Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių bei atsakovės A. V. patikslintą priešieškinį ieškovui R. V., tretiesiems asmenims Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, G. V. ir I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalių nustatymo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą priteisimo, teisinių pasekmių turtinėms teisėms termino nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinis ir patikslintas priešieškinis atmestini.

Ieškovas reiškia reikalavimą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė gi, prašo dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti ieškovą. CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, įstatymo leidėjas išskiria tokius sutuoktinio kaltės elementus - sutuoktinio pareigų pažeidimas, tas pažeidimas turi būti esminis, ir dėl šio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ieškovas neneigė tos aplinkybės, kad bendravo su kita moterimi, tačiau taip pasielgė tik tuomet, santuokiniai santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę ir kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu. Parodė, kad nors su O. S. susipažino 2013 metais, tačiau artimus santykius su ja pradėjo 2014 metais. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, jog šalių nesutarimai prasidėjo 2012 m. pavasarį, ieškovui susiradus draugę. Iš pradžių su tokia padėtimi atsakovė taikėsi, tačiau konfliktai gilėjo, ieškovas nuolat naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą, žemino ją, kritikuodamas jos veiksmus, aprangą ir pan. Nurodė, kad 2012-07-07 ieškovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio eilinį kartą nepagrįstai apkaltinęs atsakovę, ją sumušė. Todėl santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Teismas atsakovės poziciją dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo vertina kritiškai. Iš esmės atsakovė ieškovo neištikimybę grindžia pateiktu susirašinėjimu tarp ieškovo ir kitos moters, ieškovo pase esančiomis vizų žymomis, o jo kaltę dėl panaudoto fizinio smurto prieš ją – medicininiais dokumentais. Atsakovė į bylą pateikė, kaip teigia, ieškovo ir O. S. susirašinėjimo medžiagą. Pateikto susirašinėjimo periodas nuo 2014-03-14 iki 2014-03-15. Iš teksto turinio galima spręsti, jog tarp susirašinėjančių dviejų asmenų yra užsimezgę romantiški santykiai. Tačiau teismas pažymi, jog pateikta medžiaga nepatvirtina, jog šis susirašinėjimas vyko būtent tarp ieškovo ir kitos moters. Atsakovė nenurodė iš kokio šaltinio šis susirašinėjimas buvo gautas. Tekstas parašytas ant balto A4 formato lapo, iš kurio negalima spręsti kas yra teksto siuntėjas ir gavėjas, todėl teismas kritiškai vertina šį rašytinį įrodymą. Ieškovo paso kopija su viza į Kaliningrado sritį įrodo tik tą aplinkybę, jog į Kaliningrado sritį ieškovas vyko kelis kartus 2014 metais. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovas atsakovei buvo neištikimas jau nuo 2012 metų ir tai tapo jų skyrybų priežastimi, tačiau, priešingai, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog su kita moterimi jis artimai bendrauti pradėjo 2014 metais, kuomet jau negyveno su atsakove. Ieškovas prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pateikė 2014-07-11 padarytas atsakovės mobiliojo ryšio priemonė vykdyto susirašinėjimo nuotraukas. Pateiktu susirašinėjimu ieškovas siekia įrodyti ir atsakovės kaltę. Teismas išanalizavęs trumpųjų žinučių turinį, sprendžia, jog atsakovė turėjo artimų romantiškų santykių su kitu vyru iki 2014-07-11. Be to, iš šių žinučių turinio matyti, kad dar iki ieškovui padarant jos susirašinėjimo tarp Ž. K., L. B., D. G. bei E. S., atsakovė buvo išreiškusi ketinimą skirtis su ieškovu, o artimus santykius su kitu vyru ji buvo užmezgusi jau prieš pusantrų metų. Todėl teismas sutinka su ieškovo nurodytu faktu, jog santuokiniai ryšiai tarp šalių buvo faktiškai nutrūkę nuo 2014-02-18, o tiek vėlesni ieškovo, tiek atsakovės veiksmai nebeturėjo esminės įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai. Apie tai, kad šalių tuo metu jau nesiejo santuokiniai ryšiai patvirtina ir atsakovės pateiktas antstolio R. V. 2014-03-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, jog užsakovė A. V. informavo antstolį, kad šiuo metu tarp jos sutuoktinio menamai vyksta skyrybų procesas. Kas liečia ieškovo kaltę dėl fizinio smurto prieš atsakovę naudojimo, teismas sutinka su ieškovo atstovės išdėstyta pozicija, jog medicininiuose dokumentuose pateikta informaciją nurodyta remiantis pačios atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl vertintina kritiškai. Atsakovė po įvykio į teisėsaugos institucijas nesikreipė, todėl byloje nesant jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovo kaltės, teismas negali daryti išvados, jog ieškovas naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę ir tai tapo esmine šalių skyrybų priežastimi. Be to, atsakovė po jos nurodomo smurto prieš ją naudojimo dienos - 2012-07-07 - su ieškovu kartu gyveno dar daugiau nei pusantrų metų. Teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojos I. B., kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus. Panaudoto smurto atsakovės atžvilgiu liudytoja nematė, be to ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, jog pamena, kad atsakovė po eilinio Rotari klubo narių susitikimo, grįžo namo vakare girta, jiedu kalbėjosi ir nuėjo miegoti ir tik ryte pamatė, jog buvo atsakovės veide buvo mėlynė. Teismas daro išvadą, jog liudytoja matydama, kad ieškovas stovint šalia atsakovės pakėlęs ranką, galėjo tiesiog jai padėti atsikelti, tačiau šiai versijai patvirtinti ieškovas taipogi nepateikė jokių įrodymų. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Teismui nustačius ir patvirtinus, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, nepriteistina 3000 Eur neturtinė žala iš ieškovo atsakovės naudai, nes tokia teisė būtų tik tuomet, jeigu būtų įrodyta sutuoktinio kaltė (CK 3.61 str). Todėl priešieškinis dalyje dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir yra atmetamas aukščiau nurodytais motyvais.

Dėl šalių teisinių pasekmių turtinėms teisėms datos nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-14. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad, kaip minėta, jau nuo 2014-02-18, negyvena kartu su atsakove, tačiau, tai, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos, patvirtina pateikta į bylą 2014-05-14 nuomos sutartis su priedu, sudarytos ir pasirašytos tarp ieškovo R. V. ir L. J., iš kurios matyti, kad ieškovas išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš esmės sutiko su šiuo reikalavimu, tik nurodė, kad dar iki 2015 m. birželio mėnesio šalys su pertraukomis gyveno kartu, tačiau šio teiginio patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų.

LR CK 3.67 str. 2 d. nustato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 išaiškino, jog tuo atveju, jei dėl santuokos iširimo kalti yra pripažįstami abu sutuoktiniai, atsiranda tokios pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, dėl ko esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 str. 2 d. teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Ieškovas su atsakove nustojo bendrai gyventi 2014-05-14, nuo to momento šalys nustojo vesti bendrą ūkį, šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, dėl ko yra pagrindas taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2014-05-14.

Dėl turto padalijimo

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

Ieškovas nurodo, jog tarp šalių dalintino turto nėra, nes santuokos metu šalys neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Byloje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, patvirtina, jog šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kurio dalį ieškovas įsigijo 2008-06-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, t.y. iki santuokos įregistravimo su A. V., t.y. iki 2011-01-29. Ieškovas prašo šį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, atsakovė neprieštarauja tokiam reikalavimui, todėl teismas ši nekilnojamąjį turtą pripažįsta ieškovo asmeninę nuosavybe.

Atsakovė prašo pripažinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Ūkinis pastatas), bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį šio turto. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog su ieškovu apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2003 metų. Gyvendamos kartu, šalys 2007-2009 metais bendrai statė Namą, ieškovo tėvui I. V. priklausančiame žemės sklype bei 2007 metais atliko ieškovo motinai priklausančio sodo namo rekonstrukciją ir Ūkinio pastato statybą. Investavo į šį nekilnojamąjį turtą kiekvienas atskirai ir kartu pinigines lėšas, nes turėjo pakankamai lėšų tam ir todėl laiko, kad šis turtas turi būti pripažintas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas neneigia tos aplinkybės, kad nuo 2003 metų pradėjo susitikinėti su atsakove, tačiau teigia, jog tuo metu bendro ūkio nevedė, o tik susitikinėjo su atsakove, epizodiškai nakvojo jos namuose atsakovės namuose. Šalių nesiejo jungtinės veiklos santykiai dėl to, jog šalys neturėjo bendrų vaikų, kiekvienas rūpinosi savo vaikais iš pirmos santuokos. Šalys neturėjo tikslo sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendram gyvenimui, nes atsakovė turėjo gyvenamąjį būstą 1/3 namo esančią adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šalys sprendė problemas susijusias su ankstesnėmis santuokomis. Ieškovas su pirmąją savo žmona nutraukė 2003-07-07. Po santuokos nutraukimo ieškovas, teismo sprendimu, liko gyventi su savo dukra, o atsakovė gyveno su savo pirmu sutuoktiniu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės pirmosios santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesas su buvusiu vyru vyko nuo 2003 metų ir tęsėsi iki 2010 metų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovui ir atsakovei nuo 2003 metų vesti bendrą ūkį nebuvo jokios būtinybės. Be to, tiek ieškovo, tiek atsakovės materialinė padėtis nebuvo

Trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 79/16884, patvirtinantis jog, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu Namu registruotas tračiojo asmens I. V. vardu; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 1/4206, patvirtinantis jog, žemės sklypas, esantis V. S. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – sodo namu ir Ūkiniu pastatu registruotas trečiojo asmens G. V. vardu; LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2000-09-13 pažyma, kolektyvinio sodo techninio inventorizavimo byla patvirtinančiomis, jog Ūkio pastatas buvo pastatytas 2000 metais.

Pažymėtina, jog atsakovė priešieškiniu reikšdama reikalavimą dėl Namo pripažinimo bendrąją daline šalių nuosavybe turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remia reikalavimą, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė, t. y., nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog į ginčijamąjį nekilnojamąjį turtą investavo savo asmenines (kokią sumą) ar bendras lėšas, kokius konkrečiai statybos darbus atliko, užsakė ir t. t., neįrodė, jog Namą statė šeimos reikmėms, nepateikė jokių įrodymų. Be to, patikslintas priešieškinis negalėtų būti tenkintinas ir dėl to, kad ginčo turtas yra įregistruotas trečiųjų asmenų vardu, o naikinti jų nuosavybės teises į šiuos objektus atsakovė neprašo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; ir kt.). Tačiau duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog šis turtas kada nors buvo vieno iš šalių asmeninė nuosavybė, ar tai santuokoje įgytas turtas, byloje nėra. Teismas, įvertinęs atsakovės teikiamus argumentus dėl ginčo turto, kuris yra įregistruotas trečiųjų asmenų vardu, atmeta juos kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo.

Nustatyta, kad ieškovas R. V. nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų NORDEA Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2007-10-12 kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL07/10/55B 142 637 Eur sumai. Prievolė pagal šią kredito sutartį nėra įvykdyta, įvykdymo terminas nėra suėjęs. Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, prašo šį kreditorinį įsiskolinimą pripažinti jo asmenine skola. Atsakovė sutinka, kad šis kreditorinis įsiskolinimas būtų pripažintas asmenine ieškovo skola. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo NORDEA Bank AB Lietuvos skyrius nurodė, kad kredito sutartis su ieškovu buvo pasirašyti dar iki jo santuokos įregistravimo, tai jo asmeninė prievolė, dėl to kreditorius neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir toliau liktų asmeniškai atsakingas už šios prievolės vykdymą. Taip pat nurodė, kad prievolė yra užtikrinta hipotekos lakštu, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, kuris nepriklauso nei ieškovui nei atsakovei ir nutraukiant santuoką nėra dalijamas. Nesant ginčo dėl kreditorinio įsiskolinimo pripažinimo ieškovo asmenine prievole, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą.

Atsakovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo 69646,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą. Šį savo reikalavimą atsakovė grindžia tuo, kad ieškovas nuo šalių santuokos sudarymo 2011-01-29 iki 2015-06-01 faktinio gyvenimo skyrium (kaip nurodo atsakovė), nuolat į savo sąskaitą įnešinėjo grynųjų pinigų sumas, atlikdavo pavedimus tarp savo sąskaitų, gaudavo pajamas iš fizinių asmenų. Į sąskaitą įnešti gryni pinigai ar pajamos, gaunamos kaip papildomas uždarbis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendra suma, kuria ieškovas ar kiti asmenys per nurodytą laikotarpį papildė ieškovo sąskaitą, sudaro 139 293,17 EUR. Iš aukščiau nurodytų bendrų sutuoktinių lėšų ieškovas vykdė įsipareigojimus kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pagal ieškovo sudarytą kredito sutartį (2007-10-12 Nr. LL 07/10/55B), mokėjo kredito dengimo įmokas į EC/MC kortelę, o likusias lėšas išgrynindavo arba pervesdavo į kitas savo vardu atidarytas banko sąskaitas, tokiu būdu jas nuo atsakovės ir šeimos nuslėpdamas ir panaudodamas asmeniniams savo poreikiams tenkinti. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutiko. Nurodė, jog šis kreditas buvo gautas iki santuokos sudarymo ir nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovo prievolė nėra įvykdyta, jos įvykdymo terminas nėra dar suėjęs. Teismas sutinka su tokia ieškovo pozicija ir priešieškinio reikalavimą šioje dalyje atmeta kaip neįrodytą. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad gautas kreditas buvo naudojamas šeimos reikmėms. Priešingai, visi byloje surinkti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog kreditorinis įsiskolinimas susidarė iki šalių santuokos įregistravimo, t.y. iki 2011-01-29, kreditas nėra grąžintas bankui, o bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su tuo, kad kreditorinis įsiskolinimas būtų pripažintas asmenine ieškovo prievole. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos sutuoktinių (tiek R. V., tiek A. V.) darbinės pajamos nebuvo ganėtinai didelės, o tos aplinkybės, jog pagal kredito sutartį mokamas įmokas padėjo mokėti ieškovui jo tėvai – I. V. ir G. V. gautomis lėšomis iš nuomos santykių, kaip tai numatė kredito sutartis. Be to, iš byloje esančios 2007-10-12 kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL 07/10/55B (toliau – Kredito sutartis), ieškovas vartojimo kreditą gavo su sąlyga, jog buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, sodo namas ir ūkinis pastatas, esantys V. S. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys trečiajam asmeniui G. V.. Pagal Kredito sutarties 12.11 punktą ieškovas įsipareigojo dalį pajamų, bet ne mažiau nei 3000 Lt, gaunamų už namo nuomą pervesti į sąskaitą, esančią banką. Trečiasis asmuo G. V., sudarydama nuomos sutartis, nurodė ieškovo kredito sąskaitą, į kurią buvo pervedami pinigai. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007-10-12 iki 2016-07-14, matyti, jog periodiškai į banko sąskaitą fiziniai ar juridiniai asmenys pervesdavo pinigines lėšas – nuompinigius, pagal su G. V. sudarytas nuomos sutartis. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovas, atsakovė su patikslintu priešieškiniu pateiktos lentelės apie ieškovo įnešamas lėšas į banko sąskaitą klaidina teismą. Ieškovo teigimu pagal Kredito sutartį ieškovas gavo debetinę ir kreditinę korteles. Bankui be pagrindinio kredito kas mėnesį reikėdavo atstatyti po 7000 Lt pareito mėnesio kreditą. Kitaip tariant sąskaitoje vyksta pinigų apyvarta – kiek pinigų iš kortelės paimi, tiek per mėnesį turi sugrąžinti. Taigi, atsakovė prašydama priteisti kompensaciją iš esmės prašo priteisti kreditoriaus pinigus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad kreditas yra užtikrintas įkeitimu, todėl visa atsakomybė už kredito grąžinimą tenka pačiam ieškovui ir jo tėvams. Atsakovė neįrodė, kad šalys turėjo papildomų legalių pajamų ir kad jos buvo naudojamos minėto Kredito dengimui, todėl atsakovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl pavardžių po šalių santuokos nutraukimo.

Ieškovas R. V. prašo jam po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę V., o atsakovė A. V. po santuokos nutraukimo prašo jai palikti mergautinę pavardę B. Šalių prašymai tenkintini ir po santuokos nutraukimo jiems paliktinos prašomos pavardės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą.

Ieškovo R. V. bylinėjimosi išlaidos: ieškovas už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pateikė įrodymus apie turėtas advokato padėjėjo išlaidas, t.y. 990 Eur sumai. Atsižvelgiantį tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, visi ieškovo reikalavimai yra patenkinti, iš atsakovės A. V. ieškovo naudai yra priteistinos tokios bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir 990 Eur už suteiktas advokato padėjėjo paslaugas.

Atsakovės A. V. bylinėjimosi išlaidos: atsakovė turėjo sumokėti už pradinį priešieškinį 1116 Eur. Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi, ji buvo atleista nuo dalies, t.y. 616 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant sumokėti 500 Eur dydžio žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi iš dalies buvo pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartis, ir 500 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartimi, priėmus patikslintą priešieškinį, mokėtino žyminio mokesčio suma buvo nustatyta 1689 Eur. Kaip jau matyti iš ankstesnės nutarties, atsakovė buvo atleista nuo 616 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo. Išnagrinėjus šią civilinę bylą ir priėmus sprendimą atmesti atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, iš A. V. valstybės naudai priteistinas 1073 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas. Taip pat iš atsakovės priteistinas žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą. Atsakovė Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-01 nutartimi buvo atleista nuo 616 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo, likusios 1073 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas, todėl iš atsakovė priteistinas 1073 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą. Kadangi priešieškinis ir patikslintas priešieškinis yra atmesti, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiųjų asmenų I. V. ir G. V. bylinėjimosi išlaidos: trečiųjų asmenų interesus byloje atstovavo advokatas, teismui pateikti kvitai 3085,50 Eur sumai, kuriuos prašoma priteisti iš atsakovės. Prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas yra pagrįstos, todėl prašymas tenkintinas priteisiant iš A. V. G. V. ir I. V. naudai 3085,50 Eur.

Bylos nagrinėjimo susidarė 71,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Nutraukti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2011-01-29 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 8, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovei A. V. ikisantuokinę pavardę – B.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims, t.y. R. V. ir A. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-14.

Pripažinti 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Nustatyti, kad likviduojama A. B. individuali įmonė yra atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė ir iš šios veiklos kylančios prievolės, jei jų yra, yra atsakovės A. V. asmeninė prievolė.

Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas Nordea Bank AB Vilniaus skyriui pagal 2007-10-12 sutartį „Laisvai“ Nr. LL07/10/55B yra R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė prievolė;

Priteisti iš atsakovės A. V. 1031 Eur bylinėjimosi išlaidų R. V. naudai.

Priteisti iš atsakovės A. V. 3085,50 Eur išlaidų už advokato pagalba G. V. ir I. V. naudai.

Priteisti iš atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2146 Eur žyminio mokesčio ir 71,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.