- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1012-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01537-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. P., V. P.
- Ieškovas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., V. P., V. P. dėl žalos susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. K. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir D. P. 1 588,18 Eur turtinės žalos (patirtų išlaidų) atlyginimą, 3 200 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas; teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog atsakovei V. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų ieškovės T. K. naudai priteistai žalai atlyginti, tokią žalą išieškoti iš V. P. tėvų, nustatant, kad ši tėvų pareiga pasibaigia, kai atsakovė V. P. sulaukia pilnametystės ar įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. vykusio Lietuvos konkūrų čempionato metu atsakovės V. P. vedamas žirgas, priklausantis V. P. tėvui atsakovui D. P., įspyrė ieškovei T. K. ir ją sužalojo. Ieškovė dėl įvykio jautė didelį skausmą, patyrė sunkių sužalojimų: (duomenys neskelbtini). Ji buvo paguldyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimaciją, gydyta Chirurgijos klinikos stemplės, skrandžio ir endokrininės chirurgijos skyriuje 10 dienų. Ieškovei buvo pašalinta (duomenys neskelbtini). Vėliau ji gydėsi namuose, gyvenimas buvo apsunkintas dėl stiprių skausmų, žaizdų perrišimo, vaistų vartojimo. Po įvykio ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini), ji sunkiai vaikšto, ant kūno liko didelis ir akivaizdžiai matomas pooperacinis randas bei kitas randas dėl gydymo. Dėl įvykio ieškovė patyrė itin didelių dvasinių išgyvenimų, nes stipriai išgyveno ne tik dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet ir dėl savo mamos. Ieškovė prieš įvykį slaugė savo sunkiai sergančią mamą, o ieškovei dėl įvykio gydantis ligoninėje, mama mirė, dėl ko ji negalėjo atsisveikinti su savo mama, dalyvauti jos laidotuvėse. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2021 m. gruodžio 31 d. išvadoje Nr. G 2485/2021 (02) konstatuota, jog ieškovės sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu, ji buvo nedarbinga nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, dėl ko buvo konsultuota psichiatro bei psichoterapeuto.
3. Už kilusį įvykį ir atsiradusią žalą yra atsakingi žirgo savininkas D. P. ir žirgo valdytoja (sportininkė) V. P. kartu. Jie abu nesilaikė pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir nepadaryti kitiems asmenims žalos. Žirgo savininkas neįdėjo būtinų pastangų užtikrinti, jog gyvūnas nepadarytų žalos, o žirgo valdytoja nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, jog nenukentėtų tretieji asmenys. Alytaus AVPK Prienų r. PK veiklos skyrius 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes veiklos padarymo metu V. P. nebuvo tokio amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą. Ieškovė 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuria prašė per 14 kalendorinių dienų atlyginti ieškovės turėtą žalą, sumokant 9 760,31 Eur. 2022 m. gruodžio 22 d. atsakymu atsakovas ieškovei nurodė, kad sutinka išmokėti 3 000 Eur kompensaciją. Ieškovės patirta žala yra ženkliai didesnė.
Šalies argumentai
4. Atsakovai D. P., V. P. ir V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad incidentas įvyko dėl dviejų priešpriešais vedamų žirgų susispardymo, kurio metu atsitiktinai nukentėjo ieškovė. Abiejų žirgų uodegos buvo paženklintos raudonais kaspinais, taigi, abiejų žirgų valdytojai buvo įspėjami apie žirgų charakterių neprognozuotumą bei polinkį spardytis. Abiejų žirgų valdytojai turėjo elgtis itin apdairiai, t. y. laikytis protingo atstumo, kad būtų galima išvengti įvairių incidentų. Incidento metu V. P. laikėsi pagrindinių žirgo vedimo taisyklių: tvirtai laikė pavadį, jo nepaleido net susispardymo metu, atidžiai stebėjo aplinką, priešingai, nei teigia ieškovė, mobiliuoju telefonu nesinaudojo. Ieškovės sutuoktinis V. K. ir kartu su jais buvusi N. K. kitą dieną po įvykio bendravo su V. P. ir jos treneriu T. J.. Pokalbio metu V. K. suprato, kad V. P. dėl įvykio gailisi, buvo siūloma atlyginti gydymo išlaidas. V. K. ir N. K. buvo nurodytas vieno iš V. P. tėvų telefono numeris. Atsakovas 2022 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu gavo ieškovės pretenziją, kuria reikalauta 9 760,31 Eur žalos atlyginimo.
6. Policijai išnagrinėjus ieškovės skundą, pradėti tyrimą buvo atsisakyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Policijos 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei jo medžiagoje užfiksuoti liudytojų parodymai turi būti vertinami kaip didesnės įrodomosios galios neturintys įrodymai. Ieškovės, V. K. ir N. K. policijai duoti paaiškinimai stokoja nuoseklumo, vietomis objektyviai neatitinka tikrovės, dėl ko negali būti laikomi patikimais, incidentą matę asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokią pat reikšmę kaip ir ieškovės, jos vyro bei jos dukters parodymai šiuo atveju turi ir V. P. – vienintelio asmens, kuris nėra susijęs su ieškove ir matė incidentą, paaiškinimai. V. P. nekyla solidarioji atsakomybė, kadangi atsakovų nesieja bendri veiksmai, incidento metu žirgą valdė tik V. P.. Atsakovas D. P. apie jos veiksmus nežinojo ir negalėjo numatyti – jis žirgo valdymą perdavė specialiai tam paruoštiems asmenims, todėl elgėsi teisėtai ir rūpestingai. Atsakovas D. P. nėra atsakingas už V. P. veiksmus, nes pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos atsako bendrais pagrindais, be to, tėvų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą pagal ieškovės cituojamą kasacinio teismo praktiką yra subsidiari, o ne solidari.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš solidariai iš atsakovų D. P. ir V. P. ieškovei T. K., 1 423,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 200 Eur negautų pajamų, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų D. P. ir V. P., ieškovei T. K. po 1 984,81 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės T. K. atsakovui D. P. 38,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas sprendė, kad D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog tai ieškovė, nesilaikydama saugaus atstumo, prisiartino prie jo dukros vedamo žirgo, nors žirgas buvo pažymėtas uodegoje raudonu kaspinu, kad V. P. žirgą vedėsi taku ir ji prie moters nebuvo priartėjusi, jog mergaitė laikėsi saugaus atstumo nuo pašalinių asmenų, taip pat atsakovo D. P. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad incidentas įvyko dėl dviejų priešpriešais vedamų žirgų, paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai.
9. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad iš surinktų duomenų matoma, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu galimai V. P. vedamas žirgas buvo išgąsdintas ir, mergaitei su žirgu nueinant, žirgas galine koja įspyrė T. K. į šoną. V. P. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl amžiaus, nėra duomenų, kad ji dalyvavo varžybose nesusipažinusi su Lietuvos žirginio sporto federacijos nuostatais ir taisyklėmis ar jai būtų netinkamai išaiškintos saugaus elgesio taisyklės. Dėl patirtų sužalojimų T. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdyje V. P. nurodė, kad savo kumelę pro žemaitukų veislės žirgą vedėsi apie 3-4 metrų atstumu. Išgirdo gugenimą, jos vedamas žirgas (duomenys neskelbtini) pasisuko nugara į žemaitukų veislės žirgą (duomenys neskelbtini). Išgirdo riksmą ir stengėsi greičiau pašalinti žirgą. V. P. vedėsi savo žirgą iš kairės pusės, todėl įvykio pati nematė. Byloje pateiktais šalių paaiškinimais patikimai nustatyta, kad ieškovė įvykio metu jokių aktyvių veiksmų neatliko, ji stovėjo pievelėje šalia savo žirgo (duomenys neskelbtini). T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad renginio metu stovėjo ant pievelės, nuo apšilimo aikštelės nutolusi maždaug apie 30 m, kartu su šeimos nariais ir žirgo trenere N.. Jos žirgas buvo pažymėtas raudonu kaspinu, kuris reiškia, kad nuo žirgo reikia laikytis atstumo kitiems dalyviams, kadangi jis gali spardytis. Tuo metu pro šoną varžybų dalyvė, žiūrėdama į telefoną, su palaidu pavadžiu vedėsi kitą arklį, kuris jai galine dešine kanopa spyrė į kairį šoną. Atstumas, kai ji pamatė, kad žirgas jai spiria, galėjo būti apie 1,5 m. Trenerė buvo šalia jos, o jos vyras stovėjo už žirgo iš dešinės pusės. Atstumas nuo jos iki mergaitės buvo apie 4-5 metrus. Šias aplinkybes ji patvirtino ir teismo posėdyje. Šie parodymai nuoseklūs ir išdėstyti 2022 m. balandžio 15 d. policijos nutarime. Liudytoja N. K. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ganė arklį pievutėje, matė kaip ieškovei spyrė atvestas žirgas, po to mergaitė žirgą nuvedė. Įvykio metu atstumas tarp arklių buvo 1,5 m. Ieškovė nukrito prie M. K. ganomo arklio kojų. Žirgų susispardymo nematė.
10. Iš aptartų įrodymų teismas darė išvadą, kad būtent V. P., o ne ieškovė atliko aktyvius veiksmus – vedė žirgą, jokių įrodymų, asmenų, kurie tiesiogiai būtų matę įvykį ir galėtų paneigti šias aplinkybes, byloje nėra. Taip pat byloje tarp šalių nėra ginčo kad įvykio metu abu žirgai buvo pažymėti raudonais kaspinais, kas reiškia, kad jau iki įvykio patys šeimininkai jų elgesį vertino kaip mažiau prognozuojamą, įspėjo apie tai aplinkinius. Nors skiriasi ieškovės ir atsakovų parodymai, susiję su jų nurodomu atstumu tarp žirgų incidento metu, faktas, kad dėl V. P. vedamo žirgo kaltės buvo sunkiai sužalota ieškovės sveikata ir žirgo (duomenys neskelbtini) smūgis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, leidžia daryti išvadą, kad atstumas tarp žirgų buvo nepakankamas, kad būtų išvengta žalos kilimo. Nesaugaus atstumo tarp žirgų susidarymą lėmė būtent aktyvūs ir neatsargūs V. P. veiksmai, vedant savo žirgą pro grupę asmenų ir svetimą žirgą, taip pat pažymėtą raudonu kaspinu. Atsakovų teiginiai, kad žirgas (duomenys neskelbtini) galimai išprovokavo tokią atsakovų žirgo reakciją, nekeičia teismo vertinimo. Pirmiausiai, ši aplinkybė nėra neįrodyta, ja remiasi išimtinai atsakovai, taip pat asmenys, kurie, jų pačių teigimu, tiesiogiai nematė visos įvykio eigos, antra – pats faktas, kad abu žirgai, pačių šeimininkų prieš įvykį buvo vertinami kaip mažiau prognozuojami, leidžia daryti išvadą, kad panašių situacijų atsiradimas pačių šeimininkų buvo vertinamas kaip didesnis, kas reiškia, kad kaip tik atsakovė V. P. turėjo ypač atidžiai vertinti aplinką ir laikytis didesnio atstumo, vesdama/valdydama žirgą, vengiant panašių situacijų susidarymo. Tai, kad ji situacijos vertinimui turėjo pakankamai žinių, patvirtina atsakovo pateikti įrodymai, kad V. P. buvo supažindinta su saugiu žirgo vedimu mokymų metu, ką patvirtina Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos 2022 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 1.8. – 106.
11. V. P. iki įvykio turėjo faktinę galimybę kontroliuoti žirgo buvimo vietą, tačiau net ir tokios galimybės praradimas negali būti pagrindu atsakovui D. P. išvengti pareigos atlyginti žalą. Naminių gyvūnų padaryta žala yra vienas iš griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų ir jos atveju gali būti taikoma atsakomybė be kaltės. Į bylą pateikto Atviro Lietuvos konkūrų čempionato (duomenys neskelbtini) metų, vykusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. programos ir nuostatų XIII punkto 1 ir 2 dalyje nurodoma rekomendacija savininkams, sportininkams ir jų darbuotojams apsidrausti nuo fizinės žalos, nelaimingų atsitikimų ar ligos faktorių. Taip pat savininkai ir sportininkai informuojami, kad jie yra asmeniškai atsakingi už žalą tretiesiems asmenims, kurią sukėlė jie patys, jų darbuotojai ar jų žirgai. Policijos 2022 m. balandžio 15 d. nutarime nurodyta, kad atsakovas D. P. nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės nuo organizacinio komiteto nurodomų rizikų.
12. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad kokia nors forma egzistuotų ieškovės kaltė, ieškovės didelis neatsargumas arba tyčia byloje nenustatyti. Aplinkybė, kad ieškovės ganomas žirgas, šalia kurio ji stovėjo, buvo pažymėtas raudonu kaspinu, tik patvirtina, kad ieškovė buvo pakankamai atsargi ir ėmėsi papildomų priemonių, kad išvengtų panašių situacijų, buvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių ieškovės veiksmų, kurie sudarytų atlygintinos žalos mažinimo pagrindą ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė stovėjo ant pievelės, nutolusi nuo apšilimo aikštelės apie 30 m, kartu su savo šeimos nariais – vyru V. ir dukra M., žirgo trenere N.. Atviro Lietuvos konkūrų čempionato (duomenys neskelbtini) metų, vykusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. programos ir nuostatų 2.7 punkte nurodyta, kad 10-16 metų amžiaus raiteliai varžybose dalyvauja tik su tėvų sutikimu. Už raitelius iki 16 m., dalyvaujančius varžybose, atsako jų tėvai ir treneriai, todėl ieškovės buvimas šalia tokio amžiau dukros yra teisėtas jos veiksmas, kuris patvirtina, kad ji, skirtingai negu atsakovas D. P., ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad žirgas (duomenys neskelbtini) nepadarytų jokios žalos tretiesiems asmenims.
13. Tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek teisės aktų reikalavimai pagrindžia solidariosios atsakomybės taikymą. Sprendimo priėmimo metu V. P. yra sukakę 17 metų, įvykio metu jai buvo 15 metų. Įvykio metu žirgo valdytojas buvo V. P., savininkas – D. P., šių asmenų atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais. Atviro Lietuvos konkūrų čempionato programos ir nuostatų 2.7 punkte nurodyta, kad už raitelius iki 16 m. dalyvaujančius varžybose, atsako jų tėvai ir treneriai, tačiau tai nekeičia teismo vertinimo dėl solidariosios atsakomybės egzistavimo.
14. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo taikyti subsidiarią atsakomybę. Jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad V. P. veiksmai ar neveikimas galėjo sudaryti sąlygas žalai atsirasti ar kilti byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei ieškovė, nei atsakovai. Byloje neegzistuoja atsakovės V. P. kaltės tikimybė. V. P., kuri jau gali būti civilinės atsakomybės subjektas, vedė atsakovo D. P. žirgą, dėl kurio veiksmų kilo žala. Atsakovė V. P. neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio nei su įvykiu, nei su jo pasekmėmis. Kitą vertus, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, vien remiantis ieškovės ir atsakovų procesiniu pasyvumu, visiškai ignoruojant faktą, kad solidariosios atsakomybės subjektus, t. y. D. P. ir V. P., sieja šeimos ryšys ir reikalavimas, ieškovės pasirinkimu, gali būti tenkinamas iš D. P. turto, taikant solidariosios atsakomybės institutą.
15. Ieškovės reikalavimas atlyginti 1 588,18 Eur turtinės žalos (patirtų išlaidų) atlyginimą tenkintinas iš dalies, o 625,11 Eur ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, kadangi yra pateikti tinkami įrodymai, kurie atsižvelgiant į jų sudarymo/pirkimo datą bei turinį, yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
16. Turtinę žalą už iki teismo proceso suteiktas teisines paslaugas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ieškovė įrodinėjo išankstinėmis sąskaitomis už teisines paslaugas Nr. 20221205/001, Nr. 20221103/001, 20221115/001 bei mokėjimo pavedimais, iš kurių matyti, kad už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje ieškovė faktiškai mokėjo 798,60 Eur. Atsižvelgus į byloje pateiktus kitus įrodymus, susijusius su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovės atsakovui teiktos pretenzijos turinį bei apimtis, darytina išvada, kad nurodytos sumos už teisines paslaugas atitinka protingumo kriterijus, yra susijusios su nagrinėjama byla ir ieškovės buvo faktiškai patirtos. Jos priteistinos visoje apimtyje. Viso reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas 1 423,71 Eur (625,11 + 798,60) dalyje.
17. Ne visi įrodymai atitinka sąsajumo ir leistinumo kriterijus: ieškovės į bylą pateiktas Euro Vaistinės važtaraštis 2022 m. rugsėjo 30 d. (suma 43,47 Eur), kur pirkėju nurodoma E. K., taigi, ne ieškovė, užsakovė yra kitas asmuo. Atmestini ir reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, kurie grindžiami šiais įrodymais: 2022 m. birželio 15 d. VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ kvitu (14,81 Eur) ir 2021m. liepos 12 d. ir 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 28 d. automobilio stovėjimo kvitu (2 X 0,60 + 1,20), UAB „Eurovaistinė“ 2022 m. spalio 4 d. kvitu (3 Eur), sąskaita apmokėjimui 2021 m. rugsėjo 17 d. (paslaugos pavadinimas Prevenal 13, suma 54,25 Eur), 2021 m. rugsėjo 10 d. UAB vaistinė „Elisma“ kvitu (17,26 Eur), UAB vaistinė „Elisma“ 2021 m. liepos 12 d. kvitu (21,86 Eur). Iš aptartų įrodymų nėra įmanoma nustatyti nei vaistų pobūdžio, nei jų paskirties, tuo tarpu UAB „Camelia vaistinė“ kvitas, UAB „Benu vaistinė“ kvitas neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, nes juose nėra jokios informacijos dėl jų susidėvėjimo. Aptartų įrodymų apimtyje reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas, kadangi iš pateiktų kvitų nenustatyta, kad juose nurodomos sumos ir asmenys yra susiję su vaistinių preparatų ar įrangos/priemonių pirkimu, dalis jų susidėvėję ir yra visiškai neįskaitomi, nėra duomenų patvirtinančių automobilio parkavimo išlaidų ir ieškovei padarytų sužalojimų tarpusavio ryšį.
18. Ieškovės sveikata buvo sužalota (duomenys neskelbtini) d. Iš pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis sveikatos sužalojimo dienai sudarė (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė įrodinėja sumažėjusias pajamas laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. (17 mėn.). Iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo ataskaitos matyti, kad per šį laikotarpį ji gavo (duomenys neskelbtini) Eur ligos išmokų, o iš pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad ji gavo (duomenys neskelbtini) Eur sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, viso – (duomenys neskelbtini) Eur. Atsižvelgus į jos vidutinio darbo užmokesčio dydį per minėtą laikotarpį, jeigu nebūtų įvykęs įvykis, ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti (duomenys neskelbtini) Eur (į rankas), taigi, jos negautos pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje ji pateikė reikalavimą dėl 3 200 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, kuris, neišeinant už reikalavimo ribų, tenkinamas visiškai.
19. Faktą, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, fizinės sveikatos praradimus, ilgalaikes įvykio pasekmes patvirtina byloje pateikti įrodymai, paaiškinimai. Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2485/2021 (02), kurioje ieškovės sužalojimai dėl (duomenys neskelbtini) d. įvykio laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu, užfiksuota, kad ieškovės pilvo vidurio linijoje matyti pooperacinis randas, (duomenys neskelbtini). Pločio, skundžiamasi skausmu kairiame šone, judesiai riboti dėl skausmo, jaučia spaudimą kairiame šone, jaučia silpnumą nuovargį, jaučia nerimą, sutrikęs miegas. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad gydyta nuo (duomenys neskelbtini) d., atvežta iš sporto varžybų – žirgas įspyrė į kairį šoną, po spyrio krito, buvo be sąmonės, skundžiasi stipriu skausmu krūtinės kairiajame šone, skausmas stiprėja judesio, įkvėpimo metu, pacientė operuota, rastas (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 19 d. išleista pooperaciniam gydymui. Konstatuota diagnozė – (duomenys neskelbtini), žaizdą perrišti kas 1-2 d., siūlus šalinti po 10-14 d. atlikta ambulatorinė gydytojo psichiatro bei psichoterapeuto konsultacija; 2021 m. lapkričio 10 d. matyti (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 30 d. medicinos išraše nurodoma, kad iki šiol pacientė skundžiasi skausmu kairėje krūtinės pusėje. Į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 19 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad yra išlikęs randas pilvo sienos odoje. Užfiksuota, kad randas trukdo fizinei veiklai, tempia ir peršti, reikalingas gydymas, injekcijos, procedūros, kurių skaičius nėra aiškus, nes priklausys nuo rando gijimo eigos. Ieškovė jau pradiniame ieškinyje taip pat nurodė, kad jos žiniomis jai randų šalinimui teks skirti ne mažiau 2 000 Eur. Ieškovės pašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neapima 2021 m. liepos 14 d. operacijos, kurios metu pašalintas svetimkūnis, jokių neigiamų šios operacijos pasekmių nenustatyta ir šia operacija bei su ja susijusiomis galimos pasekmėmis ieškovė savo reikalavimo negrindžia.
Šalies argumentai
20. Ieškovės teiginius, susijusius su psichinės sveikatos pablogėjimu, patvirtina aptarti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai jaučia nerimą dėl ateities, jai gresia nenurodytas procedūrų, injekcijų ir kito gydymo laikotarpis, siekiant minimaliai sumažinti su įvykiu susijusias pasekmes, dalis organų buvo prarasta (pašalinta (duomenys neskelbtini)), ji nebegali tinkamai fiziškai judėti.
Žemesnės instancijos teismas
21. Iš 2021 m. liepos 19 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad ieškovė buvo konsultuota gydytojo psichiatro planine tvarka dėl psichikos būklės. Gydytojas psichiatras nurodė, kad ieškovė nerimauja ir dėl mamos, tačiau taip pat nurodė, kad ieškovės nuotaika pažeminta, emocijos verksmingos, miega su prabudimais (dėl (duomenys neskelbtini) skausmo keičiant kūno padėtį), tikslinga psichoterapeuto konsultacija. Faktas, kad ieškovė tuo metu pergyveno dėl mirštančios mamos neeliminuoja pagrindinio jos sveikatos būklės pablogėjimo veiksnio – jai diagnozuota liga yra (duomenys neskelbtini) sužalojimas. Išgyvenimai, kad ji negalėjo atsisveikinti su mirusia mama yra papildomos, taip pat tiesiogiai su atsakovų žirgo sukelta žala susijusios pasekmės. Ieškovė įrodė, kad dėl įvykio patyrė itin didelių dvasinių išgyvenimų, jai buvo sunkiai sužalota sveikata, šio sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje yra realus ir pagrįstas, ji turės papildomų išlaidų (reikalingas nenustatytas skaičius injekcijų ir procedūrų), dėl skausmų ji riboja dabartinę fizinę veiklą. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į pažeistos vertybės turinį, jos reikšmę ieškovei ir pasekmes tenkintinas visiškai.
22. Ieškovei kreipusi į teismą, atsakovai turi sumokėti ieškovei ir įstatyme numatytas procesines palūkanas, todėl prašymas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
Šalies argumentai
23. Ieškovė nepagrįstai atskirai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su atsakovų pateiktais procesiniais dokumentai ir už pasirengimą teismo posėdžiams. Ieškovės nurodomos išlaidos už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo taip pat laikytinos nepagrįstomis. Civilinio proceso įstatymas nenumato šalims pareigos teikti atskirus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, pakanka pateikt jas pagrindžiančius duomenis. Nors ieškovė savo 2023 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodė, kad tarp prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra 302,50 Eur, kuriuos sudaro – atstovavimas 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje, pasiruošimas posėdžiui su kliente, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui, patikrinus nustatyta, kad teismo posėdis 2023 m. rugpjūčio 8 d. truko 3 val. 26 min., kas leidžia teigti, kad prašoma suma atitinka protingumo kriterijus. Tuo tarpu ieškovės prašomi priteisti 260 Eur yra priskirtini prie sumų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir yra priteistini, nes yra susiję su byla ir jos procesu. Kitos nurodytos ieškovės ir atsakovų išlaidos atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85, kuriuo buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai galiojančios redakcijos 8.2, 8.16, 8.19 punktų reikalavimus. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, specialių žinių byloje reikalingumą, teisinės pagalbos teikimo trukmę, ieškovės turėtos bendros bylinėjimosi išlaidos nėra mažinamos.
Žemesnės instancijos teismas
24. Byloje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, kiti reikalavimai tenkinti visiškai. Bendra pareikštų reikalavimų suma yra 12 788,18 Eur, tenkinta 12 623,71 Eur (98,71 proc.) reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina bendra 3 969,62 Eur suma. Atsakovas teismo prašo priteisti iš ieškovės 3 021,37 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios atmestų reikalavimų dalyje (38,98 Eur) priteistinos atsakovui D. P.. Ieškovei iš atsakovo D. P. ir V. P. priteistina po 1 984,81 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Apeliaciniame skunde atsakovai D. P. ir V. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas toleravo sisteminį Ieškovės piktnaudžiavimą procesu, t. y. nesavalaikį naujų įrodymų teikimą bei ieškinio pagrindo ir dalyko tikslinimą baigiamojoje bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje, taip pažeisdamas apeliantų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, paneigdamas rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Nei 2023 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio metu, nei vėliau neiškilo būtinybė, ką nors papildomai įrodinėti nelegaliais, neaiškaus turinio vaizdo įrašais, teismas turėjo atsisakyti priimti įrodymus. Ieškovė, gavusi kartu su prašymu pateiktą įrodymą 2023 m. birželio 26 d., privalėjo jį pateikti parengiamosios stadijos metu. Ieškovė nepagrindė būtinumo tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką atsiradimo vėliau, negavo priešingos šalies sutikimo bei niekaip nepagrindė, jog bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas. Ieškovės elgesys lėmė bylos užvilkinimą penkiais mėnesiais. Teismas ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo klausimą išsprendė vienašališkai, išklausęs tik ieškovės nuomonę, nepaisant to, jog protokoline nutartimi atsakovui D. P. buvo nustatytas terminas pateikti poziciją dėl tokio ieškovės prašymo. Be to, teismas neišsprendė visų ieškovės pareikštų reikalavimų, t. y. ne iki galo išsprendė jos suformuotą prašymą priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, nustatant, kad dalį bylinėjimosi išlaidų turi atlyginti nepilnametė atsakovė V. P., turėjo būti išsiaiškinta, ar atsakovė V. P. turi pakankamą uždarbį ir / ar turtą žalai atlyginti, o nustačius, kad tokio uždarbio ir /ar turto nėra, turėjo būti nustatyta tėvų subsidiari pareiga atlyginti atsakovės V. P. padarytą žalą. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.
25.2. Teismas, su incidentu susijusias aplinkybes nustatydamas vien ieškovės ir su ja susijusių asmenų (sutuoktinio bei dukters žirginio sporto trenerės) paaiškinimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir šalių lygiateisiškumo principą. Jokie pašaliniai, su bylos šalimis sąsajų neturintys asmenys, incidento nematė. Ieškovės, jos sutuoktinio V. K. ir dukters trenerės N. K. parodymai negali būti laikomi patikimais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šių asmenų paaiškinimai stokoja nuoseklumo bei vietomis neatitinka tikrovės. Be to, tik pati ieškovė ir V. P. betarpiškai matė incidentą. Kadangi V. K. ir N. K. yra šališki ieškovės atžvilgiu, V. P. liudijimas turėtų būti vertinamas, kaip turintis tokią pačią įrodomąją reikšmę. V. P. 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdyje nuosekliai paneigė ieškovės ir su ja susijusių asmenų paaiškinimus. Atsakovės V. P. paaiškinimus pagrindžia netiesioginiai įrodymai – ilgametę darbo patirtį su žirgais turinčių Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinės sekretorės G. Š. ir čempionato teisėjos R. G. paaiškinimai. Teismas nepagrindė, kodėl tik ieškovės paaiškinimus vertino kaip nuoseklūs, teisingai apibūdinančius įvykusį incidentą.
25.3. Teismas neteisingai taikė atsakomybę už gyvūnų žalą reglamentuojančias teisės nuostatas, spręsdamas dėl solidarios atsakomybės taikymo. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Teismas nenustatė nė vienos iš keturių kumuliatyvių atsakovo D. P. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, išskyrus niekuo nepagrįstą ir byloje esančiais įrodymais paneigtą aplinkybę, kad atsakovas D. P., nelydėdamas dukters V. P., nesiėmė visų atsargumo priemonių. Atsakovo D. P. veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, kadangi jam nuosavybės teise priklausantį žirgą jis perdavė su saugiu elgesiu su žirgais supažindintiems, specialų pasirengimą ir reikalingas žinias turintiems asmenims. Žala buvo sukelta, žirgui nesant atsakovo D. P. valdyme. Teismui nenustačius atsakovo D. P. neteisėtų veiksmų, sukeltos žalos ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusios žalos, nebuvo pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę apeliantų atžvilgiu.
25.4. Teismas absoliučiai priešingai vertino tapačias faktines aplinkybes dėl žirgų pažymėjimo raudonu kaspinu, apeliantų atžvilgiu tuo grįsdamas kaltės buvimą, o ieškovės – pabrėždamas pakankamą jos atsargumo lygmenį. Teismas, nesant teisinio pagrindo, taikė visiškai skirtingus atsargumo ir atidumo standartus dviem analogišką padidinto pavojaus šaltinį valdžiusiems (ar su valdymu susijusiems) asmenims. Teismas be pagrindo kaltę dėl incidento nustatinėjo, remdamasis incidente dalyvavusių asmenų aktyvumu / pasyvumu. Ieškovė, būdama šalia jos dukters valdomo žirgo, pažymėto raudonu kaspinu, matydama artėjantį kitą žirgą, turėjo imtis būtinų saugumo priemonių, t. y. turėjo pareigą taip pat atsitraukti pakankamu, riziką minimizuojančiu atstumu. Taigi, aplinkybė, jog ieškovė stovėjo šalia stovinčio (duomenys neskelbtini), neturėtų būti laikoma įrodyta. Be to, net ir laikant įrodytu (duomenys neskelbtini) stovėjimo faktą, tai. kad V. P. savo valdomą (duomenys neskelbtini) vedė, nepatvirtina nei atsakovės V. P. kaltės, nei neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės – čempionato žiūrovės buvimas sportininkų naudojamoje pievelėje šalia apšilimo aikštės, nelaikytinas dideliu neatsargumu. Ieškovė, pasirinkdama būti čempionato dalyviams skirtoje zonoje, prisiėmė su tuo susijusią riziką, nedėjo adekvačių pastangų, jog incidento būtų išvengta. Atsižvelgus, jog jos dukters žirgas taip pat buvo pažymėtas raudonu kaspinu, keliamas pavojus ieškovei buvo žinomas.
25.5. Teismas priežastinį ryšį nustatė, visiškai ignoruodamas atsakovės V. P. paaiškinimus bei į bylą pateiktus įrodymus dėl žirgų elgesio, remdamasis vien nustatyta aplinkybe, kad ieškovę sužalojo (duomenys neskelbtini) spyris. Net ir konstatavus, jog ieškovė nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini) smūgio, nagrinėjamu atveju veiksmų ir žalos priežastinio ryšio grandinė turi būti vedama nuo to momento, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo leisti „gugenimo“ garsus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Būtent šis veiksnys išprovokavo žirgų susispardymą ir lėmė ieškovės sužalojimą. Dalis ieškovės neigiamų išgyvenimų (patirta žala) teisiniu priežastiniu ryšiu yra susijusi ne su atsakovų neteisėtais veiksmais, bet su medikų pirmosios operacijos metu padaryta klaida (paliktu svetimkūniu), lėmusiu antrosios operacijos poreikį. Teismas deklaratyviai nurodė, kad ieškovė neprašo atlyginti šių išlaidų, tačiau iš ieškovės teikiamų procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdyje turinio matyti, jog ieškovė siekia prisiteisti ir šią žalą. Atsižvelgus į Atlyginimo įstatymo normas bei ieškovės subjektyvų įsitikinimą, kad jai, kaip pacientei, buvo padaryta žala pirmosios operacijos metu, įskaitant ir antrosios operacijos poreikį, ši žala turi būti atlyginama Atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne priteisiama iš atsakovų. Atsakovai pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti atsakomybės subjektai už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas dalimi ieškovei iš apeliantų priteistos neturtinės žalos faktiškai atlygino būsimą turtinę žalą, taip pat priežastiniu ryšiu su apeliantų veiksmais nesusijusią žalą, kuri turėtų būti atlyginta vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis. Priteisdamas 2 000 Eur sumą pooperacinio rando šalinimui, teismas ieškovei faktiškai priteisė būsimos žalos atlyginimą. Ieškovės finansinė situacija negali būti vertinama kaip prasta, be to, ji neįrodė šios operacijos būtinumo ir, kad ši operacija bus atliekama artimiausiu laiku, todėl ketvirtis ieškovės prašomos atlyginti neturtinės žalos turi būti kvalifikuojama, kaip reikalavimas atlyginti būsimas išlaidas.
Atsiliepimas
26. Ieškovė T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Dėl apeliantų nurodytų formalių priežasčių iš esmės teisingas ir pagrįstas sprendimas negalėtų būti visa apimti naikinimas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo, nes tai akivaizdžiai nesuderinama su civilinio proceso tikslais ir principais dėl greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Ieškovės procesiniame elgesyje nebuvo piktnaudžiavimo, o tam tikrų prašymų reiškimas, buvo tik naudojimasis procesinėmis teisėmis, rungimasis, tam tikros procesinės taktikos panaudojimas. Teismo procesiniai sprendimai, kuriuos kritikuoja apeliantai, buvo pagrįsti, logiški ir teisingi, o apeliantų argumentai tėra siekis įtikinti apeliacinės instancijos teismą kuo formaliau įvertinti procesinius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
26.2. Teismas vertino ne tik ikiteisminio tyrimo medžiagą, ieškovės ir jos pakviestų liudytojų paaiškinimus, bet taip pat atsakovų ir jų kviestų liudytojų paaiškinimus, abiejų šalių byloje teiktus rašytinius įrodymus. Byloje surinktų įrodymų visuma, šalių elgesys po įvykio, jų paaiškinimai tikrai rodo, kad labiau tikėtina, jog būtent atsakovui D. P. priklausantis ir atsakovės V. P. valdytas žirgas (duomenys neskelbtini) spyrė ieškovei ir ji dėl to patyrė žalą. Ieškovė įrodė aplinkybes, kurios jai teko pagal įrodinėjimo pareigą, o apeliantai neįrodė egzistuojant sąlygas, kai atsakomybė netaikoma, nepaneigė faktinių aplinkybių, kurios rodo, kad yra labiau tikėtina, jog apeliantai ir jų žirgas (duomenys neskelbtini) lėmė žalos atsiradimą.
26.3. Teismas pagrįstai ir teisėtai taikė solidariąją deliktinę atsakomybę, pagrindė ir motyvavo apeliantų neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą. Žala buvo sukelta dviejų asmenų susijusiais veiksmais (neveikimu), todėl tiek įstatymas, tiek faktinės aplinkybės teikė pagrindą teismui taikyti būtent solidariąją atsakomybę. Toks teisinis reguliavimas ir teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes užtikrina nukentėjusio asmens interesą į realų žalos atlyginimą. Žirgo savininkui ir valdytojai iš teisinio ir vidaus varžybų reglamentavimo, bendros praktikos ir patirties turėjo būti suprantama, kad privaloma imtis padidinto atsargumo priemonių. Teismas pagrįstai sprendė, kad žirgo valdytoja tiek pagal žirgo (duomenys neskelbtini) žymėjimą, tiek pagal savo valdomo žirgo (duomenys neskelbtini) žymėjimą turėjo suprasti galimą pavojų ir elgtis atsargiai, laikytis saugaus atstumo judant, todėl būtent V. P. atliko neatsargius veiksmus. Liudytojas V. K. paaiškino, kad zonoje, kurioje jie buvo, nebuvo nei draudžiamų, nei leidžiančių būti ženklų, zona buvo neutrali. Apeliantai turėjo įrodyti nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, bet tokie įrodymai nėra byloje pateikti. Byloje surinkti įrodymai, proceso šalių ir liudytojų paaiškinimai duoti teismo posėdžių metu, rodo, jog yra pagrįstas pagrindas pripažinti, jog už padarytą žalą yra atsakingi išimtinai apeliantai. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje itin išsamiai apžvelgė faktines aplinkybes, išsamiai, tinkamai ir teisingai motyvavo sprendimo argumentus.
26.4. Jei žirgo (duomenys neskelbtini) spyrio nebūtų, ieškovė nebūtų patyrusi tokių sužalojimų, nebūtų patyrusi nei pirmos, nei papildomos operacijos. Būtent žirgo (duomenys neskelbtini) spyris, už ką atsako apeliantai, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusia žala. Teismas vertino ir V. P. paaiškinimus. Žirgai nebuvo vedami priešpriešais, ieškovė su savo šeimos nariais ir trenere N. K. stovėjo ant pievelės, vietoje, kurioje jai nebuvo draudžiama būti, o būtent V. P. vedėsi savo žirgą pro ieškovę. Apeliantė V. P. tai darė nesilaikydama saugumo taisyklių ir nebūdama tokia atidi ir rūpestinga, kokia privalėjo būti. Liudytojų G. Š. ir R. G. paaiškinimai, kuriais rėmėsi atsakovai, paremti pačių apeliantų išsakytomis pozicijomis dar po incidento, kadangi jos pačios įvykio nematė. M. K. valdomas žirgas ((duomenys neskelbtini)) niekam nespyrė, nepasibaidė, nepabaidė kitų žirgų, įvykio metu buvo ramus. Pagrindas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą yra dėl apeliantų kaltės įvykusio įvykio ieškovė buvo gydoma ligoninėje, negalėjo deramai atsisveikinti su mama ir dalyvauti jos laidotuvėse. Pooperacinis randas yra akivaizdus ir yra patiriamas diskomfortas, kad jo šalinimas bus reikalingas, patvirtina byloje pateiktos vaizdo nuotraukos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patiria sunkius išgyvenimus dėl incidento ir dėl jo sukeltų neigiamų padarinių. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovė po įvykio turėjo toliau lankytis pas gydytojus, nebuvo visiškai pasveikus ir šiam momentui jos sveikata nėra visiškai atsistačiusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
28. Apeliantų teigimu, teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kadangi teismas, netaikydamas solidariosios atsakomybės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ir nustatydamas, kad dalį bylinėjimosi išlaidų turi atlyginti nepilnametė atsakovė V. P., nesiaiškino, ar atsakovė V. P. turi pakankamą uždarbį ir / ar turtą sukeltai žalai atlyginti, o nustačius, kad tokio uždarbio ir / ar turto minėta atsakovė neturi, turėjo būti nustatyta jos tėvų (atsakovų D. P. ir V. P.) subsidiari pareiga atlyginti atsakovės V. P. padarytą žalą (CK 6.276 str. 2 d.).
29. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
30. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 270 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesinė pareiga privalomai išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus. Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006).
31. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 str. 1 d.), t. y. teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259 str., 263 str.). Teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo neįvertinti reikalavimai yra tarpusavyje susiję su išspręstais reikalavimais. Taikydamas minėtą teisės normą teismas turi vertinti tik materialiuosius byloje pareikštus reikalavimus. Byloje pareikšti papildomi reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su materialiaisiais reikalavimais, nėra vertinami pagal šį pagrindą.
32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
34. Byloje nustatyta, kad ieškovės dukra M. K. ir atsakovų dukra V. P. dalyvavo atvirajame Lietuvos konkūrų čempionate, vykusiame (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) žirgyne. Ieškovės dukra varžybose dalyvavo su žemaitukų veislės eržilu (duomenys neskelbtini), atsakovų dukra su atsakovui D. P. priklausančia kumele (duomenys neskelbtini). Incidentas, kai atsakovų žirgas įspyrė ieškovei ir ją sužalojo įvyko (duomenys neskelbtini) d., prie apšilimo aikštelės esančioje zonoje, skirtoje žirgų vedžiojimui, laukimui iki kol startuojantis žirgas su raiteliu bus įleisti į apšilimo aikštę ir žirgų atvėsimui po startų. Abiejų žirgų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) uodegos buvo paženklintos raudonais kaspinais, įspėjančiais apie žirgų neprognozuojamą elgesį bei polinkį spardytis. Atsakovas D. P. 2022 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu gavo ieškovės pretenziją, kuria reikalaujama 9 760,31 Eur žalos atlyginimo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad iš surinktų duomenų matyti, jog įvyko nelaimingas atsitikimas. Nutarime taip pat nurodoma, kad atsakovas D. P. nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės nuo organizacinio komiteto nurodomų rizikų.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
35. Susipažinus su atsakovų D. P. ir V. P. apeliacinio skundo turiniu galima daryti apibendrintą išvadą, jog jie kvestionuoja apylinkės teismo sprendimą keliais aspektais: netinkamu įrodymų vertinimu, dėl žalos prievolės nesolidarumo ir netinkamu žalos dydžio nustatymu.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
36. Apeliaciniame skunde atsakovai teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti.
37. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
39. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytą, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodydama, kad atsakovė V. P. nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino kitų žmonių saugumo, ieškinį grindė CK 6.267 str. 1 d. bei 6.270 str. 1 d.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad dėl atsakovės V. P. kaltės netinkamai valdant žirgą, buvo sunkiai sužalota ieškovės sveikata, nes V. P. prieš rungtį vedžiodama žirgą pakankamai neįvertino rizikos, aiškių ir kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo reikalavimų, nors jai pačiai tokie reikalavimai buvo žinomi. Vedžiodama savo žirgą, pažymėtą raudonu kaspinu ir pamačiusi kitą raudonu kaspinu pažymėtą žirgą, nesiėmė jokių priemonių, kad žirgas būtų laiku atitrauktas. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. P. buvo žinomi saugumo reikalavimai, galinčios kilti pasekmės dėl neprognozuojamo žirgų elgesio, tačiau ji visiškai ignoravo galimą riziką, nesilaikė elementarių atidumo, rūpestingumo taisyklių. Atsakovas D. P., nepaisydamas (duomenys neskelbtini) metų Atviro Lietuvos konkūrų čempionato, vykusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. programos ir nuostatų (toliau – Nuostatų) XIII punkto 1 ir 2 dalyje nurodytų rekomendacijų savininkams, sportininkams ir jų darbuotojams apsidrausti nuo fizinės žalos, nelaimingų atsitikimų ar ligos faktorių, bei pateikiamos informacijos, kad žirgų savininkai ir sportininkai yra asmeniškai atsakingi už žalą tretiesiems asmenims, kurią sukėlė jie patys, jų darbuotojai ar jų žirgai, nebuvo apdraudęs civilinės atsakomybės, nors taip pat yra buvo atsakingas už savo dukrą, dalyvavusią varžybose ir kuriai čempionato metu buvo 15 metų.
42. CK 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Taigi, ši teisės norma įtvirtina griežtosios deliktinės atsakomybės atvejį, kai atsakomybė taikoma be kaltės. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.
43. Nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės analizavo ir vertino ieškovės veiksmus dėl įvykio – ieškovė kartu su vyru V. K. ir trenere N. K. stovėjo žalioje zonoje šalia apšilimo aikštelės, kur po rungties buvo ir jos dukra M. K. su žirgu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pažymėtas raudonu kaspinu. Tai patvirtina, kad ieškovė buvo pakankamai atsargi, rūpestinga, kiek buvo būtina esamomis aplinkybėmis, ir ėmėsi papildomų priemonių, jog išvengtų panašių situacijų. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, išskyrus deklaratyvius teiginius, jog ieškovė ir jos vyras, nepaisydami to, kad M. K. lydėjo jos trenerė savo rizika vis tiek nusprendė palikti žiūrovų zoną, nepateikė jokių įrodymų, kad bet kokia forma (neatsargumas arba tyčia) egzistuotų ieškovės kaltė. Be to, Nuostatų 2.7 punkte nurodoma, kad 10 – 16 metų amžiaus raiteliai varžybose dalyvauja tik su tėvų sutikimu, ir už raitelius iki 16 m., dalyvaujančius varžybose, atsako jų tėvai ir treneriai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės buvimas šalia trylikametės dukters yra teisėtas veiksmas, kuris tik patvirtina, jog ji ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad žirgas (duomenys neskelbtini) nepadarytų jokios žalos tretiesiems asmenims.
44. Apeliantų teigimu, CK 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos atsako bendrais pagrindais, todėl negali būti taikoma solidari atsakomybė.
45. Pasisakant dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prievole atlyginti ieškovei priteistą turtinę ir neturtinę žalą solidariai, pastebėtina, jog pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.
46. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji (solidarioji prievolė) atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Iš esmės analogiška nuostata atkartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.
47. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Kaip jau minėta, pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2020).
48. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl prievolės solidarumo, yra nurodęs (CPK 4 str.), kad sprendžiant, ar prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos yra įvairių gyvenimiškų situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu būdu dalyvauja sukeliant nukentėjusiajam žalą. Tokie atvejai galėtų būti skirstomi pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį į dvi dideles grupes, t. y. bendrininkavimo atvejus siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejus nesant bendrininkavimo siaurąja prasme. Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
49. Byloje nėra ginčo, kad įvykio metu žirgo valdytoja buvo V. P., kuriai buvo 15 metų, o žirgo savininkas yra D. P.. Bylos duomenys leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) d. įvykis įvyko dėl netinkamo (nerūpestingo, neatidaus, neatsargaus) atsakovų elgesio. Nuostatų 2.7 punkte buvo nurodyta, kad už raitelius iki 16 m. dalyvaujančius varžybose, atsako jų tėvai ir treneriai. Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų buvo atsakingas dėl įvykio, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad žirgą prižiūri, juo rūpinasi ir naudojasi tiek atsakovė V. P., tiek ir atsakovas D. P., todėl darytina išvada, jog individualizuoti dėl kieno konkrečiai kaltės ar neteisėtų veiksmų kumelė (duomenys neskelbtini) įspyrė ieškovei negalima. Juolab, kad atsakovai, žinodami apie (duomenys neskelbtini) ir kitų žirgų, pažymėtų raudonais kaspinais elgesį, nepadarė išvadų ir nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, jog išvengtų konfliktinės situacijos, ypač tais atvejais, kai aplinkui yra ir kitų asmenų su kitais gyvūnais (nagrinėjamu atveju raudonu kaspinu pažymėtu žirgu). Bylos kontekste pažymėtina, jog nesvarbu, kad atsakovų V. P. ir D. P. nesiejo bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą galimai nežinojo, bet žala buvo padaryta ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, (įvykio) žala atsirado tik dėl jų abiejų atsakovų veiksmų. Atsakovai neįrodinėjo, o teismas ir nenustatė, kad atsakomybė už žirgo elgesį būtų vieno iš atsakovų individuali atsakomybė. Vien ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) d. įvykyje atsakovas D. P. tiesiogiai nedalyvavo nėra reikšminga, nes jis atsako tiek kaip gyvūno savininkas (CK 6.267 str. 1 d.), tiek ir kaip asmuo, atsakingas už raitelę iki 16 m. dalyvavusią varžybose (Nuostatų 2.7 p., CK 6.276 str. 1 d.).
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio
50. Apeliantai, nesutikdami su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, skunde nurodo, jog į priteistą 8 000 Eur neturtinės žalos sumą, teismas faktiškai įskaičiavo ieškovei būsimos turtinės žalos (2 000 Eur) atlyginimą, sumą, reikalingą pooperacinio rando šalinimui, nes tai nepatenka į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą neturtinės žalos apibrėžtį. Ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog į neturtinės žalos sumą nėra įtraukta turtinė žala ir neturtinės žalos dydis siejamas išimtinai su ieškovės patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais.
51. Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti yra būtinos tos pačios trys atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos anksčiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Byloje padarytos išvados vertintinos kaip pakankamos konstatuoti esant dvi iš ankščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – atsakovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
52. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
53. Sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.
54. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl įvykio čempionato metu kilę padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jos sveikatos būklei), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, buvo operuojama. Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po įvykio taip pat turėjo įtakos psichologinės ir fizinės būklės pablogėjimui, taip pat ir galimybei aplankyti ir rūpintis mama. Pripažintina, kad ieškovė dėl įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, nustatant T. K. priteistinos neturtinės žalos dydį.
55. Teisėjų kolegija, dar kartą atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus (kuriuos sudaro ne vien konstatuotų sužalojimų pobūdis, mastas), įvertinusi ieškovės nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos ji patyrė dėl atsakovų veiksmų, ir kurie, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamai intensyvūs, ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, tai, jog ieškovės sveikata buvo sunkiai sutrikdyta ilgą laikotarpį, daro išvadą, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės patirta neturtinė žala yra vertintina 8 000 Eur suma. Toks neturtinės žalos dydis vertintinas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei taikymo požiūriu yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui.
Dėl įrodymų vertinimo
56. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas leido ieškovei teikti papildomus įrodymus prieš pat teismo posėdį, su kuriais atsakovai neturėjo galimybės susipažinti ir pateikti savo atsikirtimus dėl pateiktų įrodymų, tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką likus vienai dienai iki suplanuoto, keisti šalių procesinę padėtį taip užvilkinant procesą ir pažeidžiant šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus.
57. Pasisakant dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą CPK 185 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog (CPK 4 str.): i) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; ii) nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; iii) vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktu; iv) įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.); v) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška; vi) įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas vertino visus byloje esančios įrodymus, kurie buvo reikšmingi sprendimui priimti, kad buvo vertinta tiek ieškovės, tiek atsakovų pateikti įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas motyvus dėl paties įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, turtinės neturtinės žalos fakto bei dydžio grindė byloje esančių įrodymų visetu, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovai įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
59. Tai, kad teismas leido ieškovei pateikti papildomus įrodymus, patikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką, pakeisti šalies procesinę padėtį po pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
60. Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
Dėl bylos baigties
61. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
62. Atsakovai apeliaciniame skunde kvestionuoja ir apylinkės teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei atlyginimą, nurodydami, kad teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė nustatydamas konkrečias mokėtinas dalis, o ne solidariai, nors ieškovė prašė solidariai iš apeliantų priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl atsakovės V. P. rezoliucinėje dalyje nurodant, jog atsakovei V. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų ieškovės naudai priteistai žalai atlyginti, tokią žalą išieškoti iš atsakovės V. P. tėvų, nustatant, kad ši tėvų pareiga pasibaigia, kai atsakovė V. P. sulaukia pilnametystės ar įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
63. Byloje nustatyta, kad V. P. (duomenys neskelbtini) d. sukako 18 metų, todėl šie apeliantų argumentai nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Apeliacinės instancijos teismui atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
65. Grįsdama savo patirtas išlaidas, ieškovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovų V. P. ir D. P. lygiomis dalimis – po 1 089 Eur iš kiekvieno.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.