Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Albinos Pupeikienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-145-474/2019 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui I. S., tretiesiems asmenims R. A. (R. A.), R. P., N. D., Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. K. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą iš dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl įrodymų pridėjimo

7. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą prie bylos pridėti naują įrodymą – gimimo liudijimą. Paaiškino, kad šis dokumentas paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl giminystės ryšio nebuvimo.

8. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CPK 314 straipsnio taikymo, byloje nesant duomenų, kad atsakovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiavo procesu, kad naujų įrodymų pateikimas užvilkino bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką, sprendžiant šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir prie bylos pridėti naują įrodymą bei jį vertinti su kitais įrodymais.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą iš dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Nustatyta, kad K. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. 121. Po motinos K. A. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta Kretingos rajono 3-iajame notarų biure. Antstolis A. S. 2017 m. birželio 16 d. sudarė K. A., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldimo turto apyrašą. Pagal Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. K. 2017 m. lapkričio 3 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. VK-7714, į palikimą, atsiradusį po K. A. mirties, atsakovas I. S. paveldėjo visą jos turtą: negyvenamąsias patalpas – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini); 1500/4500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kretingos r., (duomenys neskelbtini); 28/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kretingos r., (duomenys neskelbtini); 28/100 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas Kretingos r., (duomenys neskelbtini); 0.2202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretingos r., (duomenys neskelbtini); 0,1294 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kretingos r., (duomenys neskelbtini); 0.0525 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kretingos r., (duomenys neskelbtini); reikalavimo teisę į skolininko S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 694,86 Eur skolą ir 6 procentų metinių palūkanų; transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą 2017 m. lapkričio 16 d. įregistruotos atsakovo I. S. vardu.

12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos K. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovas neįrodė, kad jis šiuo turtu rūpinosi kaip savo iš karto po motinos mirties. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, jo pateikti duomenys patvirtina, kad jis savo motinos turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius dar iki jos mirties. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pastebėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-381/2011). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

14. Ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad per tris mėnesius notarui nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Jis įrodinėjo, jog palikimą jis priėmė, nes namo dalį, adresas Kretingos r., (duomenys neskelbtini), pradėjo faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į motinai priklausantį turtą persikėlė praėjus 3–4 mėn. po jos mirties. Ieškovo į bylą pateikti mokėjimo kvitai, t. y. už elektros energiją už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. sausio 22 d. (2017 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo 32,92 Eur už 288,77 kWh; 2017 m. spalio 24 d. sumokėjo 30,76 Eur už 267,63 kWh; 2017 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 37,83 Eur už 330 kWh; 2018 m. sausio 22 d. sumokėjo 19,69 Eur už 170,53 kWh; 2018 m. birželio 29 d. sumokėjo 31,66 Eur už 278,00 kWh), už sunaudotą vandenį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. birželio 29 d. (2017 m. liepos 31 d. sumokėjo 13,72 Eur; 2017 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 20,00 Eur; 2018 m. kovo 16 d. sumokėjo 34,84 Eur; 2018 m. birželio 29 d. sumokėjo 13,97 Eur), patvirtina, kad ieškovas pirmą kartą mokesčius sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 26 d ir juos mokėjo ne kiekvieną mėnesį. Duomenų, jog ieškovas mokėjo mokesčius už namo dalį, adresas Kretingos r., (duomenys neskelbtini), iki motinos mirties ar tuoj po jos, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas šių argumentų neįrodinėjo liudytojų parodymais.

16. Teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo ir jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui leido apsigyventi namo dalyje praėjus 3–4 mėn. po motinos mirties, nes jis turėjo išsikraustyti iš nuomojamo buto. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, nes ir pats ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu nurodė, kad iki mamos K. A. mirties su ja gyveno kitame, nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, ir po palikėjos mirties pasiliko jame gyventi. Šiuo metu apeliantas yra išvykęs į užsienį ir nuo 2018 m. pabaigos (duomenys neskelbtini), Kretingos r. nebegyvena.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes ieškovas M. A. neįrodė, jog aktyviais veiksmais perėmė ir valdė turtą kaip savo, laikė save jo savininku.

18. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino senaties termino reikalavimams dėl teisės į palikimą bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo pareikšti, motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog yra pagrindas atnaujinti senaties terminą, nes jis neturi išsilavinimo, jam skirtas advokatas netinkamai atliko jam priskirtas funkcijas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

19. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

20. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017 m. lapkričio 3 d., ieškovo teisė į palikimą atsirado nuo mamos mirties, taigi jis per vienerius metus turėjo teisę priimti palikimą, o pasibaigus terminui kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir baigėsi 2018 m. balandžio 1 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas šios aplinkybės neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

21. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas neturi, jo teigimu, tinkamo išsilavinimo ir jam stinga žinių, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, požymių. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas paprastai negali pateisinti įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas savo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą žinojo, nes buvo pas jį nuvykęs. Dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo jis kreipėsi tik po 7–8 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Šia teise jis galėjo faktiškai pasinaudoti ir anksčiau. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl netinkamos suteiktos teisinės pagalbos nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nėra pagrindo vertinti kaip objektyvias, nepriklausiusias nuo jo valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusias jam atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo M. A. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra tinkamas paveldėtojas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog neatsižvelgta į VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje nurodytus duomenis, kad K. A. turėjo tik du vaikus – R. A. ir M. A.. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

24. VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. GR.3A-1737-1 nurodyta, kad K. A., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus, t. y. R. A. ir M. A.. Gyventojų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame renkami, kaupiami ir saugomi asmens duomenys (asmens kodas, vardas, pavardė, lytis, gimimo data, pilietybė, šeiminė padėtis ir jos pasikeitimas, mirties data ir pan.) (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalys, 9 straipsnio 1 dalies 1–19 punktai). Duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Gyventojų registrui teikiami duomenys turi būti pagrįsti dokumentais. Vienas iš tokių dokumentų yra asmens gimimo liudijimas, kuriame yra įrašomi duomenys apie vaiko motiną (CK 3.139 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis atsakovo pateiktas 1978 m. rugsėjo 19 d. gimimo liudijimas Nr. 79 patvirtina, kad jo motina K. S.. Ieškovo 1980 m. vasario 8 d. gimimo liudijime Nr. 256812 jo motinos nurodyti duomenys sutampa su atsakovo gimimo liudijime nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog notarė teisėtai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui, nes jis yra mirusios K. A. sūnus, tad pagrindo jį naikinti šiuo pagrindu nėra.

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio fakto nustatymą ir palikimo priėmimą, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

28. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimo išlaidos neatlygintinos.

29. Atsakovas I. S. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo M. A. 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2019 m. kovo 20 d. teisinių paslaugų sutartį, 2019 m. kovo 28 d. detalizuotą pažymą, 2019 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitą. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 p.).Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.