- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 1-47-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00315-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- T. S., "Turto lizingas"
- Nukentėjusysis
- N. E. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Prokuroras
- Viilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Valentas Gritė
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė, Mindaugas Paukštė, Audrius Juozapavičius
- Kategorijos
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Aušrai Razutienei, Sandrai Biziulevičienei, Romai Railianienei,
nukentėjusiajai N. E. M. ir jos atstovei advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei, atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (trys veikos),
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr.12, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad apmokėta 67289 Lt 5 ct (šešiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt devyni litai ir penki centai) pagal 2014 m. gruodžio 9 d. PRIEDĄ NR. 1, prie Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duota jam ir tą žinomai netikrą dokumentą 2014 m. gruodžio 19 d. būdamas (duomenys neskelbtini) notarų biure apie 15.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo duodamas pasirašyti L. M. ir vėliau šį netikrą dokumentą įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taigi tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais T. S. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat T. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule juridinio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas tyčia, apgaule įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sudarymo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. M. metu nukentėjusiai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, jis padarė didelį įspūdį patikimo asmens, po ko 2014 m. lapkričio mėnesį įvykusio telefoninio pokalbio tarp jo ir E. N. M. metu apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusią E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir tuo tikslu 2014 m. gruodžio 19 d., 15:50 val., (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos, nei žodžiu sutartos su nukentėjusia, notarė J. K. paruošė buto(duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o nukentėjusioji E. N. M. būdama jo apgaulės įtikinta ir įtakoje, kad notarės pateikta pasirašyti yra ankščiau su juo aptarta L. M. paskolinės sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama juo pasirašė, taigi atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, apgaule, bendrovės naudai įgijo E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 29251.60 Eur (101000 Lt) vertės.
Šiais savo veiksmais T. S. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat T. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet nevėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr.13, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už finansinę konsultaciją gavo 12610 Lt 95 et (dvylika tūkstančių šešis šimtus dešimt litų ir 95 centus), tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duotajam ir tą žinomai netikrą dokumentą 2014 m. gruodžio 19 d. būdamas (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo duodamas pasirašyti L. M. ir vėliau įtraukė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taigi tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais T. S. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat T. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: tiksliai tyrimo nenustatytu vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. 0031, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. N. M. sumokėjo 80000 litų (23169.60 Eur) už jos parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pats pasirašė už vadovą bei kasininką, tačiau realiai ta suma E. N. M. nebuvo duota ir tą žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2014 m. gruodžio 19 d., ne ankščiau kaip 15.50 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), duodamas pasirašyti E.N. M., po ko pagaminto netikro dokumento vieną egzempliorių davė E.N. M., o kitą įtraukė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taigi tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais T. S. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad apgaules savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama jos vardu direktoriaus T. S., kuris turėjo teisę priimti sprendimus bendrovės vardu, kontroliuoti jos veiklą, apgaule įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. T. S. 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sudarymo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. M. metu nukentėjusiai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, padarė didelį įspūdį patikimo asmens, po ko 2014 m. lapkričio mėnesį įvykusio telefoninio pokalbio tarp jo ir E. N. M. metu apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolinės sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusią E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir tuo tikslu 2014 m. gruodžio 19 d., 15.50 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pagal T. S. pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos, nei žodžiu sutartos su nukentėjusia, notarė J. K. paruošė buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusioji E. N. M. būdama T. S. apgaulės įtikinta ir įtakoje, kad notarės pateikta pasirašyti yra anksčiau su T. S. aptarta L. M. paskolinės sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama T. S. pasirašė, taigi direktoriaus T. S. atstovaujama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ savo naudai apgaule įgijo E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 29251.60 Eur (101000 Lt) vertės.
Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas T. S. nurodė, kad nepripažįsta kaltės dėl pareikštų kaltinimų. Jis nesupranta kaltinimo. Kaltinimas jam nėra aiškus. Iš kaltinamojo akto jam nėra aišku, kaip jis apgavo N. M., kaip jis suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus. Kaltinime nurodyta, kad išėmė kasos pajamų orderį, kasos išlaidų orderius. Jis tą pripažįsta ir niekada neneigė. Šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikrumą savo parašais patvirtino N. M. ir L. M.. Nesupranta, kodėl yra kaltinamas šių dokumentų suklastojimu. Kaltinamajame akte teigiama, kad įvairiomis nuolaidomis ir apgaulingais pažadais įgijo nukentėjusios N. M. pasitikėjimą. Jam nėra aišku, apie kokias nuolaidas ir pažadus turima omenyje. Jokios nuolaidos ir pažadai nėra nurodyti. Kaltinamajame akte rašoma, kad jis įtikino nukentėjusiąją pakeisti sutarties sąlygas ir pateikė jas notarei. Jam nėra aišku apie kokias sąlygas kaltinamajame akte rašoma. Nenurodama, kokias sutarties sąlygas planavo pakeisti, kokias sąlygas jis pateikė notarei. Jam nėra aišku, kaip jis apgaule įtikino N. M. Kaltinamajame akte nėra nurodyti jo apgaulingi veiksmai. Dėl kaltinamojo akto neaiškumų yra pažeidžiama jo teisė į gynybą. Jam nėra aišku nuo ko turėtų gintis. Konkrečiai tūrėtų būti parašyta, ką jis darė. Faktinės aplinkybės turėtų būti patikslintos. Jis yra daug davęs parodymų, papildomai neturi ką paaiškinti. Tai buvo įprasta situacija, dokumentai paruošiami kompiuteriu, supažindinami asmenys, jie sutinka ar nesutinka pasirašyti, viskas sutariama iš anksto. Jis paruošė projektą, kai atėjo laikas buvo išduoti pinigai, bet kada galėjo pasakyti, kad nesutinka. Visi sandoriai buvo suderinti. Jei yra hipotekos sutartis L. nieko negali daryti, nes turtas ne jo. Pardavimo atveju M. turėjo patvirtinti, kad parduoda turtą, jei nesutiktų, būtų neįvykęs sandoris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia tokias (duomenys neskelbtini), išsimokėtinai. Sąlyga buvo, kad L. surinktų pinigus, o M. sakytų, kad neparduodu, jis prarastų pinigus. M. sakė, kad pasirašė kitur, bet nėra logikos. 12 610 litų suma, finansinė konsultacija, kurią įvardijo L. ir M. išaiškino, kad tai yra suma už tą paslaugą, kurią suteikė, t.y., kad išaiškino visas galimybes dėl paskolos grąžinimo: refinansuotis kitur arba parduoti turtą ir atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš 10 dienų prieš sandorį buvo susitikę ir yra jų parašai, kad patvirtina sandorį. Pas M. buvo nuvažiavęs vieną kartą, apžiūrėjo butą. Iš esmės apžiūrėjo turtą, ką kalbėjo nepamena. Pinigai buvo perduoti, įtraukta į apskaitą, L. buvo šalia, viską girdėjo. Viskas pasirašyta tvarkingai. M. žinojo visas aplinkybes. L. tuo metu ten gyveno, kai L. nekeldavo, skambindavo M. M. matė gal 5-7 kartus, namuose, kavinėje, teikiant konsultaciją. Hipoteką išregistravo jo prašymu. Po to turėjo vykti pardavimas, jis atsiuntė visus dokumentus. Jis dalyvavo pasirašant visus sandorius. L. dalyvavo pas notarę pasirašant sutartį, išperkamosios nuomos sutartį. Jie sėdėjo visi šalia, visos sutartys pateiktos ir L. ir M. Nepamena, bet gal buvo keliamas klausimas dėl veiksnumo, jie viską puikia suprato, kalbėjo aiškiai. Jie suteikė finansavimo paskolą L. Pas notarą pasirašė, viskas buvo sutarta iš anksto. Paskolos sutartį pasirašinėjo abu. Buvo nustatyta standartiškai, 2 procentai per mėnesį, jis sumokėjo kelias įmokas ir mokėjimas pasibaigė. Nepamena, kas siūlė pirkti butą. Kai nustojo mokėti ir sutartis turėjo būti atiduota išieškojimui, su visom netesybomis, delspinigiais ir palūkanomis, buvo komunikacija su abiem, kad praras butą. Buvo ieškoma sprendimų. Jis pateikė kelis variantus. Buvo ne vienas susitikimas. Konsultacija vyko ik pardavimo. Kai jis prašė pinigų, jis jų neturėjo. Pinigus jis gavo vienai dienai, tam sandoriui. Jei klientas pažeidžia sutartį įmonė įgyja teisę į tą sumą. Viskas nurodyta sutartyje, patvirtino parašais. 80 000 sumoka M. už butą. Pinigus atnešė L., tai matė jis, L. ir M. Jie patvirtino notarei, kad gavo pinigus. M. parašą padėjo atsiskaitant, jei ji nepatvirtintų, kad gavo pinigus jis jų neduotų. Buvo aptarta, kad M. išsipirkinės butą. L. buvo pažadėjęs, kad jie įmokas sumokės. Nepamena, kad prašė L. suremontuoti butą. Jis neprisimena, kad mokėtų L. L. paskolinta 40 000 litų. Suma 67 000 susidarė iš paskolos, palūkanų ir delspinigių. Prašo remtis jo parodymais. Nežino ar gavo ištuokos liudijimą. L. atsiuntė kopiją ir pateikė notarei, jo rankose niekada nelaikė. L. ištuokos liudijimą atsiuntė el. paštu. Pas notarę užtruko apie valandą.
Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suteikimu. Neprisimena kas konkrečiai ar L. M., ar jo močiutė E. N. M., ar jie abu kreipėsi dėl paskolos suteikimo. Paskola buvo reikalinga L. M. kitos paskolos refinansavimui. 2014 m. gegužės 8 d. pas notarą buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir L. M. dėl 40 000 litų. Paskolos užtikrinimo grąžinimui buvo įkeistas E. N. M. priklausantis butas (duomenys neskelbtini). E. N. M. taip pat buvo laiduotoja pagal minėtą sutartį. Minėta paskola buvo suteikta 5 metams. Kiek atsimena, dalis pinigų buvo pervesta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ L. M. paskolos padengimui, kita dalis jam įteikta grynais pinigais. L. M. po sutarties sudarymo yra pervedęs į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą kelias įmokas, tačiau vėlesnių įmokų nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Su L. M. susisiekti buvo gana sudėtinga, todėl skambino E. N. M., kuriai buvo paaiškinta, jeigu L. nepadengs įsiskolinimo, jos įkeistas butas gali būti parduotas. E. N. M. kartu su L. ne kartą buvo atvykę pas jį, jiems buvo siūlomi įvairūs sprendimo variantai. Vienas iš jų surasti įkeistam butui pirkėją ir tokiu būdu padengti paskolą. Visų aplinkybių neprisimena, bet, mano, kad galimai E. N. M. kartu su L. pasiūlė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis sutiko su viena sąlyga, kad L. turi padengti įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. E.N. M. norėjo parduoti butą už VšĮ ,,Registrų centras“ siūlomą kainą, tačiau jis nesutiko, tokia kaina buvo per didelė, todėl buvo sutarta, kad butas bus parduotas už 80 000 litų. E. N. M. su tokia kaina sutiko. Kai L. M. pranešė, kad gali atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo suderintas susitikimas pas notarą. 2014 m. gruodžio 19 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur jo laukė L. M. kartu su E. N. M.. Notarų biure, pasitarimų kambaryje, L. M. jam padavė 67 389,50 litų grynųjų pinigų. Pinigų perdavimą turėjo matyti E.N. M., nes ji buvo kartu su L. L. įteikė jau paruoštą kasos pajamų orderį, kuriame L. pasirašė ir patvirtino pinigų davimą. Sumą 67 389.50 litų sudaro paskolos suma, palūkanos (už 5 metus) ir delspinigiai. Po to, L. pasirašė notarės paruoštą prašymą dėl hipotekos išregistravimo. Po ko, pasitarimų kambaryje E. N. M. perdavė 80 000 litų grynais pinigais, kaip atsiskaitymą už buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, o E. N. M. pasirašė ant jo jau paruošto kasos išlaidų orderio ir tuo patvirtino, kad pinigus gavo. Po ko, notarė pateikė tiek jam, tiek E. N. M. 2014 m. gruodžio 19 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, į notarės klausimą ar buvo atsiskaityta, E. N. M. patvirtino, kad pinigus gavo, po ko buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Sandorio sudarymo metu dalyvavo ir L. M.. E. N. M. už butą norėjo gauti didesnę pinigų sumą, kurios mokėti jis nesutiko, todėl jai buvo pasiūlyta sudaryti išperkamosios nuomos sutartį ir tokiu atveju išsaugoti teisę parduoti butą brangiau kitam asmeniui arba pačiai atsipirkti. Tam ir buvo pagal sutartį numatytas toks ilgas išperkamosios nuomos terminas. Be to, E. N. M. prašė leisti kažkurį laiką pagyventi bute, kol išsikraustys kitur. Minėjo, kad eis gyventi į kitą jai priklausantį butą. Taip pat pagal sutartį buvo sutarta, kad E.N. M. kiekvieną mėnesį į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą mokės 800 litų dydžio nuomos mokestį. Tokios sąlygos E.N. M. tiko, todėl po sandorio sudarymo, tame pačiame notarų biure, pasitarimų kambaryje pateikė E. N. M. jau paruoštą išperkamosios nuomos sutartį. Minėtą sutartį E. N. M. perskaitė, po ko pasirašė. Visą tą laiką kartu su E. N. M. buvo L. Svarbu pažymėti, kad iki sandorių sudarymo E. N. M. kartu su L. visada akcentavo, kad močiutei pagal išperkamosios nuomos sutartį atsiskaityti padės L., nes paskola buvo reikalinga L., o ne pačiai E. N. M.. Pati E. N. M. sutiko įkeisti butą, norėdama padėti anūkui. Po sutarties sudarymo E. N. M. vėlavo mokėti įmokas nurodydama, kad L. šiuo metu pinigų neturi, tačiau darbdavys turi atsiskaityti ir jis sumokės. 2015 m. kovo 30 d. L. į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 462 eurus. Minėta pinigų suma, tai pinigai už buto nuomą, nes kitų įsiskolinimų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ L. tuo metu neturėjo. Išperkamosios nuomos sutartis nebuvo registruota ,,Registrų centre“, tokia registracija nėra būtina. Su E. N. M. buvo nuolat bendrauta telefonu, raginama atsiskaityti arba išsikraustyti, tačiau ji nuolat prašė palaukti, kad anūkas padengs nuomos įsiskolinimą, tačiau įmokų ir toliau nemokėjo. 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė E. N. M. pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo ir prašė sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau E. N. M. į pranešimą nereagavo. To pasekoje 2015 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir raginimą išsikraustyti. Po ko sužinojau, kad E. N. M. kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Buvo priimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ palankūs teismo sprendimai, kurie paliko galioti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Po ko E. N. M. kreipėsi į policijos įstaigą. Kaip ir minėjo 67 389.50 eurų tai pilnai sumokėta suma už paskolą kartu su palūkanomis bei delspinigiais, o 12 610 eurų L. sumokėjo už finansines konsultacijas, kurios jam buvo teikiamos prieš sandorį (konsultacijos dėl paskolos refinansavimo, sutarčių tipus, įkeisto turto išsaugojimo galimybės ir pan.) Sutartis dėl konsultacijų teikimo sudaryta nebuvo, nes tai yra nebūtina, kadangi konsultacijos sandoris buvo vienkartinis. L. atsiskaitė grynais pinigais bei pasirašė kasos pajamų orderyje, kurį galės pateikti. Pinigai gauti tiek pagal paskolos sutartį, tiek už suteiktas konsultacijas buvo atvaizduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, tai patvirtina pateiktas kasos pajamų ir išlaidų išrašas. Taip pat buhalterijoje atvaizduota pinigų suma 80 000 litų, kuri buvo sumokėta E. N. M.. Mano, kad L. turėjo padėti išpirkti močiutės butą, tačiau to nepadarė, dėl to E. N. M. norėdama išsaugoti savo butą nusprendė kreiptis tiek į teismą, tiek į policiją. Prieš kiekvieną sandorį tiek E. N. M., tiek L. buvo išaiškintos visos sandorių sąlygos, jie buvo supažindinti su sutartimis, mokėjimo grafikais, išaiškintos įsipareigojimų nevykdymo pasekmės ir t.t. Pati E. N. M. sutartis perskaitė, suprato ir savo noru pasirašė. L. teisme patvirtino, kad su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė. Iš Kur L. gavo pinigų paskolai padengti, nežino, gali tik spėti, kad, galimai minėtą sumą pasiskolino, o iš pinigų, gautų už parduotą močiutės butą, grąžino skolą. Po ko galimai tikėjosi greitu metu išpirkti močiutės butą, bet jiems nepavyko. Daugiau apie tai nieko pasakyti neturi (t. 5, b. l. 4-5).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. iš karto parodymų nedavė, norėjo pasitarti su savo gynėju (t. 5, b. l.10).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugomis, (duomenys neskelbtini) suteikimu. 2014 metais į jį telefonu kreipėsi L. M., kuris nurodė, kad turi hipotekinę paskolą su turto įkeitimu ir jam reikalingas refinansavimas, kadangi įkeistas turtas buvo areštuotas. Realiai grėsė turto pardavimas iš varžytinių ir L. ieškojo refinansavimo galimybių. L. M. buvo reikalinga 40 000 litų suma. Sutarė, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos dalis sumos bus pervesta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai L. turėjo įsiskolinimą, o kita dalis bus paduota L. grynais pinigais. 2014 m. gegužės 8 d. pas notarą buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir L. M. dėl 40 000 litų paskolos suteikimo. Paskolos užtikrinimo grąžinimui buvo įkeistas E. N. M. priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį kiekvieną mėnesį L. M. į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti įmokas. Kiek pamena, L. sumokėjo dvi įmokas, vėliau įmokų mokėjimą skaidė dalimis ir po to visai nustojo mokėti. L. nustojus mokėti įmokas, telefonu nuolat jam skambino ir ragino sumokėti. L. žadėjo pinigus mokėti, tačiau to nedarė ir nuolat nurodydavo įvairias priežastis, kad jam nesumokėjo, jį apgavo ir pan. Telefonu taip pat skambino ir E. N. M., kuri taip pat sakė, kad L. įmokas mokės, kad nepaves ir pan. Iš pradžių tiek su L., tiek su E.N. M. bendravo tik telefonu, o vėliau buvo susitikę tiek restorane ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tiek E. N. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nori pabrėžti, kad susitikimuose visada dalyvavo tiek L., tiek E. N. M.. Susitikimų metu buvo sprendžiamas klausimas ką daryti su paskolos padengimu, pateikė kelis bendrus variantus kokiu būdu išlaikyti įkeistą turtą - butą, t. y. pasiūlė refinansavimą, turto pardavimą su išperkamosios nuomos sutartimi, turto pardavimą tretiesiems asmenims ir kiti variantai. Turto kitiems asmenims jie parduoti nenorėjo, todėl po ilgų diskusijų nusprendė turtą parduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, kadangi jie nenorėjo išsikraustyti iš buto. Pradėjo derinti sąlygas. Pirmiausiai L. turėjo atsiskaityti už paskolos sutartį tam, kad būtų panaikinta hipoteka bei už visą laikotarpį teiktas finansines konsultacijas. Šias sąlygas galimai aptarinėjo restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena. Prieš buto pirkimo pardavimo sandorį 2014 m. gruodžio 9 d. taip pat galimai restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), L. M. bei E. N. M. pasirašė 2014 m. gegužės 8 d. Paskolos sutarties priedą Nr. 1, kuriame užfiksuotas įsiskolinimas pagal paskolos sutartį. Tiek L., tiek E. N. M. savo parašais patvirtino susidariusį įsiskolinimą. Taip pat L. buvo pasakyta, kad už finansines konsultacijas jis turės sumokėti iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Dėl buto kainos nori pasakyti, kad abipusiu susitarimu sutarė, kad butą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigis už 80 000 litų, nors E. N. M. norėjo daugiau. Iki buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo buvo bendraujama su L. M. dėl reikalingų buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dokumentų. L. į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą atsiuntė E. N. M. skyrybų dokumentą, taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ leidimą išregistruoti hipoteką, kuris reikalingas hipotekos panaikinimui. Taip pat L. persiuntė notarės laišką, kuriame buvo nurodyta, kad sandorio sudarymo metu L. dalyvavimas būtinas, kadangi reikės jo parašo ant leidimo išregistruoti hipoteką. L. tikrai žinojo, kad buto pardavimas neįmanomas prieš tai neišregistravus hipotekos. 2014 m. gruodžio 19 d. suderino susitikimą pas notarę (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti patvirtintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandoris. Į notarų biurą atvyko E. N. M. kartu su L. M.. Iš pradžių pasitarimų kambaryje L. grynais pinigais atsiskaitė už paskolą (67. 389.05 litų) bei finansines konsultacijas (12.610.95 litų), bendrai 80 000 litų. Atsiskaitymo faktą matė E. N. M.. Vėliau L. pateikė iš anksto paruoštus 2 kasos pajamų orderius, kuriuos L. pasirašė ir kvitų šakneles pasiėmė sau. Po to notarė atnešė paruoštą hipotekos išregistravimo prašymą, kurį L. bei jis, kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pasirašė, tuo patvirtindami, kad L. pagal paskolos sutartį atsiskaitė. Notarei išėjus, pasitarimų kambaryje grynais pinigais atsiskaitė su E. N. M., t. y. padavė jai 80 000 litų, o E. N. M. pasirašė ant jo paruošto ir jai pateikto kasos išlaidų orderio. Tada notarė pateikė susipažinimui paruoštą buto pirkimo pardavimo sutartį, jeigu gerai prisimena, tris sutarties egzempliorius. Sutartį skaitė tiek L. M., tiek E. N. M.. Vėliau atėjo notarė ir paklausė E. N. M. ar ji supranta, kad parduoda butą, ar su ja buvo pilnai atsiskaityta. E. N. M. tai patvirtino, L. taip pat neprieštaravo. Notarės akivaizdoje pasirašė sutartį, L. tuo metu taip pat dalyvavo. Tuo metu kai laukė kol bus sutvarkyti dokumentai, jis E. N. M., dalyvaujat L., pateikė pasirašyti paruoštą Išperkamosios nuomos sutartį. E. N. M. perskaitė minėtą sutartį ir ją pasirašė. Tuo metu L. sakė, kad kažkur skuba, kad jo laukia svečiai, todėl išėjo. Sulaukė sutvarkytų sutarties egzempliorių ir kartu su E. N. M. išėjo iš notarų biuro. Ar po sandorio sudarymo kartu su E. N. M. ėjo į kavinę neprisimena, bet nebuvo reikalo ten eiti, kadangi visi reikalingi dokumentai buvo pasirašyti, kad išėjus iš notaro jokie dokumentai daugiau nebuvo pasirašyti. Po sandorio sudarymo įmokų pagal Išperkamosios nuomos sutartį E.N. M. nemokėjo. Jis nuolat skambino E. N. M. ir ragino mokėti įmokas, tačiau E.N. M. žadėjo, kad L. sumokės. 2015 m. kovo 30 d. Į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą L. M. pervedė 462 eurus (už du mėnesius), kaip įmoką pagal Išperkamosios nuomos sutartį, kadangi kitų įsipareigojimų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ L. neturėjo. Vėliau E. N. M. buvo siunčiamas raginimas sumokėti skolą, o vėliau išsikraustyti, tačiau E. N. M. į raginimus nereagavo. Po 9 mėnesių nuo Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo ieškinį ir prasidėjo civilinės bylos nagrinėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu E. N. M. ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas paliko minėtą sprendimą nepakeistą. Vėliau kreipėsi į antstolius su vykdomuoju raštu, o E. N. M. kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 5, b. l. 13-15).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad savo kaltės dėl inkriminuojamų veikų nepripažįsta. Įtarimas jam nėra aiškus. Lieka prie savo ankstesnių parodymų. Papildomai nieko paaiškinti neturi (t. 6, b. l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad savo kaltės dėl inkriminuojamų veikų nepripažįsta. Laikosi savo ankstesnių duotų parodymų, nieko daugiau pasakyti neturi (t. 6, b. l. 158).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad savo kaltės dėl inkriminuojamų veikų nepripažįsta. Laikosi savo ankstesnių duotų parodymų, nieko daugiau pasakyti neturi (5t., b. l. 18).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė E. T. nurodė, kad nepripažįsta kaltinimo. Nemano, kad buvo padarytas nusikaltimas. Prieš sudarant sutartis, buvo sudaryta paskolos sutartis. Pagal ją N. M. ir jos anūkas jau buvo įkeitę turtą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų motyvą, jis galėtų išieškoti iš įkeisto turto. Jam nereikėjo šio sandorio sudarinėti. Čia nėra jokio motyvo. Nesupranta, kuo pasireiškia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulė šioje byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai priklausantį butą galėjo įsigyti iš varžytinių, kai nukentėjusiosios anūkas, neatidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pasiimti butą iš varžytinių. Todėl nėra jokio motyvo įmonei daryti tokią nusikalstamą veiką, kai tą turtą galėjo įsigyti ir anksčiau. Todėl mano, kad motyvas čia labai svarbus. Joks čia apsimestinis sandoris, tai normali praktika versle, sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, po to išperkamosios nuomos sutartį. Kaip tik nukentėjusiajai ir jos anūkui buvo sudarytos sąlygos atgauti butą, išmokant skolą. Jie būtų galėję pasiimti, bet žmonės norėjo išsaugoti turtą, todėl įvyko turto perleidimas. Yra kasos išrašas, kad pinigai vaikščiojo. Todėl civiline tvarka teismai patikrino visas aplinkybes, ir nustatė, kad jokios apgaulės nebuvo. Tarkim, kad anūkas neatidavė paskolos, tai tikrai nukentėjusioji neatsidurtų geresnėje padėtyje, tada sandoriai pasinaikintų, o turtas grįžtų į hipoteką. Jeigu pripažįsta teismas, kad anūkas negrąžino skolos, tai reiškia, kad turi grįžti hipoteka, kad turi grįžti išieškojimas. O dėl dokumentų klastojimo, ji nemato įrodymų, kad jie būtų klastoti. Jeigu tariamai jie neišmokėjo, tai ta pati paskola lieka. Byloje yra duomenys iš civilinės bylos, kad tas anūkas, davęs priesaiką, patvirtino, kad tuos pinigus sumokėjo. O dėl juridinės pagalbos, tai taip buvo sutarta, kad jis sumokės už konsultacijas (anūkas). Jeigu tos paslaugos nekokybiškos, tai čia ne šios bylos dalykas. Ji nežino, iš kur nukentėjusioji ištraukė, kad ji nukentėjo. Dėl 80 tūkst. – jie buvo išmokėti, pasirašyta, pati M. davė parodymus. Ji nemano, kad ji nesuprato, ant ko pasirašo, nes pati yra sakiusi, kad anksčiau dirbo didelėje įmonėje su dokumentais. Paskola yra suteikta ir dėl to ginčo nėra, o kad ji neatiduota ar atiduota, tai teismas spręs. Jie ginčija, kad nesumokėta. Ji supranta, kad buvo sudaryta 2014 m. gegužės 8 d. sutartis, kad jai reikėjo pinigų, tada L. pasiskolino, atidavė savo skolą ir nukentėjusioji ir toliau gyveno tame bute, mokėdami įmokas. Tai paprasta finansavimo schema. Labai mažai jie sumokėjo paskolos, gal tik už 3 mėnesius. Jie neatidavė paskolos, neatsimena, ar vykdomasis raštas buvo išduotas ar ne, bet jau buvo galima pradėti išieškojimą. Ir tada buvo sudarytas kitas sandoris, kadangi jie tų pinigų iš karto visų neturėjo. Ir tada, M. anūkas trumpam pasiskolino pinigų ir iš tų pačių pinigų buvo sumokėta už butą. Ir tada mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį kaip išperkamoji nuoma, bet ji taip pat pradėjo nemokėti, todėl buvo pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo. Keliems metams sudaryta, nepasakys dabar, gal 5 metams. Kokia gruodžio 19 dienai buvo likusi negrąžinta suma juridiniam asmeniui – konkrečiai negali pasakyti, yra dokumentuose, bet 67 tūkst. turėtų būti. Tai yra negrąžinta paskola ir plius palūkanos. 40 tūkst. buvo bendra, o išaugo dar, nes palūkanos didelės. Gruodžio 19 dieną susitikinėjo visi todėl, kad nemokėjo paskolos, kad sudaryti kitą sutartį, kad nebūtų pradėtas išieškojimas pagal paskolos sutartį. Kas kreipėsi į notarą dėl kitos - naujos sutarties sudarymo – neatsakys į šį klausimą. Kokių veiksmų ėmėsi juridinis asmuo dėl sutarties sudarymo, tai su ta šalimi buvo nuolat kontaktuojama, tai nėra taip, kad ne iš niekur juos 19 dieną visus sušaukė. Pirkimo – pardavimo sutartį paruošė notaras, pagal savo šabloną. O kas užsakė notarą – negali pasakyti tiksliai dabar. Kokios juridinės paslaugos buvo suteiktos L. M., tai kas nurodyta kaltinamajame akte – tas ir buvo. Buvo susitarimas tarp šalių dėl 12 tūkst., tai finansinė konsultacija. Dėl kainos buvo sutarta su užsakovu, jam tas tiko, nes jis už paslaugas apmokėjo. Šiam momentui ji negali tiksliai atsakyti dėl paskolos nutraukimo sąlygų. Jie mato, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, vėliau sandoris transformavosi į kitą sandorį, į „lizbeką“, po to išperki turtą ir duodi nuomotis. Direktorius neapgaudinėjo nei nukentėjusios nei jos anūko. Aplinkybės, kaip bus sudaryti sandoriai atskleistos. Sudarius sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo hipotekos kreditorius, liudytojas neatidavė paskolos, buvo pagrindas nutraukti sutartį, pradėti išieškojimą. Sandoriai buvo naudingi nukentėjusiajai ir anūkui, nes jie nenorėjo prarasti turto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė dar kelis instrumentus, kaip galima refinansuotis pas kitus asmenis, nebuvo tikslo įgyti tą turtą. Jiems svarbu gauti pelną. Į sąskaitą buvo įnešti 80 000, tai pažymėta įmonės kasos knygoje. Įmonės kasininkas yra T., kiek buvo darbuotojų, nepamena. Kad sutartis nutraukta išsiuntė pranešimą 2015 metais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta juridinio asmens atstovė E. T. parodė, kad kaltės nepripažįsta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė pranešime apie įtariamą nurodytą veiką. Parodymų pateikti negali, kadangi reiktų įsigilinti į pranešime apie įtariamą nurodytas aplinkybes. Tam reiktų savaitės laiko (t.6, b. l. 167).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta juridinio asmens atstovė E. T. parodė, kad parodymus surašė raštu, kurį prideda prie apklausos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko teisėtus veiksmus, jokio nusikaltimo nepadarė ir daugiau nieko paaiškinti negali (t. 6, b. l. 169).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nesutinka su pareikštu įtarimu ir nepripažįsta savo kaltės. Visų pirma pažymėtina, kad įtarimas nėra aiškus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuprantamas. Iš įtariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupranta, ką konkrečiai padarė T. S., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už didelės vertės turto sukčiavimą. Įtarime nenurodyti jokie konkretūs T. S. veiksmai, kuriais E. N. M. būtų kaip nors apgauta. Nuo tokio įtarimo neįmanoma gintis. Antra, sudarant įtarime nurodytas sutartis – Paskolos sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos direktorius T. S. nieko neteisėto ar, juo labiau, nusikalstamo nepadarė, todėl nepagrįstai (neteisėtai) traukiami baudžiamojon atsakomybėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškina, kad paskolos sutarties pagrindu E. M. (kartu su savo anūku L. M.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 40000 Lt. Negalėdami vykdyti savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, susidarius 67389 Lt skolai paskolos sutarties pagrindu (šį įsiskolinimą E. M. ir L. M. patvirtino savo parašais 2014 m. gruodžio 9 d. kaip paskolos sutarties priedą) ir 12610 Lt įsiskolinimui už suteiktas paslaugas (šį įsiskolinimą patvirtina L. M. pas notarą pasirašytas 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderis Nr. 0013), L. M. ir E. M. siekė, kad būtų refinansuota paskola. Būtent tai ir buvo padaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išperkamosios nuomos sutartis) (apie pastarąją sutartį įtarime kažkodėl net neužsimenama). Po šių sutarčių pas notarą sudarymo neliko E. M. ir L. M. skolos pagal paskolos sutartį, o E. M. įgijo teisę įvykdžiusi Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas vėl įgyti Butą nuosavybės teise. Šioje paprastoje teisinėje situacijoje, ypač kai visi teisiniai dokumentai buvo parengti notaro, jų turinys išaiškintas šalims, įskaitant E. N. M., akivaizdu, nėra ir negali būti sukčiavimo ar kokio kito nusikaltimo sudėties (t. 6, b.l.170-171).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. N. M. nurodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), notarų kontoroje, ji dalyvavo kaip laiduotoja anūkui paimti paskolą – 40 tūkst. litais. Anūkas tą paskolą ėmė iš T. S. Anūkas prieš tai buvo paėmęs iš kitos firmos paskolą, ją reikėjo grąžinti, ir tada internetu jis susirado T. S. firmą ir jie susitarė. Anūkas norėjo atidaryti firmą. Iš kitos įmonės buvo paimta 20 tūkst. litų. kai paėmė iš S. pinigus, tada grąžino kitai firmai. Anūkas sakė, kad jam reikia paskolos, bet neturi ką užstatyti. Ji kaip laiduotoja pasirašė. Ir lapkričio mėnesį jai skambino T. S.. Sako, ar ji nori, kad sumažintų paskolos palūkanas (o buvo 24 proc. palūkanų norma), nes labai daug mokėti. Ji tada pažiūrėjo dokumentus, kad tikrai labai didelė palūkanų norma, ir sutiko. Sakė, atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), gruodžio 16 d., pas notarą. Ji sutarties neskaitė, bet laidavo. Ji ne pirmą kartą davė paskolą. Ji suvokė, kad bus laiduotoja, kad anūkui reikalingi pinigai firmos atidarymui. Ir žinojo, kad jeigu neatiduoda paskolos, tas turtas pereina į varžytines. Atvyko gruodžio 16 d. , pas notarą (duomenys neskelbtini) S. vėlavo, ir įbėgo tiesiai pas notarą. Ir notaras nei klausė, nei ko, liepė pasirašyti. Jis sumažino ant 800, ir tada pasirašė. Dar kažką ten uždengė dokumentuose pirštu, kai ji pasirašinėjo. O L. ar davė pasirašyti, ji nežino. Po to pasakė L. tu nereikalingas, gali keliauti, o jie eis į kavinę pasirašyti popieriuką. Jis ten parodė - čia pasirašyti. Nuvedė kur langų nebuvo. Jis nieko nežadėjo, nieko nesiūlė eidamas į kavinę, tiesiog pasirašyti reikėjo. Ji neskaitė gegužės mėnesį, ką pasirašė, ir vėliau, pas notarą (duomenys neskelbtini) – neskaitė, ką pasirašė. Dar prieš važiuojant pas notarą anūkas sakė, kad T. S. pasiūlė padaryti remontą, kad turėtų pinigų mokėti už palūkanas. Kokią sumą ji nežino. L. sakė, kad butas bendrabučio tipo, 12 kv. m. L. ne remontais užsiima, bet jis prie meno, tai ir tuo linkęs užsiimti, todėl sutiko. Jis padarė remontą, sumokėjo palūkanas. Ji tada peržiūrėjo visus dokumentus, kad L. visą laiką mokėjo tas palūkanas, tik spalio mėnesį ne. Pačią skolą irgi mokėjo, viskas normaliai. Spalio mėnesį buvo likusi skola apie 35 tūkst. Su anūku, L., jokių paskolos sąlygų neaptarė. Pas notarą nuvežė anūkas. L. su S. santykiai buvo geri, bet ji nežino, gal jie kalbėjosi dėl šios paskolos, jie su anūku nesikalbėjo dėl šito sandorio, neaptarinėjo to. Padavė pasirašyti pas notarą ir pasirašė, ji nežino tos procedūros. Nesidomėjo sandoriu, pasakė, kad sumažins palūkanas. Ji nemanė, kad L. nemokės paskolos. Tą paskolą, kurią pasiskolino, jis neatidavė. Jeigu būtų turėjęs, tai tik 35 tūkst. galėjo atiduoti. Su S. net kalbos nebuvo apie buto pardavimą. Ji į teismą kreipėsi praėjus keliems mėnesiams. Tvarkydama dokumentus, ji pamatė sutartį, kad parduoda butą. Nežinojo, ką daryti. Tai buvo 2015 m. Ji viską gerai prisimena, kas buvo 2014, 2015 metais. Kai važiavo pas notarą 2014 m. gegužės 8 d. užtruko daugiau valandą. Notaras tai ateidavo, tai išeidavo. Notaras daug dirbo tuo momentu, išrašė kasos orderį. Ji pati pinigų neturėjo. O anūkas dirbdamas iš atlyginimo mokėjo palūkanas ir visa kita. Anūkas iki spalio mėnesio mokėjo 1150, o spalio mėnesį sumokėjo mažiau ir tada kilo noras S. sumažinti procentą, o išėjo visai kitaip. Ir kaip jis galėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su ja nekalbėjęs. Notarė net nepaklausė, ar ji žino, kad parduoda butą, ar sutinka. Kai notarė atnešė knygą, ji tik paklausė, ar parduodat. Ji pasakė: „ką parduodu, parduodu“. Nes negalvojo, kad ten buto pardavimas, ji galvojo, kad paskolos pratęsimas. Notaras nieko neklausė, nesiteiravo, ar gavo pinigus. Ji pradirbus apie (duomenys neskelbtini) metų su dokumentais, neturėjo nei vieno aferisto, todėl jai nei minties nebuvo. S. sakė, kad 10 metų pratęs. S. parodė gerą norą, tai kaip ji galėjo nepasitikėti. Anūkas sėdėjo šalia, jis niekur nebuvo išėjęs. Kaip buvo butas nuimtas nuo hipotekos, ji nežino to fakto. Bet ikiteisminio tyrimo byloje perskaitė, kad S. viską organizavo, hipoteką nuėmė. Jokių pinigų S. pas notarą nedavė. Notarė turėjo žinoti, kad ji psichiškai sveika. Kadangi ji laiduotoja, tai ji žino, kad įmokos turi būti mokamos, tačiau kartą skambino kovo mėnesį S. ir sako: „ai tegul L. moka po biškį, kai turės sumokės“. Kad ji su L. yra skolinga didelę sumą S. kalbos nebuvo. O kai padavė į teismą, tada gavo laišką, kad jeigu nesumokės, tada iškeldins iš buto. O byla jau buvo teisme, uždėtas areštas, tą turėjo jis žinoti. 12610 litų – finansinė konsultacija, tai čia nesąmonė. Jokio pokalbio apie tai su anūku nebuvo. Jos niekas nereikalavo jokio asmens dokumento, ar kito dokumento. Ji nedavė to dokumento pati. Ji jokių žinučių nesiuntė gyvenime. Savo ištuokos liudijimo ji nei anūkui, nei dukrai J., nei S., nedavė. Ar pas ją buvo įsilaužta, ar pavogti dokumentai – tai to nebuvo. Šis ištuokos dokumentas, kuris yra byloje, yra atšviestas, visiškai ne jos. Ji nieko nedavė, niekada nekalbėjo apie buto pardavimą. Ji suprato, kad butas parduotas 2015 m. rugpjūčio mėn. Civilinėje byloje ji pati asmeniškai dalyvavo, advokatas irgi dalyvavo. Ne pagal išperkamosios nuomos sutartį anūkas mokėjo, o pagal paskolą mokėjo.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti N. E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 51-52). Patvirtina, kad tai jos parašas. Skiriasi jos duoti parodymai, nes nuo pradžių, kai išsikvietė ją pirmą kartą nėra parodymų. T. S. pažinojo 2014 metų gegužę. Patvirtina teisme duotus parodymus, o ne parodymus duotus pas tyrėją. Ji rugpjūčio mėn. sužinojo, kad yra apgauta. Kai sužinojo, kad yra apgauta, parašė prokuratūrai, kad iškeltų baudžiamąja bylą. Rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad yra buto pardavimas, o ne paskolos pratęsimas. T. S. žinojo, kad ji yra apgauta. Nemelavo duodama parodymus. Notarė paklausė, ar parduoda, buvo tik vienas žodis. Apie butą nebuvo jokios kalbos su notare. Ji davė parodymus 2017 m. birželio 8 d. Tyrėjai pasakė, kai buvo pas tyrėją, buvo po civilinio teismo byla. Kai praėjo civilinis teismas ir apygardos teismas, ji tada suprato, kad yra apgauta. Tada parašė prašymą į prokuratūrą, kad iškeltų bylą. Galvojo, jei pasakys taip, manė, kad T. S. pratęs paskolą. Notarė klausė tik ar parduoda, apie butą jokio žodžio nebuvo.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti N. E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 53-57). Suvokia savo parodymus. Tvirtina savo parašą po duotais parodymais. Ji visur pasirašė. Blogai parašyta, kad notarė klausė apie buto pardavimą. Apie buto pardavimą jokios kalbos nebuvo. Kada pasirašė T. S. sėdėjo netoli notarės. Notarė paklausė, ar jau viskas, T. S. notarei atsakė, kad viskas. Tada notarė paklausė jos ar parduoda. Nesidomėjo sandoriu. Ji neprisimins ką kalbėjo. Žinojo, kad anūkas yra paėmęs paskolą ir anūkas prašė, kad sumažintų paskolą. Jei paskola buvo paimta, tai reiškia butas buvo įkeistas. T. S. sakė, kad perdarys paskolos palūkanų normą ir sumažins paskolą. 2017 metais apklausos metu pasakė, kad pirmą kartą T. S. matė pas notarę. Jie koridoriuje sėdėjo prie notarės, nebuvo jokio pasitarimų kambario. Notarė atėjo, kai ji paklausė ar viskas gerai, tada atsinešė knygą. Notarė atėjo tada, kai T. S. pasirašė. Notarė pasirašyme nedalyvavo. Nežino, kiek L. dokumentų pasirašė pas notarę. Ji matė, kaip padavė pasirašyti ir L. pasirašė. Kiek dokumentų L. pasirašė, nematė. Gal du dokumentus L. pasirašė. 2017 metais duodama parodymus dėl kasos orderio nemelavo. Matė, kad davė dokumentą, ji nematė koks tai buvo dokumentas. Neprisimena, ar klausė T. S. ant ko pasirašinėja. Teisme ji kalbėjo, kad pasirašė ant pinigų paėmimo orderio. Kai buvo nagrinėjama civilinė byla ji laikėsi kitokios pozicijos. Pardavė butą ir pinigų jai nesumokėjo. Kol buvo L. pas notarą gruodžio 19 dieną, suprato, kad paskolos pratęsimas. Kol buvo anūkas paskolos pratęsimą pasirašė ir po to paskolos dar vieną dokumentą ji pasirašė. L. buvo kol pasirašė du dokumentus. Ji patvirtina, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. buvo sudaręs sutartį. Ji buvo kaip trečias asmuo. Ji anūku pasitikėjo, jis buvo pilnametis. Nesuvokė, kad jis gali daryti nusikalstamą veiką. Dukra pažinojo advokatą, jam paskambino, jis parašė ieškinį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ne iš jos žodžių. Iki posėdžio nebuvo susitikusi su advokatu. Ieškinį pasirašė, bet jo neskaitė. Ji iš karto nepasitikėjo S., jis jai iškart paliko labai nemalonaus žmogaus įspūdį, jautė nepasitikėjimą juo, kad kažkas bus negerai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. N. M. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų turi nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jos sveikata prasta (turėjo būti operuota širdis), pagalvojo, kad reikėtų parduoti savo butą ir eiti gyventi pas dukrą. Apie tai, kad nori parduoti savo butą pasakė anūkui L. M. L. jai pasakė, kad pažįsta T. S., kuris yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, minėta įmonė užsiima paskolų suteikimu, nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Anūkas sakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra suteikusi jam paskolą. 2014 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, gruodžio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, anūkas paskambino T. S. ir pasakė, kad ji nori parduoti savo butą. Po to jai paskambino pats T. S. ir klausė ar tikrai nori parduoti savo butą, ji atsakė jam taip, po ko T. pasakė, kad paruoš buto pirkimo-pardavimo sutartį ir jai paskambins. Neužilgo perskambino T. ir pasakė, kad sutartis paruošta ir 2014 m. gruodžio 19 d. reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Dėl buto kainos telefonu nesitarė. 2014 m. gruodžio 19 d. sutartu laiku anūkas ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur atvyko ir T. S.. Susitikimą pas notarę organizavo T. Notarų biure T. pateikė sudarytą buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir pasakė pasirašyti. T. pasakė, kad gal tegul anūkas perskaito sutartį, bet T. pasakė, kad nereikia, nes viskas yra gerai. T. jai pateiktos sutarties neskaitė, prieš pasirašydama pamatė, kad sutartyje buvo nurodyta buto kaina, t. y. 80 000 litų (23 169, 60 eurų), bei parašyta, kad pinigai sumokėti iki sutarties pasirašymo. Tokią buto kainą T. nurodė savo iniciatyva, dėl buto kainos jie nesitarė, bet tuo metu buto kaina jai nerūpėjo, norėjo greičiau parduoti butą, todėl T. nurodyta kaina tiko. Tada T. paklausė kur yra pinigai, o jis greitai atsakė, kad sumokės vėliau, po ko ji pasirašė minėtą sutartį. Šitą jų pokalbį su T. girdėjo anūkas. Po ko atėjo notarė ir paklausė jos ar parduoda butą, atsakė, kad parduoda, tada notarė pasakė pasirašyti sutartį. Notarė neklausė jos ar gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą. Tada T. pasakė, kad ji turi pasirašyti dar vieną sutartį, t. y. Išperkamosios nuomos sutartį. T. paaiškino, kad ši sutartis yra kaip garantas, kad jis grąžins pinigus, daugiau jis nieko neaiškino, o tik pakišo pasirašyti jau paruoštą 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį. Minėtą sutartį pasirašė neskaitydama dar būnant pas notare, tačiau minėta sutartis buvo pasirašyta nedalyvaujant notarei. Po ko T. pasakė, kad anūkas gali važiuoti, nes jis čia daugiau nereikalingas, o jai pasiūlė nueiti į kavinę ir pasirašyti dar vieną popierių. Kadangi L. skubėjo, todėl išvažiavo, o ji su T. nuėjo prie notarų biuro esančios kavinės. Jiems būnant kavinėje T. jai padavė jau paruoštą 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0031, ir parodė kur reikia pasirašyti. Minėtą kasos išlaidų orderį pasirašė, o po to T. paklausė ką šis dokumentas reiškia, jis paaiškino, kad tai yra garantas, jog pinigus jis sumokės. Taip pat pasakė, jog po to, kai T. jai sumokės, ji ant minėto orderio turės dar ranka pasirašyti, jog pinigus gavo. Su T. susitarė, kad už 3 mėnesių nuo sutarties sudarymo jis sumokės visą sutartyje nurodytą sumą, be to susitarė, kad 3 mėnesius gyvens savo bute (duomenys neskelbtini), neatlygintinai. Po ko jie išsiskyrė. Visus 3 mėnesius gyveno savo bute ir su T. per tą laiką susisiekus nebuvo, T. jai taip pat neskambino. Po trijų mėnesių T. nereikalavo išsikraustyti iš buto, ir toliau nepalaikė su juo jokio kontakto, neskambino jam, nereikalavo sumokėti pinigus. Negali pasakyti, kodėl neskambino T., kadangi atsisakė daryti širdies operaciją, niekas iš buto išsikelti nereikalavo, todėl ramiai sau gyveno. Po ko 2015 metais kovo mėnesį, anūkui paskambino T. ir pasakė, kad L. jam skolingas 462,00 eurus, ši suma yra nesumokėtas likutis už ankščiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ L. suteiktą paskolą. Tada anūkas 2015 m. kovo 30 d. pervedė pagal savo sudarytą paskolos sutartį į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 462,00 eurus. Po to kartais T. paskambindavo, tačiau jis niekada neatsiliepdavo, su T. susisiekti telefonu pavyko 2015 metais rugpjūčio mėnesį. T. klausė, kodėl jis nesumoka pinigų, o jis atsakė, kad pinigų neturi, kad sudarė paskolos sutartį dėl 35 000 eurų paskolos ir padėjo ragelį. Po šio skambučio suprato, kad buvo apgauta ir nusprendė kreiptis į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo. 2015 metais lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, gavo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laišką, kad yra skolinga laiške nurodytą sumą (virš 1 000 eurų, šiuo metu neprisimena tikslios sumos) pagal 2014 m. gruodžio 19 d. Išperkamosios nuomos sutartį, nesumokėjus pinigų iki nurodytos datos, turės išsikelti iš buto. Po šio laiško gavimo T. paskambino ir klausė jos ką ruošiuosi daryti, pasakė jam, kad kreipėsi į teismą. Daugiau su T. susisiekus nebuvo, jie susitiko teisme, kur T. tvirtino, kad pinigus sumokėjo pas notarę, tačiau į jos advokato klausimą, kokiomis kupiūromis bei kokiu būdu buvo sumokėta, jis atsakyti negalėjo. Be to, jos advokatas reikalavo T. pateikti bendrovės buhalterijos dokumentus, tačiau į šį prašymą niekas nesureagavo ir dokumentai pateikti nebuvo. Taip pat T. tvirtina, jog jos anūko pervesti 462,00 eurai yra suma sumokėta pagal Išperkamosios nuomos sutartį. Jos ieškinys teisme buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nori atkreipti dėmesį, kad T. jai pateiktas kasos išlaidų orderis neatitinka reikalavimų, nėra buhalterio parašo, už buhalterį pasirašo pats T. Po teismo sprendimų civilinėje byloje, T. jai skambino ir klausė ar pati išsikels iš buto ar su antstolių pagalba, tačiau jam pasakė, jog kreipsis į Lietuvos Apeliacinį Teismą. Taip pat nori pasakyti, kad T. pasinaudojo jos patiklumu, pasitikėjo juo, įtikino, kad pinigus sumokės vėliau, tačiau to nepadarė, ir tokiu būdu apgavo, dėl to jai padaryta didelė turtinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 51-52).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta E. N. M. parodė, kad nėra gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jai buvo teikiamos konsultacijos (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo prieš 10 metų. Gyvena ir savo buitimi rūpinasi viena, socialiniai darbuotojai pas ją nesilanko (t. 1, b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta E. N. M. parodė, kad jos anūkui L. M. bei T. S. 2014 m. gruodžio 19 d. būnant notarų biure dar iki sutarties pasirašymo, pasitarimų kambaryje T. S. L. davė pasirašyti kažkokį dokumentą, kas tai buvo per dokumentas nematė. L. minėtą dokumentą pasirašė. Notarų biure L. M. negrąžino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį. Kiek jai žinoma, L. nėra grąžinęs pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo T. S. ne kartą jai skambino ir klausė, kodėl L. nemoka pinigų pagal paskolos sutartį (t. 1, b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta E. N. M. parodė, kad 2014 metais gegužės mėnesį, kai buvo sudaryta anūko L. M. paskolos sutartis, kurią sudarant dalyvavo ir ji, kadangi buvo įkeistas jos butas, adresu (duomenys neskelbtini), T. S. pokalbio metu užsiminė, kad galimai kada nors ateityje norės parduoti savo butą, kadangi laukė širdies operacija ir kokia būtų jo sveikata po operacijos neaišku, galimai viena negalės gyventi ir teks eiti gyventi pas dukrą ir teks parduoti butą. Tai buvo tik toks pamąstymas, kurį garsiai įvardijo. Tuo jų pokalbis apie butą ir baigiasi. Teisme ir apklausos metu policijoje sakė, kad norėjo parduoti butą, nes tokios pozicijos nurodė laikytis advokatas, kuris vedė jos civilinę bylą. O anūkas L. teisme pasakė, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, vien todėl, kad pats T. S. pirmas pasakė, kad L. pilnai atsiskaitė, todėl po šių S. žodžių L. pasimetė ir irgi patvirtino, kad paskolą grąžino. Iš tikrųjų L. pagal paskolos sutartį su T. S. neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų mokėti įmokų pagal paskolos sutartį, niekur nedirbo, todėl T. nuolat skambindavo tiek L., tiek jai ir reikalavo mokėti įmokas. Taip pat T. telefonu pasakė, kad jeigu L. neturi pinigų, reikia sudaryti naują paskolos sutartį sumažinant įmokas ir jų mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui (10 metų). Ji atsakė, kad gerai, tada T. pasakė, kad susisieks su L. ir suderins. Praėjus maždaug mėnesiui po šio pokalbio T. paskambino ir pasakė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. reikia atvažiuoti kartu su L. į notarų biurą, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, kur bus pratęsta L. paskolos sutartis. Ji iki šio pokalbio su T. kalbėjo su anūku ir klausė jo ar T. S. siūlė jam pratęsti paskolos sutartį, jis atsakė, kad taip ir daugiau nieko nesakė. 2014 m. gruodžio 19 d. kartu su L. atvyko į notarų biurą kur taip pat atvyko T. S. Iš pradžių ji, L. bei T. S. bendravo pasitarimų kambariuke, kuriame kitų asmenų nebuvo. T. S. notarės paklausė ar sutartis paruošta, notarė atsakė, kad taip ir pati atnešė sutartį ir išėjo. Po to T. pasakė pasirašyti notarės atneštą sutartį, o ji neskaitydama sutarties turinio pasirašė. Tuo pat metu T. pateikė du popieriaus lapus L. ir pasakė pasirašyti, taip pat pasakė, kad ,,viską sutvarkys“. Ką turėjo omenyje, nežino. Buvo įsitikinusi, kad pasirašė paskolos pratęsimo sutartį, nes apie buto pirkimą-pardavimą niekada nebuvo net kalbos. Po to kai pasirašė vieną sutartį, T. pasakė, kad dar ne viskas, dar turi pasirašyti. Ji pravertė popieriaus lapus ir pamatė lentelę, kurioje buvo nurodytos datos bei sumos (800 litų), iš to suprato, kad tai paskolos išdėstymo grafikas ir nieko neįtardama pasirašė ant sutarties. Po to atėjo notarė ir paklausė jos ar parduoda butą, ji atsakė, kad taip, turėdama omenyje, kad butą įkeičia, kaip paskolos grąžinimo garantą, o ne jį parduoda. Tada notarė nurodė pasirašyti savo atneštoje knygoje ir išėjo. Notarė jos neklausė ar jai buvo sumokėti pinigai, vienintelis jos klausimas buvo ar parduodu butą. Po to kai notarė išėjo, T. pasakė, kad L. gali jau važiuoti, kad daugiau jis nereikalingas. L. išėjus, T. pasakė ,,einam į kavinukę pasirašyti popieriuko“. Tada su T. nuėjome į kavinę ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią šalia notarų biuro. Kavinėje T. užsisakė sau maisto, jai kavos ir iš karto po to ištraukė du mažus popieriaus lapukus ir parodė vietas kur reikia pasirašyti. Kas buvo parašyta ant tų popieriukų tuo metu nematė, neskaitė. Vieną popieriaus egzempliorių T. pasiėmė sau, kitą atidavė jai. Išgėrusi kavos išėjo, o T. liko. Praėjus 3 mėnesius po sutarties sudarymo, T. telefonu paskambino ir paklausė kodėl L. nemoka už paskolą, kad gali mokėti ir po 100 eurų, bet tegul moka. Iš L. sužinojo, kad T. pasiūlė jai padaryti remontą T. S. priklausančiame bute. Už tą remontą T. L. sumokėjo apie 460 eurų, kuriuos T. 2015 metais kovo mėnesį pavedimu į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė kaip įmoką už paskolą. T. S. nuolat skambino jai ir ragino, kad L. mokėtų įmokas už paskolas. Po tokių T. skambučių 2015 metų rugpjūčio mėnesį nusprendė pasižiūrėti popierius, kuriuos pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. ir tik tada pamatė, kad tai yra buto pirkimo-pardavimo sutartis ir Išperkamosios nuomos sutartis. Suprato, kad buvo T. S. apgauta ir nusprendė kreiptis į teismą. Tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. notarų biure visus T. S. pateiktus dokumentus pasirašė ji, o ne anūkas, jai pasirodė įtartina. Būnant notarų biure T. klausė ar L. turi pasirašyti, bet T. pasakė, kad nereikia, jis viską sutvarkys. Apie jokius pinigus su T. niekada nekalbėjo, nes kalbos apie buto pardavimą niekada nebuvo. Jokių konsultacijų iš T. pusės niekada nebuvo. Nei ji, nei L. nėra buvę T. biure, bendravo tik telefonu. Tiek teisme, tiek apklausos metu sakė, kad norėjo parduoti butą, nes tokios pozicijos teisme nurodė laikytis advokatas, bijojo sakyti, kad buvo kitaip (t. 1, b. l. 55-57).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta E. N. M. parodė, kad lieka prie savo parodymų duotų ankstesnėse apklausose. Jos anūkui reikėjo pinigų, jis rado internete, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gali suteikti jam paskolą, tačiau reikalingas užstatas. Ji sutiko užstatyti savo butą ir 2014 m. gegužės 8 d. pas notarę (duomenys neskelbtini) jie pasirašė sutartį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovavo T. S. Ji buvo kaip laiduotoja. Po šios sutarties pasirašymo T. S. skambindavo kiekvieną mėnesį, klausdamas, kodėl jos anūkas L. M. nemoka paskolos, sakė, kad ji praras butą. Anūkas turėjo mokėti kas mėnesį po 1100 litų. 2014 m. lapkričio mėnesį T. S. paskambino ir pasakė, kad jis mato, jog L. M. yra sunku mokėti išmokas, todėl jis ruošiasi pratęsti sutartį 10-čiai metų su mažesnėmis palūkanomis. Po to dar kartą paskambino ir nurodė atvykti 2014 m. gruodžio 19 d., 16.00 val. (duomenys neskelbtini) (tikslaus numerio neprisimena) pas notarę, kur pasirašytų sutartį. Kai ji atvyko su anūku L. M. pas notarę ir atėjo T. S., jai buvo duota pasirašyti sutartis, o L. M. tuo pačiu metu davė pasirašyti orderius, sakydamas, jog čia dėl paskolos. Po sutartimi buvo pridėtas įmokų mokėjimo grafikas, kur ji pamatė nurodytas įmokas po 800 litų. Kadangi anksčiau mėnesinė įmoka buvo 1100 litų, o dabar pamatė 800 litų, galvojo, kad viskas yra tvarkoje, T. S. iš tikrųjų sumažino įmokas ir pratęsė mokėjimo grafiką. Pasirašė sutartį neskaičiusi. Buto parduoti tuo momentu neketino, L. neturėjo pinigų kaip kad nurodo T. S., nes priešingu atveju, jis būtų tvarkingai mokėjęs įmokas. L. M., jos žiniomis, jokios teisinės konsultacijos teikiamos nebuvo. Po sutarties pasirašymo T. S. pasakė, kad visi turi nueiti į šalia esančią kavinę, reikia pasirašyti dar vieną popieriuką. Nuėjus į kavinę jis užsisakė maisto, o jai užsakė kavos. Jis ištraukė ir davė jai pasirašyti orderį, sakydamas, kad čia reikalinga dėl paskolos. Kadangi buvo pusiau prietema ir orderis buvo surašytas smulkiomis raidėmis, ji pasirašė, nes pasitikėjo T. S. Nuo paskolos suteikimo momento iki momento, kai buvo pasirašyta buto pardavimo sutartis, ji su T. S. susitikusi nebuvo, jis tik kas mėnesį jai skambindavo. Jokių dokumentų T. S. neteikė, jokios kalbos apie buto pardavimą išvis nebuvo. Papildomai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė gydytojų išrašų iš medicininių dokumentų kopijas, kuriuose atsispindi jos sveikatos būklė 2014-2015 m. (t. 6, b. l. 39-40,41-50).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. M. nurodė, kad pradžia 2014 metais, jei gerai pamena. Norėjo paimti paskolą ir atidaryti kavinę (duomenys neskelbtini). Ieškojo kas galėtų suteikti paskolą. Surado, kad T. S. suteikia tokias paslaugas. Išsiuntė T. S. užklausą dėl paskolos refinansavimo. T. S. jam atrašė, kad gali refinansuoti jo ankstesnę paskolą. Močiutė, jam imant pirmą paskolą, buvo kaip laiduotoja, nes turėjo nekilnojamąjį turtą – butą. Pirmas įmokas mokėjo laiku. Buvo pasirašę penkių metų laikotarpiui sutartį. Paskolos pratęsimą pasirašė, kad sumažėtų paskolos suma. Bet gavosi kitoks variantas. Manė, kad su T. pratęs paskolos laikotarpį ilgesniam laikotarpiui ir sumažins mėnesinę įmoką iki 800 litų per mėnesį. Apie tai kur kalbėjo su T., neatsimena. Paskolos pratęsimas gavosi, kad buvo įkeistas butas. Susitikimą pas notarą inicijavo T. T. suderino laiką pas notarą, pasakė datą 2014 m. gruodžio 19 d. Jis močiutei užsiminė apie planą atidaryti kavinę. Jis neturėjo tokios pinigų sumos. Reikėjo laiduotojos, kad turėtų nekilnojamo turto. Močiutė sakė, kad gali laiduoti nes turi butą. Ji suprato kas yra laidavimas. Buvo paėmęs prieš tai paskolą, gal 2013 metais. Tada irgi buvo laidavimas. Nesvarstė tokio varianto kad neteks močiutė savo buto. Galvojo, kad pasiseks. Pirma paskola buvo pasirašyta. Buvo finansiniai sunkumai. Finansiniai sunkumai buvo su mėnesinėmis įmokomis. Ji galvojo kaip padengti tas įmokas. T. pasiūlė suremontuoti butą (duomenys neskelbtini)už tą įmoką. Jam T. išmokėjo už buto remontą eurais, apie pusantro tūkstančio litų, o eurais būtų apie 500. Tos sumos nepervedė T. Kaip paskolos įmoką pervedė. Pirma paskola buvo pasirašyta toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) notarų biure. Jis atvyko pas notarą su močiute kartu, o T. atskirai pas notarą atvyko. Kai įėjo į notarų biurą, juos palydėjo į patalpą ir laukė atvykstančio T. T. atvažiavo po kurio laiko. Prieš tai su močiute kalbėjo, kad buvo planas pratęsti paskolos sutartį, kad sumažinti paskolos palūkanas. Tą ir sakė savo močiutei, kai važiavo į notarų biurą. Automobilyje buvo dar vienas vyriškis iš (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš notarų biuro jam davė pasirašyti kažką. Gal sutartį davė, kažkokius dar popieriukus. Neskaitė ką rašėsi, nes normaliai bendravo su T. T. įgijo jo pasitikėjimą. T. pažinojo nuo paskolos pasirašymo momento. Nebuvo jokiu konfliktų su T. Nebuvo draugavimo ar bendravimo su T. nuo vaikystės. Dabar jau viską skaito ką pasirašė. Ar močiutė prie jo kažką pasirašė, nepamena, nes jis ankščiau išėjo. Nelaukė močiutės, nežino kodėl. Nežino, ar jis buvo pas notarę tuo metu, kai notarė močiutės klausė, ar ji parduoda. Išvažiavo ankščiau, nes reikėjo jam išvažiuoti. Nematė, ar T. atsiskaitė su mano močiute. Pas notarą reikėjo būti jo močiutei, nes paskola buvo perdaroma ilgesniam laikotarpiui. Jo močiutė dalyvavo kaip laiduotoja. Nebuvo galima laiduoti be močiutės parašo. Paskolos suma nesikeitė. Jis suvokė, kad tai finansinis dokumentas, bet nesigilino į to dokumento turinį. Močiutė suvokė, kad yra notarų kontoroje. Jokių pinigų nesumokėjo notarei. Kai kalbėjo su T., jis jam sakė, kad nebus jokių problemų dėl paskolos pratęsimo. Paskui paaiškėjo, kad butas parduotas. Žino, kad negrąžinta paskola. Jei ne paskolos pratęsimas, tada būtų blogiausias variantas, tada buto būtų močiutė netekusi. Močiutės butas buvo kaip garantas ir imant pirmą paskolą. Ant paskolos pasirašinėjo T. Turėjo suderinti buvusių gavėjų visas sąlygas. Apie būtą nėra girdėjęs, kad močiutė nori išsikraustyto pas jo mamą. Dėl finansinių klausimų nėra konsultavęsis, pats tvarkė finansinius reikalus. T. S. nėra mokėjęs. Jam padavė pasirašyti kažkokius popieriukus dėl paskolos. Popieriukai buvo čekiai. Matė, kad buvo parašytos dvi sumos. Nesigilino kokie buvo dokumentai. Kai pasirašinėjo dokumentus, tuo metu notarės nebuvo. Paskolą gavo, jam atrodo, grynaisiais pinigais. Suma buvo didelė. Nėra rankose turėjęs didesnės pinigų sumos, nei buvo paimta paskola. T. sakė, kad jis grąžino paskolą. Jis nėra grąžinęs paskolos. Gal buvo nesusikalbėjimas dėl paskolos grąžinimo. Jokių dokumentų nepateikė vykstant pas notarą.
Teismo posėdžio metu parodomas močiutės (E. N. M.) išsiskyrimo liudijimo originalas. Močiutės išsiskyrimo liudijimo originalas jam nelabai matytas. Žinojo, kad močiutė buvo išsiskyrusi. Nepamena, ar matė tokius dokumentus, įrodančius, kad močiutė yra išsiskyrusi. Jis dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą. Kažkiek pamena, kokius davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čia T. S. ir jis (liudytojas) jam mokėjo įmokas. Iš kokios įmonės ėmė pirmą paskolą, įmonės pavadinimo nepamena. Buvo žmogus Z., vardo nepasakys, gal A. ar A. Paskolos dydis buvo 20 000 Lt, gal 25 000 Lt. Kada buvo sudaryta pirma paskola, datos nepasakys. Pirmą paskolą sudarė gal 2014 metais. Negražino paskolos, nes užtruko verslo licencija, negalėjo laiku atidaryti kavinės. Jis tuos pinigus investavo į patalpų kavinei remontą. Paskolai gražinti pinigų jis neturėjo. Buvo bloga finansinė padėtis. 40 000 Lt patalpų įrengimui. Patalpas įrengė, kai gavo paskolą iš pirmos paskolos. Antrą paskolą ėmė, nes reikėjo refinansuoti pirmą paimtą paskolą ir jam liko likutis. Likutį panaudojo. Ne visus 40 000 panaudojo. Pirmos paskolos refinansavimui panaudojo gal 25 000 Lt. Pirmos jo paskolos refinansavimą atliko T. Jis grąžino paskolą. T. susitarė su tuo žmogumi. Buvo paimta paskola 40 000 Lt bendrai Iš tų 40 000 Lt buvo skirta pirmos paskolos refinansavimui ir dar liko likutis. Pirmos paskolos refinansavimui reikėjo gal 15 000 Lt, gal 20 000 Lt. Gautus pinigus palaipsniui panaudojo 2014 metai. Įmonės veikla prasidėjo gal gegužės mėnesio gale, gal birželio mėnesio pradžioje. Įmonės veikla prasidėjo maždaug apie pavasarį. Pirma įmoka turėjo būti sumažinta iki 800 litų. Jam atrodė, kad bus lengviau. Manė, kad jis uždirbs iš kavinės veiklos. Kiek jis galėjo tiek ir mokėjo. Planavo, kad turėtų sutilpti į 800 Lt ar į 900 Lt. T. sakė, kad padarys taip, kaip reikia. Sutartį paruošė T. Sumažėjo gal iki 600 litų. Pažiūrėjo tik grafiką, sudarė naują paskolos sutartį. Notarė apie butą jo neklausė. Neatsimena, ar ėjo pas notarą tvirtinti paskolos sutarties. Pamena notaro knygą, kurioje reikėjo pasirašyti. Nežino, kam reikėjo hipotekos. Paskolos sutartis rodos buvo sudaryta tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek dokumentų pas notarą pasirašė, nepamena. Žinojo apie butui taikomą hipoteką. Nežino, ar žinojo, kad hipotekos buvo išregistruotos. Nežino, kad hipoteka išregistruota pas notarą. Neatsimena, gal T. elektroninį laišką siuntė apie hipotekų išregistravimą. Kas mokėjo už hipotekos išregistravimą, nežino. Nežino, kaip išregistruojama iš hipotekos. Neatsimena, ar siuntė T. elektroniniu paštu močiutės dokumentus.
Teismo posėdžio metu parodomas L. M. elektroninis susirašinėjimą. Į Klausimą liudytojas atsakė, kad gaunasi, kad su T. susirašinėjo. Nepamena tokių dalykų. Su J. M. nebendrauja dėl šeimyninių nesutarimų trys keturi metai.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2t., b. l. 42). Pasakė visas aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad E. N. M. yra jo močiutė, kuri gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2014 metais, tiksliai kada neatsimena, močiutė pasakė, kad planuoja daryti širdies operaciją, kadangi po operacijos jai būtų sudėtinga gyventi bute vienai, todėl nusprendė parduoti savo butą. Močiutei papasakojo apie T. S., kuris turi įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini) suteikimu, (duomenys neskelbtini). 2013 metais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam suteikė paskolą (40 000 litų), močiutė buvo laiduotoja ir paskolos užtikrinimo grąžinimui buvo įkeistas jos butas, adresu (duomenys neskelbtini). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rado internete. Močiutei davė T. S. kontaktus. Taip pat apie tai, kad močiutė nori parduoti butą papasakojo T., kuris sutiko padėti. Apie močiutės ir T. S. bendravimą nieko nežino, ji apie tai nepasakojo. 2014 metai gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, močiutė paprašė pavežti ją į notarų biurą. Su močiute nuvyko į notarų biurą, tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su T. S. Jis, močiutė bei T. S. užėjo pas notarę, kur T. pateikė paruoštą buto pirkimo pardavimo sutartį. Atsimena, kad notarė močiutės klausė ar čia ji parduoda butą, močiutė atsakė, kad taip, po ko tarp močiutės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Po sutarties pasirašymo T. pasakė jam, kad yra nereikalingas ir gali važiuoti, o močiutė turės pasilikti, kadangi dar reikės pasirašyti kažkokius dokumentus. Kadangi tą dieną turėjo skubių reikalų išvažiavo, o močiutė liko. Jiems būnant notarų biure nematė, kad T. S. būtų atsiskaitęs su močiute, apie atsiskaitymą jie net nekalbėjo. Ar atsiskaitymo klausimą močiutė su T. aptarė iki sandorio sudarymo nežino, su močiute apie tai nekalbėjo. Po to močiutė pasakojo, kad tą pačią dieną, kai buvo sudarytas sandoris, ji kartu su T. nuėjo į šalia esančią kavinę, kur T. davė jai pasirašyti kažkokius dokumentus, kas tai buvo nežino, močiutė irgi nesakė, taip pat minėjo, jog pinigai jai sumokėti nebuvo (kiek žino buto pardavimo kaina buvo 80 000 litų). T. močiutei pažadėjo, jog sumokės vėliau. Po sandorio sudarymo močiutė gyveno savo bute, kiek žino ji bandė susisiekti su T., tačiau jis jai atsakė, kad pinigų neturi. Kiek jam žinoma, močiutė kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau jos ieškinys buvo atmestas. Taip pat žino, kad močiutė gavo laišką, kuriame nurodyta, jog turi išsikraustyti iš buto. Taip pat nori pasakyti, kad 2015 m. kovo 30 d. į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 462,00 eurus, tai paskolos padengimas, mokėjimo paskirtyje nurodė ,,už paskolą“, o teisme (civilinės bylos nagrinėjimo metu) T. S. tvirtino, kad ši jo pervesta suma yra pinigai už močiutės buto nuomą, tačiau taip tikrai nėra. Su T. apie tai, kad kai močiutė parduos savo butą, tai tuo pačiu metu padengs savo paskolą, jie nekalbėjo. Jo paskola ir močiutės buto pardavimas yra du atskiri dalykai. Tikrai gali patvirtinti, kad notarų biure (sandorio sudarymo metu) jokie atsiskaitymai grynais pinigais nevyko, nematė, kad T. S. būtų atsiskaitęs su močiute. Apie tai, kad tarp močiutės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis nieko nežinojo, sužinojo civilinės bylos nagrinėjimo metu. Močiutė vis dar gyvena savo bute, ar bendrauja su T. S. nežino, su juo taip pat nepalaiko ryšio. Prie apklausos pateikė mokėjimo kvito kopiją (2t., b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos T. S., sudarė paskolos sutartį dėl 40 000 litų dydžio paskolos. Paskola jam suteikta 5 metams, kiekvieną mėnesį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti 800 litų dydžio įmokas. Neatsimena kokios pagal sutartį buvo numatytos palūkanos. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas močiutei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal paskolos sutartį įmokas mokėjo iki 2014 metų spalio mėnesio (tiksliai nepamena), po ko turėjo finansinių sunkumų ir pilnai įmokų nemokėjo (dalimis), todėl susidarė įsiskolinimas. Dėl to T. S. klausė ar yra galimybė sumažinti įmokų dydį, prailginti paskolos grąžinimo terminą. T. S. sakė, kad pagalvos ką galima dėl to padaryti, bet nieko konkrečiai nesakė. Maždaug tuo metu paaiškėjo, kad močiutei reikės atlikti širdies operaciją ir ji nusprendė parduoti savo butą. Apie tai užsiminė S., nes žinojo, kad jis užsiima nekilnojamojo turto pardavimu. Dėl močiutės buto pirkimo-pardavimo sąlygų nieko nežino, močiutė pati su S. dėl to tarėsi. Kiek atsimena, močiutė sakė, kad su T. S. susitarė, jog bus atsiskaityta jos išsikraustymo iš buto dieną. T. S. jam telefonu paskambino ir pasakė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. su močiute reikės atvykti į notarų biurą. Jam su močiute būnant pas notarą, pasitarimų kambaryje, T. padavė jam kasos pajamų orderį ir liepė pasirašyti sakydamas, kad jis galėtų viską sutvarkyti. Ką sutvarkyti nežino, jis nesakė. Dokumento, kurį jam T. padavė pasirašyti, turinio neskaitė, pasirašė ir tiek. Matė, kad tai buvo kasos pajamų orderis. Kiek atsimena, daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo. Po ko, jis išvažiavo palikęs močiutę pas notarą. Pas notarą jokių pinigų T. neperdavė. Po močiutės buto pardavimo, S. jam ne kartą skambino ir ragino mokėti įmokas pagal paskolos sutartį, tačiau tuo metu pinigų neturėjo, todėl S. pasiūlė padaryti remontą viename iš jo butų (jis užsiima remonto darbais). Už buto remontą T. S. jam sumokėjo apie 1,500 litų, iš tų pinigų jis 2015 m. kovo 30 d. į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė 462 eurus, mokėjimo paskirtyje nurodęs už paskolą. Po šios įmokos įmokėjimo, S. daugiau neskambino. Teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pasakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžino visą paskolos sumą su palūkanomis. Taip pasakė, nes T. S. žadėjo, kad padės viską sutvarkyti kas liečia jo paskolą, tačiau kaip jis tą padarė nežino, manė, kad jo paskola jau yra nurašyta, todėl teisme pasakė, kad pilnai atsiskaitė. Realiai pinigų pagal paskolos sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jis negrąžino, po paskolos sutarties sudarymo atliko tik kelias įmokas ir jam buvo likusi sumokėti apie 30 000 litų (tiksliai pasakyti negali). T. žadėjo viską sutvarkyti todėl manė, kad paskolą jam nurašė. 2014 metais jo finansinė padėtis buvo sunki ir pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį grąžinti negalėjo. Apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neva nupirks močiutės butą (nesumokant jai pinigų), o už tai bus nurašyta jo paskola, su T. nekalbėjo ir nesitarė. Manė, kad T. prailgins paskolos mokėjimo terminą, sumažins įmokas ir tokiu būdu galės išmokėti paskolą. Kadangi po 2015 m. kovo 30 d. įmokos sumokėjimo T. daugiau jam neskambino ir neragino grąžinti paskolos todėl manė, kad daugiau įmokų mokėti neturi ir paskola nesidomėjo. Jokių pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, paskolos negrąžino, teisinių konsultacijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam neteikė. Pasitikėjo T. S., nemanė, kad jis galės apgauti (t. 2, b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. pastovių pajamų neturėjo, kiek atsimena, tuo metu niekur nedirbo, planavo kurti savo verslą ((duomenys neskelbtini)). 2012 ar 2013 m., šiuo metu nepamena, buvo pasiėmęs paskolą, kad galėtų suremontuoti patalpas, kuriose planavo atidaryti (duomenys neskelbtini). Kadangi finansinė padėtis nepagerėjo, verslo pradėti nepavyko, susidarė įsiskolinimai bendrovei, kuri suteikė jam paskolą, todėl kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo (40 000 litų). Minėtus pinigus panaudojo ankstesnės paskolos refinansavimui. Padengęs ankstesnę paskolą, iš 40 000 litų liko nedidelė pinigų suma (nepamena kokia), kurią panaudojo patalpų remontui. 2014 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta sutartis tarp jo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo. Apie 6 mėnesius vykdė visus įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau vėliau dėl prastos finansinės padėties, kadangi vis dar niekur nedirbo, atsirado įsiskolinimas. Skambino T. S. ir prašė keliems mėnesiams atidėti įmokų mokėjimą arba jas sumažinti. Šiuo klausimu su T. kalbėjo tik telefonu, nebuvo su juo susitikęs, nesilankė jo bendrovės biure. Telefonu T. jam pasakė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, reikia padaryti remontą. Kam priklauso minėtas butas nežino. T. už buto remontą jam pasiūlė sumokėti apie 1200 arba 1500 litų, taip pat pasakė, kad gavęs pinigus jis galėsi padengti susidariusį įsiskolinimą. Atlikus remontą minėtame bute, T. grynais pinigais sumokėjo 1200 ar 1500 litų, minėtus pinigus pervedė į T. bendrovės sąskaitą (mokėjo iš banko skyriaus). Tokiu būdu padengė dalį įsiskolinimo, tačiau vis dar buvo likusi nemaža skola, kurios padengti neturėjo galimybės. Taip pat telefonu T. pasiūlė pratęsti paskolos sutarties terminą ir tokiu būdu sumažinti paskolos grąžinimo įmokas. T. sakė, kad paruoš naują sutartį. Šiuo metu neprisimena visų aplinkybių, bet jam atrodo T. skambino ir sakė atvažiuoti pas notarą, kur bus pasirašyta paskolos pratęsimo sutartis. 2014 m. gruodžio 19 d. kartu su močiute nuvyko pas notarą, kur T. pateikė ir močiutei pasirašyti dokumentus, kurių turinio jis neskaitė. Jis jokių dokumentų nenešė pas notarą. Šiuo metu nepamena ar tarėsi, kad tą pačią dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d., bus pasirašyta močiutės buto pirkimo pardavimo sutartis. Pasirašęs dokumentus, kuriuos jam pateikė T. pas notarą išvažiavo, o močiutė liko. Į giminaičius, draugus ar kitus asmenis su prašymu suteikti jam paskolą ar kitą finansinę paramą tuo metu, kai neturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimų pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį, nesikreipė, nes neturėjo į ką kreiptis dėl tokios didelės pinigų sumos. Supranta, kad butas negalėjo būti parduotas neišregistravus hipotekos, tačiau su T. S. hipotekos išregistravimo klausimas nebuvo aptartas. Jie sutarė, kad paskolos sutartį pratęs, sumažins įmokų dydį ir jis toliau įmokas mokės, dėl buto pardavimo su T. nekalbėjo, šiuo klausimu tarėsi močiutė. Jokių finansinių konsultacijų iš viso nebuvo. Telefonu aptarė paskolos įmokų sumažinimo galimybes ir tiek, T. S. nieko nesakė, kad už tai reikės mokėti (t. 2, b. l. 43-45).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad lieka prie parodymų, duotų ankstesnėse apklausose ir sutinka atsakyti į papildomai pateiktus klausimus. Su T. S. bendravo keletą kartų telefonu dėl mokėjimų, nes tuo metu buvo sunku su darbais, neturėjo pinigų ir todėl vėluodavo mokėti įmokas. Susitikęs su juo buvo tik prieš pasirašant sutartį dėl paskolos (susitiko (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) kavinėje aptarti paskolos sąlygų), paskolos sutarties sudarymo metu (pas notarą lyg tai (duomenys neskelbtini)), sutarties pasirašymo metu, kai buvo pasirašyta močiutės buto pardavimo sutartis (pas notarę (duomenys neskelbtini)) ir po to kai darė T. S. buto remontą ((duomenys neskelbtini)). Daugiau su T. S. susitikęs nebuvo. Prieš pasirašant paskolos sutartį teikė T. S. buto bylą, lyg tai dar turto vertinimą. Močiutės santuokos, ištuokos liudijimų ar kitų dokumentų neteikė. Tik siuntė jam el. paštu mokėjimų kopijas, ir tai nėra visiškai tikras ar siuntė. Po paskolos suteikimo iki močiutės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarę momento neteikė T. S. jokių dokumentų. Jokios kalbos apie močiutės buto pardavimą nebuvo. T. S. jokių konsultacijų jam neteikė. Jis nemokėjo patarajam už jokias konsultacijas. Papildydamas pasakė, kad jis neturėjo pinigų, jeigu būtų turėjęs pinigų, būtų tvarkingai mokėjęs įmokas pagal paskolos sutartį. Močiutė buto taip pat tuo momentu nesiruošė parduoti, tiesiog T. S. pasinaudojo jų dviejų pasitikėjimu, naivumu ir juos apgavo (t. 6, b. l. 51-52).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. nurodė, kad su S. yra pažystama, santykiai dalykiniai, M. jos mama. Sūnus paėmė paskolą, užstatė butą, jos neinformavo. Apie tai sužinojo, kai mama gavo įspėjimą dėl iškeldinimo. Nemano, kad ji norėjo parduoti buto, bet kadangi nebuvo mokama, turėjo butą prarasti. Mama kiek žino dabar ieško pinigų. Su S. nebendrauja. Su S. bendravo telefonu dėl sūnaus įmokų. Gal jai skambino T., nežinojo, kad situacija tragiška. Jis su sūnumi pakalbėdavo, bet tuo viskas ir baigėsi. Ji pasiūlė mamai eiti pas advokatą. Ji sakė, kad buvo apgauta. Mama sakė, buvo pas notarą dėl paskolos pakeitimo sąlygų ir pasirašė. Klausė ar skaitė ką pasirašė. Mama sakė, kad L. skaitė. Buvo gal du trys skambučiai iš T. Sūnui užleido patalpas (duomenys neskelbtini), įvyko bankrotas, dėl to apsipyko, jis išėjo gyventi pas močiutę. Tai buvo 2014 metais pavasarį ar vasaros pradžioje. T. sakė, kad sūnus gali važiuoti į užsienį užsidirbti. Kad siunčiami raštai gražinti paskolą jai nieks nesakė. L. neturėjo lėšų gražinti 67 000 litų paskolos. Jie (liudytoja su kaltinamuoju) buvo susitikę gal vieną kartą. Kaltinamasis minėjo jei yra problema gali parduoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo M. (duomenys neskelbtini) yra L. ir kito sūnaus. (duomenys neskelbtini) jai nežinant buvo butas paimtas. Jis pirktas už jos pinigus, mamos vardu. 2014-2015 metais mama neketino parduoti buto. Turtas, mašina, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paveldėta iš tėvo ir jau buvo padovanota mamai. Tėvų ištuokos liudijimus turi. Nepamena ar sūnus prašė ištuokos liudijimo. Iš mamos pasakojimo suprato, kad vyko refinansavimas, kad paskola buvo ir pridėtos skolos, o buto suma buvo rinkos kaina. L. paskolos neatidavė, dėl to ten įeina ir paskola. Tai buvo paskolos sutarties pakeitimas. L. turėjo skolas dėl įmokų, palūkanas. Bet sumos nebuvo tokios kiek kainuoja butas.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2t., b. l. 52). Tai jos parodymai, tai jos parašas. Tai buvo mamos vienintelis būstas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. M. parodė, kad E. N. M. yra jos mama. Mama turėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Mama minėjo, kad nori parduoti savo butą, kadangi planavo daryti širdies operaciją ir po operacijos planavo gyventi pas ją. Kiek jai žinoma, mama jos sūnui L. M. taip pat minėjo apie tai, kad planuoja parduoti butą. Kadangi butas buvo įkeistas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes minėta bendrovė L. yra suteikusi paskolą, todėl, L. apie tai paminėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) T. S., kuris pasisiūlė minėtą butą nupirkti, o hipotekos objektą pakeisti kitu. Mamos bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendravimo aplinkybių dėl buto pardavimo nežino, kadangi mama, nors ir senyvo amžiaus, bet yra labai savarankiška, todėl patarimų dėl buto pardavimo neklausė. L. taip pat nieko nepasakojo, o ji ir neklausė. Kiek jai žinoma, L. M. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs paskolos sutartį dėl 40 000 litų, kam L. reikėjo pinigų, nežino. Pagal minėtą paskolos sutartį L. vėlavo mokėti įmokas, tačiau įsiskolinimas nebuvo didelis. Vieną kartą jai skambino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S. ir pasakė, kad L. nemoka įmokų, kad yra susidaręs įsiskolinimas iki 2 000 litų. Po šio skambučio kalbėjo su L., tačiau jis tikino, kad viską sutvarkys. T. S. nepažįsta, matė jį vieną kartą, kai buvo atėjęs į jos darbovietę ir pasiūlė iš jos įsigyti (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesutiko. Tiksliai kada neatsimena, bet galimai prieš 2-3 metus, pastebėjo, kad su mama kažkas yra ne taip, manė, kad ji susirgo, nes prastai atrodė, numetė svorio 20 kg. Mamos pradėjo klausinėti ir ji prasitarė, kad pardavė savo butą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad važiavo pas notarą kur jai buvo pateikta pasirašyti buto pirkimo pardavimo sutartis, kurią ji pasirašė, tačiau pinigai jai sumokėti nebuvo. Taip pat sakė, kad T. S. pakvietė ją į kavinę, kurioje taip pat pakišo pasirašyti kažkokius dokumentus, kurių ji neskaitydama pasirašė. Taip pat mama sakė, kad T. S. tikino, jog viskas gerai ir pinigus sumokės po 2 mėnesių, prašė šiek tiek palaukti. L. jai sakė, kad važiavo kartu su močiute pas notarą, tačiau T. buvo paprašytas išvažiuoti, kad jis nereikalingas. Daugiau jokių sandorio sudarymo aplinkybių pas notarą nežino. Po to, kai mama jai apie tai papasakojo kreipėsi į advokatą, kuris paruošė ieškinį teismui. Teisminio nagrinėjimo metu sužinojo, kad dokumentaliai buvo įforminta taip, jog L. pilnai grąžino paskolą, tačiau gali pasakyti, kad L. tikrai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį atsiskaityti negalėjo, kadangi tokių pinigų jis neturėjo ir tokių pinigų niekas jam be užstato neduotų. Nors L. dirba, tačiau tokių didelių pajamų neturėjo. Teismo posėdžio metu L. sakė, kad pinigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžino, bet mano, kad jis nesuprato klausimo. L. yra ramaus būdo, meniškos prigimties, patiklus, ne visada racionaliai mąsto ir neskaito ką pasirašo. Mano, kad šiuo atveju turėjo įvykti L. paskolos refinansavimas, t. y. turėjo būti pakeistas hipotekos objektas, kadangi močiutė negalėtų parduoti įkeisto buto. Kiek žino iš L. kalbų, T. S. sakė, kad viską juridiškai sutvarkys ir L. toliau turės mokėti paskolą, tačiau paaiškėjo, kad T. S. juridiškai sutvarkė visai kitaip, t. y. įformino visišką paskolos grąžinimą. Po ko, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, močiutei iš karto pinigų nesumokėjo, o pažadėjo juos sumokėti vėliau, tačiau pinigų taip ir nesumokėjo ir tokiu būdu apgavo. Mamos buto pardavimas visiškai nebuvo siejamas su L. paskola, mama norėjo butą parduoti dėl susidariusių asmeninių aplinkybių, tačiau buvo apgauta (t. 2, b. l. 52).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta notarė J. K. nurodė, kad buvo civilinė byla, buvo apklausta tyrėjos. Tvirtino pirkimo - pardavimo sutartį. Išsiaiškino žmonių valią, gavo patvirtinimus, veiksnumą, neveiksnumą, užklausė, gavo atsakymą. Jei kyla abejonių sandorio netvirtina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas darė ne kartą sandorius. Byla yra tik dėl šito atvejo. Pirkėja buvo M. Nustato asmenų tapatybę, neveiksnumą registre, po to sandorio aplinkybes, turto tikrinimas. Sandorio metu paklausia ar viskas kaip parašyta, ar pinigai gauti ir tik tada tvirtinamas sandoris. Ką šalys kalba tarpusavyje gali negirdėti. Paklausė ar toks turtas parduodamas, už tokią kainą. Tikrai sakė žodį ,,parduodamas“. Jei yra vyresni žmonės, tai klausia paprastais žodžiais, žino kokiais žodžiais kalbėti. Ten dalyvavo ir anūkas, jis tai būdavo, tai ne. Jai abejonių nebuvo jei patvirtino sandorį. Kiek laiko skyrė sandoriui nepamena. Tuo laiku buvo sandoriai. Klientais neabejojo. Ginčas yra tik vienas. S. pažinojo kaip klientą. Sandorio metu aiškinamasi aplinkybės. Kaip buvo šiuo atveju neprisimena. Dokumentus priėminėjo arba ji arba padėjėja. Reikalingi nuosavybės dokumentai. Registro duomenis jie mato. 2016 metais registrai buvo prieinami. Prieš ateinant klientams irgi pasitikrina duomenis, nes gali būti pasikeitę duomenys. Jei būna įkeistas butas reikia kreditoriaus sutikimo. Dėl nuėmimo tikrina hipotekos registrą, jei įkeista prašo kreditoriaus sutikimo parduoti, arba kreditorius pateikia raštą, jog su juo bus atsiskaityta. Pakanka kreditoriaus patvirtinimo. Jei atsiskaitoma grynais pardavėjas pasako, jie netikrina. Jei šalys kažką slepia, tai jie to netikrina. Jie sėdėjo salytėje, ji gerai apšviesta. Kas teikė dokumentus neprisimena. Jie atėjo aptarti sandorio tvirtinimo ir paklausė apie atsiskaitymą. Buvo pirkimo pardavimo sutartis, buvo hipoteka. Prieš tai buvo įkeista, kreditorius atsisakė, buvo atsiskaityta. Paklausia pradavėjo, ką parduoda už kiek parduoda ir atsiskaitymas. M. patvirtino, kad suvokė ir patvirtino, kad parduoda konkrečiai tą butą, gavo pinigų sumą, kuri įrašyta sutartyje. M. patvirtino, kad gavo pinigus, dėl to ir tvirtino sutartį. Be kreditoriaus rašto sandorio negalėjo vykdyti, kad atsisako hipotekos. Jai svarbu kreditoriaus valia, kad prašo išregistruoti. Sandorio ir hipotekos išregistravimo datos registruose gali prasilenkti. Jai pačiai kreditorius prašė išregistruoti hipoteką, tai vertina, kad ji išregistruota. Jis turėjo rašyti prašymą, kad išregistruoti hipoteką. Buvo pasirašytas L. M. prašymas dėl hipotekos išregistravimo, tą aptarė ir sutartyje. Mano, kad panašiai atsimena aplinkybes tiek dabar, tiek ikiteisminio metu duodama parodymus. Dėl santuokos ar ištuokos žmonės teikia dokumentus, bet vis tiek registre patikrina informaciją. Jei registre yra ta pati informacija, tai tarybų laikais išduoti dokumentai galioja. Ji įsitikino, kad pasirašė būtent tie asmenys. Šalies reikalas skaityti sutartį ar ne. Palieka pasiskaityti sutartis. Kiek kartų buvo atvykusi M., negali pasakyti. Kada buvo paruošta sutartis, neprisimena. Pagal turimą informaciją paruošė sandorį, kas teikė informaciją negali pasakyti. Apie nuomos sutartį nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2014 m. gruodžio 19 d. notaro biure buvo užsakyta pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo paslauga. Kiek atsimena, minėtą paslaugą užsakė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S., kuris ne kartą jos biure tvirtino įvairius sandorius. Asmeniškai T. S. nepažįsta. Sutartu laiku į notarų biurą atvyko UAB UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S., E. N. M. ir L. M. 2014 m. gruodžio 19 d. sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo buvo paruošta jų notarų biure pagal T. S. iš anksto pateiktą informaciją (buto pardavimo kaina taip pat iš anksto buvo nurodyta T. S.). Prieš patvirtinant sandorį tikrinamas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registras, Hipotekos registras bei Turto arešto registras, taip pat tikrinamas Neveiksnių asmenų registras. Patikrinus duomenis nustatyta, kad turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, užtikrinant skolininko L. M. prievoles pagal paskolos sutartį. Prieš patvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį L. M. pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pasirašytą raštą apie L. M. prievolės įvykdymą ir leidimą išregistruoti hipoteką, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S. pateikė raštą, kad L. M. yra atsiskaitęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir galima išregistruoti hipoteką. Įprastai sandorio metu pardavėjo notaras klausia ar pardavėjas supranta sudaromos sutarties esmę, ar pasirašo sutartį laisva valia, taip pat klausiama, ar su pardavėju buvo atsiskaityta. E. N. M. patvirtino, kad suvokia, jog parduoda jai priklausantį butą bei tai, kad su ja buvo atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Be to, prieš patvirtinant sutartį buvo patikrintas Neveiksnių asmenų registras, duomenų apie E. N. M. neveiksnumą/ribotą neveiksnumą nebuvo, o bendraujant su ja abejonių, kad ji nesupranta savo veiksmų esmę, nekilo. E. N. M. patvirtino, jog pinigus gavo iki sandorio sudarymo. Ar su E. N. M. buvo atsiskaityta notarų biure iki sandorio patvirtinimo, duomenų neturiu, nes notarui sandorio patvirtinimui užtenka žodinio pardavėjo patvirtinimo, kad pinigus gavo. Po ko patvirtinau 2012 m. gruodžio 19 d. buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties egzemplioriai buvo įteikti tiek E. N. M. tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Tvirtinant sutartį dalyvavo ir L. M.. Informacijos apie ketinimus pasirašyti Išperkamosios nuomos sutartį šalys pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu neatskleidė, jam nėra žinoma, ir tokia sutartis buvo sudaryta. Daugiau apie šio sandorio sudarymo aplinkybes nieko pasakyti negali. Prie apklausos pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto apie prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą kopiją, prašymo dėl hipotekos pabaigos kopiją, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl hipotekos/įkeitimo pabaigos kopiją (t. 2, b. l. 54-55, 56, 57, 58).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta J. K. parodė, kad kaip minėjo pirminės apklausos metu 2014 m. gruodžio 19 d. buvo užsakytas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimas. Šio sandorio patvirtinimui reikiamus dokumentus bei duomenis galimai pateikė T. S., kadangi jos notarų biure T. S. ne kartą tvirtino įvairius sandorius ir įprastai jis kreipdavosi dėl sandorio užsakymo ir suteikdavo informaciją apie būsimą sandorį, o dokumentus pateikdavo turto savininkai. Įprastai sandoriui patvirtinti reikalingi dokumentai pateikiami prieš kelias dienas iki sandorio patvirtinimo tam, kad galėtų paruošti dokumentus iš anksto. Kokie būtent dokumentai buvo pateikti buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandorio patvirtinimui šiuo metu pasakyti negali, bet įprastai reikalauja buto įsigijimo dokumentų bei hipotekos kreditoriaus sutikimo arba jo atsisakymo. Kadangi minėtas butas buvo įkeistas, iš anksto buvo pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl hipotekos atsisakymo. Kas fiziškai pateikė minėtą raštą pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Be to, patikrinus tarnybinį paštą jokių duomenų apie susirašinėjimą su šio sandorio šalimis neišliko. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl hipotekos išregistravimo buvo pasirašytas 2014 m. gruodžio 19 d. prieš sandorį. Kreditorius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S. tiek žodžiu, tiek raštu pasirašydamas prašymą patvirtino, kad L. M. pagal paskolos sutartį atsiskaitė. Šio fakto pakako tam, kad būtų patvirtintas prašymas dėl hipotekos išregistravimo. Taip pat 2014 m. gruodžio 19 d. prieš sandorį buvo pasirašytas ir patvirtintas paties L. M. prašymas dėl hipotekos išregistravimo. Buto, adresu (duomenys neskelbtini) hipoteka pasibaigė kreditoriui ir skolininkui pateikus prašymus dėl jos išregistravimo. Atsižvelgiant į tai, kad tos pačios šalys dalyvavo ir buto pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo veiksme, įrašas Turto registre netrukdė vykdyti sandorio, nes iki sandorio (tą pačią dieną) buvo gautas prašymas išregistruoti hipoteką. Dėl sandorio patvirtinimo laiko susitariama įvairiais būdais, tai niekur nėra fiksuojama, yra fiksuojamas tik laikas kada pasirašoma ir tvirtinama pati sutartis. Būtent 2014-12-19 buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta 2014 m. gruodžio 19 d. 15:50 val., šis laikas fiksuotas pačioje sutartyje. Taip pat notariniame registre aprašomas kiekvienas tvirtinamas veiksmas ir šalių Duomenys bei paimami jų parašai. Prieš sandorio tvirtinimą šalys pasitarimų kambaryje turi galimybę pabendrauti. Būtent šios sutarties (2014 m. gruodžio 19 d. buto pirkimo-pardavimo) pasirašymo metu dalyvavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S., E. N. M. bei L. M. Prieš pasirašant sutartį E. N. M. buvo klausta ar supranta veiksmo esmę, kad parduodamas butas ir ar gauti pinigai, kaip numatyta sutartyje. E. N. M. patvirtino, kad viskas aišku ir pinigus gavo. Po to šalims pateikti trys sutarties egzemplioriai, kuriuos kiekviena iš šalių pasirašė. Ar E. N. M. fiziškai susipažino su sutarties turiniu pasakyti negali, bet šalims buvo duota pakankamai laiko iki sutarties pasirašymo susipažinti su jos turiniu. Be to, E. N. M. patvirtino, kad sandorio esmę supranta, pinigus gavo ir galima sutartį tvirtinti. Kur buvo pasirašyta minėta sutartis, t. y. ar pasitarimų kambaryje, ar notaro kabinete, šiuo metu pasakyti negali, nes galimas ir toks, ir toks atvejis. Šalims pasirašius sutartį, notarų biuro darbuotojai sutartis įriša, o šalys tuo metu laukia. Ar buvo pasirašyti kokie nors papildomi dokumentai tarp E. N. M. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. S. pasakyti negali. Notarų biuro darbuotojams ir notarei privaloma stebėti tik notariškai tvirtinamų dokumentų pasirašymą. Negali pasakyti ar sutvarkytus dokumentus pateikus šalims L. M. vis dar buvo notarų biure (t. 2, b. l. 59-60).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta J. K. parodė, kad kadangi buvo jau kelis kartus apklausta byloje, davė išsamius parodymus, todėl neturi ką pridurti. Prašo laikytis jos duotų parodymų. Sutinka atsakyti į užduodamus papildomus klausimus. Visi paaiškinimai dėl jai žinomų (kiek prisimena) šio sandorio aplinkybių bei įprastinė sandorių ruošimo ir tvirtinimo tvarka jau buvo išdėstyta praėjusių apklausų metu. Pakanka, kad į notaro biurą dėl būsimo sandorio kreipiasi viena iš sandorio šalių (nesvarbu kuri), tuo pačiu pateikiami dokumentai ir informacija, reikalingi sandorio ruošimui. Nekilnojamojo turto perleidimo atvejams reikalingi dokumentai yra: turto įsigijimo dokumentas bei dalyvaujančių asmenų dokumentai (kartais dalis dokumentų pateikiami sandorio vykdymo dieną, nes notarų biuras sandorio ruošimui turi galimybę pats duomenis pasitikrinti viešajame registre; kokiu būdu ir kas pateikė dokumentus ir informaciją šiuo atveju - jau nepamena). Jei turtas įkeistas – reikalingas kreditoriaus sutikimas arba pateikiamas įkeitimo atsisakymas. Įprastai dokumentus (informaciją) priima, paskiria sandorio pasirašymo laiką ir sandorius ruošia notaro padėjėjai (teisininkai), o sandorio metu šalys supažindinamos su paruoštu dokumentu, duodama laiko savarankiškai susipažinti su dokumentu, prieš pasirašant sandorį ar kitą dokumentą - notaras būtinai išsiaiškina visų šalių tikrąją valią, aptaria sutarties sudarymo sąlygas, tvarką sandorio šalims suprantama kalba (esant būtinumui sandorio šalims verčiama į jiems suprantamą kalbą) ir atsako į sandorio šalims iškilusius klausimus. Sandorio sudarymo ir pasirašymo metu visos šalys dalyvauja kartu. Taip pat notaro padėjėjai, prieš šalims pasirašant sandorį, atlieka privalomas patikras valstybės registruose (įskaitant ir Neveiksnių asmenų registrą). Kilus nors menkiausiai abejonei dėl kurios nors šalies valios, veiksnumo, gebėjimo suprasti sandorio pasekmes arba nustačius trūkumus, apribojimus ir pan., notaras sandorio netvirtina. Notaras, prieš pasirašant sandorį visuomet klausia šalių ar yra tarpusavyje atsiskaityta; atsiskaitymas gali vykti iki sandorio sudarymo arba sandorio sudarymo metu. Lietuvos Respublikos notaro įstatymo 31 straipsnis numato, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas. Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente. 32 straipsnis numato, kad notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Lietuvos Respublikos notariato 37 straipsnis numato, kad visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre. Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Aptariamo sandorio metu dar buvo naudojamas popierinis notarinis registras, kuriame visi sandorio dalyviai taip pat pasirašė. Atkreiptinas dėmesys, kad visa tai jau buvo dėstyta jos praėjusių apklausų metu. Pasikartojo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure vykusio buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorio metu sandorio šalims buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir pasekmės, jokių abejonių dėl buto pardavėjos E. N. M. valios, veiksnumo, gebėjimo suprasti minimo sandorio pasekmes nekilo. Taip pat pardavėja patvirtino, kad pirkėjas su ja atsiskaitė (kur ir kaip vyko atsiskaitymas, neprisimena) (t.6, b. l. 54-55).
E. N. M. prašyme nurodyta, kad ji prašo iškelti baudžiamąją bylą T. S., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. pardavė savo butą esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau už minėtą butą nesumokėjo, tokiu būdu buvo apgauta. Neteko buto ir negavo jai priklausančių pinigų (1t., b. l. 36).
Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sutarties šalys yra pardavėjas – E. N. M., pardavėjas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Sutarties dalykas yra butas esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 37-44).
Akistatos protokole nurodyta, kad ji vyko tarp E. N. M. ir T. S. E. N. M. nurodė, kad asmeniškai į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė. Anūkui L. M. sakė, kad nori parduoti butą, kadangi jai reikėjo daryti širdies operaciją. L. pasakė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S. apie tai, kad nori parduoti butą, o jis vėliau su ja susisiekė. T. S. nurodė, kad galimai pats L. kartu su E. N. M. kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Neprisimena dėl kokių priežasčių norėjo parduoti. Visos buto pirkimo-pardavimo sąlygos buvo aptartos iš anksto tiek su L., tiek su E. N. M.. Tokių susitikimų su L. bei E. N. M. buvo ne vienas. Susitikimai dažniausiai vyko kavinėse, taip pat yra lankęsis ir E. N. M. bute. Buto kainą greičiausiai pasiūlė jis, o E. N. M. tam neprieštaravo. E. N. M. nurodė, kad buto pirkimo-pardavimo sąlygos nebuvo aptartos, niekada su T. S. susitikusi iki sandorio patvirtinimo nebuvo. T. S. jai skambino, bet tik dėl to, kad L. nemoka įmokų pagal paskolos sutartį, o ne dėl buto pardavimo. Notarų biure T. S. jai pateikė jau paruoštą buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ji pasirašė, kadangi pasitikėjo T. S. Norėjo, kad anūkas taip pat perskaitytų sutartį, tačiau T. S. atsakė, kad jam nebūtina. T. S. nurodė, kad nepatvirtina, jog 2014 m. gruodžio 19 d. buto pirkimo - pardavimo sutartį paruošė notarė pagal iš anksto sutartas sąlygas. Sutartį perskaitė tiek E. N. M., tiek L. M.. Po ko atėjo notarė ir paklausė ar sutarties šalys suprato turinį, ar sutinka su suma, ar supranta, kad parduoda butą, ar šalys atsiskaitė. Tik po to yra pasirašoma sutartis. E. N. M. notarei patvirtino, kad sutartį skaitė, su jos sąlygomis sutinka ir pinigus gavo. E. N. M. nurodė, kad L. jokių pinigų T. S. nemokėjo. Po to, kai buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis L. išvažiavo. Apie L. paskolą notarų biure nebuvo jokios kalbos. T. S. nurodė, kad nepatvirtina. Prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, L. notarų biure atsiskaitė grynais pinigais, kiek atsimena apie 80 000 litų. L. buvo iš anksto paruošti du kasos išlaidų orderiai. Viename nurodyta jo paskolos grąžinimo suma, o kitame nurodyta suma už suteiktas konsultacijas. Tai iš anksto buvo aptarta su L. Po ko buvo nuimta hipoteka. E. N. M. tikrai turėjo matyti, kad L. atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iki buto pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo vyko hipotekos nuėmimas. L. atsiskaitė, jis padavė jam pasirašyti notarės paruoštą dokumentą dėl hipotekos nuėmimo bei kasos išlaidų orderius, kuriuos jis pasirašė. E. N. M. nurodė, kad mokėjo apie 4 mėnesius. Po ko mokėti negalėjo ir jam susidarė įsiskolinimas. T. S. jai paskambino ir pranešė, kad L. įmokų pagal paskolos sutartį nemoka. Taip pat pasakė, kad L. už remonto darbus, kuriuos jis atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute, sumokėjo pinigus ir nurodė, kad L. iš tų pinigų sumokėtų savo paskolos įmokas, o jeigu nesumokės, nutrauks paskolą. T. S. nurodė, kad L. 2015 metais kovo mėnesį pervedė įmoką į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tai įmoka pagal išperkamosios nuomos sutartį, kadangi L. daugiau jokių įsipareigojimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. E. N. M. nurodė, kad nebuvo jokios kalbos, kad pas notarą eis parduoti jos buto. Manė, kad pas notarą susitinka pratęsti L. paskolos terminą. T. S. jai skambino ir sakė, kad L. nemoką įmokų, todėl pratęs paskolos sutartį 10 metų, dėl to ir turėjo susitikti pas notarą 2014 m. gruodžio 19 d. Tačiau vietoje paskolos pratęsimo sutarties buvo paruošta buto pirkimo-pardavimo sutartis (1t., b. l. 61-63).
Iš išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir E. N. M. Sutarties objektas yra butas esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 66-73).
Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 19 d. E. N. M. už butą esantį, (duomenys neskelbtini), gavo 80000 tūkstančių litų (1t., b. l. 74, 3t., b. l. 104).
Lietuvos antstolių rūmų pateiktame išrašė matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. vykdomas išieškojimas. Skolininkas – E. N. M., išieškotojas – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1t., b. l. 138-139, 145).
Iš AB ,,Swedbank“ išrašo matyti E. N. M. pinigų judėjimas banke laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d. (1t., b. l. 158-159).
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 7 d. nuosavybės teise priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2t., b. l. 1-3).
Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti sąskaitos debetinė ir kreditinė apyvarta (3 t., b. l. 55-66).
Akistatos protokole nurodyta, kad ji atliekama tarp L. M. ir T. S.. L. M. nurodė, kad jo močiutė E. N. M. norėjo parduoti butą, kadangi jos sveikata buvo prasta ir norėjo eiti gyventi pas savo dukrą. Močiutei pasiūlė kreiptis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi žinojo, jog minėta bendrovė užsiima (duomenys neskelbtini). Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl buto pardavimo sąlygų bendravo tik močiutė, todėl visų aplinkybių nežino. T. S. nurodė, kad dėl buto pardavimo buvo tariamasi tiek su E. N. M., tiek su L., kadangi jie abu susiję, nes butas buvo įkeistas. Neprisimena, kad būtų susitikęs su E. N. M. vienas, ji visada dalyvavo kartu su anūku. L. M. nurodė, kad pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį jis vėlavo mokėti įmokas, buvo susidariusi apie 2000 -3000 litų skola. Kreipėsi į T. S. su prašymu pratęsti paskolos mokėjimo terminą ir tokiu būdu sumažinti palūkanų dydį. T. S. tam neprieštaravo, tačiau ar buvo sudaryta nauja sutartis, nežino, T. S. jam nieko nepateikė tik pasakė, kad viską sutvarkys. T. S. nurodė, kad patvirtina iš dalies. Pagal paskolos sutartį L. M. turėjo įsiskolinimą ir pakankamai didelį (tikslios sumos neprisimenu). Be L. žinios, tikrai negalėjo būti pratęsta paskolos sutartis, reiškia buvo pasirinktas kitas sprendimo būdas. Paskolos sutartis pratęsta tikrai nebuvo. Su L. susisiekti buvo pakankamai sudėtinga, todėl dažnai skambino E.N. M., kadangi jos butas buvo įkeistas. Tiek L., tiek E.N. M. prašė palaukti, žadėjo, kad L. mokės įmokas ir pan., tačiau įsiskolinimas tik augo. Tiek L., tiek E.N. M. buvo siūlomi įvairūs sprendimo variantai: paskolos refinansavimas, turto pardavimas ir pan. Kadangi tiek E.N. M., tiek L. norėjo likti gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė butą pirkti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikia vieną iš finansinių paslaugų - t. y. galimybę išpirkti butą išsimokėtinai. Kiek atsimena, L. ir žadėjo padėti išpirkti butą. L. M. nurodė, kad apie buto pardavimą nieko nežinojo, su juo šis klausimas aptariamas nebuvo. Jo tikslas buvo tik pratęsti paskolos mokėjimo terminą ir sumažinti palūkanų dydį. Pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį nėra atsiskaitęs. Koks šiuo metu susidaręs įsiskolinimas nežino, įmokų nemoka, nes neturi naujos sutarties. T. S. nurodė, kad L. pilnai atsiskaitė, tai patvirtina jo parašai ant kasos pajamų orderio, hipotekos išregistravimo dokumento. Atsiskaityta buvo 2014 m. gruodžio 19 d. notarų biure prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį. L. M. nurodė, kad T. jam buvo pateikęs pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau kas tai buvo per dokumentai nežino. T. sakė, kad reikia pasirašyti ir jis pasirašė. T. S. nurodė, kad iki buto pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo įvyko atsiskaitymas su L. L. pilnai atsiskaitė už paskolą, o jis jam pateikė pasirašyti jau paruoštus kasos pajamų orderius, po ko buvo išregistruota hipoteka, o po to įvyko buto pirkimo-pardavimo sandoris. L. M. nurodė, kad prie jo atsiskaitymas nevyko. Jis pasirašė T. S. pateiktus dokumentus ir išvažiavo (2t., b. l. 46-50).
Iš hipotekos registro išrašo matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. buvo įregistruota hipoteka, 2014 m. gruodžio 22 d. hipoteka buvo išregistruota. Adresas (duomenys neskelbtini) (2t., b. l. 65-67).
Iš turto arešto registro ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro matyti bylai reikšmingos aplinkybės (2t., b. l. 92-100, 3 t., b. l. 105-114).
Iš sutartinės hipotekos matyti, kad ji sudaryta 2014 m. gegužės 8 d. Skolininkas sutartyje nurodytas L. M., kreditorius yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įkaito davėjas E. N. M. (3t., b. l. 116-120).
Iš paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji sudaryta 2014 m. gegužės 8 d.. Sutartis sudaryta tarp L. M. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Paskolos laiduotoja E. N. M. (3t., b. l. 121-123,166-168).
Iš kasos pajamų orderių matyti, kad L. M. pervesdavo pinigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už paskolą (3t., b. l. 134-141).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas. Teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad jokie pinigai nebuvo duoti notarų biure, kadangi jau kaip ir buvo šnekėta, jog sumokėta bus močiutei išsikraustant tą dieną. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną pinigų neįnešinėjo, tai buvo gruodžio pradžioje ir buvo padengta jo ankstesnė skola. Taip pat nurodytos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės (3t., b. l. 143-154).
Iš kasos pajamų orderių matyti, kad iš L. M. buvo paimta 67389 Lt Ir 5 centai už paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 157, 158,160).
Elektroniniame laiške matyti susirašinėjamas tarp T. S. ir L. M.. Susirašinėjime kalba apie hipotekos išregistravimą ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Taip pat matyti, kaip L. M. nurodė jog atsiųs ištuokos liudijimą (5t., b. l. 104-119).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad E. M. sutinka jog įkeistas butas (duomenys neskelbtini), būtų įkeistas paskesniu įkeitimu naujajam kreditoriui (5t., b. l. 120).
Iš aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje išrašų matyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2015 m. balandžio 30 d. ataskaitos (3 t., b. l. 49-139).
Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše nurodyta, kad 2015 m. sausio 7 d. buvo įregistruota 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (5t., b. l. 132-133).
VĮ ,,Registro centro“ išraše matyti, kad butas adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (5t., b. l. 134).
JAR išrašo duomenimis nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos 23 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra T. S. (5t., b. l. 136-139, 3t., b. l. 3-4).
T. S. AB ,,Swedbank“ išraše matyti, kad 2015 m. sausio 1 d., 23274,68 Eur buvo išimti iš sąskaitos. Taip pat matyti ir L. M. mokėjimai už paskolą. (3t., b. l. 16-37).
Iš Lietuvos kredito unijos ir Vilniaus regiono kredito unijos išrašo matyti bylai reikšmingos aplinkybės (3t., b. l. 47-54, 67,69).
Iš AB ,,SEB“ banko išrašo matyti L. M. sąskaitoje atliktos piniginės operacijos (3t., b. l. 86).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašte Nr. (2.1.6-32) RKD-635, pateikta informacija apie L. M., T. S. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, bendrovės vardu sudarytus sandorius (4 t.,, b. l. 41-92).
Dėl T. S. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikų
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog didelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet ir už tokių dokumentų panaudojimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės.
Kaltinamieji T. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neigia kaltę dėl pareikštų kaltinimų suklastojus dokumentus ir įgijus didelės vertės svetimą turtą (butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini)), nurodydami, jog su E. M. buvo aptartos sandorio sąlygos: L. M. negrąžinant paskolos ir siekiant išvengti priverstinio išieškojimo iš laiduotojos E. M. įkeisto turto (buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini)), buvo sutarta dėl buto pardavimo bei išperkamosios nuomos sutarties.
Byloje nekyla ginčo, kad pirkimo – pardavimo pasirašė pačios sutarties šalys – tai yra pardavėjas – E. N. M. ir pirkėjas – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. S.. Sutarties dalykas yra butas esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 37-44). Ginčas kilęs dėl to, ar dokumentai, susiję su sandoriu suklastoti ir ar buvo sukčiauti, sudarant minėtą sandorį.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, taip pat darantis turto ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės panaudojimas. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo, vienas iš kriterijų taip pat yra tai, ar asmens, kurio teisės pažeistos, galimybės jas atkurti nėra pasunkintos, problematiškos ar net panaikintos; sukčiavimo atveju kaltininkas sukuria tokią situaciją, kurioje teisėtas turto ar turtinės teisės turėtojas susiduria su kliūtimis įgyvendindamas savo teises.
Kaltinime nurodyta, jog T. S. nukentėjusiai E. N. M. padarė didelį įspūdį patikimo asmens, įtikino nukentėjusią E. N. M. paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos, nei žodžiu sutartos su nukentėjusia, notarė J. K. paruošė buto pirkimo - pardavimo sutartį, o nukentėjusioji E. N. M. būdama jo apgaulės įtikinta ir įtakoje, pasitikėdama juo, sutartį pasirašė.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. N. M. 2017 m. birželio 2 d. prašymo Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorui, ji kreipdamasi į teisėsaugos instituciją nurodė, jog buvo apgauta, kai pardavusi butą negavo pinigų (1 t., b.l.36). Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 8 d. duodama parodymus E. N. M. nurodė aplinkybes, kad apie ketinimą parduoti butą, pasakė anūkui L. M., kuris paskambino T. S. ir pasakė, kad ji nori parduoti savo butą. Po to jai paskambino pats T. S. ir klausė ar tikrai nori parduoti savo butą, ji atsakė jam taip, po ko T. pasakė, kad paruoš buto pirkimo-pardavimo sutartį ir jai paskambins. Neužilgo perskambino T. ir pasakė, kad sutartis paruošta ir 2014 m. gruodžio 19 d. reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Dėl buto kainos telefonu nesitarė. <...>T. jai pateiktos sutarties neskaitė, prieš pasirašydama pamatė, kad sutartyje buvo nurodyta buto kaina, t. y. 80 000 litų (23 169, 60 eurų), bei parašyta, kad pinigai sumokėti iki sutarties pasirašymo. Tokią buto kainą T. nurodė savo iniciatyva, dėl buto kainos jie nesitarė, bet tuo metu buto kaina jai nerūpėjo, norėjo greičiau parduoti butą, todėl T. nurodyta kaina tiko. Tada T . paklausė kur yra pinigai, o jis greitai atsakė, kad sumokės vėliau, po ko ji pasirašė minėtą sutartį. Šitą jų pokalbį su T. girdėjo anūkas. Po ko atėjo notarė ir paklausė jos ar parduoda butą, atsakė, kad parduoda, tada notarė pasakė pasirašyti sutartį. Notarė neklausė jos ar gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą. Tada T. pasakė, kad ji turi pasirašyti dar vieną sutartį, t. y. Išperkamosios nuomos sutartį. <...> Minėtą sutartį pasirašė neskaitydama dar būnant pas notare, tačiau minėta sutartis buvo pasirašyta nedalyvaujant notarei. Po ko T. pasakė, kad anūkas gali važiuoti, nes jis čia daugiau nereikalingas, o jai pasiūlė nueiti į kavinę ir pasirašyti dar vieną popierių. Kadangi L. skubėjo, todėl išvažiavo, o ji su T. nuėjo prie notarų biuro esančios kavinės. <...> kai T. jai sumokės, ji ant minėto orderio turės dar ranka pasirašyti, jog pinigus gavo. Su T. susitarė, kad už 3 mėnesių nuo sutarties sudarymo jis sumokės visą sutartyje nurodytą sumą, be to susitarė, kad 3 mėnesius gyvens savo bute (duomenys neskelbtini), neatlygintinai.<...> Po trijų mėnesių T. nereikalavo išsikraustyti iš buto, ir toliau nepalaikė su juo jokio kontakto, neskambino jam, nereikalavo sumokėti pinigus. Negali pasakyti, kodėl neskambino T., kadangi atsisakė daryti širdies operaciją, niekas iš buto išsikelti nereikalavo, todėl ramiai sau gyveno (t. 1, b. l. 51-52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 6 d. papildomai liudytoja apklausta E. N. M. analogiškai tvirtino, kad ketino parduoti butą, kita vertus, toje pačioje apklausoje jau nurodė, jog notaro biure „buvo įsitikinusi, kad pasirašė paskolos pratęsimo sutartį, nes apie buto pirkimą-pardavimą niekada nebuvo net kalbos“ (t. 1, b. l. 55-57). Dar daugiau, šioje apklausoje tvirtino, kad „tiek teisme, tiek apklausos metu sakė, kad norėjo parduoti butą, nes tokios pozicijos teisme nurodė laikytis advokatas, bijojo sakyti, kad buvo kitaip“ (t. 1, b. l. 55-57). Taigi, nukentėjusioji E. N. M. teigė, jog nagrinėjant civilinę bylą teismui ji davė neteisingus paaiškinimus.
Dar vėliau ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 27 d. papildomai liudytoja apklausta E. N. M. parodė, kad jokių dokumentų T. S. neteikė, jokios kalbos apie buto pardavimą išvis nebuvo (t. 6, b. l. 39-40,41-50).
Iš 2017 m. gruodžio 11 d. Akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp E. N. M. ir T. S. metu E. N. M. nurodė, kad anūkui L. M. sakė, kad nori parduoti butą, kadangi jai reikėjo daryti širdies operaciją. L. pasakė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S. apie tai, kad nori parduoti butą, o jis vėliau su ja susisiekė (1t., b. l. 61-63).
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji E. N. M. nurodė, jog parduoti buto apskritai neketino, ieškinį, išnagrinėtą teismo, surašė advokatas, ten nurodęs aplinkybes dėl ketinimo parduoti butą, ji tik pasirašė ieškinį, ieškinyje buvo nurodytos kitokios aplinkybės, nei buvo iš tikrųjų, nes advokatas sakė, kad taip reikia rašyti. Taip pat nukentėjusioji E. N. M. teismui nurodė, jog iš karto nepasitikėjo T. S.. Taip pat nukentėjusioji teismui patvirtino, kad nesidomėjo sandoriu, supratusi, kad butas parduotas tik 2015 m. rugpjūčio mėn. Patvirtina teisme duotus parodymus, o ne parodymus duotus pas tyrėją. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad notarė paklausė, „ar parduoda“, buvo tik vienas žodis, apie butą jokio žodžio nebuvo.
Iš šių nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu po kelių apklausų, 2019 m. vasario 6 d. ir teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus parodymus apie nagrinėjamas bylos faktines aplinkybe, t.y. ji pakeitė parodymus, teigdama, kad niekada neketino parduoti buto, todėl esą jai net nekilo jokių abejonių, jog ji pasirašo paskolos pratęsimo sutartį, nes buvo T. S. įtikinta. Be to, nukentėjusioji E. N. M. teisminio nagrinėjimo metu davė ir kardinaliai skirtingus parodymus dėl apgaulės, teigdama, kad T. S. jai iš karto paliko nemalonaus žmogaus įspūdį, ji jautė nepasitikėjimą juo, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. S. jai sudarė patikimo asmens įspūdį. Todėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad T. S. nukentėjusiai E. N. M. padarė didelį įspūdį patikimo asmens nepasitvirtino.
Be to, nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis įtikino nukentėjusią E. N. M. paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos, nei žodžiu sutartos su nukentėjusia, nes pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog „po to jai paskambino pats T. S. ir klausė ar tikrai nori parduoti savo butą, ji atsakė jam taip, po ko T. pasakė, kad paruoš buto pirkimo-pardavimo sutartį ir jai paskambins. Neužilgo perskambino T. ir pasakė, kad sutartis paruošta ir 2014 m. gruodžio 19 d. reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Dėl buto kainos telefonu nesitarė (1 t., b.l. 51-52). Nors vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakeitė parodymus ir teigė, kad T. S. telefonu siūlė sumažinti įmokas ir pratęsti paskolos sutartį. Tuo tarpu kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad buvo susitarta dėl buto pardavimo bei išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo ir tos sutartys, pasak kaltinamojo, buvo sudarytos notarų biure.
Pažymėtina, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metui teigė, jog nagrinėjant civilinę bylą dėl sandorio nuginčijimo, „teisme ir apklausos metu policijoje sakė, kad norėjo parduoti butą, nes tokios pozicijos nurodė laikytis advokatas, kuris vedė jos civilinę bylą. O anūkas L. teisme pasakė, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, vien todėl, kad pats T. S. pirmas pasakė, kad L. pilnai atsiskaitė, todėl po šių S. žodžių L. pasimetė ir irgi patvirtino, kad paskolą grąžino. Iš tikrųjų L. pagal paskolos sutartį su T. S. neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų mokėti įmokų pagal paskolos sutartį, niekur nedirbo“. Visgi nukentėjusiosios argumentus paneigia byloje esantis kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad iš L. M. buvo paimta 67 389 Lt ir 5 centai už paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 157, 158,160). Be to, pati nukentėjusioji pripažino, kad civilinėje byloje aptarė su ją atstovavusiu advokatu poziciją dėl ieškinio, prisiekusi davė paaiškinimus teismui.
Taip pat svarbu pažymėti, jog nukentėjusioji teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus keitė dėl to, jog galvojo, kad T. S. apsigalvos ir pripažins kaltę.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokį nukentėjusiosios parodymų pakeitimą teismas vertina kaip siekį pritaikyti parodymus pagal bylos tyrimo eigą, kad parodymai būtų palankūs nukentėjusiajai, todėl teismui kilus abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų, teismas vertina nukentėjusiosios parodymus kitų esančių byloje surinktų įrodymų kontekste.
Štai ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad 2014 metais, tiksliai kada neatsimena, močiutė pasakė, kad planuoja daryti širdies operaciją, kadangi po operacijos jai būtų sudėtinga gyventi bute vienai, todėl nusprendė parduoti savo butą. Močiutei papasakojo apie T. S., kuris turi įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Močiutei davė T. S. kontaktus. Taip pat apie tai, kad močiutė nori parduoti butą papasakojo T., kuris sutiko padėti. Apie močiutės ir T. S. bendravimą nieko nežino, ji apie tai nepasakojo. 2014 metai gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, močiutė paprašė pavežti ją į notarų biurą. Su močiute nuvyko į notarų biurą, <...>, kur susitiko su T. S.. Jis, močiutė bei T. S. užėjo pas notarę, kur T. pateikė paruoštą buto pirkimo- pardavimo sutartį. Atsimena, kad notarė močiutės klausė ar čia ji parduoda butą, močiutė atsakė, kad taip, po ko tarp močiutės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Po sutarties pasirašymo T. pasakė jam, kad yra nereikalingas ir gali važiuoti, o močiutė turės pasilikti, kadangi dar reikės pasirašyti kažkokius dokumentus. Kadangi tą dieną turėjo skubių reikalų išvažiavo, o močiutė liko. Tikrai gali patvirtinti, kad notarų biure (sandorio sudarymo metu) jokie atsiskaitymai grynais pinigais nevyko, nematė, kad T. S. būtų atsiskaitęs su močiute. Apie tai, kad tarp močiutės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis nieko nežinojo, sužinojo civilinės bylos nagrinėjimo metu (2t., b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. M. parodė, jog T. S. klausė ar yra galimybė sumažinti įmokų dydį, prailginti paskolos grąžinimo terminą. T. S. sakė, kad pagalvos ką galima dėl to padaryti. <...> Maždaug tuo metu paaiškėjo, kad močiutei reikės atlikti širdies operaciją ir ji nusprendė parduoti savo butą. Apie tai užsiminė S., nes žinojo, kad jis užsiima nekilnojamojo turto pardavimu. Dėl močiutės buto pirkimo-pardavimo sąlygų nieko nežino, močiutė pati su S. dėl to tarėsi. Kiek atsimena, močiutė sakė, kad su T. S. susitarė, jog bus atsiskaityta jos išsikraustymo iš buto dieną. T. T. žadėjo viską sutvarkyti, todėl manė, kad paskolą jam nurašė. Kadangi po 2015 m. kovo 30 d. įmokos sumokėjimo T. daugiau jam neskambino ir neragino grąžinti paskolos, todėl manė, kad daugiau įmokų mokėti neturi ir paskola nesidomėjo. Jokių pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, paskolos negrąžino, teisinių konsultacijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam neteikė. Pasitikėjo T. S., nemanė, kad jis galės apgauti (t. 2, b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad supranta, kad butas negalėjo būti parduotas neišregistravus hipotekos, tačiau su T. S. hipotekos išregistravimo klausimas nebuvo aptartas. Jie sutarė, kad paskolos sutartį pratęs, sumažins įmokų dydį ir jis toliau įmokas mokės, dėl buto pardavimo su T. nekalbėjo, šiuo klausimu tarėsi močiutė. Jokių finansinių konsultacijų iš viso nebuvo. Telefonu aptarė paskolos įmokų sumažinimo galimybes ir tiek, T. S. nieko nesakė, kad už tai reikės mokėti (t. 2, b. l. 43-45).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. M. nurodė, kad notarų biure „ar močiutė prie jo kažką pasirašė, nepamena, nes jis ankščiau išėjo. Nelaukė močiutės, nežino kodėl. Nežino, ar jis buvo pas notarę tuo metu, kai notarė močiutės klausė, ar ji parduoda. Išvažiavo ankščiau, nes reikėjo jam išvažiuoti. Nematė, ar T. atsiskaitė su močiute. Pas notarą reikėjo būti jo močiutei, nes paskola buvo perdaroma ilgesniam laikotarpiui. Jo močiutė dalyvavo kaip laiduotoja. Nebuvo galima laiduoti be močiutės parašo. Paskolos suma nesikeitė. Jis suvokė, kad tai finansinis dokumentas, bet nesigilino į to dokumento turinį. Močiutė suvokė, kad yra notarų kontoroje. <...> Dėl finansinių klausimų nėra konsultavęsis, pats tvarkė finansinius reikalus. T. S. nėra mokėjęs. Jam padavė pasirašyti kažkokius popieriukus dėl paskolos. Popieriukai buvo čekiai. Matė, kad buvo parašytos dvi sumos. Nesigilino kokie buvo dokumentai. Kai pasirašinėjo dokumentus, tuo metu notarės nebuvo. Paskolą gavo, jam atrodo, grynaisiais pinigais. T. sakė, kad jis grąžino paskolą. Jis nėra grąžinęs paskolos. Gal buvo nesusikalbėjimas dėl paskolos grąžinimo. <...>Neatsimena, ar siuntė T. elektroniniu paštu močiutės dokumentus“.
Liudytojo L. M. parodymus, kad dėl hipotekos išregistravimo nieko nesitarė ir aplinkybių nežino, paneigia byloje esantis susirašinėjimas su T. S. – 2014-12-11 14.44 val. T. S. išsiuntė žinutę L. M. ((duomenys neskelbtini)), kur nurodė, jog pasitikslino su notare, kad gali tą pačią dieną išregistruoti hipotekas ir po to tvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kokie dokumentai reikalingi sutarčiai. 2014 m. gruodžio 11 d. 13.12 val. L. M. išsiuntė e.paštu gavėjui (duomenys neskelbtini) žinutę: „permetu ištuokos liudijimą. Jeigu dar kažko reikės – skambtelk, prikabintas dokumentas“ (5 t., b.l.103-104).
Akistatos protokole nurodyta, kad ji atliekama tarp L. M. ir T. S.. L. M. taip pat nurodė, kad jo močiutė E. N. M. norėjo parduoti butą, su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl buto pardavimo sąlygų bendravo tik močiutė, todėl visų aplinkybių nežino.
Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 pagal E. N. M. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) notarų biuras ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialas. Šiuo teismo sprendimu atmestas E. N. M. ieškinys, kuriuo ji prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir panaikinti sandorio teisinę registraciją VĮ Registrų centro NT centriniame duomenų kadastre, pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sandorio teisinę registraciją VĮ Registrų centro NT centriniame duomenų kadastre. Pripažinus 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūrą, t. y. grąžinti ieškovei E. N. M., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Minėtu sprendimu nustatyta, kad ieškinyje nurodyti ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Tikrieji šalių ketinimai ir ieškovės tikroji valia buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už jį gauti 80 000 Lt (23169,60 Eur) sumą, o atsakovo įgyti nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su ja. Ieškovė, pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį (3.3p.), patvirtino, kad visą buto kainą 80 000Lt pirkėjas (atsakovas) sumokėjo ieškovei grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną. Į bylą yra pateiktas ir 2014 m. gruodžio 19 d. Kasos išlaidų orderis, kurį ieškovė pasirašiusi taip pat patvirtino, kad 80.000,00 Lt (23.169,60 Eur) sumą gavo. Teismas pažymėjo, kad E. N. M. į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi praėjus daugiau nei vienuolikai mėnesių nuo sutarties sudarymo, nepaaiškindama tokio elgesio priežasčių; notarės teigimu, sandorio sudarymo metu jai nekilo jokių abejonių dėl ieškovės gebėjimo suvokti pirkimo-pardavimo sutarties turinio esmę, ji pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad visą buto kainą 80 000 Lt pirkėjas (atsakovas) jai sumokėjo. 2014 m. gruodžio 19 d. ieškovė su atsakovu sudarė Išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas nuosavybės teise priklausantį Butą perdavė naudoti ir valdyti ieškovei bei po visiško ir tinkamo sutarties sąlygų įvykdymo perimti iš savininko turto nuosavybės teisę, o ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti eilines įmokas, nurodytas mokėjimų grafike, taip pat vykdyti kitas Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė siekė sudaryti 2014 m. gruodžio 19 d. Išperkamosios nuomos sutartį bei ateityje išsipirkti Butą, patvirtina tai, kad ieškovės anūkas L. M. 2015 m. kovo 30 d. atsakovui pervedė 462,00 Eur sumą. (2 t., b.l.126-133).
Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d., Vilniaus apygardos teismui palikus sprendimą nepakeistą. 2017 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nutartimi E. N. M. kasacinį skundą atsisakė priimti.
Byloje yra ir teismo posėdžių civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 garso įrašų stenograma, iš kurios matyti, kad posėdžio metu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės klausimą, kodėl 2015 m. kovo 30 d. L. M. padarė pavedimą 462 Eur sumai, nors L. M. teigimu, su močiute E. N. M. dar nebuvo atsiskaityta už parduotą butą, kodėl nebuvo atliktas piniginių lėšų įskaitymas – liudytojas L. M. jokių argumentų nenurodė (2 t., b.l.145), be to jis neigė, kad minėtas mokėjimas buvo atliktas pagal išperkamosios nuomos sutartį, nurodydamas, kad „galbūt buvo likęs kažkoks piniginis įsiskolinimas“. Nors toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 L. M. teismui paliudijo, kad su 2014 m. gruodžio mėnesį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitęs, grynus pinigus „perdavė gruodžio pradžioje ir buvo padengta ankstesnė skola“ (2 t., b.l.143-144).
Teismo vertinimu nelogiški šie L. M. paaiškinimai, jog jis „manė, kad paskolą jam nurašė“, „kadangi po 2015 m. kovo 30 d. įmokos sumokėjimo T. daugiau jam neskambino ir neragino grąžinti paskolos, todėl manė, kad daugiau įmokų mokėti neturi ir paskola nesidomėjo“. Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje nustatyta, kad iš notarų biuro L. M. išėjo anksčiau nei E. N. M., kuri dar liko su kaltinamuoju notarų biure, nors akivaizdu, kad tuo atveju, jei būtų pratęsiama paskolos sutartis, L. M. būtų viena iš pagrindinių sutarties šalių, todėl jo dalyvavimas taip pat būtų būtinas. Šiuo gi atveju tai patvirtina kaltinamojo teiginius dėl L. M. atsiskaitymo pagal paskolos sutartį, hipotekos išregistravimo (taigi, sutartinių santykių pasibaigimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. M. ir E. N. M.) bei naujų sutarčių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir E. N. M. – buto pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutarties– sudarymo.
Liudytojas L. M. 2017 m. liepos 10 d. ir spalio 30 d., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių teigė, kad notarų biure buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b.l. 40, 42), teigė, kad „dokumento, kurį jam T. padavė pasirašyti, turinio neskaitė, pasirašė ir tiek. Matė, kad tai buvo kasos pajamų orderis. Kiek atsimena, daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo“. Liudytojas L. M. 2019 m. sausio 14 d., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jau pakeitė parodymus, teigdamas, kad į notarų biurą vyko dėl paskolos pratęsimo sutarties, tvirtino, kad dokumentus pasirašė neskaitęs (2 t., b.l.43-45). Pakartotinai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2019 m. rugpjūčio 27 d. L. M. teigė, kad močiutės ištuokos liudijimo kaltinamajam nesiuntė, T. S. juos apgavo, pasinaudojęs pasitikėjimu ir naivumu. (6 t., b.l.51-52).
Pažymėtina, jog liudytojas ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo nors ir jauno, tačiau darbingo amžiaus, vystė verslą. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų neveiksni ar dėl kitokios ligos ištisai negalėtų kreiptis dėl savo teisių gynybos byloje nėra. Ji į teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi tik po 11 mėnesių nuo sutarčių sudarymo, į prokuratūrą po to, kai jos civilinis ieškinys buvo atmestas.
Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju tiek E. N. M. teigė nesidomėjusi sutartimis ir jų neskaičiusi sutarčių ir kasos dokumentų (orderių) prieš pasirašant dėl to, kad pasitikėjo T. S., tiek liudytojas L. M. teigė, kad neskaitė pasirašydamas ant kasos orderio. Byloje pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašte Nr. (2.1.6-32) RKD-635 nurodyta informacija apie L. M., T. S. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, bendrovės vardu sudarytus sandorius (4 t., b. l. 41-92), taip pat yra neinformatyvi sprendžiant, ar L. M. turėjo galimybę sandorių sudarymo metu turėti 80 000 Lt grynųjų pinigų. Liko nepaneigti kaltinamųjų nurodyti argumentai, kad L. M. galėjo trumpam laikotarpiui pasiskolinti šią sumą, taip visiškai atsiskaitydamas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tokiu veiksmu L. M. galėjo skolą formaliai perkelti nukentėjusiai E. N. M., sudariusiai būtent pirkimo - pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį ir pats mokėti įmokas, kas akivaizdu, byloje buvo padaryta – 2015 m. kovo 30 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervedant 462,00 Eur sumą.
Nors liudytojas L. M. neigė, kad mokėjo už konsultacijas, tačiau patvirtino, kad konsultacijos visgi vyko, nes T. S. klausė, kaip sumažinti įmokas, o ant kasos pajamų-išlaidų orderio pasirašė dėl mokamos sumos net neskaitęs.
Galiausiai pažymėtina, kad liudytoja apklausta notarė J. K. teismui patvirtino, kad ji visada be išimčių klausia dėl sandorio prigimties, patvirtino, kad 2014 m. gruodžio 19 d. notarų biure tvirtintų sandorių esmė buvo paaiškinta sandorių šalims. Dar daugiau – pati nukentėjusioji patvirtino, kad notarė klausė „parduodat?“. Tą patį tvirtino liudytojas L. M. 2017 m. liepos 10 d., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad „jis, močiutė bei T. S. užėjo pas notarę, kur T. pateikė paruoštą buto pirkimo pardavimo sutartį. Atsimena, kad notarė močiutės klausė ar čia ji parduoda butą, močiutė atsakė, kad taip, po ko tarp močiutės ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b.l. 40-41).
Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo tartasi dėl buto pardavimo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo L. M. parodymai prieštaringi, viso proceso metu buvo ne kartą keičiami. Priešingai, akivaizdu, kad visos aptartų sandorių šalys veikė savo rizika, nukentėjusioji veikė neracionaliai, visiškai neprotingai ar buvo nepateisinamai, nepagrįstai patikli, nes kaip minėta, kad pati patvirtino, jog buvo buto pirkimo-pardavimo sandoris, nors vėliau parodymus pakeitė, pati pasirašė ant sutarčių ir kasos dokumentų, jų neskaičiusi, nors iš notarės klausimo „ar parduoda?“ jai neabejotinai turėjo kilti klausimų dėl sandorių esmės ir ji turėjo galimybę tai išsiaiškinti notarų biure, be to pati paaiškino, kad kaltinamasis jai iš karto neatrodė patikimas asmuo.
Taip pat svarbu tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamiesiems nebuvo jokio logiškai paaiškinamo poreikio apgaule išvilioti nukentėjusiosios turtą – butą, nes šis butas buvo įkeistas – užtikrintas hipoteka, taigi kaltinamieji tiesiog galėjo pradėti išieškojimo procesą savo naudai, kurio baigtis iš esmės analogiška – įkeistas turtas būtų atitekęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip įkaito turėtojui. Šiuo gi atveju sandoriais nukentėjusiajai buvo sukurta nauja prievolė – išsipirkti turtą, taigi, ji vykdydama sandorį, net būtų atsidūrusi geresnėje padėtyje, nei išieškojimo atveju – būtų galėjusi išsipirkti butą, jame dargi ir gyvendama.
Taigi, dėl aptartų aplinkybių nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog T. S. nukentėjusiai E. N. M. padarė didelį įspūdį patikimo asmens, įtikino nukentėjusią E. N. M. paskolinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nauda ir pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos, nei žodžiu sutartos su nukentėjusia, notarė J. K. paruošė buto pirkimo - pardavimo sutartį, o nukentėjusioji E. N. M. būdama jo apgaulės įtikinta ir įtakoje, pasitikėdama juo, sutartį pasirašė. Taip pat nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad T. S. ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr.12, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad apmokėta 67289 Lt 5 ct, nors to nebuvo realiai padaryta, panaudojo duodamas pasirašyti L. M. ir vėliau šį netikrą dokumentą įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Taip pat nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad T. S. nevėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr.13, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už finansinę konsultaciją gavo 12610 Lt 95, tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duota jam ir tą netikrą dokumentą panaudojo duodamas pasirašyti L. M. ir vėliau įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Taip pat nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad T. S. ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. 0031, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E.N. M. sumokėjo 80000 litų (23169.60 Eur) už jos parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pats pasirašė už vadovą bei kasininką, tačiau realiai ta suma nebuvo duota, netikrą dokumentą panaudojo 2014 m. gruodžio 19 d., duodamas pasirašyti E.N. M., po ko pagaminto netikro dokumento vieną egzempliorių davė E.N. M., o kitą įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui; 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu; 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021, 14 punktas).
Šiuo atveju nepasitvirtinus T. S. pareikštiems kaltinimams, nepasitvirtino ir kaltinime nurodytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 29251.60 Eur (101000 Lt) vertės.
Nepasitvirtinus kaltinimams, T. S., išteisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos) nepadarius šių veikų.
Nepasitvirtinus kaltinimams, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išteisintina pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalį nepadarius šios veikos.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Civilinė ieškovė E. N. M. pateikė civilinį ieškinį ir teismo prašo iš kaltinamųjų T. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1690 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7t., b. l. 94-98). E. N. M. savo turtinę žalą grindžia tuo, kad iki šios dienos iš jos sąskaitos yra daromos piniginės išskaitos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 2020 m. rugsėjo 30 d. išskaityta suma yra 1690 Eur (7t., b. l. 99, 100). E. N. M. savo neturtinė žalą grindžia tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų T. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiksmų, patyrė netiesioginį pažeminimą, stiprų dvasinį sukrėtimą, nesibaigiančius išgyvenimus. Aprašytais ieškinyje neteisėtais veiksmais bei konkrečiu, amoraliu įtariamųjų elgesiu, nuo 2014 metų jos gyvenimas tapo nuolatinis stresas, jis tapo ištisa, amžinai tebesitęsianti moralinė kančia, be jokios gyvenimo prasmės.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašo iš kaltinamųjų T. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš pateikto kasos pajamų orderio kvito ir sąskaitos – faktūros matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000 Eur (8 t., b. l. 35,36).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgus į tai, kad T. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl jiems visų pateiktų kaltinimų išteisinti nenustačius jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o prašymas išieškoti išlaidas, patirtas E. N. M. atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti, atmestinas.
– sodo pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
– piniginėms lėšoms, esančioms E. N. M. vardu atidarytose AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, t. y. butui su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai: 1) 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiai Nr. 0012 ir Nr. 0013, kuriuo iš L. M. į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą priimta 67389,05 litų suma ir 12 610,00 eurų suma; 2) 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr.0031 kopija;3 ) Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. S. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr.12).
T. S. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr.13).
T. S. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. 0031).
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išteisinti pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinės ieškovės E. N. M. ieškinį palikti nenagrinėtą. Išaiškinti, kad E. N. M. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Atmesti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
– sodo pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
– piniginėms lėšoms, esančioms E. N. M. vardu atidarytose AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, t. y. butui su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus: 1) 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderius Nr. 0012 ir Nr. 0013, kuriais iš L. M. į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą priimta 67389,05 litų suma ir 12 610,00 eurų suma; 2) 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr.0031 kopiją, 3) Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.