Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mobelas“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. B. atstovui advokatui J. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. Z., atstovei advokatei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mobelas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kapitalo grupė“ dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. reikalavimai ir argumentai

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mobelas“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kapitalo grupė“ (toliau – ir atsakovė) dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 46 925,75 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

I. A. reikalavimai ir argumentai

I. T. asmenų reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

I. T. nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2022 m. vasario 1 d. tarp ieškovės ir Vokietijos įmonės „OFM C. G. & Co“ buvo sudaryta preliminari rangos sutartis (el. b. I t., b. l. 134-155).

15. 2022 m. vasario 25 d. tarp trečiojo asmens T. Z. ir ieškovės sudaryta darbo sutartis, priimtas įsakymas dėl komandiruočių, surašyta pažyma dėl T. Z. kelionių darbo reikalais (el. b. I t., b. l. 170-188).

16. 18. 2022 m. vasario 25 d. pasirašyta sutartis tarp trečiojo asmens R. B. ir trečiojo asmens T. Z. ir pagal kurią R. B. įsipareigojo perleisti T. Z. penkiasdešimt procentų ieškovės akcijų, aptartos atsakomybės, pelno, pajamų ir kito turto dalybos.

17. 2022 m. gegužės 24 d. tarp trečiojo asmens T. Z. ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kuri savo esme yra reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo T. Z. savo reikalavimą, kylantį iš 2022 m. vasario 25 d. sutarties perleido atsakovei (el. b. I t., b. l. 109-110).

18. 2022 m. gegužės 24 d. atsakovė parengė sąskaitą faktūrą Serija KKG Nr. 201 dėl 16 925,75 Eur už atliktas paslaugas pagal 2022 m. gegužės 24 d. paslaugų sutartį (el. b. I t., b. l. 36).

19. 2022 m. gegužės 24 d. pavedimu Nr.214 ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 16 925,75 Eur, pavedime nurodydama „pagal sutartį“ (el. b. I t., b. l. 9).

20. 2022 m. gegužės 27 d. atsakovė parengė sąskaitą faktūrą Serija KKG Nr. 202 dėl 10 000 Eur. už atliktas paslaugas pagal 2022 m. gegužės 24 d. paslaugų sutartį“ (el. b. I t., b. l. 37).

21. 2022 m. gegužės 29 d. pavedimu Nr. 224 ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 10 000 Eur pavedime nurodydama „pagal sutartį“ (el. b. I t., b. l. 10).

22. 2022 m. birželio 1 d. atsakovė parengė sąskaitą faktūrą Serija KKG Nr. 203 dėl 20 000 Eur už atliktas paslaugas pagal 2022 m. gegužės 24 d. paslaugų sutartį“ (el. b. I t., b. l. 38).

23. 2022 m. birželio 2 d. pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 20 000 Eur, pavedime nurodydama „pagal sąskaitą faktūrą“ (el. b. I t., b. l. 11).

Dėl bylos esmės

24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl 46 925,75 Eur nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo bei trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Dėl trečiojo asmens R. B. savarankiško reikalavimo

25. Trečiasis asmuo R. B. pareiškė byloje savarankiškus reikalavimus pripažinti negaliojančia 2022 m. vasario 25 d. sutartį, sudarytą tarp trečiųjų asmenų R. B. ir T. Z.. Reikšdamas minėtus reikalavimus, nurodė, kad 2022 m. vasario 25 d. R. B. ir T. Z. pasirašė sutartį, kad R. B. ateityje perleis T. Z. penkiasdešimt procentų ieškovės akcijų su sąlyga, kad ieškovei vykdant sutartį su Vokietijos šmone, šalys pasidalins iš projekto gautą pelną / išlaidas per pusę. Sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo konfliktinė situacija, kurią be kitą ko lėmė T. Z. veiksmai – jam melagingai nurodžius, kad atsakovė yra T. Z. įmonė, iš ieškovės buvo išviliotos 46 925,75 Eur dydžio piniginės lėšos. Dėl susiklosčiusios situacijos šalys tarpusavio bendravimą nutraukė. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją bei tai, kad aptariamos sutarties pagrindu atsakovė siekia gintis nuo ieškovės pareikštos ieškinio, R. B. reiškia reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia.

26. Nurodo, kad sutartis savo esme yra preliminari sutartis, kurios terminas nėra nurodytas, todėl ji yra negaliojanti vadovaujantis CK 6.165 strstraipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Praleidus nurodytą terminą, preliminari sutartis pripažįstama negaliojančia. Šiuo atveju, nurodytas terminas yra suėjęs, todėl sutartis yra pripažintina negaliojančia. R. B. taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei sutartis būtų kvalifikuojama kaip pagrindinė sutartis, ji būtų laikoma negaliojančia dėl formos trūkumo – uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama dvidešimt penki procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolikatūkstančių penki šimtai eurų, sandoris turi būti sudaromas notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. B. nuomone, nurodytu pagrindu negaliojančia turėtų būti laikoma sutartis visoje jos apimtyje, kadangi visos sutarties sąlygos, susijusios su šalių teisių / atsakomybių pasidalijimu, yra sietinos išimtinai su ieškovės akcininko teisėmis / pareigomis, kurios T. Z. atsirastų tik tuo atveju, jeigu R. B. būtų perleidęs ieškovės akcijas. Kitaip tariant, visos papildomos nuostatos yra sietinos su esmine sąlyga – perleisti akcijas, todėl nepatvirtinus aptariamos sutarties notarine tvarka, antraeilės sutarties sąlygos taip pat yra laikytinos negaliojančiomis tuo pačiu pagrindu.

27. Atsakovė ir trečiasis asmuo T. Z. su savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti. Nurodė, kad R. B. veiksmai iki minėtos sutarties sudarymo ir po jos akivaizdžiai parodo, kokie buvo tikrieji R. B. tikslai bei ketinimai sudarant šią sutartį – T. Z. buvo įdarbintas ieškovėje, priimtas įsakymas dėl komandiruočių, surašyta pažyma dėl kelionių darbo reikalais, t. y. yra naudojamasi T. Z. darbo patirtimi, turimais kontaktais, kitais įgūdžiais (pvz.: vokiečių kalbos mokėjimu), po to, jau 2022 m. vasarą ir rudenį trečiasis asmuo R. B. SMS žinutėmis derina su T. Z. buhalterinių dokumentų siuntimą, o jam pasitraukus iš ieškovės veiklos ir ėmus dirbti atsakovei, elektroniniu paštu derina bendrus įsipareigojimus ir atliktų darbų korekcijų kainą bei šių darbų kainos įtaką bendro pelno pasidalinimui (el. b. I t., b. l. 188).

28. T. Z., pateikdamas atsiliepimą į savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad jo vertinimu su juo buvo vedamos nesąžiningos derybos, t. y. buvo sukurta iliuzija, kad susitarimai tarp jo ir R. B. yra tikri ir bus vykdomi. Jam pradėjus vykdyti susitarimą, suorganizavus sutarčių pasirašymą ir faktiškai pradėjus dirbti, jis iš projekto buvo pašalintas, žadėtos akcijos jam nebuvo perleistos, o išmokėtą dalį pelno siekiama atsiteisti atgal. T. Z. nurodė, kad ieškovė jo žinių ir gebėjimų sąskaita generavo pajamas ir vykdė pelningą veiklą, turėjo pelningą projektą. Jei jis būtų sudaręs sutartį su sąžiningu partneriu, jo teisėti lūkesčiai nebūtų buvę pažeisti – jis būtų įgijęs dalį ieškovės akcijų ir dalį įmonės pelno.

29. Teismas sprendžia, kad trečiųjų asmenų 2022 m. vasario 25 d. pasirašyta sutartis nevertinama kaip preliminari sutartis.

30. CK 6.165 straipsnio 1 dalis numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariosioms sutartims aiškinti taikomos bendrosios CK nuostatos dėl sutarčių aiškinimo. Šios normos numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, bei remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

31. Šiuo atveju, aiškinant sutartį būtina tiek nustatyti tikruosius šalių ketinimus, tiek pasitelkti pažodinį lingvistinį sutarties aiškinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvus sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi, šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).

32. Teismas pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo T. Z. vienareikšmiškai ir aiškiai nurodė, jog tikrieji jo ketinimai, sudarant šią sutartį buvo įgyti penkiasdešimt procentų ieškovės akcijų bei pasidalinti su R. B. visomis atsakomybėmis veikiant ieškovės naudai – numatoma, kad tiek atsakomybės, tiek pelnas, tiek nuostoliai dalinami abiems po lygiai –po penkiasdešimt procentų. Tuo tarpu ieškovė ir trečiasis asmuo R. B. nurodydamas savo ketinimus pasirašant ginčijamą sutartį, nurodė, kad ji buvo sudaryta reikalaujant T. Z. ir siekiant vykdyti bendrą veiklą.

33. Atsižvelgiant į išssiskiriančias šalių pozicijas ketinimų atžvilgiu, teismas paraleliai taiko lingvistinį sutarties aiškinimą, iš kurio tampa aišku, kad sutartis nėra preliminari, t. y. dalyje dėl akcijų pirkimo-pardavimo, R. B. įsipareigoja perleisti T. Z. penkiasdešimt procentų ieškovės akcijų, nenumatant jokių sąlygų. Likusi dalis sutarties taip pat negali būti vertinama kaip preliminari sutartis lingvistiniu požiūriu, nes šalys nesitaria dėl bendrų veiksmų, kurie įvyks, jei bus įgyvendintos kažkokios nurodytos sąlygos. Sutartyje aiškiai nurodoma, kad <<Sudarydami šią tarpusavio sutartį pažymime, kad parašytuose punktuose visas atsakomybes neša abu nurodyti asmenys.>> Toliau išvardinti punktai << 1. Visų įmonėje pasirašytų sutarrčių atsakomybės. 2. Paisrašyta OFM C. G. sutarties atsakomybės. 3. Už įmonės nuostolius. 4. Įmonės pelną, pajamas. Įmonės vidaus dalybos. 1. Įmonės pelnas. 2. Įmonės transportas. 3. Įmonės technika. Viskas dalina abejiems po penkiasdešimt procentų.>>(kalba netaisyta). Taigi matyti, kad ši sutarties dalis taip pat nėra preliminari – jos veikimas apima šalių įsipareigojimus sutarties pasirašymo momentu neaptariant ir neatsižvelgiant į jokias sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei aiškinimą, 2022 m. vasario 25 d. sutartis nėra vertinama kaip preliminari, todėl negali būti pripažįstama negaliojančia.

34. Pasisakant dėl R. B. savarankiško reikalavimo dalies, kurioje nurodoma, kad tuo atveju, jei 2022 m. vasario 25 d. sutartis būtų kvalifikuojama kaip pagrindinė sutartis, ji turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip neatitinkanti formos reikalavimų, nes parduodant dvidešimt penkis procentus ar daugiau akcijų turi būti sudaromas notarinis sandoris (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto), teismas pažymi, kad nei viena iš bylos šalių nurodyto reikalavimo nereiškė, todėl nurodyti motyvai yra teisiškai nereikšmingi ir atmetami.

35. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad trečiasis asmuo R. B. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo savarankiškus reikalavimus, todėl jie atmetami, kaip neįrodyti.

Dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo

36. Kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-68/2011).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-684/2024).

40. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia) (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktą). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 2024 m. balandžio 4 d. nutartis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-411-894/2024).

41. Tarp šalių nėra ginčo, kad tretieji asmenys R. B. ir T. Z. sutarė bendrai kurti verslą ir vykdyti darbus Vokietijoje. T. Z. nurodė, kad jis prisidėjo žiniomis, kontaktais, partnerių suradimu ir savo darbu, o R. B. turėjo įmonę UAB „Mobelas“ ir per ją galėjo gauti bei vykdyti projektus (el. b. I t., b. l. 54-58). 2021 m. pabaigoje buvo pradėtos derybos su partneriais Vokietijoje. 2022 m. vasario 1 d. tarp ieškovės ir Vokietijos įmonės „OFM C. G. & Co“ (toliau – ir Vokietijos įmonė) buvo sudaryta preliminari rangos sutartis (el. b. I t., b. l. 134-155). Šalys taip pat patvirtina, kad 2022 m. vasario 25 d. tarp trečiojo asmens T. Z. ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis, kuria trečiasis asmuo T. Z. priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju neterminuotam laikotarpiui (el. b. I t., b. l. 170-188). Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą trečiojo asmens pateikti įsakymas dėl komandiruočių bei raštas dėl T. Z. kelionių darbo reikalais (el. b. I t., b. l. 181-182). T. Z. darbo sutartis nutraukta 2023 m. kovo 29 d. darbuotojo pareiškimu (el. b. II t., b.l. 14-15).

42. Pateikti įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo T. Z. buvo aktyvus ieškovės darbuotojas, iš esmės organizavęs ir vadovavęs įmonės vykdomam projektui Vokietijoje.

43. Kaip minėta, šio tipo bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

44. Ieškovė, pateikdama ieškinį bei dubliką, nurodė, kad ieškovo mokėjimai, dėl kurių jis kreipėsi į teismą ieškiniu buvo atlikti dėl suklydimo – tarp ieškovės ir atsakovės jokių sutartinių santykių nebuvo ir nėra. Nei ieškovė nei atsakovė viena kitai neturėjo jokių įsipareigojimų, nei ieškovė, nei atsakovė vienas kitam nebuvo išrašę jokių sąskaitų faktūrų. Taigi, atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo gauti 46 925,75 Eur dydžio mokėjimą iš ieškovės. Ieškovės nuomone, atsakovė jokiais būdais nepaneigė, kad yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovei atlikus mokėjimo pavedimus.

45. Tolesnė nuosekli faktinių šalių santykių analizė, leidžia vertinti, kad 2022 m. vasario 25 d. tarp trečiųjų asmenų buvo pasirašyta sutartis, kuria ieškovės vadovas įsipareigojo T. Z. perleisti penkiasdešimt procentų ieškovės akcijų, kartu pasidalinant vykdant projektą su Vokietijos įmone, kylančias atsakomybes, galimus nuostolius bei gautą pelną.

46. Atsakovės ir trečiojo asmens T. Z. nuomone, ši sutartis yra natūrali tuo metu buvusio R. B. ir T. Z. bendradarbiavimo pasekmė – T. Z. išreiškė tokį prašymą, o R. B. sutiko pasirašyti šią sutartį, nes T. Z. paslaugos jam buvo reikalingos vystant ieškovės veiklą. Be to, atsakovė bei trečiasis asmuo T. Z. nurodė, kad vėliau paaiškėję duomenys apie tai, kad trečiajam asmeniui R. B. niekada nepriklausė šimtas procentų ieškovės akcijų (el. b. I t., b. l. 54-61), tačiau šių duomenų jis T. Z. neatskleidė, pasirašydamas minėtą sutartį, charakterizuoja R. B. kaip nesąžiningą.

47. Ieškovės nuomone, tarp šalių sutartiniai santykiai 2022 m. vasario 25 d. sutarties pagrindu nesusiklostė, trečiųjų asmenų ši sutartis taip pat nebuvo pasirašyta – buvo tik ikisutartiniai santykiai, įrodymų, kad buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis į bylą nėra pateikta, todėl 2022 m. vasario 25 d. sutartį atsakovė vertina kaip negaliojančią. Šią ieškovės poziciją palaikė ir trečiasis asmuo R. B.. Dėl šių aplinkybių ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų, susijusių su 2022 m. vasario 25 d. galiojimu teismas pasisakė Sprendimo 25-35 punktuose, todėl papildomai šio ieškovės ir trečiojo asmens R. B. argumentų nevertina.

48. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės 24 d. tarp T. Z. ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kuri savo esme yra reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią T. Z. savo reikalavimą, kylantį iš 2022 m. vasario 25 d. sutarties perleido atsakovei. Ši sutartis yra teisėta, ji nėra nuginčyta, todėl laikytina galiojančia. Atsakovė bei T. Z. nurodo, kad R. B., kaip ieškovės vadovas apie 2022 m. gegužės 24 d. tarp T. Z. ir atsakovės sudarytą sutartį buvo informuotas žodžiu. Ieškovė ir R. B. nurodė, kad apie šią sutartį nebuvo informuoti. Šioms aplinkybėms nei patvirtinti nei paneigti tiesioginių įrodymų byloje nėra pateikta, tačiau iš konkliudentinių šalių veiksmų matyti, kad ieškovė buvo informuota apie 2022 m. gegužės 24 d. sutartį tarp T. Z. ir atsakovės, nes gavusi Sprendimo 18, 20, 22 punktuose nurodytas sąskaitas, ieškovė jas apmokėjo mokėjimais, nurodytais Sprendimo 19, 21 ir 23 punktuose.

49. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad netgi vertinant, kad ginčijami pavedimai buvo mokami atsakovei kaip T. Z. kreditinių reikalavimų perėmėjai, šie pavedimai negalėjo būti atlikti, nes įmonė pelno nesugeneravo. Tačiau aplinkybės yra paneigtos į bylą pateiktų įrodymų. Matyti, kad byloje pateikti finansiniai dokumentai (banko sąskaitos judėjimas, pardavimo dokumentų sąrašas, nors ir nepatvirtintas, bet sudarytas 2022 m. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, el. b. I t., b. l. 128-132, 156-157) patvirtina, kad įmonė 2022 m. gavo ne tik pajamas, buvo gautas ir pelnas. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovės vadovas, rašydamas trečiajam asmeniui T. Z. 2022 m. rugsėjo mėnesį elektroninį laišką dėl gautų lėšų pasidalinimo įvertinant taisytą broką.

50. Šalių tarpusavio santykiams bei byloje keliamiems reikalavimams įvertinti aktuali ir 2022 m. gegužės 26 d. pasirašyta ieškovės ir atsakovės paslaugų sutartis (el. b. II t., b. l. 73-76). Ieškovės atstovas teigė, kad ši sutartis buvo pasirašyta siekiant įtraukti atsakovę, kuri sietina su T. Z., į atliktų darbų Vokietijoje broko ištaisymą. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė suteikė ieškovei nors kokias paslaugas, tokių aplinkybių nenurodė byloje apklausti liudytojai. Kaip nurodė ieškovės atstovas, negalima gauti daugiau, nei sukūrei naudos, todėl mažai tikėtina, kad įmonės vadovas darytų 46 925,75 Eur pavedimus įmonei, kuri nesuteikė jokių paslaugų, už kurias turi būti mokama.

51. Teismas, atsižvelgdamas į Sprendimo 42 punkte nurodytą šio tipo bylose taikomą įrodinėjimo paskirstymo principą, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas byloje pateikė pakankamus įrodymus, pagrindžiančius, jog tarp šalių galiojo sutartiniai santykiai ir piniginės lėšos buvo pervestos šių santykių pagrindu, o ne dėl suklydimo. Teismui nustačius minėtas aplinkybes, ieškinys dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo atmetamas, kaip neįrodytas.

52. Dėl likusių nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, kaip dėl nereikšmingų arba nesusijusių su nagrinėjamu dalyku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

55. Nagrinėjant šalių ginčą ieškovė patyrė 9 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 929 Eur žyminio mokesčio ir 8 228 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, teisiniu atstovavimu ir vertimais (el. b. I t., b. l. 155, III t., b. l. 14-31).

56. Nagrinėjant šalių ginčą atsakovė patyrė 3 239 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. III t., b. l. 1-11).

57. Trečiasis asmuo R. B. nurodė, kad patyrė 3 116,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 219 Eur žyminio mokesčio ir 2 897,50 Eur atstovavimo išlaidų (el. b. I t., b. l. 90-98, III t., b. l. 14-31).

58. Trečiasis asmuo T. Z. nurodė, kad patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimų surašymu bei atstovavimu (el. b. III t., b. l. 1-11).

59. Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę bei teismo posėdžių skaičių neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių.

60. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 239 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei atstovavimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

61. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens R. B. savarankiški reikalavimai byloje atmetami, materialiosios teisės prasme buvo labiau susiję su trečiuoju asmeniu T. Z., iš trečiojo asmens R. B. trečiajam asmeniui T. Z. priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

62. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 302541840, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mobelas“, juridinio asmens kodas 304990595, 3 239 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.