Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-341-1121/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-10
Bylos Nr.: 1A-341-1121/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00315-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Paulius Veršekys (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis: T. S., "Turto lizingas"
Nukentėjusysis: E. N. M.
Civilinis ieškovas: E. N. M.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Prokuroras: Viilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Valentas Gritė
Advokatai: Mindaugas Paukštė, Evelina Trukšinienė, Audrius Juozapavičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-1121/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00315-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei, Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,išteisintajam T. S., gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui,išteisintojo juridinio asmens UAB „A“ atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,nukentėjusiajai E. N. M. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės (toliau – prokuroras), nukentėjusiosios E. N. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – nukentėjusiosios atstovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo –

T. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Juridinis asmuo UAB „A“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieškovės E. N. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant civilinei ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atmestas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nukentėjusiajai E. N. M..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. T. S. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą (past. – BK 300 straipsnio 1 dalis), o būtent: T. S., nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „A“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad apmokėta 67 389,05 Lt (šešiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt devyni litai ir penki centai) pagal 2014 m. gruodžio 9 d. PRIEDĄ NR. (duomenys neskelbtini), prie Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duota T. S. ir tą žinomai netikrą dokumentą 2014 m. gruodžio 19 d., būdamas (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), apie 15.50 val., T. S. panaudojo duodamas pasirašyti L. M. ir vėliau šį netikrą dokumentą įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, t. y. tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

2. T. S. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule juridinio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o būtent: T. S., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas tyčia, apgaule įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sudarymo tarp UAB „A“ ir L. M. metu nukentėjusiajai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, T. S. padarė didelį įspūdį patikimo asmens, po ko 2014 m. lapkritį įvykusio telefoninio pokalbio tarp jo ir E. N. M. metu apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir tuo tikslu, 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, notarė J. K. paruošė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta ir įtakoje, kad notarės pateikta pasirašyti yra ankščiau su juo aptarta L. M. paskolinės sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama juo pasirašė, t. y. T. S., atstovaudamas UAB „A“ interesus, apgaule, bendrovės naudai įgijo E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 29 251,60 Eur (101 000 Lt) vertės.

3. Be to, T. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą (BK 300 straipsnio 1 dalis), o būtent: T. S., nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „A“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už finansinę konsultaciją gavo 12 610 Lt 95 ct (dvylika tūkstančių šešis šimtus dešimt litų ir devyniasdešimt penkis centus), tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duota T. S. ir tą žinomai netikrą dokumentą 2014 m. gruodžio 19 d., būdamas (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo duodamas pasirašyti L. M. ir vėliau įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, t. y. tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

4. T. S. buvo kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: T. S., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, pagamino netikrą UAB „A“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog E. N. M. sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur) už jos parduodamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pats pasirašė už vadovą bei kasininką, tačiau realiai ta suma E. N. M. nebuvo duota ir tą žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2014 m. gruodžio 19 d., ne anksčiau kaip 15.50 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), duodamas pasirašyti E. N. M., po ko pagaminto netikro dokumento vieną egzempliorių davė E. N. M., o kitą įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, t. y. tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

5. Juridinis asmuo UAB „A“ buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atstovaujama jos vardu direktoriaus T. S., kuris turėjo teisę priimti sprendimus bendrovės vardu, kontroliuoti jos veiklą, apgaule įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. T. S., 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sudarymo tarp UAB „A“ ir L. M. metu nukentėjusiajai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, padarė didelį įspūdį patikimo asmens, po ko 2014 m. lapkritį įvykusio telefoninio pokalbio tarp T. S. ir E. N. M. metu apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir tuo tikslu, 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal T. S. pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, notarė J. K. paruošė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta ir įtakoje, kad notarės pateikta pasirašyti yra ankščiau su T. S. aptarta L. M. paskolinės sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama T. S. pasirašė, t. y. direktoriaus T. S. atstovaujama UAB „A“ savo naudai apgaule įgijo E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 29 251,60 Eur (101 000 Lt) vertės.

6. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), o UAB „A“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismas šių asmenų veiksmuose nenustatė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, požymių, t. y. nepasitvirtino asmenims pareikšti kaltinimai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

- T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 metams. T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jam skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams. T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jam skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams. T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jam skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies sudėti ir T. S. skirti laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintą bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalis subendrinti su pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir T. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams;

- Juridinį asmenį UAB „A“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, ir UAB „A“ skirti 200 MGL dydžio baudą;

- Tenkinti nukentėjusiosios E. N. M. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies ir solidariai iš T. S. bei juridinio asmens UAB „A“ priteisti 1 690 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- Panaikinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- Priteisti iš T. S. ir juridinio asmens UAB „A“ bylinėjimosi išlaidas.

8. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jame padarytos išvados neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiosios, liudytojų L. M. ir J. M. duotų paaiškinimų, L. M. atlikto 462 Eur mokėjimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto asmenų mokumo analizės.

9. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino, kodėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kokie nauji duomenys buvo gauti po to, kai teismai civilinėse bylose atmetė E. N. M. (kaip civilinės ieškovės) civilinį ieškinį atsakovui UAB „A“. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs arba nesupratęs, kodėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, negalėjo tinkamai suprasti (įvertinti) išteisintojo T. S. motyvo panaudoti apgaulę, siekiant suklaidinti nukentėjusiąją E. N. M., sudarant įspūdį, jog nukentėjusioji neverčiama pasirašo ir dalyvauja sandoryje, kuris akivaizdžiai jai nėra naudingas. Be to, išteisintasis T. S. pasinaudojo notaro paslaugomis, kad būtų užtikrinta buto pirkimo – pardavimo sandorio teisinė sėkmė, teisėtumas ir apsunkintos asmens galimybės vėliau tokį sandorį nuginčyti.

10. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadas ir išteisintojo T. S. gynybinę versiją apie tariamai teisingus nurodytus duomenis kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, taip pat 2014 m. gruodžio 19 d. notarų biure ((duomenys neskelbtini)) išmokėtus ir gautus 80 000 Lt paneigia ikiteisminio tyrimo metu gautas oficialus rašytinis įrodymas. Kita vertus, šių naujų duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino ir nieko konkretaus apie tai nepasisakė, išskyrus, kad tai nepaneigė L. M. galimybės gauti pinigus iš kitų šaltinių. Atitinkamos išvados nelogiškumą patvirtina visą laiką nukentėjusiosios E. N. M. ir liudytojo L. M. duoti nuoseklūs paaiškinimai, taip pat atliktas patikrinimas dėl L. M. ir UAB „A“ mokumo 2014 m. gruodžio 19 d.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad neatlikus išsamaus pateiktos finansinės informacijos vertinimo, buvo neteisingai pagrįsta visa kita ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija. Būtent šie rašytiniai duomenys paneigia ir teismų sprendimų civilinėse bylose pagrįstumą bei leidžia pagrįstai teigti, kad E. N. M. sandorių sudarymo pas notarą 2014 m. gruodžio 19 d. metu buvo pateikta ne visa teisinga informacija, siekiant suklaidinti nukentėjusiąją, po ko, ji, įvertinus šių dienų apgaulės atvejus, pasitikėdama aplinka ir asmenimis, pasirašė jai pateiktus dokumentus, kurie taip pat siekiant greito poveikio, buvo netinkamai sudaryti. Ši informacija patvirtina, kad L. M. 2014 m. gruodžio 19 d. negalėjo turėti 80 000 Lt, o išteisintasis T. S. taip pat neturėjo 80 000 Lt, kuriuos būtų galėjęs minėtą dieną sumokėti nukentėjusiajai E. N. M.. Atitinkamos aplinkybės teismai civilinių bylų nagrinėjimo metu negalėjo įvertinti, kadangi teismams tokia informacija, iš kur tą dieną (past. – 2014 m. gruodžio 19 d.) T. S. gavo 80 000 Lt, nebuvo žinoma, teikiama ir analizuojama. Teismai civilinėse bylose vadovavosi T. S. pateikta jo paties ranka, pažeidžiant buhalterinius reikalavimus, pildyta apie pajamas ir išlaidas knyga, kurios duomenis paneigė Valstybinė mokesčių inspekcija.

12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad užstatytas sandorio metu nukentėjusiajai priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir taip „lengvai būtų paimtas“ L. M. nevykdant paskolinės sutarties sąlygų, yra nepagrįsta. Vadovaujantis teismų praktika, protingumo principu, greitai padengti susidariusias skolas būtų sudėtinga, kadangi paskolos gavėjas buvo kitas asmuo. Be to, skelbiant aukcionus ir pardavus turtą būtų dengiama tik paskola ir paskaičiuoti delspinigiai, skirtingai nuo sutartyje numatytų visų palūkanų, kurios, tikėtina, buvo nurodytos kaip drausminančioji priemonė. Nagrinėjamu atveju buvo akivaizdus motyvas palengvinti turto užvaldymą ir tokia praktika UAB „A“ bei jos direktoriaus T. S. buvo naudojama.

13. Be to, byloje liko nepaneigti nukentėjusiosios paaiškinimai, jog sandoris buvo pasirašomas po 15.30 val., viskas vyko greitai ir be didelių užsibuvimų, šiuos paaiškinimus patvirtino ir liudytojas L. M., kas šioje dalyje akivaizdžiai prieštarauja išteisintojo nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Tai patvirtina, kad buvo stengiamasi pasinaudoti sukurtu gero ir patikimo asmens įvaizdžiu bei kita sandorio šalis neturėtų galimybės viską tinkamai įvertinti ir patikrinti. Pasirinkta vieta – notarų biuras, kuriame dvigubi sandoriai yra forminami ir iš kurių vienas, kaip išperkamosios nuomos sandoris, teisėtai nėra pateikiamas notaro kontrolei, peržiūrai ir vertinimui. Sutarties sudarymo laikas – penktadienis, darbo dienos pabaiga, kas leidžia pagrįstai teigti, kad sandorį sudarančios šalys tikrai neužsibus notarų biure, kadangi pinigų skaičiavimas, gilinimasis į sutarties sąlygas ir kiti veiksmai atima daug laiko. Būtent šios aplinkybės ir atskleidžia, kad nukentėjusiajai buvo sudarytos tokios sąlygos pasirašyti sutartį, jog ji geranoriškai laisva valia tai padarytų. Toks sandorio sudarymo laikas patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, kad tą dieną pinigai nebuvo perduoti išteisintajam.

14. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas L. M. visą laiką teigė, jog pinigų jis neturėjo ir jų tą dieną (past. – 2014 m. gruodžio 19 d.) nevežė, šią aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji. Aplinkybę, kad E. N. M. negavo jokių pinigų, pastaroji nurodė tiek nagrinėjant civilines bylas, tiek ikiteisminiame tyrime ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusioji ir liudytojas visą laiką tvirtino, kad jų tikslas buvo pakeisti L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos sutarties sąlygas. T. S. bandė suklaidinti pirmosios instancijos teismą, teigdamas, kad buvo įvykdyta konsultacija, kadangi ši tema civilinio proceso metu nebuvo paliesta, o tokių tariamų konsultacijų nebuvimą patvirtina L. M. nuoseklūs paaiškinimai. Be to, nelogiška, kad nėra sudaroma jokių sutarčių tariamai konsultuojant dėl sau naudingo sandorio, tam tikra prasme nepagrįstai išgąsdinant silpnesniąją sandorio šalį, po ko išrašomas kasos pajamų orderis neproporcingai didelei pinigų sumai. Nelogiška ir tai, kad asmuo (liudytojas L. M.), turintis 5 000 Lt pradelstų įmokų skolą, 1 347 Lt delspinigių, skolinasi 80 000 Lt, jog viską padengtų ir, kaip tvirtina T. S., žinodamas, kad tie pinigai bus iškart grąžinti L. M.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji parduodama butą netenka šio nekilnojamojo turto, visų už parduotą butą pinigų, kadangi juos atiduoda L. M., ir prisiima visus įsiskolinimus už paskolą, nors ne ji yra skolinga.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neatsakė, ar logiška parduoti butą dėl reikalingų pinigų gydymuisi, bet kartu atiduodant pinigus anūkui už trumpalaikę paskolą. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į išteisintojo parodymuose nurodytas aplinkybes, kada nukentėjusioji išreiškė poziciją dėl noro likti bute ir susaistyti save „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pagrindais, t. y. ar iškart po pardavimo, ar anksčiau; ir visgi kada sutartis buvo sukurta ir atspausdinta, jeigu viename iš liudijimų išteisintasis nurodė, jog nukentėjusioji pas notarę išsakė pageidavimą likti bute.

16. Nėra aišku, kokias konsultacijas teikė T. S. ir kodėl, jeigu tokios konsultacijos buvo, hipoteka nebuvo nuimta ankščiau. Apklausta notarė nurodė, kad visus duomenis gavo iš T. S., ir jau tada turėjo būti aišku apie būtinumą asmenims panaikinti buto pardavimui visus galimus apribojimus. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas išteisintojo parodymus, neįžvelgė dar vieno bandymo supainioti faktą, kas tariamai turėjo mokėti už išperkamąją nuomą. Civilinio proceso metu buvo tvirtinama, kad nukentėjusioji E. N. M. pardavė butą, nes tokiu būdu ji nusprendė dėl pinigų svarbos ir būtinumo, nors, kaip tvirtino išteisintasis, nukentėjusioji turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kurį galėjo užstatyti.

17. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vieną L. M. padarytą 462 Eur apmokėjimą jau po 2014 m. gruodžio 19 d., kadangi liudytojas nurodė, jog dengė savo skolą pagal sutartį su UAB „A“, t. y. mokėjimas padarytas ne dengiant nukentėjusiosios išmokas pagal nuomos sutartį. Tai aiškiai patvirtina, kad apie kitokius įsiskolinimus L. M. nežinojo. Liudytojas nebuvo informuojamas, kad darytų naujas įmokas, o jis su nukentėjusiąja apie pastarosios įsiskolinimą nebendravo, nes nukentėjusioji iki 2015 m. rugpjūčio nesuprato, kokie kiti sandoriai (ne anūko paskolos pratęsimas) 2014 m. gruodžio 19 d. notariate buvo padaryti.

18. Nepagrįstai išteisinus T. S., akivaizdu, kad yra neteisėtas išteisinimas ir juridiniam asmeniui UAB „A“, kurio naudai veikė T. S..

19. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį – T. S. ir UAB „A“ pripažinti kaltais pagal visus jiems pareikštus kaltinimus; 2) jeigu būtų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytų procesinių pažeidimų neįmanoma ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, prašoma baudžiamąją bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) panaikinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą grąžinti nukentėjusiosios E. N. M. nuosavybėn; 4) tenkinti nukentėjusiosios E. N. M. civilinį ieškinį ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

20. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nelogiškas, jame klaidingai interpretuotos ir įvertintos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės, neteisingai įvertintos sutarčių sudarymo aplinkybės, remtasi tik T. S. paaiškinimais ir įvykių interpretacijomis. Visi byloje surinkti įrodymai labai aiškiai veda link išteisintųjų tikslo – minimaliomis investicijomis užvaldyti nukentėjusiosios E. N. M. turtą, kuris buvo mažiausiai tris kartus vertingesnis nei išteisintųjų suteikta paskola nukentėjusiosios anūkui.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesugebėjo suprasti 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią realiai L. M. buvo išmokėta tik 19 186 Lt, ir jos 2014 m. gruodžio 9 d. Priedo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskaičiuotos palūkanos „į priekį“ už 5 metus bei tokiu būdu skolos suma tapo 23 595,43 Lt, nors Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra numatyta jokių galimybių paskaičiuoti palūkanas už 5 metus į priekį ir reikalauti jas sumokėti. Neatsižvelgta ir į tai, kaip liudytojas L. M., neturėjęs lėšų sumokėti einamąsias įmokas pagal paskolos sutartį, staiga „atrado“ ne tik 67 389,05 Lt, kurie tariamai sumokėti 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir 12 610,95 Lt už menamas „finansines konsultacijas“, kurių esmės T. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nesugebėjo paaiškinti, ir kurias jam tariamai suteikė UAB „A“ bei už kurias L. M. tariamai sumokėjo 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas netikrino kasos pajamų orderių teisingumo, nes užteko tik L. M. parašo, nors privalu, kad orderyje būtų įrašyti ir gavėjo duomenys, ir suma žodžiais, ir tai būtų padaryta mokėtojo ranka, t. y. raštu, o ne atspausdinta, kadangi tik tada asmuo rašydamas šiuos duomenis aiškiai supranta, už ką moka. Be to, kasos pajamų orderio forma neatitinka įstatymų nustatytos formos, o ši aplinkybė apskritai nepaminėta skundžiamame nuosprendyje.

22. Akivaizdu, kad išteisintieji suprato, jog perėmus butą (duomenys neskelbtini) už nepilnus 40 000 Lt, neatrodytų teisinga ar protinga, todėl dviem paprastais veiksmais suma buvo „išauginta“ iki 80 000 Lt, kuri buvo artimesnė realiai buto vertei. Nuo pat šių veiksmų pradžios išteisintieji pradėjo regzti planą, kad buto perėmimas neatrodytų „pigiai“, t. y. jie nuo pat pradžių turėjo nusikalstamą planą, kurį įgyvendino pasinaudodami L. M. sunkia finansine padėtimi ir nukentėjusiosios amžiumi bei patiklumu. Jeigu išteisintieji būtų bandę atgauti skolą iš įkeisto turto, tai jie būtų ir gavę tiek pinigų, kiek jiems buvo skola, nes butas buvo bent 3 kartus vertingesnis ir kainavo ne mažiau kaip 100 000 Lt. Tai suprato ir išteisintieji, kurie pasinaudodami skolininko problemomis ir nukentėjusiosios amžiumi bei patiklumu ir paskaičiuodami palūkanas „į ateitį“ bei sukurdami menamas „finansines konsultacijas“, sudarė tokią situaciją, jog nukentėjusioji ne tik negavo nei vieno lito, bet ir butas tapo išteisintųjų nuosavybe.

23. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad E. N. M. įvykių metu buvo (duomenys neskelbtini) metai ir ji norėjo padėti anūkui išbristi iš skolų. Be to, T. S. maloniai pasiūlė beveik du kartus sumažinti paskolos įmokas. Tai ir buvo nukentėjusiosios tikslas, tačiau jis niekaip nebuvo susijęs su mintimi, kad butas priklausys ne jai. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai aiškino savo situacijos supratimą, minčių ir veiksmų eigą, kuri, vertinant jos amžių, yra pakankamai logiška. Taip pat nuosekliai savo poziciją viso proceso metu išdėstė ir L. M., kuris, nekalbant apie 80 000 Lt, apskritai neturėjo jokių pinigų. L. M. tikslas buvo sumažinti įmokas, ir jis atliko veiksmus ta linkme. Nesuprasdamas išteisintųjų kėslų, jis paliko močiutę pas notarą, kur ja rūpinosi, kaip jam atrodė, „patikimas asmuo“ T. S.. Tačiau pastarasis pasinaudojo savo įvaizdžiu nukentėjusiosios akyse ir sudarė sąlygas jai pasirašyti dokumentus, su jais nesusipažinus, t. y. savo nusikalstamus kėslus įvykdė įgavęs tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo L. M. pasitikėjimą.

24. Skunde taip pat akcentuojama, kad joks protingas ir visą informaciją žinantis asmuo be apgaulės nepasirašytų sandorių, kuriais svetimam asmeniui perrašytų savo butą už tris kartus mažesnę nei rinkos kainą.

25. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji E. N. M. ir jos atstovas advokatas prašė tenkinti apeliacinius skundus, o išteisintasis T. S., jo gynėjas advokatas, taip pat juridinio asmens UAB „A“ atstovė advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniai skundai tenkintini

26. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šios baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniuose skunduose nurodytais prokuroro ir atstovo argumentais bei skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą bei nustatytas svarbias nagrinėjamų veikų aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas įvertino byloje surinktus duomenis ir įrodymus, tinkamai neįvertindamas jų visumos, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad T. S. ir UAB „A“ pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, dėl ko šių asmenų atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Dėl tos priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis naikintinas ir, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punktu, priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl T. S. ir juridinio asmens UAB „A“ kaltės

29. T. S. kaltinamas trijų netikrų dokumentų (kasos orderių) pagaminimu ir jų panaudojimu, taip pat didelės vertės svetimo turto įgijimu juridinio asmens UAB „A“ naudai, panaudojant apgaulę nukentėjusiosios E. N. M. atžvilgiu. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad išteisintojo nusikalstami veiksmai baudžiamojo įstatymo prasme (past. – atitinkantys BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis) pasireiškė tuo, jog T. S., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir veikdamas šio juridinio asmens naudai, sukūręs patikimo asmens įvaizdį ir sudaręs sąlygas (vieta sutarčių pasirašymui pasirinkta notarų biure; pasirinkta darbo savaitės ir darbo dienos pabaiga; pažadėta skolininkui L. M. ir už jį savo turtu garantavusiai pastarojo močiutei E. N. M. pakeisti sutarties sąlygas (mažiau mokėti už paskolą)), po to, vienasmeniškai, tyčiniais veiksmais ir aiškiai tai suvokdamas, pakeitė susitarimus su L. M. ir E. N. M., įtraukęs pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. notarei nurodė paruošti minėtą sutartį. Prokuroro teigimu, to nesuvokus senyvo amžiaus nukentėjusiajai, buvo pakeistas turto savininkas ir užvaldytas E. N. M. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prokuroras pažymi ir tai, kad šiam tikslui (turto savininko pasikeitimas ir buto užvaldymas) pasiekti buvo panaudoti suklastoti kasos pajamų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Vienas iš esminių šios baudžiamosios bylos klausimų – nustatyti, ar nukentėjusioji E. N. M. notarų biure pasirašydama buto pirkimo – pardavimo sutartį, tai darė turėdama savo laisva valia išreikštą ketinimą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, ar, vis dėlto, tai darė suklaidinta tyčinių išteisintojo T. S. veiksmų. Atsakius į pirmąjį klausimą, būtina įvertinti, ar panaudota apgaulė prieš nukentėjusiąją buvo esminė.

31. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

32. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu gali pasireikšti ir tuo, kad šalims žodžiu susitarus dėl vienokių sutarties vykdymo sąlygų, viena iš šalių, vykdydama sutartį, šio žodinio susitarimo nesilaiko. Tačiau tai savaime nereiškia, kad tokie vienos iš šalių veiksmai, jeigu jie nepažeidžia sutartyje numatytų sąlygų, laikytini sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme. Net ir pažeidus sutartyje numatytas sąlygas, tokie veiksmai paprastai gali būti pripažinti sukčiavimu, jeigu apgaulė įtraukiant kitą šalį į tokį sandorį buvo esminė ir šalies pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapo neįmanomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „A“ ir L. M. dėl 40 000 Lt paskolos suteikimo, paskolos užtikrinimo grąžinimui įkeičiant E. N. M. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių neneigia nei išteisintasis T. S., nei nukentėjusioji E. N. M,, nei liudytoju byloje pripažintas minėtos paskolos gavėjas L. M..

34. Pagal 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolinės sutarties sąlygas, kiekvieną mėnesį L. M. turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas UAB „A“ už jam suteiktą paskolą. Iš byloje esančių duomenų analizės darytina ir kita išvada, kad L. M. kurį laiką tinkamai laikėsi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – mokėjo pinigines įmokas, tačiau po kurio laiko, kaip neneigia ir pats L. M. (past. – tai matyti ir iš VMI atlikto L. M. finansinės padėties įvertinimo), dėl prastos finansinės padėties (piniginių lėšų neturėjimo, taip pat aplinkybės, jog niekur nedirbo) įmokos laiku pagal sutartyje nustatytas sąlygas mokamos nebebuvo.

35. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu juridinis asmuo UAB „A“, atstovaujamas bendrovės direktoriaus T. S., įgijo nukentėjusiajai E. N. M. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių proceso dalyvių paaiškinimai skiriasi iš esmės.

36. Išteisintasis T. S. teigia, kad susiklosčius situacijai, kai nebuvo laiku ir tinkamai vykdomi 2014 m. gegužės 8 d. sutartimi L. M. prisiimti įsipareigojimai, jis ne kartą buvo susitikęs su liudytoju ir jo močiute E. N. M., susitikimų metu buvo sprendžiamas klausimas ką daryti dėl 2014 m. gegužės 8 d. suteiktos paskolos padengimo. T. S. taip pat nurodė, kad pateikė kelis variantus, kokiu būdu išlaikyti įkeistą turtą – E. N. M. priklausantį butą, t. y. pasiūlė refinansavimą, turto pardavimą su išperkamosios nuomos sutartimi, turto pardavimą tretiesiems asmenims, taip pat kitus variantus. T. S. teigimu, kadangi nukentėjusioji E. N. M. ir liudytojas L. M. turto (buto) kitiems asmenims parduoti nenorėjo, todėl po ilgų diskusijų močiutė ir anūkas nusprendė turtą (butą) parduoti UAB „A“ ir sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, nes nukentėjusioji ir liudytojas nenorėjo išsikraustyti iš buto.

37. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. N. M. ir L. M., duodami paaiškinimus dėl 2014 m. gruodžio 19 d. įvykių bei jų suvokimo apie sudaromų sandorių teisinę prigimtį, nurodė, jog po 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos sutarties L. M. mokėjo įmokas pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tačiau liudytojui susidūrus su rimtais finansiniais sunkumais, įmokos buvo mokamos dalimis arba vėliau iš viso nebemokamos, todėl susidarė tam tikro dydžio įsiskolinimas. Iš šių proceso dalyvių (nukentėjusiosios ir liudytojo) paaiškinimų galima daryti išvadą, kad su T. S. buvo tariamasi dėl suteiktos paskolos sumokėjimo termino pratęsimo, tokiu būdu sumažinant paskolos grąžinimo įmokas.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra L. M. 2015 m. kovo 30 d. atlikto mokėjimo išrašas, kuriame nurodoma „mokėjimo paskirtis“ ne nuoma ar už išperkamąją buto nuomą, tačiau už paskolą UAB „A“, kas taip pat patvirtina, jog nukentėjusioji ir liudytojas 2014 m. gruodžio 19 d. sandorį suprato kaip paskolinės sutarties sąlygų keitimą, o ne buto pardavimą. Be to, šią išvadą patvirtina ir VMI atlikta L. M. finansinės padėties analizė bylai aktualiu laikotarpiu, iš kurios matyti, kad liudytojas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) į UAB „A“ banko sąskaitą pervedė iš viso 4 596,65 Lt (1 331,28 Eur), t. y. buvo atlikti penki mokėjimai: 1) (duomenys neskelbtini) (1 150,72 Lt); 2) (duomenys neskelbtini) (1 150,72 Lt); 3) (duomenys neskelbtini) (500 Lt); 4) (duomenys neskelbtini) (200 Lt); 5) (duomenys neskelbtini) (462 Eur). Pažymėtina ir tai, kad visuose nurodytuose mokėjimuose jų paskirtis buvo nurodoma viena ir ta pati, t. y. „už paskolą L. M.“, t. y. akivaizdu, kad 2015 m. kovo 30 d. mokėjimas buvo atliktas ne, kaip nurodo gynyba, dengiant 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, o būtent 2014 m. gegužės 8 d. paskolinę sutartį, paskolos gavėjui (L. M.) tuo metu suvokiant, jog yra dengiama būtent jo paimta paskola 40 000 Lt sumai iš juridinio asmens UAB „A“, ką teisminio proceso metu patvirtino ir pats L. M..

39. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad 2014 m. gegužės 8 d. sutartis buvo sudaryta pakankamai ilgam laikotarpiui – penkeriems metams, o piniginės įmokos L. M. pradelstos vos keliems mėnesiams (past. – problemos dėl sutartų įmokų prasidėjo likus keturiems mėnesiams iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo – 2014 m. rugpjūtį). Be to, 2014 m. gegužės 8 d. sutartyje buvo numatyti prievolės užtikrinimo „saugikliai“, jeigu nebus laiku ir tinkamai mokamos sulygtos įmokos – palūkanos ir delspinigiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat vertinant jas logine prasme, E. N. M. nebuvo tikslo 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais skubėti ir tartis su išteisintuoju dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „A“. Susiklosčius tam tikroms problemoms dėl sutarties tinkamo įvykdymo, ypatingai jos vykdymo pradžioje, racionalu, jog, visų pirma, yra tariamasi dėl įmokų atidėjimo, termino paskolai sumokėti pratęsimo ar kitų sąlygų, net ir tuo atveju, jeigu paskolai grąžinti yra hipoteka įkeistas turtas, kadangi sutarties šalys yra suinteresuotos atgauti paskolintus pinigus (paskolos davėjas) ir tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (paskolos gavėjas). Būtent šios aplinkybės sustiprina E. N. M. paaiškinimų patikimumą, kad su T. S. buvo tariamasi ir ieškoma sprendimo būdų, kaip pratęsti 2014 m. gegužės 8 d. sutarties terminą arba pakeisti jos sąlygas į palankesnes liudytojui bei nukentėjusiajai, o ne tariamasi dėl buto pardavimo sandorio, kuris tariamai įvykdytas 2014 m. gruodžio 19 d.

40. Remiantis byloje surinktais objektyviais duomenimis bei teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, byloje nenustatyta, jog 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) orderiuose užfiksuoti juridiniai faktai (past. – 2014 m. gruodžio 19 d. L. M. UAB „A“, atstovaujamai T. S., sumokėjo 67 389,05 Lt ir tokiu būdu galutinai atsiskaitė pagal 2014 m. gegužės 8 d. sutartį; 2014 m. gruodžio 19 d. L. M. sumokėjo UAB „A“, atstovaujamai T. S., 12 610,95 Lt už suteiktas finansines konsultacijas; T. S. sumokėjo 80 000 Lt E. N. M. už perkamą butą, adresu (duomenys neskelbtini)) įvyko iš tiesų ir atitinka objektyvią tiesą.

41. Iš paminėtų kasos pajamų bei išlaidų orderių analizės galima suprasti, kad L. M. 2014 m. gruodžio 19 d. tariamai sumokėjo 80 000 Lt sumą išteisintajam T. S., kuris šiuos pinigus tą pačią dieną panaudojo tariamai pirkdamas E. N. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai sumokėdamas 80 000 Lt. Abejoti šiais gynybos nurodomais argumentais pagrįstą pagrindą suteikia ne tik VMI pateikti duomenys apie L. M. realų finansinį pajėgumą turėti minėtą pinigų sumą 2014 m. gruodžio 19 d., tačiau ir kitų svarbių bylos aplinkybių visuma.

42. Visų pirma, akcentuotina, kad 2014 m. gruodžio 19 d. L. M. įsiskolinimas juridiniam asmeniui UAB „A“ buvo 37 392,66 Lt. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pirminę 20 000 Lt paskolą, kurią L. M. vėliau padengė pasiskolinęs 40 000 Lt sumą iš UAB „A“, liudytojas paėmė tam, jog pradėtų savo verslą – (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių vertinimo darytina išvada, kad nepasisekus verslo pradžiai ir turint gana didelę paskolą UAB „A“, asmuo, kaip teigia gynyba, kažkokiu būdu sugebėjęs gauti 80 000 Lt sumą, būtų atidavęs nesumokėtos paskolos likutį, o likusią sumą investavęs į bandomą vistyti verslą, kas būtų milžiniška finansinė paspirtis verslui, o ne papildomai sumokėjęs akivaizdžiai jam finansiškai nenaudingas (past. – atsižvelgiant į tuo metu realią L. M. sudėtingą turtinę padėtį) paskolinės sutarties nustatytas palūkanas ir delspinigius, kurių pastarasis ir neprivalėjo sumokėti 2014 m. gruodžio 19 d. Visa tai rodo, kad gražiai teisiškai aprašytoje schemoje nėra elementarios teisinės logikos, o minėtieji dokumentai sukurti, turint tikslą užvaldyti svetimą turtą – butą (duomenys neskelbtini).

43. Be to, gynyba taip pat teigia, kad už tariamai suteiktas finansines konsultacijas L. M. sumokėjo 12 610,95 Lt, tačiau išteisintasis T. S. viso proceso metu nesugebėjo tinkamai paaiškinti kokios būtent finansinės konsultacijos buvo suteiktos liudytojui, taip pat nepagrindė minėtos sumos adekvatumo ir proporcingumo, t. y. nepateikė jokių teikiamų finansinių konsultacijų įkainių, sudarytų rašytinių susitarimų tarp asmenų dėl teikiamų paslaugų. Visa tai liudija, jog toks juridinis faktas iš tiesų nebuvo įvykęs, kaip ir faktinė aplinkybė, kad L. M. 2014 m. gruodžio 19 d. pilnai atsiskaitė pagal 2014 m. gegužės 8 d. sutartį. Taip pat svarbu ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusioji ir liudytoja nuosekliai teigė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. L. M. tokios didelės pinigų sumos neturėjo ir negalėjo turėti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta netikra informacija, kas ir patvirtina T. S. pareikštą kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (trys epizodai).

44. Nors nukentėjusioji baudžiamojo proceso metu ir keitė duotus paaiškinimus, tačiau nurodė priežastis, dėl ko tai buvo daroma, t. y. civilinio proceso metu atstovas advokatas jai patarė laikytis būtent šios versijos, jog ji norėjo parduoti butą, tačiau tai padariusi negavo pinigų, o kasos pajamų orderiuose nurodyta informacija yra klaidinga. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas svarbias bylos aplinkybes, tokią nukentėjusiosios versiją laiko artimą objektyviai tikrovei. Teisinio išsilavinimo neturintis, senyvo amžiaus žmogus, samdydamas profesionalų teisininką, tikisi kvalifikuotos pagalbos bei akivaizdu, kad pasitiki duodamais patarimais ir pasirinktomis bylos pozicijomis. Kita vertus, advokato pasirinkta procesinė taktika ne visais atvejais pasiteisina ir yra naudinga atstovaujamajam. Tačiau vien dėl šios priežasties negalima traktuoti, kad nukentėjusiosios parodymais procese buvo siekiama suklaidinti procesą. Teisėjų kolegija kaip objektyviais vadovaujasi E. N. M. parodymais duotais teismo posėdžio metu.

45. Šiame kontekste pabrėžtina, kad bylos medžiagoje esantys ir Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamame 2022 m. kovo 9 d. nuosprendyje nurodyti teismų sprendimai civilinėse bylose nėra prejudicinio pobūdžio nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Akcentuotina, kad civilinės bylos buvo nagrinėjamos disponuojant gerokai mažiau duomenų ir informacijos, nei jų buvo surinkta šioje byloje. Be to, civiliniame procese užtenka tik pagrįsto teigimo, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, jog proceso dalyvių nurodomos aplinkybės labiau tikėtina, kad įvyko iš tiesų, o įrodinėjimo našta yra perkeliama bylos šalims, taip pat teismai nėra įpareigojami būti aktyvūs civiliniame procese ir savo iniciatyva rinkti įrodymus bei kitus svarbius duomenis ir pan. Akcentuotina ir tai, kad teismų sprendimai civilinėje byloje ((duomenys neskelbtini)) iš esmės parodo, kad civilinėmis priemonėmis nukentėjusioji savo teisių apginti nesugebėjo dėl to, jog prieš ją panaudota apgaulė buvo esminė, t. y. kuriai esant nukentėjusiosios pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas.

46. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisingumo vykdymas negali būti formalus, nes tai neatitiktų atitinkamo principo esmės. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

47. Apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad juridinę reikšmę turintis buto pirkimo – pardavimo sandoris įvyko darbo savaitės ir darbo dienos pabaigoje, kas suteikia pagrindą išvadai, jog buvo forsuojamas greitas sandorio sudarymas, todėl neatmestina, kad nukentėjusioji iš tiesų galėjo pasakyti žodį „parduodu“, dėl ko notarė suvokė, jog E. N. M. išreiškia laisvą valią parduoti jai priklausantį butą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo struktūra ir forma tiek 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartis, tiek 2014 m. gruodžio 19 d. sutartis, neturi esminių, akivaizdžių vizualinių skirtumų, t. y. ne kiekvieną dieną su jomis susiduriantis asmuo vien jas pavartęs ir neįsigilinęs į jų turinį, gali jų neatskirti. Taip pat nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais, jog ji neskaitė jai pateikiamų dokumentų turinio (2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderio ir 2014 m. gruodžio 19 d. sutarčių), kas ir patvirtina, kad T. S. nukentėjusiajai sudarė patikimo asmens įvaizdį ir E. N. M. buvo įtikinta, jog yra keičiamos tik 2014 m. gegužės 8 d. sutarties sąlygos.

48. Be to, 2014 m. gruodžio 19 d. taip pat buvo sudaryta ir kita sutartis – buto išperkamosios nuomos, iš kurios turinio matyti, jog buvo sudarytas ilgalaikis įmokų mokėjimo grafikas, pagal kurį kiekvieną mėnesį turėjo būti sumokama po 800 Lt. Nukentėjusioji neneigia, kad vartant sutarčių lapus, ji šį grafiką pamatė, todėl suprato, jog 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties sąlygos yra keičiamos į palankesnes, t. y. vietoje 1 110 Lt mėnesinės įmokos, po sutarties sudarymo bus mokamos 800 Lt įmokos. Svarbu ir tai, kad parduodant nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, svarbu, jog nebūtų suvaržytos teisės į turtą, t. y. nagrinėjamu atveju, esant buto, adresu (duomenys neskelbtini), hipotekai, 2014 m. gruodžio 19 d. sandoris negalėjo įvykti juridine prasme, todėl ir buvo pagaminti suklastoti kasos orderiai, tariamai patvirtinantys, jog L. M. neturi jokių įsiskolinimų UAB „A“ ir su šiuo juridiniu asmeniu yra atsiskaitęs, būtent tam, kad oficialiai iš registrų būtų nuimtas hipotekos instituto taikymas ir be jokių suvaržymų būtų galima atlikti buto pirkimo – pardavimo sandorį.

49. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad T. S. apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtą juridinio asmens UAB „A“ naudai šio nuosprendžio 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal pareikštą kaltinimą, t. y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (trys epizodai). Taip pat byloje neginčijamai įrodyta ir UAB „A“ kaltė pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl skiriamų bausmių

50. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

51. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

52. Byloje nustatyta, kad T. S. padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (trys epizodai), juridinis asmuo UAB „A“ vieną – BK 182 straipsnio 2 dalyje. Byloje nėra nustatyta asmenų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine apibrėžta tyčia, veikos pasižymi dideliu pavojingumo laipsniu – padarytos prieš senyvą žmogų, ciniškai kėsinantis apgaule užvaldyti nukentėjusiosios gyvenamąjį būstą, nusikalstamos veikos pasekmės tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Kita vertus, T. S. neteistas, vedęs, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, T. S. skiriamos bausmės padarytų nusikaltimų sankcijų ribose, žemesnės už vidurkį. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį T. S. paskirtina 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) T. S. paskirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) T. S. paskirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) T. S. paskirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

53. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu –padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir T. S. paskirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

54. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad po nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo „tarpinis baudžiamasis įstatymas“ – BK 75 straipsnio redakcija. Į „tarpinio baudžiamojo įstatymo“ nuostatas atsižvelgiama tik tuomet, jeigu jos turi švelnesnio baudžiamojo įstatymo bruožų. Tai nustačius taikoma BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos – „veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią“, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Įvertinus BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), akivaizdu, kad ji lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes numato bausmės vykdymo atidėjimo taikymą ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Dėl tos priežasties atitinkama nuostata turi grįžtamąją galią.

55. Teismas įvertinęs, kad T. S. už vieną sunkų ir tris nesunkius tyčinius nusikaltimus paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; taip pat tai, kad asmuo teisiamas už nusikaltimų nuosavybei ir valdymo tvarkai nusikaltimų padarymą; tai kad inkriminuoti nusikaltimai yra tarpusavyje susiję, įvertinęs teisiamojo asmenybę, atsižvelgęs į prokuroro siūlymą baigiamosiose kalbose, taip pat įvertinęs, kad nusikaltimai buvo padaryti beveik prieš aštuonerius metus, o T. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė; be to, pats baudžiamasis procesas trunka ilgiau nei penkerius metus, nors byla nėra prioritetinė, sudėtinga ar ypatingai didelės apimties; konstatuoja, kad T. S. atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. S.: 1) atsiprašyti nukentėjusiosios E. N. M.; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat nustatytina, kad bausmės vykdymo atidėjimas skaičiuotinas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmės vykdymo atidėjimą vykdančioje institucijoje dienos.

56. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui UAB „A“ bausmė skiriama, vadovaujantis BK 182 straipsnio 5 dalimi, 43 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Atitinkama redakcija numatė baudą juridiniam asmeniui iki 50 000 MGL. UAB „A“ už kvalifikuoto sukčiavimo padarymą (BK 182 straipsnio 2 dalis) paskirtina bauda gerokai mažesnė nei vidurkis ir kurios dydis artimas minimaliam. Be to, nustatant baudos dydį juridiniam asmeniui, įvertintinas ir sukčiavimo dalyko vertės dydis nusikalstamos veikos padarymo metu. Tokiu būdu UAB „A“ paskirtina 777 MGL dydžio (29 261,82 Eur) bauda (past. – MGL dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu nustatytą dydį, t. y. 1 MGL tolygus 37,66 Eur).

Dėl civilinio ieškinio

57. Byloje nukentėjusioji E. N. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma nukentėjusiajai priteisti solidariai iš T. S. ir juridinio asmens UAB „A“ 1 690 Eur turtinę ir 25 000 Eur neturtinę žalą (7 t., b. l. 94-98).

58. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl civilinio ieškinio prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad šis prašymas negali būti tenkinamas. Iš esmės nukentėjusioji E. N. M. patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad ją sudaro antstolio atliktas išieškojimas dėl 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo. Baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad antstolis atlieka išieškojimą neteisėtai arba nesilaikant galiojančių įstatymų. Sutiktina, kad yra pagrįstas pagrindas teigti, jog minėtas išieškojimas yra nepagrįstas, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2006; 3K-3-417/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011. 2K-410/2013, 2K-244/2015).

60. Akivaizdu, kad dėl nusikalstamų T. S. ir juridinio asmens UAB „A“ veiksmų nukentėjusioji E. N. M. ne tik ilgam laikui prarado jai nuosavybės teise priklausiusį butą, tačiau ir patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nuolatinį stresą, jaudinimąsi, pažeminimą, taip pat turėjo ne savo noru dalyvauti ilgai trukusiuose teisminiuose procesuose tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, kas senyvo amžiaus žmogui atsiliepė negatyviai tiek streso, įtampos, teisinio neužtikrintumo, tiek sveikatos prasme, be to, akivaizdu, kad asmuo turėjo nusivilti ir Lietuvos Respublikos oficialiomis institucijomis, kas iš dalies žeminą ir jų prestižą visuomenės akyse dėl formalių ir akivaizdžiai nelogiškų bei neadekvačių sprendimų. Įvertinus visas nukentėjusiosios patirtas dvasines kančias, stresą ir kitas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad proporcinga ir teisingumo principą atitinkanti priteistina neturtinė žala yra 10 000 Eur, kuri priteistina solidariai iš T. S. ir juridinio asmens UAB „A“.

Kiti bylos klausimai

61. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nukentėjusiosios E. N. M. turtui, t. y. nekilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms (1 t., b. l. 160-189). Ši procesinė prievartos priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

62. Tiek prokuroras, tiek atstovas apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

63. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai neturi įstatymų jiems suteiktų įgaliojimų pripažinti notariškai patvirtintas sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, kadangi tai yra išskirtinai civilinės teisenos dalykas, todėl šis klausimas teisėjų kolegijos nespręstinas.

64. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – ne tik nukentėjusiosios turtui, tačiau ir juridinio asmens UAB „A“ nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti minėto buto 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. taikyti restituciją, neabejotina, jog nukentėjusioji šį klausimą kels civilinio proceso tvarka, prašydama atnaujinti procesą, todėl siekiant išvengti galimo turto perleidimo tretiesiems asmenims arba iššvaistymo, ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki kol nebus atlyginta nukentėjusiajai E. N. M. šiuo nuosprendžiu priteista neturtinė žala.

65. Šiuo nuosprendžiu teismas taip pat paaiškina, kad nukentėjusioji turi teisę kreiptis į civilinės kompetencijos teismą, prašydama atnaujinti procesą dėl 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia dėl įsiteisėjus šiam nuosprendžiui naujai paaiškėjusių reikšmingų bylai aplinkybių, kartu taikant laikinąsias apsaugos priemones nurodytam turtui.

66. Proceso atnaujinimo institutą civilinėje teisenoje reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyrius. CPK 365 straipsnyje numatyta, kad 1. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. 2. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: „2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas <...>“. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika civilinėse bylose, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

67. Nukentėjusioji ir jos atstovas apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu prašė priteisti E. N. M. turėtas proceso išlaidas už jai suteiktą advokato teisinę pagalbą, t. y. 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas pagrindžia objektyvūs byloje esantys duomenys (8 t., b. l. 35, 36, 164, 165), procesas byloje tęsėsi gana ilgą laiką, įvertinus bylos sudėtingumą ir keltus klausimas, T. S. ir UAB „A“ pripažinti kaltais, ši suma yra proporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl prašymas tenkinamas pilna apimti, ir iš minėtų asmenų priteisiama po 1 000 Eur nukentėjusiosios naudai.

68. Daiktai, turėję reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamoms veikoms, kasos pajamų ir išlaidų orderiai bei išperkamosios sutarties kopija, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės ir nukentėjusiosios E. N. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo T. S. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), 300 straipsnio 1 dalies (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 300 straipsnio 1 dalies (dėl UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. 0031), taip pat juridinis asmuo UAB „A“ išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 182 straipsnio 2 dalies – panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį –

T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu –

- atsiprašyti nukentėjusiosios E. N. M.;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, gauto bausmės vykdymo atidėjimą vykdančioje institucijoje, dienos.

UAB „A“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 777 MGL dydžio (29 261,82 Eur) baudą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – solidariai iš T. S. ir UAB „A“ priteisti E. N. M. naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Atmesti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Iš T. S. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) E. N. M. turėtoms advokato paslaugoms atlyginti.

Iš UAB „A“ priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) E. N. M. turėtoms advokato paslaugoms atlyginti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. N. M. turtui – sodo pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms E. N. M. vardu atidarytose AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui su rūsiu, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti nepakeistą iki kol nebus atlyginta nukentėjusiajai E. N. M. priteista neturtinė žala.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys