Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-26 · Administracinė byla Nr. eI3-8021-780/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-26
Bylos Nr.
eI3-8021-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-03378-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
valstybės įmonei „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
N. L., P. J., G. S., D. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8021-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03378-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 26 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, tretieji suinteresuotieji asmenys N. L., P. J., G. S., D. V., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) Klaipėdos teritorinio registratoriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022-08-23 sprendimą Nr. S-37494 (1.4E) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybės įmonės registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2022-10-24 sprendimą Nr. CSPR-305 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2022-07-18 prašymą nagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad kartu su kitais bendrasavininkais (trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje) dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai įgyvendinant savo statybos teises jai priklausančioje žemės sklypo dalyje paaiškėjo aplinkybės, sukėlusios abejones dėl bendrasavininkų nuosavybės Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) įrašų pagrįstumo/klaidų (t. y. dėl įrašų koregavimo/pakeitimo, nesant bendrasavininkų sutikimo/suderinimo ar teismo leidimo). Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti kilusias abejones, kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos teritorinį registratorių dėl Registro įrašų koregavimo/pakeitimo bei atitinkamų klaidų ištaisymo. Atsakovas pripažino, kad bendrasavininkų Registro duomenis pakeitė/modifikavo, neturėdamas bendrasavininkų sutikimo, tačiau nurodė, jog sutikimo tariamai nereikėjo, kadangi nauji duomenys iš esmės nesikeitė, be to, buvusios tvarkos/reglamentavimas leido daryti tokius duomenų keitimus/modifikavimus nesant bendrasavininkų sutikimo. Atsakovas iš pradžių nurodė vieną, o paskui kitą tvarką/reglamentavimą, kurios iki šiol nėra/nebuvo viešinamos bei nepateiktos pareiškėjai. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija, kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjos prašymo dėl Registro duomenų ištaisymo taip pat netenkino, motyvuodama tuo, kad pradiniai Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenys yra tokie, kokie yra (kadastriniai matavimai techniškai atlikti be klaidų), o pareiškėja nepateikė naujų duomenų. Komisija nepagrįstai nevertino skirtumo tarp Kadastro duomenų techninio parengimo ir pastarųjų įregistravimo teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundo iš esmės net nenagrinėjo.

Nurodo, kad atsakovas Sprendime patikslino savo 2022 m. liepos 7 d. rašte nurodytą teisės aktą, t. y. jog „teisingas“ 1999 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) duomenų tikslinimo teisinis pagrindas buvo Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 34 patvirtinta Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodika (toliau – ir Metodika). Tačiau atsakovui su Sprendimu nepateikus Metodikos, netgi atsisakius ją pateikti (t. y. siūlant pradėti naują administracinę procedūrą), pareiškėja negali patikrinti, o atsakovas negali pagrįsti Sprendimo motyvų. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, jog atsakovas vadovavosi (jeigu vadovavosi) būtent Metodika, o ne kokiu kitu pagrindu (jeigu toks buvo), tikslinant 1999 m. birželio 14 d. duomenis (duomenys neskelbtini). Toks atsakovo tariamų teisinių pagrindų „taisymas“ suponuoja mintį apie kitas galimas klaidas Sprendime.

Atsiliepimas

Atsakovas Sprendime teigia, jog 1999 m. birželio 14 d. duomenų (duomenys neskelbtini) tikslinimas buvo atliktas vienam ir pastatų bendraturčių – E. S. (teikė už mirusį sutuoktinį A. S.) pateikus prašymą išduoti pažymą paveldėjimui (Sprendimo 1 lapo antra pastraipa). Pastaruosius teiginius bandoma pagrįsti neatskleista Metodika bei prieštaraujant paties atsakovo administruojamiems Registro įrašams bei teisės aktams. Jeigu E. S. buvo bendraturtė, ji turėjo paveldėti sutuoktinio turto atitinkamą dalį, tačiau pagal Registro 2019 m. lapkričio 20 d. duomenų 4.25 ir 4.28 papunkčius, E. S. nuosavybės įrašas atsirado tik po A. S. mirties ir tik paveldėjimo pagrindais. Todėl darytina išvada, kad Sprendimo motyvai prieštarauja oficialiems Registro įrašams. Metodika negalėjo būti aukščiau tuo metu galiojusių įstatymų. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (redakcija, galiojusi iki 1999 m. lapkričio 30 d.) 122 straipsnį bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu; esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu. Todėl yra akivaizdu, kad bendraturčių turto duomenų 1999 m. birželio 14 d. tikslinimas savo esme buvo bendraturčių turto nuosavybės apimties (duomenų) modifikavimas/valdymas neturint bendraturčių sutikimo. Šiuo atveju neturi reikšmės modifikavimo apimtis, nes imperatyvus reglamentavimas reikalavo bendraturčių sutikimo. Todėl teiginiai, kad jokie pakeitimai nebuvo užfiksuoti, tik atnaujinti duomenys, yra nepagrįsti, juo labiau, kad tariamas pakeitimų neužfiksavimas ir galėjo būti tikslas (pvz., realiai esant pasikeitimams). Be to, paveldimas turtas buvo registruotas, apribojimai ar kokie netikslumai nebuvo nustatyti, todėl yra neaišku, kodėl paveldėtojui dar nepriėmus paveldėjimo (net neįsiregistravus/neįgijus nuosavybės), buvo vykdomas neįgyto turto duomenų tikslinimas.

Atsakovo teiginys, kad joks suderinimas, pagal teisės aktus nebuvo reikalingas, yra bendro pobūdžio, nekonkretus, prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams, tiek ir CK 122 straipsniui (redakcija, galiojusi iki 1999 m. lapkričio 30 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į Kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, o 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas imperatyvus reikalavimas, jog prašymus dėl kadastro duomenų pateikimo gali pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas arba patikėtinis, išimtis suteikta tik valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimams. Todėl Komisijos motyvas, jog pareiškėja privalėjo pateikti naujus duomenis esamiems ištaisyti, yra pareiškėjai neįvykdoma sąlyga. Atsakovas pripažino, kad Metodika nebuvo ir nėra viešinama; atsakovas pripažino, kad bendrasavininkų sutikimų dėl duomenų įrašymo/pakeitimo nebuvo (todėl ir buvo atsakovo Metodikos motyvas). Komisija iš vienos pusės pripažino, jog pareiškėja kreipėsi dėl klaidos ištaisymo, iš kitos pusės, kaip ir atsakovas, reikalauja naujų duomenų esamiems ištaisyti – duomenų klaidos taisymo procedūrą nepagrįstai prilygindama duomenų pakeitimo procedūrai. Komisija savo sprendimu perkėlė atsakovo duomenų patikrinimo funkciją pareiškėjai, t. y. būtent Komisija turėjo revizuoti atsakovo atliktų veiksmų (ir Registro įrašų pakeitimo) pagrįstumą – ar bendrasavininkų nuosavybės duomenų pakeitimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, įskaitant savininkų / įgaliotinių valią išreiškiančius dokumentus.

Vertinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, įstatymų leidėjas labai aiškiai atskyrė duomenų pagrįstumo pusę ir duomenų techninę pusę, kurios nėra tapačios. Šiuo atveju pareiškėjos keliama problema susideda iš dviejų dalių: 1) kokiu pagrindu buvo atlikti bendrasavininkų nekilnojamojo turto duomenų pakeitimai; 2) kodėl yra tam tikrų kadastrinių/techninių įrašų neatitikimų ir Registro įrašų prieštaravimų (pareiškėja 2022 m. liepos 18 d. prašymo 2.1 papunktyje klausė, kodėl statinių išdėstymo plane statinio 17I1ž, esančio už žemės sklypo ribų, užstatymo plotas įskaičiuotas į žemės sklypo užstatymo plotą).

Skirtingai nuo Sprendimo, kuriame atsakovas bent jau pabandė pateisinti duomenų pakeitimo pagrindus motyvuojant mistine Metodika (su kuria norint susipažinti, reikia teikti atskirą prašymą – pradėti naują administracinę procedūrą), Komisija savo Sprendime net nebandė revizuoti atsakovo Sprendimo dalies dėl duomenų pakeitimo pagrindų, apsiribojant kadastro duomenų techniniu vertinimu. Todėl darytina išvada, kad Komisija net nevertino atsakovo Sprendimo reikšmingos dalies.

Komisija supainiojo skirtingas procedūras, nes pareiškėja neprašė išregistruoti statinius nugriovimo pagrindu, o prašė atstatyti buvusius duomenis, kurie buvo nepagrįstai pakeisti. Tiek atsakovas, tiek Komisija diskriminuoja pareiškėją, nes iš pareiškėjos reikalauja kitų bendrasavininkų sutikimo, ko nereikalavo iš būsimo bendrasavininko-paveldėtojo keičiant duomenis; taip pat dangsto atsakovo klaidas, sąmoningai vengiant revizuoti duomenų pakeitimo pagrindų pagrįstumą.

Šalies argumentai

Atsakovas Registrų centras nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Kadastrą ir Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų, arba neišsamius papildytų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos.

Iš Registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su istorija (toliau – Išrašas) matyti, kad Registre įregistruoti statiniai – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios žymėjimas plane 5I1Ž, sandėlis, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 7I1Ž, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 8I1Ž, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), kuriuos pareiškėja prašo išregistruoti iš Registro, pritaikant klaidų taisymo procedūrą. Registre nurodyta, kad šių Statinių kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. birželio 14 d. 1999 m. birželio 14 d. byloje užfiksuota, kad namų valdoje yra Statiniai. Į Statinių 1/3 dalį Registre 2010 m. gegužės 21 d. buvo registruota pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisė 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalinimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Minėto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu I. K. paveldėjo 1/9 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1Ž, 1/9 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1Ž, 1/9 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1Ž, o minėta paveldėto turto pasidalinimo sutartimi I. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1Ž, 1/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1Ž, ir 1/3 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1Ž. Taigi, yra akivaizdu, kad Registre įrašyti duomenys apie šiuos Statinius atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys Registre buvo įrašyti, todėl negali būti taisomi kaip klaidingi.

Minėti ginčo statiniai Registre įregistruoti nuo 1994 m. spalio 18 d. (žr. pareiškėjos su skundu pateiktą 1992 m. gruodžio 12 d. parengtą statinių išdėstymo planą ir 1994 m. spalio 20 d. formą Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriuose užfiksuoti tuo metu buvę Statiniai). Palyginus 1992 m. gruodžio 12 d. parengtą statinių išdėstymo planą ir 1999 m. birželio 14 d. parengtą statinių išdėstymo planą, matyti, kad šie statiniai liko visiškai nepakitę ir kad 1999 m. birželio 14 d. byloje nebuvo užfiksuota, jog Statiniai būtų nugriauti. 1999 m. birželio 14 d. atliktas Statinių kadastro duomenų patikslinimas, kurio metu buvo patikslinta tik šių statinių kadastro duomenų nustatymo data ir atliktas Statinių perkainojimas, jokie kiti Statinių kadastro duomenys nepasikeitė, nėra bendrasavininkų nuosavybės duomenų pakeitimas, kaip visiškai nepagrįstai pareiškėja teigia. Statiniai, kuriuos pareiškėja siekia išregistruoti iš Registro, nuosavybės teise priklauso ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. J., N. L. ir G. S..

Pareiškėja neginčija, kad Registre įrašyti Statinių duomenys neatitinka minėtų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, bet reikalauja, kad Registro duomenys apie Statinius būtų ištaisyti, juos išregistruojant pagal 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą, pagal kurį niekada šių Statinių kadastro duomenys nebuvo įrašyti Registre ir negalėtų būti įrašyti, kadangi šis dokumentas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos dalis, o, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, statinių kadastro duomenys, reikalingi įrašyti į Kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d.) nėra nustatomi. 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planas nėra dokumentas, numatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kurio pagrindu gali būti keičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Kadastre.

Komisija savo sprendime vertino tik tuos argumentus, kurie yra susiję su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis Registre. Pareiškėjos nurodytoje 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto kitoje dalyje Kadastro tvarkytojas atsakinėjo į pareiškėjos teiginius/klausimus, kas užsakinėjo 1999 m. birželio 14 d. atliktus kadastrinius matavimus (anksčiau vadinosi einamųjų pakitimų registravimas) ir kieno prašymu Registre buvo įrašyti 1999 m. birželio 14 d. patikslinti Statinių kadastro duomenys. Tačiau ši pareiškėjai suteikta informacija nėra susijusi su jos 2022 m. liepos 18 d. prašymu ištaisyti Registro duomenis kaip klaidingus ir neturi jokios reikšmės priimant sprendimą dėl šio prašymo. Iš minėtos pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymo dalies argumentų ir teismui pateiktų skundo argumentų (kad Komisija nerevizavo duomenų pakeitimo pagrindų), yra akivaizdu, kad pareiškėja nesutinka su 1999 m. birželio 14 d. bylos duomenimis, kurių pagrindu 1999 metais buvo įrašyti Statinių kadastro duomenys į Kadastrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad dokumentų, kurių pagrindu Registre įrašyti statinių duomenys, teisėtumo nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas nevertina, nes įstatymas nesuteikia jam tokios teisės. Tokios teisės įstatymas nesuteikia ir Komisijai, vertinančiai Kadastro tvarkytojo priimto sprendimo teisėtumą. Todėl Komisija pagrįstai nevertino 1999 m. birželio 14 d. bylos teisėtumo, o tik atkreipė dėmesį į tai, kad neturi duomenų, jog šie duomenys būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikė juos galiojančiais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos prašoma Metodika reglamentavo statinių techninį inventorizavimą – einamųjų pakitimų registraciją, todėl šis teisės aktas nėra susijęs su pareiškėjos prašymu ištaisyti Registro duomenis kaip klaidingus. Pareiškėja Komisijai neskundė 1999 metais priimto Kadastro tvarkytojo sprendimo įrašyti statinių kadastro duomenis 1999 m. birželio 14 d. bylos pagrindu. Priešingai, 2010 metais pareiškėja I. K. nelaikė, kad ginčo statiniai yra sunaikinti, nes ji kreipėsi į notarą dėl šių Statinių paveldėjimo ir VĮ Registrų centrui teikė 2010 m. gegužės 11 d. prašymą į Statinius įregistruoti jos nuosavybės teises pagal 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalinimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nuo Kadastro tvarkytojo sprendimo įrašyti ginčo Statinių kadastro duomenis pagal 1999 m. birželio 14 d. bylą praėjo daugiau kaip dešimt metų, todėl terminas skųsti šį sprendimą (jeigu pareiškėja teiktų tokį prašymą) negalėtų būti atnaujinamas.

Pareiškėja skunde nepateikė dokumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Registre įrašyti Statinių duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi Registre įrašyti duomenys apie Statinius atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių (kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto dalis, kuria buvo atsisakyta ištaisyti Registro duomenis, Komisijos sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo pakeista, nurodant kitus atsisakymo motyvus ir papildant atsisakymo pagrindus, o kita 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto dalis nėra susijusi su 2022 m. liepos 18 d. prašymu ištaisyti Registro duomenis) Kadastro tvarkytojo 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) prašė atmesti skundą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini)) Registre 2021 m. gruodžio 17 d. buvo išregistruoti pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir jo nuosavybės teisės į jam tenkančias šių pastatų dalis.

2021 m. gruodžio 28 d. jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas atlikti pastatų Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją jo vardu ir po duomenų atkūrimo įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas. Duomenys buvo atnaujinti ir atstatyti.

2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 buvo išspręstas nuosavybės teisių į malkinę pripažinimo klausimas. Šioje byloje buvo nagrinėjamos visos faktinės aplinkybės, tirti rašytiniai įrodymai, archyviniai dokumentai dėl nuosavybės teisių nuginčijimo ir pripažinimo. Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, naujų statinių pastatymo vyko teisminiai ginčai pagal I. K. ieškinius, tačiau jos reikalavimai nebuvo patenkinti (civilinės bylos Nr. 2-5-1025/2017, 2A-18-796/2018, administracinės bylos Nr. el3-298-583/2020, eA-1255-492/2021).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl minėtų pastatų atidalijimo nuo 2019 metų vyko teisminis ginčas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (civilinė byla Nr. e2-10-1071/2022) ir 2022 m. lapkričio 28 d. yra priimtas sprendimas, dėl kurio yra pateikti tiek iš pareiškėjos, tiek jo (trečiojo suinteresuoto asmens) skundai. Visi išregistruoti pastatai stovi ir nėra sunaikinti, žuvę ar naujai pastatyti.

Pralaimėjusi visas bylas, pareiškėja sugalvoja naujų neteisėtų būdų, kaip įgyti nuosavybės teises į pastatus, ir elgiasi piktybiškai, VĮ Registrų centrui teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. 2021 m. liepos 20 d. pateikdama kadastrinių matavimų bylas, ji nurodė kitus pastatų unikalius numerius, nors vizualiai matosi, kad šie pastatai yra identiški.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kadastro tvarkytojo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. S-37494 (1.4.E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Komisijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. CSPR-305 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ teisėtumo bei dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kartu su kitais bendrasavininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikė 2022 m. liepos 18 d. prašymą ištaisyti/atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti jos namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“, 1993 m. birželio 2 d. neužfiksuotus statinius.

Kadastro tvarkytojas 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. S-37494 (1.4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjos nurodytu klausimu yra priimtas 2022 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimas, kuriame buvo nurodyta, kad, norint išregistruoti minimus statinius iš Registro, turi būti patikslintas žemės sklypas.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kadastro tvarkytojo Sprendimo Komisija savo 2022 m. spalio 24 d. sprendime pakeitė teritorinio registratoriaus sprendimą, pakeičiant atsisakymo motyvus bei papildant atsisakymo pagrindus. Komisija pažymėjo, kad 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planas yra dalis Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1995 metais buvo įregistruotas Žemės sklypas. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, statinių kadastro duomenys nėra nustatomi. Statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant statinių kadastrinius matavimus. Kadastre įrašyti 1999 m. birželio 14 d. nustatyti Žemės sklype esančių statinių kadastro duomenys, kurie nenuginčyti. Registro įraše įrašyti duomenys apie Žemės sklype esančius statinius atitinka dokumentą (1996 m. birželio 14 d. kadastro duomenų bylą), kurio pagrindu jie įrašyti, techninių klaidų nėra padaryta. Pateiktas 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planas nėra pagrindas taisyti statinių kadastro duomenis, nes žemės sklypo planas nepatvirtina, kad Registre įrašyti kadastro duomenys apie statinius neatitinka 1999 m. birželio 14 d. kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti.

Dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo

Visų pirma, teismas pažymi, kad Komisijos sprendimu buvo pakeistas Kadastro tvarkytojo priimtas Sprendimas išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl Komisijos sprendimas yra galutinis administracinis sprendimas pagal pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašyme suformuluotą reikalavimą ištaisyti/atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti jos namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“, 1993 m. birželio 2 d. neužfiksuotus statinius. Kitų reikalavimų (prašymų), kuriuos turėjo išspręsti atsakovas, pareiškėja savo prašyme atsakovui nesuformulavo, todėl nepaisant to, kad tiek pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašyme, tiek skunde teismui keliama daug konkrečių faktinių aplinkybių vertinimo ir jų teisinio kvalifikavimo klausimų, administracinės bylos teisme dalyką sudaro galutinio administracinės procedūros sprendimo - Komisijos sprendimo - pagrįstumas ir teisėtumas dėl pareiškėjos suformuluoto reikalavimo išsprendimo, t. y., ar pagrįstai atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą (prašymą) ištaisyti/atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti jos namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“, 1993 m. birželio 2 d. neužfiksuotus statinius.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Kadastro įstatymas) 3 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Registro įstatymo) (redakcijos, galiojusios skundžiamų sprendimų priėmimo metu) 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Kadastras) ir Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Kadastro ir Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Kadastre ir Registre, teisingumą ir apsaugą, kad Kadastre ir Registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kadastro įstatymo ir Registro įstatymo nuostatas, pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2020-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-152-492/2020 ir kt.).

Pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Kadastrą ir Registrą įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs ar neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų, arba neišsamius papildytų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; 2020-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-152-492/2020; 2021-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021 ir kt.).

Nors pareiškėja skunde teigia, kad Komisija supainiojo skirtingas procedūras, nes pareiškėja neprašė išregistruoti statinius nugriovimo pagrindu, o prašė atstatyti buvusius duomenis, kurie buvo nepagrįstai pakeisti, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, nes Komisija būtent taip ir vertino pareiškėjos prašymą.

Komisijos sprendime nurodyta, jog Komisija sutinka su pareiškėja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Kadastro tvarkytojo prašė ištaisyti Statinių duomenis (juos išregistruojant iš Registro kaip nesančius pareiškėjos namų valdoje), o ne išregistruoti Statinius, todėl ir pakeitė Sprendimo motyvus, nurodant atsisakymo tenkinti pareiškėjos 2022-07-18 prašymą pagrindą, t. y. vadovavosi Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi dėl kadastro duomenų ištaisymo, o ne ankstesniu Komisijos 2022-02-24 sprendimu Nr. CSPR-42, kuriame buvo nurodyta, kad norint išregistruoti minimus statinius iš nekilnojamojo turto registro turi būti patikslintas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buvo nurodęs Kadastro tvarkytojas skundžiamame jo Sprendime. Kitaip tariant, Komisija šiuo atveju netraktavo pareiškėjos 2022-07-18 prašymo kaip reikalavimo išregistruoti Statinius nugriovimo pagrindu, kas buvo nagrinėjama ankstesniame Komisijos 2022-02-24 sprendime Nr. CSPR-42, kur pareiškėja pati buvo pateikusi 2021-09-20 deklaraciją, kuria deklaravo, kad Malkinė, Sandėlis ir Šiltnamis yra nugriauti, nes skundžiamu Komisijos sprendimu padarytas Kadastro tvarkytojo priimto Sprendimo pakeitimas kaip tik ir susijęs su tuo, kad Komisija įvertino, jog Kadastro tvarkytojas savo Sprendimą nepagrįstai grindė Komisijos 2022-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pastarajame sprendime nebuvo sprendžiamas Malkinės, Sandėlio ir Šiltnamio kadastro duomenų ištaisymo klausimas pagal 1993-06-02 parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, o buvo sprendžiamas šių statinių išregistravimo klausimas pagal pareiškėjos pateiktą minėtą deklaraciją dėl Malkinės, Sandėlio ir Šiltnamio nugriovimo ir pagal 2021-07-27 parengtą kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuoti duomenys, kad Malkinė, Sandėlis ir Šiltnamis yra sunaikinti. Taigi, Komisija, skirtingai nei teigia pareiškėja, nesupainiojo skirtingų procedūrų, o priešingai, ištaisė šią klaidą kurią buvo padaręs Kadastro tvarkytojas, remdamasis Komisijos 2022-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėja 2022-07-18 prašymu prašė ištaisyti/atstatyti Registro duomenis pagal 1993-06-02 parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, teismas pripažįsta, kad Komisija teisingai savo sprendimą grindė Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia klaidų ir netikslumų taisymą. Tokiu atveju, kaip minėta, pagal teismų praktiką klaidingi duomenys gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos.

Iš Registro duomenų bazės išrašo Registro Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija (toliau – Išrašas) matyti, kad Registre įregistruoti statiniai – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios žymėjimas plane 5I1ž, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 7I1ž, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 8I1ž, esantys (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Statiniai), kuriuos pareiškėja ir prašo išregistruoti pritaikant klaidų taisymo procedūrą pagal 1993-06-02 parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą jos namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“, nes jie šiame plane neužfiksuoti. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas atstatyti Statinių kadastro duomenis pagal 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų planą nepagrįstas, nes Statiniai ir jų kadastro duomenys niekada nebuvo įrašyti į Kadastrą ir Registrą 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu. Vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiame namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyti kadastro duomenys Statinių atžvilgiu kada nors buvo pakeisti ir juos reikėtų atstatyti.

Nurodomas 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų planas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos dalis ir juo buvo nustatinėjami žemės sklypo, o ne jame esančių statinių kadastro duomenys.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kokie žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau statiniai ir jų kadastro duomenys šioje normoje nenumatyti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Taigi, 1993-06-02 žemės sklypo planas nėra dokumentas, numatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kurio pagrindu gali būti registruojami ar keičiami Statinių kadastro duomenys Kadastre, nes šis planas yra Žemės sklypo kadastro bylos dalis, o ne Statinių kadastro bylos dalis. Tai reiškia, kad pareiškėja nepagrįstai lygina 1999-06-02, 1994-10-20, 1992-12-12 Statinių išdėstymo planus (schemas) su Žemės sklypo 1993-06-02 planu.

Rengiant 1993-06-02 žemės sklypo planą statinių kadastro duomenys, reikalingi įrašyti į Kadastrą, nebuvo nustatomi, nes atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus statinių kadastro duomenys, reikalingi įrašyti į Kadastrą, nėra nustatomi. Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant statinių, o ne žemės sklypo, kadastrinius matavimus.

Iš atsakovo papildomai pateiktų Statinių kadastro bylų matyti, kad minėti ginčo Statiniai, priklausę A. S., A. A. Z. ir Z. J., buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v pagrindu tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro rejestro knygoje Nr. 3138 – 1994-10-18 pagal 1994-10-12 Statinių išdėstymo planą (schemą).

Statinių 1994-10-20 kadastro duomenų byloje esančioje formoje Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ visi Statiniai yra fiksuoti, o 1994-10-12 Statinių išdėstymo planas (schema) ir 1994-10-20 kadastro duomenų bylos forma Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ visiškai atitinka 1992-12-12 parengtą pirmą statinių išdėstymo planą (schemą) bei 1992-12-30 formą Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriuose tie patys Statiniai buvo fiksuoti pirmą kartą.

Paskutinį kartą Statinių kadastro duomenys buvo tikslinti 1999-06-14 pagal parengtą statinių išdėstymo planą ir 1999-06-28 parengtą formą Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, iš kurių matyti, kad Statiniai liko visiškai nepakitę ir nebuvo fiksuota, kad jų nėra. Todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad 1999-06-14 atliktas Statinių kadastro duomenų patikslinimas, kurio metu, kaip matyti iš 1992-12-12, 1994-10-12 ir 1999-06-14 parengtų statinių išdėstymo planų bei 1992-12-30, 1994-10-20 ir 1999-06-28 parengtų formų Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, buvo patikslinta tik šių statinių kadastro duomenų nustatymo data ir atliktas Statinių perkainojimas, o jokie kiti Statinių kadastro duomenys, įskaitant jų išsidėstymą žemės sklype, nepasikeitė.

Taigi, Statinių 1999-06-14 kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu Statiniai ir jų kadastro duomenys yra įregistruoti, užfiksuota, kad pareiškėjos namų valdoje yra ginčo Statiniai, kurių išdėstymo Žemės sklype pasikeitimai niekada nebuvo fiksuoti jokiuose Statinių kadastro duomenyse. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Kadastre įrašyti 1999-06-14 nustatyti Statinių kadastro duomenys būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie yra galiojantys.

Teismas pabrėžia, kad tiek 1999-06-14 statinių išdėstymo plane, tiek ankstesniuose 1994-10-20, 1992-12-30 statinių išdėstymo planuose buvo fiksuoti tie patys statiniai, įskaitant ginčo Statinius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 1999-06-14 buvo padaryta klaida fiksuojant Statinių kadastro duomenis ar kad jie buvo pakeisti. Tai reiškia, kad nėra tokių kadastro duomenų, kuriuos reikėtų ištaisyti/atstatyti pagal pareiškėjos nurodomą 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų planą, kadangi Kadastre ir Registre įrašyti duomenys apie Statinius atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti - Statinių 1994-10-20 kadastro duomenis ir 2010-05-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. LM-1540, ir 2010-05-11 paveldėto turto pasidalinimo sutarties, reg. Nr. LM-1541, kurių pagrindu įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės, duomenis.

Pareiškėjos keliamas klausimas, kodėl ne visi statiniai, nurodomi 1992-12-12, 1994-10-12 ir 1999-06-14 statinių išdėstymo plane, buvo nubraižyti 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų plane neturi įtakos skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumui, nes kaip minėta, Statiniai ir jų kadastro duomenys niekada nebuvo ir neturėjo būti įrašyti į Kadastrą ir Registrą 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu, kadangi šis planas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos dalis ir juo buvo nustatinėjami žemės sklypo, o ne jame esančių Statinių kadastro duomenys. Kodėl 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų plane nėra pažymėti visi statiniai, kurie užfiksuoti 1992-12-12, 1994-10-12 ir 1999-06-14 statinių išdėstymo planuose, nėra šio ginčo dalykas, nes šioje byloje nenagrinėjamas Žemės sklypo kadastro duomenų klausimas.

Pažymėtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) (su istorija) dėl Statinių išdėstymo plano ir šio žemės sklypo plano neatitikimų yra įregistruota žyma -„Statiniai-Registro Nr.(duomenys neskelbtini). Pagal 2020-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020-07-14 išvadą Nr. 12IŽ-74-(14.12.111E.) žemės sklypo planas turi būti tikslinamas“.

Taigi, Registre yra galiojanti žyma, kad turi būti tikslinamas Žemės sklypo planas, o ne statinių išdėstymo planas, todėl pareiškėjos reikalavimas Statinių kadastro duomenis ištaisyti atvirkščiai traktuojant jos nurodomo 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų plano ir 1999-06-14 statinių išdėstymo plano neatitikimą yra nepagrįstas.

Iš minėtų pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad iš esmės ji nesutinka, jog Statinių Kadastro ir Registro duomenys buvo tikslinami 1999-06-14, todėl ir siekia atstatyti padėtį, buvusią iki tol, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad dokumentų, kurių pagrindu Registre įrašyti statinių duomenys, teisėtumo nekilnojamojo turto Kadastro ir Registro tvarkytojas nevertina, nes įstatymas nesuteikia jam tokios teisės. Todėl viena vertus, Komisija pagrįstai ir nevertino 1999-06-14 kadastro duomenų pagrįstumo ir teisėtumo, nes Kadastro ir Registro tvarkytojas turi tik perkelti duomenis iš dokumentų, kurių pagrindu atlieka registraciją, o ne tirti jų teisėtumą, kita vertus, nesutikdama su 1999-06-14 kadastro duomenimis ir jų įregistravimu pareiškėja turėtų juos nuginčyti kaip neteisėtus, o ne prašyti ištaisyti. Tačiau Pareiškėja Komisijai neskundė 1999 metais priimto Kadastro tvarkytojo sprendimo įrašyti statinių kadastro duomenis 1999-06-14 kadastro duomenų bylos pagrindu. Priešingai, 2010 metais pareiškėja kreipėsi į notarą dėl šių Statinių paveldėjimo ir VĮ Registrų centrui teikė 2010-05-11 prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į Statinius pagal 2010-05-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2010-05-11 paveldėto turto pasidalinimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos akcentuojama Metodika nėra susijusi su keliamo ginčo esme - pareiškėjos prašymu ištaisyti Registro duomenis kaip klaidingus - nes šie argumentai būtų reikšmingi tik ginčijant pačius 1999-06-14 kadastro duomenimis ir jų registravimą.

Galiausiai, pareiškėjos siekis ištaisyti/atstatyti Statinių kadastro duomenis pagal 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų planą apskritai nesuderinamas su faktine situacija, kadangi tiek iš ankstesnio Komisijos 2022-02-24 sprendimo Nr. CSPR-42, tiek iš Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-1112/2025 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-00108-2019-2) matyti, kad pati pareiškėja prižįsta, jog malkinė, plane pažymėta indeksu 5I1p., buvo sunykęs statinys, kuris rekonstruotas 2004 metais, buvo padidintas, įvestos nuotekos, vanduo, šildymas, sutvarkytos prieigos prie statinio, antstolės 2022-02-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F22-11 patvirtina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas įvardijamas kaip malkinė, tačiau realiai jis naudojamas kitai paskirčiai, t. y. poilsio. Todėl teismas nurodytoje civilinėje byloje priteisė pareiškėjai kitų malkinės bendraturčių dalis, atsižvelgęs į jos interesą naudotis pačios iš esmės pagerintu ginčo turtu. Dėl sandėlio, plane pažymėto indeksu 711ž, ir dėl šiltnamio, plane pažymėto indeksu 8I1ž., tarp šalių civilinėje byloje iš dalies nebuvo ginčo, o teismas visas šių statinių dalis priteisė vienai pareiškėjai, atsižvelgęs, kad statiniai yra atsakovės faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje.

Nurodytas Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-72-1112/2025 nėra įsiteisėjęs, todėl neturi res judicata galios šioje byloje jokių faktų įrodinėjimui, tačiau akivaizdu, kad pati pareiškėja tiek Komisijos 2022-02-24 sprendimo Nr. CSPR-42 priėmimo procedūroje, tiek nurodytoje civilinėje byloje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįsta, kad originalūs ginčo Statiniai yra perstatyti, tačiau jie yra. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti 2022-07-18 prašymą ištaisyti/atstatyti registro duomenis pagal 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų planą ir išregistruoti jos namų valdos dalyje 1993-06-02 neužfiksuotus statinius negali būti tenkinamas, nes Statiniai faktiškai yra, o jų kadastro duomenys turi būti tikslinami pagal faktinę situaciją, o ne pagal 1993-06-02 namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriuo Statinių kadastro duomenys nebuvo nustatinėjami.

Dėl bylos baigties

Teismui nustačius, kad Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie Statinius atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti – Statinių 1999-06-14 kadastro duomenų bylą ir 2010-05-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-05-11 paveldėto turto pasidalinimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti šiuos duomenis klaidingais, juos išregistruoti, pritaikius klaidų taisymo institutą, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas jai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė