Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, A2-322-1176/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: A2-322-1176/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31609-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Ražanauskienė
Ieškovas: E. N. M.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 45 notarų biuras, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas
Advokatai: Vaidotas Sviderskis, Evelina Trukšinienė, Audrius Juozapavičius

Kategorijos

3.3.4.4Proceso atnaujinimo pagrindai
3.3.4.5Proceso atnaujinimo pagrindai

Civilinė byla Nr. A2-322-1176/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31609-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.4; 3.3.4.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,sekretoriaujant Liucijai Kščenavičienei,

dalyvaujant ieškovei E. N. M., ieškovės atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto lizingas“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ priešieškinį ieškovei E. N. M. dėl iškeldinimo ir skolos, delspinigių priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 45 notarų biuras ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė E. N. M. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir panaikinti sandorio teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto centriniame duomenų kadastre; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2014121901 ir panaikinti sandorio teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto centriniame duomenų kadastre; 3) pripažinus 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia taikyti restituciją natūrą – grąžinti ieškovei E. N. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu UAB „Turto lizingas“, kuriam atstovavo direktorius T. S., 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punktą, ieškovė E. N. M. pardavė butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. ir 3.2. punktais, šalys susitarė, jog buto kaina yra 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Atsakovo atstovas įsipareigojo ieškovei grynaisiais pinigais sumokėti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną iki sutarties patvirtinimo momento (pirkimo – pardavimo sutarties 3.3. punktas). Šalys minimą sutartį pasirašė, ji parašu ant kasos išlaidų orderio patvirtino, jog 80 000 Lt (23169,60 Eur) sumą gavo, tačiau jai, ieškovei, sutarties pasirašymo dieną sutarta pinigų suma sumokėta nebuvo. Jai buvo pasakyta, jog tokios didelės grynųjų pinigų sumos atsakovo UAB „Turto lizingas“ atstovas sutarties pasirašymo dieną nepasiėmė ir ji buvo patikinta, jog pinigus gaus artimiausiu metu. Ieškovė iki šiol pinigų nėra gavusi. Kadangi ji, ieškovė, yra garbingo amžiaus moteris (duomenys neskelbtini), tai pasikliaudama atsakovu UAB „Turto lizingas“, kaip patikima ir sąžininga pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų šalimi, net nenumatė, jog realiai jai pinigai nebus sumokėti. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti jai sutartimi žadėtą pinigų sumą, tačiau jai buvo atsakyta, jog pinigai, remiantis kasos išlaidų orderiu 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. 0031, buvo sumokėti. Nepaisant to, jog ieškovė ant kasos išlaidų orderio pasirašė, kasos išlaidų orderis nebuvo užpildytas visoje apimtyje. Ieškovė taip pat nurodė, kad sudarius 2014 m. gruodžio 19 d. buto pirkimo –pardavimo sutartį, ji paprašė atsakovo tris mėnesius pagyventi parduotame bute iki ji išsikels su visais daiktais gyventi pas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškė, kad su tokiu ieškovės prašymu gali sutikti tik tuomet, jeigu bus pasirašyta buto išperkamosios nuomos sutartis, t. y. atsakovas kaip nuomotojas įsipareigos perduoti ieškovei kaip nuomotojui valdyti ir naudoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovė kaip nuomininkė įsipareigos mokėti išperkamosios nuomos mokestį, įmokų grafike numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais, todėl pasitikėdama atsakovu 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė su atsakovu išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201421901, pagal kurią įsipareigojo atsakovui iki 2024 metų sumokėti 80 000 Lt (23 188 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išperkamosios nuomos kainą, mokėdama kas mėnesį po 800 Lt (231 Eur). Atsakovas patikino, kad ieškovei išsikėlus iš buto ši išperkamosios nuomos sutartis bus anuliuota ir ji formaliai reikalinga tik siekiant užtikrinti, kad ieškovė laiku išsikels iš parduoto buto. Atsakovas savo įsipareigojimo ieškovei grynaisiais pinigais sumokėti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą už parduotą butą pagal 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį neįvykdė. Atsakovas pagrasino, jeigu ieškovė laiku nepradės mokėti įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį, jis ją iškraustys iš buto ir ji liks visą amžių jam skolinga. Ieškovė tik tuomet suvokė, kad yra atsakovo apgauta ir pinigų už parduotą butą iš atsakovo niekada neatgaus. Taigi, ieškovė ne tik negavo 80 000 Lt (23 169,60 Eur) už parduotą butą, bet ir liko skolinga 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pagal išperkamosios nuomos sutartį (b.1.1-7). Aptariamu atveju yra pagrindas pirkimo – pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį pripažinti negaliojančiomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 5 dalimi, nes jos buvo sudarytos esant atsakovo apgaulei. Anot ieškovės, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir veikė apgaulės būdu. Atsakovas, pasirašydamas buto pirkimo – pardavimo sutartį bei kasos išlaidų orderį numatė, kad pinigų jai (ieškovei) nesumokės. Atsakovas veikė tiesiogine tyčia, pasinaudojo ieškovės garbingu amžiumi bei jos patiklumu ir tokiu būdu įkalbėjo ją sudaryti sutartį. Ieškovė nurodė, kad jos tikslas buvo parduoti jai priklausantį butą, o atsakovo – neatlygintinai, apgaulės būdu įgyti nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą. Atsakovas pažeidė esminę sutarties sąlygą – neatsiskaitė su ieškove.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį pavadino ir atsiliepimu į ieškinį. Priešieškinyje atsakovas prašė: 1) atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą; 2) iškeldinti ieškovę iš neteisėtai valdomo atsakovui UAB „Turto lizingas“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovei kitos gyvenamosios patalpos; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 390,18 Eur skolos ir 831,39 Eur delspinigių, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma ieškovei buvo sumokėta ir atsakovo veiksmuose sudarant šią sutartį nebuvo jokių tyčinių ar nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų buvusi paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad neva sudarius sutartį šalių ketinimai buvo skirtingi, t. y. ieškovės tikroji valia buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą ir už jį gauti 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) sumą o atsakovo – neatlygintinai, apgaulės būtu įgyti nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą, tačiau nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio pagrindą, t. y. šalių ketinimus ar atsakovo sutarties sąlygų pažeidimą. Priešingai, ieškovė kartu su ieškiniu pateikia notaro patvirtinta Sutartį, kurios 3.3. punkte užfiksuota, kad „Šalių susitarimu visą Daikto Kainą – 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) Pirkėjo atstovas sumokėjo Pardavėjui grynaisiais pinigais Sutarties pasirašymo dieną iki Sutarties patvirtinimo momento“, o 3.4. punkte nurodyta, kad „Šalys, pasirašydamos Sutartį, pareiškia ir patvirtina, kad už Daiktą yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta. Šalys dėl Daikto Kainos ir/ar jos sumokėjimo viena kitai jokių pretenzijų neturi ir įsipareigoja nereikšti jų ateityje“. Taip pat pateiktas 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderis, kurį ieškovė pasirašė, taigi, patvirtino, kad 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) sumą gavo. Ieškovė į teismą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi praėjus daugiau nei vienuolikai mėnesių nuo sutarties sudarymo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl neva nesumokėtos 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumos, todėl ieškovės veiksmai patvirtina, jog ieškovė nebuvo apgauta. Atsakovas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į jį, kadangi jai reikėjo pinigų. Ieškovė, siekdama gauti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą pardavė atsakovui butą, o gavusi pinigus ieškovė paprašė ne tik pagyventi jau atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, bet ir mokėti įmokas tam, kad galėtų įgyti buto nuosavybės teisę atgal. Atsakovas su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko ir šalys pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2014121901. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad ieškovės tikroji valia buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą ir už jį gauti 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) sumą, o ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, neva ji norėjo parduotame bute pagyventi iki kol persikraustys pas savo dukterį, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė tiek sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, tiek 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį, suprato sudaromų sutarčių turinio prasmę bei pasekmes, siekė minėtas sutartis sudaryti, be to, kartu su ja dalyvavo ir jos anūkas L. M.. Taigi, atsakovo nuomone, ieškovės teiginys, neva išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta tik atsakovui siekiant užsitikrinti, kad neva ieškovė išsikels po trijų mėnesių iš buto, yra visiškai nepagrįstas. Dar daugiau, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų ir atsakovo nuomone, jei šalys būtų siekusios sudaryti kitokią sutartį ar būtų susitarusios dėl kitokių sąlygų, tai atsispindėtų ir šalių sudarytoje sutartyje. Tai, kad ieškovė siekė sudaryti 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį bei ateityje išsipirkti butą, patvirtina ir tai, kad ieškovės anūkas L. M. 2015 m. kovo 30 d. atsakovui pervedė 462,00 Eur sumą. Pažymėtina, kad nors ieškovė pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį atsakovui ilgą laiką mokėjimų grafike įmokų nemokėjo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, tikėdamasis, kad ieškovė atliks mokėjimus ateityje. Ieškovė su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas nuosavybės teise priklausantį butą perdavė naudoti ir valdyti ieškovei bei po visiško ir tinkamo sutarties sąlygų įvykdymo perimti iš savininko turto nuosavybės teisę, o ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti eilines įmokas, nurodytas mokėjimų grafike, taip pat vykdyti kitas išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Tačiau ieškovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pagal Išperkamosios nuomos sutarties mokėjimų grafiką mokėjimų neatliko. Atsakovui susisiekus su ieškove, ji pažadėjo, kad jos anūkas L. M. perves atsakovui susidariusi įsiskolinimą. 2015 m. kovo 30 d. ieškovės anūkas L. M. dalį, t. y. 462,00 Eur susidariusio ieškovės įsiskolinimo sumokėjo, tačiau vėliau jokių mokėjimų neatliko. 2015 m. rugsėjo 11 d. atsakovas ieškovei pateikė pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, kurioje prašė nurodytais terminais sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovė į šį pranešimą nesureagavo, per pretenzijoje nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengė, dėl ko atsakovas 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad ieškovė sumokėtų susidariusį įsiskolinimą bei delspinigius, taip pat sumokėtų visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, susijusias su butu, atsiskaitytų už komunalines bei ryšio paslaugas ir išsikeltų iš nuomojamo buto. Tačiau ieškovė neįvykdė atsakovo reikalavimo. Ieškovė pažeidė išperkamosios nuomos sutarties sąlygas dėl piniginių įsipareigojimų, sutartyje nustatytais terminais piniginių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas, vadovaudamasis išperkamosios nuomos sutarties 8.1.1. punkte įtvirtinta teise, vienašališkai nutraukė sutartį. Nuo sutarties nutraukimo dienos ieškovė neteko teisės išpirkti buto ir toliau juo naudotis bei privalėjo išsikraustyti iš buto bei atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, tačiau to nepadarė. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra nuomos sutarties nutraukimo padarinys, t. y. kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi ieškovė bute gyvena be jokio teisinio pagrindo. Dalį įsiskolinimo pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovės anūkas L. M. padengė dar 2015 m. kovo 30 d., t. y. 462,00 Eur, tačiau šiai dienai pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovė yra atsakovui skolinga – 1 713,16 Eur skolos, be kita ko, ieškovė atsakovui yra skolinga 173,77 Eur delspinigių, todėl minėtos sumos turi būti priteistos atsakovui iš ieškovės.

5. Notarė Jurga Kontutienė su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė kad tarp šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad sutarties turinys jiems suprantamas. Ieškovė negalėjo nesuvokti, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ji parduoda butą atsakovui ir kartu patvirtina, kad už parduodamą butą yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji buvo apgauta ir (ar) buvo pasinaudota jos garbingu amžiumi. Sandorio sudarymo metu jai, notarei, nekilo jokių abejonių dėl ieškovės gebėjimo suvokti pirkimo – pardavimo sutarties turinio esmę. Ieškovė, pasirašydama pirkimo – pardavimo sutartį (3. 3 p.), patvirtino, kad visą buto kainą 80 000 Lt pirkėjas (atsakovas) sumokėjo pardavėjui –ieškovei grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną. Informacijos apie ketinimus pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį šalys pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu neatskleidė.

6. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ieškovės reikalavimą dėl sandorio teisinės registracijos panaikinimo prašė spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016, nusprendė: ieškovės E. N. M. ieškinį atmesti; iškeldinti ieškovę iš neteisėtai valdomo atsakovui UAB „Turto lizingas“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovei kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 390,18 Eur skolos ir 831,39 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 023,17 Eur; priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 695,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,94 Eur pašto išlaidų.

8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-255-794/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, nutarė priteisti iš ieškovės 465,85 Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

9. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 31 d. gautas ieškovės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 ir tenkinti ieškovės ieškinį, priešieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino civilinės bylos Nr. 2-1664-235/2016 pagal ieškovės E. N. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto lizingas“ ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ priešieškinį ieškovei E. N. M., tretieji asmenys Vilniaus miesto 45 notarų biuras ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys iš esmės tenkinamas, civilinė byla dėl ieškovės dalies reikalavimų nutraukiama, atsakovo priešieškinis atmetamas.

11. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. N. M. ir atsakovas UAB „Turto lizingas“, atstovaujamas T. S., 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Turto lizingas“ kasos išlaidų orderis Nr. 0031, kuriame nurodyta, kad ieškovei buvo perduota 80 000 Lt suma. Taip pat nustatyta, kad ieškovė E. N. M. ir atsakovas UAB „Turto lizingas“ 2014 m. gruodžio 19 d. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2014121901. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad nuomotojas (UAB „Turto lizingas“) įsipareigoja perduoti nuomos pagrindais nuomininkui (E. N. M.) valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (sutarties įmokas) įmokų grafike numatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais. 2.2 punkte numatyta, kad šalys susitaria, jog išnuomotas Turtas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos laikotarpiui su sąlyga, jeigu nuomininkas sumoka visas Įmokų grafike numatytas įmokas, atsiradusias netesybas bei kitus mokėjimus pagal sutartį ar kilusius iš sutarties, jei tokių yra, ir nepažeidžia šios sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymų.

13. Ieškovė byloje neigia, kad 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0031 nurodyta suma jai buvo perduota. Ieškovė pirkimo – pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį prašo pripažinti negaliojančiomis, remiantis CK 1.91 straipsniu, nes buvo sudaryta dėl atsakovo apgaulės. Ieškovė ieškinyje dėstė, kad atsakovas, pasirašydamas buto pirkimo – pardavimo sutartį bei kasos išlaidų orderį, numatė, jog pinigų ieškovei nesumokės nei sutarties pasirašymo metu, nei vėliau. Atsakovas veikė tiesiogine tyčia, pasinaudojo ieškovės garbingu amžiumi ir jos patiklumu, įkalbėjo ją sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat nurodė, kad šalių ketinimai buvo skirtingi – ieškovės tikroji valia buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį butą, ir už jį gauti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą, o atsakovo – neatlygintinai, apgaulės būdu įgyti nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą.

14. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnį, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusįjį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių (tiek ieškovės, tiek atsakovo) veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

15. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Taigi, tam, kad įvyktų nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, turi būti ne tik perduotas pirkėjui nekilnojamasis turtas, tačiau pirkėjas turi pardavėjui sumokėti sutartyje nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka turto kainą.

16. Proceso šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad buto pardavimo kaina yra 80 000 Lt. Tos pačios sutarties 3.4 punkte nurodyta: „Šalys, pasirašydamos Sutartį, pareiškia ir patvirtina, kad už daiktą yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta. Šalys dėl Daikto kainos ir/ar jos sumokėjimo viena kitai jokių pretenzijų neturi ir įsipareigoja nereikšti jų ateityje“. Minėta, kad byloje yra pateiktas 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovo išduotas kasos išlaidų orderis Nr. 0031, kuriame nurodyta, kad ieškovei atsakovas sumokėjo 80 000 Lt. Kasos išlaidų orderyje ties žodžiais: „Gavėjo parašas“; pasirašė ieškovė. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad gavėja gavo 80 000 Lt 2014-12-19, t. y. tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta šioje byloje ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė byloje įrodinėja, kad sutarties pasirašymo dieną sutarta pinigų suma jai nebuvo sumokėta. Atsakovas byloje yra pateikęs išrašą iš kasos knygos, iš kurios matyti, kad L. M. 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovui pajamų orderiu Nr. 0012 sumokėjo 67 389,05 Lt, pajamų orderiu Nr. 0013 – 12 610 Lt. Šių duomenų pagrindu atsakovas byloje įrodinėja, jog jis pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną turėjo lėšų atsiskaityti su ieškove. Taip pat, atsakovo vertinimu, 80 000 Lt sumokėjimą patvirtina pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 ir 3.4 punktų nuostatos bei 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0031.

17. 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje ieškovė E. N. M. paaiškino, kad jai buvo būtina atlikti (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo reikalingi pinigai. Kadangi jos anūkas buvo pažįstamas su T. S., o jis pirkdavo butus, todėl pas jį kreipėsi dėl buto pardavimo. Gruodžio 19 d. ji susitiko su T. S., dalyvavo ir jos anūkas. Ji pasirašė sutartį, tačiau jai nebuvo sumokėta kaina – 80 000 Lt. Ji pasitikėjo T. S., susitarė, kad ji dar tris mėnesius pagyvens bute, o T. S. sumokės pinigus, tačiau pinigai iki šiol nesumokėti. Pasirašius sutartį, anūkas išėjo, o ji su T. S. nuėjo į kavinę. T. S. davė pasirašyti „popieriukus“, jai buvo paaiškinta, kad čia reikia dėl įmonės, todėl ji pasirašė. Ji nematė, kas buvo parašyta dokumentuose, nes buvo tamsu ir buvo parašyta smulkiomis raidėmis. Su ja iš anksto nebuvo tartasi dėl išperkamosios nuomos sutarties. T. S. nepaaiškino ką davė pasirašyti, apie pinigus nieko neminėjo. Išperkamosios nuomos sutartį pasirašė, tikėdamasi, kad būtent šiuo dokumentu gaus pinigus. Jei būtų atgavusi pinigus, ji būtų nutraukusi šią sutartį. Pardavusi butą, ketino gyventi pas dukrą. Ji po kiek laiko paskambino T. S., tačiau jis pasakė, kad pinigų neturi. Ji į policiją nesikreipė, nes manė, kad jis sąžiningas. Ji pasitikėjo T. S., nes jos anūkas skolinosi iš šio asmens pinigų ir buvo įkeitusi butą. Notarė pirkimo – pardavimo sudarymo metu neklausė jos, ar ji gavo pinigus. Notarė nematė, kai buvo sudaroma išperkamosios nuomos sutartis. Ji negalvojo išsipirkti butą, ji to nenorėjo. Buto kainą nustatė T. S., ji nesiginčijo dėl pasiūlytos kainos. Neskaitė sutarties teksto, nes pasitikėjo T. S..

18. 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas T. S. paaiškino, kad į jį kreipėsi L. M., ieškovės anūkas, aiškino, kad yra įkeistas turtas, kad norėtų padengti skolą ir pasiskolinti didesnę sumą. Ieškovės butas buvo įkeistas. Per kelis susitikimus, ieškovei dalyvaujant, buvo refinansuota paskola. L. M. iš pradžių mokėjo skolą, tačiau paskui nebemokėjo. Kai buvo pasakyta, kad kreipsis į antstolį, buvo sprendžiama kaip „suktis iš padėties“. Buvo susitarta nupirkti turtą ir paskui išsipirkti turtą su banko paskola. Jei nutrauks sutartį, turtas liks UAB „Turto lizingas“. Tai buvo visiems išaiškinta, ieškovė apie tai suprato. Kai buvo nemokamos įmokos, ieškovė dažniausiai sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) turi mokėti. Todėl jis informavo, jog kreipsis dėl iškeldinimo. Buvo pasiūlymai, kad ieškovė kitur išsikeltų. Buvo paaiškinta, kad tam, kad jis galėtų atgauti pinigus, jis turi parduoti butą. L. M. pinigus sumokėjo grynais, pasirašant dėl pilno atsiskaitymo. Tuo metu turtas perėjo UAB „Turto lizingas“, pinigus sumokant ieškovei už butą. L. M. tapo nebe skolininkas, o ieškovė turėjo išsipirkti butą. Ji nenorėjo kraustytis, ji gyveno kartu su anūku. Pas notarę L. M. atsiskaitė pagal hipotekos sutartį. Kai buvo atsiskaityta, tais pinigais buvo atsiskaityta su ieškove. Notarė turėjo matyti. Dalyvavo jis, L. M. ir ieškovė. Skaitė ieškovės anūkas sutartį, viską jie suprato. L. M. anksčiau nepažinojo, L. M. kreipėsi į jį dėl refinansavimo. Išperkamosios nuomos sutartis buvo pasirašyta pas notarą pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu. Notaras nebuvo supažindintas su šia sutartimi. Išperkamosios nuomos sutartį pasiūlė greičiausiai ne jis. Sutarties šabloną jis turėjo. Viskas buvo suderinta iš anksto, ne pas notarą. Jis neprisimena, kada buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis – ar prieš pirkimo – pardavimo sutartį, ar po. Sudarant išperkamosios nuomos sutartį, dalyvavo L. M.. Ši sutartis sudaryta buvo tam, kad ieškovė galėtų išsipirkti butą. Nepamena, ar žinojo apie ieškovės pajamas. Apie ieškovės ligas pasakojo, prašė 2 000 Eur paskolinti. Ieškovė pagal išperkamosios nuomos sutartį pati nemokėjo.

19. 2016 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje L. M. buvo apklaustas kaip liudytojas. Jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) N. M. (duomenys neskelbtini), todėl jai reikėjo pinigų. Buvo nuspręsta parduoti močiutės butą, todėl jis pasiūlė dėl buto pardavimo kreiptis į T. S., su kuriuo jis turėjo prieš tai piniginių reikalų. Gruodžio 19 d. jis ją parvežė pas notarą pasirašyti sutartį. Pinigai už butą buvo nesumokėti, buvo pažadėta sumokėti, kai močiutė išsikraustys. Kadangi močiutė nežinojo kada jai reiks daryti (duomenys neskelbtini), susitarė, kad pagyvens kurį laiką bute. Apie išperkamosios nuomos sutartį sužinojo pavasarį. Bandė tartis su T. S.. Dėl 2014 m. gruodžio 19 d. orderių, kuriuose užfiksuota, kad jis (L. M.) įnešė į atsakovo sąskaitą 67 389,05 Lt ir 12 610 Lt sumas, parodė, jog tą dieną tokių sumų jis neįnešė. Tai buvo gruodžio pradžioje ir buvo padengta skola. Nematė, kad pas notarę būtų pasirašomi orderiai. Jis neskaitė dokumentų, kuriuos jo močiutė pasirašinėjo. Susitikimas pas notarę buvo 16 val. Kai jis išėjo, močiutė liko su T. S.. Močiutės butas buvo įkeistas, nes jam reikėjo pasiskolinti pinigų, kada buvo įkeitimas nuimtas, jam nežinoma, pardavimo dieną turėjo būti panaikintas. Tą dieną, kai nešė pinigus atsakovui, jis pasirašė kažkokį „popieriuką“, jame lygtais buvo nurodyta data – gruodžio 9 d. Mokėjo dėl asmeninių dalykų, buvo įsiskolinimas. Jis pasirašė tą dieną, kada atnešė pinigus. 2015 m. kovo 30 d. darė pavedimą atsakovui 460 Eur. Jo paprašė, kad reikia sumokėti tokią sumą, todėl pervedė šiuos pinigus. Kadangi turėjo piniginių reikalų, todėl manė, kad dar reikia sumokėti. Su atsakovu gruodžio mėnesį buvo atsiskaitęs pagal paskolos sutartį. Jis ir močiutė pasitikėjo T. S..

20. Byloje yra pateikta tarp L. M., kaip paskolos gavėjo, E. N. M., kaip paskolos laiduotojos, ir UAB „Turto lizingas“, kaip paskolos davėjo 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartis Nr. 20140508-1. Taip pat pateikta 2014 m. gegužės 8 d. sutartinė hipoteka, kuria minėtos paskolos įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini).

21. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties, išperkamosios nuomos sutarties sudarymo bei 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų ir pajamų orderių sudarymo aplinkybes nustatinėjo ir vertino Vilniaus apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1057/2022, vėliau apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 1A-341-1121/2022, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka vertino civilinėje byloje Nr. 2K-154-697/2023.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad 2014 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „Turto lizingas“ ir L. M. dėl 40 000 Lt paskolos suteikimo, paskolos užtikrinimo grąžinimui įkeičiant E. N. M. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolinės sutarties sąlygas, kiekvieną mėnesį L. M. turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas UAB „Turto lizingas“ už jam suteiktą paskolą. L. M. kurį laiką tinkamai laikėsi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – mokėjo pinigines įmokas, tačiau po kurio laiko dėl prastos finansinės padėties (piniginių lėšų neturėjimo, taip pat aplinkybės, jog niekur nedirbo) įmokos laiku pagal sutartyje nustatytas sąlygas mokamos nebebuvo. Taip pat nustatė ir įvertino tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu juridinis asmuo UAB „Turto lizingas“, atstovaujamas bendrovės direktoriaus T. S., įgijo nukentėjusiajai E. N. M. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų Nr. 12 ir Nr. 13 bei išlaidų Nr. 0031 orderiuose užfiksuoti juridiniai faktai (past. – 2014 m. gruodžio 19 d. L. M. UAB „Turto lizingas“, atstovaujamai T. S., sumokėjo 67 389,05 Lt ir tokiu būdu galutinai atsiskaitė pagal 2014 m. gegužės 8 d. sutartį; 2014 m. gruodžio 19 d. L. M. sumokėjo UAB „Turto lizingas“, atstovaujamai T. S., 12 610,95 Lt už suteiktas finansines konsultacijas; T. S. sumokėjo 80 000 Lt E. N. M. už perkamą butą, adresu (duomenys neskelbtini)) įvyko iš tiesų ir atitinka objektyvią tiesą“. Konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiuose Nr. 12 ir Nr. 13, taip pat kasos išlaidų orderyje Nr. 0031 nurodyta netikra informacija (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-1121/2022, motyvuojamosios dalies 33-35 punktai, 40 punktas ir 43 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023, išnagrinėjo nuteistųjų T. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir UAB „Turto lizingas“ atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir nutarė kasacinius skundus atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad T. S., būdamas UAB „Turto lizingas“ direktorius ir atstovaudamas bendrovės interesams, bendraudamas su nukentėjusiąja E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties klausimais (t. y. dėl L. M. suteiktos 40 000 Lt paskolos grąžinimo užtikrinimo, įkeičiant jai priklausantį butą, taip pat telefonu tariantis dėl L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygų pagerinimo), sudarė nukentėjusiajai patikimo asmens įspūdį. T. S., tuo pasinaudojęs ir melagingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 50 min. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį, notarės paruoštą pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta, kad notarės pateikta pasirašyti yra anksčiau su T. S. aptarta L. M. paskolos sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama juo pasirašė. Be to, T. S. ruošėsi svetimo turto – buto įgijimui apgaule, nes, 2014 m. gegužės 8 d. sudarydamas paskolos sutartį itin nenaudingomis L. M. ir nukentėjusiajai E. M. M. (įkeičiant jai priklausantį butą) sąlygomis bei suteiktos paskolos sumą 2014 m. gruodžio 19 d. dirbtinai padidindamas, t. y. įtraukdamas 12 610,95 Lt neadekvataus dydžio finansines paslaugas dėl tos pačios sutarties sudarymo, sukūrė L. M. praktiškai neįvykdomas finansines sąlygas. Tokiu būdu T. S. apgaule UAB „Turto lizingas“ naudai įgijo didelės vertės svetimą E. N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą (butą), kurio vertė 29 251,60 Eur (101 000 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad T. S. sukčiavimas pasireiškė pažadu sudaryti nukentėjusiosios E. M. M. anūkui L. M. geresnes 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas (t. y. sumažinti paskolos grąžinimo įmokas), šio pažado neketino tesėti. Prieš atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuteistasis T. S. įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, nes jos anūkui jo atstovaujama bendrovė suteikė paskolą verslo pradžiai, o vėliau, L. M. susidūrus su finansiniais sunkumais, pažadėjo padėti mažinant paskolos grąžinimo įmokas. Taip T. S., nutylėdamas tikruosius savo ketinimus nevykdyti duoto pažado ir apgaule bendrovės naudai užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, įtikino E. N. M. pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį, nors nukentėjusioji, nežinodama tikrųjų jo ketinimų ir juo pasitikėdama, buvo įsitikinusi, kad 2014 m. gruodžio 19 d. notarų biure pasirašo sutartį, kuria jos anūkui bus pagerintos paskolos sutarties sąlygos mokant mažesnes įmokas. Šie T. S. veiksmai patvirtina jo apgaulę, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, jo atstovaujamos UAB „Turto lizingas“ naudai užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, kuris neabejotinai susiformavo dar iki turto įgijimo momento. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. S., atstovavusio juridinio asmens interesams, nusikalstamų veiksmų pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, padarė pagrįstą išvadą, kad T. S., atlikdamas prieš tai aptartus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos jo vadovaujamai bendrovei ir daromos žalos nukentėjusiajai pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad tarp nuteistojo T. S., atstovavusio juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ interesams, ir nukentėjusiosios E. N. M. susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes T. S., turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti susitarimo, klaidino nukentėjusiąją dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę nukentėjusiajai apsisprendžiant sudaryti jai nenaudingą sandorį pagal T. S. sumanytą schemą, į kurią buvo įtrauktas nukentėjusiosios anūkas L. M., kuris dėl nepavykusio verslo projekto buvo spaudžiamas turimos paskolos, todėl turėjo interesą bet kokiomis sąlygomis ją refinansuoti, dėl to nebuvo rūpestingas bei juo pasitikėjusiai močiutei E. N. M. atsakingai nepaaiškino, kad būtų dėmesinga ir nepasitikėtų visais T. S. atliekamais sutarties pakeitimo veiksmais. Be to, E. N. M., jį sudarydama, neišreiškė valios prarasti turtą (butą) kaltinime nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje įvertintos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog T. S. pagaminti netikri dokumentai, t. y. UAB „Turto lizingas“ 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiai Nr. 12 ir Nr. 13 bei kasos išlaidų orderis Nr. 0031, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios finansinės operacijos, panaudoti sukčiaujant (t. y. kasos pajamų orderių pagrindu buvo išregistruotas nukentėjusiosios butas iš hipotekos, kad be jokių suvaržymų pagal jo pateiktas sąlygas notarė galėtų parengti pirkimo–pardavimo sutartį ir pan.), siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą bendrovės naudai.

25. Taigi, baudžiamojoje byloje konstatuota, kad UAB „Turto lizingas“ vadovas T. S. pagamino netikrus dokumentus – kasos pajamų orderius Nr. 12 ir Nr. 13, taip pat kasos išlaidų orderį Nr. 0031, kad juose užfiksuotos realiai neįvykusios finansinės operacijos. Todėl priešingai nei šioje civilinėje byloje teigė atsakovo atstovas T. S., bendrovė iš L. M. ginčijamų sandorių sudarymo dieną negavo orderiuose Nr. 12 ir 13 nurodytų sumų, taip pat ieškovei faktiškai nebuvo sumokėta suma, nurodyta kasos išlaidų orderyje Nr. 0031. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties esmės – t. y. ji manė, kad bus sudarytos palankesnės jos anūkui L. M. paskolos grąžinimo sąlygos, kad E. N. M. neišreiškė valios prarasti turtą (butą). Nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą ieškovė teismui teikė paaiškinimus, kad ji norėjo parduoti butą, nes jai buvo reikalingi pinigai (duomenys neskelbtini) atlikti. Baudžiamajame procese E. N. M. paaiškino, kodėl keitėsi jos pozicija dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo – ji nurodė, kad civilinio proceso metu atstovas advokatas jai patarė laikytis versijos, jog ji norėjo parduoti butą, tačiau tai padariusi negavo pinigų, o kasos pajamų orderiuose nurodyta informacija yra klaidinga (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio 44 punktą). Civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą ieškovė buvo atstovaujama advokato. Kadangi ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir yra garbingo amžiaus, tikėtina, kad kokios pozicijos laikytis ir kokius paaiškinimus teikti byloje jai patarė advokatas, siekiant laimėti bylą. Nors ieškovės civiliniame procese teikti paaiškinimai neatitinka baudžiamojoje byloje teiktų paaiškinimų, teismas, įgyvendindamas jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, atsižvelgia į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos bylai išnagrinėti ir yra susijusios su nagrinėjamu dalyku. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nustatyta, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl 2014 m. gruodžio 19 d. pasirašomos sutarties esmės (tikslo). Ieškovė tikėjosi, jog bus pasirašyta jos anūko paskolos keitimo geresnėmis sąlygomis sutartis. Ieškovė neturėjo tikslo prarasti butą (nors civilinėje byloje dėstė, jog norėjo parduoti butą), todėl, pasirašydama ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį, negalėjo išreikšti tokios valios. Pažymėtina, kad ieškovės anūkas L. M. turėjo finansinių įsipareigojimų atsakovui ir finansinių sunkumų, todėl ieškovė, norėdama padėti jam, be to, pasitikėdama T. S. (apie tai teismo posėdyje dėstė tiek ieškovė, tiek jos anūkas L. M.), galėjo pasirašyti siūlomas sutartis, neskaitydama jų turinio. Teismas sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškovei taikyti civilinių santykių dalyvio atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, tuo labiau, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir yra garbingo amžiaus.

26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarė T. S. panaudojus apgaulę, t. y. ieškovei neatskleidus kokia iš tiesų bus sudaryta sutartis, iš anksto neaptarus sutarties sąlygų ir jų neatskleidus. Ieškovė nesiekė prarasti, taigi, parduoti savo butą, todėl pasirašydama sutartį, negalėjo išreikšti tokios valios. Dėl aptartų aplinkybių tarp ieškovės ir atsakovo 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), remiantis CK 1.91 straipsniu. Pripažinus sandorį negaliojančiu, CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu šalys turi grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sandorį. Iš esmės tokia pati taisyklė įtvirtinta CK 6.145 straipsnio 1 dalyje. Aptariamu atveju ieškovė pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš atsakovo pinigų negavo, todėl restitucija taikoma, ieškovei grąžinant pagal sutartį atsakovui perduotą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pripažinus buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, konstatuotina, kad atsakovė neteisėtai įgijo ieškovei priklausantį butą. Dėl šios priežasties atsakovas negali reikalauti iškeldinti iš ginčo buto jo teisėtą savininką – t. y. ieškovę, todėl priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl ieškovės iškeldinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

27. Bylą nagrinėjant pirmą kartą civilinio proceso tvarka apie išperkamosios nuomos sutarties sudarymą ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neketino išsipirkti butą. Ieškovė negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl šią sutartį pasirašė. Iš duotų paaiškinimų galima spręsti, jog ji nesuprato, kokia šios sutarties esmė (paaiškino, kad ji manė, jog šiuo dokumentu gaus pinigus, kad kai būtų atgavusi pinigus, ji būtų nutraukusi sutartį). Tai, kad ši sutartis ieškovei buvo pateikta pasirašyti apgaulės būdu, t. y. neatskleidus ir nepaaiškinus ieškovei jos esmės, patvirtina ir tai, kad šią sutartį parengė pats atsakovo atstovas T. S., labiau tikėtina, kad dėl jos sudarymo su ieškove iš anksto nebuvo tartasi (tokį vertinimą suponuoja tai, kad ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, vis dar nesuprato šios sutarties esmės), ji buvo pasirašyta tą pačią dieną, kaip ir pirkimo – pardavimo sutartis, be to, notarė apie jos sudarymą nebuvo informuota. Tokią išvadą suponuoja ir šios sutarties sudarymo aplinkybės – ieškovė tikėjosi, jog pas notarą bus parengta sutartis, kuri pakeis anūkui paskolos grąžinimo sąlygas. Todėl šiuo atveju galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė manė, jog išperkamosios nuomos sutarties sudarymas yra vienas iš dokumentų, reikalingų paskolos grąžinimo pakeitimo klausimams išspręsti. Tokį ieškovės įvertinimą galėjo nulemti ir tai, kad išperkamosios nuomos sutarties viena iš sudedamųjų dalių buvo (yra) įmokų grafikas, kuriame yra išdėstyti įmokos dydžiai ir datos. Ieškovė galėjo spręsti, jog grafikas yra susijęs su paskolos mokėjimo pakeitimu (Baudžiamajame procese E. N. M. neneigė, kad matė grafiką, todėl suprato, kad 2014-05-08 paskolos sutarties sąlygos yra keičiamos į palankesnes, t. y. vietoje 1 110 Lt mėnesinės įmokos, po sutarties sudarymo bus mokamos 800 Lt įmoka (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-10-10 nuosprendžio 48 punktas)). Todėl teismas byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad ieškovė išperkamąją nuomos sutartį pasirašė esant atsakovo atstovo T. S. apgaulei – t. y. nuo jos tyčia nuslepiant sutarties esmines sąlygas (jos esmę ir paskirtį), ieškovė neketino (neišreiškė valios) sudaryti tokio pobūdžio sutartį, todėl yra pagrindas išperkamosios nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), vadovaujantis CK 1.91 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės sumų, numatytų išperkamosios nuomos sutarties grafike. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimai jo naudai iš ieškovės priteisti 1 390,18 Eur skolos ir 831,39 Eur delspinigių, apskaičiuotų remiantis išperkamosios nuomos sutarties nuostatomis, atitinkamai ir reikalavimas iš ieškovės priteisti procesines palūkanas, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė pirkimo – pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį pripažinti niekinėmis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ex officio teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 36 punktas; 2022 vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas). Kadangi ieškovė ieškinyje neišdėstė, kodėl sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais, o teismas nenustatė akivaizdaus pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais, šioje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti.

29. Ieškovė reiškia reikalavimus pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį negaliojančiomis, panaikinti minėtų sandorių teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų kadastre.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 22 punkte numatyta, kad Registro objektai Registre įregistruojami, išregistruojami arba jų duomenys keičiami pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų (toliau – duomenų teikėjai) prašymus įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius Registro objektų atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ir (arba) Registro objektų duomenų pasikeitimą, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis. Šių nuostatų 20.4.2 punkte numatyta, kad teismo sprendimas yra dokumentas, kuriuo remiantis įregistruojami, išregistruojami Registrų objektai arba keičiami jų duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 dalies b punkte numatyta, kad prašymą dėl Registro objekto registravimo turi teisę pareikšti dėl nuosavybės teisės teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai.

32. Taigi, pripažinus sandorį, kurio pagrindu buvo atlikta teisinė juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, registracija VĮ Registrų centre, negaliojančiu, tai lemia ir duomenų, susijusių su minėtu turtu (juridinių faktų), pakeitimą VĮ Registrų centre (Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre). Šiuo atveju atskiro teismo sprendimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties ir išperkamosios nuomos sutarties teisinės registracijos Nekilnojamojo turto kadastre panaikinimo, pripažinus minėtas sutartis negaliojančiomis nėra reikalingas, nes ieškovė dėl juridinių faktų panaikinimo / pakeitimo gali atlikti pati, kreipdamasi į VĮ Registrų centrą su prašymu, pateikdama įsiteisėjusį sprendimą. Dėl šios priežasties teismas ieškovės reikalavimus dėl sandorių teisinės registracijos panaikinimo laiko pertekliniais ir nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinę bylą toje dalyje, kurioje ieškovė reiškia reikalavimus pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį negaliojančiomis, panaikinti minėtų sandorių teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų kadastre, nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje priimamas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį iš esmės tenkinant, o atsakovo priešieškinį atmetant (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Iš esmės patenkinus ieškovės ieškinį, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti byloje pastarosios patirtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi ieškovei atidėjo 695 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-04 nutartimi ieškovei atidėjo 685 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo nutarties (sprendimo) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Už teiktą apeliacinį skundą ieškovė yra sumokėjusi 10 Eur žyminio mokesčio. Už prašymų dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pateikimą ieškovė sumokėjo 663 Eur žyminio mokesčio.

36. Byloje buvo išduotas 2017 m. kovo 24 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1664-235/2016 dėl 695 Eur žyminio mokesčio ir 17,94 Eur pašto išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą iš E. N. M.. Yra antstolio Dariaus Stakeliūno 2019 m. sausio 30 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Patvarkyme nurodyta, kad 712,94 Eur skolos sumokėjimas yra visiškai įvykdytas. Todėl teismas laiko, kad šioje byloje ieškovė patyrė 712,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama 695 Eur žyminio mokesčio ir 17,94 Eur pašto išlaidų.

37. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje priėmus ieškovei naudingą procesinį sprendimą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama iš viso 1 385,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (695 Eur + 17,94 Eur + 10 Eur + 663 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą, būtų sumokėjusi 685 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-04 nutartimi buvo atidėtas iki teismo nutarties (sprendimo) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Byloje priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, 685 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą priteisiami iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Atnaujinus byloje procesą, teismas papildomai patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje priimamas ieškovei naudingas procesinis sprendimas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

40. CPK 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Atsižvelgiant į tai, byloje priėmus naują sprendimą, netenka galios, remiantis šioje byloje priimtais procesiniais sprendimais, išduoti vykdomieji raštai: 2017 m. kovo 24 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1664-235/2016 dėl 695 Eur žyminio mokesčio ir 17,94 Eur pašto išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą iš E. N. M.; 2017 m. balandžio 27 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1664-235/2016 dėl ieškovės E. N. M. iškeldinimo iš atsakovui UAB „Turto lizingas“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovei kitos gyvenamosios patalpos; 2017 m. balandžio 27 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1664-235/2016 dėl 1 390,18 Eur skolos ir 831,39 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 023,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, 465,85 Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų priteisimo iš ieškovės E. N. M. atsakovui UAB ,,Turto lizingas“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

priimti civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 naują sprendimą.

Ieškovės E. N. M. ieškinį iš esmės tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2014 m. gruodžio 19 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją – ieškovei E. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti pagal minėtą sutartį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Turto lizingas“, juridinio asmens kodas 303106378, perduotą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp ieškovės E. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“, juridinio asmens kodas 303106378, 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2014121901.

Priteisti ieškovei E. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“, juridinio asmens kodas 303106378, 1 385,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“, juridinio asmens kodas 303106378, į valstybės biudžetą 685,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio, kurie turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“, juridinio asmens kodas 303106378, į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nutraukti civilinę bylą toje dalyje, kurioje ieškovė E. N. M. ieškinyje prašo pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį negaliojančiomis, panaikinti minėtų sandorių teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų kadastre.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“, juridinio asmens kodas 303106378, priešieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 3 dalimi, byloje priėmus naują sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-255-794/2017, netenka teisinės galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė