu ( dėl jo sprendžiant fizinio asmens bankroto byloje) išvengtų didelės dalies įsipareigojimo vykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą G. B. prašo atmesti ieškovo L. P. atskirąjį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties skundžiamą dalį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad kreditoriaus L. P. reikalavimas dėl 1338 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo tenkintas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-233/2019, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2020 m. gegužės 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi liko nepakeistas, papildomai L. P. priteista 268 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
10. K. L. P. kreditorinis reikalavimas negali būti vykdoma kitaip, kaip tik FABĮ nustatyta tvarka. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
11. Bankroto administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašo kreditoriaus L. P. 2020 m. birželio 10 d. atskirąjį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-254-278/2020, matyti, kad kreditorius bylinėjimosi išlaidas (kurios ir sudaro kreditoriaus reikalavimą), patyrė iki bankroto bylos iškėlimo.
13. Kreditoriaus L. P. reikalavimas atsirado iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis - tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo atsiradimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditoriaus reikalavimai fizinio asmens bankroto byloje.
17. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar kitokio fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
18. FABĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis).
19. Apelianto teigimu, jo kreditorinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas nepagrįstai jį įtraukė į kreditorių sąrašus.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriaus L. P. reikalavimas dėl 1338 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsirado, kuomet Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo tenkintas ieškovo ieškinys, kuris 2020 m. gegužės 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi liko nepakeistas bei papildomai L. P. priteista 268 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21. Įstatyme numatyta, kad fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau lingvistiniam teisės normos aiškinimui neturi būti teikiama lemiama reikšmė.
22. Byloje ginčo dėl to, kad teismo procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantui įsiteisėjo ir tapo vykdytinas tik po to, kai įsiteisėjo 2020 m. kovo 6 d. teismo nutartis iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant ar tai yra reikalavimas atsiradęs iki ar po bankroto bylos iškėlimo, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne ieškinio pareiškimas teisme ar jo patenkinimas sukuria reikalavimo teisę. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).
24. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimų, sutiktina su bankroto administratoriaus argumentais, kad kreditoriaus L. P. reikalavimas atsirado iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, kuomet L. P. faktiškai patyrė bylinėjimosi išlaidas, o ne tuomet, kai jos buvo priteistos teismo procesiniu sprendimu.
25. Įstatymas numato, kad kreditorius, siekiantis, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas fizinio asmens bankroto byloje, turi pareikšti kreditorinį reikalavimą (FABĮ 23 straipsnis). Bylos duomenimis, apeliantas tokio reikalavimo nei bankroto administratoriui, nei teismui nebuvo pareiškęs. Tačiau teismo vertinimu , į kreditorių sąrašą gali būti įtrauktas ir kreditorius, atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo, nes tai gali būti padaryta ir pagal bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktus kitų teismų, antstolių, kitokių institucijų ar pareigūnų dokumentus (bylas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1524-241/2017). Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apygardos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančio asmens, administratorius pagrįstai įtraukė į apelianto reikalavimą į bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašą. Priešingu atveju, galėtų susidaryti situacija kuomet, kreditorius, nors ir žinodamas apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau sąmoningai nepareiškęs reikalavimų bankroto byloje, įgytų pranašumą prieš kitus kreditorius, nes galėtų net ir pasibaigus bankroto bylai reikalauti vykdyti jo reikalavimus. Būtent apie tokius ketinimus ir nurodė apeliantas atskirajame skunde.
26. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Apelianto reikalavimas nepatenka į sąrašą reikalavimų, kurių nebūtų galima nurašyti, todėl, teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tačiau ir apelianto reikalavimas, net jeigu jis būtų ir neįtrauktas į kreditorių sąrašą. Teismas pažymi, jog tokios pat pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-767-1092/2019).
27. Kreditorius, kuris žinodamas apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir yra pagrįstai į trauktas į kreditorių sąrašą, teismui pripažinus, kad jo prievolė atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali būti vertinamas kaip atsisakęs reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, plačiau dėl jų nepasisako.
29. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.