Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Jaramino ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. J. ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. L., G. S. ir D. V., ir pagal atsakovės I. K. patikslintą priešieškinį ieškovui P. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. L., G. S. ir D. V., ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, N. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei I. K., tretieji asmenys P. J. ir G. S.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2‑10-1071/2022 pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. L., G. S. ir D. V, ir pagal atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui P. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. L., G. S. ir D. V., ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, N. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei I. K., tretieji asmenys P. J. ir G. S., buvo nuspręsta patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens N. L. savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑265-460/2023, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta: 1) atidalyti pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1p, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato ir ieškovui P. J. priteisiant iš atsakovės I. (duomenys neskelbtini) K. 160,66 Eur piniginę kompensaciją; 2) atidalyti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o ieškovui P. J. priteisiant iš atsakovės I. K. 57,66 Eur piniginę kompensaciją, trečiajam asmeniui N. L. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją – 115,33 Eur; 3) atidalyti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1ž, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o ieškovui P. J. priteisiant iš atsakovės I. K. 33,49 Eur piniginę kompensaciją, trečiajam asmeniui N. L. priteisiant iš atsakovės I. K. 66,99 Eur piniginę kompensaciją, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kita Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

3. Bylą pirmą kartą išnagrinėjus apeliacine tvarka dalis Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo palikta nepakeista, o pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinta bylos dalis, susijusi su byloje dėl konkretaus nekilnojamojo turto pareikštais materialiniais reikalavimais.

4. Ieškovas P. J. 2019 m. lapkričio 5 d. priimtu patikslintu ieškiniu ir 2020 m. sausio 21 d. pareiškimu dėl reikalavimų pakeitimo pareiškė reikalavimus:

1) I variantas: 1.1. atidalyti pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Malkinė), priteisiant natūra P. J. iš I. K. jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o I. K. priteisti iš P. J. piniginę kompensaciją – 476,66 Eur; 1.2. atidalyti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), priteisiant I. K. iš P. J. jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o P. J. priteisti iš I. K(duomenys neskelbtini). piniginę kompensaciją – 127 Eur; 1.3. atidalyti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šiltnamis), priteisiant I. K. iš P. J. jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o P. J. priteisti iš I. K. piniginę kompensaciją – 19,66 Eur.

2) II variantas, jeigu teismas netenkintų I varianto: 2.1. nustatyti pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir paskirti ieškovui naudotis patalpa Nr. 1-1 (1 priedas Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas). Ieškovui paskiriant naudotis patalpa Nr. 1‑1 (22,20 kv. m), o atsakovei paskiriant naudotis patalpomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 (11,41 kv. m); 2.2. nustatyti papildomas sąlygas: ieškovui pripažinti teisę įsirengti pertvarą, atskiriant jam iš išskirtos patalpos Nr. 1-1 dalį, kurią sudaro 22,20 kv. m ploto, ir pripažinti teisę įsirengti atskirą įėjimą į patalpą Nr. 1-1 ir atlikti kitus reikalingus įrengimo darbus jam priklausančiose patalpose; atsakovei paliekant naudotis patalpas Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4; 2.3. įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise turima 1/6 dalimi; 2.4. atidalyti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės 19,66 Eur piniginę kompensaciją; priteisti patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovas P. J. nurodė, kad jis kartu su atsakove I. K. ir su N. L., G. S., D. V. yra nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis Malkinės pagal 2012 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. JD-2868 ir 1/6 dalis pagal 2008 m. balandžio 15 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. JD-1186; 1/6 dalis Sandėlio pagal 2008 m. balandžio 15 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. JD-1186 ir 1/6 dalis Šiltnamio pagal 2008 m. balandžio 15 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. JD-1186. Atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis Malkinės pagal 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LM-1540 ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. LM-1541; 1/3 dalis Sandėlio pagal 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LM-1540 ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. LM-1541 ir 1/3 dalis Šiltnamio pagal 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LM-1540 ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. LM-1541. Trečiajam asmeniui N. L. priklauso: 1/3 dalis Sandėlio ir 1/3 dalis Šiltnamio pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. VM9‑5575. Trečiajam asmeniui G. S. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis Sandėlio ir 1/6 dalis Šiltnamio pagal 2008 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JD-1186. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis nuosavybės teise valdo ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl kurių ginčo byloje nėra. Ieškovo iniciatyva buvo patikslinti pastatų kadastriniai matavimai. Patikslinus kadastrinius matavimus, gerokai pasikeitė pastatų plotai. Patikslinus ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, ieškovas siūlo du variantus dėl jam priklausančių pastatų dalių valdymo (naudojimosi tvarkos nustatymo) ar atidalijimo. Nurodo, kad jo parengtas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, kadangi nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Ieškinyje dėl I varianto, t. y. Malkinės atidalijimo, priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš ieškovo 476,66 Eur piniginę kompensaciją, nurodė, kad jo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant atsakovei kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, kadangi ginčo pastato didesnė dalis priklauso ieškovui, pastato 2/3 dalys yra ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie ginčo pastato sienų galima patekti tik per ieškovui priskirto naudotis žemės sklypo dalį. Dėl Sandėlio atidalijimo, priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės 127 Eur piniginę kompensaciją, ir dėl Šiltnamio atidalijimo, priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės 19,66 Eur piniginę kompensaciją, nurodo, kad jo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui – ieškovui kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, kadangi ginčo pastatų didesnė dalis priklauso atsakovei, pastatai yra atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie pastatų galima patekti tik per atsakovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Nurodo, kad, teismui netenkinus I varianto, jis siūlo II variantą, nes ieškovo nuosavybės teisė į minėtus pastatus yra akivaizdi, todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, savininkas turi teisę valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, o jeigu ši teisė pažeidžiama, savininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad ši teisė būtų apginta. Nurodė, kad jis siekia tik vieno, kad būtų realizuota jam priklausanti teisė į nuosavybę ir jis turėtų galimybę faktiškai naudotis nekilnojamuoju turtu. Jis paveldėjęs įgijo teisę kartu, lygiomis teisėmis visa apimtimi valdyti ir naudotis minėtu turtu.

6. Atsakovė I. K. atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį prašė ieškovo pareiškimo dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo netenkinti. Nurodė, kad pradiniame 2019 m. sausio 22 d. ieškinyje, kurio dalykas buvo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas nurodė, jog, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, nuosavybės teise valdo 11,33 kv. m iš 17 kv. m Malkinės, plane žymimos indeksu 5I1ž (faktinis pagrindas), o tiek 2019 m. lapkričio 5 d. patikslintame ieškinyje, tiek 2020 m. sausio 21 d. pareiškime pareikštas visiškai naujas alternatyvus reikalavimas dėl naudojimosi ginčo pastatais tvarkos nustatymo, ieškovas prašo paskirti jam naudotis 22,80 kv. m (2019 m. lapkričio 5 d. patikslintu ieškiniu) ir 22,20 kv. m. (2020 m. sausio 21 d. pareiškimu) ploto Malkinės, plane žymimos indeksu 5I1ž, patalpa. Mano, kad dalis patikslinto ieškinio reikalavimų (II varianto 2.1 ir 2.2 punktai) paliktini nenagrinėti. Nurodė, kad ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktose 2019 m. spalio 7 d. kadastrinių matavimų bylose yra daug faktinės situacijos neatitikimų: neteisingai apskaičiuotas pastato tūris, nenurodytos komunikacijų nutiesimo vietos, byloje nenurodyta, kad įrengti pamatai, pastato vidaus apdaila, vonios patalpa, šildymas, šiltas vanduo, ne visi langai yra mediniai, kaip nurodyta malkinės kadastro byloje. 2019 m. spalio 7 d. kadastrinio matavimo bylose nėra duomenų apie tai, kad jas sudaręs asmuo turėtų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, todėl bylose nurodyti duomenys apie pastatų rinkos vertę yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. pareiškimu pateiktas dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas pažeidžia atsakovės teises ir neatitinka teisės aktų nuostatų, nes juo neišspręsti atsakovės lėšomis įrengtų inžinerinių komunikacijų naudojimo klausimai, jame nurodyti duomenys apie ginčo objektą prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

7. Trečiasis asmuo N. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad dėl pirmojo ieškinio reikalavimo ji teisinio suinteresuotumo neturi, nes ji nuosavybės teisių į prašomą atidalyti Malkinę neturi, tačiau teismas turėtų atsižvelgti į ieškovo ir atsakovės turimas nuosavybės dalis, daikto išsidėstymą žemės sklype bei nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų trečiasis asmuo N. L. sutinka su ieškovo reikalavimais, kuriais prašoma atidalyti Sandėlį ir Šiltnamį, priteisiant atsakovei I. K. ieškovui priklausančias šių statinių dalis. Ieškovas teisingai nurodo, kad šiais statiniais (jų dalimis) niekas iš bendraturčių, išskyrus I. K., faktiškai nesinaudoja, jie yra atsakovei I. K. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

8. Atsakovė I. K. pareiškė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, juo prašė:

1) atidalyti pastatą – malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 511ž, priteisiant natūra I. K. iš P. J. jam priklausančias 2/3 dalis pastato, o P. J. priteisiant iš I. K. 87,33 Eur piniginę kompensaciją;

2) atidalyti pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 711ž, priteisiant natūra I. K. iš P. J. jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o P. J. priteisiant iš I. K. 26,66 Eur piniginę kompensaciją;

3) atidalyti pastatą – šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 811ž, priteisiant natūra P. J. iš I. K. jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o I. K. priteisiant iš P. J. 39,33 Eur piniginę kompensaciją;

4) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

9. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad malkinė priklausė atsakovės seneliui M. M. daugiau nei 50 metų. 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovės senelis M. M. malkinę padovanojo atsakovės tėvui A. Z.. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą M. M. iš Klaipėdos rajono Č. vardo kolūkio valdybos gavo leidimą A. Z. naudotis žeme po jam perleidžiamais pastatais. Ieškovas savo teisę į 2/3 dalis malkinės kildina iš 2008 m. balandžio 15 d. nuosavybės teisės liudijimo ir 2012 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutarties, tačiau nurodyti dokumentai faktiškai neturėtų sukurti atsakovui jokių teisių į malkinę. Ieškovas tik nuo 2013 m. ėmė reikšti pretenzijas į malkinę, nors faktiškai net negyvena (duomenys neskelbtini) ir daugelį metų neturėjo jokio suinteresuotumo malkine. Dėl šiltnamio, kurį prašoma atidalyti ieškiniu, nurodo, kad yra likusi tik jo teisinė registracija, tačiau pats statinys jau seniai yra nugriuvęs. Todėl, atsakovės teigimu, šiltnamis turėtų būti ne padalytas, o išregistruotas. Nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu, ant kurio stovi ginčo pastatai, tvarka tarp ginčo šalių nenustatyta. Kadangi malkinė atsakovės tėvui A. Z. buvo perleista su teise naudoti po ja esančią žemę, atsakovė mano, jog malkinė faktiškai yra ant atsakovei priskirtinos žemės sklypo dalies, todėl į malkinę atsakovė nekliudoma gali patekti per jai priskirtiną žemės sklypo dalį.

10. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 buvo išspręstas klausimas dėl malkinės nuosavybės teisių pripažinimo. Šioje byloje buvo nagrinėjamos visos faktinės aplinkybės, tirti rašytiniai įrodymai, archyviniai dokumentai dėl nuosavybės teisių nuginčijimo ir pripažinimo. Teismas netenkino atsakovės reikalavimų dalies dėl nuosavybės teisių į malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5Ilž, į šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 81lž, pripažinimo. Malkinė neatitinka realios faktinės padėties, viešajame registre yra nurodyta, kad malkinė yra 17 kv. m. Šiuo metu malkinė yra perstatyta ir atsakovė savo priešieškinyje apie šias aplinkybes nutyli. Kadangi ieškovas negali patekti į šias patalpas, nes jos yra aptvertos tvora, atsakovė turėtų atlikti kadastrinius matavimus pagal realią šios dienos padėtį. Atsakovė priešieškinyje nurodo ir ginčija tuos pačius faktus, naudojasi tais pačiais rašytiniais dokumentais.

11. Trečiasis asmuo N. L. atsiliepime į atsakovės I. K. priešieškinį nurodo, kad ji palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį.

12. Trečiasis asmuo N. L. pareiškė savarankiškus reikalavimus, jais prašė:

1) atidalyti pastatą – sandėlį, unikalus (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra I. K. iš N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o N. L. iš I. K. priteisti 88,33 Eur piniginę kompensaciją;

2) atidalyti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra I. K. iš N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o N. L. iš I. K. priteisti 51,66 Eur piniginę kompensaciją;

3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

13. Trečiasis asmuo nurodė, kad nusistovėjusi ilgametė faktinė naudojimosi minėtais pastatais tvarka yra kitokia, nei yra įregistruotos nuosavybės teisės dalys į paminėtus statinius, be to, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra tose žemės sklypo dalyse, kurios nėra priskirtos naudotis jai. Nurodė, jog ji su kitais statinių bendraturčiais, išskyrus atsakovę I. K., dėl naudojimosi tvarkos nustatymo susitarė, išsprendė neteismine tvarka sudarydami mainų sutartis ir ginčų tarp jų nėra. Ji ne vieną kartą siūlė ir atsakovei tokį sprendimo būdą, tačiau atsakovė atsisakė su ja bendradarbiauti. Mano, kad atidalyti pastatus natūra būtų neracionalu ir ekonomiškai nenaudinga, be to, atsižvelgtina ir į būtinybę derinti priskyrimo kiekvieno statinio atskirai natūra klausimą su nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl ieškovė siūlo tokį statinių atidalijimo būdą, kai vienam iš bendraturčių priteisiamas turtas natūra, o kitam išmokama piniginė kompensacija.

14. Atsakovė I. K. atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį nurodė, kad sutinka su reikalavimu priteisti atsakovei natūra iš N. L. 1/3 dalį Sandėlio, N. L. priteisiant iš atsakovės 83,33 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėjo, jog Šiltnamio, kurį taip pat prašoma atidalyti, iš esmės likusi tik statinio teisinė registracija, tačiau šiltnamis jau seniai yra nugriuvęs. Todėl šiltnamis turėtų būti ne atidalytas tarp ginčo šalių, bet išregistruotas. Nurodo, jog jai nėra prasmės iš ieškovų įsigyti dalis statinio, kurio faktiškai nėra. Nurodė, jog ji P. J. ir N. L. vietoj kompensacijos mokėjimo sutinka perleisti savo turimą 1/3 dalį šiltnamio ir iš jų gauti 39,33 Eur piniginę kompensaciją.

15. Kitų atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; trečiojo asmens N. L. savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai; atidalyti pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1p, priteisti natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato ir ieškovui P. J. priteisti iš atsakovės I. K. 1 460 Eur piniginę kompensaciją; atidalyti pastatą – sandėlį, plane pažymėtą 7I1ž, priteisti natūra atsakovei I. K. iš P. J. jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato ir ieškovui P. J. priteisti iš atsakovės I. K. 130,53 Eur piniginę kompensaciją; atidalyti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, priteisti natūra atsakovei I. K. iš N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato ir N. L. priteisti iš atsakovės I. K. 261,17 Eur piniginę kompensaciją; atidalyti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1ž, priteisti natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato – šiltnamio ir ieškovui P. J. priteisti iš atsakovės I. K. 30,17 Eur piniginę kompensaciją; atidalyti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1ž, priteisti natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato ir trečiajam asmeniui N. L. priteisti iš atsakovės I. K. 60,33 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovo atsakovei 569,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės 2 790,96 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens N. L. naudai; kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovo ir atsakovės po 89,90 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Teismo sprendimo motyvai:

16.1. Teismas, pasisakydamas dėl Malkinės, iš antstolės R. V, 2022 m. vasario 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F22-11 nustatė, kad nufilmuotas raudonų plytų pastatas (viena pastato pusė išmūryta baltomis plytomis). Šis pagalbinio ūkio paskirties pastatas įvardijamas kaip malkinė, tačiau realiai jis naudojamas ne pagal paskirtį: pastatas restauruotas, sutvarkytos prieigos prie pastato. Pastatas labiau primena gyvenamosios paskirties (arba poilsio) pastatą. Iš kadastrinių matavimų bylų su nuotraukomis duomenų nustatyta, kad statinys pastatytas iš plytų, apdaila – dekoratyvinis plytų mūras, statinio viduje įrengtos keraminių plytelių grindys, medinės durys, individuali centrinio šildymo sistema, vietinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, yra įvesta elektra, ant ginčo statinio yra įrengti saulės kolektoriai. Nustatyta, kad ginčo statiniu nuo 2024 m. naudojosi ir šiuo metu naudojasi atsakovė I. K..

16.2. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo antrojo alternatyvaus reikalavimo – nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką. Nustatyta, kad šalių (bendraturčių) santykiai yra itin konfliktiški. Kiekvienam naudotojui turėtų būti užtikrintas įėjimas į statinį, o jis šiuo metu galimas tik iš atsakovės faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies. Tam, kad bylos šalys galėtų naudotis bendru ginčo statiniu, reikėtų atlikti daug statybos darbų (įrengti dar vieną įėjimą į statinį iš ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, suformuoti atskirą patalpą vieną sieną išgriaunant ir įrengiant naują sieną, kuri padalytų vieną patalpą į dvi patalpas, iš esmės pakeisti statinio šildymo ir elektros tiekimo sistemas (šildymo įrenginys, kaminas liktų ieškovui priskirtinoje patalpoje, o atsakovei priskirtinose patalpose šildymo neliktų, visame statinyje elektros tinklai įrengti atsakovės)), todėl tai neatitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Teismo vertinimu, naudojimosi tvarkos nustatymas, esant itin konfliktiškiems santykiams, tikėtinai sukeltų naujų ginčų. Teismas nusprendė, kad nustatyti naudojimosi ginčo malkine tvarką nėra efektyvu ir neužtikrina tinkamo bendraturčių interesų balanso.

16.3. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sutinka, jog būtų atliktas ginčo Malkinės atidalijimas, tačiau jie nesutaria, kuris iš jų turėtų gauti šį turtą natūra. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pastatas – Malkinė, kurios užstatytas plotas – 17 kv. m, sienos: medis su karkasu. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ginčo statinys buvo sunykęs, rekonstruotas 2004 metais, buvo padidintas, įrengtos nuotekos, vanduo, šildymas, sutvarkytos prieigos prie statinio. Byloje esantis antstolės R. V. 2022 m. vasario 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F22-11 patvirtina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas įvardijamas kaip malkinė, tačiau realiai jis naudojamas kitai paskirčiai, t. y. poilsio. UAB ,,Topo erdvės“ matininko D. T. 2019 m. spalio 7 d. kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad 2008 m. buvo atliktas kapitalinis ginčo pastato – malkinės remontas, faktinis ginčo pastato užstatytas plotas šiuo metu sudaro 45 kv. m, sienos – plytos. Iš bylos šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus nebuvo kreiptasi ir turto bendraturčiai leidimo nesuteikė. Bendro statinio ir jo vertės padidinimas be bendraturčių sutikimo nesuteikia atsakovei pagrįsto lūkesčio dėl jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnio 1 dalis).

16.4. Teismas nustatė, kad atsakovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo pastatu (malkine) naudojasi daugiau nei 20 metų, su šeimos nariais jį pagerino, prie pastato ji patenka per jai tarpusavio bendraturčių bendru sutarimu priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Nustatyta, kad ieškovas nuolat minėtu adresu negyvena, turi pasistatęs vagonėlį, ginčo statiniu nesinaudojo ir šiuo metu nesinaudoja, prie pastato pagerinimo neprisidėjo. Teismo vertinimu, nors ieškovui priklauso didesnė ginčo statinio dalis, tačiau atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovui išmokant kompensaciją, o turtą natūrą priteisiant atsakovei šiuo atveju yra teisingiausias, racionaliausias ir efektyviausias sprendimas, užtikrinantis civilinių santykių stabilumo, bendraturčių teisių apsaugos proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus, o šio turto priteisimas natūra ieškovui neatitiktų šalių teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

16.5. Teismas, pasisakydamas dėl piniginės kompensacijos dydžio, pažymėjo tai, kad ne kartą šalims siūlė atlikti ginčo turto vertinimą, išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą ir šios pareigos nevykdymo galimas pasekmes, tačiau nė viena iš šalių nepateikė į bylą papildomų įrodymų dėl turto vertės, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turto vertė yra didesnė nei Nekilnojamojo turto registre nurodytos vertės. Teismas pažymėjo tai, kad ginčo statinys yra padidintas, rekonstruotas ir pagerintas, dėl to įvertino, jog kadastro bylose nurodytos ginčo statinio vertės, net ir negavus duomenų, kad šiose bylose nurodytos turto vertės nustatytos kvalifikuoto turto vertintojo, yra artimesnės realioms vertėms ir labiau atitinka teisingumo principą. Teismas nusprendė, kad pagal byloje pateiktus duomenis nustatytina turto vertė, labiausiai atitinkanti turto rinkos vertę, ir atitinkamai išsprendžiamas klausimas dėl teisingos kompensacijos priteisimo. Kadangi į bylą pateiktos dvi to paties ginčo statinio kadastrinių matavimų bylos, kuriose nurodyta skirtinga statinio vidutinė rinkos vertė, todėl teismas įvertino nurodytų verčių vidurkį ir pripažino, kad ginčo turto vertė yra 2 190 Eur (1 430 Eur + 2 950 Eur / 2). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atidalyti Malkinę, priteisiant natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją – 1 460 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio kompensacija užtikrina sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

16.6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Sandėlio atidalijimo, pastatas yra atsakovės faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, ir konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo, atsakovės bei trečiojo asmens N. L. reikalavimą ir atidalyti ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantį Sandėlį, priteisiant I. K. iš P. J. jam priklausančias 1/6 dalis pastato ir iš N. L. – jos turimą 1/3 dalį šio pastato, o P. J. bei N. L. priteisiant pinigines kompensacijas. Teismo vertinimu, kadastrinių matavimų bylose (2019 m. ir 2021 m.) nurodyta statinio vertė labiau atitinka realią turto rinkos vertę, todėl, užtikrinant bendraturčių teises į jiems priklausančias dalytino turto dalis ir teisingą kompensaciją, vertintas kadastro bylose nurodytų turto verčių vidurkis (783,50 Eur). Atsižvelgiant į nustatytą turto vertę ir bendraturčių lygiateisiškumą, atitinkamai priteista kompensacija bendraturčiams, t. y. N. L. priteista 261,17 Eur kompensacija, o P. J. – 130,53 Eur piniginė kompensacija iš atsakovės.

16.7. Teismas nustatė, kad Šiltnamis yra atsakovei I. K. bendraturčių bendru sutarimu nustatyta tvarka priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, kiti žemės sklypo bendraturčiai juo nesinaudojo, todėl teismas nusprendė, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės atsakovei, priteisiant ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančias dalis ir išmokant ieškovui ir trečiajam asmeniui N. L. pinigines kompensacijas, yra racionaliausias ir efektyviausias sprendimas, užtikrinantis civilinių santykių stabilumą. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pastato fizinės būklės (sunykimo) nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą ir šį turtą priteisti ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atidalyti Šiltnamį, pastato vidutinė rinkos vertė 181 Eur, priteisiant natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato ir iš trečiojo asmens N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją – 30,17 Eur, trečiajam asmeniui N. L. priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją – 60,33 Eur.

16.8. Teismas pažymėjo tai, kad atsakovė ir jos atstovai prašė stabdyti bylą dėl administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-71-602/2025 pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo pagal pareikštus reikalavimus panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos teritorinio registratoriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. S-37494 (1.4.E) ir ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka institucijos VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. CSPR-305 ir atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. liepos 18 d. prašymą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-71-602/2025 pažymėtas aplinkybes, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto registro nuostatai) 36 ir 143 punktų reglamentavimą ir padarė išvadą, kad daiktinės teisės negali būti išregistruotos ir įrašas dėl juridinio fakto negali būti panaikintas, kol nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti šią bylą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas P. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – nustatyti pastato –malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir paskirti ieškovui naudotis patalpa Nr. 1-1 (1 priedas Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas); ieškovui paskiriant naudotis patalpa Nr. 1-1 (22,20 kv. m), o atsakovei paskiriant naudotis patalpomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 (11,41 kv. m.), nustatyti papildomas sąlygas: ieškovui pripažinti teisę įsirengti pertvarą, atskiriant jam iš išskirtos patalpos Nr. 1-1 dalį, kurią sudaro 22,20 kv. m ploto, ir pripažinti teisę įsirengti atskirą įėjimą į patalpą Nr. 1-1 bei atlikti kitus reikalingus įrengimo darbus jam priklausančiose patalpose; atsakovei palikti naudotis patalpas Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4. Ieškovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovo apeliacinio skundo argumentai:

17.1. Ieškovas iš dalies nesutinka su teismo išvadomis. Ieškovo manymu, priimtas sprendimas, kai visas ieškovo ir atsakovės ginčo turtas priteistas natūra tik vienai atsakovei, o ieškovui kompensuojama turto vertė, kuri neatitinka realios turto vertės, nulėmė tai, kad neproporcingai pažeidžiami ieškovo, kuriam nepriteista nė dalies turto natūra, teisėti interesai ir lūkesčiai. Teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, nevertino to, kad ieškovo teisės į jam priklausančias statinių dalis jau buvo paneigtos, tačiau ieškovo iniciatyva buvo atkurtos, o tai rodo aiškų ieškovo suinteresuotumą išsaugoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Visą turtą atidalijus taip, kad visas turtas tenka tik vienai iš ginčo šalių, iš esmės paneigiamos kito bendraturčio teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, o tai neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, ypač, kai už turtą nėra adekvačiai atlyginama.

17.2. Ieškovui pateikus du, jo manymu, priimtiniausius galimus alternatyvius variantus, taip pat dviejų turtinių vienetų nustatymo projektą, kita šalis, su juo nesutikdama ar sutikdama tik iš dalies, turi teisę pasiūlyti, jos manymu, visiems bendraturčiams priimtiniausius savo kitokius variantus (kadangi, atsakovės manymu, ieškovo pateiktas dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas pažeidžia atsakovės teises ir neatitinka teisės aktų nuostatų, ji turėjo teisę pateikti ir pagrįsti savo projektą).

17.3. Bylai yra pateiktas Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas. Šis projektas yra realus ir techniškai įvykdomas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad malkinė yra ant naudojamų sklypų ribos, didesnė dalis yra jo teritorijoje, prieiti prie jos gali. Šiuo metu pastatu – malkine bei šiltnamiu naudotis negali, nes neleidžia atsakovė, užtvėrusi pastatus tvora. Yra galimybė įsirengti atskirą įėjimą, įsivesti nuotekas ir vandenį. Atsakovė tuo metu, kai sunkiai sirgo ieškovo žmona, pasinaudojo proga, kad ieškovas neturėjo galimybės dažniau atvykti bei naudotis ūkiniu pastatu, ir atliko perstatymo darbus.

17.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra įsirengusi elektrą ir šildymo sistemą. Bylai yra pateikti ieškovo inicijuoti kadastriniai matavimai. Atsakovė visuose teismuose nurodo skirtingas istorijas – tai pastatai buvo sunykę ir ji juos atstatė, pastatė naujus, tai pastatas buvo rekonstruotas 2004 m., tai pastato kapitalinis remontas atliktas 2008 m. Ji be ieškovo žinios net buvo panaikinusi šių pastatų teisinę registraciją. VĮ Registrų centro matininkės R. R. nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos duomenimis, 2021 m. liepos 20 d. nustatyti nauji pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 5I1p, pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 7I1ž, ir pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 8I1ž, kadastro duomenys, pagal kuriuos užfiksuota, jog nurodytų nekilnojamųjų daiktų statybos būklė – sunaikinti. Nurodyti duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. CSPR-42 panaikino Registrų centro Teritorinio registratoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruoti statiniai: pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į juos, ir priėmė naują sprendimą – I. K. prašymo išregistruoti nurodytus statinius ir nuosavybės teises į juos netenkino. Visi šie atsakovės veiksmai tik patvirtina jos siekį visais įmanomais būdais užvaldyti bendraturčių turtą. Byloje pateikta UAB ,,Topo erdvės“ matininko D. T. 2019 m. spalio 7 d. kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. buvo atlikti ginčo pastato – malkinės kadastriniai matavimai ir nustatyti jos kadastro duomenys. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad 2008 m. buvo atliktas kapitalinis ginčo pastato – malkinės remontas, faktinis ginčo pastato užstatytas plotas šiuo metu sudaro 45 kv. m, sienos – plytos. Šių kadastrinių matavimų atsakovė neginčijo ir pati nepateikė jokių kitų kadastrinių matavimų ar planų (schemų).

17.5. Ieškovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes atsakovė, įgijusi ginčo turtą 2010 m gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir sudariusi paveldėto turto pasidalijimo sutartį, puikia žinojo ir suprato, kad ginčo turtas priklauso ir ieškovui, tačiau tai ignoruodama apsitvėrė šiuos pastatus tvora ir be bendraturčių sutikimo šiuos pastatus užvaldė. Į aptvertą teritoriją niekas negali patekti. Nors visuose teismo posėdžiuose atsakovė nurodė, kad žemės sklypo dalis valdo pagal nusistovėjusią faktinę tvarką, tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir kyla nuolatinių konfliktų tarp bendraturčių. Remdamasis antstolės R. V. 2022 m. vasario 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F22-11, nurodo, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas įvardijamas kaip malkinė, tačiau labiau primena gyvenamosios paskirties (arba poilsio) pastatą. Ieškovo vertinimu, užvaldydama pastatus atsakovė galbūt siekia pasididinti ir jai priklausančią žemės sklypo dalį, taip pažeisdama kitų bendraturčių teises.

17.6. Visi ieškovo nuosavybės teisę į ginčo pastatus patvirtinantys dokumentai galioja ir yra nenuginčyti. Be ieškovo žinios jam priklausantis minėtas turtas iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas, nepagrįstai pažeidžiant jo nuosavybės teises. VĮ Registrų centras šią klaidą ištaisė ir atnaujino teisinę registraciją P. J. vardu. Tačiau teismas sprendimu vėl iš jo atėmė jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nors jis pats kreipėsi į teismą dėl atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau liko be jokio nekilnojamojo turto. 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑5‑1025/2017 buvo išspręstas klausimas dėl malkinės nuosavybės teisių pripažinimo ir teismas netenkino atsakovės reikalavimų dalies dėl nuosavybės teisių pripažinimo į malkinę, į šiltnamį. Atsakovė priešieškinyje nurodo ir ginčija tuos pačius faktus, naudojasi tais pačiais rašytiniais dokumentais, nors visos faktinės ir juridinės aplinkybės jau yra išspręstos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

17.7. Teismas, konstatuodamas, kad nėra pagrindo stabdyti šią bylą, prieštarauja pats sau. Teismas 2024 m. balandžio 3 d. priėmė nutartį šioje byloje ir nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2024 bus priimtas sprendimas. Nutartyje teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo dviprasmišką nuomonę, galima teigti, kad teismas, neįvertinęs visų įrodymų, siekė kuo greičiau išnagrinėti bylą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

17.8. Ieškovo vertinimu, yra pagrindas panaikinti ginčijamo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimų dėl ginčo turto (malkinės) atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo), dėl šios dalies priimant naują sprendimą, arba perduoti pirmosios instancijos teismui šią ginčo dalį nagrinėti iš naujo.

18. Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atsakovės apeliacinio skundo argumentai:

18.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo stabdyti šią bylą. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo išvados nėra grindžiamos įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, t. y. teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus ir netinkamai pritaikė civilinio proceso normas, reguliuojančias privalomąjį bylos sustabdymą.

18.2. Nurodo, kad teikdama prašymą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui pažymėjo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi buvo tenkinęs ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdęs civilinę bylą, iki VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus išankstinių ginčų komisijoje bus išnagrinėtas P. J. skundas ir įsiteisės priimtas sprendimas. Teismas nurodė, kad byloje susiklostė tokia procesinė situacija, jog dalis ginčo pastatų (malkinė, sandėlis ir šiltnamis, adresu (duomenys neskelbtini)), kurių atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo siekia ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nebeegzistuoja, kadangi jie buvo išregistruoti atsakovės prašymu kaip sunaikinti. Teismo nuomone, ginčų komisijos priimtas procesinis sprendimas galėjo turėti įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

18.3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų kolegija administracinėje byloje Nr. eI3-877-609/2023, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. L., P. J., G. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjos I. K. skundą atmetė. I. K. pateikė skundą dėl minėto teismo sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Byla nagrinėjama Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (bylos Nr. eI3‑8021-780/2025) ir dar nėra išnagrinėta. Šioje byloje pareiškėjos I. K. reikalavimų esmė – išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ginčo statinius. Taigi, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje, šiuo klausimu priimtas sprendimas turės įtakos šios bylos nagrinėjimui, todėl mano, kad buvo ir šiuo metu yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartyje pažymėjo, kad byloje vyksta ginčas, kuriame sprendžiamas pareiškėjos I. K. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, išregistruojant pareiškėjos nurodytus statinius, esančius žemės sklype, kurį pareiškėja valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais.

18.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo stabdyti bylą, yra nepagrįsta. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkino atsakovės I. K. prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdė civilinės bylos Nr. e2-205-1112/2024 nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2024 bus priimtas sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Klaipėdos apylinkės teismas bylą buvo sustabdęs privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, t. y. negalima bylos nagrinėti, kol nebus galutinai išspręsta administracinė byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi administracinė byla gražinta nagrinėti iš naujo, joje dar nėra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, laikytina, kad dar nėra išnykęs bylos sustabdymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą stabdyti, todėl priimtas procesinis sprendimas, neišnykus privalomajam bylos sustabdymo pagrindui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

19.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Malkinės atidalijimo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl šio turto atidalijimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vienas iš ieškovo reikalavimų buvo atidalyti Malkinę, priteisiant natūra P. J. iš I. K. jai priklausančią 1/3 dalį, o atsakovei priteisti iš ieškovo 476,66 Eur piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuota pagal byloje esančius duomenis apie ginčo turto vertę. Taigi pats apeliantas sutiko su tokia verte, ir jam neatrodė, kad jo siūloma atsakovei 476,66 Eur kompensacija būtų neteisinga ir neadekvačiai maža. Teismas teisingai nurodė, kad ne kartą šalims siūlė atlikti ginčo turto vertinimą, jog būtų nustatyta reali turto vertė, išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą bei šios pareigos nevykdymo galimas pasekmes, tačiau nė viena iš šalių nepateikė papildomų įrodymų dėl turto vertės, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Ieškovas turi prisiimti savo procesinio elgesio padarinius ir jo apeliacinio skundo argumentai, susiję su per maža kompensacija, yra nepagrįsti. Teismas privalėjo remtis byloje esančiais įrodymais apie turto vertę, tai ir padarė, todėl ieškovui priteistos kompensacijos dydis yra teisėtas ir pagrįstas.

19.2. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas – Malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas – 17 kv. m, sienos: medis su karkasu. Ginčo statinys buvo sunykęs, rekonstruotas 2004 metais, buvo padidintas, įvestos nuotekos, vanduo, šildymas, sutvarkytos prieigos prie statinio. Byloje esantis antstolės R. V. 2022 m. vasario 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F22-11 patvirtina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas įvardijamas kaip malkinė, tačiau realiai jis naudojamas kitai paskirčiai, t. y. poilsio. Byloje pateikta UAB ,,Topo erdvės“ matininko D. T. 2019 m. spalio 7 d. kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. buvo atlikti ginčo pastato – malkinės kadastriniai matavimai ir nustatyti jos kadastro duomenys. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad 2008 m. buvo atliktas kapitalinis ginčo pastato – malkinės remontas, faktinis ginčo pastato užstatytas plotas šiuo metu sudaro 45 kv. m, sienos – plytos. Atsakovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo pastatu (malkine) naudojasi daugiau nei 20 metų, su šeimos nariais jį pagerino, prie pastato į jį patenka per savo žemės sklypo dalį. Apeliantas ginčo pastate negyvena, prie jo pagerinimo neprisidėjo. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių įvertinimu, sprendžiant klausimą dėl ginčo turto atidalijimo būdo.

19.3. Atsakovė yra pateikusi savo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo, kurio esmė yra ta, kad, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą sustabdyti, o to nepadarius sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė savo apeliacinį skundą palaiko, tačiau jei aukštesnės instancijos teismas manytų, kad bylos nereikėjo stabdyti, prašo atsižvelgti į atsiliepime išdėstytus argumentus ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

20. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų bei atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo pateikė ieškovas ir atsakovė. Ieškovas apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimų dėl ginčo turto – Malkinės – atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo), dėl šios dalies priimant naują sprendimą, arba perduoti pirmosios instancijos teismui šią ginčo dalį nagrinėti iš naujo. Apeliaciniu skundu atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą, ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinės bylos sustabdymo pagrindo buvimu

24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažymėjo tai, kad atsakovė ir jos atstovai prašė stabdyti bylą dėl administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo, tačiau teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju šią bylą stabdyti nėra pagrindo. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą sustabdyti, dėl to, neišnykus privalomajam bylos sustabdymo pagrindui, priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo nebuvimo argumentus. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė argumentus, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos sustabdymo pagrindo bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringa. Šalių teisę į apeliacinius skundus įtraukti motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atsisakymu sustabdyti bylą, užtikrina CPK 334 straipsnio reglamentavimas ir CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatos (CPK 165 straipsnis, 334 straipsnio 1 ir 3 dalys; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑714‑516/2023).

25. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo stabdyti bylą, grindžia argumentais, jog teikdama prašymą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi buvo tenkinęs ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdęs civilinę bylą, iki VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus išankstinių ginčų komisijoje bus išnagrinėtas P. J. skundas ir įsiteisės priimtas sprendimas. Taip pat apeliantė pažymi Regionų apygardos administracinio teisme nagrinėjamos administracinės bylos proceso eigą ir nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkino atsakovės I. K. prašymą dėl bylos sustabdymo ir, remdamasis privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2024 bus priimtas sprendimas. Ieškovas, savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos sustabdymo pagrindo buvo prieštaringa, taip pat pažymi byloje pirmosios instancijos teismo priimtą 2024 m. balandžio 3 d. nutartį.

26. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

27. CPK išskiriami privalomieji (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022). Privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas paaiškinamas siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

29. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantų akcentuojamomis pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis buvo išspręsti tik procesinio pobūdžio klausimai bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju minėtos nutartys nėra apeliacijos objektas, taip pat jos neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas). Taigi nors ankstesnėmis pirmosios instancijos teismo nutartimis civilinė byla buvo sustabdyta, tačiau kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl pagrindo sustabdyti bylą būtina įvertinti konkrečioje bylos nagrinėjimo stadijoje susiklosčiusias aplinkybes.

30. Antra, pažymėtina tai, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. ir 2024 m. balandžio 3 d. nutarčių motyvų bei bylos duomenų matyti, jog minėtos pirmosios instancijos teismo nutartys buvo priimtos esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Pagrindą daryti tokią išvadą sudaro toliau nurodytos aplinkybės.

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, buvo nuspręsta sustabdyti šią civilinę bylą, iki VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus išankstinių ginčų komisijoje bus išnagrinėtas ieškovo skundas ir įsiteisės priimtas sprendimas. Iš minėtos teismo nutarties motyvų matyti, kad buvo nustatyta, jog VĮ Registrų centras atsakovės I. K. prašymu išregistravo kaip sunaikintus nekilnojamuosius daiktus – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); šie nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teisės į P. J. priklausiusias šių pastatų dalis yra išregistruotos; ieškovas P. J. 2022 m. sausio 16 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu Nr. 50/109428); 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrių atkurti P. J. teisinę registraciją į išregistruotus pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrių išregistruoti I. K. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus išankstinių ginčų komisijoje nagrinėjamu ieškovo skundu ir Ginčų komisijos priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

32. Sustabdant civilinę bylą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, joje taip pat buvo pažymėta tai, kad civilinėje byloje susiklostė tokia procesinė situacija, jog dalis ginčo pastatų (malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kurių atidalijimo / naudojimosi tvarkos nustatymo siekia ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nebeegzistuoja, kadangi jie buvo išregistruoti atsakovės I. K. prašymu kaip sunaikinti.

33. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, nustačius, kad išnagrinėtas ieškovo P. J. skundas, kuris buvo nagrinėtas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus išankstinių ginčų komisijoje. Iš byloje esančio 2022 m. vasario 24 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. CSPR-42 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ turinio matyti, kad nuspręsta: 1) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir išdėstyti jį taip: I. K. 2021 m. gruodžio 3 d. prašymo – Registre išregistruoti Malkinę ir I. K. (į 1/3 dalį), P. J. (į 2/3 dalis) nuosavybės teises į ją, Registre išregistruoti Sandėlį ir I. K. (į 1/3 dalį), P. J. (į 1/6 dalį), N. L. (į 1/3 dalį), G. S. (į 1/6 dalį) nuosavybės teises į jį, Registre išregistruoti Šiltnamį ir I. K. (į 1/3 dalį), P. J. (į 1/6 dalį), N. L. (į 1/3 dalį), G. S. (į 1/6 dalį) nuosavybės teises į jį – netenkinti; 2) skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių atkurti P. J. teisinę registraciją į išregistruotus Statinius ir įpareigoti teritorinį registratorių išregistruoti I. K. priklausančius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo išnyko joje nurodytas bylos sustabdymo pagrindas.

34. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovės I. K. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, buvo nutarta sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA‑496-602/2024 (naujas civilinės bylos Nr. eA-71-602/2025) bus priimtas sprendimas. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, dėl šios priežasties civilinė byla sustabdyta, kadangi negalima jos nagrinėti, kol nebus galutinai išspręsta administracinė byla Nr. eA‑496‑602/2024 ir bus priimtas teismo sprendimas (nutartis), ir tai yra privalomas pagrindas civilinei bylai sustabdyti. Iš minėtos teismo nutarties turinio matyti, kad buvo nustatyta, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-496-602/2024 pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo pagal pareikštus reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos teritorinio registratoriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. S‑37494 (1.4.E) ir ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka institucijos – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. CSPR‑305 ir atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. liepos 18 d. prašymą. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama ištaisyti / atkurti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti jos namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“, 1993 m. birželio 2 d. neužfiksuotus statinius (administracinė byla Nr. eI3‑877‑609/2023). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje taip pat pažymėta tai, kad šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su nagrinėjama administracine byla Nr. eA-496-602/2024, nes byloje sprendžiami klausimai dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų koregavimų / pakeitimų pagrindų bei atitinkamų klaidų ištaisymo dėl statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

35. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nustačius, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-71-602/2025 (ankstesnis bylos Nr. eA‑496-602/2024) pareiškėjos I. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimas bei byla perduota Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, ir pripažinus, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta. Minėtoje pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (pateiktas atsakovo) patvirtina, kad yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (dalis Žemės sklype esančių statinių), byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iškelta Klaipėdos apylinkės teisme, Registro įrašas dėl šio juridinio fakto galioja nuo 2022 m. liepos 18 d. Teismas turėtų įvertinti iškeltos civilinės bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu (dalis Žemės sklype esančių statinių), reikšmę nagrinėjamai bylai.

36. Iš nurodytų duomenų matyti, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimo buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-71-602/2025 (ankstesnis bylos Nr. eA‑496-602/2024). Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prašymą, turėjo pagrindą įvertinti ir šiuos papildomus duomenis.

37. Trečia, nustatyta, kad atsakovė šioje byloje teismui 2025 m. kovo 13 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, motyvuodama jį tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, o byla Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (bylos Nr. eI3-8021-780/2025) dar nėra išnagrinėta. Minėtas prašymas dėl bylos stabdymo bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos 2025 m. kovo 14 d. rezoliucija motyvuotai netenkintas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino kitos teisme nagrinėjamos bylos dalyką ir kokią įtaką kitoje byloje priimtas teismo sprendimas galėtų padaryti nagrinėjamai bylai, ir nurodė motyvuotas išvadas dėl pagrindo stabdyti šią bylą nebuvimo.

38. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju abu apeliantai remiasi duomenimis apie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. eA‑496‑602/2024 (naujas civilinės bylos Nr. eA-71-602/2025) eigą, papildomai pastebėtina, jog, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-8021-780/2025, pareiškėjos I. K. skundas atsakovei VĮ Registrų centrui atmestas kaip nepagrįstas. Minėtas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-71-602/2025 nurodyta, kad administracinėje byloje vyksta ginčas, kuriame nagrinėjamas pareiškėjos I. K. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis išregistruojant pareiškėjos nurodytus statinius, esančius žemės sklype, kurį pareiškėja valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais. Pastebėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-71-602/2025, nutarė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius, jog byloje nedalyvauja viena iš žemės sklypo bendraturčių – D. V. ir, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą be minėto asmens, nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑71‑602/2025, be kita ko, pažymėta tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (pateiktas atsakovo) patvirtina, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (dalis žemės sklype esančių statinių), byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iškelta Klaipėdos apylinkės teisme, Registro įrašas dėl šio juridinio fakto galioja nuo 2022 m. liepos 18 d.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl dalyvaujančių byloje asmenų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad civilinė byla buvo iškelta ir juridinis faktas „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“ buvo padarytas anksčiau, nei buvo pateiktas atsakovės prašymas registrui. Pagal skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų 143 punktą, juridinis faktas „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“ išregistruojamas gavus įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) toje civilinėje byloje. Taigi įrašas dėl minėto juridinio fakto negali būti panaikintas, kol nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat negali būti išregistruotos ir daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, nes nekilnojamasis daiktas iš Nekilnojamojo turto registro išregistruojamas tik kartu išregistruojant daiktines teises į jį ir susijusius juridinius faktus (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 36 punktas). Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė konkrečių argumentų dėl minėtų pirmosios instancijos teismo motyvų, jog ši civilinė byla gali būti nagrinėjama, nepagrįstumo. Pažymėtina tai, kad Nekilnojamojo turto registre pastatai: malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu VĮ Registrų centro interneto svetainėje (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) atlikus vidutinės rinkos vertės paieškas pagal unikalius statinių numerius, šie objektai yra randami). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo sustabdyti bylą, kadangi, įvertinus atsakovės prašymo pateikimo metu byloje esančius duomenis ir jų visumą, nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog ši civilinė byla negalėjo būti nagrinėjama tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka.

41. Byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas įvertino konkrečiose bylos nagrinėjimo stadijose susiklosčiusias aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos sustabdymo pagrindo prieštaringumo. Taip pat nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylos privalomąjį sustabdymą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 162³ straipsnis, 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto) ir jas taikė tinkamai, darytina išvada, kad kliūčių nagrinėti šią bylą, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka, nebuvo ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

42. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ginčo turto – Malkinės atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo). Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nustatyti pastato – Malkinės naudojimosi tvarką ir paskirti ieškovui naudotis patalpa Nr. 1-1 (1 priedas Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas); ieškovui paskiriant naudotis patalpa Nr. 1-1 (22,20 kv. m), o atsakovei paskiriant naudotis patalpomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 (11,41 kv. m), nustatyti papildomas sąlygas: ieškovui pripažinti teisę įsirengti pertvarą, atskiriant jam iš išskirtos patalpos Nr. 1-1 dalį, kurią sudaro 22,20 kv. m ploto, ir pripažinti teisę įsirengti atskirą įėjimą į patalpą Nr. 1-1 ir atlikti kitus reikalingus įrengimo darbus jam priklausančiose patalpose; atsakovei palikti naudotis patalpas Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl kitų pastatų – Sandėlio ir Šiltnamio – atidalijimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį argumentus ir pasisako dėl apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas – Malkinė nuosavybės teise priklauso bendraturčiams – ieškovui P. J. ir atsakovei I. K.: ieškovui 1/2 dalis šio pastato priklauso pagal 2012 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. JD-2868, o 1/6 dalis šio pastato – pagal 2008 m. balandžio 15 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. JD-1186; atsakovei 1/3 dalis šio pastato priklauso pagal 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LM-1540 ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. LM-1541.

45. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nepriteista nė dalies turto natūra ir neproporcingai pažeidžiami jo teisėti interesai ir lūkesčiai, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu visas ieškovo ir atsakovės ginčo turtas priteistas natūra tik vienai atsakovei, o ieškovui kompensuojama turto vertė, apelianto vertinimu, neatitinka realios turto vertės. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog ieškovo teisės į jam priklausančias statinių dalis buvo paneigtos, tačiau ieškovo iniciatyva buvo atkurtos, ir tai rodo aiškų ieškovo suinteresuotumą išsaugoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

46. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė Malkinę atidalyti priteisiant ieškovui natūra iš I. K. jai priklausančią 1/3 dalį minėto pastato, o I. K. priteisiant iš ieškovo 476,66 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas taip pat pareiškė alternatyvų ieškinio reikalavimą – nustatyti Malkinės naudojimosi tvarką ir paskirti ieškovui naudotis patalpa Nr. 1-1 pagal Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektą. Atsakovė I. K. priešieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, prašė atidalyti Malkinę (plane žymimą indeksu 511ž), priteisiant natūra I. K. iš P. J. jam priklausančias 2/3 dalis pastato, o P. J. priteisiant iš I. K. 87,33 Eur piniginę kompensaciją.

47. Apeliantas nurodo, kad jam pateikus du, jo manymu, priimtiniausius galimus alternatyvius variantus, taip pat dviejų turtinių vienetų nustatymo (naudojimosi tvarkos) projektą, atsakovei manant, jog ieškovo pateiktas Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas pažeidžia jos teises ir neatitinka teisės aktų nuostatų, ji turėjo teisę pateikti ir pagrįsti savo projektą. Tačiau pažymėtina tai, kad šiuo atveju atsakovė, nesutikdama su ieškovo pareikštais alternatyviais ieškinio reikalavimų variantais, priešieškiniu pareiškė materialinį reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės jos nurodytu būdu – ginčo Malkinę priteisiant natūra atsakovei, o ieškovui už jam priklausančias 2/3 dalis minėto pastato priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją.

48. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra, be kita ko, neatskiriamas nuo kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, klausimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiami teismo tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).

49. Pažymėtina, kad tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto (CK 4.80 straipsnis), tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto (CK 4.81 straipsnis) taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau tai yra savarankiški ir skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia.

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑354/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014 ir kt.). Aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui grindžiamas nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo aspektu, be to, prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima tai, kad aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑255‑248/2018 25 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 23 punktą ir kt.).

51. Reikšminga įvertinti tai, kad šiuo atveju ieškovas ir atsakovė, kaip pastato – Malkinės bendraturčiai, pareiškė reikalavimus dėl jų dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šalys atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės siekia skirtingu būdu. Be to, ieškovas byloje pareiškė alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos Malkine nustatymo, jeigu teismas netenkintų pirmojo jo ieškinio reikalavimo, prašydamas ieškovui ir atsakovei paskirti naudotis konkrečias patalpas pagal Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektą.

52. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pareiga įrodyti, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (CPK 178 straipsnis).

53. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas bei sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais išpildymas suponuoja prielaidas riboti bendraturčio nuosavybės teisę; jos ribojimas iš esmės neišvengiamas esant šalių ginčui, kurį teismas turi spręsti vadovaudamasis proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 ir 40 punktus).

54. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo tinkamai įvertintas ieškovo interesas išsaugoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė, įvertino ir padarė motyvuotas išvadas tiek dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką ginčo pastatu (Malkine), tiek ir dėl šalių reikalavimų dėl ginčo Malkinės atidalijimo.

55. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja alternatyvų savo ieškinio reikalavimą – nustatyti naudojimosi Malkine tvarką pagal ieškovo pateiktą Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektą. Apelianto tvirtinimu, projektas yra realus ir techniškai įvykdomas, yra galimybė įsirengti atskirą įėjimą, įsivesti nuotekas ir vandenį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog tam, kad bylos šalys galėtų naudotis bendru ginčo statiniu, reikėtų atlikti atitinkamus statybos darbus, tarp jų – įrengti dar vieną įėjimą į statinį iš ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies ir kt. Nors apeliantas pažymi tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji yra įsirengusi elektrą ir šildymo sistemą, tačiau apeliantas neneigia aplinkybės, kad ieškovė atliko pastato perstatymo darbus. Be to, šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, kad tam, jog šalys galėtų naudotis bendru ginčo pastatu, būtų reikalingi ir jo šildymo ir elektros tiekimo sistemų tvarkymo darbai.

56. Apeliantas neginčija pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytos aplinkybės, jog ieškovo ir atsakovės, kaip bendraturčių, santykiai yra itin konfliktiški. Pats ieškovas 2024 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove labai pykstasi, ginčo teritorijoje kasdienėje buityje kyla konfliktų. Pastebėtina tai, kad, viena vertus, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Malkinė yra ant naudojamų žemės sklypų ribos ir didesnė dalis yra jo teritorijoje ir prieiti prie jos gali, tačiau, kita vertus, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad šiuo metu ginčo Malkine ieškovas naudotis negali dėl atsakovės užtvertos tvoros, o žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir kyla nuolatinių konfliktų tarp bendraturčių. Byloje šalys nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka neįregistruota. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad, konkrečiu atveju byloje esant duomenų apie sudėtingus ir itin konfliktiškus šalių santykius, naudojimosi ginčo pastatu tvarkos nustatymas sukeltų naujų ginčų dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir neatkurtų teisinės taikos tarp ginčo šalių (CK 4.75 straipsnis, CPK 2 straipsnis).

57. Reikšminga įvertinti ir tai, kad šiuo atveju abu pastato – Malkinės bendraturčiai, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė, išreiškė valią dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės jų nurodytu būdu. Pažymėtina tai, kad, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taip akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas. Kaip minėta anksčiau, atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.

58. Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija faktinių aplinkybių, kad jis žemės sklype turi pasistatęs vagonėlį, tačiau nuolat negyvena adresu (duomenys neskelbtini), ginčo statiniu (Malkine) nesinaudojo ir šiuo metu nesinaudoja, prie pastato pagerinimo neprisidėjo. Apeliacine tvarka taip pat nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė nuolat gyvena nurodytu adresu ir ginčo pastatu – Malkine naudojasi daugiau nei 20 metų, su šeimos nariais jį pagerino.

59. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir sutinka su padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių naudojimosi ginčo Malkine tvarkos nustatymas nebūtų racionalus, efektyvus ir neužtikrintų tinkamo bendraturčių interesų balanso. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo antrasis alternatyvus reikalavimas – nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarką – atmestas pagrįstai. Įvertinus aptartą įstatyme įtvirtintą bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, aplinkybę, kad abi šalys siekia ginčo turto (Malkinės) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tarp šalių kilus ginčui dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo būdo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nuspręsti dėl abiejų šalių pareikštų materialinių reikalavimų dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo.

60. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė atidalyti pastatą – Malkinę šį turtą priteisiant atitinkamai šaliai natūra, o kitai šaliai už priklausančią pastato dalį priteisiant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas, kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑213/2011).

61. Apeliantas akcentuoja tai, kad jis turi suinteresuotumą išsaugoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi argumentais, kad tuo metu, kai jo žmona sunkiai sirgo, atsakovė pasinaudojo proga, jog ieškovas neturėjo galimybės dažniau atvykti ir naudotis ūkiniu pastatu, ir atliko perstatymo darbus. Iš argumentų, kuriais remiasi apeliantas, matyti, kad vėliausiai apelianto pažymimi ginčo pastato kapitalinio remonto darbai galėjo būti atlikti 2008 m. Ieškovas 2024 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nuosavybės teisę į Malkinę įsiteisino 2009 m., kai žmona mirė; nurodė, kad nuo tada jo neįsileidžia, vyko remontai, bet jis ten negyvena, gyvena kitoje vietoje. Pažymėtina tai, kad ieškovas su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 22 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien paminėti deklaratyvūs apelianto argumentai nepagrindžia, kad ieškovas itin ilgą laiką objektyviai neturėjo galimybių išreikšti savo valią ir imtis aktyvių veiksmų įgyvendinti teisę naudotis jam priklausančia ginčo pastato dalimi.

62. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai įvertino kiekvieno iš bendraturčių poreikį dalijamam daiktui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovė, kuri ginčo pastatu naudojosi ilgą laiką, turi esminį interesą naudotis pačios iš esmės pagerintu ginčo turtu. Nors apeliantas iš esmės akcentuoja tai, kad jam nepriteista turto natūra, tačiau apeliantas nepagrindė, kad jo poreikis dalijamam ginčo turtui (natūra) nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir esminis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ginčo turto naudojimo aplinkybes ir šalių santykių pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visumą esminių bylos faktinių aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju būtent atsakovė turi realų esminį interesą naudotis ginčo pastatu.

63. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino klausimui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo reikšmingas aplinkybes, įvertino ne tik faktinę aplinkybę, jog ieškovui priklauso didesnė ginčo pastato dalis (t. y. 2/3 dalys), tačiau ir kitų bylos faktinių aplinkybių ir faktinių duomenų visumą ir padarė motyvuotas išvadas, kad turto priteisimas natūra ieškovui neatitiktų šalių teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus faktines bylos aplinkybes, susiklosčiusius bendraturčių santykius ir jų interesus, šiuo atveju bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdo, t. y. pastatą – Malkinę priteisiant natūra atsakovei, o ieškovui priteisiant kompensaciją už jo turto dalį, šiuo atveju nėra pagrindo įvertinti kaip esminio ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimo.

64. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas atėmė iš ieškovo jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantas argumentuoja, kad atsakovė siekia visais įmanomais būdais užvaldyti bendraturčių turtą, ieškovo teisės į jam priklausančias statinių dalis jau buvo paneigtos, tačiau ieškovo iniciatyva buvo atkurtos. Tačiau pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios ginčo Malkinės dalies (t. y. 2/3 dalys). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus atidalyti pastatą –Malkinę, priteisiant jį natūra atsakovei I. K., ieškovui P. J. iš atsakovės priteista 1 460 Eur piniginė kompensacija už jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato.

65. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia argumentais, kad, pirmosios instancijos teismui nusprendus Malkinę natūra priteisti vienam iš bendraturčių (atsakovei), nustatytas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis neatitinka realios turto vertės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus ir bylos proceso eigą, šiuos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo kompensacijos dydžio nustatymo atmeta kaip nepagrįstus, remdamasi toliau nurodytais motyvais.

66. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad tam, jog atidalijimo būdu, kai atidalijamam bendraturčiui priteisiama kompensacija pinigais, nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007); paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑452/2014). Teismų praktikoje pažymima, kad atvejais, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismo teisės nuspręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑416‑969/2017, 33 punktą).

67. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, numatantis, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo (CPK 12, 178 straipsniai).

68. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, kad nustatytas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis neatitinka realios turto vertės, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikinus dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir nusprendus bylos dalį, be kita ko, dėl pastato – Malkinės atidalijimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šią bylos dalį pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo procesinę galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui visus (įskaitant ir naujus) įrodymus ir argumentus dėl šio ginčo pastato rinkos kainos. Bylos dalį nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme jau Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta, be kita ko, pateikti pasiūlymus dėl turto atidalijimo atitinkamą dalį priteisiant vienai iš ginčo šalių natūra, kitai priteisiant adekvačią piniginę kompensaciją pagal šalių pateiktus objektyvius turto vertės duomenis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir spręsdamas klausimą dėl ginčo turto (Malkinės) vertės ir kompensacijos dydžio už šio turto dalį nustatymo, įvertino aplinkybes, kad šalims buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir jos nevykdymo teisinės pasekmės, siūlyta atlikti ginčo turto vertinimą realiai turto vertei nustatyti, tačiau šalys papildomų įrodymų dėl turto vertės nepateikė, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Bylos duomenys patvirtina tai, kad, bylos dalį iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, proceso metu ne kartą buvo keliamas klausimas dėl ginčo turto vertės ir šalims buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus. Apeliantas neginčija nurodytų aplinkybių ir nesiremia argumentais dėl jo procesinės įrodinėjimo teisės ir pareigos apribojimo pirmosios instancijose teisme.

69. Antra, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo turto (Malkinės) vertės ir kompensacijos dydžio už šio turto dalį nustatymo, įvertino ne tik bylos duomenis, kuriais ginčo statinio vidutinę rinkos vertę grindė ieškovas (2019 m. spalio 7 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis) ir atsakovė (Nekilnojamojo turto registro duomenis). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ginčo turto vertė, pagal kurią išsprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo, yra 2 190 Eur, taip pat įvertino ir kitus byloje esančius duomenis apie ginčo statinį ir jo vidutinę rinkos vertę, vadovavosi verčių vidurkiu ir nurodė konkrečius motyvus, kurių pagrindu padaryta išvada dėl ieškovui priteisiamos kompensacijos dydžio. Apeliantas konkrečių argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumo nenurodė.

70. Trečia, pažymėtina tai, kad apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovui priteisiamos kompensacijos dydis neatitinka realios turto vertės, nesiremia konkrečiais įrodymais ir nenurodo jokios kitos ginčo turto vertės, kuri, apelianto vertinimu, atitinka realią turto rinkos vertę. Šiuo aspektu papildomai pastebėtina ir tai, kad ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimą atidalyti Malkinę, priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį, o atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją, pats nurodė 476,66 Eur kompensacijos dydį už atsakovei priklausančią šio turto 1/3 dalį. Taigi pats ieškovas, formuluodamas atitinkamą ieškinio reikalavimą, neįrodinėjo didesnės turto rinkos vertės (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas nenurodo konkrečių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių duomenų ar netinkamai įvertino kokius nors konkrečius byloje esančius įrodymus. Taigi apeliantas nepagrindė savo pozicijos konkrečiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju ieškovui turėtų būti sumokėta didesnė piniginė kompensacija.

71. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo nustatytas pastato – Malkinės atidalijimo būdas atitinka šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje formuojamus kriterijus, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, užtikrina civilinių santykių stabilumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai, jog ieškovui kompensuojama jo turto dalies vertė neatitinka realios turto vertės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atidalijamo ginčo pastato vertės, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir nustatė neteisingą ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo paneigta ieškovo nuosavybės teisė į atitinkamą ginčo turto (pastato – Malkinės) dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar jo dalį) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar perduoti bylą (ar jos dalį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

74. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinius skundus (žyminis mokestis ir išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti) apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

75. Atsakovė I. K. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.11 punktuose nurodyta tvarka nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Nurodytos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteisiamos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. J. atsakovei I. K. 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.