- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2641-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00535-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Luminor bank AB, G. V., I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui Luminor bank AB dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių bei atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui R. V., tretiesiems asmenims Luminor bank AB, G. V. ir I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalių nustatymo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą priteisimo, teisinių pasekmių turtinėms teisėms termino nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. ieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. gegužės 14 d., pripažinti, kad 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir yra nedalijamas nustatyti, kad likviduojama A. B. individuali įmonė yra atsakovės A. V. asmeninė nuosavybė ir iš šios įmonės veiklos kylančios prievolės, jei jų yra, yra atsakovės asmeninės prievolės; nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2007 m. spalio 12 d. sutartį „Laisvai“ Nr. LL07/10/5533 yra ieškovo asmeninė prievolė.
2. Atsakovė A. V. priešieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos; pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį šio turto; priteisti atsakovei iš atsakovo 69 646,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko santuokinę pavardę V., atsakovei – ikisantuokinę pavardę B.; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. gegužės 14 d.; pripažino 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo asmenine nuosavybe; nustatė, kad likviduojama A. B. individuali įmonė yra atsakovės asmeninė nuosavybė, ir iš šios veiklos kylančios prievolės, jei jų yra, yra atsakovės asmeninės prievolės; nustatė, kad kreditorinis įsipareigojimas Nordea Bank AB Vilniaus skyriui pagal 2007 m. spalio 12 d. sutartį „Laisvai“ Nr. LL07/10/55B yra ieškovo asmeninė prievolė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Teismas atsakovės poziciją dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo vertino kritiškai. Atsakovė į bylą pateikė, kaip teigia, ieškovo ir O. S. susirašinėjimo medžiagą. Pateikto susirašinėjimo periodas nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. kovo 15 d. Atsakovė nenurodė, iš kokio šaltinio šis susirašinėjimas buvo gautas. Tekstas parašytas ant balto A4 formato lapo, iš kurio negalima spręsti, kas yra teksto siuntėjas ir gavėjas. Ieškovo paso kopija su viza į Kaliningrado sritį įrodo tik aplinkybę, kad į Kaliningrado sritį ieškovas vyko kelis kartus 2014 metais. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovas atsakovei buvo neištikimas jau nuo 2012 metų ir tai tapo jų skyrybų priežastimi, tačiau patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog su kita moterimi jis artimai bendrauti pradėjo 2014 metais, kuomet jau negyveno su atsakove. Ieškovas, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pateikė 2014 m. liepos 11 d. padarytas atsakovės mobiliojo ryšio priemone vykdyto susirašinėjimo nuotraukas. Teismas, išanalizavęs trumpųjų žinučių turinį, sprendė, jog atsakovė turėjo artimų romantiškų santykių su kitu vyru iki 2014 m. liepos 11 d. Dėl ieškovo fizinio smurto prieš atsakovę naudojimo, teismas nustatė, jog medicininiuose dokumentuose pateikta informacija nurodyta remiantis pačios atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl vertintina kritiškai. Teismas taip pat kritiškai vertino liudytojos I. B., kaip suinteresuotos asmens, parodymus. Atsakovė po įvykio į teisėsaugos institucijas nesikreipė, todėl byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, teismas negali daryti išvados, jog ieškovas naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, ir tai tapo esmine šalių skyrybų priežastimi. Be to, atsakovė po jos nurodomo smurto prieš ją naudojimo dienos – 2012 m. liepos 7 d., su ieškovu kartu gyveno dar daugiau nei pusantrų metų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas su atsakove nustojo bendrai gyventi 2014 m. gegužėse 14 d., nuo to momento šalys nustojo vesti bendrą ūkį, šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, dėl ko yra pagrindas taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2014 m. gegužės 14 d. Atsakovė iš esmės sutiko su šiuo reikalavimu, tik nurodė, kad dar iki 2015 m. birželio mėnesio šalys su pertraukomis gyveno kartu, tačiau šio teiginio patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo vardu yra įregistruota nuosavybė teisė į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigytą 2008 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, t. y. iki santuokos įregistravimo. Atsakovė neprieštaravo, kad šis turtas būtų pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Atsakovė reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį šio turto, grindė tuo, jog su ieškovu apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2003 metų, o bendro ūkio vedimo metu bendromis lėšomis sukūrė / rekonstravo šį turtą. Tretieji asmenys G. V. ir I. V., kurių nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis amas ir ūkinis pastatas, ginčydami šiuos atsakovės reikalavimus nurodė, jog pinigines lėšas šio turto statybai / rekonstrukcijas jiems skolino atsakovas, skolintos lėšos atsakovui buvo grąžintos. Teismas sprendė, jog atsakovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl namo ir ūkinio pastato pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė, t. y., nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog į šį investavo savo asmenines (kokią sumą) ar bendras lėšas, kokius konkrečiai statybos darbus atliko, užsakė atlikti, neįrodė, jog Namą statė šeimos reikmėms.
7. Pirmosios instancijos teismas ieškovo finansinius įsipareigojimus Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2007 m. spalio 12 d. kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL07/10/55B, 142 637 Eur sumai pripažino ieškovo asmenine prievole.
8. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 69 646,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą. Šį reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad ieškovas nuo šalių santuokos sudarymo 2011 m. sausio 29 d. iki 2015 m. birželio 1 d. faktinio gyvenimo skyrium (kaip nurodo atsakovė), nuolat į savo sąskaitą įnešinėjo grynųjų pinigų sumas, atlikdavo pavedimus tarp savo sąskaitų, gaudavo pajamas iš fizinių asmenų. Atsakovės teigimu bendra suma, kuria ieškovas ar kiti asmenys per nurodytą laikotarpį papildė ieškovo sąskaitą, sudaro 139 293,17 Eur. Atsakovė teigė, jog iš nurodytų bendrų sutuoktinių lėšų ieškovas vykdė įsipareigojimus kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal ieškovo sudarytą kredito sutartį, o likusias lėšas išgrynindavo arba pervesdavo į kitas savo vardu atidarytas banko sąskaitas, tokiu būdu jas nuo atsakovės nuslėpdamas ir panaudodamas asmeniniams savo poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, jog pagal kredito sutartį mokamas įmokas ieškovui padėjo mokėti jo tėvai I. V. ir G. V., lėšomis, gautomis iš nuomos santykių, kaip tai numatė kredito sutartis. Pagal kredito sutarties 12.11 punktą ieškovas įsipareigojo dalį pajamų, bet ne mažiau nei 3000 Lt, gaunamų už namo nuomą, pervesti į sąskaitą, iš kurios bus grąžinamas kreditas. Trečiasis asmuo G. V., sudarydama nuomos sutartis, nurodė ieškovo kredito sąskaitą, į kurią buvo pervedami pinigai. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. matyti, jog periodiškai į banko sąskaitą fiziniai ar juridiniai asmenys pervesdavo pinigines lėšas – nuompinigius, pagal su G. V. sudarytas nuomos sutartis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčijamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 000 Eur neturtinės žalos; pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį šio turto; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 69 646,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią ieškovo pateiktiems įrodymams, pažeisdamas lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai). Teismas priėmė 2014 m. liepos 11 d. ieškovo padarytas atsakovės mobiliojo ryšio priemone neva vykdyto susirašinėjimo su kitais fiziniais asmenimis nuotraukas kaip tinkamus įrodymus ir juos vertino kaip pagrindžiančius atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo, nors vienareikšmiškos išvados, kad rašo būtent atsakovė, iš jų daryti negalima, nėra aiškus ir faktinis susirašinėjimo laikas. Tuo trapu analogiškus atsakovės įrodymus dėl ieškovo susirašinėjimo su kita moterimi teismas vertino kritiškai. Net jeigu negalima kategoriškai konstatuoti, kad tarp ieškovo ir kitos moters iki 2014 m. gegužės 14 d. buvo užsimezgę artimi bei intymūs santykiai, vien romantiško turinio susirašinėjimą galima vertinti kaip netinkamą, nepagarbų bei nelojalų susituokusio (ir vis dar gyvenančio kartu) asmens elgesį sutuoktinės atžvilgiu, kas yra taip pat reikšminga sprendžiant dėl to, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Labiau tikėtina, kad atsakovės pateiktas susirašinėjimas yra būtent tarp ieškovo ir kitos moters – O. S.. Susirašinėjimo medžiagoje nurodyti Roberto ir Olgos vardai, laikotarpis (2014 m. kovo mėn.) atitinka ieškovo pripažintas aplinkybes dėl artimų santykių su šia moterimi pradžios, o šiuos duomenis patvirtina 2014 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpio žymos apie valstybės sienos kirtimą, vizos ieškovo pase, susijusios su jo kelionėmis į Kaliningrado sritį, kur ši moteris gyveno, vėliau – ir Juridinių asmenų registrui teikti O. S. prašymai (JAR formos) dėl UAB Tarptautinis edukacijos centras steigimo su jos nurodomu kaip savo (vienasmenio valdymo organo, akcininko) ieškovo motinos namų adresu, taip pat aplinkybė, kad ieškovas išėjo iš bendrų šeimos namų ir sukūrė su šia moterimi naują šeimą (ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo O. S. jau laukėsi jo vaiko). Būtent ieškovas, susiradęs kitą gyvenimo draugę ir jiems planuojant šeimą, faktiškai atėmė iš atsakovės bet kokias galimybes išsaugoti šeimą, todėl šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės;
Atsiliepimas
9.2. atsakovė nesutinka su sprendimo išvadomis dėl fizinio smurto prieš atsakovę naudojimo. Nors tiesiogiai paklaustas ieškovas neigė, kad smurtavo prieš atsakovę, teikdamas pirminius paaiškinimus byloje nenurodė, kad apie šiuos atsakovės sveikatos sutrikimus būtų nežinojęs, nenurodė jokių aiškių ir logiškų priežasčių, kaip atsakovės veide atsirado mėlynės po akimis, kodėl ji 2012 m. vasarą buvo ilgą laiką gydoma ligoninėje dėl sumušimų. Bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pirmą kartą, ieškovas netgi tvirtino, kad tai buvo vienkartinis atvejis, kuris negalėjo tapti santuokos iširimo priežastimi. Duomenų, kad prieš atsakovę smurtavo ne ieškovas, o kiti asmenys, byloje nėra. Ieškovo gynybinė pozicija, kad atsakovė esą susižalojo būdama neblaivi, atsirado tik bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme metu, ir nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais;
9.3. atsakovei pakako įrodyti, kad ieškovas buvo neištikimas ir žiauriai elgėsi su atsakove, kad būtų pripažinta, jog tai tapo santuokos iširimo priežastimi. Ieškovas, savo ruožtu, turėjo įrodyti, kad ne tik tai, kad atsakovė iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvo kita, nei neištikimybė ar žiaurus elgesys su atsakove. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė;
9.4. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe yra susiję su santuokos nutraukimo byloje dalinamu turtu, todėl turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, ir šioje praktikoje nėra pasisakyta, jog santuokos nutraukimo byloje vienas iš sutuoktinių negali reikšti reikalavimo pripažinti bendrąja nuosavybe ir tarp sutuoktinių padalinti turtą, kuris yra registruotas vieno iš sutuoktinių tėvų ar kitų trečiųjų asmenų vardu. Vien ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas yra registruotas trečiųjų asmenų vardu, nereiškia, kad šis turtas yra sukurtas jų lėšomis. Tarp šalių bei trečiųjų asmenų tam tikrais laikotarpiais susiklostė jų nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai, nes šalys kartu gyveno tiek (duomenys neskelbtini), tiek vėliau, pastačius namą (duomenys neskelbtini), šiame name. Ginčo turto sukūrimo metu šalys abi buvo darbingos, verslios, abi prisidėjo prie namo ir ūkinio pastato statybos tiek lėšomis, tiek darbu, abi rūpinosi bendra buitimi ir laikė save sukurto turto bendraturčiais, todėl nėra pagrindo paneigti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog šalių įnašai, egzistavus jungtinės veiklos santykiams tarp šalių ir kuriant turtą, buvo lygūs. Teismas teigdamas, jog tarp šalių nuo 2003 metų jungtinė veikla negalėjo atsirasti, nenustatė tikrojo momento, kada šalis pradėjo sieti bendri finansiniai bei buities reikalai. Tinkamai nenustačius jungtinės veiklos pradžios, negali būti pagrįsta ir sprendimo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog į ginčijamąjį nekilnojamąjį turtą investavo savo asmenines (kokią sumą) ar bendras lėšas, kokius konkrečiai statybos darbus atliko. Labiau tikėtina, jog šalys nuo 2003 m. iki santuokos sudarymo gyveno bendrai šeimoje, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą;
9.5. teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių teisę į kompensaciją, aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovas nuo šalių santuokos sudarymo (2011 m. sausio 29 d.) iki atsakovės nurodyto faktinio gyvenimo skyrium (2015 m. birželio 1 d.) nuolat į savo sąskaitą įnešinėjo grynųjų pinigų sumas, atlikdavo pavedimus iš kitų savo sąskaitų, gaudavo pajamas iš fizinių asmenų (bendra suma, kuria ieškovas ar kiti asmenys per nurodytą laikotarpį papildė sąskaitą, kurios išrašas pateiktas į bylą, sudaro 139 293,17 Eur.). Šioms lėšoms taikytina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, tačiau jos buvo panaudotos ieškovo asmeniniams poreikiams – vykdomi ieškovo asmeniniai įsipareigojimai kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pagal kredito sutartį Nr. LL 07/10/55B, mokamos kredito dengimo įmokos į EC/MC kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusios lėšos išgryninamos arba pervedamos į kitas ieškovo sąskaitas, tokiu būdu jas nuo atsakovės ir šeimos nuslepiant ir panaudojant asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 69 646,59 Eur (139 293,17 / 2) kompensacija už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą. Aplinkybę, jog būtent ieškovui teko pareiga paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) nurodė ir Vilniaus apygardos teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Kadangi pinigai buvo įnešinėjami būtent į ieškovo sąskaitą, visa informacija apie pinigų kilmę galėjo disponuoti tik ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti, kad jis į savo sąskaitą įnešinėjo jam, jo tėvams ar kitiems asmenims asmenine nuosavybės teise priklausančius, o ne bendrus šeimos pinigus. Teismas nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovės reikalavimu dėl 69 646,59 Eur kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas dar kartą perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, taip pažeisdamas procesinę šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę;
Šalies argumentai
9.6. apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai). Tai reiškia, kad nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, atitinkamai, negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai (bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos). Tuo atveju, jeigu santuoka būtų pripažinta iširusia dėl ieškovo kaltės, atsakovė įgytų teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, įskaitant bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai, iš ieškovo turėtų būti priteisiamos ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos.
10. Ieškovas R. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
10.1. atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo (smurtavimo ir neištikimybės faktų). Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Faktinės bylos aplinkybės, kurių šalys neginčijo, patvirtina, jog šalių santykiai nuo 2012 metų buvo pašliję, konfliktai tik dažnėjo, o po eilinių konfliktų šalys pradėjo praktikuoti trumpalaikį gyvenimą atskirai vienas nuo kito. Ieškovas iš savo pusės bandė išsaugoti šeimą ir santykius, rodė iniciatyvą, 2013 metais nupirko romantišką kelionę, tai pripažįsta ir pati atsakovė, tačiau byloje nėra jokių duomenų dėl to, kad atsakovė stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovės teiginiai, kad ji bandė išsaugoti santuoką yra nenuoširdūs, tik deklaratyvaus pobūdžio, susiję su finansinės naudos gavimu. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktų į bylą sms žinučių, susirašinėjant su Ž. K., turinys: (2014 m. balandžio 26 d., 21 val. 08 min) „...kiek R. pavyks nugręžti...“, (2014 m. gegužės 10 d., 20 val. 13 min.) ,,...padavinėsiu skyrybom pati bo čia pabaigos nesimato“, taip pat ir atsakovės veiksmai kviečiant antstolį turtui aprašyti, tai yra antstolio Rimanto Vižainiškio 2014 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, jog užsakovė A. V. informavo antstolį, kad šiuo metu tarp jos sutuoktinio vyksta skyrybų procesas, nors šalys apie tai nebuvo kalbėję;
10.2. atsakovė tapačiais įrodymais įvardija ieškovo į bylą pateiktas mobiliojo ryšio priemone vykdyto atsakovės ir trečiųjų asmenų susirašinėjimo nuotraukas ir atsakovės į bylą pateiktą medžiagą, kuri tik atsakovės žodžiais yra ieškovo ir O. S. susirašinėjimas. Nurodytų įrodymų negalima vadinti tapačiais, jie nėra identiški, skiriasi šių duomenų požymiai (elementai): šaltiniai, turinys, subjektai, objektas, forma ir t.t.;
Atsiliepimas
10.3. atsakovė klaidina teismą dėl faktinės santuokos iširimo datos. Ieškovas nurodė, jog turi rašytinius įrodymus, patvirtinančius tik nuo 2014 m. gegužės 14 d. šalių gyvenimą skyrium (Gyvenamųjų patalpų sutartį), todėl ir prašo būtent nuo šios datos taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį. Tačiau ieškovas taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalys kartu nustojo gyventi žymiai anksčiau. Ieškovo paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2014 m. kovo 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovės susirašinėjimo sms žinutėmis turinys, iš kurių galima matyti, kad pati atsakovė patvirtina, jog jau 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesiais ieškovas su atsakove kartu negyveno;
10.4. atsakovė reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bendrąja šalių nuosavybe grindžia tik formaliais, bendro pobūdžio teiginiais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki santuokos arba santuokoje būtų įgijusi turtines teises į gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą. Gyvenamasis namas buvo statomas 2007 – 2009 metais, iki santuokos sudarymo, o ūkinio pastato statybos vykdytos 2000 metais t. y. tuo metu, kai šalys net nebendravo. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų nei apie jungtinę veiklą, nei apie tai, jog prie šio turto kūrimo prisidėjo savo lėšomis ar darbu;
10.5. byloje esantys oficialūs įrodymai patvirtina atsakovės iki santuokos su ieškovu sudarymo pakankamai sunkią finansinę padėtį: iki santuokos su ieškovu sudarymo atsakovė viena augino ir išlaikė du savo nepilnamečius vaikus, jos finansinė padėtis buvo sunki. Atsakovė kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti jos vaikams socialinę paramą, kuri skiriama įvertinus bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas ir nustačius, kad pajamų neužtenka (2008 m. vasario 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimas Nr. 4093, bylos tomas III, 19-20 psl.). Atsakovė 2008 metais prašydama socialinės paramos, nenurodė ieškovo, kaip bendrai gyvenančio asmens, todėl nėra pagrindo teigti, jog šalis siejo jungtinė veikla. Atsakovė turėjo asmeninių finansinių prievolių prieš kreditorius t. y., pagal 2009 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-31-424/09 (bylos tomas III, 18 psl.) turėjo 6 301,00 Lt dydžio skolą. Atsakovės turima individuali įmonė (duomenys apie A. B. IĮ pateikti kartu su ieškiniu) veiklos nevykdė, buvo likviduojama nuo 2000 metų. Po santuokos sudarymo šalių materialinė padėtis taip pat nebuvo gera: vienintelės šalių pajamos – darbo užmokestis (byloje pateikti iš Sodros duomenys apie šalių darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 iki 2014 m.), kuris buvo mažesnis už vidutinį darbo užmokestį. Šalys išlaikė du atsakovės vaikus, ieškovas prisidėjo prie savo nepilnametės dukros išlaikymo. Atsakovė turėjo išlaikyti jai asmenine nuosavybe priklausantį turtą (1/3 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, ir pastatą – barą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės asmenine nuosavybe priklausantis turtas nebuvo parduotas, tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė;
10.6. atsakovė privalėjo įrodyti, kad jos reikalaujama 69 646,59 Eur suma buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir kad šias lėšas ieškovas panaudojo būtent asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo faktą, tuo tarpu ieškovas privalėjo paneigti, kad šios lėšos buvo bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Atsakovė reikalavimą dėl 69 646,59 Eur kompensacijos priteisimo įrodinėjo samprotavimais ir pačios padaryta lentele, kurioje suskirstytos gautos lėšos iš fizinių ir juridinių asmenų, pinigų išėmimai ir įnešimai, tačiau šioje lentelėje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės fakto ar jo sumažėjimo. Vien faktas, jog mokėjimai buvo daromi iš sąskaitos, neįrodo, jog šiems mokėjimams buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos. Atsakovė kompensacijos prašo už laikotarpį nuo santuokos sudarymo dienos iki 2015 m. birželio 1 d., tačiau atsakovė neginčijo ieškovo reikalavimo taikyti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą nuo 2014 m. gegužės 14 d. Ginčydama sprendimo dalį dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, atsakovė cituoja ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018. Cituojamos nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y., cituojamoje byloje kredito įmokos buvo dengiamos iš darbo užmokesčio, o šioje byloje kredito įmokos buvo dengiamos iš trečiojo asmens (ieškovo motinos) asmeninių lėšų, gautų iš jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomos, vadovaujantis Kredito sutarties 12.11 punktu.
11. Tretieji asmenys G. V. ir I. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. I. V. priklausantis namas jo iniciatyva buvo pradėtas statyti dar 2007 m., vadovaujantis 2007 m. gegužės 17 d. išduotu statybos leidimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namas įregistruotas kaip asmeninė I. V. nuosavybė dar 2008 m. rugsėjo 1 d., o žemės sklypas, kuriame pastatytas namas, I. V. priklauso net nuo 1999 m. gruodžio 23 d. Atsakovės ir ieškovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 2 su puse metų vėliau, nei namas buvo įregistruotas kaip asmeninė I. V. nuosavybė. I. V. nuo 2004 – 2007 m. laikotarpiu vykdė ūkinę – komercinę veiklą, turėjo baldų parduotuvę, veiklą vykdė nuosavybės teise valdomoje patalpoje – parduotuvėje su kirpyklos patalpomis, esančioje (duomenys neskelbtini). I. V. nutraukus ūkinės – komercinės veiklos vykdymą, 2007 m. vasario 14 d. buvo sudaryta parduotuvės su kirpyklos patalpomis pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu I. V. įgijo 160 000 Lt sumą. Būtent ši piniginė suma ir buvo panaudota gyvenamojo namo statybų išlaidoms padengti;
11.2. atsakovė nepateikė įrodymų dėl sutuoktinių bendrų veiksmų statant namą ir ūkinį pastatą, neįrodė, kad su ieškovu bendrą ūkį vedė nuo 2003 m. Ūkinis pastatas pastatytas dar 2000 m., tai patvirtina byloje esanti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2000 m. rugsėjo 13 d. pažyma, kolektyvinio sodo techninio inventorizavimo byla. Ieškovas ir atsakovė pradėjo bendrauti (ne vesti bendrą ūkį) 2003 m., t. y. tik po 3 metų nuo ūkinio pastato statybų užbaigimo ir įregistravimo G. V. asmenine nuosavybe. Dviejų asmenų bendravimas nesukuria teisinių prielaidų į trečiųjų asmenų turtą. Atsakovė neneigia, kad jos pirmoji santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini), todėl paneigiami atsakovės argumentai apie jungtinę asmenų veiklą ar bendro ūkio vedimą.
12. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašo apeliantės prašymą dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto: ūkinio pastato, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline (po ½ dalį) ieškovo ir atsakovės nuosavybe atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. ieškovas turi kelis įsipareigojimus bankui: tarp banko ir ieškovo dar iki santuokos sudarytas 2007 m. spalio 12 d. prašymas – sutartis išduoti mokėjimo kortelę privatiems asmenims, pagal kurią ieškovui suteiktas 2027,34 Eur kredito limitas MC Gold kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat tarp banko ir ieškovo dar iki santuokos sudaryta 2007 m. spalio 12 d. kredito „LAISVAI“ sutartis Nr. LL 07-10-55B, kurios sąlygos buvo pakeistos 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomu susitarimu Nr. LLP 17/09/377VY. Pagal Kredito sutartį ieškovui iki 2027 m. rugsėjo 28 d. suteiktas 142 637,86 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka;
12.2. 2018 m. rugsėjo 4 d. negrąžintas kredito likutis sudarė 130 998,42 Eur. Bankui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. V.. Bankas prieštarauja hipotekos apsunkinimui, t. y. pripažinimui, kad trečiajam asmeniui G. V. nuosavybės teise priklausantis ir bankui įkeistas ūkinis pastatas būtų pripažintas bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus.
15. Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Pagal CK 3.60 straisnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
17. Ieškovas iš esmės neneigė jo ir O. S. bendravimo fakto. Tačiau atsakovės pateiktas 2014 m. kovo 14 -15 d. susirašinėjimas tarp ieškovo ir O. (galimai O. S.), kurio fakto ir turinio ieškovas taip pat iš esmės neneigė, patvirtinantis romantiškus pokalbio dalyvių santykius, ieškovo paso kopija, kurioje yra duomenys apie ieškovo vykimą į Kaliningrado sritį 2014 metais, 2014 m. birželio mėn. 18 d. prašymo registruoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registre kopija, kurioje nurodyta, kad prašomos įregistruoti UAB Tarptautinis edukacijos centras vadovės O. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo motinai G. V. nuosavybės teise priklausančiame pastate, nėra pakankami patvirtinti ieškovo santuokinės neištikimybės faktą 2014 m. ar ankščiau. Byloje yra duomenys apie O. S. 19 savaičių nėštumą 2016 m. kovo mėn. 30 d., kur būsimo vaiko tėvu nurodytas ieškovas. Šie duomenys patvirtina ieškovo ir O. S. intymius santykius 2015 m. pabaigoje, tačiau jau praėjus daugiau kaip metams po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai – skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2014 m. gegužės 14 d. Ši teismo sprendimo dalis nėra ginčijama.
18. Atsakovės pateiktoje 2012 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje konstatuota poodinė kraujosrūva atsakovės dešinės akies vokuose ir kraujosrūva atsakovės dešinės akies obuolio junginėje, galimai padaryta trauminiu kieto, buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu 2012 m. liepos mėn. 7 d. Tačiau ši specialisto išvada nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šį sužalojimą padarė ieškovas. Atsakovė dėl šio sužalojimo, nors dėl jo nuo 2012 m. liepos mėn. 9 d. iki 2012 m. liepos 13 d. buvo gydyta stacionare, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Ieškovas neigia sužalojęs atsakovę. Liudytoja I. B. (atsakovės dukra) tiesiogiai ieškovo smurto prieš atsakovę fakto nematė. Net jei teigti, kad ieškovas galimai smurtavo prieš atsakovę 2012 m. liepos 7 d., po šio fakto šalys dar gyveno kartu iki 2014 m. gegužės 14 d., t. y., beveik 2 metus, 2013 m. rugsėjo mėn. ieškovo iniciatyva kartu vyko į kelionę. Todėl šie galimi ieškovo veiksmai nelaikytini pagrindine šalių santuokos iširimo priežastimi.
19. Ieškovo pateiktas 2014 m. liepos mėn. užfiksuotas atsakovės susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio fakto ir turinio atsakovė iš esmės neneigė, rodo buvusius ilgalaikus romantiškus atsakovės ir kito vyro santykius 2012 m. Šiame susirašinėjame atsakovė taip pat neigiamai atsiliepia apie ieškovą ir jų tarpusavio santykius, kalba apie apsisprendimą pradėti skyrybų procesą. Atsakovės rengimąsi skyrybų procesui (įrodymų rinkimą) patvirtina atsakovės kreipimasis į antstolį 2014 m. kovo 28 d. Sprendimas pradėti skyrybų procesą rodo, kad šalių santykiai jau ilgą laiką buvo blogi. Ieškovas kaltina atsakovę nuolatiniu pinigų reikalavimu, psichologiniu spaudimu, kad ieškovo tėvas perleistų šalims namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę. Atsakovė kaltina ieškovą jos žeminimu, psichologinio smurto naudojimu. Šios aplinkybės rodo, kad pagrindine šalių santuokos iširimo priežastimi tapo šalių tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam nebuvimas, nesugebėjimas išspręti tarpusavio nesutarimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
20. Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įregistruotas trečiojo asmens I. V. vardu 2008 m. rugpjūčio 28 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu, o ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įregistruotas trečiojo asmens G. V. vardu 2007 m. birželio 6 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, t. y., šis turtas sukurtas žymiai ankščiau, nei įregistruota šalių santuoka. Atsakovė prašo pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bendrąja daline šalių nuosavybe teigdama, kad šį turtą ieškovas ir atsakovė sukūrė jungtinės veiklos pagrindu, t. y., kad šalys nuo 2003 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir 2007 – 2009 m. bendromis lėšomis ir bendru darbu pastatė gyvenamąjį namą ieškovo tėvui I. V. priklausančiame žemės sklype, kuriame šalys gyveno 2010 – 2014 m., ir ūkinį pastatą ieškovo motinai G. V. priklausančiame žemės sklype.
21. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013).
22. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad šalys nuo 2003 m. vedė bendrą ūkį, nėra įrodyta. Be šio atsakovės teiginio, aplinkybės, kad 2007 m. spalio 12 d. kredito „Laisvai“ sutartyje ieškovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (atsakovės motinos gyvenamoji vieta), ir liudytojos I. B. (atsakovės dukros) paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apie tai, kad šalys iki santuokos gyveno kartu, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys nuo 2003 m. vedė bendrą ūkį, byloje nėra. Be to, bendro ūkio vedimas savaime nesudaro pagrindo bendro ūkio vedimo metu sukurto turto pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pastatytas tretiesiems asmenims I. V. ir G. V. priklausančiuose žemės sklypuose. Byloje nėra jokių įrodymų apie trečiųjų asmenų ir šalių susitarimą, kad tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose šalių lėšomis ir darbu bus statomas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, skirti šalims gyventi. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sukūrimo, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad turėjo galimybę materialiai prisidėti prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sukūrimo. Atsakovė taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kaip prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sukūrimo prisidėjo savo darbu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bendrąja daline šalių nuosavybe.
23. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
24. Ta aplinkybė, kad ieškovas šalių santuokos metu mokėjo įmokas kreditui pagal 2007 m. spalio 12 d. kredito sutartį „Laisvai“, kuris pripažintas asmenine ieškovo prievole, dengti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kredito įmokos buvo dengiamos iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Kaip matyti iš 2007 m. spalio 12 d. kredito sutarties „Laisvai“ sąlygų, trečiojo asmens Luminor Bank AB paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų, kreditas/jo dalis turėjo būti dengiamas/buvo dengiamas iš lėšų, kurias trečiasis asmuo G. V. gaudavo iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, šios pajamos buvo vertinamos sprendžiant dėl kredito ieškovui suteikimo ir dėl ieškovo galimybės grąžinti kreditą. Iš trečiojo asmens Luminor Bank AB pateikto ieškovo sąskaitos išrašo, kuriuo pagrindu atsakovė sudarė lentelę, kurios duomenimis grindė reikalavimą dėl 69 646,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, į ieškovo sąskaitą tretieji asmenys pervesdavo nuomos mokestį. Dalį atsakovės sudarytoje lentelėje į ieškovo sąskaitą pervestų pinigų sudaro VšĮ Baltų amatai pervestos lėšos pagal su trečiuoju asmeniu G. V. 2007 m. sudarytą kredito sutartį. Šių lėšų taip pat nėra pagrindo laikyti bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Bendra trečiųjų asmenų už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą ir VšĮ Baltų amatai kaip trečiojo asmens G. V. suteiktos paskolos grąžinimą pervestų pinigų suma neviršija pinigų sumos, skirtos kreditui pagal 2007 m. spalio 12 d. kredito sutartį „Laisvai“ dengti.
25. Iš ieškovo sąskaitos 2011 – 2014 m. laikotarpiu nedidelėmis sumomis periodiškai iš viso grynais pinigais buvo išimta 24 357,05 Eur, t. y., apie 6 089 Eur per metus arba apie 507 Eur per mėnesį. Periodiškas nedidelių pinigų sumų išgryninimas galimai susijęs su šalių šeimos poreikių tenkinimu, nes įrodymų, kad šalių šeimos poreikiai visiškai buvo tenkinami iš kitų lėšų, nėra. Grynų pinigų išėmimas ir jų panaudojimas ne šalių šeimos poreikių tenkinimui keltų abejonių, jei būtų išimtos didelės grynų pinigų sumos.
26. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB yra nurodęs, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo 2007 m. spalio 12 d. buvo sudarytas prašymas-sutartis išduoti mokėjimo kortelę privatiems asmenims, pagal kurią ieškovui suteiktas 2 027,34 Eur kredito limitas MC Gold kortelėje. Iš trečiojo asmens Luminor Bank AB pateikto ieškovo sąskaitos išrašo ir šio išrašo pagrindu atsakovės sudarytos lentelės matyti, kad 2011 – 2014 m. laikotarpiu iš ieškovo sąskaitos kredito limitui dengti iš viso buvo pervesta 93 447,49 Eur, t. y., apie 23 261 Eur per metus ir apie 1 946 Eur per mėnesį. Byloje nėra įrodymų, kad kredito limitas, kuris buvo dengiamas šalių santuokos metu, ieškovo buvo panaudotas iki šalių santuokos sudarymo. Periodiškas iki 2 000 Eur per mėnesį sumų kredito limitui dengti mokėjimas galimai taip pat susijęs su šalių šeimos poreikių tenkinimu, nes, kaip jau nurodyta, įrodymų, kad šalių šeimos poreikiai visiškai buvo tenkinami iš kitų lėšų, nėra. Atsakovės pateikti įrodymai apie jos darbo užmokestį 2011 – 2014 m. rodo, kad atsakovės darbo užmokestis buvo minimalus. Pagal byloje esančius duomenis šalys gyveno 311,27 kv. m. ploto prabangiai įrengtame ( 1 t., 54-55, 149 b.l.) name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su šalimis gyveno atsakovės dukra, 2013 m. šalys vyko į savaitės kruizą po Viduržemio jūrą.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas bendrąja jungtine šalių nuosavybe esantį turtą naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, atitinkamai, nėra pagrindo iš ieškovo atsakovės naudai priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
28. Ieškovo ieškinį visiškai patenkinus, o atsakovės priešieškinį visiškai atmetus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas 990 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovės nurodyta CK 3.61 straipsnio 3 dalis taikoma santuokos nutraukimo teisinėms pasekmėms, o ne šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe trečiųjų asmenų I. V. ir G. V. nuosavybės teise registruotą turtą buvo atmestas. Dėl šio atsakovės reikalavimo į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti I. V. ir G. V., kurie patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
29. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 500 Eur, trečiasis asmuo I. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 786,80 Eur. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovo R. V. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės A. V. trečiojo asmens I. V. naudai 786,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.