Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-891-262/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-21Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2018-10-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
2A-891-262/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00535-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
R. V.
Trečiasis asmuo
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, G. V., I. V.
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2A-891-262/2018
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00535-2016-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (dabar - Luminor Bank, AB) bei atsakovės A. V. patikslintą priešieškinį ieškovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalių nustatymo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą priteisimo, teisinių pasekmių turtinėms teisėms termino nustatymo, tretieji asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (dabar - Luminor Bank, AB), G. V. ir I. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-14; pripažinti, kad 1/3 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), yra R. V. asmeninė nuosavybė ir yra nedalijamas; nustatyti, kad likviduojama A. B. individuali įmonė yra atsakovės A. V. asmeninė nuosavybė ir iš šios veiklos kylančios prievolės, jei jų yra, yra atsakovės A. V. asmeninė prievolė; nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2007-10-12 sutartį „Laisvai“ yra R. V. asmeninė prievolė; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę V.; priteisti iš atsakovės A. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Nuo 2014 m. gegužės 14 d. su atsakove kartu negyvena, neveda bendro ūkio, kiekvienas turi savo asmeninį gyvenimą, santuoka faktiškai yra iširusi ir išsaugoti jos nėra jokių galimybių. Santuoka faktiškai iširo dėl to, kad nebuvo vienas kito atžvilgiu pakankamai dėmesingi, lojalūs, dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą nesugebėjo priimti abipusiu kompromiso būdu taikaus susitarimo, kuris tenkintų jų abiejų interesus ir visa tai sąlygojo, kad tarpusavio nesutarimai vis gilėjo ir galiausiai suprato, kad ilgiau kartu gyventi negali.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių santuoka nėra faktiškai iširusi. Nors ieškovas nurodo, kad šalys kartu negyvena nuo 2014-05-14, tačiau tuo laikotarpiu ieškovas, susiradęs kitą moterį, tik trumpam buvo išėjęs iš šeimos namų.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 3 000 EUR neturtinės žalos; pripažinti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį šio turto; priteisti atsakovei 69 646,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą; priteisti atsakovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas prieš ją smurtavo, buvo jai neištikimas – dar šalims gyvenant kartu susirado kitą moterį. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2003 m., todėl tuo laikotarpiu įgijo turtą - gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas turi būti pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe. Šalių gyvenimo kartu ir santuokos laikotarpiu ieškovas į savo banko sąskaitą įnešinėjo pinigus, iš viso 139 293,17 Eur. Šie pinigai laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei už juos turi būti sumokėta kompensacija.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, teiginiai paremti tik prielaidomis, nepagrįsti tinkamais ir leistinais įrodymais. Atsakovė akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teisėmis reikšdama akivaizdžiai nepagrįstus ir neteisėtus, prieštaraujančius bendriesiems teisės principams ir teisės aktų nuostatoms reikalavimus.

7. Tretieji asmenys G. V. ir I. V. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo I. V., o ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo G. V., todėl atsakovė nepagrįstai prašo šį turtą pripažinti bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe.

8. Trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (dabar - Luminor Bank, AB) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo R. V. ir toliau liktų asmeniškai atsakingas už prievolių, kylančių iš Kredito „Laisvai“ sutarties, vykdymą. Dėl kitų ieškovo ir atsakovės reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai; priešieškinis ir patikslintas priešieškinis atmesti: pripažinta, kad santuoka tarp R. V. ir A. V., įregistruota (duomenys neskelbtini), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukta R. V. ir A. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui R. V. palikta santuokinė pavardė – V., atsakovei A. V. ikisantuokinė pavardė – B.; nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-14; 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinta R. V. asmenine nuosavybe; nustatyta, kad likviduojama A. B. individuali įmonė yra atsakovės A. V. asmeninė nuosavybė ir iš šios veiklos kylančios prievolės, jei jų yra, yra atsakovės A. V. asmeninė prievolė; nustatyta, kad kreditorinis įsipareigojimas Nordea Bank AB Vilniaus skyriui pagal 2007-10-12 sutartį „Laisvai“ yra R. V., asmeninė prievolė; iš atsakovės ieškovui priteista 710,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės trečiajam asmeniui I. V. priteista 2480,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą; iš atsakovės valstybei priteista 1073 Eur žyminio mokesčio ir 42,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog R. V. smurtavo prieš A. V. ar elgėsi su ja nederamai. Atsakovė turėjo įrodyti prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumą, bet to nepadarė. Todėl teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas su atsakove nustojo bendrai gyventi 2014-05-14, nuo to momento šalys nustojo vesti bendrą ūkį, šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, todėl yra pagrindas taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2014-05-14. Teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Ieškovo tėvas I. V. visą laiką disponavo gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), o ieškovo motina G. V. visą laiko disponavo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl teismas šio turto neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Grąžindamas jam asmeniškai suteiktą kreditą, R. V. nesumažino bendro turto, nes byloje nepasitvirtino jokiais įrodymais, kad šalys turėjo papildomų legalių pajamų ir kad jos buvo naudojamos ne šeimos reikmėms, o kitoms reikmėms ir dėl to sumažėjo šeimos turtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Nurodė, kad CPK 327 str. 1 d. įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, motyvuodamas sprendimą nesivadovavo CPK 270 str. 4 d., nevertino įrodymų pakankamumo, nepagrįstai atsisakė išreikalauti prašomus rašytinius įrodymus ir įvertinti įrodymų visumą, todėl egzistuoja pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, o apeliacinį skundą grindžia hipotetinio pobūdžio teiginiais, ignoruodama byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir padarytas teisėtas bei pagrįstas išvadas remiantis byloje esančia medžiaga bei teismo posėdžių metu duotais šalių paaiškinimais.

15. Tretieji asmenys G. V. ir I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodė, kad teismas pasisakė dėl visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, tinkamai, kaip visumą, įvertino pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku. Teismas sprendime pagrįstai ne kartą atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius ir nurodytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

17. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas dėl kelių pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino į bylą pateiktų įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų dėl galimos ieškovo santuokinės neištikimybės bei smurto prieš atsakovę, t. y. tų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės poziciją, jog santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės ir tai sukelia tam tikras teisines pasekmes, įskaitant neturtinės žalos atsakovei priteisimą.

20. Atsakovė teigia, jog ieškovas buvo jai neištikimas dar prieš 2014 m. gegužės 14 d. (sprendimu nustatytą terminą, kada kyla santuokos nutraukimo pasekmės), nes jau 2013 m. susirado kitą moterį – O. S.. Šį teiginį atsakovė grindė į bylą pateiktomis ieškovo ir O. S. pokalbių išklotinėmis, vizų kopijomis ieškovo pase, kurios, anot atsakovės, įrodo ieškovo keliavimą pas O. S., kai ši dar gyveno Kaliningrado srityje, Rusijoje. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisakė, todėl laikytina, kad jie nebuvo tinkami ištirti.

21. Atsakovė nurodo, kad ieškovas prieš ją smurtavo, dėl patirtų sužalojimų ji net turėjo gydytis ligoninėje. Šį teiginį atsakovė grindžia į bylą pateikiamais medicininiais dokumentais. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai nepasisakė dėl atsakovės gydymo ligoninėje fakto, taigi į bylą pateikti medicininiai dokumentai taip pat nebuvo ištirti.

22. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad teismas neištyrė aplinkybių susijusių su ieškovo neištikimybe atsakovei, su ieškovo smurtavimu prieš atsakovę, taip pat kitų svarbių aplinkybių nustatinėjant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepagrįstai nesvarstė atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos jai priteisimo.

Dėl turto pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe

23. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti jos bendrosios dalinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, įregistruotą ieškovo tėvų vardu, t.y. gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad šalys prie šio turto sukūrimo prisidėjo tiek lėšomis, tiek darbu, todėl jie laikytini bendraturčiais. Tretieji asmenys (ieškovo tėvai), nors procesiniuose dokumentuose teigė, kad šiuos pastatus statė asmeninėmis lėšomis, aiškaus lėšų šaltinio atsiliepimuose į priešieškinį nenurodė, procese asmeniškai nedalyvavo, atsikirtimus grindė vien ta aplinkybe, kad nekilnojamasis turtas registruotas jų vardu. Atsakovė prašė pripažinti trečiųjų asmenų dalyvavimą byloje būtinu, bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos pateikimo apie tai, ar tretieji asmenys Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra pranešę apie pajamų kilmę ginčo turto įsigijimui, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė duomenis pateikti, o teismas 2017-02-10 nutartimi taip pat atsisakė šiuos įrodymus išreikalauti. Taigi, Atsakovė neturėjo galimybės pateikti teismui jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, o teismo atsisakymas įrodymus išreikalauti užkirto kelią šiuos patikslinto priešieškinio reikalavimus įrodyti.

Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

24. Iš Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas nuo šalių santuokos sudarymo (2011-01-29) iki atsakovės nurodyto faktinio gyvenimo skyrium (2015-06-01) nuolat į savo sąskaitą įnešinėjo grynųjų pinigų sumas, atlikdavo pavedimus iš kitų savo sąskaitų, gaudavo pajamas iš fizinių asmenų (bendra suma, kuria ieškovas ar kiti asmenys per nurodytą laikotarpį papildė ieškovo sąskaitą, kurios išrašas pateiktas į bylą 139 293,17 Eur). Atsakovė teigia, kad šioms lėšoms taikytina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl iš ieškovo turi būti priteista atitinkamo dydžio kompensacija. Minėtos prezumpcijos ieškovas nenuginčijo jokiais rašytiniais įrodymais. Kadangi pinigai buvo įnešinėjami būtent į ieškovo sąskaitą, visa informacija apie pinigų kilmę galėjo disponuoti tik ieškovas, todėl šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis į savo sąskaitą įnešinėjo jam, jo tėvams ar kitiems asmenims asmenine nuosavybės teise priklausančius, o ne bendrus šeimos pinigus. Tačiau į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog į jo sąskaitą buvo įnešinėjami jo bei kitų žmonių asmeniniai pinigai. Taigi, teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovės reikalavimu dėl 69 646,59 Eur kompensacijos priteisimo.

25. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir nesuteikė atsakovei galimybės surinkti bei pateikti visus reikalingus įrodymus. Taigi, nebuvo atskleista bylos esmė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

26. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

27. Kadangi skundžiamas sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. y. byla yra tęsiama toliau), teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose klausimų (įskaitant atidėtos žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą valstybei). Šie klausimai turės būti išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš naujo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ona GasiulytėHenrichas JaglinskisAldona Tilindienė