Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios G. M. įmonės bankroto administratoriaus M. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios G. M. įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, civilinėje byloje Nr. B2-467-212/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovams G. M. įmonei ir G. M. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi iškelta G. M. įmonės bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 6 d. 2017 m. birželio 30 d. teisme gautas įmonės bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Bankroto administratorius nurodė, kad jis per teismo nustatytą terminą gavo vieno kreditoriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – 8 837,63 Eur dydžio finansinį reikalavimą, su kuriuo administratorius neturi pagrindo nesutikti, todėl prašė jį patvirtinti teismo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi:patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – 8 837,63 Eur, UAB „Pharma Baltica“ – 2 896,20 Eur, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės – 2 175,44 Eur, J. R. – 664,80 Eur, A. V. firmos „Alvas“ – 166,89 Eur, F. K. – 533,16 Eur, UAB „4finance“ – 317,05 Eur;atmetė administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo.Teismas nustatė, kad administratoriui buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 8 837,63 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Taip pat teismas nustatė, kad tiesiogiai teismui buvo persiųsti antstolės I. B. vykdomieji raštai, pagal kuriuos iš G. M. ir G. M. įmonės neišieškota: UAB „Pharma Baltica“ – 2 896,20 Eur, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovei – 2 175,44 Eur, J. R. – 664,80 Eur, A. V. firmai „Alvas“ – 166,89 Eur, F. K. – 533,16 Eur, UAB „4finance“ – 317,05 Eur. Įvertinęs tai, kad administratorius šių byloje esančių vykdomųjų raštų neginčija, teismas sprendė, kad šie kreditoriai įtrauktini į kreditorių sąrašą su nurodytais finansiniais reikalavimais.Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog administratorius patikrino įmonės sandorius, išsiaiškino visas debitorines skolas, galimybes sudaryti taikos sutartį su buvusiu įmonės vadovu. Taip pat teismas pažymėjo, kad įmonė turi kreditorių, tačiau jų susirinkimas dar nesušauktas, kreditoriai nesprendė klausimo dėl įmonės bankroto proceso trukmės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti supaprastintą bankroto procesą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovės bankrutuojančios G. M. įmonės bankroto administratorius M. Ž. atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir išbraukti iš įmonės kreditorių sąrašo UAB „Pharma Baltica“, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovę, J. R., A. V. firmą „Alvas“, F. K. ir UAB „4finance“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neturėjo pagrindo tvirtinti kreditorių UAB „Pharma Baltica“, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės, J. R., A. V. firmos „Alvas“, F. K. ir UAB „4finance“ finansinių reikalavimų pagal antstolės persiųstas vykdomąsias bylas, nes šie kreditoriai nepateikė savo reikalavimų bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą, o praleidę teismo nustatytą terminą reikalavimų tiesiogiai teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria į bankrutuojančios G. M. įmonės kreditorių sąrašą įtraukti kreditorių UAB „Pharma Baltica“, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės, J. R., A. V. firmos „Alvas“, F. K. ir UAB „4finance“ kreditoriniai reikalavimai, priimtos G. M. įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ „Regitra“ 2017 m. liepos 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateikta informacija apie bankrutuojančios G. M. įmonės ir jos savininko G. M. transporto priemones; VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ 2017 m. liepos 3 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateikta informacija apie bankrutuojančios G. M. įmonės ir jos savininko G. M. techniką iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro; 2017 m. birželio 30 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie G. M. nekilnojamąjį turtą. Šie duomenys, apelianto vertinimu, pagrindžia atskirojo skundo reikalavimą.Atsižvelgiant į tai, kad apelianto teismui pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl antstolės į bankroto bylą perduotų vykdomųjų dokumentų teisinės reikšmės kreditorinių reikalavimų tvirtinimo aspektu ir nėra reikšmingi atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti (jie galėtų būti svarbūs svarstant supaprastinto bankroto proceso taikymo galimybę, tačiau teismo priimtame atskirajame skunde šis klausimas nekeliamas), apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis).

Dėl bylos esmės

Byloje kilo ginčas dėl antstolės į bankroto bylą perduotų vykdomųjų dokumentų teisinės reikšmės kreditorinių reikalavimų tvirtinimui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tvirtinti kreditorių UAB „Pharma Baltica“, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės, J. R., A. V. firmos „Alvas“, F. K. ir UAB „4finance“ finansinių reikalavimų pagal antstolės persiųstas vykdomąsias bylas, nes šie kreditoriai nepateikė savo reikalavimų bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą, o praleidę teismo nustatytą terminą reikalavimų tiesiogiai teismui nepareiškė. Taigi, apelianto teigimu, nurodyti kreditoriai, nepaisydami to, kad dėl jų materialiųjų teisinių reikalavimų yra pradėtos ir vykdomos vykdomosios bylos (vėliau sustabdytos, o vykdomieji dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui), teismo nustatytu terminu vis tiek privalėjo tiesiogiai kreiptis į bankroto administratorių arba bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui; kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka; jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 2 896 Eur baudą (ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis, CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi iškelta G. M. įmonės bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 6 d. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. raštu antstolių kontoroms išsiuntė įsiteisėjusios teismo nutarties dėl bankroto bylos G. M. įmonei iškėlimo patvirtintą kopiją. Antstolė I. B. 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. birželio 8 d. patvarkymais dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 12 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui ginčo vykdomuosius dokumentus dėl įsiskolinimų išieškojimo iš G. M. įmonės ir G. M..Taigi antstolė I. B. vykdomuosius dokumentus pirmosios instancijos teismui pateikė ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus kreditorius gali būti įtrauktas į kreditorių sąrašą atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1855/2013; 2007 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-341/2007). Vadinasi, vykdomosiose bylose pareikšti reikalavimai į kreditorių sąrašą gali būti įtraukiami be papildomo jų pareiškimo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad iš ĮBĮ nuostatų negalima daryti išvados, jog į kreditorių sąrašą negali būti įtrauktas kreditorius, atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo, nes tai gali būti padaryta ir pagal bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktus kitų teismų, antstolių, kitokių ĮBĮ nurodytų institucijų ar pareigūnų dokumentus (bylas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207/2008).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai patvirtino atsakovų G. M. įmonės ir G. M. kreditorių UAB „Pharma Baltica“, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės, J. R., A. V. firmos „Alvas“, F. K. ir UAB „4finance“ finansinius reikalavimus pagal teismui antstolės pateiktus vykdomuosius dokumentus ir pagrįstai įrašė juos į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.