Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Digoteka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kastuvėlis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digoteka“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netekino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis pagrįstai sprendė, kad nėra nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, taip pat, ar pagrįstai atmestas prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

27. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip naują įrodymą pateikė 2022 m. spalio 13 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumento kopiją. Atsakovės teigimu šis įrodymas pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė nevengia skolos mokėjimo ir siekia kuo greičiau atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad pinigų perlaida buvo atlikta po skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo, nors, atsakovės teigimu, mokėjimas atliktas UAB „Upulupu“ vardu, iš pateiktos pinigų perlaidos nustatyta, kad mokėjimą atliko V. T., kuris yra tiek atsakovės UAB „Digoteka“, tiek UAB „Upulupu“ vadovas, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kurios įmonės vardu atliktas mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis įrodymas galimai turės įtakos priteistos skolos dydžiui, todėl yra pagrindas priimti 2022 m. spalio 13 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumento kopiją.

29. Atsakovė taip pat prašo priimti naują įrodymą – 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nr. 2022/8/31. Atsakovė nurodė, kad ši pažyma pagrindžia, kad UAB „Upulupu“ sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1 995 Eur PVM, kuris nurodytas ieškovės išrašytose sąskaitose. Anksčiau jo nepateikė, nes buhalterė visus finansinius duomenis patikrino tik rengiant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas įrodymas yra susijęs su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios gali turėti esminės reikšmės iš atsakovės ieškovei priteistos skolos dydžiui. Nors sutiktina su ieškove, kad atsakovė šį įrodymą galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujai prašomas priimti įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą ir yra susijęs su jau tirtomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nr. 2022/8/31.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

30. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Kastuvėlis“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Digoteka“ 11 495 Eur skolos, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (11 495 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 259 Eur bylinėjimosi išlaidas.

31. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).

32. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato vieną iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl pagrindų priimti sprendimą už akių (ne)buvimo

33. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Sprendimas už akių dėl procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

34. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo institutas aiškintinas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)), kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

35. CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas ( CPK 117-132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

36. Juridiniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme ar raštinės darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesiniai dokumentai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

37. Teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

38. Atsakovė teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jį grindė iš esmės tuo, kad faktiškai (realiai) procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šios aplinkybės.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei pirmą kartą siuntė ieškinyje nurodytu ir atsakovės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, teismas persiuntė juos atsakovės vadovo V. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nepavykus procesinių dokumentų įteikti ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu bei nesant duomenų apie kitus atsakovės adresus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos išsiuntė pakartotinai registruotu buveinės adresu Eduardo (duomenys neskelbtini), ir laikė juos įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

40. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

41. Teismas kiekvienu atveju turi diskreciją spręsti, koks dokumentų įteikimo būdas yra tinkamiausias ir labiausiai atitinka dokumentų įteikimo procedūros tikslus ir teisės į teisingą teismą principą. Atitinkamai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), spręsdamas ginčus dėl informavimo apie teismo procesą, taiko abstraktų rūpestingumo (stropumo) reikalavimą. Rūpestingumo reikalavimas nėra apibrėžtas, tačiau iš esmės susijęs su valstybių narių vidaus institucijų (visų pirma, teismų) veiksmų vertinimu, kokių pastangų buvo imtasi siekiant tinkamai informuoti apie teismo procesą. Be to, EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta dėl galimybės taikyti pragmatišką, konstruktyvų požiūrį įteikiant procesinius dokumentus bei šiame kontekste, be kita ko, vertinti paties proceso dalyvio uolumą, elgesį, sužinant apie jam aktualų procesą (žr. pvz., mutatis mutandis 2002 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Canete de Goni prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00). EŽTT yra ne kartą nurodęs, kad suinteresuota šalis privalo būti ypač rūpestinga gindama savo interesus ir imtis reikiamų priemonių, kad galėtų sužinoti apie proceso eigą (žr. pvz. EŽTT 2001 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Sukhorubchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 69315/01, par. 48).

42. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga ir nepasirūpino, kad vasaros laikotarpiu faktiškai nesant nė vieno darbuotojo įmonės registruotu buveinės adresu, jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus, kas, be kita ko, suponuoja ir tai, kad atsakovė nesudarydama minėtų sąlygų nebuvo pakankamai uoli, sąmoningai prisiėmė riziką būti neinformuota apie jai aktualų vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytai.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas priemones, kad atsakovei procesiniai dokumentai būtų faktiškai įteikti, o pačios atsakovės veiksmai lėmė atsiliepimo į ieškinį nepateikimą per teismo nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.

Dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

44. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. sudarė darbų atlikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti tvenkinio kasimo ir žemės lyginimo darbus, o atsakovė už atliktus darbus atsiskaityti per 1 kalendorinę dieną nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą; darbų kaina – 9 500 Eur + PVM. Anot ieškovės, baigus darbus, atsakovės UAB „Digoteka“ direktorius paprašė ieškovės PVM sąskaitą faktūrą rašyti ne UAB „Digoteka“, o UAB „Upulupu“, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. surašė PVM sąskaitą faktūrą Serija KA Nr. 0065, skirtą UAB „Upulupu“, tačiau mokėjimo iš šios įmonės ieškovė negavo. Įvertinęs aplinkybes, jog sutartis buvo sudaryta su UAB „Digoteka“, o ne su UAB „Upulupu“, t. y. darbai atlikti UAB „Digoteka“ užsakymu, ieškovės direktorius 2022 m. birželio 6 d. įsakymu 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KA Nr. 0065 pripažino netekusia galios, ieškovė 2022 m. birželio 6 d. išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą Serija KA Nr. 0074, skirtą UAB „Digoteka“, bei atliktų darbų aktą. Nurodytą sąskaitą kartu su pretenzija dėl skolos sumokėjimo ieškovė išsiuntė atsakovei, tačiau atsakovė 2022 m. birželio 14 d. pateikė atsakymą į gautą pretenziją, kuriame nurodė, kad su pretenzija nesutinka.

45. Atsakove? pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčijo skolos dydžio, tačiau nesutiko su tuo, jog ji nurodyta kaip atsakove?, teigė, kad atsakove turėtu? būti UAB „Upulupu“, kadangi 2022 m. balandžio 11 d. darbu? atlikimo sutartis žodžiu buvo pakeista, susitariant, kad ieškovės darbai bus atliekami UAB „Upulupu“ užsakymu ir kad už darbus apmokės būtent UAB „Upulupu“, o ne atsakove? UAB „Digoteka“, todėl ir pati sąskaita faktūra visų pirma buvo išrašyta UAB „Upulupu“.

46. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šalių žodiniu sutarimu sutartis buvo pakeista. Atsakovė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovei nepagrįstai buvo taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas ir kad teismas rėmėsi išimtinai ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei nesant įrodymų nustatė, kad atsakovės vadovas tik prašė išrašyti sąskaitą ne atsakovei, o UAB „Upulupu“, tačiau sutarties pakeitimo nebuvo

47. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

48. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 55 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tinkamos atsakovės, rėmėsi byloje esančiais įrodymais: 2022 m. balandžio 11 d. darbų atlikimo sutartimi sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės bei 2022 m. gegužės 2 d. V. T. siųstu el. laišku (iš UAB „Upulupu“ el. pašto), kuriuo prašė už atliktus darbus sąskaitą išrašyti UAB „Upulupu“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtino, kad buvo prašoma PVM sąskaitą faktūrą išrašyti UAB „Upulupu“ vardu, tačiau nepatvirtino fakto, jog šalys sudarė naują susitarimą, kurio pagrindu darbus užsakė UAB „Upulupu“, o ne atsakovė. Teismas taip pat įvertino ir kitą aplinkybę, kad atsakovė gavusi pretenziją iš ieškovės 2022 m. birželio 14 d. pateiktu atsakymu apskritai neigė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo, nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė šios aplinkybės neneigė, tik nurodė, kad ši sutartis buvo pakeista žodiniu šalių sutarimu, todėl teismas vertino, kad atsakovės pozicija buvo/yra nenuosekli, o jokių įrodymų bei duomenų, kad sutartis būtų buvusi pakeista žodiniu sutarimu, nėra.

50. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių aplinkybių apie žodinį šalių susitarimą pakeisti sutartį, t. y. kada ji buvo pakeista, kokiomis aplinkybėmis, ar buvo susitarta susitikus, ar telefonu ir pan. Be to, nesutiktina su apeliante, kad 2022 m. gegužės 2 d. V. T. siųstas el. laiškas patvirtina, kad buvo sudarytas toks susitarimas, nes laiške nėra minimas žodinis susitarimas pakeisti sutartį, o tik prašoma sąskaitą faktūrą išrašyti UAB „Upulupu“.

51. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, kad šalys žodiniu sutarimu pakeitė 2022 m. balandžio 11 d. darbų atlikimo sutartį, sutariant, kad darbų užsakovė yra UAB „Upulupu“.

52. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad šalys nesudarė žodinio sutarimo dėl 2022 m. balandžio 11 d. darbų atlikimo sutarties pakeitimo, kuris numatytų, kad darbų užsakovė yra ne atsakovė, o UAB „Upulupu“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, prievolė atsiskaityti su ieškove, pagal 2022 m. balandžio 11 d. darbų atlikimo sutartį už suteiktus rangos darbus ir 2022 m. birželio 6 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija KA Nr. 0074, atsirado būtent atsakovei UAB „Digoteka“.

53. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčijo priteistos skolos dydžio, visgi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės išrašytose 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KA Nr. 0065 ir 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KA Nr. 0074 nurodyta suma – 11 495 Eur su atvirkštiniu PVM, kuris sudaro 1 995 Eur, todėl teismas nepagrįstai priteisė visą 11 495 Eur sumą.

54. Pažymėtina, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

55. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio PVM įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Per mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Šios PVM sumos bendra šiame Įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo (kliento) atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM (PVM įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri jos teigimu patvirtina, kad UAB „Upulupu“ yra sumokėjusi 1 995 Eur PVM valstybei. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina minėtą pažymą, sutikdamas su ieškovės argumentu, kad ši pažyma nepatvirtina, kad 1 995 Eur PVM yra jau sumokėtas, kadangi pažymoje nurodoma tik UAB „Upulupu“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne duomenys apie sumokėtą PVM.

57. Visgi, nors ieškovės teigimu, net ir esant sumokėtam PVM, atsakovė gali jį susigrąžinti, atsižvelgiant į PVM įstatymo nuostatas, aplinkybė, ar UAB „Upulupu“ yra sumokėjusi minėtą PVM ar ne, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi pagal 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KA Nr. 0074, kurioje nurodytas 1 995 Eur atvirkštinis PVM, minėta, pareiga sumokėti šį PVM kyla būtent atsakovei, o ne UAB „Upulupu“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant nustatyti, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. priimto sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas šios aplinkybės netyrė, apie 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KA Nr. 0074 nurodytą 1 995 Eur atvirkštinį PVM nieko nepasisakė, kas turėjo įtakos sprendimo už akių teisingumui ir pagrįstumui.

58. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į PVM įstatyme dėl atvirkštinio PVM nustatytą teisinį reglamentavimą bei netyrė šios aplinkybės, kas turėjo reikšmės priteisiamos skolos dydžiui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei visą ieškovės reikalaujamą 11 495 Eur sumą su 1 995 Eur PVM.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

59. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.

60. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

61. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

62. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

63. Nagrinėjamu atveju atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos prastą finansinę padėtį, taigi, atsakovės vienintelis minėtą aplinkybę pagrindžiantis įrodymas yra tai, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi.

64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus tokių duomenų kaip: įmonės balansinė ataskaita, įmonės sąskaitų išrašai, VĮ „Regitra“ duomenys apie priklausančias transporto priemones, taip pat įrodymų apie turimas skolas, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra itin sunki ir kad ji yra nuolatinio ilgalaikio pobūdžio.

65. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad šiuo metu negalėtų sumokėti priteistos skolos taip pat į tai, kad ieškovė su prašymu nesutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

67. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68. Nors atsakovės atskirasis skundas tenkintas visiškai ir atsakovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė nenurodė kokio dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą, taip pat nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Digoteka“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.