Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-992-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
T-992-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00361-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-992-1017/2018
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00361-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu (kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis, nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. kovo 10 d., nustatyta bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 10 d., pusę bausmės jis bus atlikęs 2019 m. kovo 10 d.; neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 5 metus 6 mėnesius 10 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-32 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo V. M. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą Nr. 59-169 taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą (su intensyvia priežiūra).

Šalies argumentai

N. V. J. (nurodydamas, jog pagal įgaliojimą veikia ir nukentėjusiojo Š. J. vardu) BPK 360 straipsnio 2 dalies pagrindu pateikė skundą, kuriame prašė netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M.. Nurodė, kad buvo įvykdyta itin žiauri žmogžudystė, o atliktos bausmės dalis yra neadekvačiai maža ir nesiekia netgi minimalios taikomos bausmės už žmogžudystę. Be to, nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis V. M. atsisako prisiimti atsakomybę už padarytą nusikaltimą ir toliau teigia gynęsis. Pažymėjo, jog nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai melavo dėl įsiskolinimų dengimo bei savo išsilavinimo lygio; jis pats nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, dalį žalos jiems atlygino tik Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondas. Be kita ko, pažymima, jog Lygtinio paleidimo komisija skundžiamą nutarimą priėmė vienašališkai, nesulaukusi įstatyme numatyto termino ir neatsižvelgusi į nukentėjusiųjų atsiliepimus, tokiu būdu buvo pažeistos jų teisės ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 8 dalies bei 164 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo V. J. (kuris nurodė, jog pagal įgaliojimą veikia ir nukentėjusiojo Š. J. vardu) 2018 m. rugsėjo 6 d. prašymas, kurio 1-4 punktus teisėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija nutarta nagrinėti, priimant teismo nutartį dėl teismui pateikto nutarimo (ne)tvirtinimo. Šiuose prašymo punktuose teismo prašoma panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. kaip neteisėtą ir pažeidžiantį nustatytą šio klausimo nagrinėjimo tvarką, kadangi minėtas nutarimas buvo priimtas, nesulaukus įstatyme numatyto termino dėl nukentėjusiųjų pozicijos pateikimo ir neatsižvelgus į nukentėjusiųjų nuomonę. Taip pat prašoma įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją laikytis BVK nuostatų; bei įpareigoti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento administracijas atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės.

Atsiliepimas

Prokurorė atsiliepime dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priimto V. M. atžvilgiu, prašė šio nutarimo netvirtinti. Nurodė, kad formalių kriterijų buvimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindas. Prokurorės nuomone, teigiama nuteistojo V. M. charakteristika patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jis vieną kartą yra baustas už pažeidimą, padarytą bausmės atlikimo metu, aštuonis kartus skatintas. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad V. M. atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą, todėl jam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos namų, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas; svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Būtina įvertinti ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija nebuvo vieningos nuomonės, vienas komisijos narys išsakė atskirąją nuomonę ir siūlė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; be to, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 3 d.).

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Be to, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokole Nr. 58-32 nurodoma, kad komisijos posėdyje dalyvavo dauguma komisijos narių (penki iš aštuonių šios komisijos narių ir komisijos sekretorė, kuri nėra komisijos narė), sprendimui taikyti lygtinį paleidimą pritarė dauguma dalyvavusių narių – keturi komisijos nariai, prieš taikymą pasisakė viena komisijos narė. Taigi komisijos posėdis buvo teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M., kuriam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliks 2019 m. kovo 10 d. V. M. 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, t. y. ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai nuteistasis faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Vadinasi, V. M. yra faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir šios straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir turėjo teisę teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Bylos duomenimis, nuteistasis V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 18 balų (statiniai veiksniai sudaro 2 balus, dinaminiai veiksniai – 16 balų).

Dėl nurodyto darytina išvada, kad V. M. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo. Tačiau pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam V. M., įvertintina tai, kad jis svarstymui Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai pristatytas pirmą kartą, nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – 18 balų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejų, priklausomybių dėl žalingų įpročių nenustatyta, jo mąstymas ir elgesys yra adekvatūs, atitinka asmens amžių, išsilavinimą, aplinkybes; savitvardos problemos nestebimos, nuteistasis lengvai komunikuoja, geba valdyti savo neigiamas emocijas, agresyvumo ženklų neatskleidžia; nėra konfliktiškas, bendrauja mandagiai; nėra duomenų, jog nuteistasis būtų sietinas su kriminaline subkultūra; kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad V. M. tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir atlikdamas bausmę, dirbo. Atlikdamas bausmę, dalyvavo daugybėje įvairių programų bei išklausė įvairius kursus, atliko daug gerbūvio darbų. Be to, nuteistasis V. M. nuo 2017 m. spalio 23 d. yra perkeltas į Vilniaus pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį, nuo 2017 m. spalio 25 d. jam suteikta teisė išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą; nuteistasis nuolat naudojasi teise dėl trumpalaikės (dviejų parų) išvykos į namus. Jis palaiko socialinius ryšius, bendrauja su gyvenimo drauge, vaikais. Taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas aštuonis kartus (už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, už mokslo rezultatus ir kt.). Taigi byloje yra daug nuteistąjį V. M. teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Nepaisant nustatytų aplinkybių, minėta, jog, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo, be kita ko, atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas svarbias aplinkybes.

Nustatyta, kad V. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: nuteistasis 2014 m. kovo 7 d., Vilniuje, gimnazijos rūsyje, konflikto su P. J. metu tyčia jai sudavė plaktuku ir kirstuku aštuonis smūgius į galvą bei veidą ir keturis smūgius peiliu į krūtinės sritį, po ko ji įvykio vietoje mirė. Taigi, nors V. M. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jo padarytas nusikaltimas, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka bausmę, yra priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, kuris turėjo šeimą, vaikų. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, ši aplinkybė taip pat turi įtakos. Be to, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Pastebėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nuteistasis ne iš karto atskleidė įvykdytą nusikalstamą veiką. Jis nesutiko ir su priimtu teismo nuosprendžiu, skundė jį apeliacine tvarka, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jis gynėsi nuo P. J., kad jos elgesys jį išprovokavo. Faktiškai jo nuomonė nėra pasikeitusi ir dabar – nuteistasis, nors ir pripažįsta nužudęs kitą žmogų, ir toliau teigia, kad įvykdyta nusikalstama veika buvo impulsyvi, neplanuota jo reakcija į aukos provokacijas ir puolimą, t. y. teigia, jog jo veiksmai buvo savigynos tikslais, nors tokią versiją teismai yra atmetę.

Taip pat reikšminga ir tai, kad V. M. amžius šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 47 metai, t. y. brandaus amžiaus, kai jo asmenybė, mąstymas, požiūris bei elgesio modelis jau yra tvirtai susiformavęs. T. S. tyrimo išvadoje nurodyta kaip kriminogeninis veiksnys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą (2016 m. kovo 30 d.) buvo baustas už mobiliojo telefono turėjimą, pats prisipažino turėjęs telefoną ir jungęsis prie socialinio tinklo. Bylos duomenimis, iki šiol nėra atlyginta teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteista žala. Teismo sprendimais iš viso yra priteista iš nuteistojo 75 087,96 Eur skolos, neišieškotas skolos likutis – 50 688,71 Eur, tačiau nukentėjusiųjų teigimu, nuteistasis pats nėra atlyginęs nukentėjusiesiems žalos, priteistos baudžiamojoje byloje; jiems dalį žalos atlygino tik Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondas; prieš tai turėtus du įsiskolinimus nuteistasis pilnai padengė.

Įvertintina ir tai, kad realiai nuteistasis V. M. iki šios dienos yra atlikęs nedidelę dalį jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės – 4 metus 6 mėnesius. Tuo tarpu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Be to, BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kurios taikomos nuteistajam V. M., nustato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo – atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo konkrečiu atveju V. M. yra paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. maksimali riba, kuomet nuteistieji gali prašyti juos paleisti lygtinai, atlikę pusę jiems paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, kuomet nuteistasis V. M. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, kuomet jis nėra realiai atlikęs net pusės jam paskirtos bausmės, nusikaltimas įvykdytas esant nuteistajam brandaus amžiaus, iki šiol jis visiškai nepripažįsta savo kaltės, yra baustas bausmės atlikimo metu, teismo nuosprendžiu priteista nukentėjusiesiems žala nėra atlyginta, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Dėl nurodyto netvirtintinas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..

Dėl nukentėjusiųjų skunde nurodytų argumentų, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažeidė BVK 157 straipsnio 8 dalies ir 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, priėmusi nagrinėjamą nutarimą, nors dar nebuvo suėjęs įstatyme numatytas terminas nukentėjusiesiems pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo svarstyti klausimą dėl jo lyginio paleidimo, teismas pažymi, kad vien šiuo pagrindu (netvirtinti) naikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nėra pagrindo, kadangi nukentėjusieji savo teisę išreikšti jų nuomonę dėl svarstomo klausimo įgyvendino, pateikę skundą, kurį teismas nagrinėja šioje byloje.

Be to, nukentėjusieji teismui pateiktame prašyme prašo įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją laikytis BVK nuostatų bei įpareigoti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento administracijas atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės. Teismas šioje byloje sprendžia tik klausimą dėl teismui pateikto Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. tvirtinimo arba netvirtinimo, tuo tarpu Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, bylos duomenimis, šiuo metu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų aukščiau paminėtų BVK nuostatų pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė