- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-240-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01043-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- J. P., M. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovams J. P., M. P., tretieji asmenys byloje – notarė V. B., notarė R. I. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarytą J. P. dovanojimo sandorį sūnui M. P. ir pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – pripažinti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra ieškovės V. P. nuosavybė: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad mamos O. P. pavedimu, 2004 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 11 d. įgaliojimų pagrindu, sutvarkė tėvų nuosavybės teisės atstatymo į žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dokumentus, išpirko ją ir atliko žemės sklypų teisinę registraciją. 2007 m. rugsėjo 11 d. O. P. testamentu jai (dukrai V. P.) paliko visą savo turtą. Kadangi paminėto turto savininkė O. P. dėl sveikatos būklės ir garbaus amžiaus negalėjo tinkamai pasirūpinti savo nekilnojamuoju turtu, siekiant įteisinti neatidėliotinus veiksmus valdant minėtą nekilnojamąjį turtą (ir atsižvelgiant į tai, kad testamentas įsigalioja tik mirus testatorei), buvo nutarta sudaryti dovanojimo sutartį, kuris iš esmės neprieštarauja O. P. testamentui. Jos brolis, atsakovas J. P., nepretendavo į minėtą turtą, nesirūpino minėto turto, nuosavybės teisės atstatymo į žemę dokumentais, be kita ko, nelankė ir neprižiūrėjo mamos O. P., todėl jokio ginčo nebuvo, kad mama O. P. jai (V. P.) minėtą turtą padovanotų. Dviem 2008 m. rugsėjo 2 d. Prienų rajono 1-ąjame notaro biure sudarytomis dovanojimo sutartimis mama jai minėtą turtą padovanojo asmeninėn nuosavybėn, kuris jai priklausė iki 2016 m. rugsėjo 19 d., t. y. ginčijamo sandorio sudarymo. Nuo dovanojimo sutarties sudarymo praėjus beveik aštuoneriems metams atsakovas pradėjo įkalbinėti mamą, kad įtikintų ją, ieškovę, kad ji padovanotų ½ dalį žemės sklypų. Tuo metu santykiai su atsakovu buvo geri, todėl ji neprieštaravo. Jis ieškovės atžvilgiu buvo mandagus, paslaugus ir rūpestingas, ėmėsi iniciatyvos tvarkyti ir prižiūrėti turtą, žadėjo pastatyti ūkinį pastatą – pirtį, todėl 2016 m. rugsėjo 19 d. Prienų rajono 1-ąjame notaro biure buvo sudaryta Dovanojimo sutartis, kuria ji, dovanotoja V. P., padovanojo savo broliui J. P. asmeninėn nuosavybėn ½ savo turimų žemės sklypų ir pastatų.
3. Po Dovanojimo sutarties sudarymo kai ieškovė paprašė atsakovo padėti prižiūrėti mamą, jo elgesys pasikeitė. Atsakovas J. P. judviejų mamą pradėjo nuteikinėti prieš pačią ieškovę, mama tapo priešiška jai. Ieškovei pareikalavus atsakovo grąžinti turtą, iš jo pusės sekdavo necenzūriniai žodžiai, grasinimai. Po šio incidento, po tam tikro turinio atsakovo žinučių, ji susirgo psichikos sutrikimu (liga) – pasikartojantis depresinis sutrikimas. Gydymas tęsėsi apie 5 metus ir šiai dienai dar yra juntamos pasekmės po pasibaigusių teisminių procesų. Atsakovas nuolat grasina, rašo įžeidžiančias žinutes, laiškus, koneveikia, gadina įrangą, ištraukia hidroforą, kuriuo traukiamas vanduo iš šulinio, užrakina ūkinį pastatą, nors jie yra skirti bendram naudojimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovai J. P. ir M. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovės patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovė V. P. yra atsakovo J. P. sesuo, M. P. teta ir krikšto motina. Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 02-07-520 ir sprendimo Nr. 69/15289 pagrindu buvo perkeltos atsakovo J. P. seneliams priklausiusios žemės, kurias paveldėjo jau tuo metu miręs atsakovo J. P. tėvas bei motina, į dabartinę vietą adresu (duomenys neskelbtini), o ne kaip nurodo ieškovė, jog ji atstatinėjimo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 2004 – 2005 m. su ieškove atsakovas J. P. sutarė atnaujinti, pagražinti savo tėviškę. Buvo nutarta iškasti tvenkinį vietoj pelkės, pastatyti ūkinį pastatą – pirtį. Visi kartu sutarė, kad žemę su visais statiniais mama padovanos dukrai, t. y. ieškovei, o susitvarkius visus dokumentus ir aplinką, ieškovė pusę, t. y. ½ dalį jam priklausančio tėvų nekilnojamojo turto, padovanos jam ir jie bus bendrasavininkai. Viskas pagal susitarimą ir vyko, buvo iškastas tvenkinys, savo rankomis atsakovas bei su kitų pagalba pastatė pirtį, tačiau metai ėjo, o ieškovė vis delsė padovanoti jam turto dalį, kol galiausiai vieną dieną 2015 metų rudenį ieškovės sutuoktinis R. P., ieškovės akivaizdoje girdint motinai, atsakovo sūnui M. P., ieškovės sūnui L. P., liepė atsakovui J. P. dingti iš mamos namų, nes jo (J. P.) neva ten nieko nėra. Po šio įvykio mama primygtinai pradėjo reikalauti ieškovės padovanoti jam (atsakovui) pusę ginčo turto, priešingu atveju ji kreipsis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Po šių O. P. išdėstytų teiginių ieškovė dar apie metus laiko, iki 2016 metų rudens, vengė, rasdama įvairiausių priežasčių, pateisinimų, sudaryti atsakovui ½ ginčo turto dovanojimo sutartį, tačiau 2016 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sandoris buvo patvirtintas. Nurodo, kad nuo tos dienos, kai dovanojimo sandoris buvo patvirtintas, ieškovė viešai, girdint jų motinai pareiškė, jog atsisako bendrauti ir su mama, ir su juo (atsakovu), perduodama atsakovui motinos kompensuojamųjų vaistų knygelę, pareikšdama, jog ji mama daugiau nesirūpins, jai jos sveikata ir gyvenimas nebeįdomus.
6. Po dovanojimo sandorio įforminimo atsakovas ir jo žmona L. P. toliau rūpinosi motina. 2019 metų vasarą pablogėjus mamos sveikatai nuolatos ją slaugė, tačiau jai prireikus rimtos medikų pagalbos buvo priverstas ją paguldyti į Jiezno slaugos ligoninę. Dar labiau pablogėjus mamos sveikatai ji buvo perkelta į Prienų ligoninę, kur ir mirė. Atsakovas J. P. organizavo mamos laidotuves, jas apmokėjo, o ieškovė atvyko tik antrą laidotuvių dieną, nes poilsiavo Šventojoje. Nuo tos dienos kai mirė šalių motina ieškovės elgesys pasidarė nebepakenčiamas, ieškovė nuolatos atsakovui grasino teismais, visais įmanomais būdais ujo jį ir jo šeimą, kad tik jie nepasirodytų sodyboje, nors jie vieninteliai ja rūpinasi ir prižiūri, priešingai nei ieškovė. Po tokio nepakeliamo ieškovės ir jos šeimos elgesio bei atsakovui jau būnant garbaus amžiaus (sunku vienam prižiūrėti sodybą), jis buvo priverstas ginčo turto dalį padovanoti savo sūnui M. P.. Tikėjosi, jog ieškovė su atsakovo sūnumi galbūt geriau sutars, bendromis jėgomis išlaikys, tvarkys sodybą, tačiau ieškovės elgesys su atsakovo sūnumi išliko toks pats, niekuo nepasikeitė. Atsakovas rūpinosi sodyba ir ją puoselėjo, pastatė pirtį, kurios pastatymas kainavo didelius pinigus. 2022 m. pirtis buvo perdažyta, buvo iškastas tvenkinys, atsakovas savo lėšomis įvedė vandentiekį, vietinę kanalizaciją. Ginčo turto dovanojimo sutartis negali būti vertinama kaip apsimestinis sandoris, nes juo nebuvo siekta apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ar slepiant kitą sandorį perleisti ginčo turtą dovanojimo sutarties pagrindu. Sandoris šiuo atveju išreiškė tikrąją J. P. valią jį dovanoti savo sūnui M. P.. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties institutą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 720 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. P. naudai, 134,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė V. P. ir atsakovas J. P. 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4236, kurios pagrindu ieškovė atsakovui J. P. padovanojo nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. P. (ieškovės V. P. brolis) ir jo sūnus M. P. (atsakovas šioje byloje bei ieškovės krikštasūnis) 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 6786, kurios pagrindu J. P. padovanojo savo sūnui M. P. aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovė, siekdama panaikinti ginčo dovanojimo sandorį, turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko prieš ją veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovė nurodo, jog J. P. po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus – nuteikė jų mamą prieš ieškovę, kiršino jas, naudojo psichologinį spaudimą, tąsė po teismus (inicijavo baudžiamąją bylą prieš ieškovę, siekiant ją apkaltinti mamos sužalojimu). Ieškovės argumentai, kad atsakovas nuteikė mamą prieš ją, kad jas kiršino, niekaip neįrodyti šioje byloje. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovės V. P. ir jos mamos O. P. (mirusios – (duomenys neskelbtini)) santykiai buvo konfliktiški, tai patvirtina ir pačios ieškovės pasisakymas teisme, kad kai ji atvažiavo pas mamą ji ją puolė, todėl ji turėjo gintis ir suėmė jai už rankų, tuomet mamai atsirado mėlynės. Tai patvirtina ir liudytojo V. Ū. parodymai teisme, kad kai jis bendravo su O. P., tai ši skundėsi dukra, sakė, kad konfliktas prasidėjo dėl turtų – dėl žemės sklypų, kai ji (O. P.) liepė V. dalį jų grąžinti broliui J.. Ieškovė kaltina savo brolį, atsakovą, kad jis inicijavo baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad baudžiamąjį procesą inicijavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kaltinimą byloje palaikė prokuroras, įvertinęs visą bylos medžiagą. Ieškovė akcentuoja, kad baudžiamojoje byloje priimtas išteisinamasis 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, tačiau nepaaiškina kokią. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P. paliudijo tik tai, ką jam nurodė pati mama O. P. bei jis nurodęs teismui, kad mamos ir sesers charakteriai neauksiniai, kad jų santykiai konfliktiški. Teismas išteisino ieškovę, nes padarė išvadą <...> kad V. P. elgesys, kuomet ji paėmė ir laikė nukentėjusiosios rankas kol ši nusiramins, turi būti vertinamas kaip bandymas apsiginti nuo netinkamai besielgiančios motinos, o ne bandymas tyčia sukelti savo motinai fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą, <...>. Išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo nustatyti neteisėti, nesąžiningi atsakovo J. P. veiksmai, ar kad jis būtų teikęs melagingus liudijimus. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas, kaip prejudicinę reikšmę šioje byloje turintis, Kauno apygardos teismo nuosprendis, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Šiuo nuosprendžiu nebuvo nustatyti jokie nesąžiningi ir smerktini geros moralės požiūriu atsakovo J. P. veiksmai šio baudžiamojo proceso metu.
10. Taip pat ieškovė nurodžiusi kaip atsakovo gerai moralei prieštaraujančius veiksmus tai, kad atsakovas J. P. ištraukė hidroforą, kuriuo traukiamas vanduo iš šulinio, užrakino ūkinį pastatą, savavališkai nugriovė ūkinį pastatą, nemoka komunalinių mokesčių. Ieškovės nurodomi atsakovo veiksmai neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kai vertinami sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, kai turi būti nustatyti tokie atsakovo veiksmai, kurie smerktini taip pat griežtai, kaip pasikėsinimas į dovanotojo gyvybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad knygutėje yra įrašas, kuriuo tarp šalių vyksta ginčas dėl elektros kainos, kuris paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovas nemoka už elektrą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų, kurie galėtų sudaryti teisinį pagrindą pripažinti 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.472 straipsnio pagrindu.
11. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovės veiksmai, tiriamas bei vertinamas jos elgesys. Susipažinęs su į bylą pateiktos 2016 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 4232 turiniu, teismas nustatė, jog sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį. Taigi, šalys notarui atskleidė tikrąją savo valią ir ją išreiškė sudarytoje dovanojimo sutartyje. Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, nurodžiusi skirtingas dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes. V. P. tvirtinusi, jog brolis pradėjo įkalbinėti mamą, kad įtikintų savo dukrą (ieškovę), kad ji padovanotų ½ dalį turto, ir ji ginčo turtą padovanojo broliui, nes santykiai su atsakovu J. P. buvo geri, jis buvo mandagus, rūpestingas, ėmėsi iniciatyvos tvarkyti ir prižiūrėti turtą, žadėjo pastatyti ūkinį pastatą – pirtį. Tame pačiame ieškinyje ieškovė nurodžiusi ir tai, kad padovanojo turtą savo broliui neatsižvelgdama į tai, kad brolis nesirūpino turtu ir mama, mamos neatvažiuodavo net aplankyti. Teismo posėdžiuose ieškovė nurodžiusi, kad sandorį sudarė laisva savo valia, niekieno neverčiama, pati užsakė notarą ir pas jį patvirtino ½ dalies turto dovanojimo sandorį. Šios bylos ginčo objektas nėra tai, kuris bendraturtis kiek lėšų ir darbo investavo į pirties statybas, svarbu yra tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtinę, kad tvenkinį kasė ir pirtį statė kartu, siekiant išgražinti mamos tėviškę, nes taip buvo sutarta su jų mirusia mama. Teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju ieškovės valios sudaryti ginčo dovanojimo sandorį susiformavimui lemiamą įtaką turėjo kokie nors atsakovo tyčiniai nesąžiningi veiksmai. Ieškovė neįrodė ir antrojo ieškinio pagrindo, t. y. neįrodė, kad ginčo sandorį ji sudarė atsakovo apgaulės įtakoje (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Šalies argumentai
12. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti ir kitą dovanojimo sutartį CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, sudarytą 2022 m. rugsėjo 7 d. tarp J. P. ir jo sūnaus M. P., kadangi minėtas sandoris neatspindi tikrųjų šalių ketinimų, o yra akivaizdžiai apsimestinis. Atsakovas J. P. tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje labai nuosekliai ir aiškiai nurodė, jog būdamas jau garbaus amžiaus nusprendė ginčo turtą padovanoti sūnui M. P., nes šis turtas ir turi būti paliktas ateities kartoms. Dovanojimo sandoriu buvo išreikšta aiški abiejų šalių valia dovanoti ir priimti dovaną. J. P., kaip teisėtas savo turto dalies savininkas, galėjo su turtu elgtis savo nuožiūra. Dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, kadangi ginčo turtas realiai atsakovui M. P. buvo perduotas naudotis, tačiau atsakovas M. P. neprieštarauja, kad ginčo turtu naudotųsi ir jo tėvas. Atsakovės argumentai, kad dovanojimo sutartyje nurodyti seni kadastriniai duomenys, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant sandorio apsimestinumą. Dovanojimo sandorį rengia pagal Registrų centro duomenis notaras ir tvirtina notaras. J. P. ir M. P. tikroji valia dėl ginčo turto buvo išreikšta, todėl minėta dovanojimo sutartis negali būti traktuojama kaip apsimestinis sandoris. Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės dėl ieškinio senaties nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 23 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš už ieškinio ribų, nes patikslintu ieškiniu apeliantė prašė pripažinti apsimestiniu 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarytą J. P. dovanojimo sandorį sūnui M. P. ir pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą V. P. dovanojimo sutartį J. P., ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime minimas turtas (pirtis) nebuvo ir nėra ginčo dalykas, nes jo nėra kaip daikto (nėra užregistruotas nekilnojamojo turto registre), antra, atsakovas nereiškė tokio reikalavimo šioje byloje priešieškiniu. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas J. P. už savo darbą gavo atlygį iš V. P., ir tokias aplinkybes pats patvirtino teismo posėdžio metu. Visas medžiagas pirko iš savo lėšų būtent V. P., statinys suprojektuotas ir pastatytas būtent apeliantės lėšomis, kaip asmeninė nuosavybė. Atsakovas apgavo ieškovę, tyčia suklaidino teigdamas, kad bus lengviau tvarkyti žemės sklypus kartu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad apeliantės sprendimą dovanoti lėmė ne laisva valia, o atsakovo apgaulė, psichologinis spaudimas, apeliantės itin didelis nuolankumas ir pasikliovimas atsakovo valia. Teismas nevertino šalių paaiškinimų, kad dovanotojas J. P. net ir po sandorio sudarymo elgėsi kaip šeimininkas ginčo turto dalyje. J. P. neketino iš tikrųjų perleisti savo sūnui dovanojimo sutartimi ginčo turto dalies, o šia sutartimi buvo siekiama išvengti teisinių pasekmių. J. P. savo turtą gali palikti surašant testamentą arba J. P. turtą paveldės įpėdiniai pagal įstatymą. Atsakovas, gavęs dovanų iš ieškovės turto dalį, vienašališkai nustatė naudojimosi visa sodyba tvarką, dėl ko iš šiuo metu ieškovė negali naudotis visais statiniais ir turtu, nes atsakovas yra užrakinęs pastatą ir nėra perdavęs raktų.
15. Nei J. P., nei M. P. jokių mokesčių už sodybą nemokėjo, nemoka šiuo metu ir neketina mokėti ateityje. Teismas neįvertino, kad atsakovo veiksmai - šulinyje esančio vandens hidroforo atjungimas nuo elektros energijos tiekimo, nuo kurios priklauso vandens tiekimas ir užrakinimas pačio šulinio, kuriame yra hidroforas, eliminuoja galimybę naudotis pastatu pagal paskirtį ir tai neatitinka teismų praktikoje suformuoto geros moralės kriterijaus. Geros moralės principai negali pateisinti tokio atsakovo elgesio, kai jis užrakina ir atjungia hidroforą. Tokiu poelgiu atsakovas sąmoningai, sistemingai, ilgą laiką siekė pakenkti seseriai, padaryti jos gyvenimą sunkiu, nepakeliamu. Apeliantė, dovanodama atsakovui sklypą, negalėjo įsivaizduoti, jog atsakovas jam padovanotą turtą panaudos tam, kad atkeršytų, išlietų savo pyktį ant jos, eliminuojant galimybę naudotis vandeniu. Teismas šališkai vertino tik atsakovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, visai neatsižvelgė į apeliantės pateiktas aplinkybes ir faktus.
Atsiliepimas
16. Atsakovai J. P. ir M. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
17. Nurodė, kad ieškovės valia dėl dovanojimo sutarties sudarymo atsakovui J. P. susiformavo nuosekliai. Ginčo turtas atsakovui buvo padovanotas kai šalių santykiai buvo geri, jie pablogėjo kai ieškovė prieš atsakovo motiną panaudojo smurtą, tas aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu kai ieškovė buvo kaltinamoji dėl smurto prieš motiną. Skirtinguose patikslinto ieškinio punktuose ieškovė nurodė skirtingas dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes. Nagrinėjant bylą iš esmės pati ieškovė patvirtino, kad sandorį sudarė laisva savo valia, nieko neverčiama. Šios bylos ginčo objektas nėra tai, kuris bendraturtis kiek lėšų ir darbo investavo į pirties statybas. Nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu elgesį ieškovės atžvilgiu. Vien tas faktas, kad ieškovės netenkino atsakovo elgesys ir jų pablogėję santykiai po smurto prieš šalių motiną, negali būti vertinamas kaip nesuderinamas su minėtu geros moralės institutu tiek teisingumo, tiek padorumo kriterijų prasme.
Šalies argumentai
18. Atsakovas J. P. ginčo turto dalį perleido savo sūnui beveik metai prieš tai, kai ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Sandoris šiuo atveju išreiškė tikrąją J. P. valią jį dovanoti. Ieškovė tik 2023 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą, senaties terminas pareikšti reikalavimus, atsakovų nuomone, baigėsi vėliausiai 2019 m. gegužės 7 d. Teismas skundžiamu sprendimu turėjo taikyti ieškinio senaties institutą, kaip praleidus terminą ir nesant svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, nesuteikdamas pirmenybės atsakovų pateiktiems įrodymas, liudytojo parodymus, tinkamai įvertino abiejų šalių į civilinę bylą pateiktus rašytinius dokumentus bei jų paaiškinimus, padarė pagrįstas išvadas, kurios lėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. ieškovė V. P. ir atsakovas J. P. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4236, kurios pagrindu ieškovė atsakovui J. P. padovanojo nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
21. Atsakovas J. P. (ieškovės V. P. brolis) ir jo sūnus M. P. (ieškovės krikštasūnis) 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 6786, kurios pagrindu J. P. padovanojo savo sūnui M. P. aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarytą J. P. dovanojimo sandorį sūnui M. P. ir pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją – pripažinti, kad ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas yra ieškovės V. P. nuosavybė.
23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš už ieškinio ribų. Pasisakydamas dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 47–48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo.
24. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime minimas turtas (pirtis) nebuvo ir nėra ginčo dalykas, nes jo nėra kaip daikto (nėra užregistruotas nekilnojamojo turto registre), antra, atsakovas nereiškė tokio reikalavimo šioje byloje priešieškiniu. Bylos medžiaga, šalių teikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, jog pačios šalys byloje kėlė klausimus, dėstė argumentus, susijusius su pirties pastato statyba. Pati apeliantė net ir apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su pirties statyba - teigia, jog ji pirko visas medžiagas, suprojektavo ir pastatė statinį, o atsakovas ją suklaidino, teigdamas, kad bus lengviau tvarkyti žemės sklypus kartu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, vertino šalių nurodytas aplinkybes. Tai, kad teismas sprendime paminėjo aplinkybes, susijusias su pirtimi, nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Šiuo atveju teismas nepriėmė siurprizinio sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra kildinami iš šalių nurodytų aplinkybių, teismas pasisakė dėl visų ieškovės ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje vertino ieškovės ir atsakovės nurodomas aplinkybes, dėl jų pasisakė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, peržengė ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovo veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir tai sudaro pagrindą nuginčyti 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą dovanojimo sandorį. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų išaiškinta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Akcentuotina, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
26. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pagrindą panaikinti dovanojimą sudarančiais veiksmais gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Šiuo atveju ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas J. P. po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus – nuteikė jų mamą prieš ieškovę, kiršino jas, naudojo psichologinį spaudimą, tąsė po teismus (inicijavo baudžiamąją bylą prieš ieškovę, siekiant ją apkaltinti mamos sužalojimu). Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, baudžiamąjį procesą inicijavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kaltinimą byloje palaikė prokuroras, įvertinęs visą bylos medžiagą, baudžiamojo proceso pagrindas buvo ieškovės ir jos mamos fizinis konfliktas, po kurio ieškovės ir atsakovo motina davė paaiškinimus tyrėjai. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovės ir jos motinos santykiai buvo konfliktiški, ieškovės teiginiai, kad atsakovas nuteikė mamą prieš ją, kad jas kiršino, šioje byloje nėra įrodyti. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovo atliekami gerai moralei prieštaraujantys veiksmai yra tai, kad jis ištraukia hidroforą, kuriuo traukiamas vanduo iš šulinio, užrakina ūkinį pastatą, savavališkai nugriovė ūkinį pastatą, nemoka komunalinių mokesčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės nurodomi atsakovo elgesio pavyzdžiai patvirtina šalių konfliktiškus santykius, egzistuojančius nesutarimus dėl naudojimosi bendru turtu, nesutarimus dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo, tačiau neįrodo, jog atsakovas atliko veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, kaip tai numato CK 6.472 straipsnio 1 dalis, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai.
27. Apeliantė byloje taip pat įrodinėjo, jog jos sprendimą sudaryti 2016 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sandorį lėmė ne jos laisva valia, o atsakovo apgaulė. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020). Ginčams dėl sandorio nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 61 punktas).
28. Apeliantė teigia, kad ji sudarė ginčo sandorį dėl atsakovo apgaulės, psichologinio spaudimo, apeliantės itin didelio nuolankumo ir pasikliovimo atsakovo valia. Šie apeliantės teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė byloje nurodė skirtingas dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas, nes pats atsakovas įkalbinėjo šalių mamą, kad ji įtikintų ieškovę, jog ji atsakovui padovanotų pusę ginčo turto, ieškovė sutiko, nes jos ir atsakovo santykiai buvo geri, atsakovas buvo mandagus, rūpestingas, ėmėsi iniciatyvos tvarkyti ir prižiūrėti turtą, žadėjo pastatyti ūkinį pastatą – pirtį, tačiau tame pačiame ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji ginčo turtą padovanojo atsakovui nors jis ir nesirūpino nei mama, nei turtu, neatvažiuodavo net aplankyti. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad sandorį sudarė laisva savo valia, niekieno neverčiama, pati užsakė notarą ir pas jį patvirtino ½ dalies turto dovanojimo sandorį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, o netgi paneigia apeliantės teiginius apie tai, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju ieškovės valios sudaryti ginčo dovanojimo sandorį susiformavimui lemiamą įtaką turėjo kokie nors atsakovo tyčiniai nesąžiningi veiksmai, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ginčo sandorį sudarė laisva valia ir savo iniciatyva, kas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai.
29. Ieškovė taip pat ieškinyje reiškė reikalavimą CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu panaikinti ir kitą dovanojimo sutartį, sudarytą 2022 m. rugsėjo 7 d. tarp J. P. ir jo sūnaus M. P., kadangi minėtas sandoris neatspindi tikrųjų šalių ketinimų, o yra akivaizdžiai apsimestinis. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-288/2009).
30. Šiuo atveju atsakovas J. P. byloje nuosekliai paaiškino sandorio sudarymo aplinkybes – jis būdamas garbaus amžiaus nusprendė ginčo turtą padovanoti sūnui M. P., tikėjosi, jog jo sūnus geriau sutars su ieškove. Dovanojimo sandoriu buvo išreikšta aiški abiejų šalių valia, dovanoti ir priimti dovaną. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino šalių paaiškinimų, kad dovanotojas J. P. net ir po sandorio sudarymo elgėsi kaip šeimininkas ginčo turto dalyje, jog ieškovė negali naudotis visais statiniais ir turtu, nes atsakovas yra užrakinęs pastatą ir nėra perdavęs raktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, kuriose yra atskleidžiami šalių nesutarimai dėl naudojimosi ginčo turtu, yra susijusios su naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimais, kurie šioje byloje nėra keliami. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. P. ir M. P. tikroji valia dėl ginčo turto buvo išreikšta, ieškovė byloje neįrodė, jog šiuo sandoriu būtų dengiamas kitas sandoris, todėl minėta dovanojimo sutartis negali būti traktuojama kaip apsimestinis sandoris (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šališkai vertino tik atsakovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, visai neatsižvelgė į apeliantės pateiktas aplinkybes ir faktus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo jos pateiktų įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
32. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
34. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo J. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 800 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.