Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2436-603/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-10
Bylos Nr.: 2A-2436-603/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22962-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Lipnickienė (pran.), Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: I. D., S. D., D. D., L. D.
Atsakovas: UAB Lietuvos

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2436-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22962-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų ieškovų I. D., S. D., D. D., L. D. – Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų I. D., S. D., D. D., L. D. – Z. ieškinį atsakovams UAB Lietuvos rytas, UAB Lrytas dėl garbės ir orumo gynimo, privataus gyvenimo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitinkamai dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame portale www.lrytas.lt paskelbti be komentarų tokio turinio paneigimą: „Paneigimas. 2010-08-21 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) žurnalisto A. D. straipsnyje „Bendrabutis - rakštis policijai“ paskleista žinia „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą - kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>„, yra tikrovės neatitinkanti informacija“, pripažinti, kad buvo pažeista ieškovų garbė ir orumas paskleidus duomenis, neatitinkančius tikrovės, kurie buvo nurodyti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rašte, pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieškovų teisę į privatų gyvenimą, priteisti iš atsakovų bendrą 12 000 Lt sumą (lygiomis dalimis po 6000 Lt) atlyginti neturtinę (moralinę) žalą, kurią sukėlė tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimas bei teisės į privatumą pažeidimas, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ bei internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt buvo paskelbtas A. D. parengtas straipsnis pavadinimu „Bendrabutis - rakštis policijai“. Minėtoje publikacijoje buvo pateikta informacija, žeminanti ieškovų garbę ir orumą, paskleista vienpusiškai, klaidinanti, neatitinkanti tikrovės ir kenkianti ieškovų reputacijai. Minėtoje publikacijoje buvo paskleisti ir privatūs ieškovų šeimos duomenys, tai yra tiksliai nurodoma ieškovų pavardės, namo adresas bei aukštas, kuriame ieškovai gyvena. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovų teisė į privataus gyvenimo apsaugą, tuo labiau, kad ieškovai nėra vieši asmenys. Šiuo atveju ieškovai nebuvo davę jokio sutikimo skelbti privačius duomenis. O UAB „Lietuvos rytas“ bei UAB „Lrytas“ viešai paskelbė ieškovų privačius duomenis ir pagal tai ieškovus buvo galima identifikuoti kiekvienam straipsnį perskaičiusiam asmeniui. Dėl minėtos publikacijos buvo kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri 2011 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. SPK-74, kuriame nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėjus UAB „Lietuvos rytas“ bei UAB „Lrytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 1 d., 2 d.,; 19 str. 2 d.; 22 str. 8 d. 4 p.; 41 str. 2 d. 1 p., 4 p., pažeidimo. Taip pat iš viešosios informacijos skleidėjų buvo pareikalauta paneigti teiginyje „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą - kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>„ paskelbtą informaciją apie ieškovus. Tačiau iki šio laiko minėtas Žurnalistų etikos inspektoriaus reikalavimas nebuvo įvykdytas. UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ publikuodami straipsnį „Bendrabutis - rakštis policijai“ nesidomėjo apie ieškovus paskleistą informaciją ir tuo, ar ta informacija išties atitinka tikrovę, taigi, paskleidę tikrovės neatitinkančias žeminančias žinias, viešosios informacijos rengėjai peržengė teisės skleisti informaciją ribas, tuo pažeisdami ieškovų garbę ir orumą. Minėtoje publikacijoje publikacijos rengėjas, neturėdamas įrodymų, paskelbė informaciją ir apkaltino ieškovus įvykdžius nemoralias ir neteisėtas veikas. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei internetiniame portale www.lrytas.lt publikuotas straipsnis „Bendrabutis - rakštis policijai“ buvo pasiekiamas išties didelei visuomenės daliai, kadangi tai yra vienas populiariausių dienraščių Lietuvoje bei vienas populiariausių ir skaitomiausių internetinių portalų. Kadangi minėtą straipsnį perskaitė išties labai didelis žmonių skaičius, todėl po išplatinto straipsnio ieškovai pasijautė pažeminti, išgyveno ir iki šiol išgyvena dvasinį skausmą, nuo ieškovų nusisuko dauguma žmonių, giminių, kurie akivaizdžiai pradėjo vengti bendrauti, apie ieškovus galėjo susidaryti nuomonė, kad jie nuolatiniai įstatymų pažeidėjai bei asmenys, galintys padaryti kokį nors piktybišką, teisei prieštaraujantį veiksmą. Taip pat tinkamam pažeistų teisių apgynimui vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimo nepakanka kompensuoti padarytą žalą, todėl reikalinga iš atsakovų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris, ieškovų nuomone, sudaro 12000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lrytas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad buvo paskleisti ieškovų reputaciją žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys, konstatuotina, kad, ieškovų teigimu, jų reputaciją žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų rengėjas yra atsakovas UAB „Lietuvos rytas“. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas tiek atsakovas UAB „Lietuvos rytas“, tiek atsakovas UAB „Lrytas“, laikomi viešos informacijos skleidėjais. Remiantis atsakovų 2010-01-04 sudaryta sutartimi Nr. 2010/LRLIC, atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ suteikė išimtinę teisę UAB „Lrytas“ interneto svetainėje lrytas.lt ir taikomosiose programose, skirtose mobiliesiems įrenginiams, skelbti straipsnius, kurie buvo spausdinti „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir kartu su juo platinamuose prieduose ir žurnaluose (Sutarties 2.1.1 p.); UAB „Lietuvos rytas“ įsipareigojo užtikrinti, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir kartu su juo platinamuose prieduose ir žurnaluose pateikiama informacija nepažeidžia įstatymų saugomų asmeninių neturtinių teisių (teisės atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos) (Sutarties 2.1.2 p.). Remiantis šia sutartimi, UAB „Lrytas“ nekeisdamas ir netikrindamas straipsnio turinio perpublikavo dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą straipsnį, aiškiai nurodydamas straipsnio autorių bei pirminį paskelbimo šaltinį - dienraščio priedą „Sostinė“. Iš paminėtų atsakovų sudarytos sutarties nuostatų bei paskelbtų straipsnių turinio, akivaizdžiai matyti, kad straipsnio „Bendrabutis - rakštis policijai“ vienintelis rengėjas ir subjektas, turėjęs pareigą patikrinti straipsnio turinio atitiktį įstatymų saugomoms asmeninėms neturtinėms vertybėms yra atsakovas UAB „Lietuvos rytas“, o atsakovas UAB „Lrytas“ yra straipsnį perpublikavęs subjektas, neturintis nei autorinių teisių į šį straipsnį, nei galimybės redaguoti jo turinį. Nurodytos aplinkybės, net ir nustačius asmeninių neturtinių teisių pažeidimus, eliminuoja CK 2.24 straipsnio 5 Balyje įtvirtintą būtiną atsakomybės sąlygą - kad atsakovas UAB „Lrytas“ (nebūdamas straipsnio turimo rengėjas) žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lrytas“ perpublikavo anksčiau dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą straipsnį, nurodė pirminį informacijos šaltinį, ši informacija nebuvo UAB „Lietuvos rytas“ paneigta, civilinė atsakomybė dėl galimo ieškovų asmeninių neturtinių teisių pažeidimo UAB „Lrytas“ atžvilgiu negali kilti pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (nuo 2010-01-01 aktuali įstatymo redakcija) 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kadangi atsakovas UAB „Lrytas“ (jos darbuotojai) nebuvo straipsnio rengėjas, nekoregavo atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ straipsnio turinio, atsakovas UAB „Lrytas“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovų teises į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Taip pat nurodė, kad po Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-11 sprendimo Nr. SPR-74 priėmimo UAB „Lrytas“ išėmė ieškinio pagrindu esantį straipsnį, todėl jokia žala ieškovų asmeninėms neturtinėms teisėms UAB „Lrytas“ veiksmais net teoriškai nebegali būti daroma.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžių metu atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes straipsnyje kalbama apie bendrabutį, kuriame gyvena ieškovų šeima, kuri aktyviai skundžia ir yra skundžiama policijai. Straipsnio autorius nurodė apie policijoje gautus skundus, šiame straipsnyje nėra konstatuoti faktai, o nurodyta, kokio pobūdžio skundai yra pateikti policijai dėl ieškovų veiksmų. Šiuo straipsniu nebuvo siekiama pažeminti ieškovų, nes buvo kalbama ne apie jų veiksmus. Taip pat reikia tirti, ar straipsnio autorius elgėsi sąžiningai, t.y. ar neiškraipė informacijos ar jos nenutylėjo. Šiuo atveju, kai buvo parašytas straipsnis skundai policijos komisariate dėl ieškovų veiksmų buvo gauti. Straipsnyje pateikta tik pavardė ir namas, šie duomenys yra paskelbti viešame registre, todėl negalima teigti, kad šie duomenis susiję su privačiu gyvenimu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jei toks ribojimas buvo būtinas visuomenės teisės žinoti užtikrinimui. 2010 m. rugpjūčio 21 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ bei internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt išspausdintame straipsnyje „Bendrabutis – rakštis policijai“ atsakovas siekė informuoti visuomenę apie daug problemų policijai keliantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nėra pagrindo manyti, kad straipsniu buvo siekiama pažeminti ieškovų šeimą o straipsnyje paskelbta informacija buvo bei yra diskusijų objektas. Rašant minėtą straipsnį buvo remtasi policijos pareigūno pasakojimu, kuris, kalbėdamas apie daug problemų keliančius bendrabučius, prisiminė ir namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame gyvenanti šeima skundais yra užvertusi policiją. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į straipsnyje aptariamą problemą ir jos atsiradimo aplinkybes, kurios domino bei jaudino visuomenę, ieškinyje nurodytos informacijos apie Ieškovų privatų gyvenimą paskleidimas atitiko teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Trečiasis asmuo straipsniu leido suprasti, kad Ieškovų elgesys kaimynų atžvilgiu yra negarbingas (t.y jie gyventojus apipila vandeniu, apmėto kiaušiniais, automobilius išteplioja fekalijomis). Pažymėtina, kad informacijos rengėjas minėtus teiginius paskelbė tik po to, kai kalbėjo su Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju R. D., kuris pažymėjo, kad ieškovų šeima yra neigiamai žinoma policijos pareigūnams ir supažindino su atitinkamo turinio kaimynų skundais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 2-ojo antrojo policijos komisariato Naujininkų nuovados viršininko rašte Žurnalistų etikos inspektorei buvo patvirtinta, kad policijos registruojamųjų įvykių registre ir gyventojų skundų, prašymų bei pareiškimų registre per 2010 metus užregistruoti 38 skundai iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kreipimosi dalykai yra taip pat ir gyventojų skundai dėl netinkamų Ieškovų šeimos veiksmų. Informacijos rengėjui buvo žinoma apie administracinės bylos iškėlimą Ieškovų šeimos atžvelgiu ir apie ieškovų pavardės žinojimą netgi Policijos departamentui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ pažeidė atsakovų teisę į privatų gyvenimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, t.y. byloje esančiu straipsnio nuorašu, nustatė, kad UAB „Lrytas“ nurodė, tiek straipsnio autorių, tiek šaltinį, ieškovai ir jų atstovė pati patvirtino, kad UAB „Lietuvos rytas“ nepaneigė straipsnyje nurodytos informacijos, todėl teismas konstatavo, kad atsakovui UAB „Lrytas“ civilinė atsakomybė dėl galimo ieškovų asmeninių neturtinių teisių pažeidimo negali kilti pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (nuo 2010-01-01 aktuali įstatymo redakcija) 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismas teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.) Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimai, teismas konstatavo, kad byloje dėl pirmųjų dviejų aplinkybių, t.y. fakto paskleidimo ir kad jos yra apie ieškovus nekyla. Remdamasi byloje esančiu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-03-21 raštu, teismas nustatė, kad ieškovai ir jų kaimynai ne kartą kreipėsi į Vilniaus 2-ąjį policijos komisariatą, todėl sprendė, kad negalima teigti, kad tokie skundai nebuvo pateikti. Trečiojo asmens parašytame straipsnyje kalbama apie pateiktus skundus. Duomenys pateikti apie skundų turinį, o ne kaip faktinės aplinkybės, kurios tikrai buvo. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, kad yra gauti skundai dėl ieškovų elgesio ir veiksmų, taigi negalima teigti, kad straipsnyje ir policijoje gautuose skunduose pateikta informacija – išgalvota, melaginga, netikra, klaidinga. Teismas konstatavo, kad straipsnyje pateikta informacija apie skundų turinį nėra žeminanti, tiesiogiai nepažeidžia ieškovų garbės ir orumo. Kadangi nebuvo nustatyta, kad pateikta informacija pažeidžia ieškovų garbę ir orumą, teismas ieškovų reikalavimą priteisti 12000 Lt neturtinę žalą atmetė. Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atskleisdamas informaciją apie ieškovų gyvenamąją vietą pažeidė jų teisę į privatų gyvenimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prie informacijos atskleidimo savo veiksmais, visuomenėje ar jos dalyje sukeldami atgarsį, prisidėjo ir ieškovai sprendė, kad už privačios informacijos atskleidimą (gyvenamosios vietos adresą) neturtinė žala nepriteistina (CK 6.253 str. 5 d.).

Šalies argumentai

Apeliantai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-11 sprendimą Nr. SPR-74, kuriame atsakovai įpareigoti paneigti informaciją apie ieškovus. Atsakovai minėto įpareigojimo neįvykdė. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl laikytina, kad atsakovai sutiko su sprendime nustatytomis aplinkybėmis jog ginčijamas teiginys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę ir orumą. Šis sprendimas laikytinas prima facie įrodymu, o jame nurodytos aplinkybės – įrodytomis. Taip pat CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principą, kadangi perėmė atsakovo įrodinėjimo pareigą. Teismas taip pat netinkamai įvertino faktus, būtinus garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 str. Teismas sprendė, kad duomenys buvo paskelbti apie skundų, kurie buvo pateikti, turinį, o ne kaip faktinės aplinkybės, tačiau nenagrinėjo, kaip tokią informaciją priims skaitytojai. Apeliantų nuomone, publikacijoje pateikti teiginiai buvo pateikti kaip faktai, kurie skaitytojams atrodo kaip tikrai įvykę, ir todėl atsakovai, skleisdami tokius faktus, turėjo būti įsitikinę tų faktų atitikimu tikrovei. Pareiga įrodyti tokių teiginių atitikimą tikrovei tenka atsakovams, tačiau duomenų, įrodančių ginčijamų teiginių tikrumą, atsakovai nepateikė. Nėra jokių sprendimų, kuriais ieškovai būtų pripažinti padarę atsakovų publikuojamus veiksmus. Kasacinis teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008 yra išaiškinęs, kad asmens nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laivėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas. Administracinių teisės pažeidimų procese kaip ir baudžiamajame galioja nekaltumo prezumpcija. Apeliantų teigimu, publikacijoje paskelbta informacija žemina ieškovų garbę ir orumą, kadangi nurodo juos kaltai ir tyčia atlikus nemoralius ir neteisėtus veiksmus. Teismas pripažinęs, kad vienas atsakovų pažeidė ieškovų teisė į privatų gyvenimą nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje byloje turėjo būti nustatytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių – garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo, pažeidimus, įvertinti ieškovų nurodytą žalą. Taip pat teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė atsakovui UAB „Lrytas“ 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas, t.y. iš kiekvieno po 750 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Lrytas“ vis dar nėra įvykdęs Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-11 sprendime Nr. SPR-74 numatyto įpareigojimo, į tai, kad ieškinys iš dalies tenkintas bei į tai, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai per didelės.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lrytas“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kuriais apeliantai iš esmės ginčija teismo išvadą, jog atsakovui nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovas nesutinka, kad yra atsakingas už tikrovės neatitinkančių ir garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimą, kadangi perpublikavęs straipsnį nurodė pirminį informacijos šaltinį, ši informacija nebuvo paneigta. Atsakovas taip pat nesutinka su argumentais, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-11 sprendimas Nr. SPR-74 turi prima facia galią, nes šios kategorijos bylų nagrinėjimas priskirtinas teismo kompetencijai. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas buvo priimtas vertinant viešosios informacijos skleidėjo veiksmų atitikimą Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, o ne asmens garbės ir orumo gynimo sąlygoms pagal CK. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas buvo priimtas neturint visų civilinėje byloje surinktų įrodymų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės ir atitinka teisingumo ministro rekomendacijas.

Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad apeliantai prašo paneigti iš publikacijos konteksto ištrauktą frazę, prašomas paneigti teiginys yra apie skundu turinį. Ginčo teiginį straipsnio autorius grindė policijos pareigūno informacija, kurią pastarasis grindė gyventojų skundais ir pats nieko apie ieškovus neprigalvojo. Atsakovo nuomone, skaitytojai buvo informuoti ne apie kažkokius konkrečius įstatymo nustatyta tvarka konstatuotus ieškovų kaltus veiksmus, o tik apie masiškai abipusiai rašomų skundų turinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Ginčas byloje kyla dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, neturtinės žalos priteisimą, taikymo, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės ir procesines teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas dalyje dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos priteisimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ bei internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt išspausdintame straipsnyje „Bendrabutis – rakštis policijai“ buvo publikuota informacija apie daugiabučių namų gyventojų policijai rašomus skundus, jų turinį, apie skundus rašančius asmenis, jų kaimynus, priežastis dėl kurių kyla konfliktai ir t.t. Minėtame straipsnyje taip pat buvo paskelbta tokia informacija „(duomenys neskelbtini) gatvę garsina šeima (pastraipos pavadinimas). (duomenys neskelbtini) gatvės 38-asis namas tarp išskirtinių pakliuvo ne dėl to, kad čia gyvena girtuokliai ar chuliganai. Namas garsus dėl D. šeimos, gyvenančios, kaip ir R. K. penktajame aukšte. Čia policija šįmet lankėsi 32 kartus. Šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja. Panašių skundų pareigūnai kasmet sulaukia iki pusšimčio, o D. pavardę žino net ir Policijos departamentas.“ Daugiau jokių teiginių apie apeliantus publikacijoje nepaskelbta. Dėl minėtos publikacijos apeliantai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri 2011 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. SPK-74, kuriame nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėjus UAB „Lietuvos rytas“ bei UAB „Lrytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 1 d., 2 d.,; 19 str. 2 d.; 22 str. 8 d. 4 p.; 41 str. 2 d. 1 p., 4 p., pažeidimo. Taip pat iš viešosios informacijos skleidėjų buvo pareikalauta paneigti teiginyje „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą - kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>„ paskelbtą informaciją apie ieškovus. Byloje nėra duomenų, kad toks paneigimas būtų paviešintas.

Taip pat į bylą pateikta tarp atsakovų UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ 2010-01-04 sudaryta sutartis Nr. 2010/LRLIC, pagal kurią atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ suteikė išimtinę teisę UAB „Lrytas“ interneto svetainėje lrytas.lt ir taikomosiose programose, skirtose mobiliesiems įrenginiams, skelbti straipsnius, kurie buvo spausdinti „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir kartu su juo platinamuose prieduose ir žurnaluose (Sutarties 2.1.1 p.); UAB „Lietuvos rytas“ įsipareigojo užtikrinti, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir kartu su juo platinamuose prieduose ir žurnaluose pateikiama informacija nepažeidžia įstatymų saugomų asmeninių neturtinių teisių (teisės atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos) (Sutarties 2.1.2 p.).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014-03-21 rašto dėl informacijos pateikimo, kuriame buvo atsakyta į atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ klausimus, matyti, kad nuo 2010 m. apeliantų šeima yra pateikusi 52 skundus/prašymus/pareiškimus dažniausiai dėl nepasitenkinimo kaimynų elgesiu, pareigūnais, kurie nagrinėja skundus. Dėl apeliantų elgesio taip pat buvo gauta skundų, tačiau dažniausiai ikiteisminis tyrimas nebuvo pradedamas, taip pat apeliantės I. D. atžvilgiu buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal LR ATPK 174 str.

Dėl atsakovo UAB „Lrytas“ civilinės atsakomybės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėse, tai už jų tikrumą pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 45, 54 straipsniai). Šios taisyklės išimtys nustatytos nurodyto įstatymo 54 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nepaneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Tokiu reglamentavimu nustatyta pirminio žinių paskleidėjo atsakomybė ir galimybė atleisti nuo atsakomybės šias žinias pakartojusį asmenį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinė byloje UAB „Klevo lapas“ v. UAB „Respublikos leidiniai“, byla Nr. 3K-3-807/2001).

Šioje byloje sprendžiant ar atsakovas UAB „Lrytas“ buvo pagrįstai atleistas nuo civilinės atsakomybės svarbu nustatyti, ar jis žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Visuomenės informavimo priemonei neatsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą aptariamuoju pagrindu, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. uždaroji akcinė bendrovė „Pūkas“, byla Nr. 3K-3-205/2005).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktos atsakovų UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ 2010-01-04 sudarytos sutarties Nr. 2010/LRLIC teisinę reikšmę nagrinėjamu klausimu. Laikytina, kad šios sutarties 2.1.2 p. sąlyga, kuria UAB „Lietuvos rytas“ įsipareigojo užtikrinti, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir kartu su juo platinamuose prieduose ir žurnaluose pateikiama informacija nepažeidžia įstatymų saugomų asmeninių neturtinių teisių (teisės atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos), leido atsakovui UAB „Lrytas“ pagrįstai tikėtis, jog iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ gaunamos publikacijos atitinka minėtą sąlygą, tuo pačiu nepažeidžia įstatymų saugomų asmeninių neturtinių teisių. Laikytina, kad atsakovas UAB „Lrytas“ nežinojo ir negalėjo žinoti, patikrinti ar dar kaip nors užtikrinti publikuojamos informacijos atitikimą įstatymams, kadangi įdėjo maksimalias pastangas, t.y. numatydamas atitinkamas sąlygas su atsakovu UAB „Lietuvos rytas“ sudarytoje sutartyje, užtikrinti skleidžiamos informacijos atitikimą įstatymams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui UAB „Lrytas“ civilinė atsakomybė negalima, todėl pagrįstai šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė.

Dėl garbės ir orumo gynimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Pirmos dvi sąlygos bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos, dėl to ginčas nekyla.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-03-21 rašto matyti, kad ieškovai ir jų kaimynai ne kartą kreipėsi į Vilniaus 2-ąjį policijos komisariatą, taigi negalima teigti, kad tokie skundai nebuvo pateikti. Trečiojo asmens parašytame straipsnyje kalbama apie pateiktus skundus. Duomenys pateikti apie skundų turinį, o ne kaip faktinės aplinkybės, kurios tikrai buvo. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad yra gauti skundai dėl ieškovų elgesio ir veiksmų, taigi negalima teigti, kad straipsnyje ir policijoje gautuose skunduose pateikta informacija – išgalvota, melaginga, netikra, klaidinga. Straipsnyje pateikta informacija apie skundų turinį nėra žeminanti, tiesiogiai nepažeidžia ieškovų garbės ir orumo.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokios pirmos instancijos teismo išvadomis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006).Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus.

Pažymėtina, kad CK 2.24 str. 1 d. aiškiai numato, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Vertinant šių sakinių sandarą bei pasirinktas žodžių formas matyti, kad sakiniai yra konstatuojamojo pobūdžio, kurie perteikia egzistuojant kokį tai faktą (Namas (yra) garsus dėl <...>; Šeimos nariai <...> apipila, <...> apmėto, <...> išteplioja). Šiame tekste nepavartoti jokie papildomi žodžiai, nepasirinkta nei viena teksto raiškos priemonė, kuri perteiktų skaitytojui, jog publikacijos autorius teigdamas, kad „Šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja.“, turi omenyje, jog kiti asmenys rašo policijai skundus dėl tokio (duomenys neskelbtini)šeimos narių elgesio, jog kažkas kitas teigia apeliantus taip elgiantis ar pan. Vienintelė nuoroda pastraipoje apie apeliantus apie tai, kad straipsnis susijęs informacija apie apskritai policijai gyventojų rašomus skundus, yra kitas sakinys „Panašių skundų pareigūnai kasmet sulaukia iki pusšimčio <...>.“ Visgi, šis sakinys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesisieja su prieš tai išsakytu teiginiu, kadangi nors kalbama apie „panašius skundus“, tačiau visiškai neaišku, apie kokius „panašius skundus kalbama“, kadangi prieš tai esantis sakinys yra konstatuojamasis ir neperteikia jokios minties apie turimą omenyje tokį skundų turinį.

Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis nustatyti tokie faktai: policijai buvo pateikti skundai dėl apeliantų netinkamo elgesio; didžiausia skundų dalis pasibaigdavo nepradedant ikiteisminio tyrimo; apeliantės I. D. atžvilgiu buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal LR ATPK 174 str. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šie faktai nepatvirtina egzistuojant publikacijoje nurodytoms aplinkybėms, t.y. jog visos (duomenys neskelbtini)šeimos nariai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014-03-21 rašte dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn minima tik I. D.. Tai yra viena esminių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, kad publikacijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi publikacijoje konkretus asmuo neišskirtas, kalbama apie visą šeimą ir visų jos narių elgesį. Jokių kitų duomenų, kurie įrodytų, jog visi (duomenys neskelbtini)šeimos nariai atliko publikacijoje nurodomus veiksmus, nėra pateikta. Taip pat nepateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti faktinį apeliantų kaimynų skundų turinį ar dėl kokių konkrečių I. D. veiksmų ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 174 str. Vertinant tik byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo daryti net prielaidos, jog publikacijoje pateikta informacija bent kažkuriuo atžvilgiu atitinka tikrovę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ nepaneigė prezumpcijos, jog 2010 m. rugpjūčio 21 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė išspausdintame straipsnyje „Bendrabutis – rakštis policijai“ buvo publikuota informacija neatitinka tikrovės.

Konstatavus, kad minėti duomenys neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija sprendžia, kad publikacijos teiginys „Šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja“ pažeidė apeliantų garbę ir orumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai nepagrįstai vaizduoja visą apeliantų šeimą kaip amoralią, konfliktišką, rengiančią buitinius išpuolius prieš savo kaimynus, nepaisančią visuomenėje priimtų elgesio normų standarto.

Dėl neturtinės žalos

Nors pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, paskelbdamas apeliantų duomenis publikacijoje, pažeidė teisę į privatų gyvenimą, tačiau visiškai nenagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo klausimo dėl šio pažeidimo.

Nustačius, kad egzistuoja visi kriterijai būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2. 23 str. bei 2.24 straipsnio 1 dalį ir kilti, atsižvelgiant į ieškovo (-ų) pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl abiejų pažeidimų yra pagrindas tenkinti apeliantų prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantų prašomas neturtinės žalos yra per didelis, neatitinkantis teismų praktikos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų patirti nepatogumai ir nematerialūs nuostoliai bus protingai ir sąžiningai atlyginti priteisiant kiekvienam apeliantui iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 250 Lt už pažeistą apeliantų garbę ir orumą paskleidus duomenis, neatitinkančius tikrovės, bei 250 Lt už pažeistą ieškovų teisę į privatų gyvenimą, t.y. iš viso kiekvienam apeliantui po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, perskirstytinos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinama 75 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ priteistina 75 proc. apeliantų turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 108 Lt žyminio mokesčio, t.y. iš atsakovo priteistina po 27 Lt kiekvienam apeliantui.

Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantų 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Lrytas“, šios išlaidos yra neprotingai didelės.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų teiginiais. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovo UAB „Lrytas“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys atsakovo UAB „Lrytas“ atžvilgiu pareikštas nepagrįstai, ieškinys šioje dalyje buvo atmestas visiškai, sprendimas šioje dalyje liko nepakeistas, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios išlaidos iš apeliantų priteistos nepagrįstai. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-11 sprendimo Nr. SPR-74 nevykdymas nėra šio ginčo objektas, todėl ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Paduodant apeliacinį skundą apeliantams Vilniaus miesto 2014-05-20 nutartimi buvo atidėtas 144 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ įpareigotinas sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 72 Lt.

Kitą žyminio mokesčio dalį – 72 Lt, t.y. proporcingą atmestų reikalavimų daliai, įpareigotini sumokėti apeliantai – kiekvienas po 18 Lt į valstybės biudžetą.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atsakovas UAB „Lrytas“ patyrė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus apeliacinės instancijos metu pateiktų procesinių dokumentų turinį, pateiktus argumentus ir motyvus, kurie iš esmės atitinka pirmos instancijos metu pateiktų procesinių dokumentų turinį, naujų esminių argumentų nepateikta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas mažinti atsakovo UAB „Lrytas“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai dydį iki 500 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad apeliacinis skundas atsakovo UAB „Lrytas“ atžvilgiu atmestas visiškai, iš apeliantų priteistinos atsakovo UAB „Lrytas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos 500 Lt apimtyje, t.y. iš kiekvieno apelianto priteistina po 125 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Lrytas“

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl garbės ir orumo pažeidimo pripažinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei paneigimo paskelbimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovų I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“, į. k. 120030315, pažeidė I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą paskleidus duomenis, neatitinkančius tikrovės, pažeidė I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę į privatų gyvenimą.

Įpareigoti UAB „Lietuvos rytas“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbti be komentarų tokio turinio paneigimą: „Paneigimas. 2010-08-21 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) žurnalisto A. D. straipsnyje „Bendrabutis - rakštis policijai“ paskleista žinia „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą - kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>„, yra tikrovės neatitinkanti informacija“.

Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“, į. k. 120030315, I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti

Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“, į. k. 120030315, 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 27 Lt (dvidešimt septynis litus).

Priteisti iš ieškovų I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Lrytas“, į. k. 300781534, lygiomis dalimis po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.“

Priteisti iš ieškovų I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Lrytas“, į. k. 300781534, lygiomis dalimis po 125 Lt (šimtą dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, iš kiekvieno ieškovo.

Įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“, į. k. 120030315, sumokėti į valstybės biudžetą 72 Lt žyminio mokesčio.

Įpareigoti ieškovus I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. – Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti į valstybės biudžetą 72 Lt žyminio mokesčio, t.y. kiekvienas po 18 Lt.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiDanutė KutrienėVirginijus Kairevičius