Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė E. N. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir panaikinti sandorio teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto centriniame duomenų kadastre, pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2014121901 ir panaikinti sandorio teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto centriniame duomenų kadastre. Pripažinus 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti ieškovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad ieškovė su atsakovu UAB „Turto lizingas“, atstovaujančiu direktoriumi T. S., 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė butą už 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Minėta sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovei grynaisiais pinigais sumokėti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną iki sutarties patvirtinimo momento (pirkimo – pardavimo sutarties 3.3. punktas). Šalys šią sutartį pasirašė. Ieškovė parašu ant kasos išlaidų orderio patvirtino, jog 80 000 Lt (23169,60 Eur) sumą gavo, tačiau sutarties pasirašymo dieną sutarta pinigų suma išmokėta nebuvo, nurodžius, jog tokios didelės grynųjų pinigų sumos atsakovo atstovas sutarties pasirašymo dieną nepasiėmė, ir patikinus, jog pinigus ieškovė gaus artimiausiu metu. Ieškovė, būdama garbingo amžiaus, pasitikėjo atsakovu. Po ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė paprašė leisti 3 mėnesius pagyventi parduodamame bute iki ji išsikels su visais daiktais gyventi pas dukrą. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu sutiko tik su sąlyga, jog bus pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis. Ieškovė, pasitikėdama atsakovu, 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė su atsakovu išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201421901, pagal kurią įsipareigojo atsakovui iki 2024 metų sumokėti 80 000 Lt (23 188 Eur) pagal ginčo buto išperkamosios nuomos kainą, mokėdama kas mėnesį po 800 Lt ( 231 Eur). Atsakovas patikino, kad ieškovei išsikėlus iš buto ši išperkamosios nuomos sutartis bus anuliuota ir ji formaliai reikalinga tik siekiant užtikrinti, kad ieškovė laiku išsikels iš parduoto buto. Atsakovas savo įsipareigojimo ieškovei grynaisiais pinigais sumokėti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą už parduotą butą pagal 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdė. Atsakovas pagrasino, kad jis ją iškraustys iš buto ir ji liks jam skolinga, jeigu ieškovė laiku nepradės mokėti įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė tik tuomet suvokė, kad yra atsakovo apgauta ir pinigų už parduotą butą iš atsakovo niekada neatgaus. Ieškovė ne tik kad negavo 80 000 Lt (23 169,60 Eur) už parduotą butą, bet dar ir liko skolinga 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pagal išperkamosios nuomos sutartį. Vadinasi, tikrieji šalių ketinimai buvo skirtingi – ieškovės tikroji valia buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį butą ir už jį gauti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą, o atsakovo – neatlygintinai, apgaulės būdu įgyti nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą. Atsakovas pažeidė esminę sutarties sąlygą, kadangi neatsiskaitė su ieškove. Taip pat atsakovas įkalbėjo pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtinti, kad pinigus ieškovė jau yra gavusi, nors jokios dalies pinigų sumos atsakovas nebuvo sumokėjęs. Atsakovas dėl nesąžiningų veiksmų, veikdamas tiesiogine tyčia ir apgaulės būdu įkalbėjo ieškovę pasirašyti ir išperkamosios nuomos sutartį, nuo kurios pasirašymo momento ieškovei kilo prievolė atsakovui sumokėti 80 000 Lt (23 169,60 Eur).Atsakovas UAB „Turto lizingas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę iš neteisėtai valdomo atsakovui UAB „Turto lizingas” nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovei kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 390,18 Eur skolos ir 831,39 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad sutartyje minima pinigų suma ieškovei buvo sumokėta ir atsakovo veiksmuose sudarant ginčo pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo jokių tyčinių ar nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų buvusi paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudarant šią sutartį šalių ketinimai buvo skirtingi. Ieškovė į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi praėjus daugiau nei vienuolikai mėnesių nuo sutarties sudarymo. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl neva nesumokėtos 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumos. Ieškovė pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį ir siekdama išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo klaidina teismą neva buvo apgauta.Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kadangi jai reikėjo pinigų. Ieškovė, siekdama gauti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą, pardavė atsakovui butą, o gavusi pinigus ieškovė paprašė ne tik pagyventi jau atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, bet ir mokėti įmokas tam, kad galėtų įgyti buto nuosavybės teisę atgal. Atsakovas su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko ir šalys pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2014121901. Ieškovės tikroji valia buvo parduoti jai nuosavybės priklausantį butą ir už jį gauti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą, o ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai neva ji norėjo parduotame bute pagyventi iki kol persikraustys pas savo dukterį visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė tiek sudarydama 2014 m. gruodžio 19 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, tiek 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį, suprato sudaromų sutarčių turinio prasmę bei pasekmes, siekė minėtas sutartis sudaryti, be to, kartu su ja dalyvavo ir jos anūkas L. M.. Ieškovės teiginys, neva išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta tik atsakovui siekiant užsitikrinti, kad ieškovė išsikels po trijų mėnesių iš buto, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pagal sudarytą išperkamosios nuomos sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi laiku ir tinkamai mokėti eilines įmokas, nurodytas mokėjimų grafike, taip pat vykdyti kitas išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Tačiau ieškovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pagal išperkamosios nuomos sutarties mokėjimų grafiką mokėjimų neatliko. Atsakovui susisiekus su ieškove, ji pažadėjo, kad jos anūkas L. M. perves atsakovui susidariusį įsiskolinimą. 2015 m. kovo 30 d. ieškovės anūkas L. M. dalį, t. y. 462 Eur susidariusio ieškovės įsiskolinimo sumokėjo, tačiau po to jokių mokėjimų neatliko. 2015 m. rugsėjo 11 d. atsakovas ieškovei pateikė Pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, kurioje prašė nurodytais terminais sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovė į šį pranešimą nesureagavo, per Pretenzijoje nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengė, ko pasėkoje atsakovas 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė Pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad ieškovė sumokėtų susidariusį įsiskolinimą bei delspinigius, taip pat sumokėtų visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, susijusias su butu, atsiskaitytų už komunalines bei ryšio paslaugas ir išsikeltų iš nuomojamo buto. Ieškovė pažeidė išperkamosios nuomos sutarties sąlygas dėl piniginių įsipareigojimų, sutartyje nustatytais terminais piniginių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas, vadovaudamasis išperkamosios nuomos sutarties 8.1.1. punkte įtvirtinta teise, vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Nuo sutarties nutraukimo dienos ieškovė neteko teisės išpirkti buto ir toliau juo naudotis, privalėjo išsikraustyti iš buto bei atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, tačiau to nepadarė. Kadangi ieškovė bute gyvena be teisinio pagrindo, atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Pagal Sutarties priedą, t. y. įmokų grafiką ieškovė nuo 2015 m. sausio 19 d. kiekvieną mėnesį privalėjo mokėti po 800,00 Lt (231,70 Eur). Pagal Sutartį už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos ieškovė įsipareigojo mokėti delspinigius po 0,5 procento per dieną nuo sumos, kurią ieškovė yra skolinga pagal Įmokų grafiką (išperkamosios nuomos sutarties 5.3. punktas). Ieškovės anūkui L. M. sumokėjus 2015 m. kovo 30 d. 462 Eur, buvo padengti 2015 m. sausio mėn., 2015 m. vasario mėn. ir 2015 m. kovo mėn. delspinigiai, taip pat 2015 m. sausio mėn. įmoka bei dalis 2015 m. vasario įmokos. Ieškovė įmokų pagal Sutarties priedą, t.y. Įmokų grafiką daugiau neatliko ir iki Sutarties nutraukimo liko atsakovui skolinga 1 713,16 Eur skolos ir 173,77 Eur delspinigių.Ieškovė atsiliepime į priešieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Turto lizingas“ direktorius T. S. buvo jos anūko L. M. draugas ir sandorių sudarymo metu tai buvo tas asmuo, kuriuo ji besąlygiškai pasitikėjo. Ieškovė neprivalo vykdyti prievolių, kurios sudarytos nesąžiningai. Notarė J. K. su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė kad tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad sutarties turinys jiems suprantamas. Ieškovė negalėjo nesuvokti, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ji parduoda butą atsakovui ir kartu patvirtina, kad už parduodamą butą yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji buvo apgauta ir (ar) buvo pasinaudota jos garbingu amžiumi. Sandorio sudarymo metu jai, notarei, nekilo jokių abejonių dėl ieškovės gebėjimo suvokti pirkimo-pardavimo sutarties turinio esmę. Ieškovė, pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį (3.3 punktas), patvirtino, kad visą buto kainą 80 000 Lt pirkėjas (atsakovas) sumokėjo pardavėjui-ieškovei grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną. Informacijos apie ketinimus pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį šalys pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu neatskleidė. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ieškovės reikalavimą dėl sandorio teisinės registracijos panaikinimo prašė spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. N. M. ieškinį atsakovui UAB „Turto lizingas“ dėl 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2014121901 pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis tenkinti, bei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl teisminio nagrinėjimo metu ieškovės bei jos atstovo pateiktų išaiškinimų dėl konkrečių buvusių faktinių bylos aplinkybių, o vienašališkai remdamasis tik atsakovo pateiktomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, priėmė subjektyvaus pobūdžio sprendimą. Teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, neteisingai vertino byloje esančius faktus bei netinkamai vadovavosi materialinėmis teisės normomis.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis vieninteliu įrodymu, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d kasos išlaidų orderiu, ant kurio ieškovė yra pasirašiusi, traktuoja ieškovės pinigų gavimo faktą. Ieškovė pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino visą tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. su atsakovu, pasirašydama buto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarę J. K., kasos išlaidų orderio nepasirašinėjo, o po apsilankymo pas notarę šalys nuvyko į kavinę, kur pasirašė kasos išlaidų orderį ir išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovas aplinkybes aiškino priešingai, nurodydamas, kad pas notarę šalys pasirašė ne tik buto pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir kasos išlaidų orderį bei išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovo teiginių notarė nepatvirtino ir nurodė, kad šalys buto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu notaro biure jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo. Kasos išlaidų orderyje ieškovė pinigų gavimą patvirtino tik savo parašu, tačiau ranka gautos pinigų sumos orderyje neįrašė, kadangi skiltyje apie pinigų gavimą buvo iš anksto techninėmis priemonėmis jau įrašyta 80 000 Lt (23169,60 Eur) pinigų suma. Atsakovas, apklausiamas pirmos instancijos teismo metu, negalėjo paaiškinti kur ir kada jis kasos pajamų orderį atspausdino. Apklausta notarė taip pat nenurodė, jog atsakovas būtų kažkokia forma ką nors pas ją spausdinęs. Toks kasos išlaidų orderis neatitinka 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 nustatytų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 ir 6 punktų, todėl tokiu dokumentu, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu, teismas remtis neturėjo pagrįsto pagrindo. Šiuo atveju, ne pinigų gavėjas, t. y. ne ieškovė, tariamai gaudama 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą, raštu patvirtino apie pinigų gavimą, o pinigų davėjas, t. y. atsakovas, dar prieš duodamas pasirašyti ieškovei kasos išlaidų orderyje, iš anksto buvo įrašęs mokėtiną sumą, ją atsispausdinęs kompiuteriu. Pirmosios instancijos teismas apie šiuos veiksmus sprendime nieko nepasisakė ir priešingai akcentavo ieškovės kaltę. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė sandorio sudarymo metu gebėjo suvokti pirkimo-pardavimo sutarties turinio esmę, nepagrįstai nevertino tos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja į pensiją yra išėjusi jau daugiau nei dvidešimt metų, todėl civiliniai teisiniai santykiai yra įgavę visiškai kitokį pobūdį. Be to, ieškovei, kaip ankstesnės kartos žmogui, pasitikėjimas yra vertybė, kuria ieškovė grindė savo veiksmus su atsakovu. Todėl, pirmos instancijos teismo argumentas, kad ji kažkada dirbo prekybos sferoje yra deklaratyvus ir abstrahuotas į menamą gebėjimą tinkamai vertinti susidariusią situaciją.Atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti apskaitos registro duomenis už 2014 metus, tačiau jis pateikė tik abejotino turinio kasos knygos išrašą. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog pastarasis 2014 m. gruodžio 19 d. būtų disponavęs 80 000 Lt (23 169,60 Eur) suma, nepateikė. Vadinasi, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas bei įrodinėja pats atsakovas, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo disponuojama tokia suma, kuri tariamai buvo sumokėta ieškovei. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė realiai gavo pinigus, t. y. šios faktinės aplinkybės nepatvirtina nei ieškovė, nei sandorio pasirašymo metu buvęs L M.s, nei notarė J. K.. Skundžiamame sprendime klaidingai aiškinama tarp šalių pasirašyta išperkamosios nuomos sutarties paskirtis. Pirmos instancijos teismas besąlygiškai tikėdamas atsakovo pateiktomis aplinkybėmis, nesiaiškino, kokiam tikslui tą pačią buto pirkimo-pardavimo sutarties dieną buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis. Atsakovas aiškino, kad ieškovė buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu gavo pinigus, o tuomet persigalvojo ir paprašė ne tik pagyventi jau atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, bet ir mokėti įmokas tam, kad galėtų įsigyti buto nuosavybės teisę atgal. Kadangi tariamai atsakovas su tokiu pasiūlymu sutiko, šalys pasirašė išperkamosios nuomos sutartį. Toks faktinių bylos aplinkybių aiškinimas yra absoliučiai nelogiškas, niekuo nepagrįstas, iš esmės neišanalizuotas, todėl teismo turėjo būti vertintinas kritiškai. Logine prasme yra absoliučiai nesuvokiama ir nepaaiškinama, kokiam tikslui pardavinėti butą, kad tą pačią dieną sudarinėti to paties buto išperkamosios nuomos sutartį, žinant ieškovės gaunamas pajamas ir sveikatos būklę. Išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimo metu ieškovei būtų 87 metai, jos kasmėnesines pajamas sudaro tik 240 Eur, t. y. tokio dydžio suma, kad realiai vykdyti išperkamosios nuomos sąlygų, kas mėnesį mokant po 800 Lt (230 Eur) nebūtų įmanoma. Atsižvelgus į šalių aiškinimus ir parodymus pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad ieškovė nesuvokė tikrosios išperkamosios nuomos sandorio esmės bei atskirų jos sąlygų. Sutartis buvo pasirašinėjama kavinėje, iš karto po apsilankymo pas notarę, net neįsigilinus į jos turinį, atsakovo traktuojama dėl visai kitų tikslų.Pirmos instancijos teismo sprendime klaidingai teigiama, kad ieškovės siekį sudaryti 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį bei ateityje išsipirkti butą patvirtina tai, kad ieškovės anūkas L. M. 2015 m. kovo 30 d. atsakovui pervedė 462 Eur sumą. Minėtas pavedimas nėra susijęs su išperkamosios nuomos įmokomis ar delspinigiais, kadangi atliktas pavedimas dėl kitų paskolinių santykių, kurie jau anksčiau buvo susiklostę tarp jo ir atsakovo, ir tai neturi nieko bendro su tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi. Tai, kad realiai tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo vykdomos išperkamosios nuomos sąlygos patvirtina ir tai, kad nuo minimos sutarties sudarymo dienos ieškovė nė karto atsakovui neatliko pavedimo įmokos pagal tariamai buvusį mokėjimo grafiką.Ieškovė pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, dėl ko į teismą su ieškiniu kreipėsi ne iš karto, o po vienuolikos mėnesių. Ieškovės išsikraustymas iš buto buvo susijęs ne tik su laukiamu atsakovo pinigų sumokėjimu, bet ir daktarų išvadomis dėl jos sveikatos būklės ir planuojamos atlikti operacijos datos. Praėjus šešiems mėnesiams nuo buto pirkimo-pardavimo bei išperkamosios nuomos sutarties sudarymo dienos, ieškovė iš gydytojų sužinojo, kad jos sveikatos būklė yra per silpna, todėl jai daryti širdies operaciją būtų per daug rizikinga. Po to, kai ieškovei buvo galutinai gydytojų išsakytos išvados, ji ėmė spręsti su atsakovu susiklosčiusią situaciją. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl pinigų sumokėjimo, tačiau jis į prašymus nereagavo. Po ieškovės išsakytų teiginių, kad ji kreipsis į teismą, atsakovas ėmėsi veikti pagal išperkamosios nuomos sutartį, t. y. su pretenzija kreipėsi tik tada, kuomet ieškovė pradėjo reikalauti sumokėti pinigus, o apie išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą pareiškė praėjus beveik 11 mėnesių. Abu ieškovės sandoriai sudaryti atsakovo nesąžiningų ir tyčinių veiksmų pasėkoje, vienu atveju nesumokant ieškovei pinigų už parduodamą butą, o kitu - įpareigojant ieškovę mokėti atsakovui pinigus pagal išperkamosios nuomos sutartį už butą, už kurio pardavimą pinigų negavo. Šiuo atveju išperkamosios nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu galima vertinti kaip apsimestinę, o buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą apgaulės būdu, siekiant neatsiskaičius su ieškove užvaldyti jos turtą, vertinti per CK 1.91 straipsnio nuostatas. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, teisinį ieškinio pagrindą nurodė CK 1.91 straipsnį ir 1.87 straipsnį, t. y. dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė prašė pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.91 straipsnio (sudaryto dėl apgaulės) pagrindu, o išperkamosios nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinys pareikštas šių abiejų sandorių kontekste, kadangi tik tuomet galima įvertinti atsakovo veiksmų tikrąją valinę prasmę, t. y. kad atsakovo tikslas buvo apgaulės būdu užvaldyti ieškovės butą, nesumokant pinigų už sandorio metu įgytą turtą, tam pridengti panaudojant kitą sandorį, t. y. minėtą išperkamosios nuomos sandorį, kuris buvo sudarytas neva ieškovei persigalvojus dėl buto pardavimo ir leidžiant pagyventi bute.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad turėjo tikslą butą parduoti, kas reiškia, kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsispindėjo ieškovės tikrasis ketinimas ir valia. Ieškovė taip pat pripažino, kad pardavusi turtą ji norėjo jame pagyventi, todėl natūralu, kad tą pačią dieną buvo sudaryta ir išperkamosios nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė už užmokestį galėjo butą naudoti ir valdyti. Atsakovas, būdamas verslininku, neturėjo pagrindo duoti ieškovei naudotis būtų neatlygintai, nes tai pažeistų atsakovo veiklos tikslus. Išperkamosios nuomos sutartis ieškovės pasirašyta ant kiekvieno lapo, kas patvirtina, jog ieškovė buvo tinkamai supažindinta su sutarties sąlygomis. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog ginčo sutartys buvo sudarytos panaudojus apgaulę.Atsakovas pateikė įrodymus – kasos knygos kopijas, patvirtinusias, jog atsakovas sutarties sudarymo metu turėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur) lėšų sumą. Be to, net jeigu ieškovė ir būtų įrodžiusi faktą, jog atsakovas sutarties sudarymo metu nedisponavo šia lėšų suma, jos argumentai būtų atmesti ir laikytini kaip nesusiję su byla.Ieškovė ieškiniu turto pirkimo-pardavimo sandorio neginčijo remiantis jo apsimestinumu, o argumentus dėl sandorio apsimestinumo nurodė baigiamojoje kalboje ir apeliaciniame skunde. Ieškovės anūkas L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo sutarčių sudarymo metu buvo visiškai atsiskaitęs su atsakovu, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad 2015 m. kovo 30 d. anūko atlikta įmoka buvo pagal kitas su atsakovu sudarytas sutartis. Įmokos atlikimo dieną atsakovo ir L. M. jokie teisiniai santykiai nesiejo, todėl šio liudytojo įvykdytas mokėjimas buvo atliktas pagal ieškovės ir atsakovo išperkamosios nuomos sutartį.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė pažeidė išperkamosios nuomos sutarties sąlygas dėl piniginių įsipareigojimų, sutartyje numatytais terminais įmokų nemokėjo, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė išperkamosios nuomos sutartį.Ieškovės anūkui L. M. sumokėjus 2015 m. kovo 30 d. 462 Eur, ieškovė įmokų pagal sutarties priedą, t. y. įmokų grafiką daugiau neatliko ir iki sutarties nutraukimo liko atsakovui skolinga ne tik nesumokėtų įmokų, bet ir delspinigių atsakovui sukeldama žalą ir nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir jo naudai priteisė iš ieškovės pagal išperkamosios nuomos sutartį atsiradusią skolą ir delspinigius.Tretieji asmenys Vilniaus m. 45 notarų biuras ir Valstybinė įmonė Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.