- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- 1-17-322/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00023-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- Ž. P., D. B.
kaltinamajai D. B., jos gynėjui advokatui R. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. P. , gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir asmuo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalyje( 3 epizodai) ir BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir
D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti Ž. P. individualioje įmonėje, spec. vidurinio išsilavinimo, neteista
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. P. nuo 1998 m. liepos 16 d. vykdydamas jam priklausančiose kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatytas, apgaulingai tvarkė individualios veiklos apskaitą, o būtent:
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (galiojo nuo 2003-12-30 iki 2012-12-31)“, „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01)“ ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, sąmoningai siekdamas nuslėpti dalį jam priklausančiose kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų, padedant įmonės darbuotojai D. B., tiesiogiai vykdančiai kaimo turizmo paslaugas, kuriai nurodė parduoti apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas asmenims, neišrašant jiems privalomų apskaitos dokumentų – pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų ir kasos pinigų priėmimo kvitų, dėl ko laikotarpyje nuo 2016 sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, D. B., pardavus kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) apgyvendinimo ir žvejybos paslaugų, tai yra: J. B. 2016m. sausio mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 100 Eur, M. R. 2016 m. kovo mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 150 Eur, G. V. 2016 m. gegužės mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 170 Eur, S. Š. 2016 m. gegužės-liepos mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 90 Eur, A. P. 2016 m. gegužės- rugsėjo mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 30 Eur, A. B. 2016 m. gegužės- rugsėjo mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 130 Eur, G. Š. 2016 m. gegužės- rugsėjo mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 60 Eur, S. M. 2016 m. gegužės- rugsėjo mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 45 Eur, V. Ž. 2016 m. gegužės- rugsėjo mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 60 Eur, A. V. 2016 m. birželio mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 200 Eur, S. R. 2016 m. birželio- rugpjūčio mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 60 Eur, M. B. 2016 m. liepos mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 100 Eur, O. V. 2016 m. liepos mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 250 Eur, R. M. 2016 m. liepos mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 140 Eur, A. R. 2016 m. rugpjūčio mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 140 Eur, R. G. 2016 m. rugpjūčio mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 200 Eur, R. E. 2016 m. rugpjūčio mėnesį pardavus apgyvendinimo paslaugas už 130 Eur, A. R. 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pardavus žvejybos paslaugas už 45 Eur, G. Š. 2016 m. rugpjūčio mėnesį pardavus žvejybos paslaugas už 15 Eur, iš viso pardavus paslaugų už 2115 Eur - neįformino jų buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą ir
pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimus „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ (Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai yra sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., tiksli data nenustatyta, paslėpė nenustatytu būdu, vietoje bei laiku, buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. Ž. P. individualios veiklos dokumentus - pardavimų, kasos registrus už 2016 m. rugsėjo mėnesį, pardavimų, kasos dokumentus ir registrus už 2016 m. spalio – gruodžio mėnesius dėl ko negalima iš dalies nustatyti Ž. P. individualios veiklos, turto, ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 metus.
Be to, Ž. P., eidamas nuo 2010-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir vadovaudamas visai įmonės veiklai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2011-01-12 iki 2011-01-26, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (galiojo nuo 2003-12-30 iki 2012-12-31)“, „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01)“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pardavė medienos iš viso už 14424,27 Lt (4177,56 Eur): pagal 2011-01-12 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32,442 m3 medienos už 7228,04 Lt (2093,39 Eur) ir pagal 2011-01-26 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 31,749 m3 medienos už 7196,23 Lt (2084,17 Eur ) ir ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais bei nepateikė buhalterei L. P. įrašyti į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 metus.
Be to, Ž. P., eidamas nuo 2010-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir vadovaudamas visai įmonės veiklai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-06-15, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (galiojo nuo 2003-12-30 iki 2012-12-31)“, „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01)“ ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ pardavė medienos iš viso už 5794,30 Eur o būtent: pagal 2016-03-29 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21, 290 m3 medienos už 1319,98 Eur, pagal 2016-03-30 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37,540 m3 medienos už 2177,32 Eur, pagal 2016-06-13 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. 27,100 m3 medienos už 1897,00 Eur ir pagal 2016-06-15 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. 15,510 m3 medienos už 400,00 Eur ir ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais bei nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitininkei L. A. įrašyti į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 metus.
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas vykdant Ž. P. individualią veiklą.
Kaltinamasis Ž. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis vykdė individualią veiklą miškininkystės, žvejybos, kaimo turizmo, žuvies auginimo srityse. Žvejybos veikla ir kaimo turizmo veikla – šios paslaugos buvo teikiamos kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini). Jis vykdė pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes „nusamdė“ buhalteres, o ar buhalterės sudarinėjo konkrečius apskaitos registrus jis pasakyti negali, bet jeigu sudarinėjo, tai registrai turi būti. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, įmonės vadovas nesudarinėja apskaitos registrų, o keičiantis buhalteriams, apskaitos dokumentus buhalterė turi perduoti vadovui. Kaltinime nenurodyta, kad jam( Ž. P.) būtų pateikti buhalterinės apskaitos registrai, todėl jis negali būti atsakingas už tai, kad, galimai, registrų nėra. Nėra jokios informacijos kad apskaitos registrai neva tai paslėpti, nes nėra prasmės slėpti registrus kuomet yra pirminiai apskaitos registrai. Jis pats individualios veiklos buhalterinės apskaitos netvarkė, apskaitą tvarkė buhalterės L. P., R. A., taip pat buvo samdoma įmonė. Kas tvarkė apskaitą nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 neprisimena. Dėl to, jog yra kaltinamas nepateikęs individualios veiklos 2016-09 mėnesio pardavimų, kasos registrų už 2016 m. rugsėjo mėnesį, pardavimų kasos dokumentų ir registrų už 2016 m. spalio –gruodžio mėnesį - paaiškinti negali nieko, nes neprisimena. Mano, kad apskaitos dokumentus, kuriuos reikalavo pateikti FNTT – viską pateikė. Ar pats išrašinėdavo kokius nors buhalterinės apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis dėl paslaugų suteikimo, pasakyti taip pat negali, mano, kad nėra išrašęs, bet „vienetinių atvejų gal yra buvę“. D. B. dirbo ir šiuo metu dirba jo įmonėje vadybininke, ji dirbo ir 2016 metais, jos pareiga buvo priimti svečius, aprodyti sales, sudaryti sutartis su klientais. Dėl pinigų priėmimo dokumentų išrašymo ji tardavosi su buhaltere, būdavo, kad buhalterija dokumentus išrašydavo, bet galėjo būti kad ir D. B. išrašydavo, ypač savaitgaliais. Paėmusi pinigus ji turėjo pareigą išrašyti klientui kvitą, parduoti jį į buhalteriją, o pinigus perduoti jam ( Ž. P.). D. B. pati suskaičiuodavo pinigus, kurie būdavo gauti už žvejybą, už salių nuomą ir perduodavo jam, o dokumentus (sąskaitas, pinigų gavimo kvitus) ji perduodavo į buhalteriją. Būdavo atvejų, kai jis pats iš D. B. paimdavo kasos pajamų orderius, sąskaitas ir perduodavo į buhalteriją. D. B. tvarkydavo ir patalpų nuomą, kartais ją pakeisdavo L. A., jo draugė( ji nebuvo įdarbinta). Už patalpų nuomą būdavo imamas avansas. Kai klientai sumokėdavo avansą, tada buvo sudaroma sutartis. Kai klientas paduodavo pinigus darbuotojai, ji išrašydavo sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas ne visada būdavo išrašomi kartu. Būdavo išrašomi kartu, jeigu būdavo iš karto apmokama visa pinigų suma, o kai sumokėdavo tik dalį avanso būdavo išrašomas tik pinigų paėmimo kvitas, o sumokėjus visą sumą - išrašoma sąskaita faktūra. Tai, kad liudytojai yra nurodę, jog 2016 m. sausio –rugpjūčio mėnesiais jie pirko žvejybos ir apgyvendinimo paslaugas jo sodybose ir už tai mokėjo pinigus įvairiomis sumomis, bet jiems nebuvo išrašomi pinigų paėmimo kvitai ir sumokėtos sumos neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, paaiškinti negali, mano, kad turėjo būti įtraukta, o žmonėms turėjo būti išrašomi kvitai, niekas specialiai nieko neslėpė. Kasininko funkcijas atliko buhalterė, ji perduodavo jam( Ž. P.) grynus pinigus( užrašydavo ant lapelio sumą), o pinigų paėmimo kvitai likdavo pas buhalterę. Po VMI patirtinimo „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo neišrašytas pinigų paėmimo kvitas, daugiau tokių atvejų, mano nebebuvo, nes tada griežtai pasakė: „ jeigu gaunate pinigus, išrašykite kvitus“.
Kaltinamoji D. B. teisme kalta prisipažino iš dalies, bet duoti parodymus ir atsakyti į klausimus atsisakė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja D. B. parodė, kad datos tiksliai nepamena kai pradėjo dirbti pas Ž. P. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)" tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį su ja sudarė Ž. P.. Pradėjo dirbti pagalbine darbuotoja, tvarkydavo nuomojamas patalpas. V. Ž. P. pasiūlė jai priiminėti užsakymus. Kaimo turizmo sodyba teikia pirties paslaugas, apgyvendinimo paslaugas išnuomojant namelius, nuomoja sales įvairiems pokyliams. Ž. P. jai davė telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu jai skambina klientai ir užsako paslaugas kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat davė kaimo turizmo paslaugų sutarčių blankus ir paaiškino, kad užsakius paslaugas ji surašytų sutartį, pagal nustatytus įkainius. Surašant sutartį yra imamas avansinis mokestis, o saugumui užtikrinti kai kada ir užstatas, priklausomai nuo paslaugos kainos numatytos sutartyje. Priimdama pinigus iš klientų, ji pinigų priėmimo kvitų neišrašo. Surašo tik kaimo turizmo paslaugų sutartį, kurioje ir nurodo paslaugos kainą, užstato sumą, bei avanso sumą. Klientai, taip pat užsakydami kaimo turizmo paslaugas pinigus sumoka į banko sąskaitą. Ji Ž. P. individualios veiklos apskaitos netvarko. Kas tvarko apskaitą nežino. Gautus pinigus už suteiktas paslaugas ji atiduoda Ž. P.. Jis yra išaiškinęs, kad ji turi pildyti tik sutartį ir nėra nurodęs pildyti daugiau jokių dokumentų. Sąskaitų faktūrų ji neišrašinėja. Kas jas išrašo ji nežino, tačiau kai klientas reikalauja sąskaitos, ją išrašo L. A.. Priimdama užsakymą ji į atskirą sąsiuvinį užsirašo kliento numerį, pageidaujamą atvykti datą, vardą arba pavardę, kokią paslaugą užsakė, jos kainą. Jei klientas atvykęs davė avansą, ji užsirašo kokią sumą davė. Dirbdama pas Ž. P. kaimo turizmo sodyboje nei karto nėra išrašiusi pinigų priėmimo kvito, nes jai to Ž. neliepė, o pati nežinojo. Kiekvieną savaitę ji pildo tokią ataskaitą kiek pinigų už paslaugas buvo gauta. Ataskaitą su pinigais atiduoda Ž. P.. Už suteiktas kaimo turizmo paslaugas sąskaita faktūra yra išrašoma ne visuomet, o tik tiems kurie to reikalauja, bei tiems kurie pinigus pervedė į Ž. P. sąskaitą banke. Kaimo turizmo paslaugų sutartys taip pat nėra saugomos, praėjus keletui dienų ar savaitei po paslaugos suteikimo, sutartis ji paprasčiausiai sudegina ar išmeta. Kalendoriniams metams pasibaigus ji išmeta ir sąsiuvinius, kuriuose užsirašydavo klientus užsakiusius paslaugas. Kiekvienų metų pradžioje pradeda pildyti naujus užrašus apie priimamus užsakymus. Už 2016 metus, užrašus ir likusias sutartis 2016-12-22 iš jos paėmė FNTT pareigūnai kratų metu. ( b.l. 5,6, tomas 5).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų Ž. P. ir D. B. kaltė įrodyta.
Liudytoja V. L., buvusi (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvios kontrolės skyriaus vyriausia specialistė, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti patikrinimą, nuvykus bandė daryti kontrolinį užpirkimą, tai yra užsisakyti patalpas. Vėliau tęsė patikrinimą ir prašė pateikti įmonės – (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, tačiau dokumentai pateikti nebuvo. Kontrolinį patikrinimą atliko 2016-08-25, kartu dalyvavo kolegos A. G. ir G. V.. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančias (duomenys neskelbtini) - kaimo turizmo sodybą- juos pasitiko administratorė ir aprodė namelius kuriuos galima nuomoti pobūviams, ar tiems kurie nori pailsėti. Darant kontrolinį patikrinimą norėjo užsakyti namelį, administratorė paėmė avansą, neva surašė sutartį, kuri nebuvo užregistruota. Daugiau jokių dokumentų administratorė nedavė- nei kasos kvito, nei čekio, kad paėmė pinigus. Po to administratorė buvo informuota, kad tai kontrolinis patikrinimas. Nuomos kainos tiksliai nepamena, o avansas buvo 80 Eur, šie pinigai administratorei buvo paduoti į rankas, turėjo būti išrašyti dokumentai už tai, kad paima pinigus. Įmonė turi išrašyti kasos orderį, arba pinigų priėmimo kvitą, arba išduoti elektroninį kasos aparato čekį, kurie yra oficialūs ir registruoti. Informavus administratorę apie kontrolinį patikrinimą ši pasakė, kad neturi jokių kitokių dokumentų, kuriuos ji galėtų pateikti. Tada kvietėsi vadovą, kad jis atvyktų ir paaiškintų situaciją, bei pateiktų dokumentus. Kasos orderis ir pinigų priėmimo kvitas nebuvo išduotas, o pinigai paimti ir tai yra pažeidimas, nes priimant pinigus turi būti išduoti oficialūs ir registruoti dokumentai su visais rekvizitais. Sutartis, kurią išrašė administratorė, yra netinkamas dokumentas, pagal mokesčius reglamentuojančius teisės aktus, tai yra buhalterinės apskaitos įstatymą, visais atvejais pinigus paėmęs subjektas privalo išduoti mokėjimo patvirtinantį dokumentą. Priimdamas pinigus turi išrašyti dokumentą, kuriame turi būti visi reikalaujami rekvizitai, tai yra registracija, data, bei visi nurodyti rekvizitai teisės aktuose.
Liudytojas J. B. paaiškino, kad jam keletą kartų teko būti „(duomenys neskelbtini),“ tačiau tos įstaigos vadovo nepažįsta asmeniškai. Pirmą kartą tiksliai nepamena 2011 ar 2013 metais su draugais ten rinkosi švęsti Joninių, išsinuomojo patalpas dviem paroms, kitą kartą ten buvo žiemos metu, kokiais metais neprisimena, galimai 2016 m. sausio mėnesį, su draugais vėl išsinuomojo „(duomenys neskelbtini)“. Užsakymą padarė jis pats, paskambinęs telefonu ir susitaręs dėl patalpų nuomos, užsakymą telefonu priėmė moteris. Visi susirinkę vakare šventė, o rytą išsiskirstė. Už paslaugas mokėjo pinigais, kiek tiksliai nepamena, gal 100 Lt už parą, sumokėjo pinigus moteriai, o 2016 metais kiek mokėjo eurais nepamena. Kad pinigus sumokėjo tikrai atsimena, o kad būtų gavęs pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą neprisimena, atrodo, kad tokio dokumento negavo. Be to, kiek pamena, prieš išsinuomojant patalpas buvo sudaryta sutartis, jis paliko užstatą, kurį išvykstant jam grąžino.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2015 ar 2016 metais, tiksliai neprisimena, apie 10 kartų buvo atvažiavęs žvejoti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį, tvenkinio savininką Ž. ten yra matęs, už žvejojimą reikėdavo mokėti, viską tvarkė moteris, kuriai sumokėdavo pinigus už žvejybą ir ji duodavo apyrankę su registracijos numeriu. Kartais ateidavo ne moteris, o pats šeimininkas Ž.. Kiek pamena, už žvejybą mokėdavo grynais pinigais – 15 Eur, tuomet užfiksuodavo vardą, pavardę, telefono numerį, bei duodavo apyrankę ant kurios užrašydavo numerį. Apyrankės buvo popierinės, įvairių spalvų- rožinės, oranžinės ir geltonos, su numeriu, apyrankę laikydavo iki žvejybos pabaigos, nors jos grąžinti nereikėjo. Daugiau jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus, negaudavo. Kartais pinigus šeimininkui, o kartais moteriai mokėdavo. Ar ta moteris ten dirbo klausimų nekilo, nes ji su apyrankėmis ateidavo. Ateidavo ta pati moteris, šviesiais plaukais, su savimi turėdavo sąsiuvinį, ar žurnalą, kur fiksuodavo duomenis. Kas ateidavo ir atnešdavo apyrankes, tai tas ir žurnalą turėdavo. Ten yra du tvenkiniai, iš vienos gatvės pusės ir iš kitos. Žvejodavo abiejuose tvenkiniuose. Žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)" priklauso P. kaip ir (duomenys neskelbtini) kaime esantys tvenkiniai. Prieš pradėdamas žvejybą, sumokėjęs pinigus, niekada nereikalavo, kad būtų sudaroma paslaugų teikimo sutartis, nei kad būtų išduodamas kvitas, kad sumokėjo pinigus. Negali tvirtinti, kad posėdžių salėje sėdinti moteris yra ta pati, kuri rinkdavo pinigus už žvejybą, bet panaši. Salėje sėdintis vyras tikrai yra Ž..
Liudytojas S. M. paaiškino, kad 2016 metais žvejodavo privačiuose (duomenys neskelbtini) kaimo tvenkiniuose, surinkti pinigus ateidavo įpareigotas asmuo, kuris duodavo juosteles ant rankų, jos būdavo geltonos, mėlynos, rožinės. Sumokėjus pinigus, į sąsiuvinį užrašydavo juostelės numerį ir leisdavo žvejoti. Tiksliai pamena pinigus už žvejybą paimdavo moteris, šiuo metu sėdinti teismo salėje. Paėmusi už žvejybą pinigus, gal litus gal eurus dabar neprisimena, uždėdavo ant rankos apyrankę ir kažką užrašydavo į sąsiuvinį, pasirašyti niekur nereikėdavo. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti atvejų kai sumokėjus pinigus apyrankės neužsegdavo. Kam ji nešdavo tuos pinigus, bei kam juos paduodavo, ar kaip juos apskaitydavo, jis niekada nesidomėjo ir išduoti jam kvitą ap0ie sumokėtus pinigus niekada nereikalavo. Kartais pinigus rinkdavo jaunas vyrukas, kuris prisitatydavo tvenkinių prižiūrėtoju. Kam priklauso tvenkiniai nežinojo ir nežino, tvenkinių savininko nepažįsta asmeniškai, tačiau girdėjo kalbant, kad tvenkiniai priklauso asmeniui vardu Ž..
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad 2016 metais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimo tvenkinius žvejoti, atėjęs žmogus paimdavo mokestį už žvejybą ir išrašydavo bei ant rankos uždėdavo popierinę apyrankę. Jei žvejodavo visą dieną tai mokėdavo 20 Eur, tačiau būdavo įvairiai, kad atvažiuodavo pusdieniui ir sumokėdavo 10 Eur. Kartais pinigų paimti ateidavo moteris, šiuo metu negali tvirtinti, kad teismo salėje sėdinti moteris yra ta pati, kuriai mokėdavo už žvejybą, bet ji panaši. Kas yra tvenkinių savininkas jis nežinojo, bet „ iš kalbų“ žinojo, kad tvenkiniai priklauso "(duomenys neskelbtini)", Ž., kurio pavardės nežino ir jo asmeniškai nepažįsta. Kvitų dėl sumokėtų pinigų negaudavo ir niekur nepasirašydavo, asmuo, kuris paimdavo pinigus už žvejybą, į sąsiuvinį užsirašydavo vardą, pavardę, telefono numerį. Mano, kad pinigus surinkdavo Ž. darbuotojas, susirinkę žvejai apie tai kalbėdavo, visi (duomenys neskelbtini) kalbėdavo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas Ž. žvejoti. Pinigus sumokėjęs niekada nereikalaudavo, kad būtų sudaroma sutartis dėl žvejybos paslaugų teikimo, ar būtų išduodamas kvitas. Kur paėmusi pinigus už žvejybos paslaugas moteris juos padėdavo jam nėra žinoma, kiek 2016 m. sumokėjo už žvejybą niekada neskaičiavo.
Liudytojas M. R. paaiškino, kad žmonos gimtadieniui 2016 metais nuomojosi pirtį, apie pirtį sužinojo internete, skelbime buvo nurodyta, kad pirtį nuomoja ,, (duomenys neskelbtini)“. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, susitarė kada būtų galima apžiūrėti pirtį. Telefonu kalbėjo su moterimi. Susitaręs nuvyko į ,, (duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adreso neatsimena, susirado moterį, kuri aprodė pirtis. Avansą sumokėjo tai moteriai, kuri aprodė pirtis, tam, kad „ užtvirtinti registraciją“. Į pirtį atvyko ankščiau, gal porą valandų prieš šventės pradžią. Kiek sumokėjo už pirties nuomą – nepamena, galimai 150 eurų, kažkokį lapą (dokumentą) greičiausiai išrašė, tačiau neatsimena kas tai buvo. Likusią pinigų dalį sumokėjo po šventės. Moteris, kuriai mokėjo avansą buvo vyresnio amžiaus, ar tai yra ta pati moteris, kuri dabar sėdi teismo salėje negali pasakyti, nes neprisimena. kad paėmusi avansą moteris išduotų kokį kvitą jis nereikalavo.
Liudytoja O. V. paaiškino, kad 2016 m. ieškojo sodybos giminių susitikimo šventei, susirado sodybą internete. Skelbime buvo nurodytos laisvos datos, kada būtų galima išsinuomoti sodybą. Atsirinkusi sau tinkamiausią datą, paskambino nurodytu telefono numeriu, susitarė dėl susitikimo. Telefonu atsiliepė moteris, ji prisistatė, tačiau jos vardo dabar nebeprisimena. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), pasirašyti sutartį, paduoti avansą. (duomenys neskelbtini) susitikimo metu sumokėjus pradinę sumą( dydžio nepamena) buvo išrašytas čekis ir taip išsiskyrė. Šventės dieną susimokėjo likusią sumos dalį, gavo mokėjimo čekį ir 10 proc. nuolaidos kuponą kitam apsilankymui. (duomenys neskelbtini) sumokėjo pinigus moteriai, tai pačiai, kuri dabar sėdi teismo salėje. Ji išrašė sutartį ir kasos pajamų orderį. Sodyboje galutinai atsiskaitė kitai moteriai, ji taip pat išrašė kasos pajamų orderį.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpas išsinuomojo 2016 m. birželio mėn. Draugai rekomendavo ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirmiausia pasiskambino skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė moteris, rezervavo patalpas, vėliau nuvyko patalpų apžiūrėti. Ar jis pats ar jo draugė važiavo susimokėti – neatsimena. Nuvykus apžiūrėti teritorijos ir patalpų, užėjo į administraciją, tačiau ar iš karto susimokėjo neprisimena. Pasirašė dokumentą, bet kokį neprisimena, negali patvirtinti, kad tai buvo kasos pajamų orderis ar sutartis. Mokėjo ne mažiau kaip 200 Eur, sumokėjęs pinigus nereikalavo, kad būtų išduoti sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Po apmokėjimo jam neišdavė jokio dokumento, niekur pasirašyti nereikėjo.
Liudytojas S. Š. paaiškino, jog jam žinoma, kad Ž. P. priklauso vandens tvenkinys, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, tvenkinyje vykdoma komercinė žvejyba ir jis ( S. Š.) atvažiuodavo tvenkinyje žvejoti. 2016 m. žvejoti buvo atvažiavęs 5-6 kartus, birželio – rugpjūčio mėnesiais. Atvykus prie tvenkinio „prisistatydavo“ moteris, jai sumokėdavo mokestį už žvejybą, 10 ar 15 eurų, tiksliai nepamena, ir moteris išduodavo spalvotą apyrankę, kurią liepdavo užsisegti ant rankos, nes „gali atvažiuoti savininkas“. Paėmusi pinigus jokių čekių ar kvitų moteris niekada neduodavo, to nėra buvę. Jis niekada ir neprašydavo, kad moteris išduotų kokį čekį. Atvažiuodavo kiti žmonės žvejoti, kelis kartus ta moteris per dieną ateidavo rinkti pinigus.
Liudytoja M. B. paaiškino, kad teismo salėje sėdinčią moterį (kaltinamąją B.) pažįsta iš matymo, nes nuomojosi „(duomenys neskelbtini)“ namelį (duomenys neskelbtini) kaime, kaimo - turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ , su ta moterimi pasirašė sutartį. Namelį nuomojosi keturis metus, kiekvienais metais, pradedant nuo 2014 metų.
2016 metų birželio mėnesio paskutinį savaitgalį nuomojosi namelį vyro gimtadieniui, paskambino telefonu, užsisakė namelį, o atvykę pasirašė sutartį, sumokėjo pinigus. Dokumentus pasirašė ir pinigus sumokėjo tą pačią dieną kai apsigyveno namelyje. Savaitgaliui sumokėjo 150 Eur, iš jų 50 Eur buvo avansas už sugadinimus, o 100 Eur - nuompinigiai už savaitgalį. 50 Eur užstatą jiems grąžino, nes nieko nesugadino. Buvo surašyta sutartis, kas joje buvo parašyta neprisimena, be to, prie sutarties, atrodo, dar buvo prisegtas „kažkoks mažas popierėlis“ , tiksliai negali pasakyti koks. Kokia ten buvo įvardinta pinigų suma nežino, nes neatkreipė dėmesio. Pinigus tą kartą sumokėjo moteriškei( parodo į teismo salėje sėdinčią kaltinamąją). Kad į kasą būtų įmušti pinigai nematė. Kai sumokėjo 100 Eur dokumento, patvirtinančio apmokėjimą, darbuotoja neišdavė.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad su draugais, kurie gyvena užsienyje, nusprendė 2016 metais švęsti Kalėdas kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Dar iki to, vasarą, jis nuvažiavo į kaimo turizmo sodybą įnešti užstatą ( avansą). Pinigus paėmė kažkokia moteriškė. Užstato sumokėjo 100 arba 200 Eur, tikslios sumos nepamena, jam išdavė blanką, galimai kaimo turizmo paslaugų sutartį, pasakė, jeigu kas sulūžtų, kad teks apmokėti. Blankas buvo surašytas jo vardu, nes jis mokėjo įnašą. Dėl likusių pinigų sumokėjimo buvo sutarta atsiskaityti kai atvyks švęsti. Ar tame blanke buvo nurodyta kaina už nuomą, nepamena. Paimant iš jo užstatą kiti dokumentai, tai yra pinigų paėmimo dokumentai, nebuvo išrašyti. Kaip vyko tolimesnis apmokėjimas jis nežino, nes viską tvarkė draugai.
Liudytoja R. E. paaiškino, kad 2016 metais kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas šeimos šventei su nakvyne. Pasiskambino telefonu, atsiliepė moteris, susitarė kur susitiks. Sutartu laiku susitiko (duomenys neskelbtini) su ta moterimi, jos nei vardo nei pavardės nežino, pasirašė sutartį, ji padavė moteriai rankpinigius 50 Eur. Moteris kažkur pas save užsirašė datą kada jie atvyks, pinigų priėmimo kvito neišdavė.
2016m. rugpjūčio 16 d. jie su svečiais atvyko į sodybą ir tą patį vakarą jos vyras nunešė ir sumokėjo likusią pinigų sumą, kiek pamena ne mažiau kaip 70 Eur . Pinigus paėmė moteris - šviesiaplaukė, smulkaus kūno sudėjimo ( parodo į teismo salėje sėdinčią kaltinamąją B.) ir kažkokį lapelį išdavė, kokį - detalizuoti negali, ar tai buvo kvitas, ar tai sąskaita, ar tai kažkoks kitos dokumentas neprisimena.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad į kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinius, esančius (duomenys neskelbtini), važiuodavo žvejoti, važiuoja ir dabar, žvejojo ir 2016 m. Kai nuvažiuodavo, pasitikdavo moteris, jai sumokėdavo 15 Eur žvejybos mokestį, sumokėjęs pinigus gaudavo apyrankę geltonos spalvos. Moteris aiškino, jei atvažiuos savininkas, kad matytų, kad sumokėti už žvejybą pinigai. Jokio dokumento, kad sumokėti pinigai, neduodavo, tik apyrankę.
Moteris į savo sąsiuvinį užsirašydavo jo vardą, pavardę ir telefono numerį.
Liudytojas G. Š. paaiškino, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) kaimo tvenkiniuose žvejojo su draugais. Kam priklauso tvenkiniai, kas savininkas nežino. Už žvejybą reikėjo susimokėti po 10 ar 15 Eur. Pinigus mokėjo juos pasitikusiai moteriai, jokio dokumento ar kvito, kad pinigus paėmė jiems moteris neišdavė, tik davė kažkokias popierines apyrankes. Draugai tokiu pat būdu mokėjo pinigus ir gavo tokias pat apyrankes. Apyrankę ant rankos užklijavo lipduku, pasakė, kad tai ženklas, kad sumokėjo pinigus ir kad gali žvejoti. Kiek pamena, ta moteris kažką užsirašinėjo savo sąsiuvinyje.
Liudytoja G. V. paaiškino, kad prieš metus su auklėtiniais vyko į turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“ mokslo metų pabaigimo šventei. Sodybos darbuotoja parodė vietą kur bus švenčiama, tai darbuotojai sumokėtos sumos tiksliai nepamena, gal 150 Eur, prisimena, kad „davė popierius“, ant jų pasirašė ir apmokėjo, tačiau dokumentų apie pinigų sumokėjimą darbuotoja jiems nedavė.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad prieš 3-4 metus į turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“ su draugu buvo keletą kartų nuvažiavę žvejoti. Ten yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniai. Už žvejybą reikėdavo mokėti, po 10 ar po 15 Eur, neprisimena tiksliai. Ateidavo sargai, surinkdavo pinigus, juosteles ant rankos užklijuodavo ir leisdavo žvejoti. Kad sumokėjo už žvejybą, jokio kvito negaudavo. Paskutiniu laiku pinigus rinko moteris. Iš nuogirdų žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir tvenkiniai priklauso Ž. P., o moteris, kuri pinigus rinkdavo, yra jo darbuotoja.
Liudytojas S. R. paaiškino, kad turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, nes ten važiuodavo į tvenkinius žvejoti. Kuriais metais žvejojo tiksliai neprisimena, mano, kad 2016 metais, buvo nuvažiavęs 4-5 kartus. Žvejyba mokama, pusdieniui 15 Eur. Sumokėjus pinigus, duodavo apyrankę ir leisdavo žvejoti. Pinigus paimdavo moteris, ji paklausdavo kiek laiko žvejos, įrašydavo į žurnalą vardą, pavardę ir telefono numerį. Sumokėjus pinigus ant rankos „ užlipdydavo“ apyrankę, ten būdavo „kažkoks kodas“. Apart apyrankės, jokio dokumento neišduodavo. Kam priklauso tvenkiniai nesidomėjo, tos moters, kuri paimdavo pinigus ir duodavo apyrankę, veido bruožų gerai neįsidėmėjo, bet mano, kad atpažintų.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ du kartus poilsiavo, paskutinį kartą 2016 metais. Pasirašė sutartį, sumokėjo „ gal 70 Eur už parą“, gerai neprisimena ir dar 50 Eur užstato, jeigu kažką sugadintų. Ar dvi ar tris paras poilsiavo neprisimena, pinigus -140 Eur sumokėjo ten buvusiai moteriškei, pasirašė ant sutarties, bet jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus negavo. Ant sutarties buvo parašyta bendra suma kiek reikia sumokėti, jokio kito dokumento nedavė. Sutartį pasirašė sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime ir sumokėjo 50 Eur užstatą, o kai atvažiavo ilsėtis -sumokėjo likusią sumą.
Liudytoja R. G. paaiškino, kad 2016m. rugpjūčio 27 d. šventė vestuves kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, nuomojosi „(duomenys neskelbtini)“ salę. Su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja susitiko pavasarį, aptarė sąlygas, paliko užstatą - 100 Eurų. Atvažiavo vestuvių dieną, kitą dieną atsiskaitė ir išvažiavo. Aptarė sąlygas ir užstatą sumokėjo D., kurios pavardės neprisimena. Viską aptarė, pasirašė sutartį dėl salės nuomos ir sumokėjo 100 Eur užstatą dėl dūžių. Kitus pinigus -200 Eur sumokėjo po vestuvių, kitą rytą. 100 Eurų užstatą grąžino. Pinigus sumokėjo asmeniškai D.. Dokumento, kad sumokėjo pinigus negavo, bet kiek prisimena, d. savo knygelėje pasižymėjo, kad yra atsiskaityta.
Liudytojas G. Š. paaiškino, kad kaimo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinius atvažiuodavo žvejoti, „ iš nuogirdų“ žinojo, kad tvenkiniai priklauso Ž. P., taip pat žvejoti važiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimo tvenkinius. Ten žvejoti važiavo prieš du tris metus, per vasarą nuvažiuodavo žvejoti 3-4 kartus. Žvejyba ten yra mokama. Iš pradžių ten būdavo sargas, kuris paimdavo užmokestį ir leisdavo žvejoti. Kitais kartais atvažiuodavo moteris, kuri surinkdavo pinigus ir išduodavo spalvotas apyrankes. Dokumento, kad yra sumokėjęs pinigus, niekada nėra gavęs iš tos moters, tik apyrankę spalvotą uždėdavo ant rankos riešo. Sąsiuvinyje užsirašydavo jo vardą, pavardę ir telefono numerį. Mano, kad ta moteris buvo Ž. P. darbuotoja, nes surinkdavo pinigus. Paskui gaudavo SMS žinutes apie rengiamas šventes.
-iš 2016-10-14 (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) operatyvaus patikrinimo pažymos bei nurodymų matosi, kad VMI specialistai laikotarpiu 2016-08-25 - 2016-10-14 atliko Ž. P. vykdomos veiklos ( žemės ūkio, t.y. miškininkystė ir medienos ruoša bei apgyvendinimo paslaugos) operatyvų patikrinimą ( tikrino buhalterinės apskaitos dokumentus už 2015-2016 m. m.), Ž. P., pradedant 2016-08-26 nurodymu, buvo nurodyta iki 2016-09- 08 11 val.( pakartotinai 2016-09-09 nurodymu iki 2016-09-22 9 val. ) atvykti į VMI ir pateikti 2015 m. metinę pajamų deklaraciją bei 2015-2016 vykdomos individualios veiklos apskaitos registrus, gyventojo pajamų ir išlaidų bei ūkininko ūkio apskaitos žurnalus, jų pirminius dokumentus, darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius, kurie būtini operatyviniam patikrinimui atlikti, tačiau iki nurodyto termino Ž. P. neatvyko ir nepateikė reikalaujamų buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, vykdant operatyvų patikrinimą 2016 m. rugpjūčio 25 d. VMI specialistai atliko kontrolinį pirkimą, užsakė patalpų nuomą Ž. P. priklausančioje Kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad užsakymą priėmė darbuotoja D. B., ji užpildė kaimo turizmo paslaugų sutartį, kuri buvo nenumeruota ir nepasirašyta, sutartyje nurodė patalpų nuomos kainą, užstato dydį bei paimto avanso sumą( 80 Eur), tačiau jokio dokumento, patvirtinančio pinigų priėmimo faktą neišrašė. Teikdama paaiškinimą D. B. nurodė, priimant užsakymus išduoda tik sutartį. Operatyvinio patikrinimo metu konstatuota, kad Ž. P. D. B. nebuvo išdavęs dokumentų, kuriais būtų patvirtinamas pinigų priėmimo faktas( b.l.43, 46, 49, 50, 1 tomas);
Dėl veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis Ž. P. kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo vykdant individualią veiklą neprisipažino nurodydamas, kad jis pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau vykdė pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, „nusamdė“ buhalteres ( L. P., R. A.), o ar jos sudarinėjo konkrečius apskaitos registrus jis pasakyti negali. Jam kaip vadovui, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, nėra pareigos sudarinėti registrus. Keičiantis buhalteriams, apskaitos dokumentus buhalterė turi perduoti vadovui, tačiau kaltinime nenurodyta, kad jam būtų pateikti buhalterinės apskaitos registrai, todėl jis negali būti atsakingas už tai, kad registrų nėra. Nėra jokių įrodymų, kad apskaitos registrai paslėpti. Kas tvarkė apskaitą nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 neprisimena. Dėl to, jog yra kaltinamas nepateikęs individualios veiklos 2016-09 mėnesio pardavimų, kasos registrų už 2016 m. rugsėjo mėnesį, pardavimų kasos dokumentų ir registrų už 2016 m. spalio –gruodžio mėnesį - paaiškinti negali nieko, nes neprisimena. Ar pats išrašinėdavo kokius nors buhalterinės apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis dėl paslaugų suteikimo, pasakyti taip pat negali, mano, kad nėra išrašęs, bet „vienetinių atvejų gal yra buvę“. D. B. dirbo ir šiuo metu dirba jo įmonėje vadybininke, ji dirbo ir 2016 metais, jos pareiga buvo sudaryti sutartis su klientais, o paėmusi pinigus ji turėjo pareigą išrašyti klientui kvitą, parduoti jį į buhalteriją, o pinigus perduoti jam. Tai, kad liudytojai yra nurodę, jog 2016 m. sausio –rugpjūčio mėnesiais jie pirko žvejybos ir apgyvendinimo paslaugas jo sodybose ir už tai mokėjo pinigus įvairiomis sumomis, bet jiems nebuvo išrašomi pinigų paėmimo kvitai ir sumokėtos sumos neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, paaiškinti negali, mano, kad turėjo būti įtraukta, o žmonėms turėjo būti išrašomi kvitai, niekas specialiai nieko neslėpė. Kasininko funkcijas atliko buhalterė, ji perduodavo jam( Ž. P.) grynus pinigus( užrašydavo ant lapelio sumą), o pinigų paėmimo kvitai likdavo pas buhalterę. Po VMI patirtinimo „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo neišrašytas pinigų paėmimo kvitas, daugiau tokių atvejų, mano nebebuvo, nes tada griežtai pasakė „ jeigu gaunate pinigus, išrašykite kvitus“.
Kaltinamoji D. B. kalta prisipažino iš dalies, bet parodymus duoti ir atsakyti į klausimus atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja ji parodė, kad darbo sutartį su ja sudarė pats Ž. P., ji dirbo pagalbine darbuotoja, vėliau pradėjo iš klientų priiminėti užsakymus dėl nuomojamų patalpų, žvejybos paslaugų. Ž. P. jai davė telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu jai skambina klientai ir užsako paslaugas kaimo turizmo sodybose. Jis taip pat davė kaimo turizmo paslaugų sutarčių blankus ir paaiškino, kad užsakius paslaugas ji surašytų sutartį, pagal nustatytus įkainius. Surašant sutartį yra imamas avansinis mokestis, o saugumui užtikrinti kai kada ir užstatas, priklausomai nuo paslaugos kainos numatytos sutartyje. Priimdama pinigus iš klientų, ji pinigų priėmimo kvitų neišrašo. Gautus pinigus už suteiktas paslaugas ji atiduoda Ž. P.. Jis yra išaiškinęs, kad ji turi pildyti tik sutartį ir nėra nurodęs pildyti daugiau jokių dokumentų. Sąskaitų faktūrų, nei kvitų ji neišrašinėja. Kas jas išrašo ji nežino, tačiau kai klientas reikalauja sąskaitos, ją išrašo L. A.. Priimdama užsakymą ji į atskirą sąsiuvinį užsirašo kliento numerį, pageidaujamą atvykti datą, vardą arba pavardę, kokią paslaugą užsakė, paslaugos kainą. Jei klientas atvykęs davė avansą, ji užsirašo kokią sumą davė. Dirbdama pas Ž. P. kaimo turizmo sodyboje nei karto nėra išrašiusi pinigų priėmimo kvito, nes jai to Ž. neliepė, o pati nežinojo. Kiekvieną savaitę ji pildo tokią ataskaitą kiek pinigų už paslaugas buvo gauta. Ataskaitą su pinigais atiduoda Ž. P.. Už suteiktas kaimo turizmo paslaugas sąskaita faktūra yra išrašoma ne visuomet, o tik tiems kurie to reikalauja, bei tiems kurie pinigus pervedė į Ž. P. sąskaitą banke. Kaimo turizmo paslaugų sutartys taip pat nėra saugomos, praėjus keletui dienų ar savaitei po paslaugos suteikimo, sutartis ji paprasčiausiai sudegina ar išmeta. Kalendoriniams metams pasibaigus ji išmeta ir sąsiuvinius, kuriuose užsirašydavo klientus užsakiusius paslaugas. Kiekvienų metų pradžioje pradeda pildyti naujus užrašus apie priimamus užsakymus.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymo) 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-224-976/2019 ir kitos). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-224-976/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-224-976/2019).
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau pagal teismų praktiką tam tikras atvejais jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju.
Byloje nustatyta, ką patvirtino ir D. B., kad būtent Ž. P. davė jai telefoną ( abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ji priimdavo iš klientų užsakymus. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus šio telefono išklotinių bei kratų metu paimtų dokumentų ( sąsiuvinio su užrašu „nuo 2016-08-03“) analizę buvo nustatyti asmenys skambinę nurodytu telefono numeriu bei pirkę turizmo sodybų teikiamas paslaugas. Iš liudytojų J. B., M. R., G. V., S. Š., A. P., A. B., G. Š., S. M., V. Ž., A. V., S. R., M. B., O. V., R. M., A. R., R. G., R. E., A. R. ir G. Š. parodymų matosi, kad laikotarpiu nuo 2016 sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. kaimo turizmo sodybose (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime šie asmenys pirko Ž. P. individualios veiklos teikiamų namelių nuomos, žvejybos paslaugų, už kurias atsiskaitė grynaisiais pinigais, bet jokių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų negavo. Žvejybos paslaugas pirkę liudytojai – S. Š., A. P., A. B., V. Ž. ir kt. analogiškai parodė, kad atvykus prie tvenkinio mokestį už žvejybą ( dažniausiai 15 Eur) paimdavo moteris, jokio kvito, čekio ar kito dokumento, kad pinigus paėmė neišduodavo, tačiau uždėdavo ant rankos atitinkamos spalvos apyrankę su numeriu, kurį užsirašydavo į savo sąsiuvinį. Iš liudytojų J. B., M. R., G. V., A. V. ir kt. parodymų matosi, kad jie nuomojosi Ž. P. priklausančiose kaimo turizmo sodybose patalpas, dėl nuomos sąlygų ir kainos tarėsi su sodybos atstove ( darbuotoja), sumokėjo avansą ir gavo kaimo turizmo paslaugų sutartį, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio avanso paėmimą, darbuotoja neišdavė. Dalis liudytojų – S. M., V. Ž., O. V. ir kt. teisme atpažino D. B. kaip asmenį, kaimo turizmo sodybose jiems pardavusį patalpų nuomos ar žvejybos paslaugas. Liudytojai A. B., S. M., V. Ž. teigė žinantys, jog tvenkiniai, kuriuose jie žvejoja priklauso „Ž.“. Internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo galima užsakyti apgyvendinimo paslaugas, galima žvejyba už mokestį, kontaktiniu asmeniu nurodomas Ž. P.. Paslaugas pirkusių liudytojų, taip pat kaltinamojo Ž. P., bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamosios D. B. parodymai, kratų metu rasti dokumentai patvirtina, kad būtent D. B. priimdavo užsakymus ir apmokėjimus už teikiamas apgyvendinimo paslaugas bei surinkdavo mokesčius už žvejybos paslaugas Ž. P. priklausančiose kaimo turizmo sodybose, gautus pinigus už suteiktas paslaugas D. B. atiduodavo Ž. P.. Apklausiamas teismo posėdyje Ž. P. patvirtino, kad D. B., kaip vadybininkės, pareiga yra priimti svečius, aprodyti sales, sudaryti sutartis su klientais. Paėmusi pinigus ji turėjo pareigą išrašyti klientui kvitą, perduoti jį į buhalteriją, o pinigus perduoti jam ( Ž. P.). Kad anksčiau nurodyti ir liudytojais teisme apklausti asmenys už kaltinime nurodytas pinigų sumas kaimo turizmo sodybose (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., kuriose Ž. P. vykdė individualią veiklą, iš jo darbuotojos – vadybininkės D. B. pirko paslaugų ir kad gautus pinigus D. B. perdavė Ž. P., įrodo ne tik kaltinamosios D. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir įrašai padaryti sąsiuvinyje su užrašu „nuo 2016-08-03“, kuriame D. B. fiksavo žvejybos paslaugas pirkusius asmenis, pvz. puslapyje su nurodyta data „rugpjūčio 11 d.“ yra rankraštinis įrašas „800 E gavau“ ir pasirašyta Ž. P., puslapyje su nurodyta data „rugsėjo 3 d.“ yra rankraštinis įrašas „200 E Ž.padaviau“.
2018-06-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) nurodyta, kad jeigu, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, Ž. P. kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“, adr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, adr. (duomenys neskelbtini), pardavė apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas iš viso už 2 115,00 Eur ir gavo 1 891,69 Eur pajamų, tai dėl pardavimo ir atsiskaitymo ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti Ž. P. individualios veiklos, turto, ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 m.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų minėtų 19 -kos liudytojų parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų. Taip pat nėra duomenų, paneigiančių specialisto išvadą, todėl teismas išvada vadovaujasi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismui nekyla jokių abejonių, jog dėl specialisto tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti padariniai, nes akivaizdu, kad pardavus paslaugų iš viso už 2115 Eur ir neįforminus jų buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašius į apskaitą - buhalterinė apskaita negali būti teisinga, taip pat be papildomo tyrimo nebuvo galimybės nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad Ž. P. laikotarpiu nuo 2016 sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., pasitelkęs savo darbuotoją D. B., pardavė kaltinime nurodytiems asmenims apgyvendinimo ir žvejybos paslaugų iš viso už 2 115,00 Eur.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas.
Kaip minėta, kaltinamasis Ž. P. parodė, kad jis pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau tinkamai vykdė pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes „nusamdė“ buhalteres, jo teigimu, buhalterinę apskaitą tvarkė L. P., R. A., L. G.. 2018-06-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 8 d. nurodyta, kad gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas. Šio įstatymo 11 str. nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Kaip matosi iš liudytojos L. P. paaiškinimo, 2010 m. rugsėjo mėnesį ji sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi Ž. P. buhalterinių paslaugų sutartį. Jos vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau Ž. P., kaip individualia veikla užsiimančio fizinio asmens buhalterinės apskaitos netvarkė. Liudytoja R. A. paaiškino, kad nuo 2012 m. pavasario dirbo Ž. IĮ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere – finansininke, tačiau sutartį nutraukė 2014 m. spalio mėnesį. Liudytoja L. G. paaiškino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau niekada netvarkė individualios Ž. P. įmonės buhalterinės apskaitos. Liudytoja L. A. nurodė, kad Ž. P. individualios veiklos netvarkė, nebuvo įdarbinta, bet kadangi su juo kartu gyveno, tai jam padėdavo tvarkyti dokumentus. 2018 m. gruodžio 4 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodoma, kad tyrimui pateiktose Ž. P. individualios veiklos išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose už 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. įrašyta, kad sąskaitą išrašė Ž. P., keliose sąskaitose yra prie Ž. P. vardo ir pavardės padėtas parašas. Tyrimui pateiktuose Ž. P. individualios veiklos išrašytuose kasos pajamų orderiuose už 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. įrašyta, kad grynus pinigus gavo kasininkas Ž. P. ir pasirašyta, eilutėje „priimta iš“ įrašyta pinigų mokėtojo duomenys (vardas, pavardė) ir pasirašyta. Tarp Ž. P. individualios veiklos kasos pajamų orderių nerasta grynų pinigų priėmimo už žvejybos paslaugas. Kaip minėta, dėl papildomų, tyrimui būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo Ž. P. buvo siunčiami daugkartiniai reikalavimai. Iš FNTT (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos reikalavimų( b.l.30, 11 tomas) matosi, kad pradedant 2017-09-28 ir vėlesniais raginimais ( 2017-12-01, 2018-01-31,2018-04-26) buvo reikalaujama, kad Ž. P. pateiktų individualios veiklos buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus laikotarpiu 2011-2016 ( pirkimų registrus, pardavimų registrus, kasos dokumentus ir registrus, kasos registrus, banko sąskaitų išrašus, Didžiąją knygą, metines pajamų deklaracijas už 2011-2015 metus, duomenis kas tvarkė buhalterinę apskaitą ir kt.)( b.l.90-97, 11 tomas), tačiau Ž. P. nurodymo nevykdė ir dokumentų nepateikė. Ant 2018-04-26 reikalavimo pateikti dokumentus Ž. P. padarė rankraštinį prierašą: „Reikalaujamus dokumentus pateiksiu 2018-07-27dieną. Jeigu iki šios datos nepateiksiu, reiškia jų neturiu“( b.l.102, 11 tomas).Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta tik dalis reikalaujamų dokumentų, Ž. P. duomenų kas ir kur tvarko jo individualios veiklos apskaitą nepateikė. Iš aptartų įrodymų seka, kad Ž. P. individualios veiklos buhalterinę apskaitą tik iki 2014 metų spalio mėn. tvarkė R. A., vėliau, taip pat ir kaltinime nurodytu laikotarpiu ( 2016 metais) pagal surinktus duomenis buhalterinę apskaitą tvarkė ir už jos tvarkymą buvo atsakingas pats Ž. P..
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Ž. P. pardavęs apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas iš viso už 2 115,00 Eur, tyčia šių ūkinių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais) ir neįrašė jų į apskaitą. Ž. P. veiksmų tyčinį pobūdį rodo tai, kad kaip nurodė specialistė 2018-12-04 paaiškinimų protokole, kitose tyrimui pateiktose Ž. P. individualios veiklos išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose už 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. įrašyta, kad sąskaitą išrašė Ž. P., ant kai kurių jų yra išrašiusio asmens – Ž. P. parašas, tyrimui pateiktuose Ž. P. individualios veiklos išrašytuose kasos pajamų orderiuose už 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. įrašyta, kad grynus pinigus gavo kasininkas Ž. P. ir pasirašyta, eilutėje „priimta iš“ įrašyta pinigų mokėtojo duomenys (vardas, pavardė) ir pasirašyta, t. y. Ž. P. buvo žinoma kokias ūkines operacijas ir kokiais buhalteriniais dokumentais reikia įforminti. Ž. P. tvarkydamas savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, žinojo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus (buvo faktinis vadovas), tačiau sąmoningai netinkamai juos vykdė ( siekdamas nuslėpti dalies jam priklausančiose kaimo turizmo sodybose gaunamų pajamų ( vadybininkei D. B., vykdančiai kaimo turizmo paslaugas nurodydamas neišrašyti privalomų apskaitos dokumentų - pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų – faktūrų) neįtraukė gautų pajamų į apskaitą, suvokdamas, kad neišrašant privalomų apskaitos dokumentų-sąskaitų faktūrų, kasos pinigų priėmimo kvitų apie faktiškai įvykusias finansines operacijas (grynųjų pinigų paėmimą iš kaltinime nurodytų asmenų) iš dalies nebus galima nustatyti jo individualios veiklos turto ir įsipareigojimų dydžio ir šių padarinių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kaip minėta daugkartiniais reikalavimais( nurodymais) FNTT pareigūnai prašė Ž. P. pateikti individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau kaip nurodyta 2018-06-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo atlikimui buvo pateikti ne visi reikalaujami dokumentai, nebuvo pateikta: pirkimų registrai už 2016 m. 9 mėn., pirkimų dokumentai ir registrai už 2016 m. 10-12 mėn., pardavimų registrai už 2016 m. 9 mėn., pardavimų dokumentai ir registrai už 2016 m. 10-12 mėn., kasos registrai už 2016 m. 9 mėn., kasos dokumentai ir registrai už 2016 m. 10-12 mėn., Ž. P. avanso apyskaitos su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais už 2016 m. ir registras „Didžioji knyga“ už 2016 m. Nors Ž. P., atliekant ikiteisminį tyrimą, reikalaujamus dokumentus buvo įsipareigojęs pateikti iki 2018-07-27, tačiau dokumentų nepateikė ir nenurodė savo individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, saugojimo vietos, tokių duomenų jis nepateikė ir teisme. Kratų metu paminėti dokumentai taip pat nebuvo rasti.
2018-06-11 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad jeigu Ž. P. individualios veiklos dokumentai: pardavimų, kasos registrai už 2016 m. 9 mėn., pardavimų, kasos dokumentai ir registrai už 2016 m. 10-12 mėn. neišsaugoti, tai dėl dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti Ž. P. individualios veiklos, turto, ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 m.
Kaip nurodo minėtoje išvadoje specialistė, tyrimui buvo pateikta 45 vnt. liudytojų apklausos protokolų, kuriuose liudytojai davė parodymus apie pirktas apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas Ž. P. kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31. 25 iš apklaustų 45 liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad pirko apgyvendinimo paslaugas 2016 m. 10-12 mėn., kad gavo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą arba negavo, tačiau apmokėjimą patvirtinančių dokumentų liudytojai nepateikė. Kadangi Ž. P. nepateikė individualios veiklos pirkimų, pardavimų ir kasos dokumentų už 2016 m. 10-12 mėn. avanso apyskaitos su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais už 2016 m., registro „Didžioji knyga“ už 2016 m., tai specialistė neturėjo galimybės nustatyti ar šiems 25 asmenims buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir/ar apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl pagal šių 25 asmenų apklausas nustatytos sumos iš viso už 5475 Eur tyrimo metu nevertintos kaip neapskaitytos pajamos.
Nors kaltinamasis Ž. P. aiškino, kad nėra jokios prasmės slėpti registrus, kad jis pats apskaitos nevedė, o samdė buhalterius, kurie tuos registrus vedė, kad buhalteriai jam jokių registrų neperdavė ir jis nėra už tai atsakingas, vienok byloje nustatytos kitos aplinkybės, kad nei viena iš kaltinamojo nurodytų buhalterių L. P., R. A., L. G., kurios betarpiškai buvo apklaustos teismo posėdyje, 2016m. Ž. P. individualios veikos dokumentų netvarkė. Buhalterinę apskaitą tvarkė pats Ž. P. ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, suprasdamas, kad tokiu būdu bus trukdoma nustatyti jo vykdomą individualią veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, dokumentus sąmoningai paslėpė.
Apibendrinant konstatuotina, kad Ž. P., vykdydamas jam priklausančiose kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ir būdamas pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, siekdamas nuslėpti dalį gaunamų pajamų apgaulingai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, neįformino gautų pajamų buhalterinės apskaitos dokumentais, paslėpė minėto laikotarpio pardavimų, kasos registrus dėl ko negalima iš dalies nustatyti Ž. P. individualios veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 metus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P. vykdydamas jam priklausančiose kaimo turizmo sodybose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ individualią veiklą, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, pasireiškusią apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu dalies gaunamų pajamų nuslėpimu( neįrašymu į apskaitą) įvykdė bendrininkaudamas (veikdamas kartu) su kaltinamąja D. B. ( vadybininke).
Kaip minėta, nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), taip pat įmonės vadovas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių.
D. B. veiksmai darant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad ji, žinodama, kad parduotas klientams apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas reikia įforminti, tai yra įforminti dokumentais grynųjų pinigų gavimą, tokių veiksmų neatliko, nors pardavusi apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas, darė užrašus sąsiuvinyje apie suteiktas žvejybos paslaugas, kiekvieną savaitę pildė ataskaitą kiek pinigų už paslaugas buvo gauta, ataskaitą su pinigais atiduodavo Ž. P.. Taip faktiškai įvykusios ūkines operacijas nebuvo įtrauktos į buhalterinės apskaitos registrus, tai yra tokiais tyčiniais veiksmais ji padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, dėl ko kilo kaltinime nurodytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti Ž. P. individualios veiklos turto ir įsipareigojimų dydžio, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji D. B. suvokė, kad veikia kartu su Ž. P. ir jo pavedimu, kad dėl jos neišrašomų pirminių apskaitos dokumentų apie faktiškai įvykusias finansines operacijas (grynųjų pinigų gavimą iš kaltinime nurodytų asmenų), iš dalies nebus galima nustatyti Ž. P. individualios veiklos turto ir įsipareigojimų dydžio, ir nors šių pasekmių nenorėjo (byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų norėjusi (siekusi), jog nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti Ž. P. individualios veiklos turto ir įsipareigojimų dydžio, tačiau, vykdydama kaltinamojo Ž. P. nurodymus, sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nors kaltinamoji D. B. teisme parodymų nedavė ir į klausimus neatsakė, vienok iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu matosi, kad ji tikrai nei vieno karto nei vienam klientui, pardavusi žvejybos ar nuomos paslaugas, neišrašydavo jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento. Kaltinamoji parodė, kad jai Ž. P. buvo nurodęs pildyti tik sutartį, kad sąskaitų faktūrų, nei pinigų priėmimo kvitų ji neišrašinėja, o kas išrašo ji net nežino, priimdama užsakymą ji į atskirą sąsiuvinį užsirašo kliento numerį, pageidaujamą atvykti datą, vardą arba pavardę, kokią paslaugą užsakė, paslaugos kainą ir kokią pinigų sumą davė; kiekvieną savaitę ji pildo tokią ataskaitą kiek pinigų už paslaugas buvo gauta. Ataskaitą su pinigais atiduoda Ž. P.; dirbdama pas Ž. P. kaimo turizmo sodyboje nei karto nėra išrašiusi pinigų priėmimo kvito, nes jai to Ž. neliepė, o pati nežinojo. Tačiau kaltinamojo Ž. P. parodymai, kad D. B., kaip vadybininkės pareiga buvo sudaryti sutartis su klientais, o paėmus pinigus - išrašyti klientui kvitą, perduoti jį į buhalteriją, o pinigus perduoti jam, paneigia kaltinamosios D. B. neva to nežinojo. Akivaizdu, kad abu kaltinamieji nėra nuoširdūs savo parodymuose, nes parodymai iš esmės prieštaringi, vienok, teismas daro išvadą, kad tokie parodymai yra kiekvieno iš kaltinamųjų gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Iš liudytojos R. A., kuri aptariamuoju laikotarpiu jau nedirbo buhaltere pas Ž. P. ( po 0,5 etato Ž. P. IĮ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere – finansininke ji dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2014 m. spalio mėnesio) parodymų matosi, kad netgi tuo laikotarpiu pinigus už paslaugas paimdavo ir priėmimo kvitus išrašydavo D. B., kuri paskui atveždavo jai ( A.) sąskaitas ar sutartį, o kartais šiuos dokumentus atveždavo pats direktorius.Susitarimo padaryti nusikalstamą veiką tarp D. B. ir Ž.P. buvimą įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos, iš kurių matyti, kad ir po (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2016-08-25 atlikto kontrolinio paslaugų pirkimo, kuomet D. B. ir Ž. P. buvo informuoti apie nustatytus pažeidimus, dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą, ir toliau buvo išduodami ne visiems klientams.
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.
Kaltinamasis Ž. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir direktoriumi jis yra, buhalterinę apskaitą tvarkė jo samdomos buhalterės, kuriomis jis pasitikėjo, jos sudarinėjo konkrečius dokumentų registrus ir jam jokių registrų neperdavė, todėl jis negali už registrus atsakyti, jeigu jų nėra. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė ir tyčia jis jokių dokumentų neslėpė. Laikotarpiu 2011-2016 m. buhalterinę apskaitą tvarkė L. P., 2016 m. tvarkė auditorė L. G..
Dėl krovinio važtaraščių paaiškina, kad važtaraštis nėra ir negali būti buhalterinės apskaitos dokumentas, tai tik vežimą patvirtinantis dokumentas. Krovinio važtaraštį išsirašydavo ir pasirašydavo vairuotojas arba vadybininkas, kuris sumatuodavo medienos aukščius, pločius, tą patį gali padaryti ir vairuotojas. Tai nėra joks sandorį patvirtinantis dokumentas. Su krovinio važtaraščiu važiuodavo parduoti medieną. Jeigu pirkėjui mediena tikdavo jis pasirašydavo ant važtaraščio ir būdavo išrašoma sąskaita-faktūra. Situacijos buvo tokios, kad vadybininkas susitardavo parduoti prekes pagal kliento poreikį, būdavo pakrauta mediena, malkos ar kokie menkaverčiai rastai malkoms, išrašomas krovinio važtaraštis, tačiau atvykus į vietą klientas dėl įvairiausių priežasčių nebepirkdavo(šlapia medieną, neišdžiūvusi arba ,atvirkščiai, perdžiūvusi ir sutrupėjusi, matmenys rastų netinkami). Tada sąskaita nebūdavo išrašoma, buvo ieškoma kito kliento. Todėl jeigu nėra sąskaitos tai nebuvo ir sandorio, o važtaraštis įrodo tik galimą važiavimą, nes neįvykus sandoriui buvo ieškoma kiti pirkėjai ir jiems gabenama prekė išrašant jau naują važtaraštį.Kad prekės nuvežtos ir kad reikia sąskaitą išrašyti buhalterei buvo pranešama telefonu ar SMS žinute, buhalterei būdavo nurodoma, kad išrašytų sąskaitą faktūrą ir nusiųstų nurodytu adresu. Krovinio važtaraščiai būdavo saugomi buhalterijoje. Dėl medienos pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl važtaraščių išrašymo nieko paaiškinti negali, nes neprisimena, bet jeigu pardavė, tai turėjo sąskaitą išrašyti. Jeigu krovinio važtaraštį pasirašė gavėjęs tai dar nereiškia, kad krovinys gautas. Turi būti išrašoma sąskaita-faktūra. Kratos metu pas jį buvo rasti važtaraščiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ su I. K. ir J. K., kodėl juos laikė namuose neprisimena, galimai dėl to, kad buvo neatsiskaitę. Jeigu pardavimai pagal šiuos važtaraščius būtų įvykę tai būtų išrašytos sąskaitos. Dėl 400 Eur, kuriuos neva už malkas sumokėjo J. K., negali nieko paaiškinti, vien važtaraštis nepatvirtina, kad sandoris įvyko. Jis J. K. asmeniškai nepažįsta ir niekaip su juo nėra susijęs, jam malkų nepardavė, o kas jam galėjo parduoti malkas ir su kokiais dokumentais, jam nežinoma.
Kaltinamojo Ž. P. kaltė įrodyta.
Liudytoja L. P. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi Ž. P. buhalterinių paslaugų sutartį. Jos vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas T. A. atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius dokumentus – įmonės sąskaitas-faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis, nes buvo prekiaujama mediena. Ji dokumentus sutikrindavo ir grąžindavo atgal. Apskaitą tvarkė pagal programą ‚(duomenys neskelbtini)“, į kurią suvesdavo visus duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkė pusantrų metų, po to sutartį nutraukė, nes jos ir Ž. P. požiūris į darbą buvo skirtingas, nes pirminiai dokumentai buvo pateikiami ne visi, jų trūkdavo, be to juos atveždavo pavėluotai ir pan. Pirminius dokumentus atveždavo vadybininkas T. A., direktorius Ž. P. teikdavo dokumentus labai retai, gal tik pačioje pradžioje, kai tik įmonė pradėjo veikti. Kai sutartį nutraukė, tai visus popierinius dokumentus grąžino asmeniškai direktoriui Ž. P., taip pat buvo ir vadybininkas T. A.. Grąžinant surašė dokumentų perdavimo aktą. Krovinių važtaraščių įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, nes tai yra „jų darbo įrankis“ ir važtaraščius jie turėdavo turėti su savimi. Tačiau apskaitai teikė sąskaitas-faktūras. Pagal visą buhalterinę programą finansinės apyskaitos buvo tvarkomos ir kasos dokumentai buvo tvarkomi. Ž. P., kaip individualia veikla užsiimančio fizinio asmens buhalterinės apskaitos netvarkė.
Liudytojas R. N. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla buvo medienos pirkimas – pardavimas, dirbo vairuotoju. Kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ medieną pirkdavo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kitų įmonių, o jis medieną veždavo.
Bylos 13 tome, b.l. 150 ir 151 esančiuose krovinio važtaraščiuose parašai panašūs į jo parašą, tai reiškia, kad jis gabeno šį medienos krovinį, tačiau jokių vežimo aplinkybių, taip pat ar už tą krovinį siuntėjas gavo pinigus, nepamena, nes praėjo daug metų. Paaiškino, kad krovinį kiekvieną kartą veždavo su važtaraščiais. Po to, parvažiuodavo į įmonę ir atiduodavo važtaraštį į buhalteriją arba klientui palikdavo. Klientai važtaraštyje, kad priėmė atvežtas prekes, pasirašydavo.
Liudytoja A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pagrindinė veikla 2011 metais buvo medienos pjovimas ir obliavimas, todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2010-2011 metais pirkdavo rastus. Kadangi viskas vyko prieš 10 metų, detalių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjo reikalavimu, pateikė tyrėjui 2011-10-28 PVM sąskaitą faktūrą bei krovinio važtaraštį, kurie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 32, 10 kūb. m. spyglio rastų, kurių vertė 7383 Lt. Krovinio važtaraštyje yra jos parašas, už medieną pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kiek pamena, atsiskaitė bankiniu pavedimu per kitą įmonę, kuriai tuo metu UAB (duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga, bet galėjo būti atsiskaityta ir pinigais grynais. Nors yra jos parašas važtaraštyje, bet ji pati medienos nepriimdavo, dažniausiai ant važtaraščių pasirašinėdavo įmonės direktorius P. P., gal tuo atveju direktoriaus nebuvo darbe. Sąskaitas- faktūras atnešdavo ir padėdavo ant jos stalo, būdavo, kad ir direktorius, ar kitos įmonės direktorius, ar vadybininkas kažkoks. Kad prekė pristatyta patvirtina sąskaita faktūra, o važtaraštis nėra apskaitos dokumentas.
Liudytoja R. A. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2014 m. spalio mėnesio po 0,5 etato dirbo Ž. P. IĮ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere – finansininke, atliko visus buhalterinės apskaitos darbus nuo pirminių dokumentų suvedimo, traukė dokumentus į apskaitą, tvarkė dokumentų registrus, bet su grynais pinigais ir kasa nedirbo, kasininko nebuvo, juo dirbo pats direktorius Ž. P. Dokumentus jai atveždavo įmonės direktorius Ž. P. ir vadybininkas T. A., arba kai kuriuos dokumentus ji gaudavo paštu ar elektroniniu paštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos pardavimus vykdydavo daugiausia T. A., taip pat ir direktorius, iš jų sužinodavo apie įvykusius pardavimus. Pardavimo metu parašydavo krovinio važtaraštį vadybininkas T. A. ir sekančią dieną jai atveždavo, o ji įtraukdavo važtaraštį į apskaitą, išrašydavo sąskaitas ir išsiųsdavo pirkėjams. Dirbo iki 2014 metų ir išeidama iš darbo visus dokumentus perdavė apskaitos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitą vedė pagal kompiuterinę programą, individualios veiklos dokumentus teikė tik Ž. P., o ji išrašydavo apskaitos dokumentus, pats Ž. P. sąskaitų-faktūrų nei pinigų priėmimo kvitų neišrašydavo. Ji su grynais pinigais nedirbo, pinigus už paslaugas paimdavo ir priėmimo kvitus išrašydavo D. B., kuri paskui atveždavo jai ( A.) sąskaitas ar sutartį, o kartais šiuos dokumentus atveždavo pats direktorius. Kai iš darbo išėjo perdavė dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kiek pamena, perdavimo akto nerašė. Pas Ž. P. buvo sunku dirbti, nes dokumentai būdavo atvežami ne laiku, o žymiai pavėluotai, jis buhalterine apskaita nesirūpino, „žiūrėjo aplaidžiai“.
Liudytoja L. G. paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi Ž. P., prašydamas patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo sudaryta sutartis. Tačiau apskaitos patikrinti nebuvo galimybės, nes „faktiškai jos nebuvo“, dokumentai nuo 2011 metų buvo netvarkyti, registrai nesuvesti, buhalterinė programa buvo nesutvarkyta ir praktiškai nenaudojama, buvo rasti tik 2011 metų „likučiai“, o 2012, 2013,2014 metų apskaitos rasti tik fragmentai, iš esmės jokia apskaita nebuvo vedama. Visiškai nieko nebuvo įvesta į programą, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ naudojo programą „(duomenys neskelbtini)“, bet, patikrinus kompiuteryje, matėsi, kad net banko išrašai neatitinka. Ž. P. ir jo vadybininkas A. papildomai vežė apskaitos dokumentus: gaunamas ir išrašomas sąskaitas faktūras, piniginius dokumentus, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo sutartis ir kt., o „(duomenys neskelbtini)" darbuotojos bandė apskaitą sutvarkyti, tačiau jis atveždavo vis naujų dokumentų, taip pat dalies dokumentų iš viso neatveždavo, todėl apskaitą ir deklaracijas reikėdavo nuolat tikslinti, nuolat reikalauti, kad tuos dokumentus Ž. P. pristatytų. Įmonė tuo metu vertėsi medienos ir žemės sklypų prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. iki 2014 m. suvedė į programą Ž. P. pateiktus apskaitos dokumentus, suvedė duomenis apie ilgalaikį turtą, nes jis pirko žemės sklypus, miškus, juos iškirsdavo, parduodavo, tai viso to turto apskaitoje nebuvo. Apskaita buvo sutvarkyta kiek įmanoma, bet Ž. P. požiūris į apskaitos vedimą buvo skirtingas, jis ir toliau vežė dokumentus su pertraukomis, reikėdavo reikalauti, dažnai dokumentų nepateikdavo arba atveždavo didelį kiekį „ maksiminiuose“ maišeliuose, dokumentų suvedimas į programą buvo sudėtingas. Kai matydavo, kad kažkoks turtas yra jau parduotas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikta net to turto pirkimo sutartis tai prašydavo vadovo, kad pateiktų dokumentus, bet Ž. P. buvo „problemiškas“ ir neatsakingas, todėl nuo 2018 m. sausio mėnesio „(duomenys neskelbtini)“ nebevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos. Visi dokumentai, kuriuos Ž. P. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo tvarkingai suvesti į programą į apskaitą ir jokių „(duomenys neskelbtini)“ popierinių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasilikę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir niekada netvarkė Individualios Ž. P. įmonės buhalterinės apskaitos.
Liudytojas T. A. paaiškino, kad 7-8 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, Įmonė tik parduoda medieną, bet neperka, pagrindinė veikla- miškų kirtimas, medienos ruoša ir medienos pardavimas. Pagal pareigas jam priklauso „atleisti“, tai yra sumatuoti medieną miške, kartais išrašo važtaraštį, pasitaria su direktoriumi kur medieną realizuoti, kur vežti. Su buhalterine apskaita jo darbas susijęs tiek, kad kartais išrašydavo sąskaitas -faktūras jei nebūdavo buhalterės, kartais išrašydavau krovinio važtaraštį. Kadangi įmonė prekiavo mediena, būdavo, kad paimdavo iš pirkėjų grynus pinigus , išrašydavo orderį ir pinigus perduodavo direktoriui Ž. P., dažniausiai būdavo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Praktiškai visus dokumentus - važtaraščius, sąskaitas atiduodavo taip pat direktoriui. Buhalteriams gal kokį kartą ir yra dokumentus nuvežęs. Jam , kaip atskaitingam asmeniui, kartais būdavo išduodami grynieji pinigai atsiskaityti su klientais, po to jis visuomet direktoriui ar buhalterei pateikdavo pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Medienos prekyba vykdavo klientui ir direktoriui Ž. P. suderinus dėl medienos kiekio, kainos. Tada jis( T. A.) išrašo važtaraštį vairuotojui, pagal kurį vairuotojas nuveža medieną klientui. Kartais važtaraščius išrašo ne jų įmonės vairuotojams, kartais važtaraščius išsirašo patys vairuotojai. Važtaraščiai nuvežus medieną buvo grąžinami jam( T. A.) arba direktoriui Ž. P.. Važtaraščiai kliento dažniausiai būdavo pasirašomi. Kartu su važtaraščiu sąskaita-faktūra dažniausiai grįždavo į buhalteriją.
Bylos 12 tome ( b.l.162, 175 ir 181) esančius krovinio važtaraščius išrašė jis( T. A.), tačiau ar pagal šiuos jo išrašytus važtaraščius vyko krovinio vežimai į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai pasakyti negali, nes nėra parašo kas priėmė medieną, ( b..l. 175 ) esančiame krovinio važtaraštyje krovinio priėmėjas nurodytas V. Ž., bet jam ( T. A.) toks asmuo nežinomas, ( b.l. 181 lape (28 priedas) krovinio priėmėjas yra pasirašęs, bet kas jis toks jam( T. A.) nežinoma.
Bylos 13 tome( b.l.150, 151) esančius krovinio važtaraščius dėl krovinio gabenimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodyta jo( T. A.) pavardė, bet parašai tikrai yra ne jo, nes jis rašo dažniausiai spausdintinėmis, o ne rašytinėmis raidėmis. Jo nuomone, jeigu nėra krovinio gavėjo parašo, tai sandoris ( krovinio perdavimas gavėjui) yra neįvykęs.
Liudytoja I. K. paaiškino, kad 2015 metais ar 2016 metais, tiksliai neprisimena, vertėsi individualia veikla, turėjo lentpjūvę (duomenys neskelbtini) rajone ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo rąstus, pjaudavo medieną ir kaldavo paletes. Pas ją dirbo žmogus, V. Ž., kuris skambindavo ir tardavosi dėl medienos atvežimo, ji pati nieko nesitardavo, jai tik duodavo pasirašyti, tikriausiai ant pirkimo-pardavimo sutarčių, bet tiksliai koks būdavo surašomas dokumentas negali pasakyti, nes neprisimena. Atsiskaitydavo su bendrove pavedimais, pinigus pervesdavo iš savo sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.
Važtaraštį ( b.l.175, 12 tome) pasirašė V. Ž., ar pagal šį važtaraštį buvo išrašyta sąskaita-faktūra ir sumokėti pinigai negali pasakyti, bet mano, kad turėjo būti sumokėta, nes V. Ž. viską tvarkė, jis turėjo jos banko duomenis. Bankinius pavedimus darydavo V. Ž. iš jos sąskaitos. Mano, kad jos individuali įmonė liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad turi nuosavą namą ir žiemai perka kurą - malkas, anglis. Randa laikraščiuose skelbimą, telefonu susitaria, malkas atveža, o jis sumoka. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko malkas ne vieną kartą, yra buvę, kad atvežė rastus su miškovežiu. Liudytojas patvirtino, kad jam parodytame krovinio važtaraštyje ( b.l.18, 12 tomas) yra jo parašas, reiškia krovinys( malkinė mediena) jam buvo atvežta. Sumokėjęs už krovinį 400 Eur grynais pinigais, gavo kažkokį dokumentą, kurį sudegino kaip nereikalingą.
Liudytojas V. M. paaiškino, kad nuo 2014 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vežiojo medieną pagal užsakymus, jis tik pasikraudavo, išsirašydavo krovinio važtaraštį ir nuveždavo pirkėjui. Kaip buvo atsiskaitoma, jam nežinoma. Kam ir kiek medienos vežti kontroliuodavo bendrovės vadybininkas T. A., kuris kartais ir važtaraštį išrašydavo ir vežant krovinį kartu važiuodavo. Kas važtaraštį išrašydavo tas ir pasirašydavo. Nuvežus krovinį važtaraštyje pasirašydavo tas, kas krovinį priimdavo. Liudytojas, pateikus jam apžiūrai krovinio važtaraštį( b.l. 162, 175, t. 12) nurodė, kad važtaraštyje yra jo parašas, kas patvirtina, kad jis vežė tą krovinį.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju su miškovežiu. Dirba apie 8 metus. Su juo yra sudaryta darbo sutartis, darbo užmokestį gauna grynais pinigais, atlyginimą išmoka buhalterė. Jo pareiga yra vežti miškovežiu medieną, kur ir į kokį mišką nuvažiuoti krautis medieną ir kur medieną nuvežti pasako vadybininkas arba direktorius. Krovinį lydintis dokumentas yra krovinio važtaraštis. Kartais važtaraštį išrašo vadybininkas, kartais išsirašo jis pats ( A. B.). Jis nuveža krovinį, jei klientas krovinį priima, tai pasirašo važtaraštį, kad prekę gavo, pirkėjui ( klientui) paliekamas vienas važtaraščio egzempliorius, o kitas egzempliorius grąžinamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau paduodamas direktoriui Ž. P. ar vadybininkui T. A.. Neretai su kroviniu važiuoja ir vadybininkas T. A.. Be važtaraščio medienos nėra niekam vežęs, jeigu važtaraštyje yra jo ( B.) parašas, reiškia, kad jis tą medieną( krovinį) pirkėjui nuvežė.
Rašytiniai įrodymai:
-iš juridinio asmens duomenų matosi, kad uždaroji akcinė bendrovė ( UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2010-09-20, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovas yra Ž. P., kuris yra vienintelis akcininkas, veikia juridinio asmens vardu ( b.l.47,56-58, 2 tomas);
-iš pažymėjimo matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10 - 21 įregistruota PVM mokėtoju (b.l.77, 4 tomas);
-iš 2016-10-14 perdavimo – priėmimo akto matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. P. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2012 -2014 metų laikotarpį pagal sąrašą ( transporto ataskaitos už 2012-2013, nurašymai, kasa laikotarpiu 2012-2013, pirkimai ir kt)( b.l.76, 4 tomas);
-2016-12-22 kratos protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu Ž. P. pateikė odinę rudos spalvos rankinę su dokumentais ( UAB (duomenys neskelbtini)“ pelno ataskaita, krovinio važtaraščiai,, sąskaitos- faktūros ir kt., kurie įtraukti į kratos metu rastų ir pateiktų dokumentų sąrašus, paimtas planšetinis kompiuteris, laikmenos ir kt., kurie taip pat įtraukti į kratos metu rastų ir pateiktų daiktų ir dokumentų apyrašą.( b.l.158-164, 168, 3 tomas);
-2016-12-22 kratos protokole užfiksuota, jog kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasti ir paimti daiktai ir dokumentai-knygutės su užrašytais asmenų vardais ir pavardėmis ir telefonų numeriais, kaimo turizmo paslaugų sutartys, dovanų kuponai ir kt. ( b.l. Nr. 140-144, 3 tomas);
-2016-12-22 kratos protokole ir daiktų apžiūros protokoluose bei nutarimuose grąžinti daiktus užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)", patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu vadybininkas T. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kurie, jo teigimu, nepriduoti buhalterijai. Šie dokumentai bei nešiojamas kompiuteris, du kompiuterių sisteminiai blokai, sąsiuviniai su rankraštiniais įrašais paimti, įtraukti į kratos metu pateiktų objektų apyrašą ir apžiūrėti, neturintys reikšmės tyrimui daiktai grąžinti.( b.l. Nr. 4-27, 4 tomas);
-2016-12-22 buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini), pas L. A., kurios metu rasti ir paimti daiktai bei dokumentai ( b.l. Nr. 158-163, 3 tomas);
-2016-12-22 buvo atlikta krata automobilyje " Mitsubishi Pajero", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi L. A., kratos metu rasti ir paimti dokumentai – krovinio važtaraščiai ir kiti dokumentai ( b.l. Nr. 182-185, 3 tomas);
- 2018-06-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad
1) jeigu pagal kratos metu rastus 6 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2011 ir 2016 m. išrašytus krovinio važtaraščių iš viso už 9 971,86 Eur be PVM prekės (mediena) buvo parduotos juose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. K., J. K., tai dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 ir 2016 m.
2) jeigu pagal kratos metu rastus 6 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus krovinio važtaraščius iš viso už 9 971,86 Eur be PVM prekės buvo parduotos juose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tai dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė pajamų iš viso už 9 971,86 Eur: 2011 m. 4 177,56 Eur, 2016 m. 5 794,30 Eur; neapskaičiavo ir nedeklaravo pelno mokesčio iš viso už 1 496 Eur: 2011 m. 627 Eur (4177,56*15 proc.), 2016 m. 869 Eur (5794,30x15 proc.)." ( b.l. 135-186, tomas 12).
Specialistė N. B. dėl specialisto išvados UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pagal kratos metu rastus 6 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus 2011 metų ir 2016 metų krovinio važtaraščius už 9971,86 Eur (be PVM) prekės buvo parduotos juose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą, nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies,12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 ir 2016 metus. Parduodant paslaugas ar prekę visų pirma išrašomas dokumentas, PMV sąskaita-faktūra, tos sąskaitos-faktūros yra traukiamos į registrus kažkokius tai įmonės ir deklaruojamos tos pajamos. Patikrinimas atliekamas iš dokumentų, tikrinama apskaita ar tam tikros pajamos įtrauktos į apskaitą, tikrinama pagal registrus ir pagal pateiktas deklaracijas. Dėl to, kad gavo pajamas ir neįtraukė į pajamas, nedeklaravimo, todėl ir negalima iš dalies nustatyti turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiai išvadai duoti vadovautasi buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniais. Ž. P. nevykdė tam tikrų jam, kaip įmonės vadovui, priklausančių pareigų, kurios yra reglamentuojamos teisės aktais kaip jis turi vesti buhalterinę apskaitą. Reglamentuoja teisės aktai ką privalo daryti. Fakto konstatavimas, kad gavo pajamas nėra pakankamas pagrindas nustatyti ūkinę veiklą, kadangi nežinome, kas tuos pinigus gavo, kam sumokėjo, kur tie pinigai gauti ir neįtraukti į apskaitą. Kas gavo pajamas apskaitoje nesimato, ar žmogus skolingas ir dėl to negalima nustatyti turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes į apskaitą nėra įtraukta nei pinigų sumokėjimo dokumentai, nei pajamų gavimo dokumentai. Neįtraukus bent vieno paslaugų pardavimo atvejo, neišdavus kvito, galima konstatuoti, kad jau negalima nustatyti individualios veiklos, turto ir įpareigojimų dydžio bei struktūros. Krovinio važtaraštis nepaliudija pardavimo fakto, jis nuvežimo faktą paliudija. Krovinio važtaraščius specialistė sulygino su PVM sąskaitomis-faktūromis ir nustatė, jeigu, pagal tuos krovinio važtaraščius nebuvo išrašytos sąskaitos-faktūros, tada yra tos pasekmės, bet jeigu pardavimai neįvyko tai tų pasekmių ir nėra. Jeigu nėra važtaraščio, nėra PMV sąskaitos faktūros ir jeigu abi pusės patvirtina, kad sandorio nebuvo, tai nėra jokių pasekmių. Jeigu nėra pagal krovinio važtaraštį išrašytų sąskaitų faktūrų ir nėra oficialių apmokėjimų, tai nereiškia, kad operacija neįvyko. Jeigu pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliudija kad pirko, tai pagal kryžminius dokumentus surenkama informacija, kad tikrai pagal tą krovinio važtaraštį prekės buvo gautos, tai ir įvyko ūkinė operacija - pardavimas. Mokėjimo dokumentas turi būti išrašomas nedelsiant, o užregistruotas į apskaitą dokumentas gali būti per 4 mėnesius.
Specialistė S. S. dėl 2018-06-06 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos buvo pateikti trys klausimai už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2016-12-31. (dėl kratos metu rastų užrašų ir krovinio važtaraščių, jų įforminimo ir įtraukimo į apskaitą). Tyrimui buvo pateiktos knygos - kalendoriai, kurie rašyti ranka, skaičiai, pavadinimai, datos, tačiau tyrimo metu šie dokumentai nebuvo vertinami, nes visiškai neaiškūs. Vertinami buvo pateikti 224 kratos metu rasti krovinio važtaraščiai, kurie buvo lyginami su buhalterinės apskaitos dokumentais. Pagal 191 vnt. važtaraščių (iš 224 vnt.,) buvo išrašytos 76 sąskaitos-faktūros ir jos buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Likę krovinio važtaraščiai, nebuvo nustatyta, kad jie būtų įtraukti, kad būtų išrašytos sąskaitos-faktūros, todėl buvo pareikalauta iš įmonių arba iš fizinių asmenų, kurie buvo nurodyti tuose važtaraščiuose, pateikti dokumentus liudijančius sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės pateikė, bet pateikė ne visus ir iš tų ką pateikė nustatyta, kad pagal 8 (aštuonis) krovinio važtaraščius nebuvo išrašytos sąskaitos-faktūros ir pateikta sąlyginė išvada, kad jeigu pagal tuos minėtus 8 krovinio važtaraščius nebuvo parduotos prekės ( mediena), tuomet negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio bei struktūros už 2011 ir 2016 metus. Dėl krovinio važtaraščių nėra nurodymų, kad jie turėtų būti apskaitomi, nes ūkinė operacija kaip pardavimas yra įforminama sąskaita-faktūra, o krovinio važtaraštis yra tik lydintis dokumentas. Tarp pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų buvo rasta krovinio važtaraščių, pagal kai kuriuos krovinio važtaraščius buvo išrašytos sąskaitos-faktūros, jie buvo sudėti į įmautę. Kratos metu buvo rasti 224 vnt. krovinio važtaraščiai, iš jų 199 vnt. buvo apskaityti. Prekės pirkimą- pardavimą, kaip ūkinę operaciją, patvirtina sąskaita- faktūra. Prekės pristatymas ir apmokėjimas gali vėluoti, bet pirkimas – pardavimas turi būti įformintas sąskaita – faktūra. Atliekant tyrimą buvo lyginami buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų įtraukimas į apskaitą. Šiuo atveju nebuvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros įrodančios, kad buvo atliktas pardavimas, todėl duota sąlyginė išvada, kad nepateikė sąskaitų faktūrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės pagal 8 krovinio važtaraščius, tai: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiziniai asmenys I. K. ir J. K.. PVM sąskaitas-faktūras išrašo pardavėjas. Jeigu jos neišrašytos, o prekė pristatyta, pirkėjas, jeigu įsigijo prekę ir pardavėjas neišrašo PVM sąskaitos–faktūros, pats turėtų tą užfiksuoti, išsirašyti tam tikrą buhalterinės apskaitos dokumentą ir pas save įsitraukti į apskaitą, kad buvo tokia ūkinė operacija.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Ž. P. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kaip vadovas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2011-01-12 iki 2011-01-26 pardavė medieną uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso už 4177,56 Eur ir laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-06-15 pardavė medieną uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ I. K. ir J. K. viso už 5794,30 Eur ir šių ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais dėl ko dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros atitinkamai už 2011 metus ir 2016 metus.
Kaltinamasis Ž. P. kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą neprisipažino nurodydamas, kad jis bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė jo samdomos buhalterės, jos sudarinėjo konkrečius dokumentų registrus ir jam jokių registrų neperdavė, todėl jis negali už registrus atsakyti, jeigu jų nėra, jis tyčia jis jokių dokumentų neslėpė. Laikotarpiu 2011-2016 m. buhalterinę apskaitą tvarkė L. P., 2016 m. tvarkė auditorė L. G..
Dėl medienos pardavimų nurodė, kad važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai tik vežimą, o ne sandorį patvirtinantis dokumentas. Jeigu nėra sąskaitos tai nebuvo ir sandorio. Dėl medienos pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl važtaraščių išrašymo nieko paaiškinti negali, nes neprisimena, kratos metu pas jį buvo rasti važtaraščiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ su I. K. ir J. K., juos turėjo, nes, galimai, jie buvo neatsiskaitę. Dėl 400 Eur, kuriuos neva už malkas sumokėjo J. K., negali nieko paaiškinti, jis K. asmeniškai nepažįsta ir niekaip su juo nėra susijęs, jam malkų nepardavė. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė medienos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei kitiems kaltinime nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vienok, kad sandoriai įvyko patvirtina ir rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.Iš kratos protokolų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių važtaraščiai buvo paimti kratų pas L. A.( Ž. P. gyvenimo draugę), automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu. 2018 m. birželio 6 d. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri surašyta specialistui atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyta, kad jeigu pagal kratos metu rastus 6 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2011 ir 2016 m. išrašytus krovinio važtaraščių iš viso už 9971,86 Eur be PVM prekės (mediena) buvo parduotos juose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. K., J. K., tai dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apie medienos pardavimą neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 ir 2016 m.
Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matosi, kad tyrimui atlikti specialistui buvo pateikti kratų metu paimti krovinio važtaraščiai, iš kurių:
- krovinio važtaraščiuose 2011-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir važtaraščiuose nurodyti duomenys apie krovinio pavadinimą ir kiekį nesutampa su UB „(duomenys neskelbtini) vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytais duomenimis, važtaraščiuose nenurodyta prekių kaina ir bendra krovinio vertė ( b.l.159, 12 tomas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė PVM sąskaitos faktūros, kuri išrašyta pagal minėtus krovinio važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš liudytojo R. N. parodymų matosi, kad jis vežė krovinius( medieną) pagal 2011-01-12 ir 2011-01-26 krovinių važtaraščius, kadangi parašai važtaraščiuose panašūs į jo, kas patvirtina, jog jis krovinius gabeno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-19 raštu pateikė 2011-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinio važtaraščius 2011-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti krovinio važtaraštyje 2011-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. P. spaudas su parašu, 2011-01-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo paslaugas už 5033,60 Eur, tame tarpe ir pagal krovinio važtaraštį krovinio važtaraščius 2011-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), kaip gavėjas pasirašė Ž. P.;
- krovinio važtaraščiuose 2016-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini) krovinių gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir važtaraščiuose nurodyti duomenys apie krovinio pavadinimą ir kiekį nesutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais duomenimis( b.l.162, 164, 12 tomas). UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ pateikė 12 vnt. PVM sąskaitų faktūrų už medieną ir transporto paslaugas , kurios išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet nepateikė PVM sąskaitos faktūros, kuri išrašyta pagal kratos metu rastus minėtus krovinio važtaraščius 2016-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. M. parodė, kad jis pasikraudavo medieną, išsirašydavo krovinio važtaraštį ir važiuodavo medieną išsikrauti, ant krovinio važtaraščio pasirašydavo vairuotojas, asmuo, kuris, krovinį išdavė ir kas krovinį priėmė. Liudytojas patvirtino, kad 2016-03-29 krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas, kas reiškia, kad jis tą krovinį vežė. Liudytojas A. B. parodė, kad veždamas medieną krovinio važtaraštį turėdavo, po to važtaraštį atiduodavo arba direktoriui, arba vadybininkui. Jeigu važtaraštyje yra jo ( B.) parašas, reiškia, kad jis tą medieną( krovinį) pirkėjui nuvežė. Krovinio važtaraštyje 2016-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas.
-krovinio važtaraštyje 2016-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio gavėju nurodyta I. K. ir važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio pavadinimą ir kiekį nesutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais duomenimis ( b.l.175, 178, 12 tomas ). I. K. tyrimui pateikė 12 vnt. PVM sąskaitų faktūrų už medieną ir transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tarp jų nėra PVM sąskaitos faktūros , kuri būtų išrašyta pagal kratos metu rastą krovinio važtaraštį 2016-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini).Liudytoja I. K. parodė, kad 2016 m. vasarą yra pirkusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)" rąstų, rastai buvo atvežti į lentpjūvę su miškovežiu ir iškrauti. Pas ją lentpjūvėje tuo metu dirbo jos buvęs draugas, V. Ž., kuris skambindavo ir tardavosi dėl medienos atvežimo. Teismo posėdžio metu pateikus liudytojai I. K. apžiūrai krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja nurodė, kad važtaraštyje pasirašė, kad krovinį priėmė būtent V. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad už rastus atsiskaitė sumokėdama bankiniu pavedimu, teismo posėdžio metu dėl apmokėjimo nebuvo tikra. Liudytojas V. M. patvirtino, kad 2016-06-13 krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas, kas reiškia, kad krovinį nuvežė.
Žemesnės instancijos teismas
- krovinio važtaraštyje 2016-06-15 Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gavėju nurodytas J. K., važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio pavadinimą ir kiekį nesutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais duomenimis( b.l.181, 183, 12 tomas). Liudytojas J. K. parodė, kad 2016 metų vasarą pirko apie 16 kūb.metrų rąstų po 3 metrus ir sumokėjo 400 Eur grynais tam vyrui, kuris padavė kažkokį dokumentą, patvirtinantį sumokėjimą. Teisme liudytojui buvo parodytas 2016-06-15 krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis patvirtino, kad parašas „ krovinį gavo“ yra jo.
Liudytojas T. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas parodė, kad jo darbas yra apvalios medienos sumatavimas bei krovinio važtaraščio išrašymas, kartais išrašymas ir sąskaitų faktūrų. Praktiškai visus dokumentus važtaraščius, sąskaitas atiduodavo direktoriui
Tokiu būdu kratų metu rasti krovinių važtaraščiai, liudytojų parodymai patvirtina, kad važtaraščiuose nurodytos medienos pardavimai įvyko, o Ž. P., žinodamas apie įvykusius medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. K. ir J. K., bei apie pareigą ūkines operacijas įforminti apskaitos dokumentais, sąmoningai to nepadarė ir neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais kaltinime nurodytuose krovinių važtaraščiuose paminėtos medienos pardavimų ir jų nepateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011m. gruodžio mėn. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( vadovė L. P.), nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. spalio 2 d. R. A., pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( vadovė L. G.) tvarkė buhalterinę apskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartį apskaitininkės – biuro administratorės pareigas ėjo nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. L. A.. Liudytojos L. P., R. A., L. G. nurodė, kad dokumentus, kuriuos reikėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. P., vadybininkas T. A. ir L. A.. Kokius dokumentus pateikdavo, tokius ir suvesdavo į registrus. Liudytoja R. A. parodė, kad tvarkė tiek Ž. P. individualios veiklos tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, Ž. P. pasižymėjo tuo, kad „nepristatydavo stropiai“ apskaitos dokumentų, vėluodavo, tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo – ji įtraukdavo į registrus, darbo sutartį nutraukė dėl Ž. P. aplaidaus požiūrio į apskaitą, išeidama iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš liudytojos L. G. parodymų matosi, kad kai 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi Ž. P., prašydamas patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, apskaitos patikrinti nebuvo galimybės, nes „faktiškai jos nebuvo“, dokumentai nuo 2011 metų buvo netvarkyti, registrai nesuvesti, buhalterinė programa buvo nesutvarkyta ir praktiškai nenaudojama, buvo rasti tik 2011 metų „likučiai“, o 2012, 2013,2014 metų apskaitos rasti tik fragmentai, iš esmės jokia apskaita nebuvo vedama. Vadybininkas T. A. papildomai vežė apskaitos dokumentus: gaunamas ir išrašomas sąskaitas faktūras, piniginius dokumentus, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo sutartis ir kt., o „(duomenys neskelbtini)" darbuotojos bandė apskaitą sutvarkyti, tačiau jis atveždavo vis naujų dokumentų, taip pat dalies dokumentų iš viso neatveždavo, todėl apskaitą ir deklaracijas reikėdavo nuolat tikslinti, nuolat reikalauti, kad tuos dokumentus Ž. P. pristatytų. Įmonė tuo metu vertėsi medienos ir žemės sklypų prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. iki 2014 m. suvedė į programą Ž. P. pateiktus apskaitos dokumentus, suvedė duomenis apie ilgalaikį turtą, nes jis pirko žemės sklypus, miškus, juos iškirsdavo, parduodavo, tai viso to turto apskaitoje nebuvo. Apskaita buvo sutvarkyta kiek įmanoma, bet Ž. P. požiūris į apskaitos vedimą buvo skirtingas, jis ir toliau vežė dokumentus su pertraukomis, reikėdavo reikalauti, dažnai dokumentų nepateikdavo arba atveždavo didelį kiekį „ maksiminiuose“ maišeliuose, dokumentų suvedimas į programą buvo sudėtingas, o Ž. P. buvo „problemiškas“ ir neatsakingas.
Kaip minėta, įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas.
Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad Ž. P., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, apskaitą tvarkė apgaulingai, laikotarpiu 2011-01-12 iki 2011-01-26 pardavė medienos už 4177,56 Eur ir laikotarpiu 2016-03-29 iki 2016-06-15 pardavė medienos už 5794,30 Eur ir žinodamas apie įvykusius pardavimus ir pareigą įtraukti juos į apskaitą, šių ūkinių operacijų apie medienos pardavimą buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino( nepateikė buhalteriui įrašyti į apskaitą), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 ir 2016 metus.
Ž. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Jo parodymai, kad kaltinime nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims nepardavė medienos, o krovinio važtaraščiai nelaikytini įvykusį pirkimą- pardavimą patvirtinančiais dokumentais, vertinti kritiškai kaip kaltinamojo siekimas išvengti atsakomybės, nes anksčiau aptarti liudytojų( krovinio gavėjų, krovinį vežusių vairuotojų) parodymai ir bylos medžiaga patvirtina, kad minėtais atvejais medienos pirkimai pardavimai įvyko.
Be to, Ž. P. buvo kaltinamas pagal BK 189¹ straipsnio 1dalį tuo, kad po 2010 m. gruodžio 11 d. turėjo nuosavybes teise didesnį negu 500 MGL (18 825 Eur – 65 000 Lt) vertės turtą ir žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. turėjo išviso 597 650,18 Eur ( 2 063 566, 54 Lt) nedeklaruotų, jokiais dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, iš jų: 2011 metais - 309 308,18 Lt ( 89 581,84 Eur), 2012 metais - 716 183,19 Lt ( 207 420,99 Eur), 2013 metais - 401 340,87 Lt ( 116 236,35 Eur), 2014 metais - 244 633,78 Lt (70 850,84 Eur) ir 2015 metais - 113 560,16 Eur ( 392 100,52 Lt) piniginių lėšų, kurių po 2010 m. gruodžio 11 d. jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.
Kaltinamasis Ž. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su specialisto išvadomis, nes specialistas skaičiavimus atliko ir į klausimus atsakė tik pagal jam pateiktus oficialius šaltinius, nevertindamas tų lėšų, kurios taip pat buvo įgytos visiškai teisėtai, tačiau nedeklaruotos ar neįrašytos į oficialius valstybės registrus. Buvo vertinami tik viešai prieinami duomenys, nors jie ne vieninteliai gali įrodyti jo pajamų šaltinius. Nenustatyta, kad jis, galimai, gavo pajamų iš neteisėtos, t.y. uždraustos veikos, byloje nėra nei vieno įrodymo kad jis būtų daręs nusikaltimus, iš kurių turėtų sukaupęs kažkokių lėšų ar turto. Kaltinimas yra suformuluotas nesuprantamai, nes nurodoma piniginė apyvarta, nenurodyta koks turtas įgytas iš neteisėtų lėšų. Nurodė, kad niekada nėra gavęs jokių pajamų iš neteisėtos nusikalstamos veiklos, niekada nėra atlikęs įstatymu uždraustų veiksmų ar turėjęs procesų su teisėsauga, o taip pat ir procesų dėl vertimosi kokia nors nelegalia veikla ar pajamų, gautų vykdant nusikaltimus. Jis yra verslus žmogus, įvairiais verslais verčiasi nuo pat pilnametystės, jo ūkininko ūkis buvo registruotas dar 1998 m., iki tol padėjo tėvams jų ūkyje. Visos pajamos yra gautos sąžiningai dirbant, tačiau (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje sužinojo, kad jokių duomenų dėl jo gautų pajamų už ankstesnius nei 15-20 metų laikotarpius negali pateikti, nes jie nesaugomi. Taip pat informaciją apie jo verslui imtus kreditus, gautas pajamas iš ūkininkavimo, kredito įstaigos( Luminor bankas, buvęs Žemės ūkio bankas), gali pateikti tik už laikotarpius nuo 2003 metų. Kuomet specialistė aiškinosi, kokias pinigines lėšas jis galėjo turėti 2010-12-11 buvo analizuotos tik deklaruotos ir bankų sąskaitose esančios lėšos. Kadangi visuotinio turto deklaravimo metu jis nedeklaravo turintis turto grynaisiais pinigais, tai specialistė laikė, kad 2004-01-01 jis turėjo 50000Lt (tai yra tiek pinigų kiek nereikėjo deklaruoti). Siekiant nustatyti jo turėtą grynųjų pinigų kiekį 2010-12-11, buvo pripažinta, kad 2004-01-01 jis turėjo 50 000 Lt grynųjų pinigų ir su šia, bei banko sąskaitoje buvusia suma nuo 2004 m. yra lyginamos jo oficialiai deklaruotos ir į sąskaitas banke pervestos sumos bei sąskaitose banke ir oficialiuose registruose esančios išlaidos. Tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į jo turėtas faktines santaupas, nei į jokias kitas pajamas grynaisiais pinigais. Tai, jog dalies pajamų galėjo būti nedeklaravęs - pripažįsta, tačiau tai nereiškia, kad jo veikos gali būti kvalifikuojamos vadovaujantis nepilnai patikrintais duomenimis, todėl nesutinka, kad tyrimo rezultatai, gauti nenagrinėjant jokių duomenų apie jo pajamas iki 2004 m., o vien tik pripažįstant jį turėjus maksimalią nedeklaruojamą sumą, yra objektyvūs. Teigia, kad tuo metu būdamas verslus ir aktyvus tikrai turėjo daugiau kaip 380 000 Lt santaupų, tačiau specialistė vertino tik tas pajamos, kurios registruotos oficialiuose valstybės registruose dėl notarinės formos sandorių ir tos, kurias jis deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jokie jo paaiškinimai dėl pajamų, kurias yra gavęs, tačiau jų nedeklaravęs, nebuvo vertinami. Pažymi, kad jam pradėjus pirkti žemės sklypus, jo tėvas 1997 - 2002 dovanojo jam savo sukauptus apie 220 000 Lt, taip pat padovanojo jam 11 ha žemės, technikos, todėl jis augino ir pardavinėjo gėles, bulves ir kitas daržoves, grūdus, gyvulius, turėjo tvenkinį, kuriame augino karpius ir juos pardavinėjo, taip užsidirbdamas papildomų pajamų, kurių deklaruoti tuo metu nereikėjo. Yra įsitikinęs, kad 2004 m. laikotarpio pradžiai turėjo žymiai daugiau nei 50 000 Lt, kurių nedeklaravo dėl tokios pareigos nesupratimo. Apskaitą, kiek tai susiję su individualia veikla ir ūkininko ūkiu, vesdavo buhalterė, todėl pats ne per daug šiais klausimais rūpinosi. Gali būti, kad praleido kai kurių pareigų vykdymą, tačiau tai padarė ne dėl tyčios, bet dėl nepakankamo išmanymo. Taip pat iki 2011 m. yra sudaręs ir daugiau nekilnojamojo turto sandorių, tačiau jie nebuvo registruoti jo vardu dėl finansinių priežasčių. Kadangi nekilnojamojo turto kainos buvo išaugusios, o kreditavimo galimybės palankios, turėjo kreditų iš kredito įstaigų, nes pirkti reikėjo nedelsiant, kai tik atsirasdavo parduodamas patrauklus objektas. Matydamas galimybę uždirbti nekilnojamojo turto rinkoje, tarėsi su savo artimaisiais ir gavę kreditus iš kredito įstaigos, pirko žemės sklypus su teta, D. D. ir broliu D. P., tai yra teta ir brolis gaudavo kreditus iš kredito įstaigų, dalį lėšų duodavo jis( Ž. P.) ir taip brolio ir tetos vardu būdavo nupirkti sklypai. Pirkimai buvo atliekami jo pinigais arba tetos ar brolio vardu gautų kreditų pagrindu. Jis rūpinosi šių sklypų priežiūra. Nupirkdavo apleistą žemės ūkio paskirties sklypą, jį sutvarkydavo, augindavo bulves, grūdus, išpjaudavo nereikalingus medžius, tinkamą medieną realizuodavo. Iki pardavimo taip pat sklypą stengdavosi išnaudoti – už tam tikrą užmokestį, kurio nedeklaravo, leisdavo netoliese dirbantiems ūkininkams naudotis sklype esančiomis pievomis, ganyti gyvulius, šienauti. Realizuodavo medieną, gavęs leidimus retinti ar iškirsti mišką. Kai nuspręsdavo, kad sklype padarė viską, ką gali padaryti, organizuodavo to sklypo pardavimą. Pardavimo dokumentus pasirašydavo tas asmuo (brolis ar teta), kuriam sklypas priklausydavo nuosavybės teise. Grynaisiais gautus pinigus jie perduodavo jam iš karto, o jei pinigus gaudavo pavedimu, tai pinigus jam perduodavo kai juos išgrynindavo. Tokiu būdu buvo atlikti D. D. pardavimai: 2005 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) 9,110 ha žemės sklypą pardavė už 25.000 Lt, 2005 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) 35,1800 ha žemės sklypą pardavė už 207 562 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) 18,997 ha žemės sklypą su pastatais pardavė už 340 000 Lt, 2006 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) 11,6600 ha žemės sklypą pardavė už 120 000 Lt, 2007 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) 4,600 ha žemės sklypą už 81 000 Lt, 2008 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) 5.000 ha žemės sklypą už 16 000 Lt, 2015 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) 3,0200 žemės sklypą už 5792, 4 Eur. Šios sumos turi reikšmingos įtakos jo( Ž. P.) pajamų ir išlaidų balansui, todėl baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos ne formaliai, o atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kadangi pinigus už parduotus žemės sklypus D. D. atidavė jam( Ž. P.). Atitinkamai D. P. pardavimai: 2013 m.- už 49.000 Lt, 2013 m. už 5000 Lt , 2014 m. už 27.000 Lt, 2015 m. už 2896,2 Eur, 2015 m. už 5792,4 Eur, 2019 m. už 34 000 Eur, 2013 m. už 1800 Lt, 2011 m. už 24000 Lt, 2011 m. už 49000 LT, 2011 m. už 29000 Lt, 2012 m. už 20 000 Lt, 2012 m. už 5000 Lt , 2007 m. už 120 000 Lt , 2010 m. už 28.000 Lt. Šie jo brolio vardu atlikti nekilnojamojo turto pirkimai ir pardavimai priskirtini jo( Ž. P.) įsigytam ir parduotam turtui. Tai taip pat patvirtina dalies jo gautų pajamų teisėtumą, nors šios jo pajamos iš sklypų įsigytų ir parduotų artimųjų vardu nebuvo vertintos. Šie sandoriai ir iš jų gautos pajamos specialistų nebuvo vertintos, nes sandoriai sudaryti ne jo ( Ž. P.) vardu, bet šie jo artimųjų vardu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimai - pardavimai priskirtini jo parduotam ir įsigytam turtui ir patvirtina dalies jo įsigytų pajamų teisėtumą. VMĮ vienkartinės gyventojo turėto turto deklaracijos 2003 m. nepateikė, nes turėjo buhalterę, kuri privalėjo tuo rūpintis. Galėjo būti ir taip, kad tą dieną kai reikėjo deklaruoti turtą grynųjų pinigų neturėjo. Nors deklaracija nepateikta, bet 2004 m. pradžioje tikrai turėjo daugiau nei 50000 Lt grynais, nes jau 1998 m. pirko ir pardavė žemės sklypus, augino gėles, daržoves, tvenkiniuose- žuvį. Iš šios veiklos gautų pajamų tuo metu deklaruoti nereikėjo. Už pajamas gautas iš tos veiklos vėl išleisdavo žemės ir miško sklypų pirkimui. Stengdavosi grynųjų pinigų nelaikyti, o investuoti. Sutinka, kad galbūt netinkamai vykdė pareigą šias savo pajamas deklaruoti, bet tai negali būti pripažįstama lėšomis, gautomis iš neteisėtos veiklos.
Ž. P.
pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintinas.
2018-07-05 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakant į pateiktus klausimus nustatyta, kad:
1)2011-2015 m. laikotarpiu Ž. P. išlaidos viršijo pajamas 597 650,18 Eur suma, 2016 m. pajamos didesnės už išlaidas 23 537,03 Eur suma;
2) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-12-31 Ž. P. išlaidos viršija jo pajamas, todėl skirtumas iš viso 574 113,15 Eur laikoma Ž. P. pajamomis. Kadangi Ž. P. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-12-31 gautų pajamų iš viso 574 113,15 Eur metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 m. nedeklaravo, nesilaikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 str. 1 d. nuostatų, tai nepriskaičiavo ir nesumokėjo GPM iš viso 89 648 Eur: 2011 m. nedeklaruotos pajamos 89 581,84 Eur, GPM 13 437 Eur; 2012 m. nedeklaruotos pajamos 207 420,99 Eur, GPM 31 113 Eur; 2013 m. nedeklaruotos pajamos 116 236,35 Eur, GPM 17 436 Eur; 2014 m. nedeklaruotos pajamos 70 850,84 Eur, GPM 10 628 Eur; 2015 m. nedeklaruotos pajamos 113 560,16 Eur, GPM 17 034 Eur.
3) 2011-01-01 Ž. P. bankuose esančios sąskaitos turėjo 193,53 Lt (56,05 Eur), 2016-12-31 – 1 729,26 Eur.
- Ž. P. individualios veiklos kasoje esančių pinigų likučiai 2011-01-01 - 93,51 Lt (27,08 Eur), 2016-11-12 (tyrimui pateikto paskutinio kasos dokumento - kasos pajamų orderio data) - 4 714,80 Eur.
-tiriamuoju laikotarpiu Ž. P. vardu registruota 76 nekilnojamojo turto objektai (70 žemės sklypų, 5 žemės sklypai su statiniais, 1 statiniai) ( 11 priedas). Kadangi dauguma Ž. P. vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų įsigyti iki 2011-01-01, t.y. anksčiau nei tiriamasis laikotarpis (tiriamasis laikotarpis nuo 2011-01-01 iki 2016-12-31), nekilnojamo turto vertė tyrimo metu nenustatyta. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-12-31 iš 76 nekilnojamojo turto objektų, registruotų Ž. P. vardu, parduoti 30 nekilojamojo turto objektai (žemės sklypai) iš viso už 363 155,69 Eur ( 13 priedas).
-Ž. P. vardu užregistruota transporto priemonė Land Rover Discovery valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2007-03-02.
- 2011-2015 m. laikotarpiu Ž. P. išlaidos viršijo pajamas 597 650,18 Eur suma: 2011 m. – 89 581,84 Eur; 2012 m. – 207 420,99 Eur; 2013 m. – 116 236,35 Eur; 2014 m. – 70 850,84 Eur; 2015 m. – 113 560,16 Eur. 2016 m. pajamos didesnės už išlaidas 23537,03Eur suma.
Specialistė S. S. dėl išvados paaiškino, kad tyrimas atliktas pagal klausimus kiek ir kokių gavo Ž. P. pajamų ir ar patirtos išlaidos neviršija šių gautų pajamų, ar sumokėjo visus mokesčius ir kokį turtą turėjo laikotarpiu 2011-01-01 iki 2016-12-31.Tyrimo metu buvo nustatytos Ž. P. pajamos ir gautas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pagal bankuose esančių atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus įplaukos ir išlaidos, taip pat individualios veiklos kasos įplaukos ir išlaidos, taip pat kaip atskaitingo asmens Ž. P. išlaidos ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens išlaidos, taip pat įvertinti Ž. P. vardu registruoti nekilnojamojo turto objektai ir kiek per tą laikotarpį buvo įsigyta ir parduota nekilnojamojo turto objektų ir įvertintos sumos kiek buvo gauta pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą ir bendrai pateikta išvada, susumuotos visos pajamos, konkrečiai už kiekvienus metus, taip pat ir išlaidos ir pateiktas bendras vertinimas, tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų ir nustatyta, kad išlaidos viršijo pajamas 597 650, 18 Eur suma. Taip pat įvertinus šią sumą nustatytos nedeklaruotos pajamos kiekvienais metais ir nuo tų pajamų priskaičiuotas ir nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, iš viso už 89 648,00 Eur. Kiek ir kokių gavo Ž. P. pajamų ir ar patirtos išlaidos neviršija gautų pajamų, ar sumokėjo visus mokesčius ir kokį turtą turėjo tyrimo metu buvo nustatinėjama tik už laikotarpį 2011-01-01 iki 2016-12-31, ankstesnis laikotarpis nebuvo tyrimo objektas.
2021-09-02 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakant į pateiktus klausimus nurodyta, kad:
1.Ž. P. vardu laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo registruoti 77 nekilnojamojo turto objektai: 75-ių nekilnojamojo turto objektų vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registro centras“ duomenis iš viso 1 093 468,00 EUR, iš jų: 45-ių objektų, kurie liko registruoti Ž. P. vardu 2016 m. gruodžio 31 d. vidutinė rinkos vertė - 698 071,00 EUR, 30-ies objektų parduotų 2011-2016 m. vidutinė rinkos vertė - 395 397,00 EUR (18 priede nurodyta vidutinės rinkos vertės nustatymo data ir suma EUR); 2-jų žemės sklypų vertė pagal VĮ „Registro centras“ duomenis iš viso 6 243,00 EUR (šių sklypų vidutinė rinkos vertė nenurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose) (18 priedo 3-4 eil.).
Ž. P. vardu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo registruotos 9 transporto priemonės, suregistruotos 10 lentelėje. 10 lentelėje suregistruoti kiekvienos tiriamuoju laikotarpiu turėtos transporto priemonės duomenys: markė, modelis, gamybos metai, valst. Nr., įsigijimo data ir paskutinės registracijos data. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialas 2020-02-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad transporto priemonių, kurios buvo registruotos Ž. P. vardu pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų pateikti negali, nes registravimo dokumentai sunaikinti, todėl atsakyti kokia transporto priemonių, registruotų Ž. P. vardu, vertė, bei kokiais juridinę galią turinčiais dokumentais transporto priemonės suregistruotos 10 lentelėje buvo įsigytos, negalima.
2.Ž. P. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pardavė 30 nekilnojamojo turto objektų iš viso už 363 155,69 EUR, iš jų: pagal pirkimo-pardavimo sutartis parduota 16 nekilnojamojo turto objektų už 184 516,45 EUR, antstoliai pardavė Ž. P. priklausančio 14 nekilnojamojo turto objektų už 178 639,24 EUR (19 priedas). Kiekvieno iš Ž. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto objekto pardavimo sandorio data, dokumento pavadinimas, Nr. suregistruota 19 priedo 5, 6 stulpeliuose.
Už kokią sumą ir kokiais sandorius paliudijančiais dokumentais tiriamuoju laikotarpiu buvo parduotos (perleistos) Ž. P. vardu registruotos 8 transporto priemonės, suregistruotos 10 lentelės 2-9 eilutėse, atsakyti negalima, kadangi pagal VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo pateiktą informaciją šių transporto priemonių registravimo dokumentai sunaikinti.
Nustatyta, kad Ž. P. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 8-mis pinigų sumokėjimo operacijomis, suregistruotomis 20 priede, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (mokėjimo pervedimais, grynaisiais pinigais) paskolino, suteikė paskolų iš viso už 50 758,80 EUR.
3-5. Įvertinus, tai kad Ž. P. tiriamojo laikotarpio pradžiai - 2011-01-01 neturėjo grynųjų pinigų likučio ir 2010 metais Ž. P. išlaidos 257 756,84 Lt arba 74 651,54 EUR viršijo pajamas (apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) AVM1 specialistės atsakant į 6 išvados klausimą), bei 2018-07-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotą Ž. P. pajamų ir išlaidų santykį 2011-2016 metais, nustatyta, kad Ž. P.:
1). sudarydamas nekilnojamojo turto, suregistruoto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 12 priede, įsigijimo sandorius 2014, 2015 ir 2016 metais neturėjo pakankamai lėšų šio turto įsigijimui, tai yra: 2014 metais už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo iš viso 23 552,94 EUR grynaisiais pinigais, kai jo išlaidos viršijo pajamas 558 741,56 EUR, 2015 metais už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo iš viso 21 371,36 EUR grynaisiais pinigais, kai jo išlaidos viršijo pajamas 672 301,72 EUR,
2016 metais už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo iš viso 71 070,00 EUR grynaisiais pinigais, kai jo išlaidos viršijo pajamas 648 764,69 EUR;
2). suteikdamas paskolas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2012, 2013 ir 2014 metais neturėjo pakankamai lėšų paskolų suteikimui, tai yra: 2012 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolų iš viso 35 669,60 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 371 654,37 EUR, 2013 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolų iš viso 8 398,98 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 487 890,72 EUR, 2014 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolų iš viso 6 690,22 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 558 741,56 EUR;
3). apmokėdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir individualios veiklos išlaidas, kaip atskaitingas asmuo, 2011-2016 metais neturėjo pakankamai lėšų šioms išlaidoms, tai yra: 2011 metais, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo iš viso 75 879,60 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 164 233,37 EUR, 2012 metais, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo iš viso 270 123,48 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 371 654,37 EUR, 2013 metais, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo iš viso 224 705,28 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 487 890,72 EUR, 2014 metais, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo iš viso 232 071,48 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 558 741,56 EUR, 2015 metais, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo iš viso 170 373,32 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 672 301,72 EUR ir 2016 metais, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo iš viso 83 950,30 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 648 764,69 EUR;
4). įnešdamas lėšas grynaisiais pinigais į banko sąskaitas ir kasą, 2011 ir 2013 metais neturėjo pakankamai lėšų šioms išlaidoms, tai yra: 2011 metais į banko sąskaitas ir kasą įnešė iš viso 39 018,68 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 164 233,37 EUR, 2013 metais į banko sąskaitas įnešė iš viso 124,54 EUR, kai jo išlaidos viršijo pajamas 487 890,72 EUR.
Ž. P. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-12-31 išleido iš viso 1 057 103,45 EUR, kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir individualios veiklos atskaitingas asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų šias išlaidas apmokėti, ir tuo būdu visos Ž. P., kaip atskaitingo asmens išlaidos iš viso už 1 057 103,45 EUR sumokėtos nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2011-01-01) iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-12-31) viršijo pajamas ir buvo didesnės nei 250 MGL (21 priedo 5-7 stulp.). Ž. P. individualios veiklos atskaitingo asmens išlaidos suregistruotos 2018-07-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priede ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens išlaidos suregistruotos aukščiau nurodytos išvados 6 priede.
Ž. P. 2011 ir 2013 metais į banko sąskaitas ir kasą įnešė iš viso 39 143,22 EUR grynųjų pinigų, neturėdamas pakankamai lėšų šioms grynųjų pinigų operacijoms, ir tuo būdu visa 2011 ir 2013 metais įnešta grynųjų pinigų suma iš viso už 39 143,22 EUR nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2011-01-01) viršijo pajamas ir buvo didesnė nei 250 MGL (21 priedo 8 stulp.).
6. Objekto tyrimo metu įvertinus FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pateiktus dokumentus bei VMI prie FM duomenų bazėse turimą informaciją, atlikus 2004-2010 m. Ž. P. pajamų ir išlaidų analizę, įvertinus 2004-01-01 lėšų likutį banko sąskaitose 3 117,92 Lt ir galimai turėtą grynųjų pinigų likutį 50 000,00 Lt, 2004-2010 m. laikotarpiu gautas 3 892 208,95 Lt pajamas bei patirtas 4 172 871,38 Lt išlaidas, 2010-12-31 lėšų likutį bankų sąskaitose 30 212,43 Lt nustatyta, kad Ž. P. tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2011-01-01 datai, neturėjo grynųjų pinigų likučio, kuris būtų pagrįstas teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/ neapmokestintomis) pajamomis. 2010 m. Ž. P. išlaidos 257 756,84 Lt viršijo pajamas, Gyventojas turėjo kitų, neapskaitytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurias galėjo naudoti turėtoms išlaidoms padengti.
Ši specialisto išvada nekeičia 2018-07-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pradinio išeities taško. 2018-07-05 specialisto išvadoje nustatyta, kad 2011-2015 metais Ž. P. išlaidos viršijo pajamas, nevertinant prieš tiriamąjį laikotarpį galimai turėtų Ž. P. santaupų. Šioje specialisto išvadoje nustatyta, kad 2011-01-01 datai Ž. P. neturėjo grynųjų pinigų likučio, kuris būtų pagrįstas teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/ neapmokestintomis) pajamomis( b.l.133-235, 17 tomas).
L. B. ( VMI specialistė) dėl 2021-09-02 išvados paaiškino, kad atsakė į užduoties 6 klausimą kiek piniginių lėšų grynaisiais pinigais turėjo ar galėjo turėti Ž. P. tikrinamo laikotarpio pradžioje, t.y. 2011-01-01. Ž. P. nėra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai turto deklaracijų kur būtų deklaravęs savo turimas pinigų lėšas iki 2011 -01-01, todėl atskaitiniu laikotarpiu buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2004-01-01, nes tai datai visi Lietuvos Respublikos gyventojai turėjo deklaruoti savo turimą turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas, o kadangi Ž. P. šios deklaracijos nėra pateikęs, tai VMI mokėtojo Ž. P. naudai buvo užslkityta, kad jis šiai datai, kaip asmuo vykdantis veiklą, galėjo turėti 50 000 Lt grynųjų pinigų, kurių, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nebuvo prievolės deklaruoti. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. vykdė veiklą, turėjo pasiėmęs kreditų, taip pat nustatyta, kad 2003 m. gruodžio mėn. pardavė žemę už 10 000 Lt, kuriuos gavo grynais pinigais, todėl buvo laikoma, kad 50 000 Lt grynųjų pinigų turėjo 2004-01-01. Atliekant tyrimą buvo įvertintos Ž. P. pajamos ir išlaidos per bankus, tame tarpe ir ūkininko, ir individualios veiklos pajamos ir išlaidos. Taip pat pajamos ir išlaidos grynaisiais, ūkininko ir individualios apskaitos ir individualios veiklos, kurios buvo nustatytos pagal VMI mokestinį patikrinimą už 2004-2007 metus, bei pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, taip pat buvo įvertintos gautos paskolos bei tų paskolų ir palūkanų delspinigių ir kitų susijusių mokėjimų išlaidos. Pagal notarinius duomenis, įvertinti nekilnojamojo turto pirkimai ir pardavimai, VMI sumokėti mokesčiai pagal turimus VMI duomenis bei vartojimo išlaidos vertintos statistinės pagal Statistikos departamento specialius skelbiamus rodiklius paskaičiuotos asmeniui gyvenančiam kaime pagal registravimo vietą. Atliekant tyrimą nebuvo vertinama 220000 Lt suma, kurią, Ž. P. teigimu 1997-2002 m. m. jam dovanojo jo tėvas, kadangi tyrimo atskaitos tašku pasirinktas 2004-01-01. Taip pat nebuvo tiriama Ž. P. nurodytos aplinkybės, kad 2004 m. jis augino ir pardavinėjo gėles, bulves, daržoves, grūdus, gyvulius ir taip gavo pajamas, kadangi jeigu jis turėjo santaupų iš kažkokios veiklos, tai turėjo prievolę jas deklaruoti vienkartinėje turto deklaracijoje. Ž. P. pateikė teismui papildomai dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ su išvardintomis paskolomis, (duomenys neskelbtini) ( ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Ž. P. sąskaitų išrašais už laikotarpį 1999-2003 m. (30 lapų), bei 2001 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų pirkimo-priėmimo kvitus už 111423 Lt, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ paskolos laikotarpiu nuo 2004 iki 2011 metų yra įvertintos specialisto išvadoje. Peržiūrėjus pateiktą sąrašą „(duomenys neskelbtini)“ visos tiriamojo laikotarpio 2004-01-01 iki 2016-12-31 paskolos yra įvertintos. (duomenys neskelbtini) Kredito Unija 20 000 Lt paskola išmokėta 2003-05-13; Kredito Unija „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-27 - 170 000 Lt; Kredito Unija „(duomenys neskelbtini)“ 2006-06-23 - 150 000 Lt; Kredito Unija „(duomenys neskelbtini)“ 2005-11-04 -20 000 Lt; Kredito Unija „(duomenys neskelbtini)“ 2004-02-18 - 85 000 Lt; SEB bankas 2005-12-23 - 340 000 Lt - SEB banko yra iš viso trys paskolos jos išskaidytos yra dalimis, o pagal sąrašą yra dvi –tai specialisto išvados dalyje yra įvertina daugiau pagal duomenis, kuriuos pateikė FNTT surinkusi iš banko. SEB banko 25 235 Lt – 2005-12-30 ir per 2006 metus šita suma yra suteikta. Sekanti paskola SEB banko per 2006 ir 2007 metus 157 000 Lt ir 173 000 Lt, taip pat 60 000 Lt Snoro banko paskola 2010-08-12. Taip pat įvertintas paskolų grąžinimas 2001 m. Lumonr paimtos paskolos. 2007-06-08 žemės pirkimo –pardavimo sutartis sudaryta tarp Ž. P. ir L. S. dėl 25 000 Lt yra įvertinta prie pajamų. 2008-07-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris tarp Ž. P., R. K., D. K., E. P. atliekant tyrimą buvo įvertinas, visa kaina 125 000 Lt sumokėta dalimis per 2008 ir 2009 metus. 2008 metams priskirta 110 000 Lt pajamų, nes nustatyta 54 000 Lt pavedimu ir įvertinta 56 000 Lt grynaisiais. Prie 2009 metų pajamų pridėtas 15 000 Lt pavedimu gautas mokėjimas. Papildomai Ž. P. pateikti dokumentai specialisto išvados, kad jis 2004-01-01 turėjo tik 50 000 Lt grynais pinigais nekeistų, nes visos pridėtos sutartys buvo išvadoje yra įvertintos. FNTT ir VMI surinko duomenis iš savo duomenų bazių ir tie duomenys išvadoje yra įvertinti.
Grūdų pirkimo 1999 m. pirminiai dokumentai nevertinti, nes jei pardavė grūdus, tai, jeigu vykdė ūkinę veiklą, už tuos pinigus pirko trąšas, sėklą, ar tai techniką, o jeigu tuos pinigus būtų sutaupęs ir išlaikęs iki 2004-01-01 tai pagal prievolę turėjo deklaruoti. Tie sandoriai, žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys ir pan., iš kurių Ž. P. teigia gavęs pajamų ir kurie sudaryti iki 2004 m. kitų asmenų vardu, t. y. D. D., D. P. vardu, nebuvo vertinami, nes pagal turimus duomenis tie asmenys ūkininkavo, jie teikė savo ūkininko deklaracijas, teikė savo pajamų deklaracijas ir tuos sandorius deklaravo savo vardu, o teigti, kad visos tos pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą yra priskirtinos Ž. P. neturint, tai pagrindžiančių dokumentų nėra pagrindo. Pagrindžiantys dokumentai, tai galėtų būti per (duomenys neskelbtini) pateiktas pranešimas, kuriuo Ž. P., teikdamas pranešimą, kaip prievolę, galėjo deklaruoti iš kitų asmenų dovanotai gautas lėšas arba paskolų būdu gautas lėšas, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo grąžintos ar ne. Tai apima laikotarpį nuo 2004 metų. Tokio pranešimo Ž. P. vardu pateikta nebuvo. Pagal 2008-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį jeigu D. D. pardavė žemės sklypą A. R. ir J. B., tai D. D. turėjo deklaruoti pati pagal šitą sutartį, o Ž. P., jeigu jis gavo iš jos dovanų, ar paskolą, turėjo pateikti šitam pranešime VMI deklaraciją (duomenys neskelbtini). Ar D. D. deklaravo tuos pinigus nėra žinoma, kadangi užduotyje pateiktas klausimas D. D. analizės neapima. Atliekant tyrimą buvo remtasi 2010-03-26 mokesčių inspekcijos patikrinimo akto duomenimis, kadangi mokestinis patikrinimas buvo atliktas Ž. P. už 2004- 2007 metus ir mokestinio patikrinimo metu papildomai be Ž. P. individualios veiklos ir ūkininko apskaitos dokumentų taip pat buvo nustatyti kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo pripažintos Ž. P. pajamos ir išlaidos.
Dėl automobilių - duomenų apie sandorius iš FNTT gauta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad per tiriamą laikotarpį nuo 2004 m. iki 2011 m. automobilių buvo įsigyta 11, o parduota tuo laikotarpiu buvo tik 2, todėl nei pajamos, nei išlaidos iš šių sandorių nebuvo vertintos. Jeigu būtų vertinta, pagal VšĮ „Emprekis“ skelbiamus duomenis, tai dar padidintų galutinį rezultatą „ į minusą“, kadangi išlaidų automobiliams įsigyti per tą laikotarpį turėjo daugiau negu būtų gavęs iš dviejų automobilių pardavimo pajamų, tai galutinį rezultatą pakeistų, bet tai būtų ne faktiniai duomenys , o VšĮ „Emprekis“ nustatyta kaina. Faktiniai duomenys tai yra sandorio metu sumokėta kaina už automobilį, kuri turi atsispindėti sutartyje, bet jų nėra. Jeigu Ž. P. būtų nurodęs už kiek pirko ir pardavė, tai tokie duomenys nebūtų vertinami, nes tam nebūtų juridinio pagrindo.Atliekant tyrimą už laikotarpį nuo 2004 iki 2011 metų Ž. P. buvo vertintas kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią ir ūkininko veiklą, tai reiškia, kad apima viską ir fizinį asmenį, ir individualią veiklą ir ūkininko veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas 2010 m. pabaigoje, taip pat įvertinta buvo pagal finansines apyskaitas ir kokias išlaidas turėjo steigiant įmonę.
Jokie dokumentai, duomenys( sąskaitos, ir pan.) , kurie yra ankstesni nei 2004-01-01 nebuvo vertinami, nes būtent ši data yra pasirinkta atskaitos tašku, kuomet visi Lietuvos Respublikos gyventojai turėjo deklaruoti savo turimą turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas.
N. B. ( FNTT specialistė) dėl 2021-09-02 specialisto išvados paaiškino, kad jos atliktas tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2010-12-11 iki 2016-12-31. Išvada iš esmės nesiskiria nuo anksčiau duotų, yra tik papildyta. Įvertinus tai, kas buvo nustatyta tyrimo metu ir atsižvelgiant į VMI specialistės L. B. išvadą, kad Ž. P. tiriamojo laikotarpio pradžioje 2011-01-01 neturėjo grynųjų pinigų likučio ir kad 2010 m. Ž. P. išlaidos 257 756, 84 Lt arba 34651 Eur viršijo pajamas, bei specialisto išvadoje apskaičiuotą Ž. P. pajamų ir išlaidų santykį, buvo nustatyta ir atsakyta į klausimus kiek perkant nekilnojamąjį turtą išlaidos viršijo pajamos, kiek skolinant suteikiant paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos viršijo pajamas bei kaip atskaitingo asmens išlaidos viršijo pajamas bei iš to padarytos išvados. Buvo tiriama Ž. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos ir pajamos, suteiktos paskolos bendrovei ir nekilnojamojo turto pirkimas ir grynųjų pinigų įnešimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kasą. Atliekant tyrimą, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos kitų asmenų vardu, nebuvo tiriamos ir vertinamos, nes tie pirkimai atlikti ne Ž. P. vardu, todėl nebuvo vertinti nei kaip pajamos, nei kaip išlaidos.
Veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2010 m. gruodžio 11 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad BK 189¹ straipsnio 1 dalis (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pasisakyta dėl aktualių šio straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių aiškinimo. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad BK 189¹ straipsnio 1 dalies nuostatos „tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą“ formuluotė „turėjo nuosavybės teise“ turi būti aiškinama kartu su kita šio straipsnio formuluote „negalėjo būti įgytas“. Taigi, nors neteisėto praturtėjimo veika pasireiškia nurodyto turto turėjimu nuosavybės teise, toks turėjimas yra galimas (įmanomas) tik įgijus tą turtą, todėl tik nustačius, kad asmuo įgijo turtą nuosavybės teise, yra pagrindas konstatuoti, kad jis jį turi nuosavybės teise. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą reikia nustatyti ne tik tai, kad asmuo nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir tai, kada jis nuosavybės teise įgijo šį turtą, t. y. būtina nustatyti jo įgijimo nuosavybės teise momentą; sąvoka „teisėtos pajamos“ išaiškinta BK 190 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne, ?...? tai reiškia, kad pagal čia įtvirtintą teisinį reguliavimą teisėtomis pajamomis BK 189¹ straipsnio kontekste laikytinos pajamos, gautos iš teisės aktų neuždraustos veiklos, net ir tada, kai jos nebuvo tinkamai apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ?...? BK 189¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju BK 190 straipsnio 2 dalyje ir atsižvelgiant į jo aiškinimą teismų praktikoje, asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalyką – yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kai asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti; kad „Apibendrinant BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad jis aiškintinas kaip taikytinas tik toms situacijoms, kai asmuo BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo ne anksčiau nei BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.)“.
Pažymėtina, kad teismų praktika dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 189¹ straipsnį yra vis dar besiformuojanti. 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija suformavo tokias baudžiamosios atsakomybės sąlygas: 1) turtas asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise; 2) turto vertė turi viršyti 500 MGL; 3) asmuo privalo žinoti arba galėti ir turėti žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 4) šį turtą nuosavybės teise asmuo turi po 2010 m. gruodžio 11 d.
Su tokiomis išvadų nuostatomis nesutiktina. Aukščiausiasis teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016), pažymėjo, kad asmuo turtą kaupia visą gyvenimą, todėl būtina vertinti ne pavienius pasirinktus laikotarpius, o būtina vertinti duomenis apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo metu tiksliai nustatyti, kiek piniginių lėšų Ž. P. turėjo ne banke 2011 m., nėra objektyvios galimybės, nes nuo tirto laikotarpio jau praėję daugiau nei dešimt metų. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nėra įpareigotas saugoti visų per gyvenimą sudarytų sandorių dokumentus, todėl natūralu, kad ne visi dokumentai yra išlikę. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančios šalies pareiga. Todėl turto savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti.
Kaltinime nenurodyta kokį konkrečiai didesnį nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis Ž. P. turėjo nuosavybės teise po 2010 m. gruodžio 11 d. Kitaip tariant kaltinime nenurodyta koks konkrečiai turtas įgytas iš uždraustos ir neteisėtos veiklos ar nenustatyto pajamų šaltinio. Kaip pasisakyta anksčiau nuosprendyje, teismas nustatė, kad specialisto išvada, kuria grindžiamas kaltinimas, turi aiškių trūkumų, nes nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad kaltinime nurodomas pinigines lėšas Ž. P. nuosavybės teise turėjo po 2010 m. gruodžio 11 d. Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas nenustatė ir neįrodė, kad teisėtas pajamas viršijantis turtas – piniginės lėšos - Ž. P. buvo įgytas po BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo, nors šių lėšų įgijimo momento nustatymas po 2017 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo yra privalomas. Kuriuo metu Ž. P. galėjo įgyti jo teisėtas pajamas viršijantį kaltinime nurodytą turtą, nebuvo nustatinėjama, galimai 2011 m., o gal 2010 m. ar dar anksčiau, todėl nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo praktika bei Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl neteisėto praturtėjimo sudėties požymių aiškinimo, sprendžia, kad neįrodyta nei koks konkrečiai turtas (jo dalis) kaltinamojo yra turimas neteisėtai, nei kada šis turtas buvo įgytas, t. y. tinkamai nenustatytas nei „turėjimo“, nei „įgijimo“ kriterijus. Vien nuosavybės teise valdomo turto identiškas netapatumas gaunamoms pajamoms, neleidžia daryti pagrįstos išvados apie neteisėto praturtėjimo egzistavimą
Kaip nustatyta tiek pagal Pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BPK 44 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl to, kad nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o pareiga įrodyti kaltę tenka valstybės kaltintojui, asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ir keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006), šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo kaltė nebuvo įrodyta nepaliekant abejonių, o visi byloje esantys prieštaravimai ir neaiškumai šalinami būtent kaltinamojo naudai. Teismas, baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, įvykdymo Ž. P. nepasitvirtino.
Pagal BK 1 straipsnio 1 dalį šis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma.
Ištyrus įrodymų visumą šioje baudžiamojoje byloje, išanalizavus specialisto išvadas bei liudytojų paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kitus byloje reikšmingus duomenis ir dokumentus, negalima daryti pagrįstos išvados, kad Ž. P. padarė šią nusikalstamą veiką, todėl išteisintinas. (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė teismui jo tetos D. D. vardu ir jo brolio D. P. vardu sudarytas nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartis ir nurodė, kad turtas buvo nupirktas jo vardu iki 2011 m., tačiau sutartys nebuvo registruotos jo vardu dėl finansinių priežasčių. Kadangi nekilnojamojo turto kainos buvo išaugusios, o kreditavimo galimybės palankios, turėjo kreditų iš kredito įstaigų, nes pirkti reikėjo nedelsiant, kai tik atsirasdavo parduodamas patrauklus objektas. Matydamas galimybę uždirbti nekilnojamojo turto rinkoje, tarėsi su savo artimaisiais ir gavę kreditus iš kredito įstaigos, pirko žemės sklypus su teta, D. D. ir broliu D. P., tai yra teta ir brolis gaudavo kreditus iš kredito įstaigų, dalį lėšų duodavo jis( Ž. P.) ir taip brolio ir tetos vardu būdavo nupirkti sklypai. Pirkimai buvo atliekami jo pinigais arba tetos ar brolio vardu gautų kreditų pagrindu. Jis rūpinosi šių sklypų priežiūra. Nupirkdavo apleistą žemės ūkio paskirties sklypą, jį sutvarkydavo, augindavo bulves, grūdus, išpjaudavo nereikalingus medžius, tinkamą medieną realizuodavo. Pardavimo dokumentus pasirašydavo tas asmuo (brolis ar teta), kuriam sklypas priklausydavo nuosavybės teise. Grynaisiais gautus pinigus jie perduodavo jam iš karto, o jei pinigus gaudavo pavedimu, tai pinigus jam perduodavo kai juos išgrynindavo. Tokiu būdu buvo atlikti D. D. pardavimai: 2005 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini)9,110 ha žemės sklypą pardavė už 25.000 Lt, 2005 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini)35,1800 ha žemės sklypą pardavė už 207 562 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini)18,997 ha žemės sklypą su pastatais pardavė už 340 000 Lt, 2006 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini)11,6600 ha žemės sklypą pardavė už 120 000 Lt, 2007 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini)4,600 ha žemės sklypą už 81 000 Lt, 2008 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini)5.000 ha žemės sklypą už 16 000 Lt, 2015 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini)3,0200 žemės sklypą už 5792, 4 Eur. Šios sumos turi reikšmingos įtakos jo( Ž. P.) pajamų ir išlaidų balansui, todėl baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos ne formaliai, o atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kadangi pinigus už parduotus žemės sklypus D. D. atidavė jam( Ž. P.). Atitinkamai D. P. pardavimai: 2013 m.- už 49.000 Lt, 2013 m. už 5000 Lt , 2014 m. už 27.000 Lt, 2015 m. už 2896,2 Eur, 2015 m. už 5792,4 Eur, 2019 m. už 34 000 Eur, 2013 m. už 1800 Lt, 2011 m. už 24000 Lt, 2011 m. už 49000 LT, 2011 m. už 29000 Lt, 2012 m. už 20 000 Lt, 2012 m. už 5000 Lt , 2007 m. už 120 000 Lt , 2010 m. už 28.000 Lt. Šie jo brolio vardu atlikti nekilnojamojo turto pirkimai ir pardavimai priskirtini jo( Ž. P.) įsigytam ir parduotam turtui. Teisme liudytojai D. D. ir D. P. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Kaip minėta, šių pirkimo specialistės nevertino, kadangi jie sudaryti ne Ž. P., o kitų asmenų vardu. Neabejotinai nustatyta, kad Ž. P. nuo pat darbinės veiklos pradžios vykdė įvairius kilnojamojo bei nekilnojamojo turto sandorius, skolinosi pinigines lėšas, vienok vertinti anksčiau minėtus sandorius, kaip sudarytus Ž. P. lėšomis, šioje baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo.
Dėl Civilinio ieškinio.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 44550 Eur žalos priteisimo valstybei iš Ž. P., ryšium su gyventojų pajamų mokesčio ( GMP) valstybei nesumokėjimu už 2011-2012 metus. Iš civilinio ieškovo J. G. paaiškinimų matosi, kad ieškinys apima tik 2011 -2012 metus ( 2013 metų ir vėlesnių metų auditas ir finansinė kontrolė bus vykdoma mokesčių administravimo tvarka ir žala biudžetui bus išieškoma mokesčių administravimo nustatyta tvarka).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Ž. P. 90824 Eur, kadangi jis: 2011 m. nedeklaravo 89581,84 Eur pajamų (nesumokėjo 13437 Eur GMP), 2012 m. nedeklaravo 207420,99 Eur pajamų (nesumokėjo 31113 Eur GMP), 2013 m. nedeklaravo 116236,35 Eur pajamų ( nesumokėjo 17436 Eur GMP), 2014 m. nedeklaravo 70850,84 Eur pajamų( nesumokėjo 10628 Eur GMP) ir 2015 m. nedeklaravo 113560,16 Eur pajamų( nesumokėjo 17034 Eur GMP). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2011-2015 m. Ž. P. išlaidos viršijo pajamas 597650,18 Eur. 2016 m. pajamos didesnės už išlaidas 23537,03 Eur suma, tačiau nuo gautų individualios veiklos pajamų nesumokėta 47 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 1129 Eur pridėtinės vertės mokesčio ( b.l.127-128, 18 tomas).
Ieškinys apskaičiuotas pagal FNTT (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-06-06 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-11 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-05 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-09-02 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 68 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už ilgesnį laikotarpį galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vienos procedūros taikymo principą, šiuo metu (2021 m. gruodžio 3 d.) ir vėlesniais metais mokesčių administratorius iš mokesčių mokėtojo - Ž. P. nepriskaičiuotus (nesumokėtus) mokėtinus mokesčius MAĮ nustatyta tvarka už 2011 - 2016 metus apskaičiuoti bei išieškoti negali, todėl civiliniu ieškiniu iš atsakovo (duomenys neskelbtini) AVMI reikalauja priteisti valstybės biudžetui žalą už 2011-2016 m.
Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta ieškinį jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Kaip matosi iš civilinio ieškinio, atstovės paaiškinimo, ieškinyje nurodoma ir prašoma priteisti nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio GMP) suma už kiekvienus metus, laikotarpiu 2011 -2015 m. m. nurodoma remiantis specialistės išvada, kad kiekvienais metais, pradedant 2011 metais, Ž. P. turėjo nedeklaruotų pajamų( viso 597650,18 Eur), nuo kurių nesumokėjo GMP( 89648 Eur). Ieškinys grindžiamas specialisto išvada, kurioje nurodytos nedeklaruotų pajamų sumos ir apskaičiuotas GMP ( b.l.23, 13 tomas), tačiau teismas išteisino Ž. P. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas ištyrė įrodymus byloje ir nustatė, kad specialistės išvadų teiginiai, jog Ž. minėtais laikotarpiais turėjo nurodytų nedeklaruotų pajamų yra nepagrįsti, todėl kaltinamąjį išteisinus iš šios nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Dėl bausmių.
Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ž. P. neteistas, daugelį kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų( b.l. 78-108, t. 18), yra dirbantis ir gaunantis pajamas, padarė tris apysunkius nusikaltimus, kaltės nepripažino.
Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. B. neteista, bausta administracine tvarka( galiojančių nuobaudų neturi) ( b.l. 109-112, t.18) yra dirbanti ir gaunanti pajamas, padarė vieną apysunkį nusikaltimą būdama padėjėja, kaltės nepripažino.
Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių - baudą. Skiriant baudos bausmę atsižvelgiama į nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį MGL dydį – 37,66 eurų( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo su 2014-09-03 Nr. 897 pakeitimais) bei baudos skyrimo dydžius ir taisykles (Lietuvos Respublikos 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011-04-28 redakcija).
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti ir panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl proceso išlaidų.
Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, 104 straipsnį proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išieškomai pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo išlaidoms atlyginti. Proceso išlaidos minėtiems proceso dalyviams atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo lėšų.
Pagal bylos medžiagą kelionės išlaidos iš teismo lėšų apmokėtos: O. V. 8,62 Eur ( b.l.81, 15 t.), M. R. 6,28 Eur ( b.l.85, 15 t.), G. V. 8, 70 Eur ( b.l.191, 15 t.) ir S. S. 9,09 Eur( b.l. 142, 16 tomas). Bendra proceso išlaidų suma 32,69 Eur priteistina iš Ž. P., atsižvelgiant, kad jis nuteisiamas už tris nusikalstamas veikas, o D. B. - už vieną, be to, jos vaidmuo buvo kaip padėjėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. P. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ( apgaulingas individualios veiklos apskaitos tvarkymas) ir nuteisti 200 MGL (MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu – 37,66 Eur) 7532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio bauda.
Ž. P. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ( apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas 2011 m.) ir nuteisti 150 MGL (MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu - 37,66 Eur ( 130 Lt), 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) dydžio bauda.
Ž. P. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ( apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas 2016 m. veiklos tvarkymas) ir nuteisti 150 MGL (MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu - 37,66 Eur) 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 250 MGL, 9415 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ž. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuosavybės teisės apribojimą taikytą 2019-09-20 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI civiliniam ieškiniui užtikrinti, iki galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos, laikinai apriboti kaltinamojo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant kaltinamajam disponuoti turtu (parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį), nustatant, kad nuosavybės teisių apribojimo mastas yra 44550 Eur (keturiasdešimt keti tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt eurų). Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosavybės teisės apribojimą Ž. P. turtui panaikinti, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 MGL dydžio, (MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu – 37,66 Eur) tai yra 3766 Eur ( trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę D. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 90824 Eur žalos valstybės biudžetui priteisimo iš Ž. P., atmesti.
Priteisti iš Ž. P. 32, 69 Eur( trisdešimt du eurus 69 centus) valstybei proceso išlaidų.
1) 2016-12-22 kratos metu kaimo turizmo sodyboje " (duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), paimti sutartys (9 lapai) ir 2 vnt. sąsiuvinių iš D. B. - paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 2016-12-22 kratos metu kaimo turizmo sodyboje " (duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), paimti iš D. B. knygutė-kalendorius, 4 vnt. sutarčių, 7 vnt. dovanų kuponų, 2 lapai darbo sutarčių, 1 lapas su įkainiais, 4 lapai UAB " (duomenys neskelbtini)" dokumentų, sąsiuvinis( užrašų knygutė)- paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 2016-12-22 kratos metu , adresu (duomenys neskelbtini), paimti 26 vnt. krovinių važtaraščių- paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 2016-12-22 kratos metu iš D. B. priklausančio automobilio " Opel Vectra" paimtos 13 vnt. sutarčių bei 2 lapai lakštų - paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
5) CD diskas ir telefono išklotinės 68 lapai, gauti iš telekomunikacijos operatorių pagal 2016-11-07 nutarimą susipažinti su dokumentais ( informacija) - paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
6) CD diskas su duomenimis iš kompiuterio " Lenovo" , paimto kratos metu 2016-12-22 , adresu (duomenys neskelbtini)- paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
7) 2 vnt. CD diskų su duomenimis iš kompiuterio, paimto kratos metu 2016-12-22 UAB "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini)- paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
8) CD diskas paimtas 2016-12-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš UAB " (duomenys neskelbtini)" su UAB " (duomenys neskelbtini)" apskaitos duomenimis - paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
9) CD diskas, gautas 2018-04-16 iš UAB " (duomenys neskelbtini)" dėl sandorių su UAB " (duomenys neskelbtini)" ( b.l. Nr. 187, tomas 11) - paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
10) 2 vnt. CD diskų su bankų " Swedbank" ir " SEB" duomenimis apie Ž. P. ir UAB " P(duomenys neskelbtini)"- paketas Nr. (duomenys neskelbtini);
11) CD diskas su įtariamosios D. B. eksportuotais pokalbiais- paketas Nr. (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
UAB " (duomenys neskelbtini)" bei Ž. P. individualios veiklos apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. P..
Ž. P. 2019-12-11, 2022-02-18 ir 2021-12-03 pateiktus dokumentus, kurie sudėti į tris vokus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. P..
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.