Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. (M. A.) ieškinį atsakovui I. S., tretiesiems asmenims R. A. (R. A.), R. P., N. D., Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarei Vilijai Kralikienei dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą iš dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2017-04-01. Mirties liudijimas išduotas 2017-04-03 Kretingos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr.121. Po motinos K. A. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta Kretingos rajono 3-ojo notarų biure. Testamentų registro išrašo duomenimis 2017-05-18 įregistruotas palikimo priėmimo faktas palikėjui I. S., testamentų nėra įregistruoto testamento. Antstolio Aleksandro Selezniovo 2017-06-16 sudarytas K. A. mirusios 2017-04-01 paveldimo turto apyrašas. Pagal Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės 2017-11-03 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)., į palikimą, atsiradusį po K. A. mirties, atsakovas I. S. paveldėjo visa palikėjos K. A. turtą: 28/100 dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio(duomenys neskelbtini).; tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį(duomenys neskelbtini).; 1500/4500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini)..; 28/100 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį(duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį(duomenys neskelbtini).; reikalavimo teisę į skolininko S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 16694,86 Eur skolą ir 6 procentų metinių palūkanų; transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).; pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių bankas, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšų, esančių AB Šiaulių bankas, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės registrų centras duomenimis 2017-11-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą 2017-11-16 įregistruotos atsakovo I. S. vardu.

Dėl palikimo priėmimo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Ieškovas byloje siekia įrodyti, kad jis po motinos mirties priėmė jos palikimą pradėdamas dalį palikimą sudarančio turto, tai yra dalį gyvenamojo namo adresu(duomenys neskelbtini). faktiškai valdyti. Ieškovas pateikė byloje duomenis apie mokamus mokesčius už elektrą, sunaudotą vandenį ir teigia, kad šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą moka nustatytus mokesčius už paslaugas ir rūpinasi būstu. Kvitai už mokėtą sunaudotą elektros energiją pateikti už laikotarpį nuo 2017-08-26 iki 2018-01-22, kvitai už sunaudotą vandenį pateikti už laikotarpį 2017-08-31 iki 2018-06-29.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Teismo posėdžio metų ieškovas nurodė, kad iki mamos K. A. mirties su ja gyveno kitame, nuomojamame būste adresu(duomenys, (duomenys neskelbtini). pradėjo gyventi tik po 3-4 mėnesių po mamos mirties (2017-04-01), bei mokėti mokesčius už elektrą ir vandenį nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kurie susidarė jam gyvenant bei naudojantis būstu ir paslaugų tiekėjų paslaugomis. Nurodė, kad būstas yra šildomas malkomis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpėdinis, kuris siekia priimti palikimą, savo valią turi išreikšti veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Byloje nepateikti įrodymai jog ieškovas per tris mėnesius kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Vertintina, kad ieškovas veikė pasyviai, į notarą, žinodamas, kad turi priimti palikimą per trijų mėnesių terminą, nesikreipė, kas rodo ieškovo valios trūkumą priimant motinos palikimą. Ieškovas palikėjai K. A. priklausiusiame būste pradėjo gyventi tik praėjus trims mėnesiams po jos mirties, įrodymų, kad rūpinosi turto būkle ir priežiūra į bylą nepateikė. Į bylą pateikti kvitai už elektros ir vandens apmokėjimą, patvirtina, kad ieškovas apmokėjo už paslaugas jam gyvenant būste. Ieškovas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo K. A. mirties ir neįrodė, kad priėmė palikimą dalį pradėdamas faktiškai valdyti, todėl nėra pagrindo nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl senaties termino.

CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tokiu teisiniu reglamentavimu įpėdinis skatinamas aktyviai veikti, jei terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių praleidęs siekia teisme apginti savo pažeistas teises ir paneigti palikimo priėmimo teisėtumą bei panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes tokia teisė gintina per sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad senaties terminą reikalavimams dėl teisės į palikimą bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo yra praleidęs ir prašo teismo šį terminą atnaujinti.

Atsakovas pažymi, kad ieškovas visuomet žinojo, kad motinos palikimą yra priėmęs atsakovas, nes atsakovas sprendė su ieškovu palikimo priėmimo klausimus, leido naudotis paveldėtu turtu, todėl nors paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017-11-03, ieškovo teisė į palikimą atsirado nuo mamos mirties, taigi jis per vienerius metus turėjo teisę priimti palikimą, o pasibaigus terminui kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Dėl šių priežasčių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2017-04-01 ir jis baigėsi 2018-04-01.

CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato senaties termino atnaujinimo galimybę, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3-4 dalys, CPK 3 str. 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 "Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje").

Ieškovas pagrindu atnaujinti praleistą senaties terminą nurodo tai, kad jam 2017-12-12 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau teigia, kad paskirtas advokatas jį atstovavo netinkamai, nekvalifikuotai, dėl ko ieškovo prašymu buvo pakeistas ir 2018-04-04 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu paskirtas kitas advokatas. Tai yra ieškovas termino praleidimą sieja iš esmės su netinkamai suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Pažymėtina, kad ieškovui nuo 2017-12-22 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme paskirtas profesionalus teisininkas – advokatas Kęstutis Kanišauskas. Ieškovas, žinodamas apie senaties terminą, jokių pastangų, jog ieškinys būtų pateiktas laiku neatliko, matydamas, kad advokatas jokių teisinių veiksmų neatlieka, nesirūpino tinkamu savo teisių gynimu, nesikreipė laiku dėl advokato pakeitimo, nesudarė su kitu advokatu atstovavimo sutarties. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo netinkamai atstovaujamas ar advokatas savo pareigas atliko netinkamai, todėl tai negali būti laikytina objektyvia termino praleidimo priežastimi. Toks ieškovo delsimas, nėra laikytinas apdairiu elgesiu ar tinkamu savo teisių įgyvendinimu, todėl siekiant užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą, bei įvertinus tai, kad jokių objektyvių kliūčių ieškovui kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, nebuvo, darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro 2017 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. VK-7714, išduotą I. S. į palikimą, atsiradusį po K. A. mirties. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas prašė ieškovo reikalavimui taikyti CK 5.8 straipsnyje nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodė, kad jis neturėjo ir negalėjo gauti visų paveldėjimo bylai reikalingų dokumentų, tačiau byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių, negalėjo šios teisės įgyvendinti. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Teismas vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtinas faktines aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju ieškovas M. A. per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (2017-04-01) turėjo realias galimybes išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo ir pats arba pasinaudodamas kvalifikuota teisine pagalba, kreiptis į notarų biurą, gauti iš atitinkamų institucijų dokumentų kopijas ir pateikti visus reikiamus dokumentus, tačiau praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ne dėl svarbių priežasčių. Be to per laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-04-01 ieškovas, turėdamas realią galimybę kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip pat jokių aktyvių veiksmų neatliko, juo labiau teismui nepateikė įrodymų, jog egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Teismas pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pas ieškovą susiformavo valia ne priimti palikimą, o valdyti nuosavybę, kai jam išėjus iš nuomojamo buto atsakovas leido gyventi paveldėtame būste. Vertinant tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą praėjus vieniems metams ir trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, teismas sprendžia, jog ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistą teisę ginti teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apie atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas žinojo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurių pagrindu laikotarpiu neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teismą, darytina išvada, kad ieškovas M. A. ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) ir šią ieškinio dalį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinio dalį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Be to ieškovas ir jo atstovė teigia, kad nėra duomenų jog atsakovas I. S. yra teisėtas įpėdinis, ir galėjo paveldėti K. A. turtą pagal įstatymą. Tačiau šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovas su ieškiniu pateikė savo gimimo liudijimą, išduotą 1980-02-08 įrašo Nr.12, kuriame nurodyta, kad M. A., gimusio Azerbaidžane, motina yra K. S., kas patvirtina, kad K. A. buvusi pavardė S. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis, pirma, turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Paveldint pagal įstatymą, reikia patikrinti giminystę patvirtinančius dokumentus (konkrečių asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad būtų nustatytas giminystės ryšys, o pagal tai – įpėdinio eilė. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį. Todėl notarė atlikusi visus pirmiau nurodytus veiksmus, nesant kitų įpėdinių pareiškimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė atsakovo I. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad K. A. turtą, likusį po jo mirties sudarė ne tik nekilnojamas turtas ir piniginės lėšos sąskaitose, bet ir skolos kreditoriniai įsiskolinimai, todėl buvo sudarytas turto apyrašas. Taigi, tuo metu per daugiau nei vienų metų laikotarpį, visu turtu, kartu ir mirusios mamos įsiskolinimais atsakovas nesusidomėjo. Todėl, teismas sprendžia, kad atsakovui I. S. visiškai pagrįstai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jo naikinti nėra pagrindo nei kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai.

Dėl kitų šalių argumentų, byloje esančių įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo išlaidas, patirtas už suteiktą teisinę pagalbą, pagrindžia 2018-08-08 pinigų priėmimo kvitas Nr.1020956, 2018-08-09 pinigų priėmimo kvitas Nr.1020957, 2018-11-06 pinigų priėmimo kvitas Nr.1020976. Atsakovas prašo priteisti šias išlaidas, todėl, ieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (už advokato pagalbą), kurios pagrįstos rašytinais įrodymais (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui I. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų, 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.